Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Viešieji pirkimai -
Direktyva 2014/24/ES - 58 straipsnio 3 ir 4 dalys - 60 straipsnio 3 ir 4 dalys -
XII priedas - Pirkimo procedūrų vykdymas - Dalyvių pasirinkimas - Atrankos
kriterijai -Įrodinėjimo būdai -Ekonominis ir finansinis ūkio subjektų
pajėgumas - Galimybė laikinosios Įmonių asociacijos vadovaujančiam nariui
remtis pajamomis, gautomis pagal ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, susijusią su
ta pačia sritimi kaip ir pagrindinėje byloje nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis,
įskaitant atvejus, kai jis pats nevykdė veiklos srityje, susijusioje su pagrindinėje
byloje nagrinėjama sutartimi - Ūkio subjektų techniniai ir profesiniai pajėgumai -
Direktyvoje pripažintų įrodinėjimo būdų išsamumas - 57 straipsnio 4 dalies
h punktas ir 6 ir 7 dalys - Viešieji paslaugų pirkimai - Neprivalomi pašalinimo iš
dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje pagrindai -Įtraukimas į ūkio subjektų,
pašalintų iš viešojo pirkimo procedūrų, sąrašą - Laikinosios įmonių asociacijos
narių solidarumas - Asmeninis sankcijos pobūdis - 21 straipsnis - Ūkio subjekto
perkančiajai organizacijai perduotos informacijos konfidencialumo apsauga -
Direktyva (ES) 2016/943 - 9 straipsnis - Konfidencialumas- Komercinių
paslapčių apsauga - Taikymas viešojo pirkimo procedūroms -
Direktyva 89/665/EEB - 1 straipsnis -Teisė į veiksmingą teisinę gynybą“

Byloje C-927/19

dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kurią
Teisingumo Teismas gavo 2019 m. gruodžio 18 d., pagal SESV 267 straipsnį
pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“,
dalyvaujant:
UAB „Ecoservice Klaipėda“,
UAB „Klaipėdos autobusų parkas“,
UAB „Parsekąs“,
UAB „Klaipėdos transportas“,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de
Lapuerta, kolegijų pirmininkai J.-C. Bonichot, A. Arabadjiev, A. Prechal,
N. Pięarra ir A. Kumin, teisėjai C. Toader, M. Safjan, D. Švaby (pranešėjas),
S. Rodin, F. Biltgen, L. S. Rossi, I. Jarukaitis ir N. Jaaskinen,
generalinis advokatas M. Campos Sanchez-Bordona,
posėdžio sekretorius M. Longar, administratorius,
atsižvelgęs j rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
- UAB „Ecoservice Klaipėda“, atstovaujamos advokatų J. Elzbergo ir
V. Mitrausko,
- UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, atstovaujamos advokato D. Soloveičik,
- Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio ir R. Butvydytės,
- Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch ir J. Schmoll,
- Europos Komisijos, atstovaujamos L. Haasbeek, S. L. Kalėdos ir P. Ondrušek,
susipažinęs su 2021 m. balandžio 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato
išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria
panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OLL94, 2014, p. 65), 21 ir 42 straipsnių,
57 straipsnio 4 dalies h punkto, 58 straipsnio 3 ir 4 dalių ir 70 straipsnio, 1989 m.
gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų,
susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir
viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m.
specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., lt. p. 246), iš dalies pakeistos 2014 m.
vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES (OLL94,
2014, p. 1) (toliau - Direktyva 89/665), 1 ir 2 straipsnių ir 2016 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos
praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo
neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016, p. 1) 9 straipsnio
2 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo
centras“ (toliau - perkančioji organizacija) ir UAB „Ecoservice Klaipėda“
(toliau - Ecoservice) ginčą dėl viešosios komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo
sutarties sudarymo su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“, UAB „Parsekąs“ ir UAB „Klaipėdos transportas“ (toliau -
Grupė).
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2014/24
3 Direktyvos 2014/24 51 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„turėtų būti paaiškinta, kad nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos
niekaip neturi trukdyti viešai atskleisti nekonfidencialias sudarytų sutarčių
nuostatas, įskaitant visus vėlesnius pakeitimus[.]“
4 Šios direktyvos 18 straipsnio „Pirkimų principai“ 1 dalyje nustatyta:
„Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus [ūkio subjektus]
vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi
proporcingumo principu.
<...>“
5 Minėtos direktyvos 21 straipsnyje „Konfidencialumas“ numatyta:
„1. Jei šioje direktyvoje arba perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje
teisėje, visų pirma teisės aktuose dėl teisės gauti informaciją, nenurodyta kitaip, ir
nedarant poveikio pareigoms, susijusioms su paskirtų sutarčių viešinimu ir
informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, kaip nustatyta 50 ir
55 straipsniuose, perkančioji organizacija neatskleidžia ekonominės veiklos
vykdytojų [ūkio subjektų] jai perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip
konfidencialią, įskaitant technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius
pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiribojant.
2. Perkančiosios organizacijos gali nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams
[ūkio subjektams] reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią
perkančiosios organizacijos teikia vykdydamos pirkimo procedūrą, konfidencialų
pobūdį.“
6 Šios direktyvos 42 straipsnyje „Techninės specifikacijos“ nurodyta:
„1. VII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos nustatomos pirkimo
dokumentuose. Techninėje specifikacijoje nustatomos reikalaujamos darbų,
paslaugų arba prekių charakteristikos.
Tos charakteristikos taip pat gali sietis su konkrečiu gamybos arba prašomų darbų
atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo procesu ar metodu arba konkrečiu
kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei tokie veiksniai nėra susiję su esminiais
jų aspektais, su sąlyga, kad jie yra susiję su sutarties dalyku ir atitinka jos vertę bei
tikslus.

Techninėse specifikacijose taip pat gali būti nurodoma, ar bus reikalaujama
intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.
<...>
3. Nedarant poveikio privalomosioms nacionalinėms techninėms taisyklėms,
tiek, kiek jos yra suderinamos su Sąjungos teise, techninės specifikacijos
formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų:
a) nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines
charakteristikas, su sąlyga, kad parametrai yra pakankamai tikslūs, jog
konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką, o perkančiosios
organizacijos -skirti sutartį;
b) nurodant technines specifikacijas ir, pirmumo tvarka, nacionalinius
standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai, Europos
techninius įvertinimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius
standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių
etalonų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius
techninius liudijimus arba nacionalines technines specifikacijas, susijusias su
darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu;
kiekviena nuoroda pateikiama kartu su fraze „arba lygiavertis“;
c) nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, nurodytus a punkte, ir
remiantis b punkte nurodytomis techninėmis specifikacijomis kaip priemone
daryti prielaidą, kad tokių rezultatų ar funkcinių reikalavimų yra laikomasi;
d) nurodant b punkte nurodytas technines specifikacijas tam tikroms
charakteristikoms ir a punkte nurodytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus
kitoms charakteristikoms.
<...>“
7 Direktyvos 2014/24 VII priedas susijęs su ,,[t]am tikrų techninių specifikacijų
apibrėžti[mi]“.
8 Šios direktyvos 50 straipsnio „Skelbimai apie sutarties skyrimą“ 4 dalyje
numatyta:
„Tam tikra informacija apie sutarties skyrimą arba preliminariosios sutarties
sudarymą gali būti neskelbiama, kai jos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų
vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus
viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo [ūkio subjekto] komercinius
interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų [ūkio
subjektų] konkuravimui.“
9 Minėtos direktyvos 55 straipsnis „Kandidatų ir dalyvių informavimas“
suformuluotas taip:

„1. Perkančiosios organizacijos kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui
nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties
sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje,
įskaitant sprendimo nesudaryti preliminariosios sutarties, neskirti sutarties, dėl
kurios buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, pradėti procedūrą iš naujo
arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos motyvus.
2. Jeigu to prašo atitinkamas kandidatas ar konkurso dalyvis, perkančioji
organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų nuo rašytinio prašymo
gavimo praneša:
a) visiems nelaimėjusiems kandidatams apie jų prašymo dalyvauti atmetimo
priežastis;
b) visiems nelaimėjusiems konkurso dalyviams apie jų pasiūlymo atmetimo
priežastis, o 42 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytais atvejais - ir savo
sprendimo dėl nelygiavertiškumo arba sprendimo, kad darbai, prekės arba
paslaugos neatitinka rezultatų arba funkcinių reikalavimų, priežastis;
c) visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie
atrinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat nurodo
laimėjusį konkurso dalyvį arba preliminariosios sutarties šalis;
d) visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie derybų
ir dialogo su konkurso dalyviais eigą ir pažangą.
3. Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti nepateikti tam tikros 1 ir 2 dalyse
nurodytos informacijos, susijusios su sutarties skyrimu, preliminariųjų sutarčių
sudarymu arba leidimu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, kai tokios
informacijos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip
prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo
ekonominės veiklos vykdytojo [ūkio subjekto] komercinius interesus arba galėtų
trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų [ūkio subjektų]
konkuravimui.“
10 Šios direktyvos 56 straipsnio „Bendrieji principai“ 3 dalyje nurodyta:
„Kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos
vykdytojai [ūkio subjektai], yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta
konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią
direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti
atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų [ūkio subjektų] per tinkamą laikotarpį
pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus arba pateikti
trūkstamą naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai
pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.“
11 Direktyvos 2014/24 57 straipsnio „Pašalinimo pagrindai“ 4 ir 6 dalyse nustatyta:

„4. Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių
įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos
vykdytojams esantiems [ūkio subjektus, esančius] bet kurioje iš šių situacijų:
<...>
h) kai ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] rimtai iškraipė faktus
pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti,
arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba
negalėjo pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį,
arba
<...>
6. Ekonominės veiklos vykdytojas [Ūkio subjektas], atsidūręs vienoje iš 1 ir
4 dalyse nurodytų situacijų, gali pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamų
priemonių, jog įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas
jį pašalinti. Jeigu manoma, kad tokių įrodymų pakanka, atitinkama[s] ekonominės
veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] nepašalinamas iš pirkimo procedūroj].
Šiuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] įrodo, kad sumokėjo
arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos
veikos arba nusižengimo, išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes aktyviai
bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis ir ėmėsi
konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir personalo priemonių, kad užkirstų
kelią tolesnei nusikalstamai veikai arba nusižengimams.
Priemonės, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai],
vertinamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos arba nusižengimo sunkumą ir
konkrečias aplinkybes. Kai manoma, kad priemonių nepakanka, ekonominės
veiklos vykdytojui pateikiamas to sprendimo motyvų paaiškinimas [ūkio subjektui
pateikiami to sprendimo motyvai].
Ekonominės veiklos vykdytojui [Ūkio subjektui], kuris galutiniu teismo
sprendimu yra pašalintas iš dalyvavimo pirkimo ar koncesijos suteikimo
procedūrose, neleidžiama valstybėse narėse, kuriose tas teismo sprendimas
galioja, iš to sprendimo išplaukiančiu pašalinimo laikotarpiu naudotis šioje dalyje
numatyta galimybe.“
12 Šios direktyvos 58 straipsnis „Atrankos kriterijai“ suformuluotas taip:
„1. Atrankos kriterijai gali būti susiję su:
a) tinkamumu vykdyti profesinę veiklą;
b) ekonomine ir finansine būkle [ekonominiu ir finansiniu pajėgumu];
c) techniniais ir profesiniais pajėgumais.

Perkančiosios organizacijos 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus ekonominės
veiklos vykdytojams [ūkio subjektams] gali taikyti tik kaip dalyvavimo
reikalavimus. Jos nustato tik tokius reikalavimus, kurie yra tinkami užtikrinti, kad
kandidatas arba konkurso dalyvis naudojasi teisnumu bei veiksnumu, turi finansinį
pajėgumą ir techninių bei profesinių pajėgumų įvykdyti paskirtiną sutartį. Visi
reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir proporcingi jo atžvilgiu.
2. Kalbant apie tinkamumą verstis profesine veikla, perkančiosios
organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai]
būtų įregistruoti viename iš jų įsisteigimo valstybėje narėje esančių profesijų arba
verslo registrų, kaip aprašyta XI priede, ar įvykdytų bet kokį kitą tame priede
nurodytą prašymą.
Jeigu viešojo paslaugų pirkimo procedūrose iš ekonominės veiklos vykdytojų
[ūkio subjektų] reikalaujama turėti konkretų leidimą arba būti konkrečios
organizacijos nariais, kad jie savo kilmės šalyje galėtų teikti atitinkamą paslaugą,
perkančioji organizacija gali jų reikalauti įrodyti, jog jie turi tokį leidimą arba yra
konkrečios organizacijos nariai.
3. Kalbant apie ekonominę ir finansinę būklę [ekonominį ir finansinį
pajėgumą], perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais
užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai] turėtų būtiną
ekonominį ir finansinį pajėgumą įvykdyti sutartį. Tuo tikslu perkančiosios
organizacijos visų pirma gali nustatyti tam tikrą būtiną ekonominės veiklos
vykdytojų [ūkio subjektų] metinę apyvartą, įskaitant tam tikrą būtiną apyvartą
srityje, kuriai taikoma sutartis. Be to, perkančiosios organizacijos gali reikalauti,
kad ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai] pateiktų informaciją apie savo
metines finansines ataskaitas, iš kurių būtų matyti, pavyzdžiui, turto ir
įsipareigojimų santykiai. Jos taip pat gali reikalauti tinkamo profesinės rizikos
civilinės atsakomybės draudimo lygio.
<...>
4. Kalbant apie techninius ir profesinius pajėgumus, perkančiosios
organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad
ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai] turėtų sutarčiai įvykdyti pagal
atitinkamą kokybės standartą būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei
patirtį.

Perkančiosios organizacijos visų pirma gali reikalauti, kad ekonominės veiklos
vykdytojai [ūkio subjektai] turėtų pakankamai patirties, kurią įrodytų tinkamomis
rekomendacijomis, gautomis dėl praeityje įvykdytų sutarčių. Perkančioji
organizacija gali daryti prielaidą, kad ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio
subjektas] neturi reikalingų profesinių pajėgumų, jeigu perkančioji organizacija
nustatė ekonominės veiklos vykdytojo [ūkio subjekto] interesų konfliktą, galintį
daryti neigiamą poveikį sutarties vykdymui.

Pirkimo procedūrose, rengiamose dėl prekių, kurioms reikalingi įrengimo ar
montavimo darbai, paslaugų teikimo arba darbų atlikimo, ekonominės veiklos
vykdytojų [ūkio subjektų] profesinis pajėgumas suteikti paslaugą arba atlikti
montavimą ar darbą gali būti vertinamas atsižvelgiant į jų įgūdžius, efektyvumą,
patirtį ir patikimumą.
<...>“
13 Minėtos direktyvos 60 straipsnio „Įrodinėjimo priemonės“ 3 ir 4 dalyse nurodyta:
„3. Ekonominės veiklos vykdytojo [Ūkio subjekto] ekonominės ir finansinės
būklės [ekonominio ir finansinio pajėgumo] įrodymai paprastai gali būti
pateikiami su vienu ar daugiau XII priedo I dalyje išvardytais dokumentais.
Kai ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] dėl pagrįstos priežasties
negali pateikti perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų, savo ekonominę
ir finansinę būklę [ekonominį ir finansinį pajėgumą] jis gali įrodyti bet kokiu kitu
dokumentu, kurį perkančioji organizacija laiko tinkamu.
4. Ekonominės veiklos vykdytojo [Ūkio subjekto] techninių pajėgumų
įrodymus galima pateikti viena ar daugiau iš XII priedo II dalyje išvardytų
priemonių, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą ir jų
paskirtį.“
14 Tos pačios direktyvos XII priede „Atrankos kriterijų įrodinėjimo priemonės“
nustatyta:
„I dalis. Ekonominė ir finansinė būklė [ekonominis ir finansinis pajėgumas]
Ekonominės veiklos vykdytojo [Ūkio subjekto] ekonominė ir finansinė būklė
[ekonominis ir finansinis pajėgumas] paprastai gali būti įrodyta vienu arba keliais
toliau nurodytais dokumentais:
a) atitinkamomis bankų pažymomis arba, jei reikia, atitinkamos profesinės
rizikos civilinės atsakomybės draudimo įrodymais;
b) pateiktomis finansinėmis pažymomis ar finansinių pažymų išrašais, jei
finansines pažymas reikalaujama skelbti pagal šalies, kurioje įsisteigęs
ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas], teisę;
c) pažyma apie įmonės bendrą apyvartą ir, jei reikia, apyvartą srityje, kuriai
taikoma sutartis, per ne ilgesnį nei pastarųjų trejų finansinių metų laikotarpį
atsižvelgiant į įmonės įsteigimo datą ar datą, kurią ekonominės veiklos
vykdytojas [ūkio subjektas] pradėjo veiklą, jei tik informacija apie tokią
apyvartą turima.
II dalis. Techninis pajėgumas
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Ekonominės veiklos vykdytojų [Ūkio subjektų] techninio pajėgumo [rodymo
priemonės, kaip nurodyta 58 straipsnyje:
a) toliau nurodyti sąrašai:
i) darbų, atliktų per ne ilgesnį nei pastarųjų penkerių metų laikotarpį,
sąrašas kartu su tinkamo darbų atlikimo ir rezultatų pažymomis
svarbiausių darbų atveju; jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą
konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus
atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš penkerius
metus, įrodymus;
ii) svarbiausių prekių arba pagrindinių paslaugų, pristatytų ar suteiktų per
ne ilgesnį nei pastangų trejų metų laikotarpį, sąrašas, nurodant sumas,
datas ir gavėjus - tiek viešuosius, tiek privačius. Jei to reikia siekiant
užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali
nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų prekių ar paslaugų,
pristatytų ar suteiktų anksčiau nei prieš trejus metus, įrodymus;
b) duomenys apie dalyvaujančius specialistus arba technines įstaigas
neatsižvelgiant į tai, ar jie (jos) tiesiogiai priklauso ekonominės veiklos
vykdytojo [ūkio subjekto] įmonei; ypač tuos, kurie atsakingi už kokybės
kontrolę, o viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju -tuos, į kuriuos rangovas
gali kreiptis dėl darbų įvykdymo;
c) techninės įrangos ir priemonių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas
naudojo kokybei užtikrinti, aprašymas ir įmonės galimybės atlikti tyrimus
bei mokslinius tyrimus;
d) tiekimo grandinės valdymo ir lokalizavimo sistemų, kurias ekonominės
veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] galės taikyti vykdydamas sutartį,
apibūdinimas;
e) jei tiektini produktai arba teiktinos paslaugos yra sudėtingi arba, išimtiniais
atvejais, jie yra skirti specialiam tikslui - patikrinimas, kurį turi atlikti
perkančiosios organizacijos arba jų vardu šalies, kurioje produktų tiekėjas
arba paslaugų teikėjas yra įsisteigęs, kompetentinga oficiali įstaiga
pastarosios sutikimu; šio patikrinimo tikslas - įvertinti produktų tiekėjo
gamybinį pajėgumą arba paslaugų teikėjo techninį pajėgumą ir, jei reikia, jo
galimybes atlikti tyrimus ir mokslinius tyrimus, taip pat kokybės kontrolės
priemones, kuriasjis taikys;
f) paslaugų teikėjo, arba rangovo, arba įmonės vadovaujančiojo personalo
išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos, jeigu šie veiksniai nevertinami
kaip sutarties skyrimo kriterijus;
g) aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas
[ūkio subjektas] galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimas;
h) pažyma apie paslaugų teikėjo arba rangovo vidutinį metinį darbuotojų
skaičių ir vadovaujančiojo personalo skaičių per pastaruosius trejus metus;
i) pažyma apie paslaugų teikėjo arba rangovo turimus įrankius, įrenginius ar
techninę įrangą sutarčiai vykdyti;
j) informacija apie sutarties pirkimo dalį, kurią ekonominės veiklos vykdytojas
[ūkio subjektas] galbūt ketina perduoti vykdyti pagal subrangos sutartį;
k) tiektinų produktų atžvilgiu:
i) pavyzdžiai, aprašymai arba nuotraukos, kurių autentiškumą reikia
patvirtinti, jei perkančioji organizacija to prašo;
ii) pažymos, parengtos oficialių kokybės kontrolės institucijų arba
pripažintos kompetencijos agentūrų, kuriose paliudijama, kad produktų
kokybė tiksliai atitinka nurodytas technines specifikacijas ar
standartus.“
15 Direktyvos 2014/24 63 straipsnio „Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu“ 1 dalyje
nustatyta:
„Pagal 58 straipsnio 3 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine
būkle [ekonominiu ir finansiniu pajėgumu], ir pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatytų
kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės
veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties
gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio
pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su išsilavinimu ir profesinėmis
kvalifikacijomis, kaip nustatyta XII priedo II dalies fpunkte, arba su atitinkama
profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai] gali
remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar
teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos
vykdytojas [ūkio subjektas] pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis
perkančiajai organizacijai turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų tuo
tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės reikiamus išteklius.
Perkančioji organizacija pagal 59, 60 ir 61 straipsnius patikrina, ar subjektai, kurių
pajėgumu ketina remtis ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas], tenkina
atitinkamus atrankos kriterijus ir ar nėra pašalinimo pagrindų pagal 57 straipsnį.
Perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio
subjektas] pakeistų subjektą, kuris netenkina atitinkamo atrankos kriterijaus arba
kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali
reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės
veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra
neprivalomų pašalinimo pagrindų.
Kai ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] remiasi kitų subjektų
pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle [ekonominiu ir
finansiniu pajėgumu], atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad
ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] ir tie subjektai būtų bendrai
atsakingi už sutarties įvykdymą.
Tomis pačiomis sąlygomis 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos
vykdytojų [ūkio subjektų] grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų subjektų
pajėgumu.“
16 Šios direktyvos 70 straipsnyje „Sutarčių įvykdymo sąlygos“ nurodyta:
„Perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialias sąlygas, susijusias su
sutarties įvykdymu, su sąlyga, kad jos susietos su sutarties dalyku, kaip apibrėžta
67 straipsnio 3 dalyje, ir nurodytos kvietime dalyvauti konkurse arba pirkimo
dokumentuose. Tos sąlygos gali apimti ekonominius, su inovacijomis susijusius,
aplinkosaugos, socialinius ar su užimtumu susijusius aspektus.“
Direktyva 89/665
17 Direktyvos 89/665 1 straipsnyje „Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė
jomis pasinaudoti“ nustatyta:
„1. Ši direktyva taikoma sutartims, nurodytoms [Direktyvoje 2014/24], išskyrus
atvejus, kai tokios sutartys neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos direktyvos 7, 8, 9,
10, 11, 12, 15, 16, 17 ir 37 straipsnius.
<...>
Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su sutartimis, kurioms
taikoma Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/23/ES, susiję perkančiųjų
organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau
peržiūrėti laikantis šios direktyvos 2-2fstraipsniuose nustatytų sąlygų, remiantis
tuo, kad tokiais sprendimais yra pažeisti Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės
aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę
teisę.
<...>
3. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis
pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti
bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir
kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.
<...>
5. Valstybės narės gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo peržiūros
pirmiausia reikalautų iš perkančiosios organizacijos. Tuo atveju valstybės narės
turi užtikrinti, kad pateikus tokį prašymą dėl peržiūros būtų nedelsiant sustabdyta
galimybė sudaryti sutartį.
<...>
Pirmoje pastraipoje nurodytas sustabdymas negali pasibaigti, jei nepasibaigęs bent
10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po
to, kai perkančioji organizacija išsiunčia atsakymą faksu arba elektroninėmis
priemonėmis, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, - arba nepasibaigęs
bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos
dienos po to, kai perkančioji organizacija išsiunčia atsakymą, arba nepasibaigęs
bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos
dienos po to, kai atsakymas buvo gautas.“
18 Šios direktyvos 2 straipsnio „Peržiūros procedūrų reikalavimai“ 1 dalyje
numatyta:
„Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje
nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:
a) esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones
taikyti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą pažeidimą
ar užkirsti kelią tolesnei žalai konkretiems interesams, įskaitant priemones
sustabdyti sutarties suteikimo procedūrą ar bet kurio perkančiosios
organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą ar užtikrinti tokį sustabdymą;
b) panaikinti neteisėtai priimtus sprendimus arba užtikrinti jų panaikinimą,
įskaitant diskriminuojančių techninių, ekonominių ar finansinių
specifikacijų, nurodytų kvietime teikti pasiūlymus, sutarties dokumentuose
arba bet kuriuose su sutarties suteikimo procedūra susijusiuose
dokumentuose, pašalinimą;
c) priteisti atlyginti nuostolius tokį pažeidimą patyrusiems asmenims.“
19 Pirminė Direktyvos 89/665 redakcija iki pakeitimų, padarytų Direktyva 2014/23,
buvo iš dalies pakeista 2007 m. gruodžio 11d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2007/66/EB (OL L 335, 2007, p. 31), siekiant pagerinti viešųjų pirkimų
peržiūros procedūrų veiksmingumą. Šios direktyvos 36 konstatuojamojoje dalyje
nurodyta, kad direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma
pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau - Chartija), ir ja
visų pirma siekiama užtikrinti visapusišką teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir
teisingą bylos nagrinėjimą paisymą pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą ir antrą
pastraipas.
Direktyva 2016/943
20 Direktyvos 2016/943 4 ir 18 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(4) novatoriškos įmonės vis dažniau susiduria su nesąžiningais tiek Sąjungai
priklausančių, tiek jai nepriklausančių valstybių subjektų veiksmais, kuriais
siekiama neteisėtai pasisavinti komercines paslaptis, kaip antai vagystėmis,
neteisėtu kopijavimu, pramoniniu šnipinėjimu ar konfidencialumo reikalavimų
pažeidimu. Pastarojo meto pokyčiai, kaip antai globalizacija, vis dažnesnis
naudojimasis užsakomosiomis paslaugomis, ilgesnės tiekimo grandinės bei
aktyvesnis informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, prisideda prie tų
veiksmų rizikos didinimo. Dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo
ar atskleidimo sumažėja teisėta komercinės paslapties turėtojų galimybė gauti
pelno iš savo su inovacijomis susijusių pastangų. Neturint veiksmingų ir
palyginamų teisinių priemonių komercinėms paslaptims apsaugoti Sąjungoje,
mažėja paskatų imtis tarpvalstybinės su inovacijomis susijusios veiklos vidaus
rinkoje ir neįmanoma pasinaudoti komercinių paslapčių galimybėmis skatinant
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl neskatinamos inovacijos ir
kūrybingumas, mažėja investicijos, o tai trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai ir
mažina jos galimybes didinti ekonomikos augimą;
<...>
(18) be to, komercinių paslapčių gavimas, naudojimas arba atskleidimas, jeigu to
reikalaujama arba tai leidžiama pagal teisės aktus, šios direktyvos tikslais turėtų
būti laikomas teisėtu. Tai visų pirma apima komercinių paslapčių gavimą ir
atskleidimą darbuotojų atstovams naudojantis teisėmis į informaciją,
konsultavimąsi ir dalyvavimą pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus ir
praktiką, taip pat darbuotojų ir darbdavių kolektyvinio interesų gynimo atveju,
įskaitant bendrą sprendimų priėmimą, taip pat komercinės paslapties gavimą ar
atskleidimą atliekant Sąjungos ar nacionalinės teisės aktais nustatytą auditą. Vis
dėlto toks komercinės paslapties gavimo laikymas teisėtu neturėtų daryti poveikio
komercinės paslapties konfidencialumo užtikrinimo pareigoms ar jos naudojimo
apribojimams, kurie nustatomi Sąjungos ar nacionaline teise informacijos turėtojui
arba gavėjui. Visų pirma šia direktyva valdžios institucijos neturėtų būti
atleidžiamos nuo konfidencialumo pareigų, kurių jos turi laikytis tvarkydamos
komercinių paslapčių turėtojų perduotą informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar tos
pareigos yra nustatytos Sąjungos ar nacionalinėje teisėje. Tokios konfidencialumo
pareigos apima, interalia, pareigas tvarkant perkančiosioms organizacijoms
perduotą informaciją vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kaip nustatyta,
pavyzdžiui, <...> [Direktyvoje 2014/24/ES]“
21 Šios direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas ir taikymo sritis“ nurodyta:
„1. Šioje direktyvoje nustatomos komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto
gavimo, naudojimo ir atskleidimo taisyklės.
<...>
2. Ši direktyva nedaro poveikio:
<...>
b) Sąjungos ar nacionalinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad
komercinės paslapties turėtojai dėl viešojo intereso atskleistų informaciją,
įskaitant komercines paslaptis, valdžios, administracinėms ar teisminėms
institucijoms, kad tos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas, taikymui;
c) Sąjungos ar nacionalinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama arba leidžiama,
kad Sąjungos institucijos ir įstaigos ar nacionalinės valdžios institucijos
atskleistų įmonių pateiktą informaciją, kurią tos institucijos, įstaigos ar
valdžios institucijos turi vykdydamos pareigas ir laikydamosi išimtinių
teisių, nustatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje, taikymui;

22 Minėtos direktyvos 3 straipsnio „Teisėtas komercinių paslapčių gavimas,
naudojimas ir atskleidimas“ 2 dalyje nustatyta:
„Komercinės paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu
tiek, kiek tokio gavimo, naudojimo arba atskleidimo yra reikalaujama arba toks
gavimas, naudojimas ar atskleidimas yra leidžiamas pagal Sąjungos ar nacionalinę
teisę.“

23 Tos pačios direktyvos 4 straipsnio „Neteisėtas komercinių paslapčių gavimas,
naudojimas ir atskleidimas“ 2 dalies a punkte numatyta:
„Komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo
laikomas neteisėtu visais atvejais, kai ji gauta atliekant šiuos veiksmus:
1. neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar
elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir
kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę
paslaptį, juos pasisavinus ar padariusjų kopiją.“

24 Direktyvos 2016/943 9 straipsnio „Komercinių paslapčių konfidencialumo
išsaugojimas per teismo procesą“ 2 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos,
gavusios tinkamai pagrįstą šalies paraišką, galėtų imtis konkrečių priemonių,
kurių reikia, kad būtų išsaugotas bet kurios komercinės paslapties arba tariamos
komercinės paslapties, naudojamos arba nurodomos per teismo procesą dėl
neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo,
konfidencialumas. Valstybės narės taip pat gali kompetentingoms teisminėms
institucijoms leisti imtis tokių priemonių savo iniciatyva.
Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės apima bent galimybę:
a) riboti teisę susipažinti su šalių arba trečiųjų šalių ribotam asmenų skaičiui
pateiktu bet kuriuo visu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių arba
tariamų komercinių paslapčių, arba jo dalimi;
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
b) leisti dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleistos komercinės
paslaptys arba tariamos komercinės paslaptys, ir susipažinti su atitinkamu tų
teismo posėdžių protokolu ar išrašu tik ribotam asmenų skaičiui;
c) visiems kitiems asmenims nei tie, kurie sudaro a ir b punktuose nurodytą
ribotą asmenų skaičių, pateikti nekonfidencialią bet kurio teismo sprendimo
redakciją, iš kurios būtų pašalintos arba kitaip suformuluotos teksto su
komercinėmis paslaptimis dalys.
Antros pastraipos a ir b punktuose nurodytų asmenų skaičius negali būti didesnis
nei būtina siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama teismo proceso šalių teisė į
veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir j tų asmenų grupę turi
būti įtraukta bent po vieną fizinį asmenį iš kiekvienos iš šalių ir atitinkami tų
teismo proceso šalių advokatai ar kiti atstovai.“

Lietuvos teisė

Viešųjų pirkimų įstatymas

25 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymo (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) 20 straipsnyje „Konfidencialumas“
nustatyta:
„1. Perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys
negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie
nurodė kaip konfidencialią.
2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia
informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta
informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja
neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų
aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės
gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės
aktus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33 ir 58 straipsniuose nustatytus reikalavimus
dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių
informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių,
paslaugų ar darbų kainą, išskyrusjos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos
reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos
sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją,
kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su
trečiaisiais asmenimis sudalytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi
tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.
3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme
nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl
nurodyta informacija yra konfidenciali. <...>
4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo
suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su
laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai - su kitų tiekėjų, kurie buvo
pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti
atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią
nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.
<...>“

26 Šio įstatymo 45 straipsnio „Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo
vertinimo bendrieji principai“ 3 dalyje numatyta:
„Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus
dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių
dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama
lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos
dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą
protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti
tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties
kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos
vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar
pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą
patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo
techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.
Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba
aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.“

27 Minėto įstatymo 46 straipsnio „Tiekėjo pašalinimo pagrindai“ 4 dalyje nurodyta:
„Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:
<...>
4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą
informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje
nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet
kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos
informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal
šio įstatymo 50 straipsnį. <...>“

28 Viešųjų pirkimų įstatymo 52 straipsnyje „Informacijos nuslėpimas ar melagingos
informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas“ numatyta:
„1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų
pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka
skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė
informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir
47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos
melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal
šio įstatymo 50 straipsnį, kai:
1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;
2) priimtas teismo sprendimas.
<...>“

29 Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio „Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas“
9 dalyje nustatyta:
„Vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali
prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji
negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto
konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų
derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės - pakeisti
kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų
neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos
kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos
nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant
susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas
pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų
sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų
dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.“

30 Šio įstatymo 58 straipsnio „Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus“
3 dalyje nurodyta:
„Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali
teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų
apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia
teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį
tiekėjų konkurencijai.“
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
31 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 101 straipsnyje „Komercinių
paslapčių apsaugos ypatumai“ nustatyta:
„1. Sis straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos ypatumus bylose dėl
komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose
civilinėse bylose.
2. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis,
teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo
iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę:
1) susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti
informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir
gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas);
2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista
komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį
sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais;
3) gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį
sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija,
patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją).
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų skaičius negali būti didesnis negu
būtina siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos
išnagrinėjimą. Tarp šių asmenų turi būti bent šie asmenys:
1) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, -jis pats irjo atstovas;
2) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, - bent vienas fizinis
asmuo, bylą vedantisjuridinio asmens vardu, irjuridinio asmens atstovas.
4. Teismas, taikydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, turi
atsižvelgti į būtinybę užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos
išnagrinėjimą, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus interesus ir į žalą,
kuri gali atsirasti dėl tų ribojimų taikymo ar netaikymo.
<...>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

32 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtu viešu kvietimu dalyvauti konkurse perkančioji
organizacija pradėjo atviro tarptautinio pirkimo procedūrą, kad būtų sudaryta
Neringos savivaldybės (Lietuva) komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į
Klaipėdos regiono (Lietuva) sąvartyno apdorojimo įrenginius viešojo pirkimo
sutartis.

33 Perkančioji organizacija šiame kvietime apibrėžė technines specifikacijas. Ji, be
kita ko, numatė, kad paslaugų teikėjas privalės naudoti komunalinių atliekų
surinkimo transporto priemones, kurios privalės atitikti bent Euro 5 standartą, ir
turėti stacionarų geografinės padėties nustatymo sistemos (GPS) siųstuvą, kad
perkančioji organizacija galėtų nustatyti tikslią transporto priemonės buvimo vietą
irjos konkretų maršrutą.

34 Kvietime taip pat buvo apibrėžti sutarčiai įvykdyti būtini konkurso dalyvių
profesiniai ir techniniai pajėgumai ir jų finansinė ir ekonominė padėtis. Šiuo
klausimu jame nurodyta, kad kiekvienas konkurso dalyvis turi pateikti laisvos
formos pažymą, patvirtinančią, kad jo vidutinės metinės pajamos vykdant mišrių
komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą per pastaruosius trejus finansinius
metus arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veiklą vykdo trumpiau nei trejus
finansinius metus, yra ne mažesnės nei 200 000 EUR be pridėtinės vertės
mokesčio.

35 Perkančioji organizacija gavo tris pasiūlymus, įskaitant Ecoservice ir Grupės
pasiūlymą.

36 2018 m. lapkričio 29 d. perkančioji organizacija pranešė dalyviams apie
pasiūlymų vertinimą ir galutinį jų eiliškumą. Laimėtoja buvo pripažinta Grupė dėl
mažesnės pasiūlymo kainos, o Ecoservice užėmė antrąją vietą.

37 2018 m. gruodžio 4 d. Ecoservice, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo
20 straipsnio 4 dalimi, paprašė perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su
duomenimis, kuriais ši rėmėsi nustatydama minėtą eiliškumą, visų pirma su
Grupės pasiūlymu.

38 2018 m. gruodžio 6 d. Ecoservice leista susipažinti su nekonfidencialia šio
pasiūlymo informacija.

39 Manydama, kad Grupė neturi reikalaujamos kvalifikacijos, Ecoservice 2018 m.
gruodžio 10 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, siekdama užginčyti
konkurso rezultatus. Ji teigė, pirma, kad per pastaruosius trejus metus nė viena
Grupės narė negalėjo įvykdyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo
sutarčių už 200 000 EUR. Šiuo klausimu ji paaiškino, kad Parsekąs neteikia
mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, todėl perkančioji organizacija
turėjo paprašyti paaiškinti pateiktą pažymą, pagal kurią Parsekąs įvykdė mišrių
atliekų tvarkymo sutarčių už 235 510,79 EUR. Antra, Ecoservice teigė, kad Grupė
neturi reikiamų techninių pajėgumų.

40 2018 m. gruodžio 17 d. perkančioji organizacija atmetė šią pretenziją ir, prašymą
priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lakoniškai nurodė, kad
Grupė atitiko abu Ecoservice ginčijamus kvalifikacijos reikalavimus.

41 2018 m. gruodžio 27 d. Ecoservice apskundė šį sprendimą Klaipėdos apygardos
teismui, prašydama visų pirma įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti Grupės
pasiūlymą ir jos susirašinėjimą su perkančiąja organizacija. Teigdama, kad visi
įrodymai turi būti pateikti teismui, nepaisant jų konfidencialumo, Ecoservice
laikėsi nuomonės, kad jai būtina turėti šiuos dokumentus, iš kurių tam tikri nėra
konfidencialūs, kad patikslintų savo prašymus.

42 2019 m. sausio 3 d. sprendimu tas teismas įpareigojo perkančiąją organizaciją
pateikti bendrovei Ecoservice visus prašomus dokumentus.

43 2019 m. sausio 11 d. atsiliepime, pateiktame po minėto įpareigojimo, perkančioji
organizacija nurodė, pirma, kad nagrinėdama pretenziją ji paprašė Grupės pateikti
paaiškinimų dėl jos sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių. Grupė pateikė
prašomą informaciją, nurodžiusi, kad didelė dalis perduotos informacijos yra
konfidenciali, todėl turi būti apsaugota nuo atskleidimo tretiesiems asmenims.
Taip pat manydama, kad ši informacija Grupei turi komercinę vertę ir jos
atskleidimas konkurentams gali jai padaryti žalos, perkančioji organizacija jos
nepateikė teismui, kad nebūtų pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 20 straipsnis.
Taigi ji pateikė tik Grupės pasiūlymo nekonfidencialią informaciją ir nurodė
pateiksianti teismui konfidencialią informaciją, jeigu jis vėl paprašys.

44 Antra, perkančioji organizacija prašė atmesti ieškinį, motyvuodama tuo, kad
papildomi paaiškinimai, kuriuos ji gavo iš Grupės, ir apsilankymas jos patalpose
leido patvirtinti, kad aptariamas pasiūlymas buvo įvertintas teisingai.

45 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo pateikti tik
Grupės pasiūlymą ir prie jo pridėtus dokumentus ir nurodė juos pateikti iki
2019 m. sausio 25 d.

46 2019 m. sausio 25 d. perkančioji organizacija pateikė tam teismui prašomus
dokumentus ir išskyrė juos pagal tai, ar turi konfidencialios informacijos.
Informacija, kuri, kaip teigė Grupė, o perkančioji organizacija jai neprieštaravo,
yra konfidenciali, buvo skirta tik tam teismui. Be to, perkančioji organizacija
paprašė teismo neleisti bendrovei Ecoservice susipažinti su Grupės pasiūlymo
konfidencialia informacija ir pripažinti ją nevieša bylos medžiaga.

47 2019 m. sausio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino
perkančiosios organizacijos prašymus, kad jam pateikta Grupės pasiūlymo
informacija, pirma, būtų laikoma konfidencialia ir, antra, nebūtų atskleista.

48 2019 m. vasario 14 d. neskundžiamą nutartimi šis teismas atmetė 2019 m. vasario
11 d. Ecoservice prašymą leisti susipažinti su visa bylos medžiaga.

49 2019 m. vasario 21 d. neskundžiamą nutartimi minėtas teismas atmetė 2019 m.
vasario 12 d. Ecoservice prašymą įpareigoti Parsekąs pateikti duomenis apie jos
sudarytas atliekų tvarkymo sutartis.
50 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas atmetė Ecoservice
skundą, motyvuodamas tuo, kad Grupė turi reikalaujamą kvalifikaciją.

51 Nagrinėdamas bendrovės Ecoservice pateiktą apeliacinį skundą Lietuvos
apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu panaikino tiek pirmosios
instancijos teismo sprendimą, tiek perkančiosios organizacijos sprendimą dėl
pasiūlymų eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė perkančiajai
organizacijai iš naujo įvertinti pasiūlymus.

52 Perkančioji organizacija pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam
Teismui.

53 Prieš pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą Ecoservice 2019 m. liepos 26 d.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą leisti susipažinti su
perkančiosios organizacijos pirmosios instancijos teismui pateiktais
konfidencialiais dokumentais, komerciškai jautrią informaciją užtušuojant.

54 Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tam
tikri skelbime apie konkursą nurodyti konkurso dalyvių kvalifikaciniai
reikalavimai gali būti suprantami ir kaip sąlygos, susijusios su ūkio subjekto
ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, ir kaip sąlygos, susijusios su jo techniniais ir
profesiniais pajėgumais, taip pat kaip techninės specifikacijos arba viešojo
pirkimo sutarties vykdymo sąlygos.

55 Taigi reikia nustatyti šių reikalavimų pobūdį, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo
45 straipsnio 3 dalį ir 55 straipsnio 9 dalį konkurso dalyvio pareiga arba galimybė
ištaisyti pareiškimą skiriasi atsižvelgiant į tai, ar atitinkama informacija susijusi su
jo kvalifikacija, ar su pateiktu pasiūlymu.

56 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kyla
klausimas dėl konkurso dalyvio pateiktos konfidencialios informacijos apsaugos ir
kitų konkurso dalyvių teisės į gynybą veiksmingumo palyginimo.

57 Šiuo atveju Ecoservice nesėkmingai bandė gauti leidimą susipažinti su Grupės
pasiūlymu. Pati perkančioji organizacija labai aktyviai teikė pirmenybę Grupės
teisei į jos konfidencialios informacijos apsaugą. Tokia Lietuvoje dažna praktika
lemia tai, kad konkurso dalyvių teisės saugomos tik iš dalies. Iš tiesų su viešojo
pirkimo sutarčių sudarymu susijusiose bylose nelaimėję konkurso dalyviai turi
mažiau informacijos nei kitos šių ginčų šalys. Be to, jų teisių gynybos
veiksmingumas priklauso nuo teismo sprendimo jų prašomą pateikti informaciją
pripažinti konfidencialia. Taigi sprendimas, kuriuo teismas nepatenkina prašymo
pateikti tokią informaciją, gali sumažinti nelaimėjusio konkurso dalyvio galimybę
pasiekti, kad būtų patenkintasjo skundas dėl sprendimo sudaryti sutartį.

58 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, pirma, kad
viešųjų pirkimų srityje jis, be kita ko, yra nusprendęs, jog Viešųjų pirkimų
įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta konkurso dalyvių teisė į pasiūlyme pateiktos
konfidencialios informacijos apsaugą susijusi tik su informacija, kuri pagal
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalį, iš esmės
atitinkančią Direktyvos 2016/943 nuostatas, turi būti laikoma komercine ar
pramonine paslaptimi. Antra, konkurso dalyvio teisė susipažinti su kito konkurso
dalyvio pasiūlymu turi būti laikoma galimai pažeistų teisių apsaugos dalimi.

59 Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui neaiškus
konkretus perkančiųjų organizacijų pareigų saugoti konkurso dalyvių joms
pateiktos informacijos konfidencialumą turinys ir šių pareigų santykis su pareiga
užtikrinti ieškinį pareiškusių ūkio subjektų veiksmingą teisminę gynybą. Jo
nuomone, nors 2008 m. vasario 14 d. Sprendime Varec (C-450/06, EU:C:2008:91)
Teisingumo Teismas pabrėžė, kad viešojo pirkimo procedūros grindžiamos ūkio
subjektų ir perkančiųjų organizacijų pasitikėjimo santykiais, Direktyvos 2016/943,
kuri priimta po šio sprendimo, 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta,
kad bet kuriuo atveju proceso šalys negali turėti skirtingos informacijos, antraip
būtų pažeistos teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisė į teisingą bylos
nagrinėjimą. Jis nurodo: kadangi šia nuostata teismas įpareigojamas užtikrinti ūkio
subjektų teisę susipažinti su vienos iš bylos šalių komercinėmis paslaptimis, jiems
taip pat gali reikėti pripažinti naudojimąsi šia teise prieš bet kokį teisminį procesą,
ypač tam, kad jie galėtų nuspręsti pareikšti ieškinį, žinodami visas aplinkybes.
60 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vis dėlto
egzistuoja rizika, jog kai kurie ūkio subjektai piktnaudžiaus šia teise, kreipdamiesi
į perkančiąją organizaciją ne tam, kad užtikrintų savo teisių gynybą, o tik tam, kad
gautų informacijos apie konkurentus. Tačiau kreipimasis į teismą bet kuriuo
atveju leistų šiems ūkio subjektams gauti pageidaujamą informaciją.

61 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad, išskyrus
18 konstatuojamąją dalį, Direktyvoje 2016/943 nėra jokios specialios nuostatos
dėl viešojo pirkimo procedūros. Jis pabrėžia, kad net jeigu perkančiosios
organizacijos nėra peržiūros institucijos, nacionalinėje teisėje numatyta privaloma
ikiteisminė ginčų sprendimo sistema joms suteikia didelę diskreciją
bendradarbiauti su ūkio subjektais, nesvarbu, ar jie yra ieškovai, ar atsakovai.
Perkančiosios organizacijos taip pat turi pareigą, siekiant užtikrinti veiksmingą šių
ūkio subjektų teisių apsaugą, kiek tai susiję su jų kompetencija ir turimomis
priemonėmis, imtis būtinų priemonių, kad jiems būtų užtikrinta galimybė
veiksmingai ginti pažeistus interesus. Taigi Direktyvos 2014/24 21 straipsnį ir
atitinkamas Direktyvos 89/665 nuostatas gali reikėti aiškinti taip, kad konkurso
dalyviai gali susipažinti su informacija, kuri yra kitų dalyvių komercinė paslaptis,
ne tik vykstant teismo procesui, bet ir išankstinio administracinio skundo
nagrinėjimo etape.

62 Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo iniciatyva
kelia Grupės veiksmų vertinimo pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies
h punktą klausimą, t. y. ar Grupė (arba bent jau kai kurios jos narės) perkančiajai
organizacijai pateikė melagingą informaciją apie savo pajėgumų atitiktį konkurso
reikalavimams.

63 Remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija prašymą priimti prejudicinį
sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad bendrovės Parsekąs pateikta
informacija gali reikšti nerūpestingumą pateikiant informaciją, kuris turėjo įtakos
viešojo pirkimo procedūros rezultatams. Šiuo klausimu jis mano, kad Parsekąs
neturėjo nurodyti pajamų, kurias gavo pagal sutartis, sudarytas ir įvykdytas su
kitais ūkio subjektais, teikusiais dalį paslaugų, susijusių su mišrių atliekų
tvarkymu, ir jos pačios vykdytas sutartis, pagal kurias mišrių atliekų tvarkymas
sudarė tik labai nežymią atitinkamų atliekų dalį.
64 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris pažymi, kad
Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su Direktyvos 2014/24 57 straipsnio
4 dalimi, grindžiama ypatingu perkančiosios organizacijos ir atitinkamo tiekėjo
abipusio pasitikėjimo ryšiu, šiuo atžvilgiu kelia klausimą, ar nacionalinis teismas
gali nukrypti nuo perkančiosios organizacijos vertinimo, kad jai per pirkimo
procedūrą pateikta informacija nėra melaginga ar klaidinanti.
65 Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla
klausimas, ar tuo atveju, kai ūkio subjektas, kuris yra jungtinės veiklos sutarties
šalis, pateikia galimai melagingą informaciją, jo partneriai, su kuriais jis pateikė
bendrą pasiūlymą, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą
ir 52 straipsnį taip pat turi būti įtraukti į „Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų
sąrašą“, o dėl tokio įtraukimo jiems būtų draudžiama vienus metus dalyvauti kitų
perkančiųjų organizacijų paskelbtuose konkursuose.
66 Vis dėlto atrodo, kad toks sprendimas, kuris galėtų būti grindžiamas visų ūkio
subjektų partnerių solidarumu ir interesų bei atsakomybės bendrumu, prieštarautų
individualios šių ūkio subjektų atsakomybės principui, pagal kurį gali būti
baudžiamas tik melagingą informaciją pateikęs ūkio subjektas.
67 Šiomis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė sustabdyti bylos
nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1. Ar viešojo pirkimo sąlyga, pagal kurią iš tiekėjų reikalaujama įrodyti
atitinkamo dydžio vidutinės metinės veiklos pajamas, vykdant veiklą tik dėl
konkrečių paslaugų (mišrių komunalinių atliekų tvarkymo), patenka į
Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 ar 4 dalies taikymo sritį?

2. Ar nuo atsakymo į pirmąjį klausimą priklauso tiekėjo pajėgumo vertinimo
tvarka, nustatyta 2017 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendime
Esaprojekt (C-387/14, EU:C:2017:338)?

3. Ar viešojo pirkimo sąlyga, pagal kurią iš tiekėjų reikalaujama įrodyti
(atliekų tvarkymo) paslaugoms teikti reikalingų transporto priemonių atitiktį
konkretiems techniniams reikalavimams, įskaitant taršos emisijos (EURO 5
standarto), GPS siųstuvo įrengimo, atitinkamos talpos ir pan., patenka į
Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 4 dalies, 42 straipsnio, siejamo su šios
direktyvos VII priedo nuostatomis, ir (arba) 70 straipsnio reguliavimo sritį?

4. Ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies [ketvirta] pastraipa, kurioje
įtvirtintas peržiūros procedūrų veiksmingumo principas, šio straipsnio 3 ir
5 dalys, Direktyvos 2014/24 21 straipsnis ir Direktyvos 2016/943 nuostatos,
ypač 18 konstatuojamoji dalis ir 9 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa (kartu
ar atskirai, bet jomis neapsiribojant), turi būti aiškinami taip, kad kai
nacionaliniame viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtinta privalomoji
ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka:
a) perkančioji organizacija peržiūros procedūrą inicijavusiam tiekėjui turi
suteikti visus (nepriklausomai nuo konfidencialumo pobūdžio) kito
tiekėjo pasiūlymo duomenis, jei šios procedūros objektą sudaro būtent
kito tiekėjo pasiūlymo vertinimo teisėtumas, o procedūrą inicijavęs
tiekėjas prieš tai aiškiai jos paprašė juos suteikti;
b) nepriklausomai nuo atsakymo į prieš tai užduotą klausimą, ar
perkančioji organizacija, atmesdama tiekėjo pateiktą pretenziją dėl jo
konkurento pasiūlymo vertinimo teisėtumo, bet kokiu atveju turi
aiškiai, išsamiai ir konkrečiai atsakyti, nepriklausomai nuo grėsmės
atskleisti jai pateiktą konfidencialią pasiūlymo informaciją?

5. Ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies [ketvirta] pastraipa, šio straipsnio
3 ir 5 dalys, 2 straipsnio 1 dalies b punktas, Direktyvos 2014/24 21 straipsnis
ir Direktyvos 2016/943 nuostatos, ypač 18 konstatuojamoji dalis (kartu ar
atskirai, bet jomis neapsiribojant) turi būti aiškinami taip, kad perkančiosios
organizacijos sprendimas nesupažindinti tiekėjo su kito tiekėjo pasiūlymo
konfidencialiais duomenimis yra teismui atskirai skųstinas sprendimas?

6. Jei atsakymas į prieš tai užduotą klausimą teigiamas, ar Direktyvos 89/665
1 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, kad tiekėjas dėl tokio
perkančiosios organizacijos sprendimo privalo jai teikti pretenziją ir, esant
reikalui, -ieškinį teismui?

7. Jei atsakymas į prieš tai užduotą klausimą teigiamas, ar Direktyvos 89/665
1 straipsnio 1 dalies [ketvirta] pastraipa, 2 straipsnio 1 dalies b punktas turi
būti aiškinami taip, kad tiekėjas, priklausomai nuo disponuojamos
informacijos apie kito tiekėjo pasiūlymo turinį apimties, ieškinį teismui gali
teikti išimtinai tik dėl atsisakymo jam suteikti informaciją, atskirai
nekvestionuodamas kitų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo?

8. Nepriklausomai nuo atsakymų į prieš tai užduotus klausimus, ar
Direktyvos 2016/943 9 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama
taip, kad teismas, gavęs ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus iš kitos ginčo
šalies ir juos pateikti ieškovui susipažinti, privalo tokį prašymą tenkinti,
nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų pirkimo ar
peržiūros procedūrų metu?

9. Ar Direktyvos 2016/943 9 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa turi būti
aiškinama taip, kad teismas, netenkinęs reikalavimo [pa]viešinti
konfidencialią kitos ginčo šalies informaciją, pats savo iniciatyva turėtų
vertinti prašomų išslaptinti duomenų reikšmę ir padarinius viešojo pirkimo
procedūros teisėtumui?

10. Ar Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies h punkte įtvirtintas tiekėjų
pašalinimo pagrindas, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo
sprendimą Delta Antrepriza de Constructii si Montaj 93 (C-267/18,
EU:C:2019:826), gali būti taikomas taip, kad teismas, nagrinėdamas tiekėjo
ir perkančiosios organizacijos ginčą, gali, nepriklausomai nuo pastarosios
vertinimo, savo iniciatyva spręsti, jog atitinkamas tiekėjas, veikdamas tyčia
ar nerūpestingai, jai pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją
ir dėl to turėjo būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūrų?

11. Ar Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies h punkto nuostatos, kartu
taikomos su šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proporcingumo
principu, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad tais atvejais, kai
nacionalinėje teisėje papildomai (be pašalinimo iš pirkimo procedūros)
nustatytos sankcijos už melagingos informacijos pateikimą, šios [sankcijos]
gali būti taikomos tik asmeninės atsakomybės pagrindu, ypač kai tikrovės
neatitinkančią informaciją pateikia tik jungtinio viešojo pirkimo dalyvio
narių dalis (pvz., vienas iš kelių partnerių)?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėlpirmojo klausimo

68 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš
esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 58 straipsnį reikia aiškinti taip,
kad ūkio subjektų pareiga įrodyti tam tikrą vidutinę metinę apyvartą vykdant
veiklą srityje, susijusioje su aptariama viešojo pirkimo sutartimi, yra atrankos
kriterijus, susijęs su jų ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, kaip tai suprantama
pagal šio straipsnio 3 dalį, ar su jų techniniais ir profesiniais pajėgumais, kaip tai
suprantama pagal šio straipsnio 4 dalį.

69 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad šios direktyvos 58 straipsnio 1 dalyje nurodyti
trijų rūšių atrankos kriterijai, kuriuos perkančiosios organizacijos gali nustatyti
ūkio subjektams kaip dalyvavimo reikalavimus. Šie kriterijai, susiję su galimybe
vykdyti atitinkamą profesinę veiklą, ekonominiu ir finansiniu pajėgumu ir ūkio
subjektų techniniais ir profesiniais pajėgumais, atitinkamai paaiškinti šio
straipsnio 2-4 dalyse.

70 Be to, iš minėtos direktyvos 58 straipsnio 3 dalies matyti, jog siekdamos įsitikinti,
kad ūkio subjektai turi ekonominį ir finansinį pajėgumą sutarčiai įvykdyti,
perkančiosios organizacijos visų pirma gali reikalauti, kad jie turėtų tam tikrą
minimalią metinę apyvartą, visų pirma nurodytą minimalią apyvartą srityje, su
kuria susijusi sutartis.

71 Darytina išvada, kad reikalavimas ūkio subjektams įrodyti tam tikrą vidutinę
metinę apyvartą su sutartimi susijusioje veiklos srityje tiksliai atitinka atrankos
kriterijaus, grindžiamo jų ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, apibrėžtį, kaip ji
suprantama pagal Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalį, todėl patenka į jos
taikymo sritį. Be to, iš šios direktyvos XII priedo „[ajtrankos kriterijų įrodinėjimo
priemonės“, konkrečiau šio priedo 1 dalies, į kurią daroma nuoroda šios
direktyvos 60 straipsnio 3 dalyje, matyti, kad nebaigtiniame įrodymų, galinčių
patvirtinti ūkio subjekto ekonominį ir finansinį pajėgumą, sąraše yra „apyvarta
srityje, kuriai taikoma sutartis“, o tai patvirtina šį aiškinimą.

72 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti:
Direktyvos 2014/24 58 straipsnis aiškintinas taip, kad ūkio subjektų pareiga
įrodyti tam tikrą vidutinę metinę apyvartą vykdant veiklą srityje, susijusioje su
aptariama viešojo pirkimo sutartimi, yra atrankos kriterijus, susijęs su šių ūkio
subjektų ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, kaip tai suprantama pagal šio
straipsnio 3 dalį.

Dėl antrojo klausimo

73 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš
esmės siekia išsiaiškinti, ar kartu taikomas Direktyvos 2014/24 58 straipsnio
3 dalies ir 60 straipsnio 3 dalies nuostatas reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, jeigu
perkančioji organizacija reikalauja, kad ūkio subjektai turėtų nurodytą minimalią
apyvartą srityje, susijusioje su atitinkama viešojo pirkimo sutartimi, siekdamas
įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą ūkio subjektas gali remtis laikinos
įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu iš tikrųjų pagal
atitinkamą viešojo pirkimo sutartį prisidėjo prie šios grupės veiklos, analogiškos
tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia
įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, vykdymo.

74 Siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, kaip tai suprantama
pagal Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalį, ūkio subjektas, remdamasis šios
direktyvos 60 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, perkančiajai organizacijai
paprastai gali pateikti vieną ar kelis šios direktyvos XII priedo I dalyje išvardytų
dokumentų. Jos 60 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad jeigu ūkio
subjektas dėl pagrįstos priežasties negali pateikti perkančiosios organizacijos
prašomų dokumentų, savo ekonominį ir finansinį pajėgumą jis gali įrodyti bet
kokiu kitu dokumentu, kurį perkančioji organizacija laiko tinkamu.

75 Kaip matyti iš Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalies, perkančiosios
organizacijos gali reikalauti tam tikros ūkio subjektų minimalios metinės
apyvartos, visų pirma tam tikros minimalios apyvartos srityje, su kuria susijusi
sutartis.

76 Taigi iš šios nuostatos matyti, kad nustatydamos reikalavimus, užtikrinančius, kad
ūkio subjektai turėtų ekonominį ir finansinį pajėgumą, būtiną sutarčiai įvykdyti,
perkančiosios organizacijos gali nuspręsti reikalauti, kad ūkio subjektai turėtų
bendrą minimalią metinę apyvartą arba tam tikrą minimalią apyvartą srityje, su
kuria susijusi atitinkama viešojo pirkimo sutartis, arba taikyti abu šiuos
reikalavimus.

77 Taigi, jeigu perkančioji organizacija nustatė tik reikalavimą, susijusį su atitinkama
minimalia metine apyvarta, ir nereikalavo, kad ši nustatyta minimali apyvarta būtų
pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, niekas nedraudžia ūkio subjektui remtis
laikinosios įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis, net jeigu pagal
konkrečią viešojo pirkimo sutartį jis iš tikrųjų neprisidėjo vykdant šios grupės
veiklą, analogišką veiklai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis
ūkio subjektas siekia pagrįsti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą.

78 Vis dėlto, kai perkančioji organizacija reikalauja, kad ši nustatyta minimali
apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, šiuo reikalavimu siekiama
dvejopo tikslo. Iš tiesų juo siekiama nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį
pajėgumą ir padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus. Tokiu atveju
ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip ir jo techniniai ir profesiniai
pajėgumai, yra specifiniai ir susiję tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar
juridiniu asmeniu.

79 Pastaruoju atveju darytina išvada, kad siekdamas įrodyti savo ekonominę ir
finansinę padėtį viešojo pirkimo procedūroje ūkio subjektas gali remtis laikinos
įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu pagal konkrečią
viešojo pirkimo sutartį iš tikrųjų prisidėjo vykdant šios grupės veiklą, analogišką
tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia
įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą.

80 Kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai priklausė, ekonomine ir finansine
padėtimi, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą,
taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės pagal tam
tikrą viešojo pirkimo sutartį (pagal analogiją žr. 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo
Esaprojekt, C-387/14, EU:C:2017:338, 62 punktą).

81 Taip pat, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalį, šio sprendimo
78 punkte nurodytu atveju apyvartą, kuria galima remtis pagal šią nuostatą, reikia
apriboti tik apyvarta, susijusia su faktiniu atitinkamo ūkio subjekto prisidėjimu
prie veiklos, kurios reikalauta iš grupės vykdant ankstesnę viešojo pirkimo sutartį.

82 Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti: kartu taikomos Direktyvos 2014/24
58 straipsnio 3 dalies ir 60 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos taip, kad tuo
atveju, jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad ūkio subjektai turėtų
nurodytą minimalią apyvartą srityje, susijusioje su atitinkama viešojo pirkimo
sutartimi, siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą ūkio subjektas
gali remtis laikinos įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu
iš tikrųjų pagal atitinkamą viešojo pirkimo sutartį prisidėjo prie šios grupės
veiklos, analogiškos tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis
ūkio subjektas siekia įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, vykdymo.

Dėl trečiojo klausimo

83 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš
esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 4 dalis, 42 ir
70 straipsnius reikia aiškinti aiškinami taip, kad konkurse nustatytam techniniam
reikalavimui jie gali būti taikomi kartu.

84 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Direktyvoje 2014/24 neatmetama galimybė,
jog techniniai reikalavimai gali būti suprantami ir kaip atrankos kriterijai, susiję su
techniniais ir profesiniais pajėgumais, kaip techninės specifikacijos ir (arba) kaip
sutarties įvykdymo sąlygos, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios direktyvos
58 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį ir 70 straipsnį.

85 Kalbant apie atrankos kriterijus, susijusius su ūkio subjektų „techniniais ir
profesiniais pajėgumais“, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2014/24
58 straipsnio 4 dalį, reikia pažymėti, kad prie šių pajėgumų įrodinėjimo
priemonių, kurios nurodytos šios direktyvos XII priedo II dalyje, atitinkamai šios
dalies g ir i punktuose yra „aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ekonominės
veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] galės taikyti vykdydamas sutartį,
apibūdinimas“ ir „pažyma apie paslaugų teikėjo arba rangovo turimus įrankius,
įrenginius ar techninę įrangą sutarčiai vykdyti“.

86 Taigi, nors tokios įrodinėjimo priemonės gali patvirtinti ūkio subjektų „techninius
ir profesinius pajėgumus“, tokie šioje byloje nagrinėjamu atveju numatyti
techniniai reikalavimai, kaip antai susiję su transporto priemonių išmetamais
teršalais (Euro 5 standartas), ir pareiga šiose transporto priemonėse sumontuoti
GPS siųstuvą gali būti siejami su ūkio subjektų „techniniais ištekliais“, todėl būti
kvalifikuojami kaip atrankos kriterijai dėl jų „techninių ir profesinių pajėgumų“,
kaip jie suprantami pagal šio 58 straipsnio 4 dalį, jeigu konkurso dokumentuose
numatyta, kad jie yra konkrečiai nustatyti kaip pajėgumai, kuriuos konkurso
dalyviai turi įrodyti turintys ar turėsiantys laiku, kad įvykdytų sutartį, o tai turi
patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

87 Kiek tai susiję su „techninėmis specifikacijomis“, kaip jos suprantamos pagal
Direktyvos 2014/24 42 straipsnį, iš šio straipsnio 3 dalies matyti, kad tokiose
specifikacijose apibrėžiamos paslaugų, dėl kurių sudaryta sutartis, „techninės
specifikacijos [reikalaujamos charakteristikos]“, ir jos formuluojamos nurodant
rezultatų ar funkcinius reikalavimus, be kita ko, dėl aplinkosaugos, arba remiantis
techniniais standartais. Be to, šio straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į minėtos
direktyvos VII priedą, kurio 1 punkto b papunktyje, kiek tai susiję su viešojo
prekių ar paslaugų pirkimo sutartimis, nurodyta, kad techninė specifikacija yra
„dokumente pateikta specifikacija, kuria apibrėžiamos produktui arba paslaugai
būtinos charakteristikos, pavyzdžiui, <...> aplinkosaugos ir klimatinio
veiksmingumo lygiai <...>“. Taigi pagrindinėje byloje aptariami techniniai
reikalavimai, kurie iš tikrųjų suformuluoti nurodant veiklos rezultatus ar
funkcinius reikalavimus ir kuriuose, be kita ko, daroma nuoroda į Euro 5
standartą, susijusį su transporto priemonių išmetamais teršalais, taip pat gali
patekti į sąvoką „techninės specifikacijos“.

88 Galiausiai šie reikalavimai, kuriais atsižvelgiama j aplinkosaugos ir inovacijų
aspektus tiek, kiek juose numatyti konkretūs su sutarties įvykdymu siejami
reikalavimai, kurie, atrodo, susiję su sutarties dalyku ir nurodyti skelbime apie
konkursą arba pirkimo dokumentuose, taip pat gali patekti į sąvoką „sutarties
įvykdymo sąlygos“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2014/24 70 straipsnį,
jeigu iš konkurso dokumentų matyti, kad jie nustatyti kaip reikalavimai, kurių
vykdydamas sutartį turi laikytis konkurso laimėtojas, o tai turi patikrinti prašymą
priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

89 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad sutarties įvykdymo sąlygų laikymasis neturi
būti vertinamas sudarant sutartį. Darytina išvada, kad jeigu pagrindinėje byloje
aptariamas reikalavimas buvo laikomas įvykdymo sąlyga ir jeigu konkurso
laimėtojas jos neatitiko, kai buvo nuspręsta sutartį sudaryti su juo, šios sąlygos
nesilaikymas neturi įtakos sutarties sudarymo su Grupe suderinamumui su
Direktyvos 2014/24 nuostatomis.

90 Taigi, pirma, konkurso reikalavimas, kaip antai pagrindinėje byloje aptariamas
reikalavimas, gali būti laikomas atrankos kriterijumi, susijusiu su techniniais ir
profesiniais pajėgumais arba technine specifikacija ar net sutarties įvykdymo
sąlyga. Antra, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui
kyla klausimas būtent dėl pagrindinėje byloje aptariamų reikalavimų
suderinamumo su Sąjungos teise, reikia pridurti, kad Direktyvos 2014/24 42 ir
70 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos iš principo nedraudžiama,
kad reikalavimai, nurodantys tam tikras transporto priemonių, kurios turi būti
naudojamos sutartyje numatytoms paslaugoms teikti, technines charakteristikas,
būtų nustatyti vykdant su šia sutartimi susijusį konkursą, jeigu laikomasi
pagrindinių viešųjų pirkimų principų, nurodytų šios direktyvos 18 straipsnio
1 dalyje.

91 Reikia pažymėti, kad trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą
pateikęs teismas taip pat siekia sužinoti, ar aptariamų reikalavimų kvalifikavimas
gali turėti įtakos pateiktų pasiūlymų tikslinimo ir taisymo galimybėms.

92 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalį,
kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ūkio subjektai, yra ar atrodo
neišsamūs, klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios
organizacijos gali (išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje
nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip) prašyti atitinkamų ūkio subjektų per tinkamą
laikotarpį pateikti, papildyti, paaiškinti ar patikslinti atitinkamą informaciją ar
dokumentus, su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis
vienodo požiūrio ir skaidrumo principų.

93 Kaip matyti iš suformuotos su 2004 m. kovo 31d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas
lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) nuostatų aiškinimu susijusios jurisprudencijos, kuri
grindžiama visų pirma vienodo požiūrio principu ir kurią pagal analogiją reikia
taikyti šio 56 straipsnio 3 dalies kontekste, ūkio subjektui pagal šią nuostatą
pateiktu prašymu pateikti paaiškinimų vis dėlto negalima kompensuoti dokumento
ar informacijos, kurią pateikti buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose,
nebuvimo, nes perkančioji organizacija privalo griežtai laikytis savo pačios
nustatytų kriterijų. Be to, toks prašymas negali lemti to, kad atitinkamas konkurso
dalyvis iš tikrųjų galiausiai pateiks naują pasiūlymą (pagal analogiją žr. 2012 m.
kovo 29 d. Sprendimo SAG ELV Slovensko irkt., C-599/10, EU:C:2012:191,
40 punktą; 2013 m. spalio 10 d. Sprendimo Manova, C-336/12, EU:C:2013:647,
36 ir 40 punktus; taip pat 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo MA.T.I. SUD ir
DuemmeSGR, C-523/16 ir C-536/16, EU:C:2018:122, 51 ir 52 punktus).

94 Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad perkančiosios organizacijos teisės leisti
konkurso laimėtojui vėliau papildyti arba paaiškinti savo pradinj pasiūlymą
apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalies
nuostatų, visų pirma atsižvelgiant j vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne
nuo to, ar pagrindinėje byloje aptariami reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos
kriterijai, susiję su ūkio subjektų „techniniais ir profesiniais pajėgumais“, kaip jie
suprantami pagal šios direktyvos 58 straipsnio 4 dalį, kaip „techninės
specifikacijos“ pagal jos 42 straipsnį ar kaip „sutarties įvykdymo sąlygos“ pagal
šios direktyvos 70 straipsnį.

95 Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 4 dalis,
42 ir 70 straipsniai aiškintini taip, kad konkurse nustatytam techniniam
reikalavimui jie gali būti taikomi kartu.
Dėl ketvirtojo—devintojo klausimų
Pirminėspastabos

96 Kadangi ketvirtasis, penktasis, aštuntasis ir devintasis klausimai yra susiję su
Direktyvos 2016/943 nuostatų aiškinimu, reikia nustatyti, ar ši direktyva taikoma,
pirma, situacijai, kai konkurso dalyvis kreipiasi į perkančiąją organizaciją su
prašymu pateikti konkurento pasiūlyme nurodytą informaciją, kuri laikoma
konfidencialia, ir prireikus su pretenzija dėl sprendimo atmesti šį prašymą pagal
privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą, ir, antra, kai teisme pareikštas
ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti šią pretenziją.

97 Atsižvelgiant į Direktyvos 2016/943 1 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jos
4 konstatuojamąja dalimi, nurodytą tikslą, ši direktyva susijusi tik su neteisėtu
komercinės paslapties gavimu, naudojimu ar atskleidimu ir joje nenumatyta
priemonių, skirtų komercinių paslapčių konfidencialumui apsaugoti kituose
teismo procesuose, pavyzdžiui, susijusiuose su viešaisiais pirkimais.

98 Be to, šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad komercinės
paslapties gavimas be jos turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu ši paslaptis
sužinota neteisėtai, gavus prieigą prie dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar
elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir
kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima ją išgauti, neteisėtai
pasisavinus ar padariusjų kopiją.

99 Be to, kaip matyti iš minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkto, ši direktyva
nedaro poveikio Sąjungos ar nacionalinių taisyklių taikymui, pagal kurias
reikalaujama arba leidžiama, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos ar nacionalinės
valdžios institucijos atskleistų įmonių pateiktą informaciją, kurią tos institucijos,
įstaigos ar valdžios institucijos turi vykdydamos pareigas ir laikydamosi išimtinių
teisių, nustatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje. Tos pačios direktyvos
18 konstatuojamojoje dalyje, į kurią reikia atsižvelgti aiškinant šią nuostatą,
nurodyta, kad pagal Direktyvą 2016/943 valdžios institucijos neturėtų būti
atleidžiamos nuo konfidencialumo pareigų, kurių turi laikytis, kai tvarko
komercinių paslapčių turėtojų perduotą informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar tos
pareigos yra nustatytos Sąjungos, ar nacionalinėje teisėje. Todėl reikia manyti,
kad Direktyva 2016/943 neatleidžia viešosios valdžios institucijų nuo pareigų
užtikrinti konfidencialumą, kurių gali kilti pagal Direktyvą 2014/24.

100 Galiausiai Direktyvos 2016/943 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercinės
paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu, jeigu to
reikalaujama ar leidžiama pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.

101 Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Direktyvos 2014/24 21 straipsnyje,
siejamame su jos 51 konstatuojamąja dalimi, numatyta, kad perkančioji
organizacija iš esmės neatskleidžia informacijos, kurią ūkio subjektai jai pateikė
kaip konfidencialią, ir kad ji ūkio subjektams gali nustatyti reikalavimus, kuriais
siekiama apsaugoti informacijos, pateikiamos per visą viešojo pirkimo procedūrą,
konfidencialumą.

102 Taigi, siekdamas pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam
teismui naudingą atsakymą Teisingumo Teismas paaiškins atitinkamas
direktyvų 2014/24 ir 89/665 nuostatas, kuriose išdėstytos, be kita ko,
perkančiosioms organizacijoms ir nacionaliniams teismams taikomos specialios
taisyklės, susijusios su dokumentų, jiems pateiktų vykstant viešojo pirkimo
procedūroms, konfidencialumo apsauga.
Dėlpenktojo-septintojo klausimų
103 Penktuoju-septintuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs
teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies
ketvirtą pastraipą, 1 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktą reikia
aiškinti taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atsisakyti ūkio subjektui
pateikti konfidencialia laikomą informaciją, esančią kito ūkio subjekto paraiškos
dokumentuose ar pasiūlyme, yra aktas, kurį galima apskųsti, ir kad tuo atveju,
jeigu valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta atitinkama viešojo pirkimo
procedūra, numatė privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą dėl
perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų, prieš teisme pareiškiant ieškinį dėl
šio sprendimo turi būti pateiktas toks išankstinis administracinis skundas.
104 Šiuo klausimu iš Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos
matyti, kad valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad su sutarčių,
kurioms taikoma Direktyva 2014/24, sudarymo procedūromis susiję perkančiųjų
organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau
peržiūrėti laikantis Direktyvos 89/665 2-2fstraipsniuose nustatytų sąlygų,
remiantis tuo, kad tokiais sprendimais buvo pažeisti viešuosius pirkimus
reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie
teisės aktai perkelti į nacionalinę teisę. Pagal šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalį
šiomis peržiūros procedūromis, pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti
valstybės narės, turi galėti pasinaudoti bent jau bet kuris asmuo, kuris yra arba
buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo
padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

105 Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad sąvoka „perkančiųjų
organizacijų priimti sprendimai“ turi būti aiškinama plačiai. Iš tiesų vartojant
žodžius „su sutartimis <...> susiję“ Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies
ketvirtos pastraipos formuluotė reiškia, kad bet kuriam perkančiosios
organizacijos sprendimui, kuriam taikomos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės ir
kuriuo jos gali būti pažeistos, taikoma tos pačios direktyvos 2-2fstraipsniuose
numatyta teisminė kontrolė. Taigi ši formuluotė bendrai nurodo perkančiosios
organizacijos sprendimus, neskiriant šių sprendimų pagal jų turinį ar priėmimo
laiką, ir nenumato jokių apribojimų, susijusių su atitinkamų sprendimų pobūdžiu
ir turiniu (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Marina dėl
Mediterraneo irki., C-391/15, EU:C:2017:268, 26 ir 27 punktus irjuose nurodytą
jurisprudenciją).

106 Šis platus „sprendimų, kuriems gali būti taikoma peržiūros procedūra“, sąvokos
aiškinimas, būtent paskatinęs Teisingumo Teismą nuspręsti, kad perkančiosios
organizacijos sprendimas leisti ūkio subjektui dalyvauti viešojo pirkimo
procedūroje yra sprendimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 89/665
1 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą (2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Marina
dėl Mediterraneo ir kt., C-391/15, EU:C:2017:268, 28 punktas; dėl šio straipsnio
3 dalies šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 14 d. Nutarties Cooperativa
Animazione Valdocco, C-54/18, EU:C:2019:118, 36 punktą), taip pat turi būti
taikomas perkančiosios organizacijos sprendimui atsisakyti ūkio subjektui pateikti
kandidato ar konkurso dalyvio pateiktą konfidencialia laikomą informaciją.

107 Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas septintuoju
klausimu iš esmės siekia sužinoti, ar nelaimėjęs konkurso dalyvis gali pareikšti
ieškinį tik dėl atsisakymo jam pateikti konfidencialia laikomą informaciją, taigi
neginčydamas kitų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, visų pirma
pakanka konstatuoti, kad Direktyvoje 89/665 nėra jokios nuostatos, pagal kurią
būtų draudžiama tokiam konkurso dalyviui pareikšti ieškinį dėl perkančiosios
organizacijos sprendimo atsisakyti pateikti jam tokią informaciją, neatsižvelgiant j
šio sprendimo turinį ir apimtį.

108 Be to, kaip savo išvados 77 ir 78 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis
advokatas, tokią išvadą patvirtina šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies ketvirtoje
pastraipoje nurodyti veiksmingumo ir greitumo tikslai.

109 Galiausiai dėl to, ar prieš teisme pareiškiant ieškinį dėl perkančiosios
organizacijos sprendimo atsisakyti ūkio subjektui perduoti kandidato ar konkurso
dalyvio pateiktą konfidencialia laikomą informaciją turi būti pateiktas išankstinis
administracinis skundas, kai valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta atitinkama
viešojo pirkimo procedūra, numatė privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo
procedūrą, reikia pažymėti, kad nors Direktyvos 89/665 1 straipsnio 5 dalyje
numatyta, jog valstybė narė gali reikalauti, kad prieš pareikšdamas ieškinį teisme
atitinkamas asmuo peržiūros pirmiausia pareikalautų iš perkančiosios
organizacijos, vis dėlto ši nuostata nenustato nei šios peržiūros procedūros, nei
tvarkos.

110 Taigi, jei pagal minėtos direktyvos 1 straipsnio 5 dalį valstybė narė, kurios
teritorijoje vyksta atitinkama viešojo pirkimo procedūra, numatė, kad bet kuris
asmuo, siekiantis ginčyti perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą, prieš
pareikšdamas ieškinį teisme privalo pateikti administracinį skundą, ta valstybė
narė, laikydamasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, taip pat gali
numatyti, kad prieš pareiškiant ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo
atsisakyti pateikti ūkio subjektui konfidencialia laikomą informaciją, esančią kito
ūkio subjekto paraiškos dokumentuose ar pasiūlyme, perkančiajai organizacijai
turi būti pateiktas administracinis skundas.

111 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į penktąjį-septintąjį klausimus reikia atsakyti:
Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa, 1 straipsnio 3 ir 5 dalys
ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas aiškintini taip, kad perkančiosios organizacijos
sprendimas atsisakyti ūkio subjektui pateikti konfidencialia laikomą informaciją,
esančią kito ūkio subjekto paraiškos dokumentuose ar pasiūlyme, yra aktas, kurį
galima apskųsti, ir kad tuo atveju, jeigu valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta
atitinkama viešojo pirkimo procedūra, numatė, kad bet kuris asmuo, siekiantis
ginčyti perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą, prieš pareikšdamas ieškinį
teisme privalo pateikti administracinį skundą, ši valstybė narė taip pat gali
numatyti, kad prieš teisme pareiškiant ieškinį dėl šio sprendimo atsisakyti leisti
susipažinti su informacija turi būti pateiktas toks išankstinis administracinis
skundas.

Dėl ketvirtojo, aštuntojo ir devintojo klausimų

112 Ketvirtuoju, aštuntuoju ir devintuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį
sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 89/665
1 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ir 1 straipsnio 3 ir 5 dalis, taip pat
Direktyvos 2014/24 21 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tiek perkančioji
organizacija, tiek prireikus kompetentingas nacionalinis teismas privalo to
prašančiam ūkio subjektui pateikti visą informaciją, esančią konkurento
perduotuose dokumentuose, įskaitant juose esančią konfidencialią informaciją.
Tas teismas taip pat nori sužinoti, ar atsisakymo pateikti informaciją dėl jos
konfidencialumo atveju perkančioji organizacija turi motyvuoti savo poziciją dėl
šio konfidencialumo.
- Dėl perkančiosios organizacijos pareigos saugoti konfidencialią
informaciją apimties ir pareigos motyvuoti

113 Remiantis Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalimi, jeigu šioje direktyvoje arba
perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje teisėje, visų pirma teisės
aktuose dėl teisės gauti informaciją, nenurodyta kitaip, ir nedarant poveikio
pareigoms, susijusioms su paskirtų sutarčių viešinimu ir informacijos teikimu
kandidatams ir konkurso dalyviams, kaip nustatyta 50 ir 55 straipsniuose,
perkančioji organizacija neatskleidžia ūkio subjektų jai perduotos informacijos,
kurią jie nurodė kaip konfidencialią, įskaitant technikos ar prekybos paslaptis ir
konfidencialius pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiribojant. Šios direktyvos
21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali nustatyti
ūkio subjektams reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, jų
pateiktos per pirkimo procedūrą, konfidencialumą.

114 Be to, pagal Direktyvos 2014/24 55 straipsnio 2 dalies c punktą bet kuriam
konkurso dalyviui, pateikusiam priimtiną pasiūlymą, aiškiai leidžiama prašyti
perkančiosios organizacijos kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
rašytinio prašymo gavimo pranešti jam apie atrinkto pasiūlymo ypatybes ir
santykinius pranašumus, taip pat laimėjusį konkurso dalyvį. Vis dėlto šios
direktyvos 50 straipsnio 4 dalyje ir 55 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad
perkančiosios organizacijos gali nuspręsti nepateikti tam tikros su sutarties
sudarymu susijusios informacijos, ypač jeigu jos atskleidimas prieštarautų
viešajam interesui, pakenktų konkretaus viešojo ar privataus ūkio subjekto
teisėtiems komerciniams interesams arba galėtų pakenkti sąžiningai ūkio subjektų
konkurencijai.

115 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagrindinis Sąjungos teisės normų viešųjų
pirkimų srityje tikslas yra užtikrinti neiškreiptą konkurenciją visose valstybėse
narėse, o tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, svarbu, kad perkančiosios
organizacijos neatskleistų su viešojo pirkimo procedūromis susijusios
informacijos, kuria galėtų būti pasinaudota siekiant iškreipti konkurenciją arba
vykstančioje viešojo pirkimo procedūroje, arba vėlesnėse pirkimo procedūrose. Be
to, pareiga motyvuoti sprendimą atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą vykstant
viešojo pirkimo procedūrai nereiškia, kad jis turi turėti išsamią informaciją apie
perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymo ypatybes. Iš tiesų, kadangi
viešojo pirkimo procedūros grindžiamos perkančiųjų organizacijų ir ūkio subjektų
pasitikėjimo santykiais, pastarieji turi turėti galimybę perkančiosioms
organizacijoms pateikti visą vykstant viešojo pirkimo procedūrai naudingą
informaciją, nebijodami, kad šios pateiks tretiesiems asmenims informaciją,
kurios atskleidimas galėtų jiems pakenkti (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 14 d.
Sprendimo Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 34-36 punktus ir 2021 m. liepos
15 d. Sprendimo Komisija /Landesbank Baden-Wūrttemberg ir BPV, C-584/20 P
ir C-621/20 P, EU:C:2021:601, 112 punktą irjame nurodytą jurisprudenciją).

116 Iš Direktyvos 2014/24 nuostatų, nurodytų šio sprendimo 113 ir 114 punktuose,
taip pat iš 115 punkte minėtos jurisprudencijos matyti, kad perkančioji
organizacija, gavusi ūkio subjekto prašymą pateikti konfidencialia laikomą
informaciją, esančią konkursą laimėjusio konkurento pasiūlyme, iš esmės
neprivalo jos pateikti.

117 Vis dėlto, kaip savo išvados 40 ir 41 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis
advokatas, perkančiajai organizacijai negali būti privalomas paprastas ūkio
subjekto teiginys, kad perduota informacija yra konfidenciali. Toks ūkio subjektas
iš tiesų turi įrodyti, kad informacija, kurios atskleidimui jis prieštarauja, iš tikrųjų
yra konfidenciali, pavyzdžiui, pateikdamas įrodymų, kad joje yra techninių ar
komercinių paslapčių, kad ja būtų galima pasinaudoti siekiant iškreipti
konkurenciją arba jos atskleidimas galėtų būti jam žalingas.

118 Taigi, jeigu perkančiajai organizacijai kyla klausimas dėl minėto subjekto
perduotos informacijos konfidencialumo, ji turi, net prieš priimdama sprendimą
leisti pareiškėjui susipažinti su šia informacija, suteikti atitinkamam subjektui
galimybę pateikti papildomų įrodymų, kad būtų užtikrintas jo teisės į gynybą
paisymas. Atsižvelgiant į žalą, kuri galėtų kilti neteisėtai atskleidus konkurentui
tam tikrą informaciją, perkančioji organizacija, prieš pateikdama šią informaciją
ginčo šaliai, turi atitinkamam ūkio subjektui suteikti galimybę remtis šios
informacijos konfidencialumu ar tuo, kad ji yra komercinė paslaptis (pagal
analogiją žr. 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Varec, C-450/06, EU:C:2008:91,
54 punktą).

119 Be to, perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad sprendimas, kurį ketina priimti
ūkio subjektui pateikus prašymą gauti konkurento perduotuose dokumentuose
esančią informaciją, atitinka Direktyvoje 2014/24 nustatytas viešųjų pirkimų
taisykles, visų pirma susijusias su konfidencialios informacijos apsauga, nurodytas
šio sprendimo 113 ir 114 punktuose. Ši perkančioji organizacija turi tokią pačią
pareigą, kai pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 5 dalį valstybė narė, kuriai ji
priklauso, pasinaudojo galimybe teisę apskųsti perkančiųjų organizacijų priimtus
sprendimus teisme susieti su pareiga prieš tai šioms perkančiosioms
organizacijoms pateikti administracinį skundą.

120 Taip pat reikia pažymėti, kad atsisakiusi perduoti konfidencialią informaciją
vienam iš ūkio subjekto konkurentų arba per privalomą ikiteisminę ginčų
nagrinėjimo procedūrą gavusi administracinį skundą dėl atsisakymo atskleisti
tokią informaciją perkančioji organizacija taip pat turi laikytis bendrojo Sąjungos
teisės gero administravimo principo, apimančio reikalavimus, kurių valstybės
narės turi laikytis, kai įgyvendina Sąjungos teisę (2017 m. lapkričio 9 d.
Sprendimo LS Customs Services, C-46/16, EU:C:2017:839, 39 punktas ir jame
nurodyta jurisprudencija). Iš šių reikalavimų ypač svarbi pareiga motyvuoti
nacionalinių valdžios institucijų priimtus sprendimus, nes tai leidžia šių sprendimų
adresatams ginti savo teises ir, žinant visas aplinkybes, nuspręsti, ar tikslinga dėl
jų pareikšti ieškinį teisme. Si pareiga taip pat būtina, kad teismai galėtų vykdyti
šių sprendimų teisėtumo kontrolę, todėl tai yra viena iš Chartijos 47 straipsnyje
garantuotos teisminės kontrolės veiksmingumo sąlygų (šiuo klausimu žr. 1987 m.
spalio 15 d, Sprendimo Heylens irkt., 222/86, EU:C: 1987:442, 15 punktą;
2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo LS Customs Services, C-46/16, EU:C:2017:839,
40 punktą ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija/ Landesbank BadenWūrttemberg ir BPV, C-584/20 P ir C-621/20 P, EU:C:2021:601, 103 punktą).

121 Be to, konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsaugos principas
turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į veiksmingos teisminės apsaugos
reikalavimus ir paisant ginčo šalių teisės į gynybą (2008 m. vasario 14 d.
Sprendimo Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 51 ir 52 punktai ir juose nurodyta
jurisprudencija).

122 Siekdama suderinti Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą
atskleisti ūkio subjektų pateiktą konfidencialią informaciją su bendruoju Sąjungos
teisės gero administravimo principu, iš kurio kyla pareiga motyvuoti, perkančioji
organizacija turi aiškiai nurodyti motyvus, dėl kurių mano, kad informacija, su
kuria prašoma leisti susipažinti, arba bent jau dalisjos yra konfidenciali.

123 Be to, atliekant šį palyginimą reikia atsižvelgti į tai, kad, nesant pakankamai
informacijos, leidžiančios patikrinti, ar perkančiosios organizacijos sprendime,
susijusiame su atitinkamos sutarties sudarymu su kitu subjektu, galimai yra klaidų
ar pažeidimų, nelaimėjęs konkurso dalyvis praktiškai neturės galimybės
pasinaudoti Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta teise į
veiksmingą teisinę gynybą dėl tokio sprendimo, nesvarbu, ar tai būtų skundas
perkančiajai organizacijai pagal šio straipsnio 5 dalį, ar ieškinys teismui. Todėl
tam, kad nepažeistų šios teisės, perkančioji organizacija turi ne tik motyvuoti savo
sprendimą tam tikrus duomenis laikyti konfidencialiais, bet taip pat pranešti - kiek
įmanoma neutraliau ir taip, kad tokiu pranešimu būtų išsaugotas šių duomenų
konkrečių elementų, kurių apsauga šiuo požiūriu yra pateisinama,
konfidencialumas, - jų esminį turinį tokiam konkurso dalyviui, kuris to prašo,
ypač duomenų, susijusių su svarbiais jos sprendimo ir pasirinkto pasiūlymo
aspektais, turinį.

124 Perkančiosios organizacijos pareiga saugoti ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta
sudaryti viešojo pirkimo sutartį, konfidencialia laikomą informaciją neturi būti
aiškinama taip plačiai, kad dėl jos pareiga motyvuoti netektų prasmės (šiuo
klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank BadenWūrttemberg ir BPV, C-584/20 P ir C-621/20 P, EU:C:2021:601, 120 punktą) ir
kad dėl to Direktyvos 89/665, kuri būtent nustato valstybių narių pareigą numatyti
veiksmingas teisių gynimo priemones, 1 straipsnio 1 ir 3 dalys taptų
neveiksmingos. Šiuo tikslu perkančioji organizacija gali, be kita ko, jeigu jai
taikoma nacionalinė teisė tam neprieštarauja, pateikti tam tikrų paraiškos ar
pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima
nustatyti konfidencialios informacijos.

125 Be to, reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2014/24 21 straipsnio 2 dalį
perkančiosios organizacijos gali nustatyti ūkio subjektams reikalavimus, kuriais
siekiama apsaugoti informacijos, jų pateiktos per viešojo pirkimo procedūrą,
konfidencialumą. Taigi, jeigu nekonfidenciali informacija šiuo tikslu būtų
tinkama, perkančioji organizacija taip pat galėtų pasinaudoti šia galimybe, kad
užtikrintų nelaimėjusio konkurso dalyvio teisės j veiksmingą teisinę gynybą
paisymą, prašydama ūkio subjekto, kurio pasiūlymas buvo pasirinktas, pateikti jai
nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją.

126 Galiausiai reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju perkančioji organizacija privalo
laiku, dar prieš pradėdama vykdyti šį sprendimą, informuoti atitinkamą ūkio
subjektą apie savo sprendimą perduoti vienam iš jo konkurentų informaciją, kuri,
šio subjekto teigimu, yra konfidenciali, kad jis galėtų prašyti perkančiosios
organizacijos ar kompetentingo nacionalinio teismo imtis laikinųjų priemonių,
kaip numatytos Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies a punkte, ir taip išvengti
to, kad jam būtų padaryta nepataisomos žalos.
— Dėl kompetentingo nacionalinio teismo pareigos saugoti konfidencialią
informaciją apimties

127 Kalbant apie pareigas, kurios tenka kompetentingam nacionaliniam teismui
nagrinėjant ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo visiškai arba iš
dalies atmesti prašymą leisti susipažinti su subjekto, kurio pasiūlymas buvo
pasirinktas, perduota informacija, taip pat reikia priminti, kad Direktyvos 89/665
1 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kuriomis siekiama apsaugoti ūkio subjektus nuo
perkančiosios organizacijos savivalės, stengiamasi užtikrinti, kad visose
valstybėse narėse būtų taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės, siekiant
garantuoti veiksmingą Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymą, ypač etape, kai
pažeidimus dar galima ištaisyti (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d.
Sprendimo Star Storage irkt., C-439/14 ir C-488/14, EU:C:2016:688, 41 punktą
irjame nurodytą jurisprudenciją).

128 Valstybės narės taip pat turi nustatyti procesines kreipimosi į teismą taisykles,
skirtas garantuoti pagal Sąjungos teisę kandidatams ir konkursų dalyviams,
nukentėjusiems dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, suteiktų teisių apsaugai,
kad būtų užtikrinta, jog nebus pakenkta nei Direktyvos 89/665 veiksmingumui,
nei privatiems asmenims pagal Sąjungos teisę suteiktoms teisėms. Be to,
Direktyva 2007/66, kaip matyti iš jos 36 konstatuojamosios dalies, taigi, ir
Direktyva 89/665, kurią ji iš dalies pakeitė ir papildė, siekiama užtikrinti visapusį
teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos
Chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose, paisymą (šiuo klausimu žr.
2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Star Storage irkt., C-439/14 ir C-488/14,
EU:C:2016:688, 42-46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Todėl
nustatydamos ieškinių pareiškimo teisme procesines taisykles valstybės narės turi
užtikrinti, kad būtų laikomasi šios teisės. Taigi, nepaisant to, kad nėra Sąjungos
teisės normų, susijusių su ieškinių pareiškimo nacionaliniuose teismuose tvarka, ir
siekiant nustatyti pagal Sąjungos teisės aktą priimtų nacionalinių sprendimų
teisminės peržiūros intensyvumą, reikia atsižvelgti j Sąjungos teisės akto tikslą ir
užtikrinti, kad nebūtų pažeistas jo veiksmingumas (2019 m. birželio 26 d.
Sprendimo Craeynest irkt., C-723/17, EU:C:2019:533, 46 punktas ir jame
nurodyta jurisprudencija).

129 Vis dėlto nagrinėjant ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūros rungimosi principas
nereiškia, kad šalims suteikiama neribota ir absoliuti teisė susipažinti su visa už
peržiūrą atsakingai institucijai pateikta informacija, susijusia su aptariama viešojo
pirkimo procedūra (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Varec,
C-450/06, EU:C:2008:91, 51 punktą). Priešingai, kaip iš esmės pažymėta šio
sprendimo 121 punkte, kiek tai susiję su perkančiosioms organizacijoms šiuo
klausimu tenkančiomis pareigomis, pareiga pateikti nelaimėjusiam konkurso
dalyviui pakankamai informacijos, kad būtų apsaugota jo teisė į veiksmingą
teisinę gynybą, turi būti suderinta su kitų ūkio subjektų teise į jų konfidencialios
informacijos ir komercinių paslapčių apsaugą.

130 Taigi kompetentingas nacionalinis teismas, visapusiškai atsižvelgdamas tiek į
būtinybę apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su sąžiningos konkurencijos vykstant
viešojo pirkimo procedūroms išsaugojimu, tiek į būtinybę apsaugoti iš tikrųjų
konfidencialią informaciją ir ypač viešojo pirkimo procedūros dalyvių komercines
paslaptis, turi patikrinti, ar perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, kad
informacija, kurią ji atsisakė pateikti pareiškėjui, yra konfidenciali. Šiuo tikslu
kompetentingas nacionalinis teismas turi išsamiai išnagrinėti visas reikšmingas
faktines ir teisines aplinkybes. Be to, jis būtinai turi turėti reikiamą informaciją
(įskaitant konfidencialią ir komercines paslaptis), kad galėtų priimti sprendimą,
žinodamas visas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo
Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 53 punktą).

131 Tuo atveju, jeigu tas teismas taip pat manytų, kad atitinkama informacija yra
konfidenciali ir jos dėl to negalima atskleisti atitinkamo ūkio subjekto
konkurentams, reikia priminti, kad, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas,
nors rungimosi principas paprastai reiškia proceso šalių teisę susipažinti su
teismui pateiktais įrodymais ir pastabomis ir dėl jų diskutuoti, tam tikrais atvejais
gali būti būtina neatskleisti šalims tam tikros informacijos, kad būtų apsaugotos
pagrindinės trečiųjų asmenų teisės ar svarbus viešasis interesas (2008 m. vasario
14 d. Sprendimo Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 47 punktas).

132 Viena iš pagrindinių teisių, kurios gali būti taip saugomos, yra Chartijos
7 straipsnyje įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo ir komunikacijos gerbimą ir teisė
į komercinių paslapčių apsaugą, kurią Teisingumo Teismas pripažino bendruoju
Sąjungos teisės principu (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo
Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 48 ir 49 punktus).

133 Taigi, atsižvelgiant į konfidencialios informacijos apsaugos svarbą, pažymėtą šio
sprendimo 131 ir 132 punktuose, už peržiūros procedūrą viešųjų pirkimų srityje
atsakinga institucija prireikus turi galėti nuspręsti, kad tam tikra jos turimoje bylos
medžiagoje esanti informacija neturi būti perduota šalims ir jų advokatams (šiuo
klausimu žr. 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Varec, C-450/06, EU:C:2008:91,
43 punktą).

134 Be to, reikia paaiškinti: jeigu kompetentingas nacionalinis teismas mano, jog
perkančioji organizacija teisingai ir pakankamai motyvuotai nusprendė, kad
prašoma informacija negali būti atskleista dėl jos konfidencialumo, atsižvelgiant į
perkančiosios organizacijos pareigas pagal veiksmingos teisminės apsaugos
principą, kurios primintos šio sprendimo 121-123 punktuose, šios perkančiosios
organizacijos elgesys šiuo klausimu negali būti kritikuojamas argumentuojant tuo,
kad ji pernelyg saugojo ūkio subjekto, kurio konfidencialios informacijos buvo
prašoma, interesus.

135 Kompetentingas nacionalinis teismas taip pat turi patikrinti, ar pakanka
sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija atsisakė atskleisti konfidencialią
informaciją arba kuriuo atmetė administracinį skundą dėl prieš tai priimto
sprendimo atsisakyti pateikti šią informaciją, motyvų, kad, remiantis šio
sprendimo 120 punkte nurodyta jurisprudencija, pirma, pareiškėjas galėtų ginti
savo teises ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga dėl šio sprendimo
pareikšti ieškinį teisme, ir, antra, teismai galėtų vykdyti šio sprendimo teisėtumo
kontrolę. Be to, atsižvelgiant į žalą, kurią ūkio subjektas gali patirti dėl neteisėto
tam tikros informacijos atskleidimo konkurentui, kompetentingas nacionalinis
teismas turi suderinti pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip ji
suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, ir šio ūkio subjekto teisę į konfidencialios
informacijos apsaugą.

136 Galiausiai kompetentingas nacionalinis teismas turi galėti panaikinti sprendimą
atsisakyti pateikti informaciją arba sprendimą atmesti administracinį skundą, jeigu
jie neteisėti, ir prireikus grąžinti bylą perkančiajai organizacijai ar net pats priimti
naują sprendimą, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę. Kadangi prašymą
priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas devintuoju klausimu siekia
išsiaiškinti, ar teismas, į kurį kreiptasi su prašymu atskleisti konfidencialią
informaciją, turi pats išnagrinėti ne tik jos svarbą, bet ir poveikį viešojo pirkimo
procedūros teisėtumui, pakanka pažymėti, kad pagal Direktyvos 89/65 1 straipsnio
3 dalį valstybės narės turi nustatyti išsamias taisykles, reglamentuojančias
peržiūros procedūras, leidžiančias ginčyti perkančiųjų organizacijų priimtus
sprendimus.

137 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį, aštuntąjį ir devintąjį klausimus reikia
atsakyti:
- Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa ir 1 straipsnio 3 ir
5 dalys, taip pat Direktyvos 2014/24 21 straipsnis, siejamas su bendruoju
Sąjungos teisės gero administravimo principu, aiškintini taip, kad perkančioji
organizacija, į kurią ūkio subjektas kreipiasi su prašymu pateikti konfidencialia
laikomą informaciją, esančią konkurento, su kuriuo nuspręsta sudaryti sutartį,
pasiūlyme, neprivalo pateikti šios informacijos, jeigu dėl jos perdavimo būtų
pažeistos Sąjungos teisės nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos,
net jeigu ūkio subjekto prašymas pateiktas nagrinėjant to paties ūkio subjekto
skundą dėl perkančiosios organizacijos atlikto konkurento pasiūlymo vertinimo
teisėtumo. Kai perkančioji organizacija atsisako perduoti tokią informaciją arba
atsisako tai padaryti ir atmeta ūkio subjekto pateiktą administracinį skundą dėl
atitinkamo konkurento pasiūlymo vertinimo teisėtumo, ji privalo palyginti
pareiškėjo teisę į gerą administravimą ir konkurento teisę į jo konfidencialios
informacijos apsaugą taip, kad jos sprendimas atsisakyti pateikti informaciją ar
atmesti administracinį skundą būtų motyvuotas ir kad teisė į veiksmingą teisinę
gynybą, kuria naudojasi nelaimėjęs konkurso dalyvis, neprarastų
veiksmingumo,
- Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa ir 1 straipsnio 3 ir
5 dalys, taip pat Direktyvos 2014/24 21 straipsnis, siejami su Chartijos
47 straipsniu, aiškintini taip, kad kompetentingas nacionalinis teismas,
nagrinėjantis ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atsisakyti
pateikti ūkio subjektui konfidencialia laikomą informaciją, esančią konkurento,
su kuriuo nuspręsta sudaryti sutartį, perduotuose dokumentuose, arba ieškinį
dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti administracinį skundą dėl
tokio sprendimo atsisakyti pateikti informaciją, privalo palyginti pareiškėjo
teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir konkurento teisę į jo konfidencialios
informacijos ir komercinių paslapčių apsaugą. Šiuo tikslu šis teismas, kuris
būtinai turi turėti reikiamą informaciją, įskaitant konfidencialią informaciją ir
komercines paslaptis, kad žinodamas visas aplinkybes galėtų priimti
sprendimą, ar ši informacija gali būti pateikta, turi išnagrinėti visas reikšmingas
faktines ir teisines aplinkybes. Jis taip pat turi galėti panaikinti sprendimą
atsisakyti pateikti informaciją arba sprendimą atmesti administracinį skundą,
jeigu jie yra neteisėti, ir prireikus grąžinti bylą perkančiajai organizacijai arba
pats priimti naują sprendimą, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę.

Dėl dešimtojo klausimo

138 Dešimtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš
esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti
taip, kad nacionalinis teismas, nagrinėjantis ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta
nesudaryti sutarties, ir perkančiosios organizacijos ginčą, gali, pirma, nukrypti nuo
perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo dėl ūkio subjekto, su kuriuo
nuspręsta sudaryti sutartį, veiksmų teisėtumo, nustatydamas savo sprendime visas
būtinas iš to išplaukiančias pasekmes, ir, antra, savo iniciatyva nagrinėti pagrindą,
susijusį su perkančiosios organizacijos padaryta vertinimo klaida.

139 Pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalį perkančiosios organizacijos gali
pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš viešojo pirkimo
procedūros visus ūkio subjektus, esančius bet kurioje iš šioje nuostatoje nurodytų
situacijų.

140 Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo
dešimtajame klausime aiškiai nurodė 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Delta
Antrepriza de Construcfii §i Montaj 93 (C-267/18, EU:C:2019:826), pirmiausia
reikia pažymėti, kad tas sprendimas susijęs su pačios perkančiosios organizacijos
įgaliojimais atlikti savo pačios vertinimą pagal vieną iš Direktyvos 2014/24
57 straipsnio 4 dalyje nurodytų neprivalomų pašalinimo pagrindų, todėl jis nėra
tiesiogiai svarbus siekiant atsakyti į šį klausimą, nes klausimas susijęs su teismo,
nagrinėjančio nelaimėjusio konkurso dalyvio ir perkančiosios organizacijos ginčą,
kompetencija.

141 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Meca
(C-41/18, EU:C:2019:507) 28 ir 34 punktuose pažymėjo, jog iš šios nuostatos
formuluotės matyti, kad ne nacionaliniam teismui, o tik perkančiajai organizacijai
konkurso dalyvių atrankos etape pavesta įvertinti, ar ūkio subjektas turi būti
pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros.

142 Vis dėlto šis aiškinimas pateiktas atsižvelgiant į bylos, kurioje buvo priimtas šis
sprendimas, aplinkybes; joje Teisingumo Teismas turėjo nagrinėti nacionalinės
teisės nuostatas, pagal kurias pareiškus ieškinį teisme dėl sprendimo nutraukti
viešojo pirkimo sutartį, perkančiosios organizacijos priimto dėl didelių trūkumų ją
vykdant, perkančioji organizacija, kuri paskelbia naują konkursą, dalyvių atrankos
etape negali vertinti ūkio subjekto, su kuriuo sudaryta sutartis buvo nutraukta,
patikimumo (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C-41/18, EU:C:2019:507,
42 punktas).

143 Vis dėlto sprendimą, kuriuo perkančioji organizacija atsisako, net jeigu
netiesiogiai, pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl kurio nors iš
Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje numatytų neprivalomų pašalinimo
pagrindų, būtinai turi galėti ginčyti bet kuris asmuo, turintis ar turėjęs interesą
sudaryti atitinkamą sutartį ir kuriam dėl šios nuostatos pažeidimo buvo ar galėjo
būti padaryta žala; priešingu atveju būtų pažeista teisė į veiksmingą teisinę
gynybą, viešųjų pirkimų srityje garantuojama Direktyvos 89/665 1 straipsnio
1 dalies ketvirtoje pastraipoje ir 1 straipsnio 3 dalyje, taip pat Chartijos
47 straipsnyje.

144 Darytina išvada, kad nacionalinis teismas, nagrinėdamas kandidato ar konkurso
dalyvio, su kuriuo nuspręsta nesudaryti sutarties, ir perkančiosios organizacijos
ginčą, gali patikrinti pastarosios atliktą vertinimą, ar buvo įvykdytos sąlygos,
reikalingos taikyti vieną iš Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje nurodytų
neprivalomųjų pašalinimo pagrindų ūkio subjektui, su kuriuo sudaryta sutartis, ir
dėl to nuo jo nukrypti. Taigi, atsižvelgiant į konkretų atvejį, toks teismas gali šiuo
klausimu bylą išspręsti iš esmės arba perduoti ją perkančiajai organizacijai ar
kompetentingam nacionaliniam teismui.

145 Esant tokiai situacijai, pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad nacionaliniai
teismai savo iniciatyva nurodytų ieškinio pagrindą, susijusį su Sąjungos teisės
nuostatų pažeidimu, jeigu šio pagrindo nagrinėjimas, remiantis kitais faktais ir
aplinkybėmis nei tos, kuriomis minėtų nuostatų taikymu suinteresuota šalis grindė
savo prašymą, įpareigotų peržengti jiems nustatytas ribas (visų pirma šalių
apibrėžto ginčo ribas) (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo van
Schijndel ir van Veen, C-430/93 ir C-431/93, EU:C:1995:441, 21 ir 22 punktus;
taip pat 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Autorita Garante della Concorrenza e
dėl Mercato -Antitrust ir Coopservice, C-216/17, EU:C:2018:1034, 40 punktą).

146 Pagal suformuotą jurisprudenciją, nesant Sąjungos teisės nuostatų konkrečioje
srityje, kiekviena valstybė narė, remdamasi valstybių narių procesinės
autonomijos principu, turi nustatyti administracinės procedūros ir teismo proceso
taisykles, skirtas asmenų teisių, kurios kyla iš Sąjungos teisės, apsaugai užtikrinti.
Vis dėlto pagal lygiavertiškumo principą šios procesinės taisyklės neturi būti
mažiau palankios, nei taikomos panašiems skundams ir ieškiniams, numatytiems
iš nacionalinės teisės sistemos kylančių teisių apsaugai (2015 m. spalio 6 d.
Sprendimo Orizzonte Salute, C-61/14, EU:C:2015:655, 46 punktas ir jame
nurodyta jurisprudencija).

147 Taigi nacionalinis teismas ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad ūkio subjektas
pažeidė Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalį, savo iniciatyva gali nurodyti tik
tuo atveju, jeigu tai leidžia jo nacionalinė teisė (šiuo klausimu žr. 1995 m.
gruodžio 14 d. Sprendimo van Schijndel ir van Veen, C-430/93 ir C-431/93,
EU:C: 1995:441, 13 ir 14 punktus).

148 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į dešimtąjį klausimą reikia atsakyti:
Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalis aiškintina taip, kad nacionalinis teismas,
nagrinėjantis ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta nesudaryti sutarties, ir
perkančiosios organizacijos ginčą, gali nukrypti nuo perkančiosios organizacijos
atlikto vertinimo dėl ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta sudaryti sutartį, veiksmų
teisėtumo, taigi, nustatyti savo sprendime visas būtinas iš to išplaukiančias
pasekmes. Tačiau pagal lygiavertiškumo principą toks teismas gali savo iniciatyva
nagrinėti pagrindą, susijusį su perkančiosios organizacijos padaryta vertinimo
klaida, tik jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę.

Dėl vienuoliktojo klausimo

149 Savo vienuoliktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs
teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies
antrą pastraipą, siejamą su šios direktyvos 57 straipsnio 4 ir 6 dalimis, reikia
aiškinti taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias
tuo atveju, jeigu ūkio subjektas, ūkio subjektų grupės narys, rimtai iškraipė faktus
pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti grupę,
arba jos atitiktį atrankos kriterijams, o jo partneriai apie šiuos iškraipytus faktus
nežino, pašalinimo iš bet kurios viešojo pirkimo procedūros priemonė gali būti
taikoma visiems šios grupės nariams.

150 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies
pirmoje pastraipoje numatyta ūkio subjekto teisė dėl konkrečios sutarties remtis
kitų subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio, kad
tenkintų tiek šios direktyvos 58 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus, susijusius
su ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, tiek šios direktyvos 58 straipsnio 4 dalyje
nurodytus kriterijus dėl techninių ir profesinių pajėgumų (2021 m. birželio 3 d.
Sprendimo Rad Service irkt., C-210/20, EU:C:2021:445, 30 punktas ir jame
nurodyta jurisprudencija).

151 Pagal Direktyvos 2014/24 59 straipsnio 1 dalies antrą ir trečią pastraipas šia teise
ketinantis pasinaudoti ūkio subjektas, pateikdamas savo prašymą dalyvauti arba
pasiūlymą, turi perkančiajai organizacijai pateikti Europos bendrąjį viešųjų
pirkimų dokumentą (EBVPD), kuriame patvirtina, kad nei jis, nei subjektai, kurių
pajėgumais ketina remtis, nėra vienoje iš šios direktyvos 57 straipsnyje nurodytų
situacijų, dėl kurios turi būti arba gali būti pašalintas, ir (arba) kad tenkinamas
atitinkamas atrankos kriterijus.

152 Taigi perkančioji organizacija pagal Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies
antrą pastraipą turi, be kita ko, patikrinti, ar yra šios direktyvos 57 straipsnyje
nurodytų pašalinimo pagrindų, susijusių su šiuo ūkio subjektu ar vienu iš subjektų.
Jeigu tokių pagrindų yra, ji gali pareikalauti (arba gali būti valstybės narės, kuriai
ji priklauso, įpareigota pareikalauti), kad atitinkamas ūkio subjektas pakeistų
subjektą, kurio pajėgumais ketina remtis, tačiau dėl kurio yra neprivalomųjų
pašalinimo pagrindų.

153 Vis dėlto reikia pažymėti, jog pagal šios direktyvos 63 straipsnį reikalaujama, kad
perkančioji organizacija, dar prieš pareikalaudama, kad konkurso dalyvis pakeistų
subjektą, kurio pajėgumais ketina remtis, dėl to, kad šis yra vienoje iš
Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų situacijų, šiam konkurso
dalyviui ir (arba) šiam subjektui suteiktų galimybę nurodyti taisomąsias
priemones, kurių šis galbūt ėmėsi, siekdamas ištaisyti nustatytą pažeidimą, taigi
įrodyti, kad vėl gali būti laikomas patikimu subjektu (šiuo klausimu žr. 2019 m.
spalio 3 d. Sprendimo Delta Antrepriza de Constructii si Montaj 93, C-267/18,
EU:C:2019:826, 37 punktą ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Rad Service irkt.,
C 210/20, ECLI:EU:C:2021:445, 36 punktą).

154 Toks šios Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aiškinimas
gali užtikrinti šios direktyvos 57 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos
veiksmingumą; ja iš esmės garantuojama kiekvieno ūkio subjekto, esančio vienoje
iš šios nuostatos 1 ir 4 dalyse nurodytų situacijų, teisė pateikti įrodymų, kad
priemonių, kurių jis ėmėsi, pakanka jo patikimumui patvirtinti, nepaisant to, kad
egzistuoja svarbus pašalinimo pagrindas (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 3 d.
Sprendimo Rad Service ir kt., C-210/20, EU:C:2021:445, 35 punktą).

155 Be to, toks aiškinimas padeda užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos pagal
šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą laikytųsi proporcingumo
principo. Iš tiesų iš šio principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas,
matyti, kad įgyvendinant šios direktyvos nuostatas valstybių narių ar perkančiųjų
organizacijų nustatytos taisyklės neturi viršyti to, kas būtina šia direktyva
siekiamiems tikslams įgyvendinti (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d.
Sprendimo Michaniki, C-213/07, EU:C:2008:731, 48 punktą ir 2020 m. sausio
30 d. Sprendimo Tim, C-395/18, EU:C:2020:58, 45 punktą).

156 Šiuo klausimu reikia priminti, kad taikydamos neprivalomus pašalinimo pagrindus
perkančiosios organizacijos šiam principui turi skirti ypatingą dėmesį. Šis
dėmesys turi būti dar didesnis, kai nacionalinės teisės aktuose numatytas
pašalinimas taikomas konkurso dalyviui ne dėl jo, o dėl subjekto, kurio
pajėgumais ketina remtis ir kurio atžvilgiu neturi jokios kontrolės galios, padaryto
pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Tim, C-395/18,
EU:C:2020:58, 48 punktą ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Rad Service irkt.,
C-210/20, EU:C:2021:445, 39 punktą).

157 Pagal proporcingumo principą perkančioji organizacija privalo konkrečiai ir
individualiai įvertinti atitinkamo subjekto elgesį. Šiuo tikslu perkančioji
organizacija turi atsižvelgti į konkurso dalyvio turėtas priemones patikrinti, ar
subjektas, kurio pajėgumais ketino remtis, yra padaręs pažeidimą (2021 m.
birželio 3 d. Sprendimo Rad Service irkt., C-210/20, EU:C:2021:445,
40 punktas).

158 Taigi į vienuoliktąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 63 straipsnio
1 dalies antra pastraipa, siejama su šios direktyvos 57 straipsnio 4 ir 6 dalimis,
aiškintina taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal
kurias tuo atveju, jeigu ūkio subjektas, kuris yra ūkio subjektų grupės narys, rimtai
iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų
pašalinti grupę, arba jos atitiktį atrankos kriterijams, o jo partneriai apie šiuos
iškraipytus faktus nežino, pašalinimo iš bet kurios viešojo pirkimo procedūros
priemonė gali būti taikoma visiems šios grupės nariams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

159 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti
prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi
išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu
Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama
Direktyva 2004/18/EB, 58 straipsnį reikia aiškinti taip, kad ūkio
subjektų pareiga įrodyti tam tikrą vidutinę metinę apyvartą vykdant
veiklą srityje, susijusioje su aptariama viešojo pirkimo sutartimi, yra
atrankos kriterijus dėl šių ūkio subjektų ekonominio ir finansinio
pajėgumo, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 3 dalį.

2. Kartu taikomas Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalies ir
60 straipsnio 3 dalies nuostatas reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, jeigu
perkančioji organizacija reikalauja, kad ūkio subjektai turėtų nurodytą
minimalią apyvartą srityje, susijusioje su atitinkama viešojo pirkimo
sutartimi, siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą ūkio
subjektas gali remtis laikinos įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis
pajamomis tik jeigu iš tikrųjų pagal atitinkamą viešojo pirkimo sutartį
prisidėjo prie šios grupės veiklos, analogiškos tai, su kuria susijusi
viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia įrodyti savo
ekonominį ir finansinį pajėgumą, vykdymo.

3. Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 4 dalį, 42 ir 70 straipsnius reikia
aiškinti taip, kad konkurse nustatytam techniniam reikalavimui jie gali
būti taikomi kartu.

4. 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir
kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant
viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš
dalies pakeistos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2014/23/ES, 1 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą,
1 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti
taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atsisakyti ūkio
subjektui pateikti konfidencialia laikomą informaciją, esančią kito ūkio
subjekto paraiškos dokumentuose ar pasiūlyme, yra aktas, kurį galima
apskųsti, ir kad tuo atveju, jeigu valstybė narė, kurios teritorijoje
vyksta atitinkama viešojo pirkimo procedūra, numatė, kad bet kuris
asmuo, siekiantis ginčyti perkančiosios organizacijos priimtą
sprendimą, prieš pareikšdamas ieškinį teisme privalo pateikti
administracinį skundą, ši valstybė narė taip pat gali numatyti, kad prieš
teisme pareiškiant ieškinį dėl šio sprendimo atsisakyti leisti susipažinti
su informacija turi būti pateiktas toks išankstinis administracinis
skundas.

5. Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 1 straipsnio
1 dalies ketvirtą pastraipą ir 1 straipsnio 3 ir 5 dalis, taip pat
Direktyvos 2014/24 21 straipsnį, siejamą su bendruoju Sąjungos teisės
gero administravimo principu, reikia aiškinti taip, kad perkančioji
organizacija, į kurią ūkio subjektas kreipiasi su prašymu pateikti
konfidencialia laikomą informaciją, esančią konkurento, su kuriuo
nuspręsta sudaryti sutartį, pasiūlyme, neprivalo jos pateikti, jeigu dėl
jos perdavimo būtų pažeistos Sąjungos teisės nuostatos dėl
konfidencialios informacijos apsaugos, net jeigu ūkio subjekto prašymas
pateiktas nagrinėjant to paties ūkio subjekto skundą dėl perkančiosios
organizacijos atlikto konkurento pasiūlymo vertinimo teisėtumo. Kai
perkančioji organizacija atsisako perduoti tokią informaciją arba
atsisako tai padaryti ir atmeta ūkio subjekto pateiktą administracinį
skundą dėl atitinkamo konkurento pasiūlymo vertinimo teisėtumo, ji
privalo palyginti pareiškėjo teisę į gerą administravimą ir konkurento
teisę į jo konfidencialios informacijos apsaugą taip, kad jos sprendimas
atsisakyti pateikti informaciją ar atmesti administracinį skundą būtų
motyvuotas ir kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kuria naudojasi
nelaimėjęs konkurso dalyvis, neprarastų veiksmingumo.

6. Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 1 straipsnio
1 dalies ketvirta pastraipa ir 1 straipsnio 3 ir 5 dalys, taip pat
Direktyvos 2014/24 21 straipsnis, siejami su Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad
kompetentingas nacionalinis teismas, nagrinėjantis ieškinį dėl
perkančiosios organizacijos sprendimo atsisakyti pateikti ūkio subjektui
konfidencialia laikomą informaciją, esančią konkurento, su kuriuo
nuspręsta sudaryti sutartį, perduotuose dokumentuose, arba ieškinį dėl
perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti administracinį skundą
dėl tokio sprendimo atsisakyti pateikti informaciją, privalo palyginti
pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir konkurento teisę į jo
konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsaugą. Šiuo
tikslu šis teismas, kuris būtinai turi turėti reikiamą informaciją,
įskaitant konfidencialią informaciją ir komercines paslaptis, kad
žinodamas visas aplinkybes galėtų priimti sprendimą, ar ši informacija
gali būti pateikta, turi išnagrinėti visas reikšmingas faktines ir teisines
aplinkybes. Jis taip pat turi galėti panaikinti sprendimą atsisakyti
pateikti informaciją arba sprendimą atmesti administracinį skundą,
jeigu jie yra neteisėti, ir prireikus grąžinti bylą perkančiajai
organizacijai arba pats priimti naują sprendimą, jeigu tai leidžiama
pagal nacionalinę teisę.

7. Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad
nacionalinis teismas, nagrinėjantis ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta
nesudaryti sutarties, ir perkančiosios organizacijos ginčą, gali nukrypti
nuo perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo dėl ūkio subjekto, su
kuriuo nuspręsta sudaryti sutartį, veiksmų teisėtumo, taigi, nustatyti
savo sprendime visas būtinas iš to išplaukiančias pasekmes. Tačiau
pagal lygiavertiškumo principą toks teismas gali savo iniciatyva
nagrinėti pagrindą, susijusį su perkančiosios organizacijos padaryta
vertinimo klaida, tik jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę.
8. Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su
šios direktyvos 57 straipsnio 4 ir 6 dalimis, reikia aiškinti taip, kad
pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tuo
atveju, jeigu ūkio subjektas, kuris yra ūkio subjektų grupės narys,
rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti,
ar nėra pagrindų pašalinti grupę, arba jos atitiktį atrankos kriterijams,
o jo partneriai apie šiuos iškraipytus faktus nežino, pašalinimo iš bet
kurios viešojo pirkimo procedūros priemonė gali būti taikoma visiems
šios grupės nariams