Civilinė byla Nr. e3K-3-280-943/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28013-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (šiuo metu – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl netesybų mažinimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1. Ginčo esmė

 

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančiųviešųjų pirkimų būdu sudarytos statybos rangos ir susijusių paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, nustatančių sutarties objektą bei netesybų dydį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos taikytas netesybas neteisėtomis ir jas mažinti; 2) pripažinti atsakovės 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2e)2E-3879 atliktą įskaitymą negaliojančiu; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 15 372,44 Eur skolą, 256,07 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė paaiškino, jog šalys 2018 m. liepos 10 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-456 „Žvyrkelių, esančių Panevėžio ir Utenos apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė privalėjo atlikti įvairių valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, vėliau pagal juos atlikti nurodytus statybos darbus ir tuo pačiu statybos darbų vykdymo metu atlikti projektų vykdymo priežiūrą. Sutarties 8 punkte nustatyta, kad ieškovė darbus pradeda įsigaliojus Sutarčiai, t. y. nuo 2018 m. liepos 24 d., ir baigia per 13 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo – iki 2019 m. lapkričio 24 d. Pagal Sutarties 10 punktą į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. Šios technologinės pertraukos metu sustabdomas darbų vykdymas, o pertraukai pasibaigus darbų vykdymas atnaujinamas. Sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad projektavimo darbai turi būti pradėti ir baigti per 5 mėnesius. Sutartis įsigaliojo 2018 m. liepos 24 d., todėl projektavimo darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. gruodžio 24 d., t. y. technologinės pertraukos metu.
4. Ieškovės vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar projektavimo darbai būtų buvę baigti iki 2018 m. gruodžio 24 d. ar vėliau, statybos darbai negalėjo prasidėti anksčiau, nei baigsis technologinė pertrauka, t. y. 2019 m. kovo 15 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė projektą patvirtino praėjus kelioms dienoms po technologinės pertraukos pabaigos, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., todėl galutiniams darbų atlikimo terminams tai įtakos neturėjo, nes visi darbai buvo baigti Sutartyje nustatytu laiku (2019 m. lapkričio 24 d.). 
5. Atsakovė nepatyrė nuostolių ar nepatogumų, todėl ieškovei apskaičiuoti delspinigiai turėtų būti panaikinti. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės apskaičiuota delspinigių suma nuo visos objekto kainos, o ne nuo vėluojančių projektavimo darbų kainos. Atsakovės apskaičiuoti delspinigiai siekia daugiau kaip pusę projektavimo darbų vertės. Ieškovės manymu, delspinigius skaičiuojant nuo projektavimo darbų kainos, kuri yra 28 439,33 Eur, delspinigių dydis turėjo būti tik 383,93 Eur.
6. Ieškovė pabrėžė, kad projektavimo darbai užsitęsė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių – kitų subjektų veiksmų, užsitęsusių derybų, ekspertizės rangovo darbų neatlikimo laiku. Ieškovė tinkamai atliko visas rūpestingos Sutarties šalies pareigas – darbų trūkumus pagal pastabas taisė kiek galima greičiau, domėjosi, kodėl negaunamas atsakymas iš atitinkamų institucijų, prašė užregistruoti projektą. Aplinkybę, kad egzistavo svarbios nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, patvirtina ir pati atsakovė. 2019 m. birželio 5 d. rašte Nr. (7.2E)2E-3879 atsakovė nurodė, kad ji sumažino apskaičiuotų delspinigių dydį, įvertinusi visas nuo ieškovės nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių užtruko techninio darbo projekto tvirtinimas. Tik daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo projekto patvirtinimo atsakovė atsiuntė raštą, kuriame informavo apie priskaičiuotas netesybas ir atliktą įskaitymą, tokiu būdu informuodama apie termino pažeidimą, delspinigių skaičiavimo pradžią. Ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti apie skaičiuojamas netesybas, todėl neteisėtai priskaičiavo delspinigius.

 

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis ir jas sumažino iki 383,93 Eur dydžio; pripažino atsakovės 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2e)2E-3879 atliktą įskaitymą iš dalies neteisėtu, negaliojančiu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 14 988,51 Eur skolą, 249,67 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 238,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Sutartimi ieškovė įsipareigojo darbus atlikti trijuose objektuose (ruožai valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose Nr. 3011, Nr. 3023 ir Nr. 3047), tačiau ginčas yra susijęs su valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3023 Ramygala–Jotainiai ruožo nuo 0,037 iki 5,012 km kapitaliniu remontu. Sutartis įsigaliojo 2018 m. liepos 24 d. rangovui pateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Statybos darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2019 m. lapkričio 24 d. (Sutarties 8 punktas). Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas pasirašytas 2019 m. lapkričio 22 d. Atsakovė 0,03 proc. netesybas apskaičiavo nuo visų darbų atlikimo kainos – 1 138 699,02 Eur (28 439,33 + 1 108 311,96 + 1947,73). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė 45 dienas vėlavo atlikti projektavimo darbus, ir dėl Sutartyje nustatyto 0,03 proc. delspinigių dydžio. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai skaičiavo netesybas nuo visos darbų atlikimo kainos – 1 138 699,02 Eur (28 439,33 + 1 108 311,96 + 1 947,73), nors vėlavimas vyko tik dėl projektavimo darbų, kurie neturėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui.
9. Teismas pažymėjo, jog Sutarties 1.1 papunktyje nurodyti projektų parengimo darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti. Sutarties 5.2 punkte nurodyta kapitalinio remonto darbų kainos išklotinė: projektavimo darbų kaina be PVM – 28 439,33 Eur; statybos darbų kaina be PVM – 1 108 311,96 Eur; projekto vykdymo priežiūros kaina be PVM – 1947,73 Eur; 21 proc. PVM – 239 126,79 Eur. Sutarties 8.1 papunktyje nustatyta, kad šiuos darbus ieškovė turi baigti per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo. Sutarties 60 punkte nustatyta, jog už Sutarties vykdymo pažeidimus rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje nustatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.
10. Teismas pažymėjo, jog Sutartyje projektavimo darbai ir jų kaina atskirti nuo kitų darbų (Sutarties 5.2 punktas), Sutartis įtvirtino skirtingus darbų atlikimo terminus (Sutarties 8 punktas), t. y. projektavimo darbų atlikimo terminas – per 5 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, o statybos darbų – per 8 mėn. nuo projektavimo darbų terminų pabaigos. Be to, projektavimo darbai išskirti Sutarties 11 punkte, įtvirtinančiame Sutarties sustabdymo laikotarpį, kuris projektavimo darbams negalioja. Teismas, vadovaudamasis sisteminiu Sutarties nuostatų aiškinimu, atskirų darbų bei jų kainų aiškiu atskyrimu, nusprendė, jog, pažeidus projektavimo darbų terminus, atsakovė įgijo teisę reikalauti netesybų atlyginimo nuo vėluojamos įvykdyti projektavimo darbų kainos, t. y. nuo 28 439,33 Eur, o ne nuo visos darbų atlikimo kainos.
11. Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog Sutarties 17 punkto nuostata įrodo, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyje yra aiškiai įvardyti kaip etapai, o ne objektai. Sutarties 17 punktą vertinant Sutarties 60 punkte vartojamos formuluotės „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“ ir kitų Sutarties sąlygų, išskiriančių projektavimo darbų atlikimo terminus, jų kainas, kontekste, nebuvo pagrindo daryti išvados, jog, esant situacijai, kai vėluojama atlikti projektavimo darbus, kurie neturėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui, atsakovė turėjo teisę skaičiuoti netesybas ne nuo projektavimo darbų, o nuo visos darbų atlikimo kainos. Teismas pabrėžė, jog neigiami padariniai, kylantys dėl netinkamo (neaiškiai, su dviprasmybėmis) pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimų formulavimo, tenka perkančiajai organizacijai, o neaiškumai turi būti aiškinami tiekėjo naudai.
12. Teismas pažymėjo, jog atsakovės apskaičiuoti delspinigiai sudaro daugiau nei pusę projektavimo darbų vertės, nors vėlavimas neturėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui. Todėl Sutarties aiškinimas, jog projektavimo darbų atlikimo termino pažeidimas, nepažeidus bendro darbų atlikimo termino, sudaro pagrindą skaičiuoti netesybas nuo bendros darbų atlikimo kainos, neatitiktų ne tik Sutarties tikslo (žvyrkelių, esančių Panevėžio ir Utenos apskrityse, kapitalinio remonto darbų atlikimas), bet ir būtų nesuderinamas su sąžiningumo, proporcingumo bei teisingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taip pat iškreiptų pačią netesybų esmę, kai jos skaičiuojamos nuo sumos dalies, kurių įvykdymo prievolės buvo pažeistos (CK 6.71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nenustatyta, jog, pažeidus projektavimo darbus, netesybos skaičiuotinos nuo bendros darbų kainos, aiškinant Sutarties sąlygas kitų aptartų Sutarties nuostatų kontekste (Sutarties 5.2, 8, 11 punktai), buvo nuspręsta, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo netesybas, jų dydį susiedama su bendra darbų atlikimo kaina.
13. Teismas taip pat iš dalies sutiko su atsakovės pozicija, jog vien tai, kad ieškovė laiku atliko statybos darbus, savaime nepaneigia atsakovės teisės reikalauti netesybų už projektavimo darbų neatlikimą laiku. Ginčo dėl to, kad ieškovė 45 dienas vėlavo atlikti projektavimo darbus, ir dėl 0,03 proc. delspinigių dydžio tarp šalių nekilo. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta, jog atsakovė turi teisę Sutarties 60 punkto pagrindu skaičiuoti netesybas už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą nuo projektavimo darbų kainos (28 439,33 Eur), jos sudaro 383,93 Eur (28 439,33 x 0,03 x 45). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog atsakovė nepagrįstai, neteisėtai atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas 14 988,51 Eur (15 372,44 – 383,93), todėl šia dalimi įskaitymas buvo pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Byloje buvo nustatyta, jog atsakovė įskaitymą atliko iš 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (serija 7731/2019, Nr. 68000427) nurodytos mokėtinos sumos. Konstatavus, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas 14 988,51 Eur, ši suma buvo laikyta atsakovės skola ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės buvo priteista 14 988,51 Eur skola.
14. Teismas laikė pagrįstu ieškovės pateiktą palūkanų apskaičiavimo pagrindimą. Teismas pabrėžė, jog pažymą apie atliktus darbus atsakovė pasirašė 2019 m. birželio 4 d., todėl paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena buvo 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitos faktūros (serija 7731/2019, Nr. 68000427) atžvilgiu yra taikytina 2019 m. liepos 1 d. buvusi dieną Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri buvo 0 proc. Minėtos sąskaitos nebuvo apmokėtos laiku, todėl iš atsakovės buvo priteista 8 proc. metinės palūkanos nuo pradelstos sumos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, 8 proc. dydžio palūkanos buvo skaičiuotos ne nuo 15 372,44 Eur sumos, o nuo 14 988,51 Eur sumos. Todėl iš atsakovės ieškovei buvo priteista 249,67 Eur dydžio palūkanų (14988,51 x 8 proc. / 365 x 76 = 249,67) (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, Sutarties 47, 65 punktai).
15. Ieškovei taip pat buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 15 238,18 Eur (14 988,51 + 249,67) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis ir jas sumažino iki 10 248,29 Eur dydžio; pripažino atsakovės 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2e)2E-3879 atliktą įskaitymą iš dalies neteisėtu, negaliojančiu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5124,15 Eur skolos, 85,35 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5209,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, jog, šalims nesutariant dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. kaip turi būti skaičiuojamos netesybos pagal Sutarties 60 punktą, būtina atlikti visos Sutarties turinio kompleksinę analizę. Sutarties skirsnyje „Sutarties objektas“ įvardyti ieškovės prisiimti įsipareigojimai, kuriuos sudaro ieškovės pareiga parengti tam tikro kelio ruožo techninius darbo projektus, juos suderinti (Sutarties 1.1 papunktis), atlikti statybos darbus (1.2 papunktis), atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (1.3 papunktis), parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo kadastrinius matavimus ir t. t. (1.4 papunktis), įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą (1.5 papunktis). Šiame skirsnyje pažymėta, kad toliau rangovo įsipareigojimai, apibrėžti Sutarties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose, Sutartyje kartu vadinami Darbais, o rangovo įsipareigojimai, apibrėžti Sutarties 1.5 punkte, Sutartyje vadinami su Darbais susijusiomis paslaugomis.
18. Sutarties 4 punkte nurodyta pradinė visos Sutarties vertė (1 941 186,48 Eur su PVM), o Sutarties 5 punkte detalizuota kiekvieno kelio ruožo (Sutarties sumos sudėtinių dalių) kaina, susidedanti iš konkretaus kelio ruožo projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros darbų vertės. Sutarties 8 punktu šalys susitarė dėl darbų ir su jais susijusių paslaugų atlikimo terminų: bendras visų darbų pabaigimo terminas – 13 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (8 punktas), 8.1, 8.2 papunkčiuose detalizuojami darbų, nurodytų Sutarties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose, atlikimo terminai, o 9 punkte apibrėžiamas terminas darbams ir paslaugoms, nurodytiems Sutarties 1.5 punkte. Sutarties IV skirsnio „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimas ir darbų perdavimas“ 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Sutarties IV skirsnio B, C, D skyriuose aptarti kiekvienam darbų ir paslaugų etapui skirti įpareigojimai. Sutarties 114.2 papunktyje, esančiame XV skirsnyje „Sutarties nutraukimas“, nurodyta, kad užsakovas be išankstinio įspėjimo gali nutraukti Sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu delspinigių dydis pasiekia 5,4 proc. bent vieno iš neužbaigtų objektų kainos.
19. Teisėjų kolegija nustatė, jog Sutartyje nėra įtvirtinta objekto sąvoka, nuo kurios priklauso Sutarties 60 punkte nustatytų delspinigių skaičiavimas. Tačiau objektas Sutarties prasme yra tam tikras remontuojamas kelio ruožas (nagrinėjamu atveju – valstybinės reikšmės rajoninis kelio Nr. 3023 Ramygala–Jotainiai ruožas), o statybos darbų projektavimas yra sudėtinė darbų, atliekamų tam tikrame objekte, dalis. Šią išvadą patvirtino ir Sutarties 99 punktas, kuriame nustatyta objekto vizualinė apžiūra, nustatant papildomai atliktinų darbų būtinybę.
20. Teisėjų kolegija sutiko su atsakove, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyje yra įvardyti kaip etapai, o ne objektai. Tai nurodyta ir Sutarties 17 punkte, kuriame nustatyti projektavimo, statybos darbų etapai pagal objektus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad delspinigius privalu skaičiuoti tik nuo vėluojančių projektavimo darbų vertės (28 439,33 Eur), o ne nuo visos darbų, susijusių su tam tikru kelio ruožu, vertės (1 138 699,02 Eur be PVM).
21. Vertindama ieškovės argumentus, jog užsitęsę projektavimo darbai neturėjo įtakos visos Sutarties įvykdymui, teisėjų kolegija pažymėjo, jog delspinigių skaičiavimas priklauso nuo neužbaigtų darbų Sutartyje nustatytu laiku, darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymo fakto (Sutarties 60 punktas). Nustačius, kad ieškovė vėlavo atlikti projektavimo darbus, ir šalims susitarus dėl delspinigių skaičiavimo už vėlavimą atlikti tam tikrus darbus (etapą), o ne už visų darbų, nustatytų Sutartyje, įvykdymą, galutinis Sutarties įvykdymo terminas delspinigių skaičiavimo tvarkai neturėjo esminės reikšmės.
22. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog jos pareigą mokėti netesybas nuo visos tam tikro kelio ruožo darbų įvykdymo vertės tiesiogiai lėmė ieškovės negalėjimas derėtis dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, nes Sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ji, vykdydama savo veiklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl Sutarties sąlyga dėl netesybų skaičiavimo negalėjo būti siurprizinė bei nesuprantama. Ieškovė neįrodinėjo, kad, atsakovei vykdant pirkimo procedūras, Sutarties sąlygos, susijusios su netesybų skaičiavimo tvarka, nebuvo aiškios ar ieškovė neturėjo galimybės su jomis susipažinti. Taigi ieškovei nuo pat Sutarties sudarymo momento turėjo būti aiški delspinigių skaičiavimo tvarka, o pasirašiusi Sutartį, ji su šia tvarka sutiko ir vėliau jai neprieštaravo.
23. Teisėjų kolegija dėl atsakovės atlikto įskaitymo ir pagrindų mažinti netesybų dydį pažymėjo, jog valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3023 Ramygala–Jotainiai ruožo nuo 0,037 iki 5,012 km kapitalinio remonto techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 24 d. (Sutarties 8.1 papunktis). 2019 m. birželio 5 d. rašte atsakovė nurodė, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3023 Ramygala–Jotainiai ruožo nuo 0,037 iki 5,012 km kapitalinio remonto techninis darbo projektas buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 1 d., t. y. vėlavo 98 kalendorines dienas, tačiau atsakovė, įvertinusi visas nuo ieškovės nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių užtruko techninio darbo projekto tvirtinimas, informavo, jog ji taiko delspinigius tik už 45 kalendorines dienas. Ieškovė su atsakovės nurodytu darbų vėlavimo terminu sutiko. 2019 m. birželio 20 d. atsakyme į šį raštą ieškovė tik apeliavo į atsakovės veiksmus, lėmusius projekto darbų atlikimą laiku. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė aplinkybes, kurios, jos vertinimu, 40 kalendorinių dienų lėmė projektavimo darbų projekto patvirtinimo uždelsimą (atsakovė vėlavo pateikti pastabas, papildomas pastabas, ekspertas pateikė nepagrįstas pastabas, atsakovė delsė tvirtinti projektą). Tačiau atsakovė, skaičiuodama netesybas tik už 45 kalendorines dienas (nors buvo pavėluota projektavimo darbus atlikti 98 dienas), į šias aplinkybes buvo atsižvelgusi. Ieškovė nepateikė duomenų apie aplinkybių, lemiančių delspinigių mažinimą didesne apimtimi, dėl atsakovės kaltės, ar net visiškai atleidžiančius ieškovę nuo delspinigių sumokėjimo.
24. Nors teisėjų kolegija nesutiko su ieškove dėl būtinybės mažinti netesybas dėl atsakovės kaltų veiksmų, tačiau pripažino nagrinėjamu atveju egzistuojant kitus netesybų mažinimo pagrindus – dėl apskaičiuotų netesybų neproporcingo dydžio ir ieškovės prievolės įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
25. Teisėjų kolegija vertino, jog atsakovės argumentai, kad dėl ieškovės vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei padidėjo administracinė našta, krito veiklos rodikliai, buvo apsunkintos atsakovės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą, sukeltas neigiamas poveikis atsakovės reputacijai, ji neteko finansavimo, atsirado netiesioginių nuostolių valstybei, yra deklaratyvūs, hipotetiniai, nepagrįsti bylos duomenimis. Atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius dėl finansavimo netekimo, administracinės naštos padidėjimo. Be to, atsakovė nenurodė reikšmingesnių nepatogumų, ekonominių ar kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl projektavimo darbų įvykdymo termino praleidimo.
26. Išvadą dėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių neprotingo dydžio pagrindė ir atsakovės padarytas Sutarties pažeidimo mastas, padariniai. Šalys Sutartimi susitarė, jog ieškovė atliks valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, vėliau pagal juos vykdys nurodytus statybos darbus ir tuo pačiu statybos darbų vykdymo metu atliks projektų vykdymo priežiūrą. Projektavimo darbų kaina dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3023 (ginčo objektas) yra 28 439,33 Eur be PVM (Sutarties 5.2.1 papunktis). Taigi atsakovės apskaičiuoti delspinigiai pagal Sutartį sudaro beveik pusę kelio Nr. 3023 projektavimo darbų vertės. Projektavimo darbai atlikti 2019 m. balandžio 1 d., t. y. vėluojant 98 dienas, tačiau visa Sutartis įvykdyta laiku – 2019 m. lapkričio 24 d. Laiku atlikus visus kelio ruožo Nr. 3023 Sutartyje nurodytus darbus, nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė, praleidusi projektavimo darbų įvykdymo terminą, padarė esminę žalą ar nepateisinamų sunkumų atsakovei. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė neįrodė kokių nors turtinių arba kitokių praradimų patyrimo, nusprendė, jog atsakovės apskaičiuotos netesybos suponuoja galimybę atsakovei praturtėti ieškovės sąskaita.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes dėl ieškovės padaryto pažeidimo masto, Sutarties įvykdymo termino praleidimo laiko, atsakovės patirtų nuostolių realumo, ieškovės pažeidimo pasekmių, nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovei pagal Sutartį priskaičiuotus delspinigius 1/3 dalimi, t. y. 5124,15 Eur, nustatant, kad ieškovei priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 10 248,29 Eur (15 372,44 Eur – 5 124,15 Eur). Nurodyto dydžio netesybos, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai atlieka kompensacinę funkciją, nepažeidžia sutarčių laisvės principo, sutarties šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
28. Teisėjų kolegijai pripažinus pagrįstu 10 248,29 Eur ieškovei priskaičiuotų delspinigių dydį, 8 proc. palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 5124,15 Eur ir sudarė 85,35 Eur (5 124,15 Eur x 8 proc. / 365 x 76 (pradelstos dienos) (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Sutarties 65 punktas).

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

29. Ieškovė kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiame straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Sutartyje nėra aiškiai apibrėžta Sutarties 60 punkte vartojama sąvoka „objektas“. Sąvoka „objektas“ vartojama nevienareikšmiškai, neturi tapataus turinio visais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo argumentai sistemiškai aiškinant kitas Sutarties nuostatas neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl Sutarties 60 punkto sąlygos turinio, todėl šiuo atveju teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo praktika, kad sisteminiu viešojo pirkimo sąlygų aiškinimu negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, tiekėjui (ieškovei) negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai. Jei perkančioji organizacija nevykdo iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, neigiami padariniai turi tekti jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, kt.).

29.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai) taisyklės, nes Sutarties sąlygas rengė atsakovė ir ieškovė dėl jų neturėjo galimybės derėtis. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutarties 60 punktą kaip suteikiantį teisę atsakovei netesybas už projektavimo darbus skaičiuoti nuo visų kelio darbų kainos, pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę sutartį aiškinti atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, kad sutarties aiškinimas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutartyje aiškiai įtvirtintas atsakomybės taikymas nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo visų kelio darbų kainos, todėl neaiški Sutarties sąlyga turėjo būti aiškinama analogiškai, kad būtų užtikrinamas šalių lygiateisiškumas, atitinkamai ir sąžiningumas.

29.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 tarp kitos kelių tiesimo bendrovės „Alkesta“ ir atsakovės vertino analogiškos sutarties 60 punkto nuostatas. Kasacinis teismas nusprendė, jog netesybos turėtų būti taikomos nuo projektavimo, o ne nuo visų kelio rangos darbų kainos.

29.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos, įtvirtinančios, kad netesybos atlieka kompensacinę funkciją, jos parenkamos, be kita ko, įvertinus realius šalies nuostolius, kad netesybų suma turi atitikti prievolės vertę, pažeidimo mastą, prievolės įvykdymą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013, kt.). Netesybų suma nustatyta neatsižvelgiant į esminį netesybų mažinimo kriterijų – jų santykį su nuostoliais. Priteista suma atlieka ne kompensacinę funkciją, o baudinę ir sudaro sąlygas atsakovei nepagrįstai praturtėti. Be to, netesybų dydis nedera ir su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė vėlavo atlikti tik projektavimo darbus, tačiau visa Sutartis buvo įvykdyta laiku, kad atsakovė dėl projektavimo darbų vėlavimo nepatyrė finansinių nuostolių, kitokių nepatogumų ar suvaržymų, kad, net ir baigus projektavimo darbus laiku, rangos darbai nebūtų buvę baigti anksčiau. Netesybų dydis neatitinka pažeistos prievolės vertės, nes sudaro trečdalį kelio projektavimo darbų vertės. Ne darbo projektas, o išasfaltuotas kelias buvo tikrasis Sutarties tikslas, o jis buvo tinkamai įvykdytas. Jeigu ieškovė projektavimo darbus būtų atlikusi iki Sutarties 8.1 punkte nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 24 d., tai projektavimo darbai būtų pasibaigę jau esant technologinei pertraukai ir statybos rangos darbai bet kokiu atveju nebūtų prasidėję anksčiau nei 2019 m. kovo 15 d. Taigi statybos darbai nebūtų anksčiau pasibaigę.

29.5.                      Atsakovės nurodyti argumentai dėl nuostolių patyrimo yra deklaratyvūs, hipotetiniai, nepagrįsti bylos duomenimis. Atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti teiginius dėl finansavimo netekimo, administracinės naštos padidėjimo, nenurodė reikšmingesnių nepatogumų, ekonominių, kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl projektavimo darbų įvykdymo termino praleidimo. Taigi atsakovė nėra įrodžiusi nei savo apskaičiuotų 15 372,44 Eur delspinigių pagrįstumo, nei apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotų 10 284,29 Eur netesybų pagrįstumo.

29.6.                      Ieškovė neturėjo galimybių derėtis dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ar dydžio pakeitimo, nes Sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu, todėl Sutarties sąlyga dėl netesybų nėra laisvų derybų tarp šalių rezultatas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes – faktą, kad atsakovė nepatyrė žalos, pažeistos prievolės sąlyginai nedidelę vertę, pažeidimo mastą ir padarinius, apeliacinės instancijos teismo nustatyta 10 248,29 Eur suma prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ prisideda prie ieškovės kasacinio skundo ir prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutartį, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
31. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsakovės kasacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal VPĮ, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas. Sutarties 60 punkto nuostatos yra aiškios ir vienareikšmės. Sutarties 60 punkte nustatyta atsakomybė už Sutarties vykdymo pažeidimus, todėl šiuo atveju atsižvelgtina ir į viešųjų pirkimų dokumentų priedo – Sutarties projekto 5 punktą, Sutarties nuostatas. Sutarties projekto ir sudarytos Sutarties turinio palyginimas paneigia bet kokias interpretacijas dėl to, kaip Sutarties 60 punkto sąlygos prasme turėtų būti suprantama sąvoka „objektas“. Iš ieškovės veiksmų taip pat galima spręsti, kad objekto sąvoka buvo suprantama tiek ieškovei, tiek kitiems tiekėjams. Sutarties projekte kaip objektą buvo nurodyta įrašyti atitinkamą kelio ruožą. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo sąlygos buvo arba turėjo būti aiškios tiek ieškovei, tiek kitiems tiekėjams. Be to, ieškovė, vykdydama Sutarties 17 punkte įtvirtintą pareigą, pateikė tinkamai užpildytą darbų grafiką, kuriame kaip objektą nurodė remontuojamą valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožą, nurodė objekte atliekamus darbus pagal etapus. Todėl, net neatsižvelgiant į tai, kad Sutarties 5 punkto nuostatos aiškiai identifikuoja Sutarties objektą, Sutarties 17 punkto nuostata ir iš jos kylanti pareiga tinkamai užpildyti darbų grafiką, aplinkybė, jog ieškovė šią pareigą įvykdė be perkančiosios organizacijos konsultacijų, papildomai patvirtina, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyje yra aiškiai įvardyti kaip etapai, o ne objektai.

31.2.                      Interpretacijos, kad „objektas“ galėtų būti vertinamas kaip atitinkamas darbų etapas (ne pats kelio ruožas), analogiškumą patvirtina ir kitos Sutarties nuostatos (34, 73, 99, 114 punktai).

31.3.                      Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklės. Ieškovė, pateikdama nuorodas į atskirus kasacinio teismo išaiškinimus, iš esmės nepateikia jokių argumentų, kodėl ši taisyklė turėtų būti taikoma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė gali būti taikoma tik tada, kai sutarties sąlygos kelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Ieškovė ginčo metu iš esmės neįrodinėjo, kad jai yra neaiški objekto sąvoka. Ieškovė nepateikė įrodymų, objektyvių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad viešojo pirkimo metu ir Sutarties vykdymo metu jai buvo neaišku, kas yra Sutarties objektas. Tik atsakovei apskaičiavus netesybas ir tarp šalių kilus ginčui ieškovė deklaratyviai teigė, kad turėtų būti taikoma contra proferentem taisyklė. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta dar konkurso ar Sutarties vykdymo metu. Plačiau dėl šios taisyklės taikymo pirmą kartą ieškovė pasisako tik kasaciniame skunde.

31.4.                      Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021. Ši byla negali būti laikoma precedentu, kadangi minėtos ir šios civilinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Ginčai yra kildinami iš skirtingų sutarčių, bylose dalyvauja skirtingi asmenys, šioje civilinėje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad ji nesuprato, kas yra Sutarties objektas, nepateikė įrodymų. Kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisinis ginčas, privalo būti aiškinama atskirai, turi būti įvertinama ne tik tai, ar sutarties nuostatos aiškios, bet ir tai, ar konkrečiam tiekėjui buvo ar turėjo būti suprantama atitinkama sutarties nuostata. Todėl būtina vertinti ir atitinkamo tiekėjo veiksmus. Net tuo atveju, jeigu Sutartis ir jos nuostatos dėl objekto stokotų aiškumo, įvertinus bylos įrodymus ir konkrečią faktinę situaciją matyti, jog ieškovei buvo aišku, kas yra Sutarties objektas, todėl minėta kasacinio teismo nutartis nėra aktuali.

31.5.                      Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti atsakovės apskaičiuotų netesybų ir dėl šių veiksmų atsakovė yra pateikusi kasacinį skundą. Netesybos yra šalių sutarta neįrodinėtina kreditoriaus žala, atleidžianti jį nuo pareigos įrodyti žalą esant pažeidimui, tokiais atvejais pakanka nustatyti, kad buvo padarytas pažeidimas, o nuostoliai kompensuojami delspinigių institutu. Šiuo atveju pažeidimas buvo įvykdytas – ieškovė vėlavo atlikti projektavimo darbus, ji to neginčijo. Remiantis teisiniu reguliavimu, atsakovė apskritai neturėjo pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dydžio ir fakto.

31.6.                      Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tai, kad atsakovė neturėjo įrodinėti nuostolių ir nebuvo pagrindo jų mažinti remiantis CK 6.73 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, be kita ko, patvirtina, jog ieškovė nei iki bylos inicijavimo, nei bylos nagrinėjimo metu niekada neginčijo Sutartyje nustatytų procentine reikšme nurodytų netesybų (0,03 proc.). Iš esmės ieškovė neginčijo netesybų dydžio, o ginčijo tik skaičiavimą ir tik šia prasme teigė, jog delspinigiai yra per dideli. Taigi ieškiniu apibrėžtos ginčo ribos siejamos su netesybų skaičiavimo tvarka, o ne su jų mažinimu dėl tariamai per didelio procentinio dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas mažindamas netesybas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnį. 

31.7.                      Ieškovė, dalyvaudama atsakovės organizuotame viešajame pirkime ir teikdama pasiūlymą, nurodydama rangos darbų atlikimo kainą, turėjo galimybę įvertinti riziką, susijusią su pareiga mokėti netesybas dėl ne laiku atliktų rangos darbų. Be to, po viešųjų pirkimų sutarties sudarymo pakeitus netesybų dydį (jį sumažinus), viešojo pirkimo nelaimėję tiekėjai patenka į nelygiavertę padėtį lyginant su pirkimą laimėjusiu ir sutartį sudariusiu tiekėju, o tai pažeidžia ne tik draudimą keisti viešojo pirkimo sutartį, tačiau ir VPĮ (17 straipsnis) įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Taigi netesybų mažinimas viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose yra ribotas. Atsakovė yra atsakinga už valstybinę, strateginę reikšmę turinčių kelių remontą, priežiūra, tinkamą naudojimą. Tuo atveju, jeigu atsakovės tiekėjai vėluoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, piliečiai, kurie naudojasi keliais, susiduria su pavojingu eismu, patiria kitokių nepatogumų. Todėl, paneigiant sutartines netesybas (jas mažinant), kartu paneigiama ir atsakovės galimybė tinkamai užtikrinti kelių priežiūrą. Atsakovei buvo itin svarbus terminų laikymasis ir netesybos. Iš esmės šią aplinkybę patvirtina ir Sutarties konstrukcija (8, 9, 60 punktai). Netesybų, terminų išsamus detalizavimas liudija itin svarbų terminų laikymąsi ir aiškų atsakovės deklaravimą dar konkurso metu apie griežtus prievolių vykdymo terminus.

31.8.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad dėl ieškovės vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį (neatsižvelgiant į tai, kad vėlesnis sutarties etapas buvo įvykdytas laiku) patyrė papildomų išlaidų – atsakovės administracinė našta padidėjo. Dėl Sutarties nevykdančių rangovų krito veiklos rodikliai (tinkamai vykdomų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstrukcijos ir taisymo darbų (projektų) dalis vietoje planuojamų 95 proc. tesiekė 64,86 proc. pagal atsakovės 2018 metų veiklos ataskaitą), buvo apsunkintos atsakovės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą ir lėmė atsakovės ilgesnį, nei planuota, reagavimo laiką vykdant kitas sutartis, be to, padarytas neigiamas poveikis tiek atsakovės, tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos reputacijai, kuriai atsakovė tiesiogiai atskaitinga, taip pat padaryta žala atsakovės, kaip valstybės institucijos, prestižui bei geram vardui. Šiuo atveju netesybų ir nuostolių santykis turėtų būti vertinamas taip, kad netesybos negali būti paneigiamos (mažinamos), net tuo atveju, jeigu žala, jos dydis nebuvo ar net negalėjo būti tiksliai įvardytas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad netesybos, kurios ir taip nepagrįstai sumažintos nutartimi, turėtų būti dar labiau mažinamos.

31.9.                      Netesybos yra tam tikra užtikrinimo priemonė, skatinanti kontrahentą laikytis griežtų prievolių įvykdymo terminų. Kita vertus, netesybų ir žalos sulyginti negalima. Šiuo atveju apskaičiuotos netesybos sudaro vos 1,35 proc. visos objekto kainos, o ieškovė neginčijo procentinės delspinigių reikšmės. Todėl netesybų mažinimas, atliktas skundžiama nutartimi ir papildomai prašomas kasaciniame skunde, yra nepagrįstas.

32. Atsakovė kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria ieškinys tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šiuo atveju ieškovė nei iki bylos inicijavimo, nei bylos nagrinėjimo metu neginčijo Sutartyje nustatytų procentine reikšme nurodytų netesybų (0,03 proc.). Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja nuo visos objekto kainos, o ne nuo projektavimo darbų etapui numatytos kainos (28 439,33 Eur be PVM). Šios aplinkybės yra pripažintos teismų sprendimuose. Taigi teismas neturėjo pagrindo mažinti apskaičiuotas netesybas.

32.2.                      Ieškovė, dalyvaudama atsakovės organizuotame viešajame pirkime ir teikdama pasiūlymą, nurodydama rangos darbų atlikimo kainą, turėjo galimybę įvertinti riziką, susijusią su pareiga mokėti netesybas dėl ne laiku atliktų rangos darbų. Be to, po viešųjų pirkimų sutarties sudarymo pakeitus netesybų dydį (jį sumažinus), viešojo pirkimo nelaimėję tiekėjai patenka į nelygiavertę padėtį, lyginant su pirkimą laimėjusiu ir sutartį sudariusiu tiekėju, o tai pažeidžia ne tik draudimą keisti viešojo pirkimo sutartį, bet ir VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas netesybų mažinimo institutą, neatsižvelgė į atsakovės specifinį statusą, Sutarties sudarymo specifiką. Netesybos, remiantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Netesybų mažinimas viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose yra ribotas. Šiuo atveju pats Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad ieškovei turėjo būti aiškiai žinoma tiek netesybų skaičiavimo tvarka, tiek dydis. Vis dėlto teismas, nukrypdamas nuo minėtos praktikos ir mažindamas atsakovės pritaikytas netesybas, iš esmės eliminavo atsakovės kaip perkančiosios organizacijos teises ir galimybes taikyti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones.

32.3.                      Atsakovei buvo itin svarbus terminų laikymasis ir netesybos. Iš esmės šią aplinkybę patvirtina ir Sutarties konstrukcija (Sutarties 8, 9, 60 punktai).

32.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė, kad netesybos nėra baudinio pobūdžio, jos nėra aiškiai per didelės, kadangi apskaičiuotos netesybos (15 372,44 Eur) sudaro tik 1,35 proc. visos objekto kainos be PVM (1 138 699,02 Eur). Klaidingas netesybų dydžio vertinimas ir lyginimas su objekto ir atskirų etapo kainomis lėmė, kad buvo priimta nepagrįsta nutarties dalis, kuria atsakovės apskaičiuotos netesybos buvo sumažintos 1/3. 

32.5.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnis). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo procentine reikšme nurodytų netesybų (tarp šalių dėl to ginčo nebuvo), tarp šalių vyko ginčas tik dėl to, nuo kokios kainos 0,03 proc. dydžio delspinigiai turėtų būti skaičiuojami. Ginčo esmę taip apibūdino ir pirmosios instancijos teismas. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir tokiu būdu pažeidė CPK 320 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šiuo atveju nutartyje nėra informacijos apie būtinybę peržengti apeliacinio skundo ribas, be to, viešasis interesas, atsižvelgiant į atsakovės statusą, atliekamas funkcijas, susijusias su kelių remonto darbais, reikalauja, kad nebūtų peržengtos skundo ribos ir privatūs subjektai negalėtų išvengti teisinės atsakomybės už netinkamą prievolių vykdymą, kuris reikšmingas visai visuomenei.

32.6.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.71 straipsnį, nepagrįstai perkėlė nuostolių įrodinėjimo naštą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovė, siekdama pagrįsti delspinigių taikymą ir dydį, turėjo įrodyti patirtos žalos (nuostolių) faktą, dydį. Netesybos (delspinigiai) yra minimali kreditoriaus neįrodinėtinų nuostolių suma, kurią tinkamai prievolės neįvykdžiusi šalis turi sumokėti nukentėjusiai šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos yra šalių sutarta neįrodinėtina kreditoriaus žala, atleidžianti jį nuo pareigos įrodyti žalą esant pažeidimui, tokiais atvejais pakanka nustatyti, kad buvo padarytas pažeidimas, o nuostoliai kompensuojami delspinigių institutu. Todėl iš kreditoriaus, reikalaujančio taikyti netesybas (delspinigius), negali būti reikalaujama įrodyti patirtą žalą.

32.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Nors pagal CK 6.71 straipsnį ir teismų praktiką atsakovė pareigos įrodyti nuostolius neturėjo, ji apeliaciniame skunde išsamiai nurodė visas aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti net didesnės žalos nei apskaičiuotos netesybos egzistavimą. Dėl nevykdytos Sutarties pobūdžio, t. y. jos finansavimo iš valstybės biudžeto, kilo papildomų netiesioginių nuostolių valstybei. Suplanuotų biudžeto lėšų nepanaudojimas dėl ieškovės įvykdyto Sutarties pažeidimo netiesiogiai sukėlė didesnių valstybės išlaidų (palūkanų, skolos aptarnavimo išlaidų) kitoms biudžeto sritims. Tokie faktai ir argumentai dėl atsakovės patirtos žalos visiškai atitinka minėtą teismų praktiką dėl patirtos žalos įrodinėjimo. 

32.8.                      Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl žalos egzistavimo yra hipotetinės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pripažįstamas pamatinis įrodinėjimo principas probatio diabolica (negalima reikalauti įrodyti tai, kas neįmanoma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-310/2013, kt.). Šis principas koreliuoja su kasacinio teismo praktika, jog perkančiosios organizacijos iš esmės negali tiksliai įvardyti patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

32.9.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsižvelgta į tai, kad žalos fakto nustatymas, nors ir negalima nustatyti jos santykio su netesybomis, draudžia paneigti netesybų taikymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

32.10.                      Netesybos neturi sutapti su realiais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad netesybų instituto taikymas nereiškia, jog netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

32.11.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartis iš dalies yra nemotyvuota. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė atsakovės taikytas netesybas sumažinti 1/3, tačiau tokios netesybų mažinimo proporcijos nepagrindė, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnis.

33. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Atsakovė nepagrįstai sieja netesybų mažinimo galimybę tik su Sutartyje nurodyto procentinio dydžio ginčijimu. Tokio aiškinimo nepatvirtina nei CK, nei jį aiškinanti teismų praktika (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos aiškiai per didelėmis pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nesukonkretina netesybų mažinimo tik sutartyje nustatytu dydžiu, o kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai įpareigoja netesybų dydį vertinti konkrečios bylos kontekste ir atsižvelgti į nebaigtinį sąrašą aplinkybių. Tai reiškia, kad netesybos gali būti mažinamos ne vien tik atsižvelgiant į sutartyje nurodytą procentinį netesybų dydį, bet ir į kitas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad priskaičiuota netesybų suma yra per didelė, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Remiantis atsakovės nurodyta pozicija, nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių ir bendrųjų teisės principų, bendra netesybų suma niekada negalėtų būti mažinama, jeigu procentais išreikštas netesybų dydis savaime būtų nedidelis ir neginčijamas, pavyzdžiui, 0,02 proc. nuo sutarties kainos už kiekvieną pradelstą dieną. Tokia atsakovės pozicija yra nesąžininga ir sudaro pagrindą piktnaudžiauti netesybų skaičiavimu bei gali iškreipti šalių interesų pusiausvyrą.

33.2.                      Ieškovė, remdamasi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, byloje ginčija bendrą atsakovės priskaičiuotą netesybų sumą, todėl teisiškai yra nereikšminga aplinkybė, ar ieškovė ginčija Sutartyje nurodytą procentinį netesybų dydį.

33.3.                      Atmestini atsakovės teiginiai apie tariamą nelygiavertės padėties sukūrimą su konkurse dalyvavusiais teikėjais. Netesybų mažinimas nėra viešojo pirkimo sutarties keitimas ir nepažeidžia VPĮ įtvirtintų principų. Šiuos atsakovės teiginius paneigia ir jos veiksmai, kai ji galimybe sumažinti netesybas yra ne kartą pasinaudojusi. Šia teise atsakovė pasinaudojo ir nagrinėjamoje byloje, pavyzdžiui, 2019 m. birželio 5 d. rašte atsakovė nurodė, kad sumažino apskaičiuotų delspinigių dydį, įvertinusi visas nuo ieškovės nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių užtruko techninio darbo projekto tvirtinimas.

33.4.                      Ieškovė Sutartį užbaigė laiku, netesybų taikymo galimybė skatino ieškovę laiku užbaigti Sutartį. Todėl atsakovės deklaratyvūs vertinimai apie rangovų neskatinimą laiku užbaigti prievoles yra nesusiję su nagrinėjama byla. Kartu nesusijusiais su byla turėtų būti laikomi ir atsakovės teiginiai dėl eismo ir kelių priežiūros užtikrinimo. Tokie atsakovės teiginiai būtų reikšmingi, jeigu Sutartis būtų neužbaigta laiku. Be to, vien aplinkybė, kad Sutartyje yra nustatytas darbų atlikimo terminas ir yra nustatytos netesybos už termino praleidimą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovei buvo svarbus terminų laikymasis.

33.5.                      Atsakovės teiginiai dėl netesybų mažinimo nepagrįstumo atmestini. Atsakovės apskaičiuotų delspinigių suma (15 372,44 Eur) yra neproporcingai didelė ir sudaro beveik pusę kelio Nr. 3023 projektavimo darbų vertės (28 439,33 Eur). Toks netesybų dydis yra baudinio pobūdžio.

33.6.                      Lietuvos apeliacinis teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų, palygindamas netesybų sumą su projektavimo darbų kaina (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsakovė apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Sutarties aiškinimo, netesybų mažinimo. Atitinkamai dėl šių teismo išvadų ir atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių ieškovė pasisakė savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Nors atsakovė konkrečiai nesirėmė aplinkybe dėl netesybų sumos dydžio ir projektavimo darbų vertės, tačiau šia aplinkybe rėmėsi ieškovė. Be to, šios aplinkybės buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, kurio sprendimą ir visas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti. Taigi netesybų mažinimo klausimas, proporcingumo ir protingumo principų taikymas, netesybų sumos ir nuostolio dydžio palyginimas ir kitos su netesybų mažinimu susijusios aplinkybės pateko į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

33.7.                      Nepagrįsti atsakovės kasacinio skundo teiginiai, kad nė viena iš ginčo šalių nesirėmė aplinkybe, jog nustatytas delspinigių dydis (0,03 proc.) yra aiškiai per didelis, todėl Lietuvos apeliacinis teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nepadarė jokios išvados dėl Sutartyje nurodyto procentinio netesybų dydžio.

33.8.                      Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, kt.).

33.9.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji neturėjo pareigos įrodyti ir teikti duomenis apie patirtus nuostolius. Ieškovė, atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir į pagrindinį faktą, jog Sutartis buvo įvykdyta laiku, teigė, kad atsakovė nepatyrė nuostolių. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad nuostolių patyrė, todėl jai pagal CPK 178 straipsnį atsirado pareiga pagrįsti savo nurodomas aplinkybes. Šiuo atveju atsakovė neprivalo įrodyti konkretaus nuostolių dydžio, bet turi įrodinėti tikėtinus nuostolius, ir tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, teismų praktika suteikia galimybę nuostolius įrodinėti ne tik pingine išraiška, bet ir kitokiais suvaržymais.

33.10.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad apeliaciniame skunde išsamiai nurodė visas aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti net didesnės žalos nei apskaičiuotos netesybos egzistavimą. Atsakovės teiginiai apie tariamai patirtus nuostolius yra deklaratyvūs ir daugiausia yra grindžiami aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su ieškove ir Sutartimi. Atsakovė apibendrintai rašo apie visus Lietuvoje vykstančius žvyrkelių rekonstravimo objektus, tačiau neišskiria Sutarties. Byloje nėra duomenų apie faktinį atsakovės administracinės naštos padidėjimą. Aplinkybė, jog projektavimo darbai buvo atlikti vėliau, atsakovės darbo apimčių nepadidino, nes tuos darbus atsakovė turėjo atlikti. Atsakovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog projektai buvo tikrinami pagal eilę ar grafiką, nėra duomenų, kad projekto aptarimo komisija turėtų atskirą suplanuotą komisijoje aptariamų projektų sąrašą. Vien tai, kad atsakovei teismų praktika suteikia galimybę įrodinėti nuostolį ir kitais suvaržymais ar nepatogumais, nereiškia, kad ji apskritai yra atleidžiama nuo šių aplinkybių įrodinėjimo ir dokumentų, patvirtinančių jos teiginius, teikimo. Atsakovė nenurodo ir neįrodo, kiek ji neteko finansavimo dėl ieškovės vėlavimo atlikti kelio Nr. 3023 projektavimo darbus.

33.11.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas paneigė netesybų taikymą. Šioje byloje teismai konstatavo, kad atsakovė savo tariamai patirtų nuostolių neįrodė. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog atsakovė nepatyrė nuostolių, o ne aplinkybę, kad neva nėra galimybės nustatyti nuostolių dydį. Atsakovė ignoravo jai tenkančią naštą pagrįsti savo nurodomas aplinkybes ir negali remtis CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo galimybe nustatyti žalos dydį. Be to, CK 6.249 straipsnio 1 dalis neatleidžia atsakovės nuo įrodinėjimo.

34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, ieškovės kasacinį skundą tenkinti – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Sprendžiant ginčą turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos rangos ir susijusių paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties objekto aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

34.2.                      Kasacinio skundo argumentai dėl ginčo ribų peržengimo yra nepagrįsti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė netaikyti (sumažinti) netesybų pagal Sutartį ir ne kartą akcentavo, kad atsakovė nesąžiningai priskaičiavo delspinigius ir siekia neteisėtai pasipelnyti ieškovės sąskaita, egzistuoja aiški patirtų nuostolių ir priskaičiuotų delspinigių santykio disproporcija. 

34.3.                      Atsakovei pateikus tik deklaratyvius, hipotetinius bei nepagrįstus argumentus dėl patirtų nuostolių, ši aplinkybė sudarė sąlygas mažinti priskaičiuotas netesybas (ar net iš viso jų netaikyti). Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės (inter alia (be kita ko), kad visa Sutartis, kurios nuostatos parengtos atsakovės, įvykdyta laiku; atsakovės nepagrįsti dėl projektavimo darbų vėlavimo realiai patirti nuostoliai; priskaičiuotos didelio dydžio netesybos, palyginti su Sutartyje nustatyta projektavimo darbų kaina) sudarė sąlygas atsakovės taikytas netesybas sumažinti dar daugiau.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

35. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas iš Sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, vykdymo kilęs perkančiosios organizacijos ir tiekėjos ginčas, susijęs su pastarosios civiline atsakomybe užsakovei.
36. Ginčą nagrinėję teismai nustatė, jog šalys sudarė Sutartį, pagal kurią statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. lapkričio 24 d. Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas pasirašytas 2019 m. lapkričio 22 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 45 dienas vėlavo atlikti projektavimo darbus, taip pat nėra ginčo dėl Sutartyje nustatyto 0,03 proc. delspinigių dydžio. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai skaičiavo netesybas nuo visos darbų atlikimo kainos – 1 138 699,02 Eur, nors vėlavimas vyko tik dėl projektavimo darbų, kurie neturėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui, aiškinimo.
37. Šių faktinių aplinkybių kontekste pagrindinis šalių ginčo objektas – kaip reikėtų aiškinti ir taikyti Sutarties 60 punkto nuostatą, kurioje, inter alia, įtvirtinta, kad „Rangovas, neužbaigęs Darbų Sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal Darbų ir su Darbais susijusių Paslaugų grafiką Darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarties 27 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina Užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš Rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM)“.
38. Ginčo šalys nesutaria ir teismai laikėsi skirtingos pozicijos aiškindamiesi, kas pagal minėtą ginčo Sutarties sąlygą laikytina objektu, nuo kurio skaičiuojamos netesybos: ar tai visų kelio ruožų darbų ir su jais susijusių paslaugų junginys, ar tik atskiri Sutarties vykdymo etapai (tiekėjos prievolės), inter alia, projektavimas.
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutarties turinys – fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl sutarties turinio nustatymo kasacine tvarka gali būti peržiūrimos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu; šios taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo jurisprudencija yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 101, 102 punktus; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 28 punktą).

 

Dėl Sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl tiekėjo sutartinės atsakomybės

 

40. Kaip nurodyta, ginčą nagrinėjusių teismų pozicijos išsiskyrė dėl Sutarties 60 punkto aiškinimo ir taikymo: pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog sisteminis Sutarties nuostatų aiškinimas, atskirų darbų bei jų kainų aiškus atskyrimas leidžia daryti išvadą, jog, pažeidus projektavimo darbų terminus, atsakovė įgijo teisę reikalauti netesybų atlyginimo nuo vėluojamos įvykdyti projektavimo darbų kainos, t. y. nuo 28 439,33 Eur, o ne nuo visos darbų atlikimo kainos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakove, jog projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyje yra įvardyti kaip etapai, o ne objektai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad delspinigius privalu skaičiuoti tik nuo vėluojančių projektavimo darbų vertės (28 439,33 Eur), o ne nuo visos darbų, susijusių su tam tikru kelio ruožu, vertės (1 138 699,02 Eur be PVM). 
41. Vertindama kasacinių skundų argumentus ir priimtus teismų procesinius sprendimus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK4 straipsnyje įtvirtinta taip pat nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
42. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog savo esme bei turiniu analogišką sutarties nuostatą, kaip ir ginčo Sutarties 60 punktas, vertino bei aiškino ir kasacinis teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, todėl į šioje teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, be kita ko, susijusius su viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties sąlygų aiškinimu, bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgtina.
43. Vertindama Sutartyje įtvirtintas nuostatas, lemiančias delspinigių skaičiavimo principus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sutartyje nėra įtvirtinta objekto sąvoka, nuo kurios priklauso Sutarties 60 punkte nurodytų delspinigių skaičiavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų argumentai taip pat neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl ginčo Sutarties sąlygos turinio, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tiekėjai negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 38 punktą; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/202131 punktą).
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog perkančiųjų organizacijų pareiga yra formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 32 punktą).
45. Jeigu būtų priešingai, galėtų susiklostyti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju dėl nepagrįstai apskaičiuotų netesybų dydžio), o tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013). Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/202133 punktą).
46. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Sutarties sąlygoje aiškiai neįtvirtintas sąvokos „objektas“ turinys, jis iš principo galėjo būti teismų nustatytas aiškinant kitas Sutarties nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 36 punktą). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir, kaip kasacinis teismas yra nurodęs, negali būti taikomas tiekėjos nenaudai.
47. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami sutartinius ginčus, viešojo pirkimo ir sutarties sąlygas aiškina ir taiko retrospektyviai (atsižvelgdami į praeitį), įvertinę šalių argumentus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia dėl žemesnės instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo motyvų. Tokia pačia vertinimo galimybe (apimtimi) nedisponuoja tiekėjai, prieš teikdami pasiūlymus bei vertindami sąlygų turinį. Dėl to viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos turi būti kiek įmanoma aiškesnės, tikslesnės. Primintina, kad konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/202137 punktą).
48. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieškovė ir atsakovė laisva valia sudarė ginčo Sutartį, ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo veiklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl Sutarties sąlyga dėl netesybų skaičiavimo negalėjo būti jai siurprizinė bei nesuprantama. Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad, atsakovei vykdant pirkimo procedūras, sutarties sąlygos, susijusios su netesybų skaičiavimo tvarka, nebuvo aiškios ar ieškovė neturėjo galimybės su jomis susipažinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei nuo pat Sutarties sudarymo momento turėjo būti aiški delspinigių skaičiavimo tvarka, o pasirašiusi Sutartį, ji su šia tvarka sutiko ir vėliau jai neprieštaravo.
49. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą minėtą apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog ieškovei nuo pat Sutarties sudarymo momento turėjo būti aiški delspinigių skaičiavimo tvarka, o pasirašiusi Sutartį, ji su šia tvarka sutiko ir vėliau jai neprieštaravo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiai išvadai padaryti buvo būtina konstatuoti, kad atitinkama nuostata yra pakankamai aiški ir tiksli tiek, jog deramai informuotas ir rūpestingas ūkio subjektas galėtų iš anksto, prieš sudarydamas viešojo pirkimo sutartį, suprasti savo būsimos prievolės turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 24, 25 punktus;2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 38 punktą). Tačiau šiuo atveju ginčą nagrinėję teismai, vertindami Sutarties nuostatas, tokių aplinkybių nenustatė, priešingai, nesant aiškiai įtvirtintų delspinigių skaičiavimo principų, Sutarties nuostatos buvo vertinamos kompleksiškai.
50. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyje yra įvardyti kaip etapai, o ne objektai, tai aiškiai nurodyta ir Sutarties 17 punkte, nustatančiame projektavimo, statybos darbų etapus pagal objektus. Nors apeliacinės instancijos teismas formaliai teisus nurodydamas, kad pagal Sutarties 17 punktą statybos darbai ir su jais susijusios paslaugos įvardijami kaip darbų ir su jais susijusių paslaugų etapai, o ne objektai, tačiau ši Sutarties nuostata turėjo būti vertinama Sutarties 60 punkte vartojamos formuluotės „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“, kitų Sutarties sąlygų kontekste ir atsižvelgiant į bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. 
51. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentemtaisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė yra kilusi iš romėnų teisės (lot. ambiguitas contra stipulatorem est) ir grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje 79 punktą; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 51 punktą).
53. Šalių ginčui spręsti aktuali teismų praktika, šioje nutartyje kasacinio teismo padaryta teisinė išvada dėl ginčo Sutarties sąlygos neaiškumo, teismų nustatytos aplinkybės dėl Sutarties vykdymo tiek atskirų etapų, tiek bendro jos termino atžvilgiu, bendrieji civilinės teisės principai ir jų taikymas ginčo situacijai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad ginčo Sutarties sąlygos turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę – sutartį aiškinti, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, 52 punktas).
54. Šį kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka Sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. Tokia išvada buvo padaryta ir kasacinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, kaip minėta, aiškinant savo esme ir turiniu analogišką sutartinę nuostatą.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą nepagrįstai nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 pateiktais išaiškinimais, nes ginčai yra kildinami iš skirtingų sutarčių, bylose dalyvauja skirtingi asmenys, kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisinis ginčas, privalo būti aiškinama atskirai, turi būti įvertinama ne tik tai, ar sutarties nuostatos aiškios, bet ir tai, ar konkrečiam tiekėjui buvo ar turėjo būti suprantama atitinkama sutartinė nuostata. Šiuo aspektu pažymėtina, pirma, kaip minėta, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi kasacinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 suformuluoti išaiškinimai, be kita ko, susiję su viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties sąlygų aiškinimu, bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, antra, kad ginčo Sutarties nuostata yra analogiška minėtoje civilinėje byloje vertintai sutartinei nuostatai ir šiuo atveju atsakovė nepateikė konkrečių argumentų, o teismai nenustatė aplinkybių, kurios lemtų priešingą išvadą dėl delspinigių skaičiavimo šios konkrečios bylos kontekste.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

56. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl Sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo priėmė teisiškai nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl šis pagal šioje nurodytus argumentus naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
57. Kiti kasacinių skundų argumentai, be kita ko, susiję su apeliacinės instancijos teismo netinkamai nustatytu netesybų dydžiu, atsižvelgiant į kasacinio teismo šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

58. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, o atsakovės kasacinį skundą atmetus, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
59. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikusi patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti 2250,60 Eur išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, atlyginimą. Prašomas priteisti išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytą dydį, todėl yra mažintinas iki 1765 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
60. Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 266 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti atlyginti 6050 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 3509 Eur už kasacinio skundo rengimą, 2541 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą rengimą. Prašomos priteisti išlaidos dėl kasacinio skundo parengimo viršija Rekomendacijų 7, 8.13 punkte nustatytą dydį. Teisėjų kolegija nenustatė poreikio nukrypti nuo Rekomendacijose įtvirtintų dydžių, todėl priteistinų išlaidų už kasacinio skundo parengimą atlyginimą mažina iki 3338 Eur. Atsiliepimo į kasacinį skundą išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 6154 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, bei 1765 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. bendrai 7 910 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
61. Atsakovė kasaciniame teisme sumokėjo 117,22 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, taip pat pateikė prašymą priteisti 7986,01 Eur išlaidų, patirtų dėl jai suteiktų teisinių paslaugų, atlyginimą. Netenkinus jos kasacinio skundo ir tenkinus ieškovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
62. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“, prisidėdamas prie ieškovės kasacinio skundo, pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Kelprojektas“ atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą taip pat prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau kasaciniam teismui UAB „Kelprojektas“ nenurodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra teisinio poreikio spręsti jų atlyginimo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
63. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) iš atsakovės Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (šiuo metu – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) (j. a. k. 188710638) 7910 (septynis tūkstančius devynis šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme bei kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.