LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m.spalio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko,Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) irDalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovėsGynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagalieškovės užsieniobendrovės„MildatSp.zo.o“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.Kasacinėje byloje sprendžiama dėlmaterialiosios teisės normų, kuriomis reglamentuojamas ūkio subjekto viešojo pirkimo konkurse pateikto pasiūlymo klaidų šalinimas (tikslinimas), aiškinimoir taikymo.

2.Ieškovė užsieniobendrovė„Mildat Sp.zo.o“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašėpanaikinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą atmesti ieškovės paraišką, pateiktą atsakovės vykdomame viešajame pirkime „7,62 mm kalibro kulkosvaidžiai“ (toliau – Pirkimas), ir pripažinti, kad ieškovėskvalifikacija atitinkaPirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 10punktą, pagal kurį tiekėjai turi įrodyti savo profesinį pajėgumą – būti įvykdžius bent vieną atitinkamos vertės ginklų pardavimo sutartį.

3.Ieškinyje paaiškino, kad2021 m. rugpjūčio15 d.atsakovėpaskelbė Pirkimą,jo4 priedo lentelės 10 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos turi būti tinkamai įvykdęs ir (ar) turi vykdyti bent vieną ar kelias šaunamųjų ginklų pirkimo sutartis, kurių apimtis – ne mažiau kaip 5 586 700 Eur be pridėtinės vertės mokesčio; tuo atveju, jeigu gavėjas buvo perkančioji organizacija, įrodymui apie tinkamą sutarčių įvykdymą ir (ar) vykdymą pateikiama kompetentingos institucijos išduota ar patvirtinta pažyma, jei gavėjas buvo ne perkančioji organizacija, – jo pažyma (toliau – ir Profesinio pajėgumo reikalavimas). Ieškovė, vykdydama šį reikalavimą, pateikė atsakovei savo subtiekėjosužsienio bendrovės „Zaklady mechaniczne Tarnow S. A.“ (toliau – ir subtiekėja) įvykdytą sutartį Lenkijoje ir Lenkijos kariuomenės ginklavimosi inspekcijos (toliau – Inspekcija) pateiktą pažymą.

4.Ieškovė nurodė, kad atsakovė, susipažinusi su dokumentais,jąinformavo, jog pateikta pažyma nėra pakankama, nes joje turi būti tiksliai parašyta,kad sutartis įvykdyta tinkamai. Ieškovė pateikė papildomą pažymą, kuriojeInspekcijos buvo nurodyta, kad buvo laikytasi visų sutarties sąlygų, tik buvo praleista galutinė data, irduomenis apie dar vieną papildomą sutartį, sudarytą jos subtiekėjos iružsieniobendrovės„Jotov & Son Bulgaria Ltd.“, bei pažymą apie jos įvykdymą. Atsakovė atmetėieškovės paraišką, nes Inspekcijos papildomoje pažymoje buvo nurodytas nukrypimas nuo galutinės sutarties įvykdymo datos, o kitos ieškovės pateiktos sutarties atsakovė nevertino.Ieškovė teigia, kad pirmoji jos pateikta sutartis pripažinta nepatvirtinančia kvalifikacijos tinkamumo dėl priežasčių, kurios nebuvo aiškiai atskleistosPirkimo sąlygose ir kurių neiieškovė, nei subtiekėja,įregistruotos ir veikiančios Lenkijoje, negalėjo numatyti, o antroji subtiekėjos sutartis, kuria patvirtinama atitiktis kvalifikacijos reikalavimams, atsakovės nepagrįstai net nebuvo vertinta.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.Teismas nurodė, kadPirkimo sąlygose nebuvo pateikta aiškaus (detalaus) išaiškinimo dėlProfesinio pajėgumo reikalavimo.Vis dėlto, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kadsąvoka „tinkamai įvykdęs“aiškintina pagal Lenkijos teisės normas ir teismų praktiką, pagalpateiktos sutarties kliento poziciją dėl įvykdymo tinkamumo, kadangi toks aiškinimas lemtųginčonuostatos aiškinimą būtent pagal kiekvieno tiekėjo atitinkamą valstybę.

7.Teismaspadarė išvadą, kad ieškovė dokumento, kuriame būtų pateiktas vertinimas dėl tinkamo ar netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo dėl Lenkijojeįvykdytos pirkimo–pardavimo sutarties, atsakoveinepateikė.Iš pradžių ieškovė nurodė tik vienąsubtiekėjosįvykdytą sutartį, sudarytą su Lenkijos Respublikos ginkluotosiomis pajėgomis, oatsakovė sudarė galimybę patikslinti aplinkybes dėl tinkamo šios sutarties įvykdymo, nurodydama, kadieškovės pateiktoje pažymoje nėra Lenkijos gynybos ministerijos vertinimo dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovėpateikė naują pažymą, kurioje nurodyta, kad užsienio bendrovė„Zaklady mechaniczne Tarnow S. A.“baigė kulkosvaidžių tiekimą, išskyrus pristatymo terminą,kartu pateikė užsienio bendrovės„Jotov & Son Bulgaria Ltd.“rekomendacinį laišką, kuriame yra žyma, jog pristatymaišiai pirkėjaibuvo vykdomi pagal rašytinę sutartį ir buvo tinkamai atlikti.

8.Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę tikslinti tik duomenis apie pirmą kartą pateiktos sutarties vykdymą Lenkijos Respublikos ginkluotosioms pajėgomsir tik vieną kartą, o atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės paraišką, nes ieškovėtinkamai nepatikslino kvalifikacijos duomenų pagal sutartįsuLenkijos Respublikos ginkluotosiomis pajėgomis, t. y. pradinių kvalifikacijos duomenų. Be to, atsakovėpagrįstai nevertino ieškovėspateiktos naujos sutarties, sudarytos su užsienio bendrove„Jotov & Son Bulgaria Ltd.“, tinkamo įvykdymo, nes ji nebuvopateikta su pradiniais kvalifikacijos duomenimsir nebuvo nurodytaiš pradžiųpateiktame įvykdytų sutarčių sąraše.

9.Lietuvos apeliacinio teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Mildat Sp.zo.o“apeliacinį skundą, 2022 m.gegužės 19 d.sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovėsieškinį patenkino iš dalies: panaikinoginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimąatmesti ieškovės paraišką, pateiktąPirkime, kitą ieškinio dalį atmetė.

10.Teisėjų kolegija nurodė, kadieškovė, teikdama atsakovei paraišką dalyvautiPirkime, visų pirma pateikė Inspekcijos 2021 m. spalio 1 d. pažymą, kuriojeInspekcija pateikė informaciją, jogieškovės subtiekėja, vykdydama sutartį, pristatė pažymoje nurodytą kiekį kulkosvaidžių; šioje pažymoje nebuvo pateiktas Inspekcijos vertinimas, tinkamai ar ne ieškovės subtiekėja įvykdėnurodytą sutartį, nors pagalProfesinio pajėgumo reikalavimą tiekėja turėjo pagrįsti būtent sutarties tinkamą įvykdymą, o ne tai, kad sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta.Dėl šiospriežasties teismas sutiko su atsakove, kad pateikta pažyma nepatvirtino ieškovės atitikties aptariamam kvalifikacijos reikalavimui.

11.Teisėjų kolegijos vertinimu,ieškovėskvalifikacijosatitikties nepatvirtino ir jos vėliau pateikta Inspekcijos 2021 m. spalio 21 d. pažyma, nes Inspekcija,pastarojoje pažymoje nurodžiusi,kad ieškovės subtiekėja baigė kulkosvaidžių tiekimą Lenkijos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms pagal sutarties sąlygas, kartu nurodė aplinkybę,jog vykdant sutartį nebuvo laikytasi sąlygų dėl prekių pristatymo terminų.PagalLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.205straipsnį sutarties įvykdymo termino praleidimas yra vertinamas kaip viena iš aplinkybių, kurią nustačius sutartis yra laikoma netinkamaiįvykdyta.Dėl toužsakovei pateikus duomenis, kadieškovės subtiekėja nesilaikė prekių pristatymo terminų, atsakovė neturėjo pagrindo vertinti,jog sutartis, kuria ieškovė grindžia savo kvalifikaciją, buvo įvykdyta tinkamai.

12.Vis dėlto teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji neturėjo teisinio pagrindo vertinti ieškovės paaiškinimų apie kitą, pradiniuose dokumentuose nenurodytą, subtiekėjos įvykdytą sutartį.Kolegija pažymėjo, kad, kitaip neiatsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 (toliau – irLiepkalnio sankryžos byla), nagrinėjamoje byloje ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos tikslinti duomenis apie kvalifikaciją neribotą skaičių kartų, kol ji pateiks dokumentus, kuriuos atsakovė pripažins tinkamais.

13.Iš byloje esančių duomenųteisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė tik vieną kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti ir patikslinti jos pateiktus duomenis apie atitiktįProfesinio pajėgumo reikalavimui. Ieškovė, vykdydama šį prašymą, taip pat tik vieną kartą patikslino atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiančius duomenis,pateikdama atsakovei tiek antrą Inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta,kadieškovės subtiekėja įvykdė sutartį pagal joje nustatytas sąlygas, išskyrus prekių pristatymo terminą, tiek ir naujus, anksčiau neteiktus duomenis apie kitą subtiekėjos įvykdytą sutartį, sudarytą su užsienio bendrove „Jotov & Son Bulgaria Ltd.“.

14.Teisėjų kolegija, pritardamaViešųjų pirkimų tarnybos išvadai, konstatavo, kad ieškovei pagalPirkimo sąlygas galėjo būti nevisiškai aišku, kokias sutartis atsakovė vertins kaip įvykdytas tinkamai ir laikys pakankamomis siekiant pagrįsti atitiktįProfesinio pajėgumo reikalavimui.Pirkimo sąlygose, be bendro pobūdžio nuostatos,kadPirkimas yra vykdomas vadovaujantis irCKnormomis, nebuvo nurodyta duomenų, galinčių paaiškinti, kaip turėtų būti suprantamas reikalavimas pateikti duomenis apie tinkamai įvykdytas sutartis ir kaip konkrečiai turėtų būti formuluojamas gavėjų pažymų, patvirtinančių tokių sutarčių tinkamą įvykdymą, tekstas.

15.Teisėjų kolegija nurodė,kad pagalLietuvos Respublikosviešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau –VPAGSSĮ) pareiga įvertinti tiekėjo kvalifikaciją ir nustatyti, ar jis yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygose iškeltus reikalavimus, yra nustatyta perkančiajai organizacijai, tuo tarpu teismas turi kompetenciją vertinti, ar perkančiosios organizacijos priimti sprendimai atitinka šio įstatymo nuostatas (VPAGSSĮ 33straipsnis, 61 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Dėl to teismas, nagrinėdamas ieškovės byloje pareikštus reikalavimus, nevertino, ar ieškovės pateikti duomenys apie įvykdytą antrąją sutartįpatvirtina jos atitiktįProfesinio pajėgumo reikalavimui.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

16.Kasaciniu skunduatsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijosprašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniausapygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą.Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią tiekėjai turi teisę tikslinti tik informaciją apie pirmą kartą pateiktus kvalifikacijos duomenis ir tik vieną kartą. Kasacinis teismas laikosi griežtos pozicijos, kad duomenų tikslinimo procedūra gali būti taikoma tik pirminiam duomenų tikslinimui ir negali būti aiškinama kaip suteikianti galimybę tikslinant kvalifikacijos duomenis pateikti visiškai naująinformaciją, kuri nesusijusi su pradiniais duomenimis.Ieškovė pateikė informaciją apie visiškai naują jos subtiekėjos įvykdytą sutartį su užsienio bendrove „Jotov & Son Bulgaria Ltd.“, nors prieš tai tokios informacijos nebuvoteikusi. Tai reiškia, kad ieškovėsavo kvalifikaciją tikslino antrą kartą ir tokiu būdu, koks yra draudžiamas pagal kasacinio teismo praktiką.

16.2.Lietuvos apeliacinio teismo sprendime padarytos dvi vienakitai prieštaraujančios išvados – nurodoma, kad atsakovė turėjo pagrindą vadovautisCK 6.205 straipsniuirPirkimo sąlygų 1.3 punktuirpripažinti, kad ieškovės subtiekėja pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė netinkamai dėl praleisto termino, tačiauteismastaip patpadarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovės parengtų sąlygų galėjo būti ne visiškai aišku, kokias sutartis atsakovė vertins kaip tinkamai įvykdytas.

16.3.Atsakovė, rengdamaPirkimo sąlygas, vadovavosiViešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus2017 m. birželio 29 d.įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos nustatymo metodika (toliau – Metodika), kuri yra privalomas teisės aktas perkančiosioms organizacijoms. Metodikoje nėraatskleista sąvokos „tinkamai įvykdyta sutartis“ reikšmė, taip pat nėra nuorodos į kitus teisės aktus, kuriaisvadovaujantis būtų galimaatskleisti šios sąvokos turinį, todėlnepagrįstasViešųjų pirkimų tarnybos teiginys, kad atsakovė turėjo papildomai apibrėžti sąvoką,taip pat nepagrįstiir apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl neaiškių atsakovėsPirkimo dokumentų.

17.Ieškovėatsiliepimu į kasacinį skundą prašoatmesti atsakovės kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.Perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę tik vieną kartą – 2021 m. spalio19 d. pranešimu. Ieškovė pateikė tik vieną paaiškinimą 2021 m. spalio29 d. pranešimu. Nepriklausomai nuo to, kiek buvo užduota klausimų ir kokiu metodu buvo pateikti paaiškinimai, kvalifikacijos duomenis ieškovė tikslino tik vieną kartą. Priešingai nei teigia atsakovė, kasacinis teismasnelaiko, kad, viename pranešime pateikus kelis argumentus, kiekvienas išjų laikomas atskiru ar pakartotiniu paaiškinimu.

17.2.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tamtikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo.Atsižvelgiant į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nebėra daroma takoskyra tarp atskirų pasiūlymo elementų, analogiškos taisyklės aktualios ir tikslinant duomenis, susijusius su tiekėjo kvalifikacija.

17.3.Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinta, kad, nepateikus visų ieškovės turimų įvykdytų sutarčių sąrašo ir klientų pažymų, bus atmestas jos pasiūlymas ar nebus suteikta galimybė paaiškinti tiekėjo kvalifikaciją. Konkurso sąlygų 7.1 punkte nurodyta, jog, esant kvalifikacijos duomenų neaiškumui,perkančioji organizacija kreipsis dėl paaiškinimo. Konkurso sąlygų 7.2.1 punkte nurodyti du paraiškos atmetimo pagrindai: esant objektyviai kvalifikacijos neatitikčiai ir nepatikslinusduomenų. Taigi duomenų nepateikimas kartu su paraiška nėra nurodytas kaip paraiškos atmetimo pagrindas.

17.4.Iki paraiškos pateikimo termino įvykdytos sutarties pateikimas su kvalifikacijos paaiškinimu nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principo, nepakeičia ieškovės pasiūlymo (paraiškos) esmės, nelemia naujo pasiūlymopateikimo. Atsakovėsnurodytoje kasacinio teismo bylojeakcentuojamas draudimas kvalifikaciją tikslinti neribotą skaičių kartų, kol bus pateikti dokumentai, kuriuosperkančioji organizacija pripažins tinkamais, nes būtent toks perkančiosios organizacijos elgesys lemia vienodo požiūrio principo pažeidimą ir palankesnių sąlygų tiekėjui sudarymą. Ginčo atveju duomenys apie antrąją sutartį būtų buvę pateikti iš karto, jei kvalifikacijos reikalavimai būtųbuvępakankamai išsamiai ir aiškiai suformuluoti, t. y.jeiieškovė būtų supratusi, jog pirmoji sutartis galibūti pripažintanetinkama.

17.5.Teismo išaiškinimaidėl Pirkimo sąlygų aiškumoneturėjo įtakos priimtam sprendimui dėlgalimybės tikslinti pasiūlymą. Visi argumentai, kodėl turi būti vertinamaantroji sutartis, susiję su kvalifikacija kaip objektyvia kategorija ir teise paaiškinti pasiūlymą. Jei atsakovė sutarties vykdymo tinkamumą ketino vertintiCK kontekste, t. y. kad sutarties vykdymo metu negalėjo būti pažeista apskritai jokia sutartinė prievolė, tokią valią ji turėjo aiškiai išreikšti Pirkimo dokumentuose,aprašydama, kas bus laikoma tinkamai įvykdyta sutartimi.

17.6.Metodikos tikslas yra tik padėti perkančiosioms organizacijoms suformuluoti kvalifikacijos reikalavimus, pateikiami kvalifikacijos reikalavimų formulavimo metodai, pagrindai, tačiau jie nelaikytini privalomais vieninteliais teksto atžvilgiu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

18.Byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, kad ieškovė Pirkime pateikė paraišką,perkančioji organizacija jos paprašė patikslinti Inspekcijos išduotą pažymąapiesubtiekėjos sutarties įvykdymą, ieškovė pateikė prašomus duomenis, iššių buvo nustatyta, jog deklaruojama sutartis įvykdyta pažeidžiant joje įtvirtintus terminus,kartu pateikė papildomą subtiekėjos įvykdytą sutartį ir naujo užsakovo pažymą,oatsakovė,nevertindama naujų duomenų,paraišką atmetė. Pagrindinis šalių nesutarimas yra dėlperkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės paraišką teisėtumo vertinimo pagalVPAGSSĮ normas ir viešųjų pirkimų jurisprudenciją.

19.Ieškovėsir atsakovės pozicijos išsiskyrė dėl to, kaip reikėtųsuprasti kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus Liepkalnio sankryžosbyloje, kadtiekėjai turi teisę tikslinti tikpradinius (nurodytus pasiūlyme) kvalifikacijos duomenis ir tik vieną kartą(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties sujungtosecivilinėse byloseNr. e3K-3-272-378/2020159 punktą).Atsakovė kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais,pirma, konstatuota, kad Profesinio pajėgumo reikalavimas nėra pakankamai aiškus,antra, nustatyta, kadieškovė savo paraišką tikslino tik vieną kartą.

20.Taigiatsakovė kvestionuoja pirmiau nurodytus teismo motyvus kaip pažeidžiančius kasacinio teismo išaiškinimus dėl ribojimotiekėjamstikslinti kvalifikacijos duomenis.Nors skundžiamas teismo procesinis sprendimas priimtas iki kasacinio teismo išplėstinėsteisėjųkolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutarties, kurioje pateikti nauji teisės išaiškinimai dėl tiekėjų teisės tikslinti nustatytus pasiūlymo trūkumus, nagrinėjamu atveju, siekiant toliauplėtoti viešųjų pirkimų ginčų sprendimo praktiką,be kita ko,svarbu įvertinti ginčijamus teismo argumentus, atsižvelgiant į naujausią jurisprudenciją.

 

Dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 10 punkto aiškumo

 

21.Dėl Profesinio pajėgumo reikalavimo turinio aiškumo kaipvieno iš pagrindų spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumopirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei atsiliepime į kasacinį skundą nurodė ieškovė, apeliacinės instancijos teismui aptariamas kriterijus buvo svarbus, juo grindžiama kitokia nei pirmosios instancijos teismo pozicija. Iš ginčijamoprocesiniosprendimo 24–27 punktų aiškiai matyti, kad apeliacinės instancijos teismasperkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą grindė dviem pagrindiniais aspektais:pirma,Liepkalnio sankryžosbylos aplinkybėmis irdėl jų kasacinio teismo pateiktais teisės išaiškinimais (duomenų tikslinimo pakartotinumo kriterijus),antra, Pirkimo sąlygų aiškumu (papildomai pateikiamų naujų duomenų kriterijus).

22.Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakove, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėlto, jogPirkimo sąlygosstokojo aiškumo, yra dviprasmiški. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kadPirkimo sąlygose įtvirtinta nuoroda įCK(taip pat įVPAGSSĮ), todėl šis teisės aktas,inter alia (be kita ko), jo 6.205 straipsnis, buvo aktualus, tačiau kartu nurodė, kad ieškovei galėjo būti nevisiškai aiškus sąvokos „tinkamai įvykdyta sutartis“ turinys. Teisėjų kolegijanusprendžia, kad Pirkimo sąlygų turinys nesudaro pagrindo konstatuoti šių neaiškumą, dėl ko ieškovei galimaiturėtų būtipripažinta teisėšalintinustatytą trūkumą.

23.Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismasde facto(faktiškai) nagrinėjamoje byloje pritaikė kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad tais atvejais, kai viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai neišviešinti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai, įtvirtinti kituose teisės aktuose, dėl to nustačius tiekėjo pasiūlymo trūkumą, jam turėtų būti leidžiama pasitaisyti (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-7-23-248/201771 punktą). Vis dėlto nagrinėjamu atvejuCK 6.205 straipsnisnelaikytinas tokio pobūdžio nuostata, kurios privalomas taikymas turėjo būti detaliai apibrėžtas Pirkimo sąlygose.

24.Apskritai aptariamaCKnorma laikytinane teises (ar pareigas)sukuriančia norma, o deskriptyvia nuostata,apibrėžiančia sutarties neįvykdymo (pažeidimo) sąvoką.Ji parengta remiantis UNIDROIT (Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas) tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.1.1 straipsniu, kuriuo įtvirtinamabendra sutarties neįvykdymo koncepcija, lyginamojoje sutarčių teisėjereiškianti, kad bet koks sutarties neįvykdymas (sutarties vykdymas su trūkumais, praleidus terminą, netinkamoje vietoje, nevisiškas įvykdymas, šalutinių prievolių pažeidimas ir pan.) suteikia nukentėjusiai šaliai teisę naudotis sutarčių teisėje įtvirtintais gynybos ar savigynos būdais.Vientisa sutarties neįvykdymo koncepcija tarptautiniu mastu pirmą kartąbuvo įtvirtinta 1980 m. Jungtinių tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (45 ir 61 straipsniai), ją pripažįsta dauguma bendrosios ir kontinentinės teisės jurisdikcijų.

25.Taigivisuotinai pripažįstama universali sutarties netinkamo vykdymo sąvokos reikšmė, oPirkimo sąlygose atskirai neapibrėžus (nesusiaurinus) šios visuotinai suprantamos ir taikytinos sąvokos, jai suteiktina kaip įmanoma platesnė prasmė.Aptariama nuostata nėra santykinė(pavyzdžiui, pirkimo vertė),todėl jos konkretus turinys nepriklauso nuovidutinio rūpestingo subjekto vertinimo ir tokios nuostatos taikymo skaidrumui nedaro įtakos viešojo pirkimo sąlygos apibrėžties detalumas (šiuo aspektužr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-189-701/202232, 36, 37 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką); be to, aptariama nuostata, kaip nurodyta pirmiau, yra universalaus pobūdžio, todėl jos reikšmė (prasmė) nepriklauso nuo situacijų ar konteksto, kuriame ji vartojama (naudojama),todėltiekėjamsgalima taikytiviešojo pirkimo sąlygose išsamiai nedetalizuotą tokioreikalavimo turinį (šiuo aspektužr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-325-469/201829–33 punktus).

26.Kasacinio teismo praktikoje bendrai pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos ūkio subjektų pasiūlymus vertina išimtinaipagal pirkimo sąlygų nuostatas, įskaitant atvejus, kai jose atskirai apibrėžtos mokslo srityje ar visuotinaivartojamos sąvokos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-369-916/2017 44 punktą).Vis dėltošios praktikos bei bendrojo skaidrumo imperatyvo negalima aiškinti taip, kad, pirkimo dokumentuose nedetalizavus universalių kategorijų, esant poreikiui, pats tiekėjas savo pasiūlymo atitiktįatitinkamos sąvokos atžvilgiu galėtų aiškinti individualiai.

27.Priešingu atveju galėtų kilti teisiškai ydingos situacijos, kaiperkančioji organizacija nustatytų tokias pirkimo sąlygas ar jas taikytų tokiu būdu, jog tiekėjų kvalifikacija būtų vertinama pagal skirtingo turinio reikalavimus (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-6-378/2017 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kaip teisingai konstatavo teismai, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas vertintinas tik pagal Lietuvos, betne pagal kitų valstybiųviešųjų pirkimųteisinį reguliavimą ar praktiką.

28.Išvada, kad sąvoka „tinkamai įvykdyta sutartis“, kurios atsakovė, kaip nurodyta pirmiau, atskirai neapibrėžė, turėtų būti aiškinama ir taikoma kaip apimanti bet kokių sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą,darytina ne tik pagalCK, bet irlex specialis –VPAGSSĮ (taip pat į šį teisės aktą perkelto ES reguliavimo) pagrindu, atsižvelgiant į iš šio įstatymo išplaukiantįviešųjų pirkimų tikslą sutartį sudaryti su pajėgiu ūkio subjektu ir Profesinio pajėgumo reikalavimo turinio ir nustatymo tikslo.

29.Pats apeliacinės instancijos teismas skundžiamoprocesiniosprendimo18 punkte nurodė, kad pagalVPAGSSĮ 33 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo nustatyti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti atitinkamus pajėgumo reikalavimus.Be kitų atrankos kriterijų, perkančioji organizacija pagal VPAGSSĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali nustatyti reikalavimąpateiktiper paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, taip pat ar jie buvo atlikti pagal darbų atlikimą reglamentuojančių galiojančių norminių dokumentų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tinkamai užbaigti.

30.Pirmiau nurodytame reguliavime sąvoka„tinkamai“ atskirai nedetalizuota, tai dar kartą patvirtina jos universalų pobūdį.Aptariama nuostata perkelta iš Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB 42 straipsnio, kuriame sąvoka „tinkamai“taip patnėraapibrėžta ar tokia pareiga nėra nustatyta valstybėms narėms ar perkančiosioms organizacijoms. Taigi ši sąvoka turėtų būti aiškinama kaip įmanoma vienodai visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų reguliavimo tikslus.

31.Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tiekėjo patikimumas ir pajėgumas nesuderinami su anksčiau sudarytoje sutartyje įtvirtintų prievolių įvykdymo terminų pažeidimu, nepriklausomai nuo tokio pažeidimo pobūdžio.Perkančiosios organizacijos, siekdamos įsitikinti, ar egzistuoja prielaidostiekėjamssėkmingai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, turi tikslą patikrinti, ar jų būsimi kontrahentai praeityje sugebėjo visa apimtimi tinkamai įvykdyti anksčiau sudarytas panašaus pobūdžio sutartis. Tiekėjas, kuris savo patikimumą ir pajėgumą grindžia praeityje pavėluotai įvykdyta sutartimi, neįrodo naujo sandoriosėkmingo įvykdymoperspektyvų.

32.Primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią,tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka; net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose; tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-661-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.Apibendrindama šios dalies argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Profesinio pajėgumo reikalavimas buvo pakankamai aiškus, jo turinys suponavo visų Pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, o perkančioji organizacija ar teismai negalėjo ūkio subjektamspripažinti specifinės pasiūlymų trūkumų šalinimo teisės tik dėl to, jog sąvoka „tinkamai įvykdyta sutartis“ Pirkimo sąlygoseexpressis verbis(aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nebuvo apibrėžta kaip apimanti sutartinių įsipareigojimų, susijusių su prievolių vykdymo terminais, įvykdymą.

 

Dėl ginčo šalių teisių ir pareigų tiekėjo su trūkumais pateiktos paraiškos tikslinimo procedūroje

 

34.Kaip nurodyta pirmiau, šalys ir bylą nagrinėję teismai pagal Liepkalnio sankryžos byloje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus skirtingai vertino ginčo aplinkybes: atsakovė ir pirmosios instancijos teismas vertino, kadantroji Inspekcijos pažyma nepatvirtino ieškovės atitikties Profesinio pajėgumo reikalavimui, osu ieškovės pateiktu paraiškos paaiškinimu pridėta nauja sutartis ir užsakovo deklaracija laikytini naujais duomenimis, kurie negalėjo būti priimti ir vertinami; ieškovė ir apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nurodė, kad tuo pačiu paaiškinimu pateikta nauja sutartis ir jos įvykdymo pažyma turėjo būti priimta ir vertinama, nes tai nėra pakartotinis pirminių duomenų tikslinimas. Teisėjų kolegijateisiškai pagrįsta pripažįsta atsakovės ir pirmosios instancijos teismo poziciją.

35.Pirmiausia pažymėtina, kad nors iš tiesų Liepkalnio sankryžos byloje buvo nagrinėtosišskirtinės faktinės aplinkybės, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija dėl kvalifikacijos duomenų tikslinimo susirašinėjo daugybę kartų, tačiau taiper se (savaime) nereiškia, kad teisės aiškinimo taisyklė –tiekėjai turi teisę tikslinti tikpradinius (pateiktus su pasiūlymu) kvalifikacijos duomenis ir tik vieną kartą –taikytina tik tokiais išimtiniais atvejais. Sutiktina su atsakovės kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ribojimas kvalifikacijos duomenistikslintitik vieną kartą tampa aktualus nuo antrojo perkančiosios organizacijos kreipimosi ar (ir)dalyvioantrojoatsakymo į jį tikslinant pirminę informaciją.

36.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šaliųir teismų pozicijos dėl to, kiek kartų ieškovė tikslino savo kvalifikacijos duomenis,inter alia, išsiskyrė dėl specifinės nagrinėjamo ginčo aplinkybės – ieškovė, atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą patikslinti Inspekcijos pažymą apiesubtiekėjos sutarties įvykdymo tinkamumą, ne tik pateikė prašomus duomenis, bet ir savo iniciatyva (neprašyta) nurodė naujus duomenis apie antrąją sutartį su nauju užsakovu. Taigi, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, perkančioji organizacija į ieškovę kreipėsi tik vieną kartą, o ši pirmiau aprašytusduomenis (informaciją apie deklaruotą sutartį ir apie naują sutartį) pateikė vienu raštu.

37.Šiuo aspektu pažymėtinasatsakovės ir apeliacinės instancijos teismo pozicijos, kad tiekėja savo kvalifikacijos duomenis tikslino tik vieną kartą,formalus pobūdis, nes tokiais argumentais neatsižvelgiama į ieškovės atsakymo turinį. Iš tiesų sutiktina su ieškove, kad teisė tikslinti su pasiūlymu pateiktą informaciją iš esmės neturėtų priklausyti nuoteikiamų argumentų apimties,jųišsamumo, todėl vienu atsakymu teikiamos kelių argumentų grupės nesuponuoja pasiūlymo duomenų patikslinimo skaitlingumo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, ieškovė savo atsakymu ne tik pateikė prašomą informaciją, kuri galutinai patvirtino jos neatitiktį Profesinio pajėgumo reikalavimui,bet ir papildomai nurodė kokybiškai naujus duomenis apie iš anksto neišviešintą subtiekėjos sutartį.

38.Nors pirmiau nurodytos aplinkybės formaliai (lot.de facto) atitinka teisėto elgesio modelį – vieną perkančiosios organizacijos paklausimą ir vieną tiekėjos atsakymą, tačiau iš tiesųpagal susirašinėjimo turinįieškovėde jure (teisiškai)pakartotinaipatikslino paraiškos trūkumą. Kaip savo rašte atsakovei nurodė pati ieškovė, jos vertinimu, Inspekcijos antrasis paaiškinimas (deklaracija) įrodo ieškovės atitiktį Profesinio pajėgumo reikalavimui, tačiau tuo atveju, jei perkančioji organizacija prieis prie kitokios išvados, jai teikiama naujo užsakovo pažyma apieanksčiau paraiškoje neišviešintą sutartį.

39.Taigivienintelė aplinkybė, kad ieškovė tame pačiame rašte ir neprašyta preventyviai nurodė papildomus duomenis, nesudaro pagrindo prieiti prie kitokios išvados, nes priešingu atveju pirmenybė būtų teikiama ne turiniui, o formai. Iš tiesų byloje susiklosčiusi faktinė situacija ir jos teisinis vertinimas esmingai nesiskirtų nuo atvejo, jei perkančiosios organizacijos ir tiekėjos susirašinėjimas būtųatspindėtas ne dviejuose, o keturiuose raštuose, t. y.atsakovėbūtų papildomai kreipusis į ieškovę, o ši įkreipimąsibūtųatsakiusiatskiru dokumentu. Atsižvelgiant į tai, Liepkalnio sankryžos byloje pateiktos teisės aiškinimo taisyklės sudėtiniai elementai dėl pasiūlymo tikslinimo ribųturinio ir skaičiausatžvilgiu nagrinėjamu atvejusutampa.

40.Kita vertus, teisinį vertinimą, kad ieškovei neturėjo būti pripažinta teisė pateikti duomenis apie naują subtiekėjos sutartį, o jei šie būtųpateikti – juos vertinti, patvirtina naujausia kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų pasiūlymų tikslinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje bylojeNr. e3K-7-210-469/2022dėl VPĮ nuostatųpateikti toliau nurodomi išaiškinimai dėl tiekėjų teisės apskritai tikslinti pasiūlymo trūkumus ir šios teisės įgyvendinimo sąlygų.

41.Pirma,perkančiųjų organizacijų teisės leistitiekėjamspapildyti arba paaiškinti savo pasiūlymą ir ūkio subjektų teisės pasinaudoti šia galimybe apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi ES reguliavimo dėl pasiūlymų tikslinimo, visų pirma atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos; dėl tobendrai aiškinamos ir taikomos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatos suponuojavienodą pasiūlymų tikslinimo modelį, nepriklausomai nuo taisytinos informacijos (duomenų) pobūdžio; atsižvelgiant į tai, tiekėjams nepripažįstama mažesnė pasiūlymo tikslinimo apimtis tik todėl, kad poreikis paaiškinti ar papildyti duomenis susijęs su pirkimo objekto techninėmis savybėmis ar teisiniais reikalavimais(cituojamos nutarties 77, 84, 85 punktai).

42.Antra,pasiūlymų tikslinimo ribojimai priklauso nuo dviejų sąlygų koegzistavimo (nustatymo):a)ar perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose nėra nustačiusi, kad atitinkamo dokumento ar informacijos nepateikimas lemia tiekėjo pasiūlymo atmetimą, todėl tokios informacijos tikslinimas ar dokumento vėlesnis pateikimas, kaip nesuderinamas su viešųjų pirkimų principais, yra draudžiamas; b) kai pirmiau nurodytos sąlygos pirkimo dokumentuose nėra nustatyta ar tiekėjo pasiūlymo trūkumas nesusijęs suatitinkamo (pirkimo sąlygose nustatyto) turinio informacija ar konkrečiu dokumentu – ar pasiūlymo trūkumo šalinimas, taisant ar pildant pasiūlymą (naujų duomenų pateikimas ar nurodytos informacijos pakeitimas), atsižvelgiant į įvairias konkretaus atvejo aplinkybes, nelemiade jure naujo pasiūlymo pateikimo(cituojamos nutarties88–90punktai).

43.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio 9 dalies nuostatos iš esmės nesiskiria nuoVPAGSSĮ 28 straipsnio4 dalies, 33 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimaiaktualūsnagrinėjamam ginčui. Be to, norsaptariamoje kasacinio teismo išplėstinėsteisėjųkolegijos byloje buvo sprendžiama dėl pasiūlymo dalies, susijusios su teisiniais pirkimo objekto aspektais (prekių kokybės garantija), tačiau, atsižvelgiant įbendrą pasiūlymo trūkumų šalinimo modelį,minėtos teisės aiškinimo taisyklėsaktualios ir tapačiai taikytinos kvalifikacijos duomenų tikslinimo atveju.

44.Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kadankstesnė kasacinio teismo praktika dėl kvalifikacijos duomenų tikslinimo,a fortiori (ypač) objektyvios kategorijos koncepcija ir pajėgumo bei jį pagrindžiančių dokumentų atskirtiessvarba, aiškintina ir taikytina taip, kad nebūtų iškreipta ir paneigta šios nutarties 41 ir 42 punktuose nurodyto pasiūlymų trūkumų šalinimo institutoprasmė (turinys).Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Liepkalnio sankryžos bylos išaiškinimas dėl tiekėjų teisės atitinkamu būdu tikslinti kvalifikacijos duomenis (vieną kartą ir tik pradinius duomenis), nors ir koreliuoja su pristatytu pasiūlymų trūkumų šalinimo modeliu, tačiau bet kokiu atveju pirmiausia turi būti nustatyta, ar tiekėjui tokia teisė apskritai suteiktina, o tik vėliau – kaip jis šią teisę gali įgyvendinti.

45.Atsižvelgiant į tai,aplinkybės, kadnagrinėjamu atveju ieškovei kilo poreikis taisyti kvalifikacijos duomenis, antroji subtiekėjos prekių pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir įvykdyta tinkamai ir prieš ieškovės paraiškos pateikimą, šis dokumentas ir pati patirtis objektyviai visuomet egzistavo, tik nebuvo deklaruoti kartu su paraiška,per se nesuponuoja vertinimo, jognurodyti pasiūlymų trūkumų šalinimo ribojimai ieškovės atžvilgiu turėtų būti aiškinami ir taikomipalankiau nei tais atvejais,jei tokios aplinkybės būtų nesusiklosčiusios.Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ieškovės akcentuojamas proporcingumo principas taip patnegali iškreipti pasiūlymų trūkumų šalinimo ribų, juolab kad tiek šiai, tiek ir kitoms viešųjų pirkimų procedūrų sritims aktualūs ir kiti viešųjų pirkimų principai – skaidrumo bei lygiateisiškumo imperatyvai.

46.Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijossprendimo atmesti ieškovės paraišką teisėtumo, aktuali antrojitiekėjųpasiūlymų tikslinimomodelio sąlyga – ar ieškovės pasiūlymo trūkumas nėra tokio pobūdžio, kad jį pataisyti galima tikde jure pateikus naują pasiūlymą.Kasacinio teismo pirmiau nurodytoje 2022 m. birželio 20 d. nutartyje konstatuota, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju pasiūlymo tikslinimas suponuojade jure naujo pasiūlymo pateikimą,inter alia,turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-7-210-469/202290 punktą).

47.Jei nustatoma, kad tiekėjo su pasiūlymu ir (ar) vėliau pateikti duomenys aiškiai rodo jo neatitiktį iškeltiems kvalifikacijos (ar kitiems) reikalavimams, papildomas tokios informacijos taisymas,inter alia,naujų, anksčiau nenurodytų duomenų pateikimas ir vertinimas, kaip nesuderinamas su lygiateisiškumo principu ir viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintu ribojimu keisti pasiūlymo esmę(VPĮ 55 straipsnio 9 dalis ir VPAGSSĮ 28 straipsnio 4 dalis), t. y.padaryti taip, kadnetinkamas pasiūlymastaptų tinkamas, draudžiama.Kaip nurodyta pirmiau, byloje nustatyta, kad ieškovės su pasiūlymu pateikta Inspekcijos informacija apie ieškovės subtiekėjos sutarties vykdymą kartu su vėlesniu šios informacijos turinio paaiškinimu aiškiai patvirtino, jog ieškovė neatitinka Profesinio pajėgumo reikalavimo.

48.Taigi nei atsakovės paprašyta, nei savo iniciatyva ieškovė negalėjopateikti naujų duomenų apie iš anksto nedeklaruotos sutarties vykdymo aplinkybes. Priešingi veiksmai suponuotų paraiškos esmės keitimą, t. y.de jure naujo pasiūlymo pateikimą.Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė netinkamai cituoja ne tik kasacinio teismo praktiką, bet irginčuiaktualias Teisingumo Teismo teisės aiškinimo taisykles.

49.Neginčytina, kad sprendime bylojeManova Teisingumo Teismas nurodė,jog perkančioji organizacija gali prašyti atskirais atvejais pataisyti ar papildytiparaiškoje pateiktus duomenis, jei toks prašymas susijęs su dokumentais ar duomenimis, kaip antai paskelbtos balanso ataskaitos, kurie yra ankstesni nei diena, kai baigėsi paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas, ir tai galima objektyviai patikrinti (žr. Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą bylojeManova, C-336/12). Vis dėlto ieškovė ignoruoja pirmiau nurodytos bylos faktinę aplinkybę,dėl kurios ir buvo pateikta cituojama teisės aiškinimo taisyklė, kad tiekėja su paraiška, kaip buvo reikalaujama,nepateikėkonkretaus dokumento – balanso ataskaitos. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija, kiek tai susiję su pateiktos informacijos tikslinimu, susiklostė tik Inspekcijos pateiktos pažymos ir vėlesnio jos detalizavimo atžvilgiu, bet ne dėl naujos sutarties pateikimo.

50.Be to, sprendime bylojeSlovensko Teisingumo Teismas iš tiesų konstatavo, kad tiekėjamsnedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas(Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d.sprendimas bylojeSAG ELVSlovensko ir kt., C-599/10). Vis dėlto pastarajame sprendime Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacijanegali prašyti pakeisti pasiūlymo arba priimti tokio pakeitimo. Šis išaiškinimas vėlesnėje Teisingumo Teismo praktikoje buvo cituojamas būtent tiems atvejams, kai buvo siekiama ne paaiškinti pateiktus netikslius duomenis, o, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pateikti kokybiškai naujus (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą bylojeArchus ir Gama, C-131/16).

51.Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad, jai nepripažinus teisės pateikti naujos sutarties, tiekėjų kvalifikacijos vertinimas taptų griežtesnis už pasiūlymo dalies dėl pirkimo objekto techninių ir sutarties vykdymo aspektų tikslinimą. Pažymėtina, kad ieškovė netinkamai aiškina pirmiau nurodytos kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktus išaiškinimus ir cituojamoje byloje nagrinėtas aplinkybes.

52.Pirma,nors2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-7-210-469/2022 95 punktekasacinis teismas ir nurodė, kad tam tikrais atvejais tiekėjas galėtų aiškinti savo pasiūlymo dviprasmiškus duomenis dalį jų atsiimdamas, tačiau kartu teismas konstatavo, jog nesprendžia, kokiu konkrečiu būdu tiekėja galėjo savo pasiūlymą paaiškinti (patikslinti).Antra, cituojamoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl kitokios, neisusiklostėnagrinėjamoje byloje, faktinės situacijos,nesvisus reikalingus duomenistiekėjasnurodė, tačiau su pasiūlymu buvo pateikti du vienas su kitu nederantys dokumentai (prekių kokybės garantijos), dėlto kilo poreikis paaiškinti jų koegzistavimą, t. y. panaikinti vidinį prieštaravimą, bet ne pateikti kokybiškai naujus, iš anksto pasiūlyme nenurodytus duomenis.

53.Taigi nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra panašios į cituojamoje praktikoje pateiktą pavyzdį, kai su pasiūlymu buvo pateikti tiek viešojo pirkimo sąlygas atitinkantys, tiekjųneatitinkantys duomenys, todėl draudimas ieškovei papildomai tikslinti savo Pirkimo sąlygų neatitinkančią paraišką pateikiant tinkamai įvykdytos sutarties įrodymus nepaneigia ir neiškreipia pirmiau nurodytų teisės aiškinimo taisyklių. Akivaizdu, kad su trūkumais pateikto pasiūlymo paaiškinimas, patikslinimas gali lemti pasiūlymo apimties faktinį pokytį– bus papildomai pateiktas trūkstamas dokumentas ar rašytinis paaiškinimas, o tam tikrais išimtiniais atvejais dalis duomenų atsiimama. Vis dėlto pasiūlymo apimties keitimas (duomenų pildymas)de facto nebūtinai sutaps su keitimude jure. Tai, kaip nurodyta pirmiau, priklauso nuo konkretaus atvejo, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes pateikiant ir tikslinant viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą.

54.Būtent nagrinėjamojebyloje nustatytos aplinkybės: (i) pradinė su paraiška pateikta informacija buvo nepakankama, (ii)atsakovė paprašė ieškovės šią informaciją patikslinti,(iii)o šine tik pateikė pradinės informacijos detalizaciją, kuri nepatvirtino atitikties Profesinio pajėgumo reikalavimams, bet ir papildomaisavo iniciatyvanurodė kokybiškai naują informaciją (anksčiau nenurodytą sutartį ir pakeistą pasiūlymo formą dėl sutarčių sąrašo), (iv) tačiau šiosatsakovė nevertino ir paraišką atmetė, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad ginčijamiperkančiosios organizacijosveiksmai atitiko bendrai taikomasVPAGSSĮ 28 straipsnio 4 dalies, 33 straipsnio 5dalies nuostatas, aiškintinas pagal pirmiauaptartą kasacinio teismojurisprudenciją.

 

Dėl bylos procesinės baigties irbylinėjimosi išlaidų

 

55.Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių ginčui spręsti aktualias VPAGSSĮ normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė teisiškai nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio1 dalies 3 punktas).

56.Pažymėtina, kad atrankos kolegija 2022 m. birželio 22 d. nutartimi,inter alia,pirma, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė Pirkimo procedūras,antra, sustabdė skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytų procesinių priemonių taikymas susietas su kasacinio teismo proceso baigtimi – iki bylos išnagrinėjimo.

57.Atsižvelgdama į tai ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymimą teismo procesinio dokumento kaip vientiso teisės akto pobūdįbei pareigą jį vykdant atsižvelgti ne tik į rezoliucinėje jo dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje bylojeNr. e3K-3-67-248/202066 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nagrinėjamos bylos procesinės baigties atskirai nenaikintini atrankos kolegijos pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė ir skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymas. Kasaciniam teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą, perkančioji organizacija toliau vykdo Pirkimo procedūras pagal šioje nutartyje nurodytą jos skundžiamų veiksmų teisinį vertinimą.

58.PagalCPK 93 straipsnio5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio1 dalis).CPK93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio3 dalis).

59.Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, kad ieškovė bylą pralaimėjo (ieškinys atmestas), todėl ji teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo. Atsakovė bylą laimėjo, todėl jai atlyginamos patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 2864 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma iš ieškovės priteisiama atsakovei. Įrodymų, pagrindžiančių kitas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (j. a. k. 304740061) iš ieškovės užsienio bendrovės „MildatSp.zo.o“ (j. a. k 0000249614) 2864 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.