Civilinė byla Nr. e3K-3-325-378/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01541-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios individualios J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo ir atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto priešieškinį bankrutuojančiai individualiai J. įmonei „J.“ ir J. J. dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Versina“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartį pažeidusios šalies atsakomybę už kitos šalies patirtus nuostolius, kai dėl šio pažeidimo sutartis buvo nutraukta ir kita šalis sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, taikymo ir aiškinimo.
2. Ieškovė bankrutuojanti individuali J. įmonė „J.“ teismo prašė priteisti iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto 29 203,27 Eur skolą už atliktus darbus, 1343,21 Eur delspinigius ir sulaikytą 46 528,95 Eur sumą.
3. Ieškovė nurodė, kad pagal 2014 m. lapkričio 19 d. su atsakovu sudarytą rangos sutartį modernizavo bendrabutį Vilniuje, Didlaukio g. 59. Atsakovas darbus priėmė, todėl jam atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove. Skola – 29 203,27 Eur už atliktus darbus ir 1343,21 Eur delspinigių skaičiuojant sutartines netesybas po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Be to, atsakovas privalo sumokėti 46 528,95 Eur sulaikytą sumą.
4. Atsakovas VšĮ Vilniaus universitetas pareiškė priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai individualiai J. įmonei „J.“ ir atsakovui ieškovės savininkui J. J. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iš ieškovės ir atsakovo J. J. 479 658,47 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines procesines palūkanas, šalims priteistinas sumas įskaitant.
5. Atsakovas nurodė, kad, ieškovei laimėjus viešąjį konkursą, su ieškove 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė penkias rangos sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti bendrabučių, esančių Vilniuje, Didlaukio g. 59 ir Saulėtekio al. 4, 6, 8, 12, modernizavimo rangos darbus (dėl kiekvieno bendrabučio sudaryta atskira sutartis). Vykdant projektavimo darbus atsakovas nuolat informuodavo ieškovę, kad tikslus rangos sutartyse įtvirtintų rangos darbų atlikimo terminų laikymasis yra esminė rangos sutarčių sąlyga. Po 2016 m. birželio 27 d. atsakovas iš ieškovės elgesio suprato, kad ieškovė neketina tęsti įsipareigojimų, t. y. baigti rangos darbų per papildomai keletą kartų atsakovo pratęstus terminus. Atsakovas, siekdamas neprarasti statybos rangos darbų finansavimo, teikiamo UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros, taip pat siekdamas sumažinti galimų nuostolių dydį, nutraukė keturias rangos sutartis prieš terminą ir sudarė ieškovei sąlygas laiku įvykdyti vieną sutartį dėl Didlaukio g. esančio bendrabučio. Atsakovas per įmanomai trumpiausią laiką įvykdė naują viešąjį pirkimą bei su pirkimą laimėjusiais trečiaisiais asmenimis sudarė nutrauktas sutartis pakeičiančias sutartis, išvengė didesnių nuostolių dėl ieškovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo.

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – įskaitęs ieškovei iš atsakovo priteistiną 77 137,56 Eur sumą, teismas priteisė atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo – ieškovės savininko J. J. 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines procesines palūkanas.
7. Kadangi atsakovas neginčijo ieškinio reikalavimo dėl 29 200,27 Eur skolos priteisimo, teismas jį tenkino. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas nepagrįstai naudojosi sulaikymo teise, taip pat tenkino ieškinio reikalavimus dėl 46 594,08 Eur sulaikytos sumos ir 1343,21 Eur delspinigių priteisimo.
8. Nagrinėdamas priešieškinio reikalavimus, teismas nustatė, kad jie grindžiami 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartimi Nr. RanS-5000-2664 dėl Vilniuje, Saulėtekio al. 6, esančio bendrabučio modernizavimo (toliau – ir Pradinė sutartis, Pradinė rangos sutartis), atsakovui reikalaujant dėl ieškovės šios sutarties netinkamo vykdymo patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovas 2016 m. gegužės 26 d. pranešimu reikalavo iš ieškovės baigti rangos darbus iki 2016 m. liepos 30 d., o 2016 m. liepos 5 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2016 m. liepos 20 d. 
9. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešime Vilniaus universiteto tarybai nurodyta, kad su ieškove Sutartis sudaryta atsižvelgiant į mažiausią pasiūlytą kainą su PVM – 621 495,22 Eur. Darbai turėjo būti atlikti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Gavus UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą sutarčių vykdymo terminai pratęsti, tačiau, 2016 m. liepos mėn. duomenimis, pagal Sutartį atlikta 56,81 proc. darbų.
10. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad su UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra sutarta, jog, sudarius naujas sutartis ir užbaigus darbus iki 2016 m. spalio 14 d., būtų galima išsaugoti teikiamą finansavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad darbai turėjo būti atlikti per likusį 2,5 mėn. paskolos panaudojimo terminą, atsakovas sutartis su naujais rangovais sudarė skubos tvarka, atlikdamas pirkimą neskelbiamos apklausos būdu.
11. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros sprendimu nutarta finansuoti Vilniuje, Saulėtekio al. 6, bendrabučio renovaciją, suteikiant 513 600 Eur paskolą. 2016 m. gegužės 11 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad neįgyvendinus projektų iki 2016 m. liepos 30 d. (paskolos panaudojimo terminas – 2016 m. rugsėjo 30 d.) bus pareikalauta grąžinti netinkamai panaudotas lėšas.
12. Antstolio 2016 m. rugpjūčio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas 2016 m. liepos 29 d. įvykęs atliktų darbų perdavimas ir priėmimas, statybvietės apžiūra ir jos perdavimas naujajam rangovui, dalyvaujant ieškovės ir atsakovo atstovams bei jo pasitelktam ekspertui, nustačiusiam atliktų ir trūkstamų darbų apimtį bei ieškovės jau atliktų darbų trūkumus.
13. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1009 su UAB „Versina“, sutarties kaina – 643 721 Eur su PVM (toliau – ir Naujoji sutartis, Naujoji rangos sutartis). Atsakovas nuostolius dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, t. y. nutrauktos ir pakeičiančiosios rangos sutarčių kainų skirtumą – 477 158,47 Eur, apskaičiavo prie naujajai rangovei sumokėtos sumos pridėjęs ieškovei sumokėtą sumą bei atėmęs Pradinės sutarties kainą ((745 611,51 Eur + 353 042,69 Eur) – 621 495,22 Eur).
14. Ieškovė ginčijo atsakovo nurodytus priimtų darbų trūkumus ir naujojo rangovo atliktų darbų apimtį. Teismas pažymėjo, kad buvo paskyręs statybos darbų techninę ekspertizę, ieškovei suteikdamas galimybę įrodyti jos atliktų darbų apimtį, tačiau, ieškovei nesumokėjus užstato dėl ekspertizės atlikimo, byla išnagrinėta pagal byloje esančius įrodymus. Teismas nurodė, kad ieškovė objektyviais rašytiniais įrodymais nepaneigė atsakovo į bylą pateiktų įrodymų dėl naujai skelbto pirkimo darbų apimties pagrįstumo, UAB „Versina“ atliktų darbų apimties pagal naujo pirkimo sąlygas, o ieškovės pateikta lokalinė sąmata, sudaryta nesuderinus su atsakovu, negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas darbų kiekiui nustatyti.
15. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad darbų įvykdymo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, dėl kurios nesilaikymo jis galėjo parasti darbų finansavimą. Sutartis su ieškove buvo nutraukta pažeidus esminę sutarties sąlygą – maksimalius darbų atlikimo terminus. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (gamybinių pasitarimų protokolai, pranešimai ieškovei) liudija apie daugkartinį raginimą ieškovei imtis visų priemonių, kad darbai būtų atlikti šalių sulygtais terminais. Pakeičiančioji sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Byloje nėra duomenų, kad, vykdant pirkimą, būtų nustatyta pažeidimų.
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą pakeitė – įskaičiusi ieškovei iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto priteistiną 77 072,43 Eur sumą ir atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo J. J. priteistiną 59 175,51 Eur sumą, priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto 17 896,92 Eur skolą.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad naujoji rangovė ne tik ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus, bet ir užbaigė ieškovės neatliktus darbus, pasiekė atsakovo ir ieškovės Pradine rangos sutartimi siektą rezultatą. Naujajai rangovei pabaigus darbus, atsakovas už bendrabučio Vilniuje, Saulėtekio al. 6, modernizavimo darbų užbaigimą ir trūkumų ištaisymą faktiškai sumokėjo iš viso 745 611,51 Eur. Iš atliktų darbų aktų ir taisytinų darbų sąmatos matyti, kad taisytini darbai sudarė 56 675,51 Eur iš visos naujajai rangovei sumokėtos sumos, taigi minėto objekto modernizavimo užbaigimo darbai (neskaitant trūkumų šalinimo darbų) atsakovui kainavo 688 936 Eur (745 611,51 Eur – 56 675,51 Eur), būtent ši suma laikytina pakeičiančiosios sutarties kaina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.258 straipsnio 5 dalies prasme.
18. Byloje nustatyta, kad, ieškovei pagal nutrauktąją sutartį atlikus 56,81 proc. visų rangos sutartyje nurodytų darbų, 43,19 proc. darbų liko neatlikti (100 proc. – 56,81 proc.). Jei ieškovė būtų atlikusi visus Pradine rangos sutartimi nustatytus darbus visa apimtimi, t. y. ir likusius 43,19 proc. darbų, pagal sutartį jai būtų buvęs sumokėtas likęs užmokestis – 268 452,53 Eur (621 495,22 Eur (visa Pradinės rangos sutarties kaina) – 353 042,69 Eur (faktiškai sumokėta ieškovei suma)). Likusiai neįvykdytai Pradinės sutarties daliai (43,19 proc. darbų, už kuriuos ieškovei sutarta sumokėti 268 452,53 Eur) įvykdyti atsakovas sudarė pakeičiančiąją rangos sutartį, jos pagrindu minėto objekto modernizavimo užbaigimo darbai (neskaitant trūkumų šalinimo darbų) atsakovui kainavo 688 936 Eur, šių sutarčių skirtumas CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme sudaro 420 483,47 Eur (688 936 Eur – 268 452,53 Eur), taigi Naujosios rangos sutarties kaina viršija ieškovės siūlytą likusių darbų kainą daugiau kaip du kartus.
19. Procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančiąją sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo sudaryta sutartis gali būti kriterijus nustatant užsakovo tiesioginius nuostolius, patirtus dėl ieškovės vėlavimo užbaigti rangos sutartyje nustatytus darbus, nes yra sudaryta skirtingomis sąlygomis ir riziką dėl šių sąlygų skirtingumo prisiėmė užsakovas.
21. Kolegija pažymėjo, kad Pradinės sutarties terminas nebuvo nurodytas kaip esminė rangos sutarties sąlyga. Šią aplinkybę konstatavo teismai, nagrinėję ieškovės ir atsakovo ginčą dėl atsakovo sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo. Iš esmės skiriasi abiejų sutarčių darbų atlikimo terminai. Pradinė sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 19 d., o sutartas darbų užbaigimo terminas – 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. daugiau nei 10 mėnesių, be to, ši sutartis buvo du kartus pratęsta daugiau nei trims mėnesiams. Pakeičiančiojoje rangos sutartyje esminė sąlyga dėl termino jos 6.1.1 papunktyje nustatyta tokia, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 14 d. naujoji rangovė privalo pateikti užsakovui energinio naudingumo sertifikatą. Taip pat nurodyta, kad šis terminas galutinis ir nekeičiamas bei yra esminė sutarties sąlyga. Šios sutarties 6.1.2 papunktyje nustatyta, kad darbai turi būti įvykdyti ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 14 d. Taigi, pakeičiančiąja sutartimi sutarta, kad rangos darbai, kurių neatliko ieškovė (43,19 proc. visų bendrabučio modernizavimo darbų), turės būti atlikti per du su puse mėnesio, o ieškovės ir atsakovo sudarytoje Pradinėje rangos sutartyje visiems 100 proc. darbams atlikti nustatyta daugiau nei 10 mėnesių (be to, Pradinė sutartis buvo pratęsta daugiau nei trimis mėnesiais). Kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė yra pakankama tam, kad nurodytos sutartys būtų vertinamos kaip sudarytos iš esmės skirtingomis sąlygomis.
22. Be to, kolegija nurodė, kad abi šios sutartys sudarytos skirtingu būdu: pirmoji – viešojo konkurso skelbiamų derybų būdu; antroji – neskelbiamų derybų, todėl ir dėl šios priežasties negalima teigti, kad šios sutartys sudarytos vienodomis ekonominėmis sąlygomis, pirmuoju atveju lemiamas rangovo pasirinkimo kriterijus buvo kaina, antruoju – darbų atlikimo terminas. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešime atsakovo tarybai dėl sutarties su UAB „Versina“ sudarymo sąlygų nurodyta, kad ilgesnių pirkimo procedūrų esant tokiai situacijai atlikti nebuvo įmanoma (darbai turėjo būti atlikti per likusį 2,5 mėn. paskolos panaudojimo terminą), todėl atsakovas, atlikęs preliminarią rinkos analizę, nusprendė sutartis su naujais rangovais sudaryti skubos tvarka atlikdamas pirkimą neskelbiamos apklausos būdu. Atsakovas skubiai apklausė gerą reputaciją atliekant pastatų renovavimą turinčius tiekėjus ir sudarė rangos sutartis. Pirmuoju atveju, sudarant sutartį viešojo konkurso būdu, ieškovė buvo pripažinta laimėtoja vadovaujantis mažiausios kainos principu, konkurse galėjo dalyvauti visi norintys dalyviai, o vykdydamas pirkimą neskelbiamų derybų būdu pats atsakovas pasirinko apklaustinus tiekėjus. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešime atsakovo tarybai taip pat nurodyta, kad pirminis bendrabučių, esančių Vilniuje, Didlaukio g. 59, Saulėtekio al. 4, 6, 8, 12, modernizavimo darbų kartu su projektavimu pirkimas atliktas vertinant rangovų pasiūlytą mažiausią kainą. Potencialaus pirkimo laimėtojos ieškovės pasiūlymas buvo detaliai vertinamas dėl galimai per mažos kainos. Rangovė net du kartus buvo prašoma pagrįsti pateiktą kainą ir detalizuoti turimas nuolaidas. Sutartys, kurių bendra vertė su PVM – 3 537 023,30 Eur, su ieškove sudarytos teigiamai įvertinus rangovės paaiškinimą dėl per mažos kainos, taip pat atsižvelgiant į ankstesnę sėkmingą patirtį už labai žemą kainą vykdant atsakovo valgyklos, esančios Vilniuje, Saulėtekio al. 9, salės ir jai priklausančių gamybinių patalpų projektavimo ir rangos darbų sutartį. Taigi, sudarant pakeičiančiąją sutartį su UAB „Versina“, kaina nebuvo pagrindinis sutarties sudarymo kriterijus.
23. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, įvertinus atsakovo su UAB „Versina“ sudarytos sutarties aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo sprendimų ir rizikos kaina turėtų būti perkelta ieškovei. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į bendrąją taisyklę dėl priežastinio ryšio tarp sutarties pažeidimo ir kilusių nuostolių nustatymo, kad su neteisėtais sutartį pažeidusio asmens veiksmais yra teisiškai susiję tik tie nuostoliai, kurie galėjo būti sutarties šalies protingai numatyti jos sudarymo metu. Ši taisyklė įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Todėl vertinant, ar pakeičiančioji rangos sutartis sudaryta protingomis sąlygomis, be kita ko, turi būti nustatyta, ar ieškovė, sudarydama Pradinę rangos sutartį, galėjo protingai numatyti, kad, jai pažeidus sutarties įvykdymo terminą, kils 420 483,47 Eur žala užsakovui dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Kaip minėta, iš sutarčių sudarymo aplinkybių ir sąlygų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė galėjo ir turėjo pagrindą numatyti tokio dydžio ir pobūdžio nuostolių atsiradimą.
24. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalys Pradinėje sutartyje buvo nustačiusios tokias sutarties nutraukimo pasekmes – jeigu rangos sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, užsakovas turi sumokėti už atliktus darbus, iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija (11.4 papunktis). Netesybos nustatytos 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytų darbų kainos (12.2 papunktis). Be pagrindo nutraukusi sutartį šalis kitos šalies reikalavimu turi sumokėti 10 proc. baudą nuo visos rekonstrukcijos sumos (11.5 papunktis). Atsižvelgdama į šias nuostatas kolegija nurodė, kad net ir tuo atveju, jei rangovė būtų nutraukusi sutartį be priežasties, jai būtų kilusi pareiga sumokėti 62 149 Eur (Pradinės sutarties kaina – 621 495,22 Eur), taigi, ši suma galėtų būti vertinama kaip nuostolių dydis, kurį ieškovė galėjo objektyviai numatyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu atsakovas VšĮ Vilniaus universitetas prašo panaikinti         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Apeliacinės instancijos teismas dėl to, kad skiriasi Pradinės ir Naujosios sutarčių sudarymo būdai, jose nustatytas skirtingas rangos darbų atlikimo terminas ir jo reikšmė, sutartis vertino kaip sudarytas iš esmės skirtingomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo kasacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013 suformuluotą CK 6.258 straipsnio 5 dalies aiškinimo taisyklę: „<...> pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją“. Pakeičiančioji sutartis neturi būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis ir sutarčių įvykdymo terminai gali skirtis. Esminė sąlyga – kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Kadangi Naujosios sutarties tikslas – realus ieškovės neįvykdytos prievolės įvykdymas per nustatytą terminą, siekiant užtikrinti darbų finansavimą, teiktą UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros, o šis tikslas Naująja sutartimi buvo pasiektas, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, Naujoji sutartis laikytina sutartimi, ekonominiu požiūriu pakeičiančia Pradinę sutartį.

25.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 4 dalį ginčo teisiniams santykiams ir sutartyje nustatytų netesybų dydžiu apribojo atlygintiną nuostolių dydį. Pakeičiančiąja sutartimi yra siekiama ne minimalių nuostolių atlyginimo, kurį užtikrina netesybos, o realaus Pradinėje sutartyje nustatytų prievolių įvykdymo. Dėl to pakeičiančiojoje sutartyje nustatyta sutarties įvykdymo kaina neturėtų būti ribojama Pradinėje sutartyje nustatytų netesybų dydžiu. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad Naujojoje sutartyje nurodyta rangos darbų kaina neatitiko rinkos sąlygų ir (ar) kad kiti tiekėjai galėjo tokius darbus atlikti pigiau. Teismas, nuspręsdamas riboti nuostolių atlyginimą CK 6.258 straipsnio 4 dalies pagrindu, turėtų įvertinti atsakingos šalies kaltės formą – ar nuostolių nelėmė jos didelis neatsargumas, šiuo atveju – viešojo pirkimo metu per mažos kainos pasiūlymas, lėmęs nesugebėjimą atlikti darbus.

26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo VŠĮ Vilniaus universiteto patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad pritaria apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

26.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017 išaiškinta, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, bei paskirstyta įrodinėjimo pareiga – nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui; taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį. Ieškovė negalėjo numatyti kilsiant nuostolių dėl to, kad atsakovas neskelbiamų derybų būdu sudarys Naująją sutartį dėl ieškovės neatliktų darbų užbaigimo už įkainius, kurie 2,78 karto didesni nei nustatyti Pradinėje sutartyje.

26.2.                      Ieškovės nuomone, vertinant sandorius, CK 6.258 straipsnio 4 ir 5 dalys taikytinos abi kartu. CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatos užkerta kelią CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas panaudoti kaip teisinį pagrindą nesąžiningiems veiksmams. Galimybė sutartį nutraukiančiai šaliai kaip nuostolių atlyginimą prisiteisti bet kokio dydžio sumą iš kitos nutraukiamos sutarties šalies, neatsižvelgiant į pakeičiančiosios sutarties sąlygų pagrįstumą, pažeistų bendruosius teisės principus.

27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas J. J. prašo jį atmesti, pritardamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

27.1.                      Pirminėje sutartyje rangos sutarties terminas nebuvo įvardytas kaip esminė rangos sutarties sąlyga, sutartas darbų užbaigimo terminas – daugiau nei 10 mėnesių, šis terminas buvo du kartus pratęstas daugiau nei 3 mėnesiams; Naujojoje sutartyje nustatytas 2,5 mėn. darbų užbaigimo terminas, taip pat nurodyta, kad šis terminas galutinis ir nekeičiamas bei yra esminė sutarties sąlyga. Lyginamos sutartys sudarytos skirtingu būdu: Pradinė – viešojo konkurso skelbiamų derybų būdu; Naujoji – neskelbiamų derybų būdu, grindžiant tuo, kad ilgesnių pirkimo procedūrų esant tokiai situacijai atlikti nebuvo įmanoma. Atsakovo J. J. nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodytos sutartys sudarytos protingomis ir vienodomis ekonominėmis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad lyginamos sutartys sudarytos iš esmės skirtingomis sąlygomis, prieš tai šias sutartis įvertino ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo bei aiškinimo praktikos.

27.2.                      Tiek CK 6.258 straipsnio 4 dalis, tiek 5 dalis kreditoriaus teisę į nuostolių atlyginimą riboja iki jų protingo dydžio, o CK 6.258 straipsnio 5 dalies turinys nepaneigia šio straipsnio 4 dalies esmės ir šios normos taikymo. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog Naujojoje sutartyje nurodyta rangos darbų kaina neatitiko rinkos sąlygų ir (ar) kiti tiekėjai galėjo tokius darbus atlikti pigiau, tačiau pareiga įrodyti, kad pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka tokią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

28. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už atliktus darbus, delspinigius bei sulaikytą sumą pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės nuostolių, atsiradusių nutraukus su ieškove sutartį ir sudarius ją pakeičiančią sutartį, atlyginimą. Atsakovas, 2016 m. liepos 20 d. nutraukęs su ieškove sudarytą rangos sutartį, įvykdė pakartotines viešojo pirkimo procedūras ir supaprastinto pirkimo neskelbiamos apklausos būdu 2016 m. liepos 28 d. su naująja rangove sudarė rangos sutartį dėl atsakovo bendrabučio defektų ištaisymo ir modernizavimo darbų užbaigimo (pakeičiančiąją rangos sutartį). Naujoji rangovė ne tik ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus, bet ir užbaigė ieškovės pradėtus darbus, t. y. pasiekė atsakovo ir ieškovės Pradine rangos sutartimi siektą rezultatą. Pirmosios instancijos teismas pakeičiančiosios rangos sutarties ir Pradinės rangos kainų skirtumą priteisė atsakovui iš ieškovės kaip jo tiesioginių nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo sudaryta pakeičiančioji sutartis gali būti kriterijus nustatant užsakovo tiesioginius nuostolius, patirtus dėl ieškovės vėlavimo užbaigti rangos sutartyje nurodytus darbus, nes ši sutartis yra sudaryta skirtingomis sąlygomis ir riziką dėl šių sąlygų skirtingumo prisiėmė užsakovas. Kasaciniu skundu keliamas pakeičiančiosios sutarties santykio su nutrauktąja sutartimi bei nuostolių, atsiradusių sudarius pakeičiančiąją sutartį, atlyginimo klausimas, kuriuo teisėjų kolegija šioje nutartyje ir pasisako.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartį pažeidusios šalies atsakomybę už kitos šalies patirtus nuostolius, kai dėl šio pažeidimo sutartis buvo nutraukta ir kita šalis sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį

30. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. 
31. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).
32. Nurodytoje byloje pažymėta, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis(tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
33. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančiosios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė (sutartinės) prievolė (prievolės).
34. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančiąją sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančiąją sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančiąją sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001).
35. Kasacinis teismas, aiškindamas protingo termino sąlygą, nurodė, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą. Vertinant termino trukmę, reikšmingas ir subjektyvusis kriterijus, pvz.: terminas priklauso nuo galimybės surasti kitą kontrahentą, kuris galės sėkmingai įvykdyti prievolę kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir kita. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, nustatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, ieškovei laimėjus viešąjį konkursą, atsakovas su ieškove 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė penkias rangos sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti bendrabučių modernizavimo rangos darbus (dėl kiekvieno bendrabučio sudaryta atskira sutartis). Vykdant projektavimo darbus atsakovas nuolat informuodavo ieškovę, kad tikslus rangos sutartyse įtvirtintų rangos darbų atlikimo terminų laikymasis yra esminė rangos sutarčių sąlyga. Po 2016 m. birželio 27 d. atsakovas iš ieškovės elgesio suprato, kad ieškovė neketina tęsti įsipareigojimų, t. y. baigti rangos darbų per papildomai keletą kartų atsakovo pratęstus terminus. Atsakovas, siekdamas neprarasti statybos rangos darbų finansavimo, teikiamo UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros, taip pat siekdamas sumažinti galimų nuostolių dydį, nutraukė keturias rangos sutartis prieš terminą ir sudarė ieškovei sąlygas laiku įvykdyti vieną sutartį; atsakovas įvykdė naują viešąjį pirkimą bei su pirkimą laimėjusiais trečiaisiais asmenimis sudarė nutrauktas sutartis pakeičiančias sutartis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad rangovė ne tik ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus, bet ir užbaigė ieškovės neatliktus darbus, pasiekė atsakovo ir ieškovės Pradine rangos sutartimi siektą rezultatą. Naujajai rangovei pabaigus darbus, atsakovas už modernizavimo darbų užbaigimą ir trūkumų ištaisymą faktiškai sumokėjo iš viso 745 611,51 Eur. Iš atliktų darbų aktų ir taisytinų darbų sąmatos matyti, kad taisytini darbai sudarė 56 675,51 Eur iš visos naujajai rangovei sumokėtos sumos, taigi minėto objekto modernizavimo užbaigimo darbai (neskaitant trūkumų šalinimo darbų) atsakovui kainavo 688 936 Eur (745 611,51 Eur – 56 675,51 Eur), būtent ši suma laikytina pakeičiančiosios sutarties kaina CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme. Vis dėlto, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo sudaryta sutartis gali būti kriterijus nustatant užsakovo tiesioginius nuostolius, patirtus dėl ieškovės vėlavimo užbaigti rangos sutartyje nurodytus darbus, nes yra sudaryta skirtingomis sąlygomis. Kaip galima suprasti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties 89–91 punktų, skirtingomis sutarčių sudarymo sąlygomis apeliacinės instancijos teismas laikė sutartimis sulygtų darbų atlikimo terminus ir viešųjų sutarčių sudarymo būdus. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismo argumentai suponuoja išvadą, kad tarp šalių visų pirma yra kilęs ginčas dėl sąlygų, kurios yra būtinos teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, aiškinimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ir užsakovo sudarytoje rangos sutartyje rangos sutarties terminas nebuvo nurodytas kaip esminė rangos sutarties sąlyga. Pakeičiančiąja sutartimi sutarta, kad rangos darbai, kurių neatliko ieškovė (43,19 proc. visų bendrabučio modernizavimo darbų), turės būti atlikti per du su puse mėnesio, o ieškovės ir atsakovo sudarytoje Pradinėje rangos sutartyje visiems 100 proc. darbams atlikti nustatyta daugiau nei 10 mėnesių (be to, Pradinė sutartis buvo pratęsta daugiau nei trimis mėnesiais). Jau vien šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pripažino pakankama, kad sutartys būtų vertinamos kaip sudarytos iš esmės skirtingomis sąlygomis.
38. Civiliniame kodekse įtvirtinti prievolių įvykdymo principai lemia, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nuostatas. Prievolių įvykdymas laiku yra viena iš tinkamo prievolių įvykdymo sąlygų. Prievolių pagal sutartį įvykdymo termino reikšmė tais atvejais, kai sutartyje terminas neįvardytas kaip esminė sutarties sąlyga, gali būti vertinama pagal pačios prievolės pobūdį, pagal tai, kaip skubiai kreditoriui reikia įvykdymo, kiek svarbi pati prievolė ir pan., vertinant kiekvienos konkrečios sutarties sąlygas. Kaip teisingai nurodo atsakovas, iš tiesų galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, jog Pradinėje sutartyje rangos darbų atlikimo terminas expressis verbisnebuvo įvardytas kaip esminė sutarties sąlyga. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nutarties 89 punkte, prejudiciją šiai bylai sukuriančiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. e2-708-345/2017 ir e2A-679-236/2017, teismai, aiškindami Pradinę sutartį, konstatavo, jog Pradinėje sutartyje nustatytas rangos darbų atlikimo terminas yra esminė Pradinės sutarties sąlyga, o šios sąlygos pažeidimas yra esminis Pradinės sutarties pažeidimas (žr. 2017 m. gegužės 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. e2A-679-236/2017 15, 17 ir 18 punktus). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad aplinkybė, jog rangos darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šis faktas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
39. Kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, jog pakeičiančiąja sutartimi buvo nustatytas žymiai trumpesnis rangos darbų atlikimo terminas negu Pradinėje sutartyje, vertino kaip pakankamą konstatuoti, jog sutartys sudarytos skirtingomis sąlygomis. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus laiko nepagrįstais. Šioje nutartyje minėta kasacinio teismo praktika, aiškinanti pakeičiančiosios sutarties sąlygas, akcentuoja ne abiejų sutarčių sąlygų identiškumą, o būtinybę, jog pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Šioje byloje reikšminga tai, jog Naujosios sutarties tikslas – realus ieškovės neįvykdytos prievolės įvykdymas per rangos darbų finansavimui gauti atsakovo ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros nustatytą terminą, o, kaip nustatyta byloje, šis tikslas Naująja sutartimi buvo pasiektas, todėl, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, Naujoji sutartis laikytina sutartimi, ekonominiu požiūriu pakeičiančia pirmąją sutartį. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, jog Pradinėje sutartyje ir Naujoje sutartyje nustatyti rangos darbų atlikimo terminai yra skirtingi (darbų atlikimo terminai nėra identiški), kadangi buvo pasiektas tas pats ekonominis rezultatas, o darbų atlikimo trukmė buvo nulemta būtinybės išsaugoti darbų finansavimą, kurio praradimas galėjo sukelti papildomų nuostolių. 
40. Naujoji sutartis buvo sudaryta viešojo konkurso neskelbiamų derybų būdu (lemiamas rangovo pasirinkimo kriterijus – rangos darbų atlikimo terminas), o Pradinė sutartis – viešojo konkurso skelbiamų derybų būdu (lemiamas rangovo pasirinkimo kriterijus – mažiausia pasiūlyta kaina). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Naujoji sutartis laikytina sudaryta skirtingomis ekonominėmis sąlygomis ir Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalies prasme nelaikytina pakeičiančiąja sutartimi. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo suformuluotoms Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklėms.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vienokiu ar kitokiu viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys bus sutartys, sudarytos protingomis sąlygomis, nes viešųjų pirkimų procedūros per se(savaime) leidžia pasiekti ekonomiškai naudingas sąlygas sutarties šaliai. Kita vertus, viešieji pirkimai nėra ex ante (prieš veiksmą) garantuojantys tinkamiausios pakeičiančiosios sutarties, nes viešųjų pirkimų būdu sudaryta sutartis gali viršyti rinkos kainą ir kt. Pažymėtina, kad pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos prievolės įvykdymas. Reikšmės gali turėti specifinės sutarties aplinkybės, kurios kitai šaliai turi esminę ir net svarbesnę reikšmę už kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
42. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad Pradine sutartimi sulygti rangos darbai buvo finansuojami UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros administruojamomis lėšomis ir atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktą, jog dėl rangos darbų neatlikimo laiku buvo kilusi reali grėsmė prarasti atsakovo gaunamą finansavimą rangos darbams apmokėti. Naująja sutartimi atsakovas siekė vienintelio tikslo – gauti realų Pradine sutartimi sulygtų prievolių įvykdymą bei kartu išsaugoti (neprarasti) finansavimą, gaunamą atsakovo rangos darbams apmokėti. Finansavimo praradimas būtų sukūręs atsakovui pareigą grąžinti UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrai iki tol gautas ir ieškovei jau sumokėtas pinigų sumas už atsakovo bendrabučių modernizavimą bei šias išlaidas dengti atsakovo, t. y. valstybės biudžeto, lėšomis, kurios nebuvo numatytos atsakovo biudžete. Pažymėtina, kad skubią naujų rangovų paiešką, trumpus naujų sutarčių įvykdymo terminus ir atitinkamai gerokai didesnę nei Pradinės sutarties kainą lėmė ieškovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas per sutartus terminus, apie kurių svarbą atsakovas ieškovę informavo. CK 6.200 straipsnyje nustatyti sutarčių vykdymo principai. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Matydama, kad nesuspės laiku pabaigti darbų per sutartą terminą, ieškovė neinformavo apie tai atsakovo, todėl šis neturėjo galimybės pakeičiančiąją sutartį sudaryti anksčiau, parengęs į mažiausią kainą orientuotą viešojo pirkimo konkursą, dėl to didelė pakeičiančiosios sutarties kaina yra ieškovės veiksmų padarinys. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakovo pasirinktas viešųjų pirkimų būdas atitiko protingumo kriterijų, tuo labiau kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog buvo kitas būdas, kuris būtų užtikrinęs tapataus ekonominio rezultato pasiekimą mažesnėmis sąnaudomis. Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija apeliacinio teismo išvadą, jog atsakovo pasirinktas viešųjų pirkimų būdas savaime lemia pakeičiančiosios sutarties kvalifikavimą kaip sudarytos skirtingomis ekonominėmis sąlygomis, pripažįsta nepagrįsta.
43. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, CK 6.258 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tokios verslininko atsakomybės be kaltės ribojimas. Pagal minėtą normą, neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma įtvirtina vadinamąją nuostolių numatymo doktriną. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, tai minėta doktrina skirta griežtos atsakomybės poveikiui sušvelninti ir protingai verslininko atsakomybei riboti, kad ji neprarastų kompensacinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš sutarčių sudarymo aplinkybių ir sąlygų nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė galėjo ir turėjo pagrindą numatyti tokio dydžio ir pobūdžio nuostolių atsiradimą.
44. CK 6.258 straipsnio 5 dalies turinys nepaneigia šio straipsnio 4 dalies esmės ir šios normos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2019, 41 punktas). Pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas verslininko atsakomybės ribų kriterijus yra ne tam tikra suma ar procentinė išraiška nuo šalių sudarytos sutarties kainos. Pagal šią teisės normą, toks kriterijus yra verslininko galimybė sutarties sudarymo metu protingai numatyti tam tikrus nuostolius, galinčius kilti jam tinkamai neįvykdžius prievolės. Taigi verslininkas negali būti laikomas atsakingu už tokius kitos sutarties šalies nuostolius, kurie kilo jam tinkamai neįvykdžius prievolės, tačiau nuostolius lėmusių aplinkybių jis protingai negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, šių aplinkybių atsiradimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų. Tokių aplinkybių pavyzdžiu gali būti laikomos pagal CK 6.212 straipsnio nuostatas kaip nenugalima jėga kvalifikuojamos aplinkybės. Verslininkas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas ją įvykdyti per nustatytą terminą, paprastai gali protingai numatyti, kad, sutarties tinkamai neįvykdžius, kita šalis gali patirti nuostolius.
45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 91, 92 punktus).
46. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus rangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Sudarydamas rangos sutartį, užsakovas turi teisėtą lūkestį, kad darbai bus atlikti ne tik kokybiškai, bet ir laiku, kadangi rangovas, veikiantis šioje srityje turi visas galimybes įvertinti būsimų darbų atlikimo terminus. Darbų atlikimo terminas, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, užsakovui gali būti esminė sąlyga, kaip antai yra nagrinėjamos bylos atveju, ir rangovui, kaip šios srities verslininkui, tai paprastai yra žinoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad rangovas, kaip savo srities profesionalas, būdamas apdairus ir protingas verslininkas, privalo numatyti, kad, jam laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, užsakovas gali nutraukti su juo sutartį ir sudaryti šią sutartį pakeičiančiąją, dėl to užsakovui gali atsirasti nuostolių, o pareiga juos atlyginti įstatymo pagrindu tektų rangovui (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). 
47. Apibendrinusi išdėstytus argumentus kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartį pažeidusios šalies atsakomybę už kitos šalies patirtus nuostolius, kai dėl šio pažeidimo sutartis buvo nutraukta ir kita šalis sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, taip pat nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalys nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
50. Kasaciniam teismui atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius šiame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2904 Eur už advokato pagalbą parengiant kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.13 punktuose nustatyto dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant kasacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
51. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 13,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui iš ieškovės bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ 2904 (du tūkstančius devynis šimtus keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ 13,35 Eur (trylika Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.