LAT 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2023
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Alkesta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliktą 25 489,72 Eur įskaitymą ir priteisti iš atsakovės 25 489,72 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė,
kad laimėjo atsakovės vykdytą tarptautinės vertės atvirą viešąjį konkursą „Inžinerinių eismo saugos priemonių diegimas krašto ir rajoniniuose keliuose. II etapas. Sutartis Nr. 8“ (toliau – Pirkimas). Atsakovė ir ieškovė 2020 m. vasario 4 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. S-71 (toliau – ir Pirkimo sutartis) dėl sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g. St.–Daugai–Alytus 25,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai–Ūta rekonstravimo darbų. Darbai turėjo būti atlikti per penkis mėnesius nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, be to, ieškovė turėjo įvykdyti Pirkimo sutarties konkrečiųjų sąlygų (toliau – ir Konkrečiosios sąlygos) 4.26 ir 4.28 punktų reikalavimus.
4. Ieškovė nurodė, kad sutartinės netesybos pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą galėjo būti taikomos tik už praleistą Pirkimo sutartimi sulygtų darbų atlikimo laiką, o Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.28 punktų reikalavimai pagal savo turinį ir atlikimo pobūdį atitinka dokumentacijos parengimo bei baigtos statybos įteisinimo paslaugas, todėl atsakovė nepagrįstai taikė ieškovei civilinę atsakomybę už minėtų punktų neįvykdymą ir įskaitė ieškovei mokėtiną 25 489,72 Eur sumą (24 489,72 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. vasario 9 d. ir 1000 Eur baudą).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėta 11 207,16 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dalį, atliktą atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 11 d., 2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. kovo 16 d. raštais; priteisė ieškovei UAB „Alkesta“ iš atsakovės 11 207,16 Eur skolą už atliktus darbus bei 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pagal Pirkimo sutartį ieškovė (rangovė) įsipareigojo parengti atsakovei (užsakovei) darbo projektinę dokumentaciją, atlikti atitinkamus ginčo sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g. St.–Daugai–Alytus 23,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai–Ūta rekonstravimo statybos darbus per ieškovės pasiūlyme nurodytą darbų atlikimo terminą, t. y. per penkis mėnesius nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo. Teismas nustatė, kad darbai objekte turėjo būti pradėti 2020 m. kovo 15 d. ir baigti 2020 m. rugpjūčio 16 d., tačiau faktiškai buvo užbaigti 2020 m. rugpjūčio 19 d.
7. Spręsdamas dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto kvalifikavimo teismas nurodė, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte įtvirtinti įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti per darbų baigimo laiką, kuris sutampa su Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo forma“ lentelėje, kurią užpildo pasiūlymus teikiantys tiekėjai, nurodomu vienu iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – darbų atlikimo terminu mėnesiais (T1). Taigi, kiekvienas pirkime dalyvavęs tiekėjas savo pasiūlymo formoje atitinkamoje lentelėje turėjo nurodyti siūlomą darbų atlikimo terminą mėnesiais. Be to, iš Konkrečiųjų sąlygų pasiūlymo priedo formos matyti, kad joje tiekėjas turėjo nurodyti darbų baigimo laiką – įrašyti savo siūlomą darbų baigimo laiką, kuris turi sutapti su anksčiau nurodyta pasiūlymo formoje pateikiama kriterijaus T1 (darbų atlikimo laikas) reikšme. Pasiūlymo priedo formoje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, koks laikas įeina, o koks neįeina į darbų baigimo laiką: nustatyta, kad į darbų baigimo laiką įeina ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 punktų reikalavimų įvykdymas; į darbų baigimo laiką neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris reglamentuotas konkurso dokumentacijoje, sutartyje. Teismas padarė išvadą, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nustatyti įsipareigojimai dėl dokumentacijos parengimo ir suderinimo tiekėjo turėjo būti įvykdyti per pasiūlyme nurodytą darbų atlikimo laiką, sutampantį su pasiūlymo priede nurodomu darbų baigimo laiku, nagrinėjamos bylos atveju – per 5 mėnesius nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, šį laikotarpį pati ieškovė UAB „Alkesta“ pasiūlė pirkimo procedūrų metu.
8. Teismas pažymėjo, kad sąvoka „darbai“ Pirkimo dokumentuose iš tikrųjų vartojama nevienareikšmiškai – kai kur siaurąja prasme, turint omenyje tik pačius fizinius statybos rangos darbus. Pirkimo dokumentuose greta darbų sąvokos vartojama paslaugų sąvoka apima tik paslaugas, susijusias su statybos užbaigimo akto gavimu, ir neapima paslaugų, susijusių su dokumentacijos bei kadastrinių matavimų bylų parengimu, atnaujinimu, derinimu. Vis dėlto nors teisine (teorine) prasme Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nurodytų įsipareigojimų įvykdymas vertintinas kaip atitinkamų paslaugų suteikimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnį, tačiau viešųjų pirkimų bylose mokslo ar kitoje srityje (šiuo atveju – teisinėje) vartojamos sąvokos, sampratos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačią reikšmę kaip ir viešojo pirkimo sąlygos. Teismo vertinimu, Pirkimo dokumentų sisteminė, loginė ir lingvistinė analizė leido kiekvienam vidutiniškai atidžiam pirkime dalyvaujančiam tiekėjui suprasti, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto įvykdymo terminas įeina ir yra įskaitytas į visų statybos rangos darbų įvykdymo terminą.
9. Teismas nurodė, kad pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punktą rangovė įsipareigojo parengti ir perduoti užsakovei dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ir atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimų – ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas, jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Teismas nustatė, kad: (i) kelio Nr. 1104 kadastrinių matavimų byla buvo ieškovės parengta ir su VĮ Registrų centru suderinta 2020 m. rugsėjo 29 d., o su atsakove – 2020 m. spalio 22 d.; (ii) kelio Nr. 128 kadastriniai matavimai buvo atlikti bei kadastrinių matavimų byla su atsakove buvo suderinta 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau VĮ Registrų centrui, kaip pripažįsta pati atsakovė, negalėjo būti pateikta derinti dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių; (iii) kelio Nr. 128 žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo suderinta su atsakove 2021 m. sausio 27 d., su Nacionalinės žemės tarnybos atstovu 2021 m. vasario 9 d., tačiau, kaip paaiškėjo gavus VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 9 d. išvadą Nr. IP1-(14.6E), ši byla negalėjo būti suderinta, kadangi žemės sklypo ribos nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio ribomis, nesutapimo vieta yra ne rangovės vykdytų darbų zonoje. Be to, ši byla negalėjo būti rengiama ir derinama, kol nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gruodžio 4 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, šio sutikimo gavimu, kaip matyti iš Pirkimo sutarties nuostatų, turėjo pasirūpinti pati atsakovė dar prieš sudarydama Pirkimo sutartį.
10. Teismas padarė išvadą, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto įpareigojimas turėtų būti laikomas ieškovės įvykdytu vėliausiai 2020 m. lapkričio 20 d., kai su atsakove buvo suderinta kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų byla, kadangi: i) iki šio laiko buvo suderinta tiek su atsakove, tiek su VĮ Registrų centru kelio Nr. 1104 statinio kadastrinių matavimų byla; b) iki to laiko buvo suderinta su Direkcija kelio Nr. 128 statinio kadastrinių matavimų byla; c) jau savo 2020 m. gruodžio 9 d. rašte atsakovė konstatavo aplinkybę, jog rangovė parengė ir su atsakove suderino abiejų kelių kadastrinių matavimų bylas, tačiau VĮ Registrų centro išankstinę patikrą liudijantis kadastro tvarkyto spaudas gautas tik kelio Nr. 1104 kadastrinių matavimų bylai, tuo tarpu kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylos rangovė nesuderino, kadangi rekonstruotos sankryžos ribos netelpa keliui priklausančio žemės sklypo ribose; d) kaip pripažino atsakovė vėlesniuose savo raštuose ir kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 9 d. išvados, galutinis kelio Nr. 128 statinio bei žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų atnaujinimas ir suderinimas su VĮ Registrų centru nebuvo įmanomas dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių, t. y. dėl to, kad ginčo žemės sklypo plotis, ribos bei kiti duomenys neatitiko teritorijų planavimo dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio ribos, nurodyto šio sklypo ploto, dėl to sklypo savininkas (patikėtinis – atsakovė) turėjo inicijuoti naujo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą, kadastro duomenų keitimą, taigi iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo žinomos atsakovei ir apie kurias ji rašė ieškovei dar 2020 m. gruodžio 9 d. rašte, taip pat kurios paminėtos ir 2020 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte. Teismo nuomone, atsakovė dar 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais suvokė, kad suderinti ginčo žemės sklypo ir statinio kadastrinių matavimų bylų VĮ Registrų centre bus beveik neįmanoma, tačiau ji iš ieškovės reikalavo neįmanomų įvykdyti įsipareigojimų tolesnio vykdymo ir už jų nevykdymą skaičiavo delspinigius.
11. Spręsdamas dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.28 punkto (baudos) taikymo, teismas nurodė, kad pagal šį punktą rangovė privalėjo gauti statybos užbaigimo aktą. Teismas pažymėjo, kad šiam sutartiniam įsipareigojimui įvykdyti buvo nustatytas aiškus terminas – 2 mėnesiai nuo statybos darbų užbaigimo. Šis terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 10 d., kai 2021 m. vasario 26 d. abiejų šalių buvo sudarytas ir pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, ir atitinkamai šis terminas pasibaigia 2020 m. gegužės 10 d. Ieškovė UAB „Alkesta“ prašymą Statybos inspekcijos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su reikalingais dokumentais dėl statybos užbaigimo akto gavimo faktiškai pateikė 2021 m. kovo 30 d., tačiau dėl nustatytų trūkumų prašymas 2021 m. balandžio 7 d. buvo atmestas. Ieškovei ištaisius nustatytus trūkumus 2021 m. balandžio 8 d. statybos užbaigimo aktas galutinai užregistruotas ir įsigaliojo 2021 m. gegužės 13 d. Teismas padarė išvadą, kad statybos užbaigimo aktas buvo gautas praleidus Pirkimo dokumentuose nustatytą terminą, ir tai sudarė pagrindą ieškovei pritaikyti netesybas baudos forma.
12. Teismas nusprendė, kad vien tai, jog Pirkimo sutartyje nėra nustatyta baudos įskaitymo galimybė, savaime nereiškia, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo bendrųjų civilinės teisės normų pagrindu pagal CK 6.131 straipsnį. Teismas nurodė, kad ieškovė apie įskaitymo atlikimą buvo informuota 2021 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu.
13. Spręsdamas dėl delspinigių skaičiavimo ir dydžio teismas nurodė, kad pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą kompensacija už uždelsimą taikoma, jeigu rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų, o minėtas punktas reglamentuoja laiką, per kurį turi būti užbaigti pagal Pirkimo sutartį numatyti darbai, ištaisyti jų defektai bei pasirašytas rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas. Ieškovei nesilaikius ir praleidus šių įsipareigojimų įvykdymo laiką, kyla pareiga sumokėti atsakovei kompensaciją už uždelsimą (delspinigius).
14. Teismas nustatė, kad kompensacija už uždelsimą, reglamentuojama Konkrečiųjų sąlygų 8.7 punkte, yra 0,03 proc. priimtos Pirkimo sutarties sumos be PVM per dieną. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė skaičiavo 0,03 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius būtent nuo Pirkimo sutartyje nurodytos priimtos sutarties sumos be PVM – 461 202,35 Eur.
15. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl būtinumo mažinti delspinigius arba apskritai atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo. Teismas nurodė, kad: (i) už laikotarpį, kai buvo uždelsta įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nustatytus įsipareigojimus ne dėl ieškovės kaltės, ieškovei netaikytina civilinė atsakomybė; ii) pateikdama pasiūlymą ir pasirašydama Pirkimo sutartį ieškovė sutiko su visomis Pirkimo dokumentų sąlygomis, įskaitant ir jose nustatytą delspinigių dydį, ir nereiškė jokių pretenzijų pirkimo procedūrų metu dėl Pirkimo sąlygų, apibrėžiančių delspinigių dydį, galiojimo; iii) delspinigių dydžio sumažinimas po Pirkimo sutarties sudarymo reikštų Pirkimo sąlygų bei pačios Pirkimo sutarties neleistiną pakeitimą, o tai galėtų būti vertinama kaip pamatinių viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje, pažeidimas – žinodami apie Pirkimo dokumentuose nustatytų delspinigių dydžio galimą pakeitimą (sumažinimą) pirkime galimai dalyvautų daugiau tiekėjų, būtų užtikrinta didesnė konkurencija; iv) ieškovės nurodytas trumpesnis nei maksimaliai galimas darbų atlikimo terminas – 5 mėnesiai – buvo vienas iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, lėmusių, jog būtent ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, todėl sankcijų už pačios ieškovės nurodyto, siekiant laimėti pirkimą, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pažeidimą visiškas netaikymas ar sumažinimas pažeistų ne tik viešųjų pirkimų principus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat perkančiosios organizacijos turtinius interesus bei viešąjį interesą dėl racionalaus valstybės lėšų naudojimo; v) ieškovė neįrodinėjo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl delspinigių dydžio neprotingumo bei sumažinimo galimybių. Teismas pažymėjo, kad ex officio (savo iniciatyva) taip pat neturi pagrindo spręsti, jog Pirkimo dokumentuose nustatytas delspinigių dydis – 0,03 proc. per dieną nuo priimtos Pirkimo sutarties sumos – būtų akivaizdžiai neprotingas.
16. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, teismas pripažino, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tik už 96 kalendorines dienas, kuriomis pradelstas Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nustatytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas, t. y. atsakovė turėjo reikalavimo teisę tik į 13 282,56 Eur delspinigių sumą, ir atitinkamai mokėjimą už atliktus darbus bei paslaugas galėjo sumažinti įskaitymo institutu tik šia 13 282,56 Eur suma. Mokėjimas už darbus ir paslaugas likusia 11 207,16 Eur suma buvo sumažintas ir šios dalies įskaitymas atliktas neteisėtai, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis).
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Alkesta“ ir atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovės UAB „Alkesta“ teiginius, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi contra proferentem taisykle. Kolegijos vertinimu, Pirkimo sutarties objektas apibrėžtas aiškiai (nėra dviprasmiškas) – sankryžos valstybinės reikšmės krašto Nr. 128 ir rajoninio Nr. 1104 kelių rekonstravimas, t. y. statybos (rekonstravimo) darbai, kuriuos UAB „Alkesta“ pasiūlė atlikti kartu su Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 punktuose nurodytais kitais darbais (paslaugomis). Visų darbų, įskaitant Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 punktuose nurodytuosius, atlikimo terminas buvo ieškovei UAB „Alkesta“ atskleistas Pirkimo dokumentuose, o ieškovė šiuos darbus sutiko atlikti per penkis mėnesius, taip pat per papildomą 2 mėnesių terminą po darbų baigimo atlikti papildomus darbus, nurodytus Konkrečiųjų sąlygų 4.28 punkte.
19. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negalėjo reikalauti iš darbus baigusios rangovės atlikti tai, kas neįmanoma, t. y. įvykdyti vieną iš Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto reikalavimų – suderinti su VĮ Registrų centru parengtus statinio – kelio ir žemės sklypo (kelio ruožo) Nr. 128 kadastrinius duomenis. Rangovei baigus rekonstravimo darbus paaiškėjo, kad reikia pakeisti (suformuoti naujus) kadastrinius duomenis, nes žemės sklypo su statiniu – keliu Nr. 128 ribos nesutapo su Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis inžinerinio statinio ribomis. Pareiga pakeisti kadastrinius matavimus kilo užsakovei, o ne rangovei. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija tai žinojo ne tik iš VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 9 d. atsisakymo derinti kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylą, bet ir iš Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. lapkričio 6 d. rašto. Be to, kadastrinių matavimų byla negalėjo būti rengiama ir derinama iki 2020 m. gruodžio 4 d. gauto Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje. Šio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo gavimu taip pat turėjo pasirūpinti atsakovė. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad ji galėjo skaičiuoti rangovei delspinigius iki 2021 m. vasario 3 d. (kelio Nr. 128 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo su Nacionaline žemės tarnyba) arba iki 2021 m. vasario 9 d. (VĮ Registrų centro atsisakymo derinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą).
20. Dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.28 punkte nurodytos baudos ieškovei taikymo kolegija nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodyme yra išreikšta atsakovės valia dėl įskaitymo atlikimo – pinigų mokėjimas pagal Pirkimo sutartį, atimama 1000 Eur baudos suma bei pervedama (sumokama ieškovei) 32 008,97 Eur suma (CK 6.131 straipsnio 2 dalis), o baudos įskaitymo pagrindas ieškovei UAB „Alkesta“ buvo žinomas iš 2021 m. gegužės 17 d. rašto dėl baudos skyrimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Alkesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis, kuriomis buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismai nepagrįstai neaiškių Pirkimo sąlygų padarinius perkėlė ieškovei, taip padarydami VPĮ 35 straipsnio 4 dalies pažeidimą ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirkimo sąlygos neatitiko VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sąvoka „darbai“ Pirkimo sąlygose vartojama nevienareikšmiškai, tačiau teismai nusprendė, kad ieškovė turėjo laikyti kadastrinių matavimų bylų parengimą darbais ir kadastrinių matavimų bylas parengti bei suderinti per darbams atlikti skirtą terminą.
21.2. Teismai nepagrįstai atsisakė sumažinti priskaičiuotus delspinigius. Netesybų mažinimo instituto VPĮ nereguliuoja, todėl tokiu atveju yra taikytina CK 6.258 straipsnio 3 dalis. Ta prievolės dalis, kuri buvo neįvykdyta laiku, sudarė tik mažiausią dalį visų Pirkimo sutartyje nustatytų prievolių ir galiausiai jos vykdymas buvo uždelstas dėl atsakovės kaltės, todėl nepagrįsta skaičiuoti delspinigius nuo visos Pirkimo sutarties vertės ir priskaičiuotų delspinigių sumos nemažinti.
21.3. Delspinigių mažinimas CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu reikštų specifinio teisės instituto pritaikymą konkrečiai situacijai, nepakeičiant nė vienos Pirkimo sąlygos. Tai yra įstatymo nustatyta skolininko teisė, todėl bet kuris skolininkas gali kreiptis į teismą, prašydamas taikyti aptariamą straipsnį.
21.4. Situacija, kai perkančioji organizacija nepatiria praradimų jokia forma, gauna atliktus statybos rangos darbus ir darbų rezultatu faktiškai naudojasi, tačiau skaičiuoja delspinigius už dokumentacijos rengimo vėlavimą, yra pasipelnymo pavyzdys. Atsakovei galimybė užsidirbti iš netesybų atsiranda išimtinai tik dėl to, jog ji turi perkančiosios organizacijos statusą ir vienašališkai rengdama viešojo pirkimo sąlygas gali įtvirtinti savo pageidaujamo dydžio netesybas.
21.5. Teismai netinkamai taikė CK 6.259 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad iki 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė net negalėjo rengti kadastrinių matavimų bylos, tačiau kartu buvo nuspręsta, kad turi būti skaičiuojami delspinigiai už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. Taigi, laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. neturėjo jokios reikšmės kadastrinių matavimų bylos rengimui, kadangi rengimas galėjo prasidėti tik nuo 2020 m. gruodžio 4 d.
22. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Teismai pagrįstai netaikė contra proferentem taisyklės, nes nebuvo jos taikymo sąlygų, t. y. Pirkimo sutarties nuostatos buvo aiškios šalims. Ieškovė klaidina kasacinį teismą cituodama pirmosios instancijos teismo sprendimo atskirus teiginius, tačiau ignoruodama Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus dėl pirkimo dokumentų aiškumo.
22.2. Pirkimo sutarties aiškinimas yra fakto, o ne teisės klausimas. Tai reiškia, kad kasacinis teismas nebevertina Pirkimo sutarties nuostatų, nenustato jų turinio, taip pat nevertina, ar tokios nuostatos buvo aiškios šalims.
22.3. Netesybų mažinimu CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovė nesirėmė apeliaciniame skunde. Kasacinis teismas negali vertinti ir tų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, kuriais proceso dalyvis nesirėmė apeliacinės instancijos teisme ir šie klausimai nebuvo tiriami ir vertinami apeliacinės instancijos teisme.
22.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų mažinimas (jų netaikymas) galėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę, griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas. Būtent griežtas terminų laikymasis buvo itin svarbus atsakovei ir tas buvo aiškiai bei suprantamai deklaruota per Pirkimą.
22.5. Nėra pagrindo mažinti netesybų. Už laikotarpį, kai buvo uždelsta įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nustatytus įsipareigojimus ne dėl ieškovės kaltės, ieškovei apskritai netaikytina civilinė atsakomybė. Ieškovė sutiko su visomis Pirkimo dokumentų sąlygomis, įskaitant ir Pirkimo sutartyje nustatytą delspinigių dydį. Pačios ieškovės nurodytas trumpesnis nei maksimaliai galimas darbų atlikimo terminas – 5 mėnesiai – buvo vienas iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, lėmusių, jog būtent ieškovė buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja. Ieškovė taip pat neįrodinėjo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl delspinigių dydžio neprotingumo, lupikiškumo, ydingumo, neproporcingumo. Teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad analogiškas netesybų dydis (0,03 proc.) yra pagrįstas, jis nėra neproporcingai didelis ar suteikiantis galimybę pasipelnyti. Netesybų dydis (13 282,56 Eur) sudaro tik 2,88 proc. priimtos Pirkimo sutarties sumos be PVM, tuo tarpu konstatuotas vėlavimas (96 d.) sudaro 62 proc., palyginti su terminu, per kurį turėjo būti atliekami darbai (154 d.). Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atsakovė patyrė nuostolių – kilo netiesioginių nuostolių valstybei, padidėjo administracinė našta, krito veiklos rodiklis, padaryta žala atsakovės reputacijai bei geram vardui.
22.6. Delspinigių dydžio sumažinimas po Pirkimo sutarties sudarymo reikštų VPĮ 17 straipsnio imperatyvų pažeidimą ir nesąžiningumą kitų tiekėjų atžvilgiu.
22.7. Klausimas dėl CK 6.259 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo yra faktinio pobūdžio, be to, šiais argumentais nebuvo remtasi apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliaciniame skunde nėra nuorodų į mišrią kaltę reglamentuojančias normas ar aplinkybes, kurios tokią kaltę patvirtintų. Kreditoriaus kaltė nėra preziumuojama, o ieškovė pirmą kartą šį klausimą kelia kasaciniame teisme.
22.8. Teismų procesiniuose sprendimuose prieita prie išvados, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto įvykdymo momentas turėtų būti siejamas ne su kadastrinių matavimų bylų suderinimu su VĮ Registrų centru, tačiau su jų suderinimu su atsakove. Teismo išvadą dėl kadastrinių matavimų bylos derinimo reikia vertinti kartu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teismų ribų
23. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-969/2023, 22 punktas).
24. CPK 341 straipsnis nustato, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Ši nuostata aiškintina kartu su CPK 340 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kasacijos objektas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Taigi, pagal CPK 341 straipsnio 1 dalį kasacija nėra galima nesant kasacijos objekto – apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties. Nurodytas draudimas galioja ir dėl sprendimo (nutarties) dalies, dėl kurios nebuvo paduota apeliacinio skundo ir kuri nebuvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo ex officio (pagal pareigas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 43 punktą; 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022 32 punktą).
25. Be kita ko, atvejai, kai kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie nebuvo apeliacijos dalykas byloje, reiškia, jog tokių argumentų iškėlimas ne laiku, neatsižvelgiant į proceso eigą, suponuoja CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo pažeidimą, klausimo neiškėlus ir neišnagrinėjus apeliacine tvarka, kasacija dėl jo negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 33 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-684/2017, 15 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama ieškinį dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo neteisėtu, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad jai taikytos netesybos yra neprotingai didelės, neatitinka netesybų instituto paskirties. Ieškovės vertinimu, atsakovė piktnaudžiavo netesybų institutu, nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neprotingai didelio netesybų dydžio, taip pat nurodęs, kad netesybų mažinimas pažeistų VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitus principus, šiuos ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovės pateiktame apeliaciniame skunde aptariamos pirmosios instancijos teismo išvados nebuvo ginčijamos, t. y. ieškovė neteikė argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė mažinti netesybų dydį, taip pat nereiškė procesinio prašymo jas mažinti. Taigi, aptariama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nebuvo apeliacijos dalykas.
27. Be kita ko, kasacinio skundo argumentai dėl mišrios kaltės taikymo nebuvo reiškiami (ir nagrinėjami) ne tik apeliacinės instancijos teisme, bet ir pirmosios instancijos teisme. Reikšdama ieškinį, ieškovė neprašė taikyti CK 6.259 straipsnio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. ieškovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų nesant jos kaltės, civilinės atsakomybės už šį laikotarpį ieškovei netaikė. Tuo tarpu mišri kaltė laikotarpiu iki 2021 m. lapkričio 20 d. nenustatinėta nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo.
28. Minėta, pagal kasacinio teismo praktiką klausimo neiškėlus ir neišnagrinėjus apeliacine tvarka (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) – ir pirmosios instancijos teisme), kasacija dėl jo negalima. Atsižvelgdama į tai, kad netesybų mažinimas nebuvo apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas, o mišrios šalių kaltės klausimas neįėjo ir į pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos ribas, teisėjų kolegija nusprendžia šių kasacinio skundo argumentų, kaip nesudarančių kasacijos dalyko, nevertinti.
Dėl viešojo pirkimo sutarties aiškinimo
29. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
30. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnis), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 31 punktas). Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Be kita ko, už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai; atitinkamai tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 31, 32 punktus).
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be kita ko), dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan., teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (CK 6.193–6.195 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 100, 101 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 79 punktą; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022 32 punktą). Taigi, contra proferentem taisyklės taikymas aiškinant viešojo pirkimo sutartį koreliuoja su kasacinio teismo praktikoje išplėtota taisykle, jog būtent perkančiajai organizacijai turi tekti neigiami neaiškių pirkimo sąlygų padariniai.
34. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad Pirkimo sąlygos neatitiko VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų – nebuvo aiškios ir suprantamos, o teismai, nustatę šį faktą, nepagrįstai neaiškių Pirkimo sąlygų pasekmes perkėlė ieškovei. Ieškovės vertinimu, teismai nepagrįstai nurodė, kad kadastrinių matavimų bylų parengimą (konkrečiųjų sąlygų 4.26 punktas) ieškovė turėjo laikyti darbais ir kadastrinių matavimų bylas parengti bei suderinti per darbams atlikti skirtą terminą (5 mėnesius).
35. Nagrinėjamo ginčo atveju Pirkimo sutarties objektas buvo apibrėžtas kaip sutarties „Inžinerinių eismo saugos priemonių diegimas krašto ir rajoniniuose keliuose. II etapas. Sutarties Nr. 8“ (sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g. St.–Daugai–Alytus 25,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai–Ūta rekonstravimas) statybos darbai. Sutarties pradinėse nuostatose nurodyta, kad užsakovė priėmė rangovės pasiūlymą vykdyti ir baigti šiuos darbus per konkurso dalyvio pasiūlyme nurodytą darbų atlikimo terminą, t. y. per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus, taip pat užbaigus darbus per du mėnesius nuo darbų užbaigimo atlikti Pirkimo dokumentų II tomo II dalies (konkrečiųjų sąlygų) 4.28 punkte nurodytas paslaugas (statybos užbaigimo akto gavimas).
36. Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punktas nustatė rangovės pareigą parengti ir perduoti užsakovei dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ir atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimų – ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas, jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punktu rangovė taip pat įsipareigojo pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią kontrolinės geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui.
37. Teismų nustatyta, kad kiekvienas tiekėjas kartu su užpildyta pasiūlymo forma taip pat teikė užpildytą pasiūlymo priedą (lentelę). Tiekėjų teikiamame pasiūlyme buvo reikalaujama nurodyti darbų atlikimo terminą mėnesiais (T1), o tiekėjų pildomoje pasiūlymo priedo lentelėje buvo reikalaujama įrašyti darbų baigimo laiką – ties darbų baigimo laiku nurodyta, kad į darbų baigimo laiką įeina ir konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 punktų reikalavimų įvykdymas. Ieškovė, teikdama užpildytus pasiūlymą bei pasiūlymo priedą, nurodė siūlomą darbų baigimo laiką – 5 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. Byloje taip pat nustatyta, kad, remiantis Pirkimo sąlygų 73 punktu, vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų buvo tiekėjo nurodytas darbų atlikimo terminas, išreikštas mėnesiais (T1). Pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalus galimas darbų atlikimo terminas – 9 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
38. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytą viešojo pirkimo sutartį, atkreipė dėmesį į tai, kad Pirkimo dokumentuose sąvoka „darbai“ buvo vartojama ir siaurąja prasme, turint omenyje tik pačius fizinius statybos rangos darbus, be to, Pirkimo dokumentuose buvo vartojama ir paslaugų sąvoka. Vis dėlto teismas nurodė, kad Pirkimo dokumentų sisteminė, loginė ir lingvistinė analizė leido vidutiniškai atidžiam pirkime dalyvaujančių tiekėjui suprasti, jog į darbų atlikimo terminą įėjo ir konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nurodytų įsipareigojimų įvykdymas, o konkrečiųjų sąlygų 4.28 punkte nurodytos paslaugos (statybos užbaigimo akto gavimas) turės būti suteiktos per du mėnesius nuo darbų užbaigimo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, nurodė, kad Pirkimo sutarties objektas apibrėžtas aiškiai (nėra dviprasmiškas), t. y. statybos (rekonstravimo) darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti kartu su konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 punktuose nurodytais kitais darbais (paslaugomis).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvus, konstatuoja, kad teismai sutarčių aiškinimo taisyklių nagrinėjamoje byloje nepažeidė. Minėta, kad teikdama pasiūlymą ieškovė kartu su pasiūlymu pildė ir pasiūlymo priedo formą, kurioje tiesiogiai buvo nurodyta, jog į darbų baigimo laiką įeina ir konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.28 punktų reikalavimų įvykdymas; šis kriterijus, minėta, buvo ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Ieškovės pateiktame pasiūlymo priede nurodytas ieškovės siūlomas darbų baigimo laikas – 5 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su teismų vertinimu, kad vidutiniškai apdairus ir atidus tiekėjas, pildydamas pasiūlymo priedo formą, neabejotinai turėjo suprasti, kad per pasiūlytą darbų baigimo laiką turės atlikti ne tik statybos (rekonstravimo) rangos darbus, bet ir specifinius darbus, reglamentuotus konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 punktuose.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš būtinųjų contra proferentem taisyklės taikymo sąlygų yra (viešojo pirkimo) sutarties (pirkimo sąlygų) nuostatų neaiškumas, netikslumas, dviprasmiškumas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog ginčo šalių sudarytos Pirkimo sutarties nuostatos yra neaiškios, teismai pagrįstai ginčo situacijai aptariamos contra proferentem taisyklės netaikė. Kitų argumentų, susijusių su sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimais, ieškovė kasaciniame skunde nenurodo, todėl ieškovės kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 4435,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (4265,25 Eur) ir biuro išlaidas (170,61 Eur)). Atsakovės išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą maksimalią atlygintiną sumą, todėl yra mažinamos iki maksimalios už atsiliepimą į kasacinį skundą priteistinos sumos – 3058 Eur. Ieškovės nurodytos biuro išlaidos įeina į teisinių paslaugų teikimo kainą, todėl atskirai nepriteisiamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ (j. a. k. 249672710) atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (j. a. k. 188710638) 3058 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite