TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. lapkričio 17 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – Pirkimų principai – 18 straipsnis – Skaidrumas – 21 straipsnis – Konfidencialumas – Šių principų išraiška nacionalinės teisės aktuose – Teisė susipažinti su konkurso dalyvių perduotos informacijos apie jų turimą patirtį ir rekomendacijas, sutarčiai vykdyti siūlomų asmenų sąrašą ir numatomų projektų koncepciją bei vykdymo būdus esminiu turiniu – 67 straipsnis – Sutarties sudarymo kriterijai – Su siūlomų darbų ar paslaugų kokybe susiję kriterijai – Tikslumo reikalavimas – Direktyva 89/665/EEB – 1 straipsnio 1 ir 3 dalys – Teisė į veiksmingą teisinę gynybą – Teisių gynimo priemonė pažeidus šią teisę dėl atsisakymo leisti susipažinti su nekonfidencialia informacija“

Byloje C‑54/21

dėlKrajowa Izba Odwoławcza(Nacionalinė apeliacinė taryba, Lenkija) 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2021 m. sausio 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Antea Polska S.A.

Pectore-Eco sp. z o.o.,

Instytut Ochrony Środowiska – Państwowy Instytut Badawczy

prieš

Państwowe Gospodarstwo Wodne Wody Polskie,

dalyvaujant

Arup Polska sp. z o.o.,

CDM Smith sp. z o.o.,

Multiconsult Polska sp. z o.o.,

Arcadis sp. z o.o.,

Hydroconsult sp. z o.o. Biuro Studiów i Badań Hydrogeologicznych i Geofizycznych,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos (pranešėjas), teisėjai L. S. Rossi, J.‑C. Bonichot, S. Rodin ir O. Spineanu-Matei,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

posėdžio sekretorė M. Siekierzyńska, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. kovo 16 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Antea Polska S.A.,Pectore-Eco sp. z o.o.irInstytut Ochrony Środowiska – Państwowy Instytut Badawczy, atstovaujamųradca prawnyD. Ziembiński,

–        Państwowe Gospodarstwo Wodne Wody Polskie, atstovaujamosradcowie prawniP. Daca, M. Klink ir T. Skoczyński,

–        CDM Smith sp. z o.o., atstovaujamosadwokatF. Łapecki ir J. Zabierzewski,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir M. Horoszko,

–        Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos P. Ondrůšek, J. Szczodrowski ir G. Wils,

susipažinęs su 2022 m. gegužės 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), 18 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies, 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016, p. 1) 2 straipsnio 1 punkto ir 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246), iš dalies pakeistos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES (OL L 94, 2017, p. 1), 1 straipsnio 1 bei 3 dalių ir 2 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjantAntea Polska S.A.,Pectore-Eco sp. z o.o.irInstytut Ochrony Środowiska – Państwowy Instytut Badawczy, kartu veikiančių kaip vienas konkurso dalyvis (toliau –Antea), ginčą suPaństwowe Gospodarstwo Wodne Wody Polskie(Valstybinė vandentvarkos įmonė, Lenkija, toliau – perkančioji organizacija), palaikomaArup Polska sp. z o.o.(toliau –Arup),CDM Smith sp. z o.o. (toliau –CDM Smith),Multiconsult Polska sp. z o.o.,Arcadis sp. z o.o.irHydroconsult sp. z o.o. Biuro Studiów i Badań Hydrogeologicznych i Geofizycznych, kartu veikiančių kaip vienas konkurso dalyvis (toliau –Multiconsult), dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo suCDM Smith.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Direktyva 89/665

3        Direktyvos 89/665 1 straipsnyje „Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti“ nustatyta:

„1.      Ši direktyva taikoma sutartims, nurodytoms <...> [Direktyvoje 2014/24] <…>

<...>

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad <...> perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti laikantis šios direktyvos 2–2f straipsniuose nustatytų sąlygų, remiantis tuo, kad tokiais sprendimais yra pažeisti Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

<...>

3.      Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti [sudaryti] konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

<...>“

Direktyva 2014/24

4        Direktyvos 2014/24 90 ir 92 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

(90)      sutartys turėtų būti skiriamos [sudaromos] remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad vertinant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, turėtų būti remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris visada turėtų apimti kainos arba išlaidų aspektą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas taip pat galėtų būti atliekamas remiantis tik kaina arba tik išlaidų efektyvumu. Be to, tikslinga priminti, kad perkančiosios organizacijos gali techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatyti atitinkamus kokybės standartus.

<...>

<...>

(92)      nustatydamos geriausią kainos ir kokybės santykį, perkančiosios organizacijos turėtų apibrėžti su sutarties dalyku susijusius ekonominius ir kokybinius kriterijus, kuriuos jos naudos tuo tikslu. Todėl remiantis tais kriterijais turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kiekvieno pasiūlymo [kiekviename pasiūlyme nurodyto] sutarties įvykdymo lygio palyginamąjį įvertinimą, atsižvelgiant į sutarties dalyką, kaip apibrėžta techninėse specifikacijose. Kalbant apie geriausią kainos ir kokybės santykį, šioje direktyvoje pateikiamas nebaigtinis galimų skyrimo [sudarymo] kriterijų, kurie, be kita ko, apima aplinkosauginius ir socialinius aspektus, sąrašas. <...>

Pasirinktais sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijais perkančiajai organizacijai neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos galimybė ir jie turėtų būti pateikiami kartu su priemonėmis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

<...>“

5        Šios direktyvos 18 straipsnio „Pirkimų principai“ 1 dalyje nustatyta:

„Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

<...>“

6        Minėtos direktyvos 21 straipsnyje „Konfidencialumas“ numatyta:

„1.      Jei šioje direktyvoje arba perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje teisėje, visų pirma teisės aktuose dėl teisės gauti informaciją, nenurodyta kitaip, ir nedarant poveikio pareigoms, susijusioms su paskirtų [sudarytų] sutarčių viešinimu ir informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, kaip nustatyta 50 ir 55 straipsniuose, perkančioji organizacija neatskleidžia ekonominės veiklos vykdytojų jai perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią, įskaitant technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiribojant.

2.      Perkančiosios organizacijos gali nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkančiosios organizacijos teikia vykdydamos pirkimo procedūrą, konfidencialų pobūdį.“

7        Tos pačios direktyvos 50 straipsnyje „Skelbimai apie sutarties skyrimą [sudarymą]“ nustatyta:

„1.      Ne vėliau kaip per 30 dienų po sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, kuris įvyksta priėmus sprendimą ją skirti ar sudaryti [kuris įvyksta priėmus sprendimą ją sudaryti], perkančiosios organizacijos išsiunčia skelbimą apie sutarties skyrimą [sudarymą], kuriame pateikiami pirkimo procedūros rezultatai.

Tokiuose skelbimuose pateikiama V priedo D dalyje nustatyta informacija <...>

<...>

4.      Tam tikra informacija apie sutarties skyrimą [sudarymą] arba preliminariosios sutarties sudarymą gali būti neskelbiama, [jeigu] jos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų konkuravimui.“

8        Direktyvos 2014/24 55 straipsnyje „Kandidatų ir konkurso dalyvių informavimas“ nustatyta:

„1.      Perkančiosios organizacijos kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, sutarties skyrimo [sudarymo] ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje <...>

2.      Jeigu to prašo atitinkamas kandidatas ar konkurso dalyvis, perkančioji organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo praneša:

<...>

b)      visiems nelaimėjusiems konkurso dalyviams apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis <...>;

c)      visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie atrinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat nurodo laimėjusį konkurso dalyvį arba preliminariosios sutarties šalis;

<...>

3.      Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti nepateikti tam tikros 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos, susijusios su sutarties skyrimu [sudarymu], preliminariųjų sutarčių sudarymu arba leidimu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, kai tokios informacijos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų konkuravimui.“

9        Šios direktyvos 58 straipsnyje „Atrankos kriterijai“ numatyta:

„1.      Atrankos kriterijai gali būti susiję su:

a)      tinkamumu vykdyti profesinę veiklą;

b)      ekonomine ir finansine būkle;

c)      techniniais ir profesiniais pajėgumais.

<...>

4.      Kalbant apie techninius ir profesinius pajėgumus, perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų sutarčiai įvykdyti pagal atitinkamą kokybės standartą būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį.

Perkančiosios organizacijos visų pirma gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai patirties, kurią įrodytų tinkamomis rekomendacijomis, gautomis dėl praeityje įvykdytų sutarčių. <...>

Pirkimo procedūrose, rengiamose dėl prekių, kurioms reikalingi įrengimo ar montavimo darbai, paslaugų teikimo arba darbų atlikimo, ekonominės veiklos vykdytojų profesinis pajėgumas suteikti paslaugą arba atlikti montavimą ar darbą gali būti vertinamas atsižvelgiant į jų įgūdžius, efektyvumą, patirtį ir patikimumą.

<...>“

10      Minėtos direktyvos 59 straipsnyje „Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas“ nurodyta:

„1.      Prašymų leisti dalyvauti konkurse arba pasiūlymų pateikimo metu perkančiosios organizacijos kaip pirminį įrodymą pripažįsta Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD), kuriame pateikiama naujausia savideklaracija, pakeičianti viešųjų institucijų arba trečiųjų šalių išduotas pažymas, kuriose patvirtinama, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas atitinka bet kurią iš toliau nurodytų sąlygų:

a)      jis nėra patekęs į vieną iš 57 straipsnyje nurodytų padėčių, kurių atveju ekonominės veiklos vykdytojai turi arba gali būti pašalinami;

b)      jis tenkina atitinkamus atrankos kriterijus, nustatytus pagal 58 straipsnį;

c)      jeigu taikytina, jis atitinka objektyvias taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal 65 straipsnį.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu pagal 63 straipsnį, EBVPD taip pat pateikiama šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, susijusi su tokiais subjektais.

EBVPD sudaro ekonominės veiklos vykdytojo oficialus pareiškimas, kad jo atžvilgiu netaikomas atitinkamas pašalinimo pagrindas ir (arba) kad jis tenkina atitinkamą atrankos kriterijų, bei pateikiama atitinkama informacija, kurios reikalauja perkančioji organizacija. <...>

<...>

4.      Perkančioji organizacija gali bet kuriuo procedūros metu prašyti dalyvių ir kandidatų pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus arba jų dalį, jeigu tai yra būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti.

<...>“

11      Tos pačios direktyvos 60 straipsnyje „Įrodinėjimo priemonės“ nustatyta:

„1.      Perkančiosios organizacijos gali reikalauti sertifikatų, pažymų ir kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir XII priede nurodytų įrodinėjimo priemonių kaip įrodymo, kad nėra pašalinimo pagrindų, kaip nurodyta 57 straipsnyje, ir kad tenkinami atrankos kriterijai pagal 58 straipsnį.

Perkančiosios organizacijos nereikalauja kitų įrodinėjimo priemonių nei nurodytosios šiame straipsnyje ir 62 straipsnyje. Pagal 63 straipsnį ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis visomis tinkamomis priemonėmis, kad įrodytų perkančiajai organizacijai, jog jie turės reikiamus išteklius.

<...>

3.      Ekonominės veiklos vykdytojo ekonominės ir finansinės būklės [ekonominio ir finansinio pajėgumo] įrodymai paprastai gali būti pateikiami su vienu ar daugiau XII priedo I dalyje išvardytais dokumentais.

<...>

4.      Ekonominės veiklos vykdytojo techninių pajėgumų įrodymus galima pateikti viena ar daugiau iš XII priedo II dalyje išvardytų priemonių, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą ir jų paskirtį.

<...>“

12      Direktyvos 2014/24 63 straipsnio „Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu“ 1 dalyje nustatyta:

„Pagal 58 straipsnio 3 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle [ekonominiu ir finansiniu pajėgumu], ir pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su išsilavinimu ir profesinėmis kvalifikacijomis, kaip nustatyta XII priedo II dalies f punkte, arba su atitinkama profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajai organizacijai turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų tuo tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės reikiamus išteklius.

<...>“

13      Šios direktyvos 67 straipsnyje „Sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijai“ nurodyta:

„1.      Nedarant poveikio nacionaliniams įstatymams ar kitiems teisės aktams dėl tam tikrų prekių kainos arba atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos sprendimą skirti [sudaryti] viešąsias [viešojo pirkimo] sutartis grindžia ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

2.      Perkančiosios organizacijos nuomone ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas kainos ar išlaidų pagrindu, taikant išlaidų efektyvumo metodą <...> ir gali apimti geriausią kainos ir kokybės santykį, kuris įvertinamas remiantis kriterijais, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius aspektus, susijusius su atitinkamos viešosios [viešojo pirkimo] sutarties dalyku. Tokie kriterijai, pavyzdžiui, gali būti:

a)      kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;

b)      sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimas, kvalifikacija ir patirtis tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui, arba

c)      garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo sąlygos, kaip antai pristatymo data, pristatymo procesas ir pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis.

Išlaidų veiksnys taip pat gali būti išreikštas fiksuota kaina arba fiksuotomis išlaidomis, kurių pagrindu ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos tik dėl kokybės kriterijų.

Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims.

<...>

4.      Sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijais perkančiajai organizacijai nesuteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su specifikacijomis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją, siekiant įvertinti, kokia apimtimi pasiūlymai atitinka skyrimo kriterijus. Kilus abejonių, perkančiosios organizacijos veiksmingai tikrina informacijos tikslumą ir konkurso dalyvių pateiktus įrodymus.

5.      Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo kiekvienam pasirinktam kriterijui teikiamą santykinį lyginamąjį svorį, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma remiantis tik kaina.

<...>“

14      Minėtos direktyvos V priedo „Informacija, kuri turi būti pateikta skelbimuose“ D dalyje „Informacija, kuri turi būti pateikta skelbimuose apie sutarties skyrimą [sudarymą] (kaip nurodyta 50 straipsnyje)“ nurodyta:

„<...>

12.      Kiekvienai skirtinai [numatomai sudaryti] sutarčiai – konkursą laimėjusio dalyvio (‑ių) pavadinimas, adresas <...>, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas, įskaitant:

a)      informaciją, ar konkursą laimėjęs dalyvis yra mažoji arba vidutinė įmonė;

b)      informaciją, ar sutartis skirta [sudaryta su] ekonominės veiklos vykdytojų grup[e] (bendr[ąja] įmon[e], konsorcium[u] ar kit[u] subjekt[u]).

13.      Laimėjusio (‑ių) pasiūlymo (‑ų) vertė arba didžiausios ir mažiausios vertės pasiūlymai, į kuriuos atsižvelgta skiriant [sudarant] sutartį arba sutartis.

14.      Kai tinka, kiekvienai skirtinai [numatomai sudaryti] sutarčiai – sutarties, kuriai vykdyti gali būti pasitelkti subrangovai, kurie yra trečiosios šalys, vertė ir dalis.

<...>

19.      Kita aktuali informacija.“

15      Tos pačios direktyvos XII priede „Atrankos kriterijų [laikymosi] įrodinėjimo priemonės“ nurodyta:

„I dalis.      Ekonominė ir finansinė būklė [ekonominis ir finansinis pajėgumas]

Ekonominės veiklos vykdytojo ekonominė ir finansinė būklė [ekonominis ir finansinis pajėgumas] paprastai gali būti įrodyt[as] vienu arba keliais toliau nurodytais dokumentais:

a)      atitinkamomis bankų pažymomis arba, jei reikia, atitinkamos profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo įrodymais;

b)      pateiktomis finansinėmis pažymomis ar finansinių pažymų išrašais, jei finansines pažymas reikalaujama skelbti pagal šalies, kurioje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, teisę;

c)      pažyma apie įmonės bendrą apyvartą ir, jei reikia, apyvartą srityje, kuriai taikoma sutartis, per ne ilgesnį nei pastarųjų trejų finansinių metų laikotarpį atsižvelgiant į įmonės įsteigimo datą ar datą, kurią ekonominės veiklos vykdytojas pradėjo veiklą, jei tik informacija apie tokią apyvartą turima.

II dalis.      Techninis pajėgumas

Ekonominės veiklos vykdytojų techninio pajėgumo įrodymo priemonės, kaip nurodyta 58 straipsnyje:

a)      toliau nurodyti sąrašai:

i)      darbų, atliktų per ne ilgesnį nei pastarųjų penkerių metų laikotarpį, sąrašas kartu su tinkamo darbų atlikimo ir rezultatų pažymomis svarbiausių darbų atveju; jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš penkerius metus, įrodymus;

ii)      svarbiausių prekių arba pagrindinių paslaugų, pristatytų ar suteiktų per ne ilgesnį nei pastarųjų trejų metų laikotarpį, sąrašas, nurodant sumas, datas ir gavėjus – tiek viešuosius, tiek privačius. Jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų prekių ar paslaugų, pristatytų ar suteiktų anksčiau nei prieš trejus metus, įrodymus;

b)      duomenys apie dalyvaujančius specialistus arba technines įstaigas neatsižvelgiant į tai, ar jie (jos) tiesiogiai priklauso ekonominės veiklos vykdytojo įmonei; ypač tuos, kurie atsakingi už kokybės kontrolę, o viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju – tuos, į kuriuos rangovas gali kreiptis dėl darbų įvykdymo;

c)      techninės įrangos ir priemonių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas naudojo kokybei užtikrinti, aprašymas ir įmonės galimybės atlikti tyrimus bei mokslinius tyrimus;

d)      tiekimo grandinės valdymo ir lokalizavimo sistemų, kurias ekonominės veiklos vykdytojas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimas;

e)      jei tiektini produktai arba teiktinos paslaugos yra sudėtingi arba, išimtiniais atvejais, jie yra skirti specialiam tikslui – patikrinimas, kurį turi atlikti perkančiosios organizacijos arba jų vardu šalies, kurioje produktų tiekėjas arba paslaugų teikėjas yra įsisteigęs, kompetentinga oficiali įstaiga pastarosios sutikimu; <...>

f)      paslaugų teikėjo, arba rangovo, arba įmonės vadovaujančiojo personalo išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos, jeigu šie veiksniai nevertinami kaip sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijus;

g)      aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimas;

h)      pažyma apie paslaugų teikėjo arba rangovo vidutinį metinį darbuotojų skaičių ir vadovaujančiojo personalo skaičių per pastaruosius trejus metus;

i)      pažyma apie paslaugų teikėjo arba rangovo turimus įrankius, įrenginius ar techninę įrangą sutarčiai vykdyti;

j)      informacija apie sutarties pirkimo dalį, kurią ekonominės veiklos vykdytojas galbūt ketina perduoti vykdyti pagal subrangos sutartį;

<...>“

Direktyva 2016/943

16      Direktyvos 2016/943 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Šioje direktyvoje nustatomos komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo taisyklės.

<...>“

17      Šios direktyvos 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)      komercinė paslaptis – informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus:

a)      ji yra slapta ta prasme, kad jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir sudedamųjų dalių konfigūracijos apskritai nežino arba negali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

b)      ji turi komercinės vertės, nes yra slapta;

c)      ji yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai tokią informaciją valdantis asmuo, kad tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikytų slaptą;

<...>“

Lenkijos teisė

Viešųjų pirkimų įstatymas

18      2004 m. sausio 29 d.Ustawa Prawo zamówień publicznych(Viešųjų pirkimų įstatymas) (Dz. U.2015, 2104 pozicija, toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) redakcijos, taikytinos pagrindinėje byloje, 8 straipsnyje numatyta:

„1.      Sutarties sudarymo procedūra yra vieša.

2.      Perkančioji organizacija gali apriboti prieigą prie informacijos, susijusios su sutarties sudarymo procedūra, tik įstatyme nurodytais atvejais.

2a.      Perkančioji organizacija specifikacijoje gali nurodyti konfidencialumo reikalavimus, taikomus ekonominės veiklos vykdytojo per procedūrą pateiktai informacijai.

3.      Informacija, kuri yra laikoma komercine paslaptimi, kaip tai apibrėžta kovos su nesąžininga konkurencija teisės aktuose, neatskleidžiama, jei ekonominės veiklos vykdytojas ne vėliau kaip iki pasiūlymų ar paraiškų dalyvauti procedūroje pateikimo termino nurodė, kad ji negali būti atskleidžiama, ir įrodė, kad neatskleidžiama informacija yra komercinė paslaptis. Ekonominės veiklos vykdytojas konfidencialia informacija negali laikyti 86 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos. <...>“

19      Šio įstatymo 86 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Konkurso dalyvių pavardės (pavadinimai) ir adresai, taip pat informacija apie kainą, sutarties įvykdymo terminą, garantijos laikotarpį ir pasiūlymuose nurodytas mokėjimo sąlygas atskleidžiami atplėšiant vokus su pasiūlymais.“

20      To paties įstatymo 96 straipsnyje nustatyta:

„1.      Per sutarties sudarymo procedūrą perkančioji organizacija surašo protokolą, kuriame nurodoma bent:

<...>

5)      konkurso dalyvio, kurio pasiūlymas buvo atrinktas kaip naudingiausias, pavardė arba įmonės pavadinimas, jo pasiūlymo pasirinkimo priežastys ir, jei žinoma, sutarties ar preliminariosios sutarties dalis, kurią šis dalyvis ketina perduoti vykdyti tretiesiems asmenims, taip pat, jei tuo metu žinoma, visų galimų subrangovų pavardės arba pavadinimai;

<...>

7)      atitinkamais atvejais – pašalinimo pagrindų nagrinėjimo, dalyvavimo procedūroje sąlygų ar atrankos kriterijų laikymosi įvertinimo rezultatai, įskaitant:

a)      dalyvių, kurie nebuvo pašalinti ir įrodė, kad atitinka dalyvavimo procedūroje sąlygas ar atrankos kriterijus, pavardes arba pavadinimus ir šių ekonominės veiklos vykdytojų pasirinkimo priežastis;

b)      pašalintų dalyvių, kurie neįrodė, kad atitinka dalyvavimo procedūroje sąlygas ar atrankos kriterijus, pavardes arba pavadinimus ir priežastis, kodėl jie nebuvo pakviesti dalyvauti procedūroje;

8)      pasiūlymų atmetimo priežastys;

<...>

2.      Prie protokolo pridedama: pasiūlymai, ekspertų išvados, pareiškimai <...>, pranešimai, paraiškos, kiti perkančiosios organizacijos ir ekonominės veiklos vykdytojų teikiami dokumentai bei informacija ir sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

3.      Protokolas ir jo priedai yra vieši. Protokolo priedai atskleidžiami pasirinkus naudingiausią pasiūlymą arba atšaukus pirkimo procedūrą, tačiau pasiūlymai atskleidžiami nuo vokų atplėšimo momento, preliminarūs pasiūlymai – nuo kvietimo teikti pasiūlymus dienos, o dalyvavimo procedūroje paraiškos – nuo pranešimo apie dalyvavimo procedūroje sąlygų įvykdymo vertinimo rezultatų paskelbimo dienos.“

Kovos su nesąžininga konkurencija įstatymas

21      1993 m. balandžio 16 d.Ustawa o zwalczaniu nieuczciwej konkurencji(Kovos su nesąžininga konkurencija įstatymas) (kodifikuotas tekstas,Dz. U., 2020 m., 1913 pozicija) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Komercinė paslaptis suprantama kaip techninė, technologinė, organizacinė įmonės informacija arba kita ekonominę vertę turinti informacija, kuri kaip visuma ar konkretus jos elementų derinys ir rinkinys nėra plačiai žinoma asmenims, paprastai tvarkantiems šios rūšies informaciją, arba nėra lengvai prieinama tokiems asmenims, jei asmuo, turintis teisę naudoti informaciją ar ja disponuoti, ėmėsi visų pagrįstų veiksmų, kad išlaikytų jos konfidencialumą.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

22      2019 m. perkančioji organizacija paskelbė skelbimą apie viešąjį pirkimą, patenkantį į Direktyvos 2014/24 taikymo sritį, dėl tam tikrų Lenkijos upių baseinų rajonų aplinkosaugos valdymo projektų rengimo. Specifikacijose buvo nurodytos dalyvavimo pirkimo procedūroje sąlygos, reikalingi dokumentai ir sutarties sudarymo kriterijai.

23      Pastaruoju klausimu šiose specifikacijose buvo nurodyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal tris kriterijus: kainos (40 %), projektų rengimo koncepcijos (42 %) ir sutarties vykdymo būdo aprašymo (18 %), o pastarieji du kriterijai, susiję su pasiūlymo kokybe, patys buvo suskirstyti į kelis subkriterijus.

24      Įvertinus keturis pateiktus pasiūlymus sutartis buvo sudaryta suCDM Smith. NorsAnteapasiūlymo kaina buvo mažesnė užCDM Smithpasiūlymo kainą,Anteagavo mažesnį bendrą balų skaičių neiCDM Smith, kuriai buvo skirti papildomi balai pagal kokybės kriterijus.

25Anteaprašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikė skundą, jame, be kita ko, prašė panaikinti sprendimą sudaryti sutartį suCDM Smith, iš naujo išnagrinėti pasiūlymus ir atskleisti tam tikrą informaciją.

26      Grįsdama šį skundąAnteavisų pirma priekaištavo perkančiajai organizacijai, kad ši neatskleidė informacijos, kuriąCDM Smith,MulticonsultirArupjai pateikė dėl jų pasiūlymų. Kalbama, be kita ko, apie anksčiau suteiktų paslaugų sąrašus, asmenų, kurie sudarius sutartį bus paskirti jai vykdyti, sąrašus, informaciją apie subrangovus ar kitus trečiuosius asmenis, teikiančius išteklius, ir apskritai apie projektų rengimo koncepciją bei sutarties įvykdymo būdų aprašymą.

27      Teigiama, kad sutikusi užtikrinti šios informacijos konfidencialumą perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir Kovos su nesąžininga konkurencija įstatymą. Ji tariamai klaidingai pripažino, kadCDM Smith,MulticonsultirArupįrodė, jog minėta informacija yra komercinė paslaptis.

28      Be to, perkančioji organizacija tariamai neįvykdė pareigos tinkamai motyvuoti kiekvieno pasiūlymo įvertinimo, remdamasi specifikacijose nustatytais subkriterijais.

29Anteamano, kad iš jos buvo atimta teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nes, pirma, jos konkurentų pasiūlymuose pateiktai informacijai buvo užtikrintas per didelis konfidencialumas, ir, antra, suteikti vertinimai nebuvo tinkamai motyvuoti. Jos teigimu, atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir skaidrumo principus, teisė į tam tikros informacijos konfidencialumo užtikrinimą turi būti aiškinama siaurai. Ekonominės veiklos vykdytojai, kurie nusprendžia dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, turi sutikti, kad tam tikra informacija apie jų veiklą būtų atskleista.

30      Perkančioji organizacija nesutinka su šiais argumentais.

31      Ji mano, kad projektų rengimo koncepcija ir sutarties vykdymo būdų aprašymas apima studijas, paremtas ilgalaike patirtimi ir tiksliai pritaikytas nagrinėjamai procedūrai. Anot jos, šios studijos yra jų autoriaus intelektinė nuosavybė.

32      Šios informacijos atskleidimas bet kuriuo atveju galėtų pakenkti teisėtiems konkurso dalyvio interesams. Pavyzdžiui teigiama, kadCDM Smithpasiūlyme pateikta informacija turi komercinę vertę ir šis dalyvis ėmėsi būtinų priemonių, kad ją išsaugotų paslaptyje, naudodamasis vidaus taisyklėmis, sutarčių nuostatomis, darbo organizavimo instrukcijomis ir dokumentų apsauga. Šios informacijos atskleidimas leistų konkurentams pasinaudoti konkurso dalyvio praktine patirtimi ir jo parengtais techniniais ar organizaciniais sprendimais.

33      Nagrinėjamu atveju kiekvienas konkurso dalyvis savo pasiūlyme pateikė patikimų ir nuoseklių paaiškinimų dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi, kuriais remiantis buvo nuspręsta užtikrinti prašomą konfidencialumą. Šiuo klausimu perkančioji organizacija mano, kad skaidrumo principas nėra viršesnis už teisę į komercinių paslapčių apsaugą.

34      Konfidencialumas, be kita ko, apima ir asmenų, kuriems pavesta vykdyti sutartį, sąrašus. Atskleidus tokius sąrašus, kuriuose yra duomenų, leidžiančių identifikuoti ekspertus, dalyviai rizikuotų prarasti darbuotojus, nes konkurentai galėtų bandyti įdarbinti šiuos ekspertus. Informacija apie subrangovus ar kitus trečiuosius asmenis taip pat apima duomenis apie jų ekspertus.

35      Be to, perkančioji organizacija pažymi, kad kiekvienas sutarties sudarymo kriterijus buvo taikomas laikantis specifikacijų ir kad pasiūlymų vertinimas pagal šiuos kriterijus buvo išsamiai motyvuotas.

36CDM SmithirMulticonsultteigimu, informacija apie jų paslaugų teikimo organizavimą ir tvarką, kaip antai perduota perkančiajai organizacijai, yra nematerialusis turtas, sudarantis dalyvio „intelektinį kapitalą“. Jei ši informacija būtų atskleista, konkurentai galėtų perimti joje nurodytas idėjas ir sprendimus. Be to, bet kuriuo atveju informacija apie žmogiškuosius išteklius turi didelę komercinę vertę ir yra komercinė paslaptis.

37      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad iš Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnio matyti, jog konkurso dalyviai iš principo turi neribotą galimybę susipažinti su vykstant viešojo pirkimo procedūroms perduotais dokumentais. Šio teismo teigimu, tokios galimybės nebuvimas turėtų neigiamą poveikį konkurso dalyvių pasitikėjimui perkančiųjų organizacijų sprendimais ir naudojimuisi teise į veiksmingą teisinę gynybą.

38      Minėtas teismas nurodo, kad daugelis konkurso dalyvių reikalauja užtikrinti perkančiosioms organizacijoms perduodamų dokumentų konfidencialumą, tvirtindami, kad juose esanti informacija yra komercinė paslaptis. Iš tiesų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį perkančiosioms organizacijoms draudžiama atskleisti tokią informaciją, jei to prašė konkurso dalyvis, pateikęs reikiamus įrodymus.

39      Vis dėlto yra neaiškumų dėl Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalies taikymo srities ir dėl Direktyvos 2016/943 2 straipsnio 1 punkto reikšmės šiomis aplinkybėmis. Siekiant kiek įmanoma užtikrinti vienodą praktiką viešųjų pirkimų srityje, būtina pateikti 21 straipsnio išaiškinimą, kuris, be kita ko, atitiktų sąžiningos konkurencijos, vienodo požiūrio, skaidrumo ir proporcingumo principus.

40      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, visa konkurso dalyvių perkančiajai organizacijai perduota informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi arba apskritai konfidencialia. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų pripažinęs, kad visi Direktyvos 2014/24 59 ir 60 straipsniuose ir XII priede nurodyti duomenys yra komercinė paslaptis, jis tai būtų aiškiai nurodęs. Jeigu, remiantis pernelyg plačiu sąvokos „komercinė paslaptis“ aiškinimu, taptų lengviau užtikrinti konkurso dalyvių pateiktos informacijos konfidencialumą, būtų pažeisti minėti principai.

41      Šis teismas apžvelgia informaciją, ypač tyrimo elementus, kuriuos pagal specifikacijas kiekvienas konkurso dalyvis turėjo pateikti perkančiajai organizacijai. Jis pažymi, kad nors taip perkančiajai organizacijai pateikti techniniai ir metodiniai sprendimai turi intelektinę vertę, todėl gali būti laikomi autorių teisių saugomu kūriniu, tai nebūtinai reiškia, kad ši informacija yra komercinė paslaptis.

42      Minėto teismo taip pat neįtikino perkančiosios organizacijos nurodytos ekspertų „perviliojimo“ rizikos svarba. Žinoma, tokia rizika egzistuoja, bet ji nekelia problemų. Natūralu, kad darbuotojai ieško naujų darbo vietų, o darbdaviai – naujų darbuotojų, ypač srityse, kuriose reikalaujama patirties.

43      Vis dėlto tai, kad konkurso dalyvis turi labai mažai informacijos apie pasiūlymus, kuriuos jo konkurentai pateikė perkančiajai organizacijai, kelia problemų, nes tai trukdo ar net užkerta kelią veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Šiuo aspektu minėtam teismui kyla klausimas, ar tuo atveju, jeigu jis konstatuotų, kad tam tikri dokumentai neturėjo būti laikomi konfidencialiais, pareiškėjui reikėtų leisti pateikti naują skundą.

44      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas dėl sutarties sudarymo kriterijų „projektų rengimo koncepcija“ ir „sutarties vykdymo būdo aprašymas“. Jis abejoja, ar šie kriterijai nėra pernelyg platūs ir neapibrėžti. Kiekvienas perkančiosios organizacijos nustatytas kriterijus turėtų leisti jai priimti sprendimą remiantis objektyviais, lengvai palyginamais ir kiekybiškai išmatuojamais duomenimis.

45      Šiomis aplinkybėmisKrajowa Izba Odwoławcza(Nacionalinė apeliacinė taryba, Lenkija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar, remiantis [Direktyvos 2014/24] 18 straipsnio 1 dalyje nustatytu ekonominės veiklos vykdytojų vienodo vertinimo bei nediskriminavimo principu ir skaidrumo principu, Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalį ir [Direktyvos 2016/943] 2 straipsnio 1 punktą, visų pirma formuluotes „jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir sudedamųjų dalių konfigūracijos apskritai nežino arba negali lengvai gauti“, „ji turi komercinės vertės, nes yra slapta“ ir „perkančioji organizacija neatskleidžia ekonominės veiklos vykdytojų jai perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią“, galima aiškinti taip, kad ekonominės veiklos vykdytojas komercine paslaptimi gali laikyti bet kokią informaciją, kurios nenori atskleisti konkuruojantiems ekonominės veiklos vykdytojams?

2.      Ar, remiantis Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje nustatytu ekonominės veiklos vykdytojų vienodo vertinimo bei nediskriminavimo principu ir skaidrumo principu, Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2016/943 2 straipsnio 1 punktą galima aiškinti taip, kad ekonominės veiklos vykdytojai, siekiantys sudaryti viešojo pirkimo sutartį, gali neatskleisti visų ar dalies dokumentų, nurodytų Direktyvos 2014/24 59 ir 60 straipsniuose ir XII priede, laikydami juos komercine paslaptimi, visų pirma turimos patirties įrodymo, rekomendacijų, sutarčiai vykdyti siūlomų asmenų sąrašo ir jų profesinės kvalifikacijos, subjektų, kurių pajėgumais jie remiasi, ir subrangovų pavadinimų ir pajėgumų, jei šie dokumentai reikalingi siekiant įrodyti dalyvavimo procedūroje sąlygų įvykdymą arba atlikti vertinimą pagal pasiūlymo vertinimo kriterijus, arba nustatyti pasiūlymo atitiktį kitiems perkančiosios organizacijos reikalavimams, nurodytiems procedūros dokumentacijoje (skelbimas apie pirkimą ir specifikacija)?

3.      Ar, remiantis Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje nustatytu ekonominės veiklos vykdytojų vienodo vertinimo bei nediskriminavimo principu ir skaidrumo principu, siejamais su Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 2 dalies b punktu, perkančioji organizacija gali tuo pačiu metu priimti ekonominės veiklos vykdytojo deklaraciją, kad jis turi perkančiosios organizacijos reikalaujamus arba savanoriškai deklaruojamus personalo išteklius, subjektus, kurių ištekliais ketina naudotis, ar subrangovus (remiantis nurodytomis nuostatomis, tai jis privalo įrodyti perkančiajai organizacijai), ir pareiškimą, kad net duomenų apie šiuos asmenis ar subjektus (pavardės, pavadinimai, patirtis, kvalifikacija) atskleidimas konkuruojantiems su juo veiklos vykdytojams gali lemti konkurentų bandymą juos „pervilioti“, todėl šią informaciją būtina laikyti komercine paslaptimi? Atsižvelgiant į pirma nurodytą informaciją, ar toks netvirtas ekonominės veiklos vykdytojo ir šių asmenų bei subjektų ryšys gali būti laikomas disponavimo tokiais ištekliais įrodymu ir visų pirma suteikti pagrindą skirti ekonominės veiklos vykdytojui papildomų balų pagal pasiūlymų vertinimo kriterijus?

4.      Ar, remiantis Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje nustatytu ekonominės veiklos vykdytojų vienodo vertinimo bei nediskriminavimo principu ir skaidrumo principu, Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2016/943 2 straipsnio 1 punktą galima aiškinti taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams, siekiantiems sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiama neatskleisti komercine paslaptimi laikomų dokumentų, reikalingų siekiant patikrinti, ar pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus, nurodytus specifikacijoje (įskaitant pirkimo dalyko aprašymą), arba įvertinti pasiūlymą pagal pasiūlymų vertinimo kriterijus, ypač jei šie dokumentai yra susiję su perkančiosios organizacijos reikalavimų, nustatytų specifikacijoje, teisės aktuose ar kituose viešai ar suinteresuotosioms šalims prieinamuose dokumentuose, įvykdymu, visų pirma jei toks vertinimas vykdomas ne pagal objektyviai palyginamus modelius ir matematiškai ar fiziškai išmatuojamus ir palyginamus veiksnius, o pagal individualų perkančiosios organizacijos vertinimo metodą? Taigi, ar Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2016/943 2 straipsnio 1 punktą galima aiškinti taip, kad tokio ekonominės veiklos vykdytojo komercine paslaptimi galima laikyti jo pasiūlyme pateiktą pirkimo dalyko įvykdymo deklaraciją pagal perkančiosios organizacijos nurodymus, pateiktus esminių sutarties sąlygų specifikacijoje, perkančiosios organizacijos kontroliuojamus ir vertinamus pagal atitiktį šiems reikalavimams, net jei ekonominės veiklos vykdytojas turi galimybę pasirinkti metodus, leidžiančius pasiekti perkančiosios organizacijos reikalaujamą rezultatą (pirkimo dalyką)?

5.      Ar, remiantis Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje nustatytu ekonominės veiklos vykdytojų vienodo vertinimo bei nediskriminavimo principu ir skaidrumo principu, siejamais su Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad sutarties sudarymo kriterijais perkančiajai organizacijai nesuteikiama neribotos pasirinkimo laisvės, jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie turi leisti veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją, siekiant įvertinti, kiek tie pasiūlymai atitinka sutarties sudarymo kriterijus, perkančiajai organizacijai leidžiama nustatyti konkretų pasiūlymų vertinimo kriterijų, vertinamą pagal individualią perkančiosios organizacijos vertinimo sistemą, dėl kurio jau jį nustatant žinoma, kad ekonominės veiklos vykdytojai su šiuo kriterijumi susijusią pasiūlymo dalį laikys komercine paslaptimi, ir tam perkančioji organizacija neprieštarauja, taigi konkuruojantys veiklos vykdytojai, negalėdami patikrinti konkurentų pasiūlymų ir palyginti jų su savo pasiūlymais, gali susidaryti įspūdį, kad perkančioji organizacija nagrinėja ir vertina pasiūlymus taip, kaip jai atrodo tinkama?

6.      Ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas ekonominės veiklos vykdytojų vienodo vertinimo bei nediskriminavimo principas ir skaidrumo principas kartu su Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad sutarties sudarymo kriterijais perkančiajai organizacijai nesuteikiama neribotos pasirinkimo laisvės, jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie turi leisti veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją, siekiant įvertinti, kiek tie pasiūlymai atitinka skyrimo kriterijus, gali būti aiškinami taip, kad perkančiajai organizacijai leidžiama nustatyti tokius pasiūlymų vertinimo kriterijus, kaip nagrinėjamoje byloje taikomi „projektų parengimo koncepcijos“ ir „sutarties vykdymo būdo aprašymo“ kriterijai?

7.       Ar [Direktyvos 89/665] 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, pagal kurias valstybės narės turi suteikti ekonominės veiklos vykdytojams galimybę veiksmingai reikalauti peržiūrėti perkančiųjų organizacijų priimtus sprendimus ir užtikrinti peržiūros procedūras, kuriomis galėtų pasinaudoti asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žalos ar kilusi tokios žalos rizika, turėtų būti aiškinamos taip, kad sprendžiančiajai organizacijai nustačius, jog ekonominės veiklos vykdytojų konfidencialiais nagrinėjamoje procedūroje laikomi dokumentai nėra komercinė paslaptis, ir pareikalavus, kad perkančioji organizacija juos atskleistų ir pateiktų konkuruojantiems ekonominės veiklos vykdytojams – jei tokios pasekmės nenumatyta teisės aktuose – atsiranda sprendžiančiosios organizacijos pareiga priimti sprendimą, suteikiantį tokiam ekonominės veiklos vykdytojui galimybę dar kartą pareikalauti peržiūrėti veiksmus, kurių peržiūros reikalauti jis negalėjo dėl pasibaigusio termino, pavyzdžiui, pripažįstant negaliojančiais pasiūlymų, su kuriais yra susiję nagrinėjami komercine paslaptimi laikomi dokumentai, nagrinėjimo ir vertinimo rezultatus, kiek šį peržiūros reikalavimą lemia šių dokumentų turinys, su kuriuo susipažinti suinteresuotasis asmuo anksčiau neturėjo galimybės ir dėl to negalėjo veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

46      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad visa konkurso dalyvių perkančiosioms organizacijoms perduota informacija, išskyrus komercines paslaptis, būtų paviešinta ar atskleista kitiems dalyviams, taip pat perkančiųjų organizacijų taikoma praktika, kai jos reguliariai tenkina prašymus užtikrinti tariamų komercinių paslapčių konfidencialumą.

47      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje įtvirtinti principai taikomi vykdant į šios direktyvos taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus. Kaip matyti iš šios nuostatos 1 dalies, perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina „vienodai ir jų nediskriminuoja“, jos privalo veikti „skaidriai“.

48      Nepaisant perkančiųjų organizacijų pareigos veikti skaidriai, pagal minėtos direktyvos 21 straipsnio 1 dalį tokiai organizacijai neleidžiama atskleisti „ekonominės veiklos vykdytojų jai perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią“.

49      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad pagrindinis Sąjungos teisės normų viešųjų pirkimų srityje tikslas yra užtikrinti neiškreiptą konkurenciją, o tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, svarbu, kad perkančiosios organizacijos neatskleistų su viešojo pirkimo procedūromis susijusios informacijos, kuria galėtų būti pasinaudota siekiant iškreipti konkurenciją jau vykstančioje viešojo pirkimo procedūroje arba vėlesnėse pirkimo procedūrose. Kadangi viešojo pirkimo procedūros grindžiamos perkančiųjų organizacijų ir ekonominės veiklos vykdytojų pasitikėjimo santykiais, pastarieji turi turėti galimybę perkančiosioms organizacijoms pateikti visą vykstant šiai procedūrai naudingą informaciją, nebijodami, kad šios pateiks tretiesiems asmenims duomenis, kurių atskleidimas galėtų pakenkti nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams (2008 m. vasario 14 d. SprendimoVarec, C‑450/06, EU:C:2008:91, 34–36 punktai ir 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑92719, EU:C:2021:700, 115 punktas).

50      Atsižvelgiant į tai, konfidencialios informacijos apsaugos principas turi būti suderintas su veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimais. Šiuo tikslu Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas turi būti suderintas su bendruoju gero administravimo principu, iš kurio kyla pareiga motyvuoti. Atliekant šį derinimą reikia atsižvelgti, be kita ko, į tai, kad, nesant pakankamai informacijos, leidžiančios patikrinti, ar perkančiosios organizacijos sprendime sudaryti sutartį galbūt yra klaidų ar pažeidimų, konkurso nelaimėjęs dalyvis praktiškai neturės galimybės pasinaudoti Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta teise į veiksmingą teisinę gynybą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 121–123 punktus).

51      Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pareiškėjos pagrindinėje byloje prašymas leisti susipažinti su informacija, kurią perkančiajai organizacijai pateikėCDM Smith, ArupirMulticonsult, buvo išnagrinėtas remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį konkurso dalyvių prašymu užtikrinamas jiems priklausančių komercinių paslapčių konfidencialumas, tačiau bet kokia kita konkurso dalyvių perkančiajai organizacijai perduota informacija pagal minėto įstatymo 96 straipsnį turi būti paviešinta šios organizacijos parengto protokolo priede.

52      Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad sąvoka „komercinė paslaptis“, kuri Lenkijos teisėje apibrėžta Kovos su nesąžininga konkurencija įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, siejama su komercinę vertę turinčia informacija, kuri nėra plačiai žinoma asmenims, paprastai tvarkantiems šios rūšies informaciją, arba nėra jiems lengvai prieinama, jei asmuo, turintis teisę naudoti šią informaciją ar ja disponuoti, ėmėsi pagrįstų veiksmų, kad išlaikytų jos konfidencialumą.

53      Šis apibrėžimas iš esmės atitinka sąvokos „komercinė paslaptis“ apibrėžtį, pateiktą Direktyvos 2016/943 2 straipsnio 1 punkte.

54      Reikia pažymėti, kad nei iš Direktyvos 2014/24 teksto, nei iš jos dalyko nematyti, kad pagal ją valstybės narės teisės aktų leidėjui draudžiama vartoti tokią sąvoką, siekiant apibrėžti šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

55      Žinoma, Direktyvos 2016/943 2 straipsnio 1 punkte arba atitinkamoje nacionalinės teisės nuostatoje apibrėžta sąvoką „komercinė paslaptis“ tik iš dalies sutampa su Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje esančia formuluote „perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią“. Iš tiesų, remiantis pačia pastarosios nuostatos formuluote, joje nurodyti duomenys apima, „technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiriboj[a]“, o tai rodo, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 34 ir 35 punktuose, kad Direktyvoje 2014/24 įtvirtinta platesnė konfidencialumo apsauga, nei vien komercinėms paslaptims taikoma apsauga. Beje, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad Direktyvoje 2016/943 įtvirtintomis taisyklėmis, susijusiomis su neteisėtu komercinių paslapčių gavimu, naudojimu ir atskleidimu, valdžios institucijos neatleidžiamos nuo iš Direktyvos 2014/24 galinčių kilti konfidencialumo pareigų (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 97 ir 99 punktus).

56      Vis dėlto Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad draudimas atskleisti konfidencialiai perduotą informaciją taikomas, „[j]ei <...> perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje teisėje <...> nenurodyta kitaip“.

57      Iš šio patikslinimo matyti, kad kiekviena valstybė narė gali suderinti šioje Direktyvos 2014/24 nuostatoje numatytą konfidencialumą su nacionalinės teisės normomis, kuriomis siekiama kitų teisėtų interesų, įskaitant minėtoje nuostatoje aiškiai nurodytą interesą užtikrinti „teisę gauti informaciją“, kad būtų užtikrintas kuo didesnis viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas.

58      Atsižvelgiant į tai, siekdamos nepakenkti Sąjungos teisės veiksmingumui, valstybės narės, naudodamosi šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje joms suteikta diskrecija, turi vengti nustatyti tvarką, kuri neužtikrina visiško šios nuostatos tikslo, priminto šio sprendimo 49 punkte, laikymosi, trukdo šio sprendimo 50 punkte nurodytam suderinimui arba keičia direktyvos 50 ir 55 straipsniuose numatytą sudarytų pirkimo sutarčių viešinimo tvarką ir kandidatų bei konkurso dalyvių informavimo taisykles.

59      Pastaruoju klausimu svarbu pažymėti, kad, kaip aiškiai nurodyta Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje, bet kokios konfidencialumą reglamentuojančios nuostatos neturi pažeisti šios tvarkos ir taisyklių, numatytų šios direktyvos 50 ir 55 straipsniuose.

60      Pagal šios direktyvos 50 straipsnio 1 dalį, pasibaigus viešųjų pirkimų procedūrai, perkančioji organizacija paskelbia viešą skelbimą apie sutarties sudarymą, kuriame, remiantis tos pačios direktyvos V priedo D dalimi, pateikiama tam tikra informacija, susijusi, be kita ko, su konkurso dalyviu, su kuriuo sudaryta sutartis, ir su šio konkurso dalyvio pateiktu pasiūlymu. Vis dėlto Direktyvos 2014/24 50 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad ši informacija gali būti neskelbiama, jeigu jos atskleidimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą, prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningai konkurencijai.

61      Be to, nors pagal Direktyvos 2014/24 55 straipsnio 2 dalį bet kuriam priimtiną pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui aiškiai leidžiama prašyti perkančiosios organizacijos nurodyti jo pasiūlymo atmetimo priežastis, atrinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat laimėjusį konkurso dalyvį, vis dėlto šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nepateikti tam tikros informacijos, jeigu jos atskleidimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą, prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningai konkurencijai.

62      Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį reikalaujama viešai skelbti bet kokią informaciją, kurią visi konkurso dalyviai, įskaitant laimėtoją, perdavė perkančiajai organizacijai, išskyrus informaciją, patenkančią į komercinės paslapties sampratą, gali sutrukdyti perkančiajai organizacijai nuspręsti neatskleisti tam tikros informacijos remiantis šiose nuostatose nurodytais interesais ar tikslais, nes ši informacija nepatenka į šią sampratą, nors pagal Direktyvos 2014/24 50 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 3 dalį ji turi tokią galimybę.

63      Taigi, viena vertus, pagal Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 50 ir 55 straipsniais, valstybei narei nedraudžiama nustatyti tvarkos, apibrėžiančios pareigos užtikrinti konfidencialumą apimtį remiantis komercinės paslapties samprata, kuri iš esmės atitinka Direktyvos 2016/943 2 straipsnio 1 punkte esančią apibrėžtį. Kita vertus, pagal ją tokia tvarka draudžiama, jeigu joje nėra tinkamų taisyklių, leidžiančių perkančiosioms organizacijoms tuo atveju, kai taikomi šie 50 ir 55 straipsniai, išimties tvarka atsisakyti atskleisti informaciją, kuri, nors ir nepatenka į komercinės paslapties sampratą, turi likti neprieinama dėl 50 ir 55 straipsniuose numatyto intereso ar tikslo.

64      Galiausiai, kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aprašytą praktiką, kai atitinkamoje valstybėje narėje perkančiosios organizacijos reguliariai tenkina konkurso dalyvių prašymus laikyti komercine paslaptimi visą informaciją, kurios jie nenori atskleisti konkuruojantiems dalyviams, reikia konstatuoti, kad tokia praktika, darant prielaidą, kad ji iš tikrųjų buvo įtvirtinta, o to Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, gali pažeisti ne tik pusiausvyrą tarp Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo ir šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos konfidencialumo apsaugos, bet ir šio sprendimo 50 punkte primintus veiksmingos teisinės gynybos reikalavimus, taip pat bendrąjį gero administravimo principą, iš kurio kyla pareiga motyvuoti.

65      Šiuo klausimu reikia priminti, kad perkančiajai organizacijai negali būti privalomas paprastas ekonominės veiklos vykdytojo teiginys, kad perduota informacija yra konfidenciali; ji turi iš tokio ekonominės veiklos vykdytojo reikalauti įrodyti, kad informacija, dėl kurios atskleidimo jis prieštarauja, iš tikrųjų yra konfidenciali (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 117 punktą).

66      Be to, siekdama laikytis bendrojo gero administravimo principo ir suderinti konfidencialumo apsaugą su veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimais perkančioji organizacija turi ne tik motyvuoti savo sprendimą tam tikrus duomenis laikyti konfidencialiais, bet taip pat pranešti – kiek įmanoma neutraliau ir taip, kad tokiu pranešimu būtų išsaugotas šių duomenų konkrečių elementų, kurių apsauga šiuo požiūriu yra pateisinama, konfidencialumas, – jų esminį turinį konkurso nelaimėjusiam dalyviui, kuris to prašo, ypač duomenų, susijusių su svarbiais jos sprendimo ir pasirinkto pasiūlymo aspektais, turinį (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 122 ir 123 punktus).

67      Taigi perkančioji organizacija gali, be kita ko, jeigu jai taikoma nacionalinė teisė tam neprieštarauja, pateikti tam tikrų paraiškos ar pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima identifikuoti konfidencialios informacijos. Be to, jeigu nekonfidenciali informacija šiuo tikslu būtų tinkama siekiant užtikrinti konkurso nelaimėjusio dalyvio teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymą, perkančioji organizacija galėtų prašyti ekonominės veiklos vykdytojo, kurio pasiūlymas buvo pasirinktas, pateikti jai nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją (2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 124 ir 125 punktai).

68      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis, siejamos su 50 straipsnio 4 dalimi ir 55 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad visa konkurso dalyvių perkančiosioms organizacijoms perduota informacija, išskyrus komercines paslaptis, būtų paviešinta ar atskleista kitiems dalyviams, taip pat perkančiųjų organizacijų taikoma praktika, kai jos reguliariai tenkina prašymus užtikrinti tariamų komercinių paslapčių konfidencialumą.

Dėl antrojo–ketvirtojo klausimų

69      Antrasis–ketvirtasis klausimai, kuriuos reikia nagrinėti kartu, visų pirma susiję su Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

70      Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte, pastaroji nuostata nepažeidžia, be kita ko, šios direktyvos 55 straipsnyje numatytos informacijos teikimo kandidatams ir konkurso dalyviams tvarkos.

71      Iš tiesų, neatsižvelgiant į minėtos direktyvos 21 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, pagal jos 55 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bet kuriam priimtiną pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui leidžiama prašyti perkančiosios organizacijos nurodyti jo pasiūlymo atmetimo priežastis, atrinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat laimėjusį konkurso dalyvį, o pagal šio straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija turi vienintelę galimybę nuspręsti nepateikti tam tikros informacijos, jeigu jos atskleidimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą, prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningai konkurencijai.

72      Atsižvelgiant į visų šių nuostatų svarbą, reikia konstatuoti, kad antruoju–ketvirtuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis ir 55 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad perkančioji organizacija turi leisti arba neleisti konkurso dalyviui, kurio priimtinas pasiūlymas buvo atmestas, susipažinti su kitų konkurso dalyvių pateikta informacija apie jų svarbią patirtį ir su ja susijusias rekomendacijas, apie sutarčiai vykdyti siūlomų asmenų ar subrangovų tapatybę ir profesinę kvalifikaciją, taip pat apie vykdant sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepciją ir sutarties vykdymo būdus.

73      Visų pirma, kalbant apie atitinkamą konkurso dalyvių patirtį ir rekomendacijas, kurias jie prideda prie savo pasiūlymų, kaip šios patirties ir jų pajėgumų įrodymą, reikia konstatuoti, kad visa ši informacija, kuri didžiąja dalimi atitinka nurodytąją Direktyvos 2014/24 XII priede, į kurį daroma nuoroda, be kita ko, šios direktyvos 60 ir 63 straipsniuose, negali būti laikoma konfidencialia.

74      Kai ekonominės veiklos vykdytojas dalyvauja viešojo pirkimo procedūroje, jis negali teisėtai reikalauti, kad jo sudarytų sutarčių ar įvykdytų projektų, dėl kurių jis įgijo aptariamam viešajam pirkimui svarbią patirtį, sąrašas, taip pat šią patirtį patvirtinančios rekomendacijos būtų visiškai arba iš dalies pripažinti konfidencialiais.

75      Iš tiesų, kadangi konkurso dalyvio patirtis paprastai nėra slapta, iš jo konkurentų iš esmės negali būti atimta galimybė gauti su šia patirtimi susijusią informaciją remiantis sąvoka „komercinė paslaptis“, įtvirtinta atitinkamos valstybės narės teisėje siekiant apibrėžti Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą konfidencialumą, arba remiantis „teisėtų komercinių interesų“ apsauga ar „sąžiningos konkurencijos“ apsauga, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 55 straipsnio 3 dalį.

76      Bet kuriuo atveju pagal šio sprendimo 66 ir 67 punktuose primintus Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintus principus, siekiant užtikrinti skaidrumą ir gero administravimo bei veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimų laikymąsi, konkurso dalyviams turi būti suteikta galimybė susipažinti bent jau su kiekvieno iš jų perkančiajai organizacijai perduotos informacijos apie jų turimą nagrinėjamam viešajam pirkimui svarbią patirtį ir ją leidžiančių įrodyti rekomendacijų esminiu turiniu. Tačiau ši galimybė susipažinti neturi poveikio ypatingoms aplinkybėms, susijusioms su tam tikrais jautrių prekių ar paslaugų pirkimais, kurios išimties tvarka gali pateisinti atsisakymą suteikti informaciją remiantis kuriuo nors kitu Direktyvos 2014/24 55 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, susijusiu su įstatyme įtvirtinto draudimo ar reikalavimo laikymusi arba viešojo intereso apsauga.

77      Toliau, kiek tai susiję su informacija apie fizinius ir juridinius asmenis, įskaitant subrangovus, kuriais konkurso dalyvis, jo paties teigimu, gali remtis vykdydamas sutartį, reikia atskirti duomenis, leidžiančius identifikuoti šiuos asmenis, ir duomenis, kurie susiję su minėtų asmenų kvalifikacija ar profesiniais pajėgumais, tačiau nesuteikia minėtos identifikavimo galimybės.

78      Perkančioji organizacija turės nustatyti, ar atskleidus ekspertų ar subrangovų, įsipareigojusių konkurso dalyviui sutarties sudarymo atveju prisidėti prie jos vykdymo, tapatybę kiltų pavojus, kad bus pažeista Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje numatyta konfidencialumo apsauga, į kurią turi teisę šis konkurso dalyvis ir šie ekspertai bei subrangovai. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turės atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, įskaitant konkretaus viešojo pirkimo objektą, taip pat į nurodytų konkurso dalyvio, ekspertų ir subrangovų suinteresuotumą vėliau dalyvauti kitose pirkimo procedūrose prisiimant tuos pačius konfidencialiai sutartus įsipareigojimus. Negalima atsisakyti atskleisti perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą pateiktos informacijos, jei ši informacija, nors ir svarbi nagrinėjamai pirkimo procedūrai, neturi jokios komercinės vertės platesniame šių ekonominės veiklos vykdytojų veiklos kontekste.

79      Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir tiek, kiek tikėtina, kad konkurso dalyvis ir jo pasiūlyti ekspertai ar subrangovai sukūrė komercinę vertę turinčią sinergiją, neatmestina, kad gali prireikti neleisti susipažinti su duomenimis apie šiuos įsipareigojimus prisiėmusių asmenų pavardes ar pavadinimus, remiantis Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje numatytu draudimu atskleisti informaciją arba pagal šios direktyvos 55 straipsnio 3 dalį.

80      Dėl nevardinių duomenų, iš kurių, nesant galimybės nustatyti tapatybės, matyti sutarčiai vykdyti pasamdytų fizinių ar juridinių asmenų kvalifikacija ar profesiniai gebėjimai, taip atrinkto personalo skaičius ir struktūra arba sutarties dalis, kurios vykdymą konkurso dalyvis ketina patikėti subrangovams, atsižvelgiant į šių duomenų svarbą sudarant sutartį, reikia daryti išvadą, kad remiantis skaidrumo principu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą visi konkurso dalyviai turi turėti galimybę susipažinti bent jau su tokių duomenų esminiu turiniu.

81      Galiausiai, kalbant apie vykdant sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepciją ir sutarties vykdymo būdų aprašymą, pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi išnagrinėti, ar šie elementai arba jų sudėtyje esantys elementai gali būti saugomi pagal intelektinės nuosavybės teisę, visų pirma autorių teisę, todėl jiems taikomas Direktyvos 2014/24 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas su įstatymų vykdymu susijęs atsisakymo atskleisti pagrindas.

82      Vis dėlto šiuo klausimu primintina, kad net jei ši koncepcija ir aprašymas arba jų dalis laikomi autorių teisės saugomais kūriniais, o tam jie turi būti pripažinti originaliais, t. y. būti jų autoriaus intelektiniais kūriniais, atspindinčiais jo asmenybę (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. SprendimoFunke Medien NRW, C‑469/17, EU:C:2019:623, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ši apsauga taikoma tik elementams, kurie yra tokios intelektinės kūrybos išraiška, o ne idėjoms, procedūroms, veiklos metodams ar matematinėms koncepcijoms (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 13 d. SprendimoLevola Hengelo, C‑310/17, EU:C:2018:899, 37 ir 39 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Taigi minėta apsauga netaikoma techniniams ar metodiniams sprendimams, kuriuos šie kūriniai gali apimti.

83      Be to, neatsižvelgiant į tai, ar vykdant viešojo pirkimo sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepcija ir atitinkamų darbų vykdymo bei paslaugų teikimo būdų aprašymas patys yra pagal intelektinės nuosavybės teisę saugomi elementai arba apima tokius elementus, jie prireikus gali turėti komercinę vertę, kuriai būtų nepagrįstai pakenkta, jei ši koncepcija ir aprašymas būtų atskleisti. Tokiu atveju jų paviešinimas gali iškraipyti konkurenciją, be kita ko, mažinant atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo galimybę išsiskirti naudojant tą pačią koncepciją ir tą patį aprašymą per būsimas viešojo pirkimo procedūras.

84      Taigi gali tekti atsisakyti suteikti visapusę prieigą prie vykdant viešojo pirkimo sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepcijos ir sutarties vykdymo būdų aprašymo, remiantis Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje numatytu draudimu atskleisti informaciją; arba tai gali būti padaryta pagal šios direktyvos 55 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto kitiems konkurso dalyviams būtų labai sunku ar net neįmanoma pasinaudoti teise į veiksmingą perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų vertinimo peržiūrą, jeigu jie neturėtų jokios informacijos apie šią koncepciją ar vykdymo būdus. Vadinasi, su esminiu šios pasiūlymų dalies turiniu turi būti galima susipažinti remiantis šio sprendimo 66 ir 67 punktuose primintoje jurisprudencijoje įtvirtintais principais.

85      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį–ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis ir 55 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad siekdama nuspręsti, ar leis konkurso dalyviui, kurio priimtinas pasiūlymas buvo atmestas, susipažinti su kitų konkurso dalyvių pateikta informacija apie jų svarbią patirtį ir su ja susijusias rekomendacijas, apie sutarčiai vykdyti siūlomų asmenų ar subrangovų tapatybę ir profesinę kvalifikaciją, taip pat apie vykdant sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepciją ir šios sutarties vykdymo būdus, perkančioji organizacija turi įvertinti, ar ši informacija turi ne vien šiam konkrečiam viešajam pirkimui svarbią komercinę vertę, todėl jos atskleidimas gali pakenkti teisėtiems komerciniams ar sąžiningai konkurencijai. Be to, perkančioji organizacija gali atsisakyti leisti susipažinti su šia informacija, net jeigu ji neturi tokios komercinės vertės, jeigu jos atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus arba prieštarautų viešajam interesui. Jei perkančioji organizacija atsisako leisti susipažinti su visa informacija, ji turi suteikti minėtam konkurso dalyviui galimybę susipažinti jos esminiu turiniu, kad būtų užtikrintas teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymas.

Dėl penktojo klausimo

86      Penktasis klausimas grindžiamas faktine prielaida, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo valstybėje narėje perkančiosios organizacijos reguliariai tenkina konkurso dalyvių prašymus laikyti konfidencialia pasiūlymuose esančią informaciją, kuri turi lemiamą reikšmę atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pasirinktus sutarties sudarymo kriterijus. Tai reiškia, kad nė vienas konkurso dalyvis negali susidaryti nuomonės apie konkurentų pasiūlymų kokybę. Tokiomis aplinkybėmis nė vienas konkurso dalyvis negali žinoti, ar sprendimas sudaryti sutartį grindžiamas objektyviu, ar savavališku palyginimu.

87      Nors per prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą Teisingumo Teismas neprivalo nagrinėti, ar ši prielaida iš tikrųjų atitinka perkančiųjų organizacijų taikomą praktiką šioje valstybėje narėje, reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 71–85 punktų matyti, jog pasiūlymuose pateikta informacija, kuri yra svarbi vertinant šiuos pasiūlymus ir sudarant sutartį remiantis skelbime apie pirkimą ir pirkimo dokumentuose nurodytais kriterijais, negali būti sistemingai ir visa laikoma konfidencialia. Darytina išvada, kad pagal Direktyvą 2014/24 draudžiama tokia praktika, kokia, remiantis faktine prielaida, aprašyta penktajame klausime. Todėl į šį klausimą, susijusį su sutarties sudarymo kriterijais, kurie gali būti naudojami, kai taikoma tokia konfidencialumo užtikrinimo praktika, atsakyti nereikia.

Dėl šeštojo klausimo

88      Šeštuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis, siejama su jos 67 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama į sutarties sudarymo kriterijus įtraukti vykdant konkrečią viešojo pirkimo sutartį numatomų įgyvendinti „projektų rengimo koncepciją“ ir šios sutarties „vykdymo būdų aprašymą“.

89      Šiose Direktyvos 2014/24 nuostatose reikalaujama laikytis skaidrumo ir vienodo požiūrio principų, kurie leidžia užtikrinti veiksmingos konkurencijos sąlygas.

90      Be to, kaip pažymėta šios direktyvos 90 konstatuojamojoje dalyje, viešojo pirkimo sutartys turi būti sudaromos remiantis kriterijais, užtikrinančiais šių principų laikymąsi, siekiant užtikrinti objektyvų pasiūlymų santykinės vertės palyginimą, kad remiantis geriausiu kainos ir kokybės santykiu būtų nustatytas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Šiuo tikslu perkančiosios organizacijos gali laisvai nustatyti atitinkamus kokybės standartus, nurodydamos technines specifikacijas arba sutarties vykdymo sąlygas. Be to, minėtos direktyvos 92 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominiai ir kokybiniai kriterijai turi leisti atlikti kiekvieno konkurso dalyvio pasiūlyto sutarties vykdymo lygio palyginamąjį įvertinimą.

91      Taigi svarbu, kad sutarties sudarymo kriterijai nesuteiktų perkančiajai organizacijai besąlyginės pasirinkimo laisvės (2018 m. rugsėjo 20 d. SprendimoMontte, C‑546/16, EU:C:2018:752, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Vadinasi, kaip matyti iš Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 4 dalies, šie kriterijai turi būti pateikti kartu su specifikacijomis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją, siekiant įvertinti, kiek pasiūlymai atitinka nurodytus kriterijus.

92      Taigi, kai perkančioji organizacija, kaip šiuo atveju, nustato sutarties sudarymo kriterijus, kuriais siekiama įvertinti pasiūlymų kokybę, tie kriterijai negali apsiriboti nuoroda į projektų, kuriuos ketinama įgyvendinti vykdant nagrinėjamą sutartį, koncepciją arba konkurso dalyvio aprašytas šios sutarties vykdymo sąlygas, tačiau prie jų turi būti paaiškinimai, leidžiantys atlikti pakankamai konkretų pasiūlyto sutarties vykdymo lygio palyginamąjį vertinimą. Tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai kokybės kriterijai iš viso atitinka 60 % balų, kurie gali būti skirti vertinant pasiūlymą, siekiant užtikrinti objektyvų palyginimą ir išvengti savavališko vertinimo rizikos, dar svarbiau, kad tie kriterijai būtų aiškiai išdėstyti.

93      Tokie paaiškinimai visų pirma gali būti pateikiami nustatant subkriterijus.

94      Kai pirkimo dalykas, kaip pagrindinėje byloje, susijęs su projektų rengimu, visų pirma reikia atsižvelgti į nagrinėjamai sutarčiai vykdyti siūlomos komandos narių išsilavinimą ir profesinę patirtį (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 26 d. SprendimoAmbisig, C‑601/13, EU:C:2015:204, 31–34 punktus).

95      Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar subkriterijai, susiję su „projektų rengimo koncepcija“ ir „sutarties vykdymo būdų aprašymu“, buvo pakankamai aiškūs, kad perkančioji organizacija galėtų konkrečiai ir objektyviai įvertinti pateiktus pasiūlymus.

96      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 67 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama į sutarties sudarymo kriterijus įtraukti vykdant konkrečią viešojo pirkimo sutartį numatomų įgyvendinti „projektų rengimo koncepciją“ ir šios sutarties „vykdymo būdų aprašymą“, jeigu prie šių kriterijų pateikti paaiškinimai, leidžiantys perkančiajai organizacijai konkrečiai ir objektyviai įvertinti pateiktus pasiūlymus.

Dėl septintojo klausimo

97      Kaip matyti iš šio sprendimo 25–27 punktuose apibendrintų pagrindinės bylos aplinkybių,Anteapateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, remdamasi, be kita ko, tuo, kad priėmus šį sprendimą ji neturėjo galimybės susipažinti su informacija, kurią jos konkurentai, įskaitant konkurso laimėtoją, perdavė perkančiajai organizacijai.

98      Septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai nagrinėjant dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį pateiktą skundą konstatuojama perkančiosios organizacijos pareiga atskleisti pareiškėjui informaciją, kuri klaidingai buvo laikoma konfidencialia, šis konstatavimas taip pat turi lemti perkančiosios organizacijos pareigą priimti naują sprendimą dėl sutarties sudarymo, kad pareiškėjas turėtų galimybę pateikti naują skundą.

99      Iš Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies matyti, kad viešųjų pirkimų procedūroje, kuriai taikoma Sąjungos teisė, perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus turi būti galima veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti, kai ginčijama tokių sprendimų atitiktis šiai teisei arba nacionalinėms taisyklėms, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę. Be to, šio 1 straipsnio 3 dalyje patikslinta, kad šiomis peržiūros procedūromis turi galėti pasinaudoti bent jau kiekvienas asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

100    Taigi minėtu 1 straipsniu siekiama apsaugoti ekonominės veiklos vykdytojus nuo perkančiosios organizacijos savivalės, užtikrinant, kad visose valstybėse narėse egzistuotų teisių gynimo priemonės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymas, ypač toje stadijoje, kai pažeidimus dar galima ištaisyti. Taigi Direktyva 89/665 siekiama užtikrinti visapusį teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose, paisymą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 127 ir 128 punktus).

101    Siekdamas užtikrinti šią teisę į veiksmingą teisinę gynybą nacionalinis teismas, gavęs skundą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros, atsižvelgdamas į perkančiosios organizacijos pareigą pateikti konkurso nelaimėjusiam dalyviui pakankamai informacijos, kad būtų apsaugota minėta teisė į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat į kitų ekonominės veiklos vykdytojų teisę į konfidencialumo apsaugą, turi patikrinti, ar perkančioji organizacija teisingai nusprendė, kad informacija, kurią ji atsisakė pateikti pareiškėjui, yra konfidenciali. Šiuo tikslu šis teismas turi išsamiai išnagrinėti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Be to, jis būtinai turi turėti reikiamą informaciją, įskaitant pripažintą konfidencialia, kad galėtų priimti sprendimą, žinodamas visas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 129 ir 130 punktus).

102    Jeigu atlikęs šį patikrinimą nacionalinis teismas konstatuoja, kad tam tikra informacija klaidingai buvo pripažinta konfidencialia, šis teismas turi galėti panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atsisakyti atskleisti šią informaciją ir prireikus sprendimą atmesti administracinį skundą dėl šio atsisakymo. Be to, jei pagal nacionalinę teisę tai leidžiama, minėtas teismas turi galėti pats priimti naują sprendimą šiuo klausimu (žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 136 punktą).

103    Kiek tai susiję su minėtos informacijos neatskleidimo pasekmėmis viešojo pirkimo procedūros teisėtumui, taigi, ir sprendimui sudaryti sutartį, pažymėtina, kad iš Direktyvos 89/665 nuostatų negalima nustatyti, pagal kokias konkrečias procesines taisykles nacionalinis teismas turi nagrinėti šias pasekmes. Taigi kiekviena valstybė narė turi nustatyti tokias taisykles, kurios pagal šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalį leistų kiekvienam asmeniui, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala arba kilusi tokios žalos rizika, veiksmingai ir greitai užginčyti perkančiųjų organizacijų priimtus sprendimus (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. SprendimoKlaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 136 punktą).

104    Taigi tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai pareiškėja prašo panaikinti sprendimą sudaryti sutartį, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad tam tikra informacija buvo klaidingai pripažinta konfidencialia, skundą gavęs teismas turi išnagrinėti, ar ši informacija iš tiesų turėjo būti atskleista, ir, jei taip, įvertinti, ar dėl jos neatskleidimo pareiškėja neteko galimybės veiksmingai apskųsti šį sprendimą sudaryti sutartį.

105    Šis teismas taip pat turi užtikrinti, kad būtų pašalintas bet koks nustatytas teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas.

106    Šiuo tikslu jis turi, be kita ko, atsižvelgti į suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią Direktyvos 89/655 1 straipsnyje nustatytas tikslas užtikrinti veiksmingos peržiūros egzistavimą, kai pažeidžiamos viešiesiems pirkimams taikomos nuostatos, gali būti įgyvendintas, tik jei numatytas ginčijamo sprendimo apskundimo terminas bus skaičiuojamas nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą (2010 m. sausio 28 d. SprendimoUniplex (UK), C‑406/08, EU:C:2010:45, 32 punktas; 2014 m. gegužės 8 d. SprendimoIdrodinamica Spurgo Velox ir kt., C‑161/13, EU:C:2014:307, 37 punktas ir 2019 m. vasario 14 d. NutartiesCooperativa Animazione Valdocco, C‑54/18, EU:C:2019:118, 45 punktas).

107    Vadinasi, tuo atveju, kai pagal nacionalinę proceso teisę teismas, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, negali vykstant procesui imtis priemonių atkurti teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymą, tas teismas, paaiškėjus, kad ši teisė buvo pažeista dėl informacijos neatskleidimo, turi arba panaikinti šį sprendimą sudaryti sutartį, arba nuspręsti, kad pareiškėjas gali pateikti naują skundą dėl jau priimto sprendimo sudaryti sutartį, skaičiuojant terminą jam pateikti tik nuo momento, kai pareiškėjui buvo leista susipažinti su visa informacija, kuri anksčiau buvo klaidingai pripažinta konfidencialia.

108    Taigi į septintąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai nagrinėjant dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį pateiktą skundą konstatuojama perkančiosios organizacijos pareiga atskleisti pareiškėjui informaciją, kuri klaidingai buvo pripažinta konfidencialia, ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas dėl šios informacijos neatskleidimo, šis konstatavimas nebūtinai turi lemti perkančiosios organizacijos pareigą priimti naują sprendimą dėl sutarties sudarymo, jeigu pagal nacionalinę proceso teisę skundą nagrinėjančiam teismui leidžiama vykstant procesui imtis priemonių atkurti teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymą arba nuspręsti, kad pareiškėjas gali pateikti naują skundą dėl jau priimto sprendimo sudaryti sutartį. Terminas tokiam skundui pateikti turi būti skaičiuojamas tik nuo to momento, kai pareiškėjui buvo leista susipažinti su visa informacija, kuri anksčiau buvo klaidingai pripažinta konfidencialia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

109    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1.      2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 18 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis, siejamos su 50 straipsnio 4 dalimi ir 55 straipsnio 3 dalimi,

turi būti aiškinamos taip:

pagal jas draudžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad visa konkurso dalyvių perkančiosioms organizacijoms perduota informacija, išskyrus komercines paslaptis, būtų paviešinta ar atskleista kitiems dalyviams, taip pat perkančiųjų organizacijų taikoma praktika, kai jos reguliariai tenkina prašymus užtikrinti tariamų komercinių paslapčių konfidencialumą.

2.      Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis ir 55 straipsnio 3 dalis

turi būti aiškinamos taip, kad perkančioji organizacija:

–        siekdama nuspręsti, ar leis konkurso dalyviui, kurio priimtinas pasiūlymas buvo atmestas, susipažinti su kitų konkurso dalyvių pateikta informacija apie jų svarbią patirtį ir su ja susijusias rekomendacijas, apie sutarčiai vykdyti siūlomų asmenų ar subrangovų tapatybę ir profesinę kvalifikaciją, taip pat apie vykdant sutartį numatomų įgyvendinti projektų koncepciją ir šios sutarties vykdymo būdus, turi įvertinti, ar ši informacija turi ne vien šiam konkrečiam viešajam pirkimui svarbią komercinę vertę, todėl jos atskleidimas gali pakenkti teisėtiems komerciniams ar sąžiningai konkurencijai,

–        gali atsisakyti leisti susipažinti su šia informacija, net jeigu ji neturi tokios komercinės vertės, jeigu jos atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus arba prieštarautų viešajam interesui, ir

–        atsisakiusi leisti susipažinti su visa informacija, turi suteikti minėtam konkurso dalyviui galimybę susipažinti su jos esminiu turiniu, kad būtų užtikrintas teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymas.

3.      Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 67 straipsnio 4 dalimi,

turi būti aiškinama taip:

pagal ją nedraudžiama į sutarties sudarymo kriterijus įtraukti vykdant konkrečią viešojo pirkimo sutartį numatomų įgyvendinti „projektų rengimo koncepciją“ ir šios sutarties „vykdymo būdų aprašymą“, jeigu prie šių kriterijų pateikti paaiškinimai, leidžiantys perkančiajai organizacijai konkrečiai ir objektyviai įvertinti pateiktus pasiūlymus.

4.      1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES, 1 straipsnio 1 ir 3 dalys

turi būti aiškinamos taip:

tuo atveju, kai nagrinėjant dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį pateiktą skundą konstatuojama perkančiosios organizacijos pareiga atskleisti pareiškėjui informaciją, kuri klaidingai buvo pripažinta konfidencialia, ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas dėl šios informacijos neatskleidimo, šis konstatavimas nebūtinai turi lemti perkančiosios organizacijos pareigą priimti naują sprendimą dėl sutarties sudarymo, jeigu pagal nacionalinę proceso teisę skundą nagrinėjančiam teismui leidžiama vykstant procesui imtis priemonių atkurti teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymą arba nuspręsti, kad pareiškėjas gali pateikti naują skundą dėl jau priimto sprendimo sudaryti sutartį.
Terminas tokiam skundui pateikti turi būti skaičiuojamas tik nuo to momento, kai pareiškėjui buvo leista susipažinti su visa informacija, kuri anksčiau buvo klaidingai pripažinta konfidencialia.

Parašai.