LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m.gruodžio 7d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų GražinosDavidonienės(kolegijos pirmininkė irpranešėja), GediminoSagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės uždarosios akcinės bendrovės„AV Investicija“kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimocivilinėje bylojepagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija“ ieškinį atsakovei LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuouždaroji akcinė bendrovė „Tekasta“

.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.Kasacinėje byloje sprendžiama dėlmaterialiosiosteisės normų, reglamentuojančiųperkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėjusio tiekėjo nustatymo pripažinimo neteisėtu sąlygas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –irVPĮ) 88 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2.Ieškovė UAB „AV Investicija“ prašė teismo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –atsakovė,perkančioji organizacija) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos UAB „Tekasta“ nustatymo atsakovės vykdomame viešajame pirkime „Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.Ieškovė nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygų 3.4.2 punktą tiekėjas turi būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą (toliau –irRegistras) ir turėti teisę versti veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti, bei pateikti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus –taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arbataršos leidimą, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) 18 01 09 vaistus, nenurodytus 18 01 08, ir 18 01 08*citotoksinius arbacitostatinius vaistus, arba jei planuojama išvežti (eksportuoti) –laisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins,jog naikintinivaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti), vadovaujantis Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu, ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1).

4.Ieškovės teigimu,remiantis Registro duomenimis, UAB „Tekasta“ neturi teisės iš visuomenės vaistinių iš gyventojų priimtų naikintinų vaistinių preparatų nei pašalinti sudeginant (D10), nei sunaudoti kurui (R1), nei eksportuoti (išvežti) (S4). Nors ji deklaravo, kad naikintini vaistai bus eksportuoti, sutarties vykdymo laikotarpiu sutarčiai vykdyti bus pasitelkta užsienio įmonė„REMONDISIndustrieServiceGmbH“, tačiau, vien remiantis tokia laimėtojos deklaracija, ji, neturėdama teisės vykdyti eksporto (išvežimo) veiklos, negalėjo būti pripažinta kompetentinga, patikima ir pajėgia įvykdyti viešojo pirkimo sutartį tiekėja, atitinkančia keliamus kvalifikacijos reikalavimus.

5.Tiekėjai privalėjo pateikti perkančiajai organizacijaiįrodymus, kad yra pajėgūs vykdyti sutartį, šiuo atveju tai reiškia, kad turi teisę tvarkyti Techninėje specifikacijoje nurodytas konkrečias atliekas, o ne kad apskritai yra registruoti Registre. Atliekų tvarkymo veiklą atskirai reglamentuoja teisės normos, o subjektų teisė ja verstis priklauso nuo kompetentingos institucijos išankstinio leidimo (licencijos) bei įregistravimo specialiame valstybės registre, todėl perkančioji organizacija privalėjo įsitikinti, ar tiekėjai ar jų pasitelkiami ūkio subjektaide jure(teisiškai)gali verstis specifine, imperatyvių teisės normų reguliuojama veikla, reikalinga sutarčiai vykdyti,interalia(be kita ko),tvarkyti atliekas jas išvežant (eksportuojant). Pati perkančioji organizacija šiuo atveju nustatė reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai vykdyti, todėl nustačiusi, kad UAB „Tekasta“ kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimų, tokios tiekėjos negalėjo pripažinti kompetentinga ir turėjo jos pasiūlymą atmesti.

6.UAB „Tekasta“ pasiūlyme nenurodė, kad ketina remtis subtiekėjaisar subrangovais, todėl atsakovė turėjo vertinti tiekėjos kvalifikaciją vien pagal UAB „Tekasta“ keliamus reikalavimus. Pati UAB „Tekasta“ pripažino, kad remiasi subtiekėjų turima kvalifikacija,nes pati savarankiškai neturi teisės šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) 18 01 09 vaistus. Nors UAB„Tekasta“ ir nurodė, kad atsakovei pateikė sutartis su subtiekėjais, tačiau pačiame pasiūlyme ji subtiekėjų nenurodė, nepridėjo jų Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (toliau – ir EBVPD),nors taibuvo privaloma pagal Pirkimo sąlygų 3.9 ir 5.8 punktus. Subtiekėjus UAB „Tekasta“ nurodė po pasiūlymo pateikimo ir tik gavusi paklausimą iš atsakovės.

7.Iš laimėtojos pasitelktossubtiekėjosužsienio įmonės „REMONDISIndustrieServiceGmbH“ licencijos tvarkyti atliekas matyti, kad šis asmuo taip pat neturi teisės tvarkyti pavojingųjų atliekų, kurių kodas 18 01 08, nė vienu iš Pirkimo sąlygose išvardytų būdų (R1 ar D10), šiam asmeniui suteikta tik teisė rinkti ir saugoti atliekas, tad UAB „Tekasta“ net kartu susubtiekėja neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų ir nėra pajėgi įvykdyti sutartį.

8.Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kadkaip atitiktį Pirkimo sąlygų 3.4.2 ir 3.5 punktų reikalavimams patvirtinančius dokumentus tiekėjai turėjo pateiktipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede nurodyta pavojingųjų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08; ir jei planuojama išvežti (eksportuoti) – laisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins, jog naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti) ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti atliekas. UAB „Tekasta“, pagrįsdama atitiktį šiems reikalavimams, pateikėpavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kuri suteikia teisę UAB „Tekasta“ surinkti ir pervežti pavojingąsias atliekas (įskaitant ir farmacijos atliekas TS-08), bei deklaravo, kad naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti) vadovaujantis Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. S1-207, ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1), –„REMONDISIndustrieServiceGmbH“, todėl atsakovė pagrįstainusprendė, kad UAB „Tekasta“ pateikė visus atitiktį Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimams pagrindžiančius dokumentus.

9.Atsižvelgdama į specialias tarpvalstybinių atliekų vežimo leidimų išdavimo sąlygas ir trukmę, siekdama neprimesti administracinės naštos ir sudaryti sąlygas kuo didesniam skaičiui dalyvių dalyvauti Pirkime, perkančioji organizacija nekėlė reikalavimo turėti leidimą eksporto veiklai, t.y. buvo prašomaneturėti tarpvalstybinį atliekų vežimo leidimą, o pateiktilaisvos formos deklaraciją patvirtinti, kad laimėjimo atveju vaistai bus eksportuoti, t. y. tiekėjas įsipareigojo tokį leidimą turėti. Pirkimo sąlygų 3.5 punkte aiškiai įtvirtinta, kad, perkančiajai organizacijai atlikus Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento patikrinimo procedūrą, patikrinus pasiūlymus ir išrinkus laimėtoją, tik jo prašoma pateikti Pirkimo sąlygų 3.3 ir3.4 punktuose nurodytus dokumentus.

10.Trečiasis asmuo UAB „Tekasta“ nurodė, kad Pirkimo metu pateikė Pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Nr.000455, išduotą 2009 m. spalio 1 d., kuri patvirtina, kad įmonės patirtis – daugiau nei 12 metųvertimosi šia veikla,ir jos priedą, nurodantį pavojingųjų atliekų technologinius srautus su surinkimo aikštelėmis, kuriuos leidžiama surinkti. Kartu buvo pateiktos sudarytos sutartys su tiekėjais – 2021 m. liepos 20 d. su UAB „Toksika“ ir 2015 m. birželio 22 d. suužsienio įmone „REMONDISIndustrieServiceGmbH“,šios sutartys rodo, kad UAB„Tekasta“subrangos santykių pagrinduturi galimybę surinkti farmacines atliekas TS-08. Šie duomenys patvirtina, kad UAB„Tekasta“ visiškai atitinka Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimus. Perkančiosios organizacijos prašymu UAB „Tekasta“ 2021 m. spalio 21 d. pateikė UAB „Toksika“ raštą, kuriuo patvirtino išteklių prieinamumą sutarčiai vykdyti, ir 2021 m. spalio 21 d. lydraštį, kuriame nurodė du subtiekėjus bei pridėjo prašomus su jais susijusius dokumentus. UAB „Tekasta“ pasirėmė dviem tiekėjais, būdama rūpestinga ir siekdama išvengti bet kokios galimybės netinkamai vykdyti sutartį, jeigu vienas iš subtiekėjų neužtikrintųpajėgumų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

11.Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš lingvistinio (gramatinio, pažodinio), sisteminio ir loginio Pirkimo sąlygų nuostatų aiškinimo matyti,jog kiekvienas Pirkime dalyvaujantis tiekėjas ir potencialus Pirkimo laimėtojas tinkamam būsimos viešojo pirkimo sutarties, kuri apima naikintinų vaistų surinkimą, vežimą, laikymą ir saugų pašalinimąar sunaikinimą (sudeginant ar(ir) panaudojant kurui), vykdymui gali pasirinkti ir perkančiajai organizacijai pasiūlyti keletą variantų: 1)pats tiekėjas atliekas surenka, veža, laiko ir pašalina (sudegina ir(ar) panaudoja kurui) – tokiu atveju atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti jis privalo: a) būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą; b) pateikti perkančiajai organizacijaipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją (su atitinkamais duomenimis); c) pateikti perkančiajai organizacijaitaršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arbataršos leidimą, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) atitinkamus vaistus;2)tiekėjas atliekas surenka, veža ir laiko, tačiau pats jų nepašalina, o atliekas išveža (eksportuoja) ir perduoda jas pašalinti (sudeginti ir (arba) panaudoti kurui) tokią teisę turinčiam juridiniam asmeniui pagal rašytinę sutartį – tokiu atveju atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti jis privalo: a) būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą; b) pateikti perkančiajai organizacijaipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją (su atitinkamais duomenimis); c) pateikti perkančiajai organizacijailaisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins, jog naikintini vaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti) ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1).

13.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Tekasta“ yra įtraukta į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą, kartu su pasiūlymu pateikėpavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000455, suteikiančią teisę rinkti ir saugoti pavojingąsias atliekas, bei jos priedą, kuriame nurodyti pavojingųjų atliekų technologiniai srautai (tarp jų ir farmacijos atliekos) bei pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir(ar) aikštelių (tvarkymo vietų) adresai. Be to, kartu su pasiūlymu UAB„Tekasta“ kaip priedą pateikė irlaisvos formos deklaraciją, kurioje nurodė, kad naikintini vaistai bus išvežti (eksportuoti) vadovaujantis Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis,pirmosios instancijosteismas konstatavo, kad UAB „Tekasta“ Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkto kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti pateikė visus pačios perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus, išvardytus tiektiesiogiai pačiame Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte, tiek Techninės specifikacijos 1 punkte. Tokiu būdu spręsti,kad, pateikdama pasiūlymą UAB „Tekasta“ nesilaikė Pirkimo sąlygų reikalavimų ar perkančioji organizacija, priimdama pasiūlymą, nesilaikė savo pačios nustatytų reikalavimų dėl tiekėjų kvalifikacijos ar(ir) atitikčiai jai pagrįsti reikalingų dokumentų pareikalavimo,pirmosios instancijosteismas nenustatė pagrindo.

14.Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat ir dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikintiar pašalinti (sudeginti ir(ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais. Naikintiniems vaistiniams preparatams eksportuoti (išvežti iš Lietuvos Respublikos) (S4) būtina turėti atitinkamą teisę(ar leidimą), apie kurią pažymima Registre, tačiau nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas tiekėjui jau kartu su pasiūlymu pateikti tokią teisę patvirtinančiusįrodymus (dokumentą, leidimą). Techninės specifikacijos 3 punkto nuostatos, taip pat viešojo pirkimo sutarties Projekto nuostatos (pavyzdžiui, 4.2.1.3, 5.1.3, 5.1.13 punktai)įtvirtino, kad būtent viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjas turės užtikrinti reikalingo leidimo atliekoms išvežti (eksportuoti) S4, kuriame būtų nustatyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę eksportuoti (S4) 18 01 09 vaistus, nenurodytus 18 01 08, ir 18 01 08*citotoksinius arbacitostatinius vaistus, gavimą, turėjimą ir pateikimą perkančiajai organizacijai, kaip būtiną sąlygą (greta kitų sąlygų) tam, kad paslaugos būtų laikomos suteiktomis, taip pat turės užtikrinti, kad sutartį vykdytų tik teisę verstis atitinkama veikla turintys asmenys ir kad visą sutarties vykdymo laikotarpį tiekėjas turės visus reikiamus dokumentus (licencijas, leidimus) paslaugoms pagal sutartį teikti.

15.Nagrinėjamu atveju pagal Pirkimo sąlygas pačiam tiekėjui buvotiesiogiai keliamas tik reikalavimas būti įtrauktam į Registrą bei turėtipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, tačiau nebuvo privalomai keliamas kvalifikacijos reikalavimas turėti teisę pašalinti atliekas. Pirkime galėjo dalyvauti tiek tokią teisę turintys tiekėjai – tokiu atveju jie iš tikrųjų turėjo pateikti perkančiajai organizacijai tai įrodančius dokumentus (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arbataršos leidimą, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) atitinkamus vaistus), tačiaukartu Pirkime galėjo dalyvauti ir tokios teisės šalinti (deginti) ar(ir) naudoti kurui atliekas neturintys tiekėjai – tokiu atveju jie rašytinės sutarties pagrindu šiai sutarties daliai vykdyti galėjo pasitelkti tokią teisę turinčius kitus asmenis (juridinius asmenis) ir pateikti perkančiajai organizacijailaisvos formos deklaraciją, kurioje privalėjo užtikrinti, kad atliekos iš tikrųjų bus eksportuotos ir perduotos atitinkamam juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1).

16.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą,jog byloje nebuvo pagrindo spręsti,kadUAB „Tekasta“ kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų3.4.2 punktų reikalavimų taip, kaip jie buvo perkančiosios organizacijos suformuluoti, ir(ar)kad ji nepateikė reikalaujamų atitiktį nustatytam reikalavimui patvirtinančių dokumentų, dėl ko perkančioji organizacija turėjo atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą.

17.Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovėdublike taip pat kėlė klausimą ir dėl UAB„Tekasta“ pasitelktų subtiekėjų neišviešinimo pasiūlyme, kaip pasiūlymo atmetimo pagrindą, bei klausimą dėl tokių subtiekėjų (vieno iš jų) neatitikties kvalifikacijos reikalavimams, tačiau šiais klausimais ir aspektais ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Kita vertus, net ir šiuo aspektupirmosios instancijosteismas nurodė neturintis pagrindo pritarti ieškovės argumentams dėl trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo,nes iš UAB „Tekasta“ pateikto pasiūlymo ir jo priedų (laisvos formos deklaracijos) nustačiusi, kad pati UAB „Tekasta“ surinktų atliekų nešalins (nedegins ir(ar) nenaudos kurui), o jas eksportuos (išveš) ir perduos turinčiam teisę jas pašalinti subjektui, perkančioji organizacija 2021 m. spalio 19 d. raštu paprašė UAB „Tekasta“ pateikti dokumentus, įrodančius kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą, užtikrinant, kad naikintinų vaistų atliekos bus saugiai pašalintos ir(ar) panaudotos kurui, ir UAB„Tekasta“ 2021 m. spalio 21 d. tokius dokumentus bei paaiškinimus perkančiajai organizacijai pateikė, nurodydama, kad teikdama pasiūlymą nenurodė konkretaus subtiekėjo, kurį ketina pasitelkti sutarčiai vykdyti, kadangi tuo metu jis nebuvo žinomas, tačiau ketina pasitelkti UAB „Toksika“ ir(ar)užsienio įmonę „REMONDISIndustrieServiceGmbH“,ir pateikė su šiais juridiniais asmenimis sudarytas sutartis dėl atliekų tvarkymo bei šių įmonių raštus, kuriais užtikrinamas jų turimų išteklių prieinamumas.

18.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Tekasta“ neatitinka ir Pirkimo sąlygų 3.4.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo dėl tiekėjo įvykdytų sutarčių vertės, tačiauteismasšiuos rašytinius paaiškinimus atsisakė priimti ir dėl juose nurodytų aplinkybių nurodė neturintis pagrindo pasisakyti,nestokios aplinkybės išeina už nagrinėjamos bylos ribų, peržengia pačios ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą, jos nebuvo nurodytos ir perkančiajai organizacijai teiktoje privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pretenzijoje

.

 

19.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,išnagrinėjusi civilinę bylą pagalieškovės UAB „AV Investicija“ apeliacinį skundą,2022 m. kovo 3 d. nutartimi palikonepakeistąVilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

20.Apeliacinės instancijos teismas,įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentus,nusprendė, kad apeliacinio skundo ribas apėmė klausimai dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, ieškovei skundžiant perkančiosios organizacijos sprendimąnurodantaplinkybes, nenurodytas pretenzijoje, taip patdėltrečiojo asmens UAB „Tekasta“ atitikties Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui.

21.Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kadieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo Pirkimo laimėtoju, šį savo vertinimą grindė UAB „Tekasta“ neatitiktimi Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Papildomas aplinkybes, jos vertinimu, taip pat pagrindžiančias atsakovės sprendimo neteisėtumą, ieškovė išdėstė pirmosios instancijos teismui 2021 m. lapkričio 23 d. pateiktamedublike, kuriame nurodė, jog trečiasis asmuo pasiūlyme neišviešino pasitelkiamų subtiekėjų, o ir vėliau (2021 m. spalio 21 d. pateiktame rašte bei dokumentuose) nurodyta pasitelkiamasubtiekėja„REMONDISIndustrieServiceGmbH“ neatitinka Pirkimo sąlygose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų. Aplinkybę dėl UAB „Tekasta“ neatitikties Pirkimo sąlygų 3.4.1 punkto reikalavimui ieškovė nurodė Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 6 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose,tačiau šiuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

22.Tiekėjas savo teisę sužinoti apie kito tiekėjo pasiūlymą įgyvendina VPĮ 6 straipsnio nuostatų pagrindu. Jei perkančioji organizacija neteisėtai nesupažindina tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu, jis savo galimai pažeistas teises gali ginti įvairiomis teisių gynybos priemonėmis, priklausomai nuo to, kokią teisę jis siekia apginti – teisę į informaciją ar teisę į savo pasiūlymo tinkamą įvertinimą. Pirmu atveju tiekėjas (ieškovas) teismui pareiškia savarankišką materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti su kito tikėjo pasiūlymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018);antru atveju tiekėjas reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą bei teikia procesinį prašymą išreikalauti įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – irCPK) 101, 199 straipsniai). Nepriklausomai nuo to, kurį iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų pasirinktų tiekėjas, jis visais atvejais perkančiajai organizacijai teikiamoje pretenzijoje didesne ar mažesne apimtimi turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-234-469/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-78-248/2020).

23.Apeliacinės instancijos teismasnusprendė, kad ieškovė,dublike bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodydama papildomus, atsakovei pateiktoje pretenzijoje neteiktus argumentus, nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šiai išvadai pagrįsti apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nagrinėjamos bylos duomenimis, kad ieškovė, 2021 m. spalio14 d. kreipdamasi į perkančiąją organizaciją, prašymo leisti susipažinti su Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu bei priedais neteikė, ji tik prašė pateikti jai informaciją, kokį (kokius) ūkio subjektą, subrangovąar subtiekėją laimėtoja pripažinta UAB „Tekasta“ pasitelkė Pirkime. Pretenzijoje ieškovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl nesusipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu.Tiekėjų pažeistų teisių gynybos tinkamumas vertinamas atsižvelgiant ir į pačių tiekėjų iniciatyvumą viešųjų pirkimų procedūros metu. Šiuo atveju ieškovė nesiekė susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, nebuvo aktyvi, todėlapeliacinės instancijos teismui nebuvopagrindo pripažinti, kad egzistavo objektyvios kliūtys susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, o vėliau, nustačius atitinkamus neatitikimusar perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, pastaruosius nurodyti pretenzijoje bei ieškinyje.

24.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net konkrečiu atveju konstatavus, kad tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, jog tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras, tačiau aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Dėl to jeigu perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija exofficio(pagal pareigas)neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.

25.Apeliacinės instancijos teismasnusprendė, kadpirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs, jogieškovė,dublike teikdama papildomus, pretenzijoje nenurodytus argumentus dėltrečiojo asmens pasiūlyme neišviešintų subtiekėjų, pasitelkto subtiekėjo kvalifikacijos neatitikimo, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, galiausiai dėl jų pasisakė, argumentus atmesdamas kaip nepagrįstus, ir šiosnustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tokiu būdupirmosios instancijosteismas, atsižvelgdamas į viešųjų pirkimų bylų nedispozityvųjį pobūdį, teisėtai pasinaudojo jam įstatymų nustatytadiskrecija vertinti ir papildomas,dublike nurodytas, aplinkybes.

26.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmensUAB „Tekasta“ atitikties Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, nustatė, kadginčo Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkteįtvirtinta,jog tiekėjas, siekiantis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, turi būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti,taip patįtvirtinta, kad atitikčiai šiam reikalavimui patvirtinti turi būti pateikiamapavojingųjų atliekų tvarkymo licencija, kurios priede nurodyta pavojingųjų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08;taršos integruotos prevencijos irkontrolės leidimas arbataršos leidimas, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) 18 01 09 vaistus, nenurodytus 18 01 08, ir 18 01 08*citotoksinius arbacitostatinius vaistus;arbapavojingųjų atliekų tvarkymo licencija, kurios priede nurodyta pavojingųjų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08; ir jei planuojama išvežti (eksportuoti) –laisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins,jog naikintini vaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti), vadovaujantis Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu, ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1).

27.Pirkimo sąlygų 1 priedo „Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugų techninė specifikacija“ 1 punkte taip pat nustatyta, kad tiekėjas turi būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą, turėtipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede turi būti nurodyti atitinkami duomenys (pavojingųjų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08), irtaršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arbataršos leidimą, kuriame turi būti nurodyti atitinkami duomenys (teisė šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) 18 01 09 vaistus, nenurodytus 18 01 08, ir 18 01 08*citotoksinius arbacitostatinius vaistus);arbaregistruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre, turėtipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede turi būti nurodyti atitinkami duomenys (pavojingųjų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08), ir, jei planuojama išvežti (eksportuoti), –laisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins,jog naikintini vaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti), vadovaujantis Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu, ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1).

28.Pagalginčo Pirkimo sąlygų turinį apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kiekvienas Pirkime dalyvaujantis tiekėjas ir potencialus Pirkimo laimėtojas tinkamam būsimos viešojo pirkimo sutarties, kuri apima naikintinų vaistų surinkimą, vežimą, laikymą ir saugų pašalinimąar sunaikinimą (sudeginant ar(ir) panaudojant kurui), vykdymui gali pasirinkti ir perkančiajai organizacijai pasiūlyti keletą variantų: pats tiekėjas atliekas surenka, veža, laiko ir pašalina (sudegina ir(ar) panaudoja kurui) – tokiu atveju atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti jis privalo: a) būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą; b) pateikti perkančiajai organizacijaipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją (su atitinkamais duomenimis); c) pateikti perkančiajai organizacijaitaršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arbataršos leidimą, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) atitinkamus vaistus; tiekėjas atliekas surenka, veža ir laiko, tačiau pats jų nepašalina, o atliekas išveža (eksportuoja) ir perduoda jas pašalinti (sudeginti ir (arba) panaudoti kurui) tokią teisę turinčiam juridiniam asmeniui pagal rašytinę sutartį – tokiu atveju atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti jis privalo: a) būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą; b)pateikti perkančiajai organizacijaipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją (su atitinkamais duomenimis); c) pateikti perkančiajai organizacijailaisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins, jog naikintini vaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti) ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1).

29.Iš į bylą pateikto trečiojo asmens pasiūlymo bei jo priedų buvo nustatyta, kad UAB „Tekasta“ pateikė pasiūlymą vykdyti Pirkimo sutartį atliekas surenkant, išvežant bei laikant, tačiau jas nepašalinant, o eksportuojant (išvežant). Bylos duomenimis, UAB „Tekasta“ yra įtraukta į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir atitikčiai Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimui pagrįsti pateikė:pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000455, suteikiančią teisę rinkti ir saugoti pavojingąsias atliekas, taip pat jos priedą, kuriame nurodyti pavojingųjų atliekų technologiniai srautai (tarp jų ir farmacijos atliekos) bei pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir(ar) aikštelių (tvarkymo vietų) adresai. Kartu su pasiūlymu UAB „Tekasta“ pateikė irlaisvos formosdeklaraciją, kurioje nurodė, kad naikintini vaistai bus išvežti (eksportuoti), vadovaujantis Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu, ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1). Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo pateikė visus būtinus bei pakankamus dokumentus, pagrindžiančiussavo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimui.

30.Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius paties tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat ir dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikintiar pašalinti (sudeginti ir(ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais. Šiuo atveju tiekėjams pakakolaisvos formos deklaracija patvirtinti, kad laimėjimo atveju naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti), t. y. tiekėjas, teikiantis pasiūlymą pavojingųjų atliekų eksportui, įsipareigojo užtikrinti, kad naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti) ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka (deginti (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1)).

31.Bylos duomenys patvirtino, kad viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti – pavojingosioms atliekoms eksportuoti –UAB „Tekasta“ pasitelkė subtiekėją„REMONDISIndustrieServiceGmbH“. Tokią teisę įtvirtino Pirkimo sąlygų 4.4 punktas, nustatantis, kad galimybę pasinaudoti kitų subjektų ištekliais, reikalingais atitinkamai Pirkimo sutarčiai vykdyti, tikrina perkančioji organizacija. Tiekėja savo ruožtu turi pateikti dokumentus, įrodančius tokių išteklių prieinamumą, – įrodymui pateikiamos pirkimo sutarčių ar kitų dokumentų kopijos, kurios patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami ir galimi naudotis per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį.

32.Pagal VPĮ 88 straipsnio 1 ir 4 dalis, Pirkimo sąlygų 4.4–4.5, 5.8 punktus, įtvirtinančius tiekėjo galimybę pasinaudoti kitų ūkio subjektų ištekliais, reikalingais atitinkamai pirkimo sutarčiai vykdyti, tiekėjas pasiūlyme turi nurodyti, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus jis ketina pasitelktitik jeigu jie yra žinomi, o jeigu jie dar nėra žinomi, jie turėsjuos nurodyti ir išviešinti perkančiajai organizacijai sudarant viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo sutarties projekto
9.3 punkte nustatyta, kad tiekėjas įsipareigoja paslaugų gavėjui pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus sudariussutartį, tačiau ne vėliau negu ji pradedama vykdyti.

33.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu,ketinamų pasitelkti subtiekėjųnenurodymas ar jųneišviešinimas pačiame pasiūlyme, jeigu jie tuo metu tiekėjui dar nebuvo žinomi, savaime negalėjo būti kliūtisnepriimtitrečiojo asmens pasiūlymo bei pagrindas jį atmesti.Be to,Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus,inter alia,patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikintiar pašalinti (sudeginti ir(ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais.

 

III.Kasacinio skundo teisiniai argumentaiir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

34.Kasaciniu skunduieškovėprašopanaikintiLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą irpriimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti ir panaikinti 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministerijos Viešojo pirkimo komisijos Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugai įsigyti pranešime Nr. (8.5Mr-13E) 10-VP „Dėl pasiūlymo vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo (pirkimo Nr. 564950)“ nurodytus priimtus sprendimus, kuriais sudaryta pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir laimėjusiu pripažintas UAB „Tekasta“ pasiūlymas, bei įpareigotiatsakovę grįžti į pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Kasacinis skundasgrindžiamas šiais argumentais:

34.1.Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tiekėjų atitiktieskvalifikacijos reikalavimams vertinimą. Atsakovės pirkimo dokumentuose tiekėjams buvo iškeltas kvalifikacijos reikalavimas būti įtrauktam į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti, taip pat reikalaujama, kad tiekėjo kvalifikacija būtų įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau bylojetrečiasis asmuo, kuris ginčijamu atsakovės sprendimu buvo pripažintas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus beiKonkurso laimėtoju, turėjo teisę verstis tik dalimi sutarčiai vykdytireikalingųveiklų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad tiekėjas, pasiūlymų pateikimo metu neatitinkantis dalies kvalifikacijos reikalavimų, šias kvalifikacijas gali įgyti ateityje, todėl gali būti pripažintas Konkurso laimėtoju, su juo sudaroma pirkimo sutartis irpan. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kadtrečiasis asmuo,teikdamas pasiūlymus, neprivalėjo išviešinti subtiekėjų,nesKonkurso sąlygose tiesiogiai buvo nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius tokių išteklių (subtiekėjų) prieinamumą, ir kad kiekvienas subjektas, kuriopajėgumais (kvalifikacija) tiekėjas remiasi, turi užpildyti ir pasirašyti atskirąEuropos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Konkurso sąlygų 3.4.2 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjai turi būti įtraukti į Registrą ir turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti. Taigi čia buvo nustatytos dvi sąlygos: būti įtrauktam į Registrą ir turėti teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai vykdyti. Be to, Konkurso sąlygų 3.4.2 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjai turi pateiktipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede nurodyta pavojingųjų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08. Šios sąlygos yra kumuliatyvios, todėl neatitinkantis bent vienos iš šių sąlygų tiekėjas turėjo būti pripažintas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų. Teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontekstetaip patturėjo būti vertinama, kokios apimties pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklą pagalKonkurso sąlygas turėjo teisę vykdyti tiekėjas, kad jį būtų galima pripažinti atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus. Trečiasis asmuo turėjo teisę verstisnevisomis sutarčiai įvykdyti reikalingomis pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos rūšimis, o tik dalimi jų. Aplinkybę, t. y. kad trečiasis asmuo turėjo teisę vykdyti tik dalį pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos rūšių, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, atmesdamas ieškinio argumentus, kad trečiasis asmuo neatitiko kvalifikacijos reikalavimų,nes neturėjo teisės užsiimti pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos rūšims, t. y. pavojingųjų atliekų šalinimu, naudojimu, išvežimu (eksportu), teismasvadovavosi VPĮ 32 straipsnio 3dalimi, kurioje nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektųpajėgumais, neatsižvelgdamasį tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ryšiai jam bus prieinami. Teismai nepasisakė dėlieškovėsprocesiniuose dokumentuose nurodytų reikšmingų aplinkybių, kad iš trečiojo asmens nurodytossubtiekėjos užsienio įmonės„REMONDISIndustrieServiceGmbH“ licencijos Nr. 20HR003035 tvarkyti atliekas matyti, kad šis subjektas neturi teisės tvarkyti pavojingųjų atliekų, kurių kodas 18 01 08*, nė vienu iš Konkurso sąlygose išvardytų būdų, t. y. pašalinti (sudeginti) (D 10) ir (arba) sunaudoti kurui (Rl),nes šiam asmeniui suteikta teisė tikrinktipavojingąsias atliekas ir jas vežti. Taigi ne tik trečiasis asmuo, bet ir trečiojo asmens nurodytasubtiekėja„REMONDISIndustrieServiceGmbH“ neatitiko Konkurso sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimų.

34.2.Teismai, pasisakydami dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos,netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką viešųjų pirkimų bylose, ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Teismaiieškovės pretenzijai, teiktai išankstine ginčo sprendimo tvarka, iš esmės kėlė tokius pačius turinio išsamumo reikalavimus, kaip ir ieškiniui ar kitiems procesiniams dokumentams civilinėje byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstainusprendė,esąieškovė nerodė pakankamo iniciatyvumo viešųjų pirkimų procedūros metu. Tokios teismų išvados nepagrįstos, nes bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kadieškovė, teikdama 2021 m. spalio 22 d. pretenziją, objektyviai negalėjo nurodyti aplinkybių, kurios jai tapo žinomos tik iš atsakovės ir (ar) trečiojo asmens procesinių dokumentų ir jų priedų, pateiktų civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Aplinkybių, susijusių su tuo, kad trečiasis asmuo neišviešino subtiekėjų,ieškovė pretenzijoje nenurodė ir objektyviai negalėjo nurodyti, nes trečiojo asmens 2021 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymo turinysieškovei nebuvo žinomas. Trečiojo asmens 2021 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymąieškovė pirmą kartą pamatė, kai gavo atsiliepimus į ieškinį, ir kai tik sužinojo, kad trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 22 d. pasiūlyme nenurodė,jog ketina pasitelkti subtiekėjus,ieškovėšias aplinkybes nedelsdama nurodėdublike.Dublikas buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 23 d., teismo posėdis rašytinio proceso tvarka įvyko 2021 m. gruodžio 21 d., todėl dėlieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su subtiekėjų neišviešinimu, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo turėjo galimybę pasisakytitriplikuose. Trečiojo asmens neatitiktį kvalifikacijos reikalavimams ieškovė grindė tuo, kad trečiasis asmuo savo pasiūlyme neišviešino subtiekėjų UAB„Toksika“ ir (ar)„REMONDISIndustrieServiceGmbH“, nors šiossubtiekėjos trečiajam asmeniui buvo žinomos.Dėl to ieškovė, trečiajam asmeniui savo pasiūlyme nenurodžius subtiekėjų, objektyviai negalėjo pareikšti savarankiško materialiojo reikalavimo įpareigoti atsakovę supažindinti ar pateikti informaciją apie trečiojo asmens subtiekėjus.

34.3.Nors trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąraše nurodytospenkios sutartys, tačiau nė vienos įvykdytos sutarties ar jos dalies vertė neviršija 30 000Eur, kurie pagalKonkurso sąlygų 3.4.1punktą yra minimali įvykdytos sutarties ar jos dalies vertė (trečiojo asmens įvykdytų sutarčių vertė nurodyta 12 000Eur, 5000Eur, 7000Eur, 2900Eur, 7100Eur). Tai reiškia, kad trečiasis asmuo neatitikoKonkurso sąlygų 3.4.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo per paskutiniustrejus metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos būti tinkamai įvykdžiusiam ir (ar) vykdančiam bent vieną ar daugiau sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 30 000Eur. Kadangi trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko ne tik Konkurso sąlygų 3.4.2punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, bet irKonkurso sąlygų 3.4.1 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų,taiir dėl šios priežasties trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas. Aplinkybės apie trečiojo asmens sudarytas sutartis, kaip to buvo reikalaujama pagalKonkurso sąlygų 3.4.1 punktą,ieškovei tapo žinomos tik po to, kaiatsakovė Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 5 d. pateikė, kaip nurodoma, „visus UAB „Tekasta“ Ministerijai 2021 m. rugsėjo 22 d. teikto pasiūlymo viešajame pirkime priedus <...>“, tarp kurių buvo ir „įvykdytų sutarčių sąrašas“. Kai tikieškovei tapo žinomi šie dokumentai, kitą dieną (2021m. gruodžio 6 d.) jipateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ir dėl šios priežasties trečiasis asmuo neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Dėl šiųieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens neatitiktimi Konkurso sąlygų 3.4.1 punkte nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, turėjo galimybę pasisakyti tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, jeigu būtų norėję,nes teismo posėdis rašytinio proceso tvarka įvyko 2021 m. gruodžio 21 d., tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jokių papildomų paaiškinimų dėl šiųieškovės argumentų nepateikė.

34.4.Bylą nagrinėję teismaineteisingai vertinobylojesurinktusįrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė ginčijo atsakovės sprendimą tuo pagrindu, kad trečiasis asmuo neatitikoKonkurso sąlygų. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, padaręs išvadą,kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinusių,jog trečiasis asmuo nėra pajėgus vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti trečiojo asmenspajėgumais. Taigi pirmosios instancijos teismas konkurso dalyvio atitiktįkvalifikacijos reikalavimams vertino pagal tai, ar, teismo nuomone, konkurso dalyvis būtų pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nepriklausomai nuo to, ar jis atitinka kvalifikacijos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pritarėtokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, tačiau šiospirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados neatitinka ir kasacinio teismo praktikos.

 

35.Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškovės UAB„AVInvesticija“ kasacinį skundąprašojį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1.Teismai tinkamai vertino trečiojo asmens atitiktį Konkurso sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimams. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius paties tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat ir dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikinti ar pašalinti (sudeginti ir(ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais.Tiekėjams pakakolaisvos formos deklaracija patvirtinti, kad laimėjimo atveju naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti). Tiekėjas turėjo deklaruoti ne teisės turėjimą išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas pasiūlymo teikimo metu, bet įsipareigojimą tai daryti ateityje. Būtent dėl to ir buvo nustatytas toks reikalavimas,nes kitu atveju, jeigutiekėjo būtų prašoma deklaruoti savo teisės turėjimą išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas pasiūlymo teikimo momentu, prašoma deklaracija neturėtų jokios reikšmės, nes tikslingiau būtų buvę reikalauti tiekėjo dokumentų (leidimų), įrodančių tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti).Šią aplinkybę pagrindžia Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3 punkto nuostatos, taip pat viešojo pirkimo sutartiesprojekto nuostatos (pavyzdžiui, 4.2.1.3, 5.1.3, 5.1.13 punktai). Pirkimo konkurso sąlygų 3.4.2 punkto reikalavimas yra aiškus ir minimalus, suteikia teisę dalyvauti konkurse didesniam dalyvių skaičiui, o perkančiajai organizacijai–įsigyti reikiamas paslaugas už mažesnę kainą. Nurodytos sąlygos VPĮneprieštarauja,todėl laikytina, kadatsakovėkonkursą vykdė nepažeisdama imperatyvių teisės aktų nuostatų (VPĮ17 straipsnio 3 dalies).Viešojo pirkimo komisijaKonkursą laimėjusiu pripažindama tiekėjos UAB „Tekasta“ pasiūlymą, ne pažeidė teisės aktų reikalavimus, o priešingai –pagal VPĮ17straipsnio 2 dalį užtikrino, kad paslaugoms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

35.2.Dėl trečiojo asmens atitiktiesKonkurso sąlygų 3.4.1 punktui – UAB „AV investicija“ 2021m. spalio 22 d. atsakovei teiktą pretenziją grindė tik ta aplinkybe, kad, UAB„AVinvesticija“ nuomone, UAB „Tekasta“, neturėdama teisės (leidimo) išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas (S4), taip pat pati neturėdama teisės pavojingus vaistinius preparatus pašalinti sudeginant (D10) ir (ar) sunaudoti kurui (R1), neatitiko Pirkimo konkurso sąlygų 3.4.2 punkte įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo. Tačiau pretenziją, kad UAB „Tekasta“ neatitinka Pirkimo sąlygų 3.4.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, ieškovė iškėlė tik 2021 m. gruodžio 6 d. teikdama teismui rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų tvarkos, pretenzija, kad UAB „Tekasta“ neatitiko Pirkimo konkurso sąlygų 3.4.1 punkto reikalavimų, neturi būti nagrinėjama teisme.

35.3.Dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkosatsakovė nurodo, kad bylinėjimosi metu nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios negalėjo būti žinomos ieškovei iki pretenzijos atsakovei pateikimo momento, taip pat ieškovė jokiame pirkimo etape neteikė prašymo atnaujinti terminą pretenzijai pateikti ar atnaujinti praleistą terminą pretenzijai dėltrečiojo asmensatitiktiesKonkurso sąlygų 3.4.1 punkto reikalavimui pateikti.CPK4233 straipsnio2ir 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti sunurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo Pirkimo laimėtoju, šį savo vertinimą grindė UAB „Tekasta“ neatitiktimi Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Papildomas aplinkybes, jos vertinimu, taip pat pagrindžiančias atsakovės sprendimo neteisėtumą, ieškovė išdėstė pirmosios instancijos teismui 2021 m. lapkričio 23 d. pateiktamedublike, kuriame nurodė, jog trečiasis asmuo pasiūlyme neišviešino pasitelkiamų subtiekėjų, o ir vėliau (2021 m. spalio 21 d. pateiktame rašte bei dokumentuose) nurodyta pasitelkiamasubtiekėja„REMONDISIndustrieServiceGmbH“ neatitinka Pirkimo sąlygose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų. Aplinkybę dėl UAB „Tekasta“ neatitikties Pirkimo sąlygų 3.4.1 punkto reikalavimui ieškovė nurodė Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 6 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose,tačiau šiuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.Tiekėjas savo teisę sužinoti apie kito tiekėjo pasiūlymą įgyvendina VPĮ 6 straipsnio nuostatų pagrindu. Jei perkančioji organizacija neteisėtai nesupažindina tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu, jis savo galimai pažeistas teises gali ginti įvairiomis teisių gynybos priemonėmis, priklausomai nuo to, kokią teisę jis siekia apginti – teisę į informaciją ar teisę į savo pasiūlymo tinkamą įvertinimą. Pirmu atveju tiekėjas (ieškovas) teismui pareiškia savarankišką materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti su kito tiekėjo pasiūlymu; antru atveju tiekėjas reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą bei teikia procesinį prašymą išreikalauti įrodymą (CPK 101, 199 straipsniai). Nepriklausomai nuo to, kurį iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų pasirinktų tiekėjas, jis visais atvejais perkančiajai organizacijai teikiamoje pretenzijoje didesne ar mažesne apimtimi turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimu.

 

36.Trečiasis asmuo UAB „Tekasta“ atsiliepimu į ieškovės UAB „AV Investicija“ kasacinį skundą prašo jįatmesti,priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

36.1.Dėl trečiojo asmens neatitikties Konkurso sąlygų 3.4.2 punktui – trečiasis asmuo nurodo,kadjisKonkurse dalyvavo kaip tiekėjas, kuris atliekas surenka, veža ir laiko, tačiau pats jų nepašalina, o atliekas išveža (eksportuoja) ir perduoda jas pašalinti (sudeginti ir (arba) panaudoti kurui) tokią teisę turinčiam juridiniam asmeniui pagal rašytinę sutartį – tokiu atveju atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti jis privalėjo būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą; pateikti perkančiajai organizacijaipavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją (su atitinkamais duomenimis); pateikti perkančiajai organizacijai laisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins, jog naikintini vaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti) ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1). Šis fakto klausimas buvo išsamiai išnagrinėtas ir nustatytas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nurodant, kad tiekėja UAB „Tekasta“ yra įtraukta į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir atitikčiai Pirkimo sąlygų 3.4 punkto lentelėje nurodytam 3.4.2 punkto kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti pateikė visus pačios perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus. Nors ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad trečiojo asmens pateikti papildomi dokumentai (paaiškinimai) apie subtiekėjus, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės,perkančiosios organizacijosnegalėjo būti priimti, tačiau aplinkybė, kad UAB „Tekasta“ nebuvo nurodžiusi ketinamų pasitelktisubtiekėjų pačiame pasiūlyme, savaime negalėjo būti laikoma kliūtimi tokį pasiūlymą priimti. Perkančioji organizaciją pagrįstai priėmė pateiktą pasiūlymą, nes jis atitiko Konkurso reikalavimus, o konkrečiųsubtiekėjų nurodymas ne pasiūlymo teikimo dieną niekaip nepakeitė pasiūlymo iš esmės.

36.2.Nors teismai irnusprendė, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, vis dėlto ieškovės argumentai dėlsubtiekėjųneviešinimo buvo išsamiai išnagrinėti ir dėl jų buvo pasisakyta. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašė pateikti jai informaciją, kokį (kokius) ūkio subjektą,subrangovą ar subtiekėją laimėtoja pripažinta UAB „Tekasta“ pasitelkė Pirkime, vadinasi, šio prašymo stadijoje ieškovė aiškiai suvokė, kad trečiasis asmuo turėssubtiekėjus, bet pretenzijoje nenurodė argumentų dėl jųneviešinimo, nors, gavusi informaciją apie pasitelktą tiekėją, negalėjo nežinoti, kad trečiasis asmuo Konkurse dalyvavo nurodydamas, kad bus pasitelktisubtiekėjai.

36.3.Dėl trečiojo asmens neatitikties Konkurso sąlygų 3.4.1 punkto reikalavimui nurodoma, kadieškovė, ne pirmą kartą dalyvaudama viešuose konkursuose ir ne pirmą kartą turėdama tokį teisminį procesą (remiantisLietuvos teismų informacinės sistemosLITEKO duomenimis), nepasinaudojo laiku VPĮ 6 straipsnyje nustatytomis teisėmis ir nereiškė prašymo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, nebuvo aktyvi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei egzistavo objektyvios kliūtys susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, o vėliau, nustačius atitinkamus neatitikimus arperkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, pastaruosius nurodyti pretenzijoje bei ieškinyje. Bylą nagrinėję teismai,padarydami tokias išvadas, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos,kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių kliūčių, kodėl ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis laiku ir tinkamai.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl šalių ginčo apimties

 

37.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimo objektas – naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugos. Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – atsakovės sprendimo pripažinti trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygoms teisėtumas. Ieškovė tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese nuosekliai laikėsi pozicijos, kad laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo neatitinka ginčo Konkurso sąlygos irperkančioji organizacija jo pajėgumą įvertino netinkamai. Tarp šalių kilo ginčas dėl trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygų 3.4.2 punktui, kuriame nurodyta, kad tiekėjas turi būti įtrauktas į Registrą ir turėti teisę versti veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti, bei pateikti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus –taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arbataršos leidimą, kuriame nurodyta, kad atliekųtvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) 18 01 09 vaistus, nenurodytus 18 01 08, ir 18 01 08*citotoksinius arbacitostatinius vaistus, arba jei planuojama išvežti (eksportuoti) –laisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins, jog naikintini vaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti), vadovaujantis Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu, ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šias atliekas šalinti sudeginant (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1). Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo tokios teisės neturi, o vien jo deklaracija, jog sutarties vykdymo laikotarpiu bus pasitelktas atitinkamas subjektas, nereiškia, kad laimėtojas bus patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

38.Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai su tokia ieškovės pozicija nesutiko, ją pripažindami nepagrįsta, ir konstatavo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentų, patvirtinančių paties tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat ir dokumentų, patvirtinančių tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikinti arbapašalinti (sudegintiir (ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais. Šiuo atveju tiekėjams pakakolaisvos formos deklaracija patvirtinti, kad laimėjimo atveju naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti), t. y. tiekėjas, teikiantis pasiūlymą pavojingųjų atliekų eksportui, įsipareigojo užtikrinti, kad naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti) ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka (deginti (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1)). Bylos duomenys patvirtino, kad viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti – pavojingosioms atliekoms eksportuoti – UAB „Tekasta“ pasitelkė subtiekėją„REMONDISIndustrieServiceGmbH“, jai tokią teisę įtvirtino Pirkimo sąlygų 4.4 punktas.

39.Kaip jau byloje nustatyta, šalių ginčas yra kilęs dėl paslaugų atliekų tvarkymo srityje pirkimo. Teisėjų kolegijanusprendžia, kad šioje byloje visų pirma spręstina dėl pirkimo objektui taikomo teisinio reguliavimo ir dėl to, ar pagal šį reguliavimą paties trečiojo asmens kvalifikacija laikytina pakankama viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, jei ne – ar tinkamai buvo pasitelkti išoriniai asmenys (subtiekėjai).

40.IšLietuvos RespublikosKonstitucijos,inter alia (be kita ko), jos 46 straipsnio 1, 3 dalių, konstitucinio teisinės valstybės principo, siekiant pagal Konstitucijos 53, 54 straipsnius užtikrinti viešąjį interesą, kad atliekos būtų tvarkomos tinkamai, nekeltų grėsmės aplinkai ir visuomenės sveikatai, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti esmines atliekų tvarkymo ūkinės veiklos sąlygas,inter alia, aiškius kriterijus, pagal kuriuos galėtų būti nustatyti subjektai, galintys užsiimti atitinkama atliekų tvarkymo veikla (Lietuvos RespublikosKonstitucinio Teismo2020m. vasario 18 d. nutarimas).

41.Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti bendrieji atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimai, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pagrindiniai atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principai, reikalavimai atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams, atliekų tvarkymo ekonominės ir finansinės priemonės (1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

42.Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų turėtojas šioįstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad šią veiklą gali vykdyti tik subjektai, kurie nustatyta tvarka įregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

43.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896 patvirtintų Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų 21.8.1 punkteįtvirtinta, kad šiame registre yra tvarkomi ir kaupiami duomenys apie atliekų tvarkymo veiklos kategorijas, iš kurių viena – atliekų išvežimas iš Lietuvos Respublikos.

44.VPĮ įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų sąrašas (35straipsnio 2 dalies 2, 5 punktai). Reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms nurodyti VPĮ 47 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijosreikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-405-469/2021, 37 punktas).

45.Sutiktina su ieškove, kad pagal specialųjį teisinį atliekų tvarkymo reguliavimą subjektui, siekiančiam eksportuoti atliekas iš Lietuvos, tokia teisė turi būti atskirai suteikta įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės nustato reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką.

46.Nagrinėjamos bylos atveju aktualiirminėtų Taisyklių antro priedo, reglamentuojančio Atliekų tvarkymo sąrašą, IV skyriaus 8 punkto 3 lentelė. Šiame punkte nurodyta, kadatliekų tvarkymo veiklų, kurių neapima šio priedo II ir III skyriuose nurodytos veiklos, klasifikavimui naudojami 3 lentelėje pateikti kodai. 3 lentelėje nurodyti Atliekų tvarkymo veiklų, neapimančių naudojimo ar šalinimo, kodai ir pavadinimai:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
S1	Surinkimas
S2	Vežimas	Tai apima atliekų vežimą tik šalies viduje.
S3	Įvežimas (importas)
S4	Išvežimas (eksportas)

 

47.Iššios nutarties 41–45 punktuose nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad, kaip proceseirįrodinėjo ieškovė, eksportas yra savarankiška atliekų tvarkymo veiklos kategorija ta prasme, kad norint verstis šia veikla reikia būti atskirai sertifikuotam (atestuotam) ir duomenys apie teisę verstis šia atliekų tvarkymo veiklos kategorija turi būti įregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Taigi, pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekų tvarkymo prasme vežimas nėra tapatus eksportui Taisyklių prasme. Tai imperatyvios normos, kurios sukelia dvejopo pobūdžio padarinius.

48.Pirma, ir teismai, ir perkančioji organizacija, nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sąlygų, privalo jas aiškinti ir taikyti taip, kad nebūtų pažeisti imperatyvūs reikalavimai.Teisės normų, be kita ko, ir specialiųjų,imperatyvumas yra vienas iš išimtinių pagrindų tiekėjams taikyti reikalavimus, tiesiogiai neįtvirtintus pirkimo sąlygose.

49.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPĮ nereguliuoja arba VPĮ normose įtvirtintosblanketinės nuostatos; VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮexpressisverbis (tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vieno iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-7-23-248/201745 punktą).

50.Minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad jeigu pagal galiojančius teisės aktus atitinkamos ūkio (verslo) veiklos vykdymas nepriklauso nuo atskiro ir specifinio šios veiklos atestavimo, sertifikavimo ar kitokios leidimų tvarkos,de jure (teisiškai) laikytina, kad šia veikla ketinantis užsiimti ūkio subjektas tai daryti gali, šios teisės perkančiosios organizacijos iškeltais reikalavimais jokiais pagrindais ir priemonėmis negali riboti ir privalo vertinti, kad tokie tiekėjai VPĮ 34 straipsnio taikymo prasme savaime įrodo savo pajėgumą.

51.Viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos.

 

52.Nagrinėjamoje byloje primintina kasacinio teismo praktika:

 

52.1.perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;

52.2.jeigu viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, tai perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;

52.3.tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisę verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);

52.4.jeigu teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privaloexofficio (pagal pareigas) tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-7-23-248/2017, 54 punktas).

53.Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai neįvertino atliekų tvarkymą reglamentuojančio reguliavimoimperatyvumo irnusprendė, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius paties tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikinti arpašalinti (sudeginti ir (ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais, kadangi tiekėjams pakako laisvos formos deklaracijos patvirtinti, kad laimėjimo atveju naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti).

54.Antra, atsižvelgiant į tai, kad ginčo Konkurso sąlygomis tiekėjams buvo nustatytas alternatyvus teisės verstis veikla modelis, jo aiškinimas ir taikymas, nepriklausomai nuo to, kokį konkretų modelį atitinkamas tiekėjas pasirinktų, neturi sukurti nelygiavertės kvalifikacijos tikrinimo situacijos. Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių pirkimo sąlygų ar jas taikyti tokiu būdu, kad tiekėjų kvalifikacija būtų vertinama pagal skirtingo turinio reikalavimus (Lietuvos AukščiausiojoTeismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-6-378/2017,35punktas ir jame nurodytakasacinio teismopraktika). Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus; tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą; kvalifikacija turi būti įgyta iki pirkimo dokumentuose nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-436/2011; kt.). Šios nuostatos suponuoja pareigą tiek perkančiosioms organizacijoms nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kuriomis būtų patikrinama tiekėjų jau turima kvalifikacija, tiek pareigą tiekėjams pagrįsti, kad kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip pirkimo dokumentuose nustatytą galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-6-378/2017, 31 punktas).

55.Netinkamas teismų ginčo teisinių santykių vertinimas suponavo tai, kad tiekėjai, kurie savo teisę verstis veikla įrodinėjo su užsienio partneriais, neprivalėjo įrodyti šio pajėgumo visa apimtimi. Todėl ieškovės galimą teisių pažeidimą suponavo ne jos galimybės dalyvauti Pirkime suvaržymas, o, jos vertinimu, pažeistas dalyvių lygiateisis dalyvavimas ir sąžiningų rezultatų pasiekimas, dėl to ieškovė gali kvestionuoti kitų ūkio subjektų pasiūlymų įvertinimą, įskaitant ir teisę reikalauti iš atsakovės, kad ši patikrintų, ar Pirkimo laimėtoja, prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį, atitinka Pirkimo sąlygose neišviešintus imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad, neįvertinus pirmiau aptarto imperatyvaus reguliavimo, tiekėjai, kurie savo teisę verstis veikla įrodinėjo kartu su užsienio partneriais, neprivalėjo įrodyti šio pajėgumo visa apimtimi.

56.Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas korekcinis mechanizmas, kai tiekėjas neatitinka imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, kurie nebuvo perkelti į pirkimo sąlygas, – leidimas pateikti naujus dokumentus, pasitelkti naują (anksčiau neišviešintą) partnerį ar subrangovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-23-248/2017, 71 punktas). Dėl to nagrinėjamoje byloje aktualu nustatyti, ar teisėtai trečiasis asmuo neišviešino kito subjekto, o atsakovė tokį pasiūlymą pripažino teisėtu. Jeigu būtų nustatyta, kad trečiasis asmuo neprivalėjo pasiūlyme išviešinti užsienio atliekų tvarkytojo, nes pasirinko antrąją pirkimo sąlygose nustatytą alternatyvą, tai turėjo būti sprendžiama dėl galimybės trečiajam asmeniui pasitaisyti dėl S4 kodo turėjimo patvirtinimo.

 

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinant trečiojo asmens pasiūlymą

 

57.Viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti – pavojingosioms atliekoms eksportuoti–UAB „Tekasta“ pasitelkė subtiekėjas UAB „Toksika“ ir„REMONDISIndustrieServiceGmbH“. Tokią teisę įtvirtino Pirkimo sąlygų 4.4 punktas, nustatantis, kad galimybę pasinaudoti kitų subjektų ištekliais, reikalingais atitinkamaipirkimo sutarčiai vykdyti, tikrina perkančioji organizacija. Tiekėja savo ruožtu turi pateikti dokumentus, įrodančius tokių išteklių prieinamumą, – įrodymui pateikiamos pirkimo sutarčių ar kitų dokumentų kopijos, kurios patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami ir galimi naudotis per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. UAB „Tekasta“ pasiūlyme nenurodė pasitelkiamossubtiekėjos, o tokią nurodė beisubtiekėjos išteklių prieinamumą patvirtinančius dokumentus perkančiajai organizacijai pateikė jau po pasiūlymo pateikimo. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad UAB „Tekasta“ nežinomossubtiekėjos pasitelkimas neatitikoVPĮ 88 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų bei Konkurso sąlygų 4.4–4.5, 5.8 punktų.

58.VPĮ (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3258 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacijaprivaloišsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo) ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. VPĮ49 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektųpajėgumais, siekiant pagrįsti atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tokiu atveju tiekėjas pasiūlyme (paraiškoje) turi įrodyti, kad vykdantpirkimo sutartį ūkio subjektų, kuriųpajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis).

59.Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo; šie ūkio subjektų santykiai gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-86-916/202031 punktą).

60.Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinti pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito ūkio subjekto pajėgumu automatiškai (išskyrus VPĮ atskirai įtvirtintas ir iš jurisprudencijos išplaukiančias išimtis) nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Sąvokos „kitas ūkio subjektas“ ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-354-690/201739–41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju, kai tiekėjas, naudojantis kitam subjektui priklausančią infrastruktūrą, pats teikia paslaugas aratliekadarbus, o kitam subjektui priklausančios infrastruktūros naudojimas yra tik priemonėtam teikti, tai nėrasubtiekimas ar subranga. Tačiau, jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, tai toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-354-690/201733, 39–41, 46 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62.Aptartas VPĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimai suponuoja išvadą, kad tiekėjo galimybė remtis kitų ūkio subjektųpajėgumais ir pareiga juos išviešinti susijusios su įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pagal viešojo pirkimo sąlygas įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį. Šio teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvautų tik įvykdyti sutartį pajėgūs subjektai, taip pat sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai patikrinti tų subjektų atitiktį nustatytiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-85-969/2022, 29 punktas).

63. Išimtimi laikytinos situacijos, kai dėl pirkimo objekto specifikos perkančioji organizacija galėtų (arba turėtų pagal VPĮ) reikalauti, kad pajėgumą kvalifikacijos atitikčiai įrodyti pateikiantis subjektas pats tiesiogiai dalyvautų, vykdant viešojo pirkimo sutartį; tokiu atveju susiklosto dvejopo pobūdžio ūkio subjektų santykiai: tiek pajėgumo „skolinimas“, tiek tiesioginisdalyvavimas, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. subranga (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-86-916/202033 punktą ir jame nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

64.VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Be to, VPĮ 88 straipsnis koreliuoja su VPĮ 49 straipsniu, kuriame įtvirtinta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektųpajėgumais, šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka.

65.Kaip nurodyta VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje, tiekėjų pareiga išviešinti subrangovus siejama su jų žinojimu apie atitinkamų trečiųjų asmenų ir jų atstovų būsimą dalyvavimą vykdant viešojo pirkimo sutartį. Vis dėlto bet kokiu atveju aptariamos taisyklės išimtis, t. y. galimybė neišviešinti subrangovų dėl nežinojimo apie juos, turėtų būti aiškinamagana siaurai ir taikytina tik išimtiniais, objektyviai pateisinamais atvejais. Pagal bendrąją taisyklę viešojo pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę, įvertinęs viešojo pirkimo dokumentų turinį, suprasti, ar jam pačiam pakankapajėgumų prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus perkančiosios organizacijos naudai, jei nepakanka, – kad reikia pasitelkti trečiuosius asmenis. Taigi, bendra taisyklė yra ta, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, žino (turi žinoti), kokias sutarties dalis ir kokiems subrangovams jis ketina pavesti vykdyti. Ir tik išimtiniais atvejais ši informacija tiekėjui gali būti nežinoma.

66.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad reikalavimo išviešinti subtiekėjus ir jų atliktinų darbų dalį tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subtiekėjo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Kai pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui ir jo subtiekėjams taikytini ne visiems kartu, o atskirai, perkančiajai organizacijai, remiantis pažyma apie tiekėjo ir jo subtiekėjų atliekamus darbus, yra lengviau vertinti visų jų kvalifikacijos atitiktį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-376/2014ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67.Kasacinio teismo praktika nuosekliai bei nenustatant specifinių išimčių plėtojama ta linkme, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo), pvz., analogiškai kaip subtiekėjai, tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami būsimi darbuotojai (kvazisubtiekimas); teismo vertinimu, tai atitinka VPĮ reguliavimą dėl subtiekėjų ir jo tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-475/2014; 2019 m. lapkričio 21d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-469-469/2019 46 punktą).

68.Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi dviguba trečiojo asmens pasitelkimo situacija, nes trečiojo asmens pasitelkiamas užsienio partneris ne tik tiesiogiai prisidėtų prieperkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo,oteisiškaitaireiškia subrangos kvalifikavimą, tačiau būtent šio subjektopajėgumu būtų įrodinėjama tiekėjo (trečiojo asmens) kvalifikacijos atitiktis ginčo Konkurso sąlygai (VPĮ 40 straipsnio 2 dalis).

69.Konkurso sąlygų 3.9 punkte buvo nurodyta, kad kiekvienas subjektas, kuriopajėgumais (kvalifikacija) tiekėjas remiasi, užpildo ir pasirašo atskirą EBVPD. Trečiasis asmuo savo pasiūlyme jokių subtiekėjų nenurodė, taip pat nepateikė subtiekėjų EBVPD. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su trečiojo asmens subtiekėjų neišviešinimu, konstatavo, kad tokssubtiekėjųneišviešinimas, jeigu jie tiekėjui dar nebuvo žinomi, savaime negalėjo būti kliūtis atmesti tiekėjo pasiūlymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimties taikymo, šios išimties taikymui reikšmingų bylos aplinkybių netyrė ir jų neanalizavo, nors trečiasis asmuo, būdamas pripažintas laimėtoju, atsakydamas į atsakovės paklausimą, nurodė, kad jo teikiamossubtiekėjos UAB „Toksika“ ir„REMONDISIndustrieServiceGmbH“ jam buvo žinomos, tik jis negalėjo apsispręsti dėl konkrečiossubtiekėjos pasirinkimo.

70.Kasacinis teismasnusprendžia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios suponuotų galimybę taikyti VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

71.Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįvertino specialaus atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo, todėl trečiojo asmens atitiktis kvalifikacijosreikalavimams nebuvo tinkamai patikrinta, dėlto egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos UAB „Tekasta“ nustatymo. Atsižvelgiant į tai, naikintini skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinystenkintinas iš dalies.

72.Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenų matyti, kad Konkursas yra pasibaigęs 2022 m. kovo 10 d. atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju pripažintu trečiuoju asmeniu. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai,exofficio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-272/2013).

73.Pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines ginčo aplinkybes,nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

74.Įvertinusi perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo svarbą, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis, sandorio vertė – 108 000Eur), tai, kad VPĮ952straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, pažymėdama, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), teisėjų kolegija atsakovei skiria 4000Eur (apie 3,7 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) baudą,ji priteistina valstybės naudai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

75.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, josturėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,CPK93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinioreikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio2 dalis).CPK93straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalysįmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio5 dalis).

76.Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus neteisėtu atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos UAB „Tekasta“ nustatymo ir skyrus perkančiajai organizacijai baudą už atliktą pažeidimą,atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, laikytina, kad ieškinys buvo tenkintas. Pripažintina, kad ieškovė tinkamai gynė savo teises – prašė įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūras, tačiau,viešojo pirkimo sutarčiaiesant jau sudarytai, pasirinkta taikyti alternatyvi ieškovės antrajam reikalavimui sankcija.

77.Pagal kasacinio teismo praktiką, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-272-378/2020201 punktą; 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-185-916/2022136 punktą).

78.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 1743Eur žyminį mokestį, patyrė 500Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (iš viso 2243Eur). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto dydžio.Tenkinusieškinį,ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens priteistina po871,50Eur žyminio mokesčio ir250Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme atlyginimo (iš viso po1121,50Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo).

79.Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1700Eur žyminio mokesčio išlaidų, dokumentų, patvirtinančių atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, nepateikė. Paskirsčius bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens priteistina po850Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

80.Nustatyta, kad ieškovė kasaciniame teisme patyrė 1764Eur žyminio mokesčio ir 1512,50Eur atstovavimo išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą (iš viso 3276,50Eur). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens priteistina po882Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir po756,25Eur atstovavimo kasaciniame teisme atlyginimo (iš viso po1638,25Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo).

81.Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens priteistina po3609,75Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

82.Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos UAB „Tekasta“ nustatymo atsakovės vykdytame viešajame Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugų pirkime.

Skirti atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (j. a. k. 188603472) 4000 (keturių tūkstančių)Eur baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k.188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ (j. a. k. 300114003) iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (j. a. k. 188603472)3609,75Eur (tris tūkstančius šešisšimtusdevynisEur75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ (j. a. k. 300114003) iš trečiojoasmens uždarosios akcinės bendrovės „Tekasta“ (j. a. k. 221904380)3609,75Eur (tristūkstančius šešis šimtus devynisEur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.