Civilinė byla Nr. e3K-3-85-969/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00250-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (buvusi biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė
2. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą tarp viešojo darbų pirkimo sutarties šalių padidėjus pirkimo objekto apimčiai, aiškinimo ir taikymo.
3. Ieškovė AB „Kauno tiltai“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) prašė teismo priteisti iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija, Direkcija) 50 848,28 Eur skolą už atliktus darbus, 8165,62 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Ieškovė nurodė, kad laimėjo atsakovės paskelbto viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Kauno regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“ (toliau – Pirkimas) trečiąją dalį „Kelio Nr. 1910 Zapyškis–Ežerėlis ruožo nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km asfalto dangos paprastasis remontas“. Šalys 2017 m. gegužės 29 d. sudarė viešojo darbų pirkimo sutartį Nr. S-317 (toliau – Sutartis). Sutartyje buvo nurodytas preliminarus darbų kiekis. Atsakovės 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateiktame Statybos objekto remonto apraše Nr. 1910-00-KK (toliau – Remonto aprašas) nurodytas asfalto dangos karštojo regeneravimo pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfaltą darbų kiekis (26 711 kv. m) skiriasi nuo Pirkimo metu pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje nurodyto kiekio (16 940 kv. m), todėl susidaro 9771 kv. m darbų kiekio skirtumas. Remdamasi tuo ieškovė paprašė atsakovės skirti 50 848,28 Eur be PVM Sutarčiai įgyvendinti.
5. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija, laikydama ieškovės atliktus ginčo darbus papildomais darbais, klaidingai interpretuoja Sutarties nuostatas. Sutartis yra fiksuoto įkainio, joje nustatytas preliminarus darbų kiekis, todėl turi būti atlyginama už visus faktiškai atliktus darbus, Sutartyje nurodytų darbų kiekio padidėjimas negali būti laikomas papildomais darbais. Ieškovė atliko darbus, nurodytus Sutartyje, taip pat projektiniuose-techniniuose dokumentuose, Remonto apraše, o atsakovė 2018 m. sausio 11 d. priėmė darbus, įskaitant ir ginčo darbus, todėl jai tenka pareiga sumokėti už juos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalį, perkančiosios organizacijos pareigą parengti tikslius, aiškius pirkimo dokumentus, kasacinio teismo praktiką, šalims skirtingai aiškinant Sutarties nuostatas, neaiškios Pirkimo dokumentų sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo techninės specifikacijos trečiosios pirkimo dalies darbų kiekių žiniaraščio 8 punkte įtvirtinti keli dangos atnaujinimo būdai : asfalto dangos karštasis regeneravimas kelyje atliekamas pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto 2,5 cm storio sluoksnį panaudojant asfaltbetonio mišinį AC 11 VN, arba 4 cm storio dangos įrengimas, panaudojant asfaltbetonio klotuvą su automatiniu aukščio reguliavimu, iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN, (įskaitant profilio pagerinimo priemones: išlyginamasis asfalto sluoksnis dangos nelygumams atkurti); mato vienetas – 100 kv. m; kiekis – 169,4.
4. Ieškovė 2017 m. kovo 29 d. pateikė pasiūlymą dėl Pirkimo trečiosios dalies; pasiūlymo kaina – 140 000,18 Eur su PVM, užpildyto darbų kiekių žiniaraščio 8 punkte ieškovė pasirinko asfalto dangos karštąjį regeneravimą kelyje, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto 2,5 cm storio sluoksnį panaudojant asfaltbetonio mišinį AC 11 VN; mato vienetas – 100 kv. m; kiekis – 169,4; kaina už 100 kv. m – 520,40 Eur be PVM.
5. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasi Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, rangovė darbus įsipareigoja atlikti pagal užsakovės pateiktą projektinę-techninę dokumentaciją ir technines specifikacijas (Pirkimo sąlygų 1 priedas), o užsakovė įsipareigoja sudaryti rangovei būtinas sąlygas atlikti darbus, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei už darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Iš Statybos darbų žurnalo Nr. SDŽ-231 „Kelio Nr. 1910 Zapyškis–Ežerėlis ruožo nuo 0,601 iki 2,956 km. ir nuo 4,519 iki 6,26 km asfalto darbų paprastojo remonto darbai“ teismas nustatė, kad ieškovė darbus pradėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir baigė 2017 m. rugsėjo 7 d.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. S17-934 informavo atsakovę, jog atsakovės parengtame Remonto apraše nurodytas kiekis (26 711 kv. m) skiriasi nuo Pirkimo metu pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje nurodyto kiekio – 16 940 kv. m, todėl susidaro 9771 kv. m darbų kiekio skirtumas, ir paprašė užsakovės skirti Sutarčiai įgyvendinti papildomai 50 848,28 Eur be PVM. Atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (7.2E)2E-2640 nurodė, jog Pirkimo trečiosios dalies techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje yra padaryta klaida, t. y. darbų kiekio žiniaraščio pozicijoje Nr. 8 nurodytas kiekis – 169,4 (mato vnt. 100 kv. m) yra klaidingas, joje trūksta kiekio – 9,771 (mato vnt. 100 kv. m); nurodė darbus vykdyti pagal Remonto aprašo dangos remonto žiniaraštį nuo Pk 06+01 iki Pk 29+56, įtraukiant į šį ruožą Pk 08+10 kairėje pusėje ir Pk 08+31 dešinėje pusėje esančias autobusų stoteles – 15 917 kv. m, o likusią darbų dalį – 1023 kv. m (neviršijant Sutartimi nustatytų darbų kiekių) vykdyti nuo Pk 45+19 iki Pk 46+84, t. y. iš viso 16 940 kv. m; nevykdyti asfalto dangos valymo, grunto kasimo ir išvežimo, kelkraščių planiravimo, išlyginamojo sluoksnio iš asfalto mišinio AC 11 VN įrengimo dangos kraštams atstatyti ir kelkraščių dangos įrengimo darbų nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60.
7. Ieškovė 2017 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. S17-1077, atsakydama į atsakovės 2017 m. lapkričio 17 d. raštą ir atsižvelgdama į tai, kad visi darbai Sutartyje bei techninėje specifikacijoje nurodytomis apimtimis jau yra atlikti, pakartotinai paprašė techninio prižiūrėtojo bei užsakovės išnagrinėti nurodytą informaciją ir kaip įmanoma greičiau pritarti papildomiems darbams, skirti tam papildomų lėšų, t. y. 50 848,28 Eur be PVM. Atsakovė 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (7.2E)2E-2894 nurodė, kad nesutinka mokėti už atliktus ginčo darbus, nes 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (7.2E)2E-2640 nurodė darbų vykdymo ribas, todėl ieškovė darbus nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60 (9771 kv. m) vykdė savo rizika.
8. Teismas nustatė, kad 2018 sausio 11 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojai (užsakovei) aktu atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus. Prie akto pridėtoje pažymoje nurodyta, kad: kelio ruožo nuo Pk 06+01 iki Pk 29+56 statybos darbai atlikti tinkamai, atitinka esminius statinių reikalavimus ir projektinės dokumentacijos (Remonto aprašo) sprendinius; kelio ruožo nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60 statybos darbai yra pertekliniai ir atlikti rangovės rizika, tačiau šie darbai atlikti tinkamai bei atitinka esminius norminių dokumentų reikalavimus; faktiškai darbų „Asfalto dangos karštasis regeneravimas kelyje, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto 2,5 cm storio sluoksnį panaudojant asfaltbetonio mišinį AC 11 VN“ atlikta daugiau (iš viso 26 711 kv. m), negu buvo įsigyta Pirkimo metu (Pirkimo dokumentų I priedo techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraščio kiekis – 16 940 kv. m) bei patvirtinta pasirašant Sutartį.
9. Atsakovė 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. (7.2E)2E-159 nurodė, kad ieškovei neapmokės 50 848,28 Eur be PVM už faktiškai atliktą, bet Sutartyje, Pirkimo dokumentų 1 priedo techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje nenustatytą ginčo darbų, atliktų nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60, kiekį.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pasiūlymas buvo parengtas pagal Pirkimo dokumentų techninę specifikaciją, kurioje (žiniaraščiuose) buvo aiškiai nurodytas perkamas darbų kiekis – 16 940 kv. m, padarė išvadą, kad būtent šį maksimalų kiekį ieškovė įsipareigojo faktiškai atlikti, o atsakovė – būtent už šį kiekį sumokėti. Tuo tarpu Remonto aprašas nebuvo paskelbtas tarp Pirkimo dokumentų, ieškovė taip pat nurodė, kad šį dokumentą gavo tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. Teismas pažymėjo, kad Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kainodaros metodika), 27 punkte nustatyta, jog tik perkančiajai organizacijai patvirtinus susitarimą dėl papildomų darbų rangovas gali pradėti vykdyti papildomus darbus; susitarimas dėl papildomų darbų laikomas sudėtine viešojo pirkimo sutarties dalimi. Dėl to pagal Sutartį atliekamų darbų kiekis turėjo atitikti techninėje specifikacijoje nurodytą darbų kiekį, o, esant poreikiui viršyti šį kiekį, šalys turėjo svarstyti klausimą dėl papildomų darbų atlikimo pagrįstumo ir, nustačius pagrindą, sudaryti atitinkamą susitarimą.
11. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip profesionali rinkos dalyvė ir profesionali viešojo pirkimo dalyvė, turėjo susipažinti su visa Pirkimo objekto projektine dokumentacija, be kita ko, ir su Remonto aprašu. Remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė aiškiai žinojo, kokia bus darbų vieta koordinačių sistemoje, koks bus remontuojamo kelio ruožo ilgis, plotis ir pan., todėl, kaip profesionali verslininkė, Pirkimo metu galėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl perkamo darbų kiekio išaiškinimo, patikslinimo ir pan. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės pasiūlymą ir dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose, nusprendė, kad ieškovei buvo visiškai aiškus perkamų darbų kiekis (16 940 kv. m), pagal kurį ieškovė nurodė darbų įkainį ir bendrą kainą. Atitinkamai aplinkybė, kad darbų kiekių žiniaraštyje buvo padaryta darbų kiekio skaičiavimo klaida, neturi teisinės reikšmės ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Esant būtinybei atlikti papildomą darbų kiekį, ieškovė turėjo apie tai iš anksto pranešti atsakovei ir inicijuoti susitarimą dėl papildomų darbų apmokėjimo, kaip nustatyta Sutarties 55 punkte.
12. Teismas nurodė, kad, paaiškėjus įsigytų ir faktiškai reikalingų atlikti darbų kiekio neatitikčiai, ieškovė apie tai neinformavo atsakovės, dėl papildomų darbų atlikimo būtinybės į atsakovę iš anksto nesikreipė, darbus atliko savo rizika, šalims nesusitarus. Be to, iš atsakovės 2017 m. lapkričio 17 d. atsakymo, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, kad atsakovė, įvertinusi galimą kitų tiekėjų teisių pažeidimo riziką, nesutiko, jog būtų atlikti papildomi darbai, nesutiko sumokėti už darbų kiekį, kuris nebuvo nustatytas Pirkimo metu, todėl davė nurodymus ieškovei, kokius darbus vykdyti, kad nebūtų viršytas Pirkimo metu įsigytas darbų kiekis. Remdamasis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi teismas padarė išvadą, kad ieškovė, apsispręsdama tęsti darbus ir juos atlikdama be atsakovės (užsakovės) sutikimo, prisiėmė tokių darbų patirtų išlaidų riziką, o atsakovei nekyla pareigos už tokius darbus sumokėti.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešojo pirkimo sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuojamas įstatymu ir turi būti objektyviai pagrįstas, nes pirkimo procedūrose dalyvavę tiekėjai teikė pasiūlymus pagal tą patį darbų kiekių žiniaraštį, įsivertindami konkretų darbų kiekį, todėl nepagrįstas viešojo pirkimo sutarties keitimas lemtų viešojo pirkimo principų pažeidimą, nukrypimą nuo pradinių pirkimo sąlygų.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei iš atsakovės 25 424,14 Eur be PVM už atliktus darbus, 4082,81 Eur palūkanų ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (29 506,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Kolegija nurodė, kad iš Techninės specifikacijos (2–4 punktai, dalis „Principinė darbų schema“, darbų kiekių žiniaraštis) matyti, jog pagrindiniais darbais kelio ruožų remonto metu laikytini būtent asfalto dangos keitimo darbai, kurie tiekėjo pasirinkimu turi būti atliekami karštojo regeneravimo metodu arba keičiant viršutinį dangos sluoksnį. Atsižvelgdama į techninėje specifikacijoje nurodytas remonto metu atliekamų darbų rūšis, darbų atlikimo vietos koordinates, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad visi darbai, įskaitant asfalto dangos keitimo darbus, turi būti atliekami iš viso 4,096 km kelio ruožuose. Tokį atsakovės siekį patvirtina ir jos pačios patvirtinimas, kad Techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje, o ne Remonto apraše, buvo padaryta klaida – nurodytas neteisingas (per mažas) asfalto dangos keitimo darbų kiekis.
16. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygos nebuvo visiškai aiškios. Nors Techninėje specifikacijoje buvo nurodyti konkretūs remonto darbai ir jų kiekis, tačiau darbų kiekių žiniaraštyje dėl jame esančios klaidos matyti akivaizdžios darbų kiekio neatitiktys – asfaltbetonio dangų valymo darbų kiekis (26 711 kv. m) yra daug didesnis nei asfalto dangos keitimo darbų kiekis (16 940 kv. m), o tai reiškia, kad paruošiamųjų darbų atliekama daug daugiau nei pagrindinių remonto darbų. Jei iš tiesų naujas asfaltas turėtų būti dengiamas tik 16 940 kv. m plote, techninėje specifikacijoje turėtų būti įvardijamos konkrečios vietos, kur tokius darbus reikia atlikti, o kur – ne, tačiau šiuo atveju tokių nurodymų Pirkimo dokumentuose nebuvo, priešingai – nurodyta, kad darbai atliekami visame remontuojamų ruožų plote (nuo kiekvieno ruožo pradžios iki pabaigos).
17. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sutartimi Direkcija iš ieškovės įsigijo tik 16 940 kv. m asfalto dangos keitimo darbų, o 9771 kv. m ginčo darbai yra pertekliniai, atlikti savo valia ir rizika. Įvertinusi tikruosius Sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgdama į Sutarties ir Pirkimo sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties tikslą, jos sudarymo aplinkybes, Pirkimo objektą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Direkcija ne tik siekė nusipirkti, bet ir nusipirko iš ieškovės 4,096 km ilgio kelio Zapyškis–Ežerėlis (ruožų nuo 0,601 iki 4,519 km ir nuo 2,956 iki 6,260 km) visus asfalto dangos remonto darbus, t. y. tiek, kiek reikia visam nurodyto ilgio kelio ruožui suremontuoti, įskaitant viso nurodyto kelio ruožo asfalto dangos keitimą, kuris sudaro 26 711 kv. m plotą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad po Sutarties sudarymo pateiktame Remonto apraše, už kurio parengimą buvo atsakinga atsakovė, buvo nurodyti būtent 26 711 kv. m asfalto dangos keitimo darbai. Tai, kad darbų kiekių žiniaraštyje buvo klaidingai nurodytas tokio ilgio kelio ruože turimas atlikti vieno iš remonto metu atliktinų darbų kiekis, negali paneigti išvados, jog buvo nusipirkti visi reikiami remonto darbai.
18. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad į Sutartimi įsigytus darbus patenka ir ginčo 9771 kv. m asfalto dangos keitimo darbai, todėl jie nelaikytini papildomais darbais ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei kyla pareiga sumokėti už tokius darbus (CK 6.684 straipsnio 4–5 dalys). Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, nurodė, kad Direkcija yra atsakinga už tikslių Pirkimo dokumentų parengimą, todėl jai turi tekti iš VPĮ kylančių pareigų netinkamo vykdymo kylantys neigiami padariniai.
19. Vis dėlto ieškovė, būdama profesionali rinkos dalyvė, turėjo ir galėjo įvertinti Pirkimo dokumentų turinį, Techninę specifikaciją ir darbų kiekių žiniaraštį, tuo labiau kad pagal žiniaraštyje nurodytą darbų kiekį ieškovė teikė atsakovei savo pasiūlymą ir skaičiavo pasiūlymo kainą. Ieškovė Pirkimo procedūrų metu jokių klausimų dėl darbų kiekio nekėlė, pasiūlymo kainą taip pat skaičiavo pagal klaidingą per mažą asfalto dangos keitimo darbų kiekį. Net ir gavusi Remonto aprašą, kuriame nurodytas teisingas darbų kiekis, prieš atlikdama darbus, ieškovė nesitikslino su atsakove dėl mokėjimo už šiuos darbus tvarkos, nors tuo metu jau akivaizdžiai galėjo suprasti, kad pagal pasiūlyme nurodytą fiksuotą įkainį apskaičiuotą pasiūlymo kainą, kuri perkelta į Sutartį, apskaičiavo pagal mažesnį darbų kiekį.
20. Nors neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste dalį atsakomybės turi prisiimti ir pati ieškovė, kuri Pirkimo procedūrų metu nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl susidariusios situacijos – dalies Sutartimi įsigytų darbų neįtraukimo į Sutarties kainą – vienodai atsakingos abi Sutarties šalys, todėl perkančioji organizacija atleistina nuo pareigos sumokėti ieškovei pusę sumos už ginčo darbus, taigi ieškovei iš Direkcijos priteistina 25 424,14 Eur suma už atliktus darbus (50 848,28 Eur / 2) (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).
21. Atsakovei, 2018 m. sausio 11 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojai (užsakovei), aktu priėmus ieškovės atliktus darbus, per 30 kalendorinių dienų kilo pareiga už šiuos darbus sumokėti (Sutarties 12 punktas), o nepagrįstai laiku neatsiskaičius – mokėti nustatytas palūkanas. Taip pat atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimų dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti visą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas atsakovę nuo pareigos sumokėti dalį kainos už ginčo darbus, netinkamai taikė CK 6.259 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė yra atsakinga už atsakovės prievolę tinkamai suformuluoti Pirkimo dokumentus, įskaitant Sutartį.

25.2. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad Sutartyje nurodytas darbų kiekis nėra preliminarus, netinkamai taikė Kainodaros metodikoje nustatytas viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisykles. Kainodaros metodikos 25 punkte įtvirtinta, kad, kainodaros taisyklėse nustačius fiksuotą įkainį, galutinė kaina, kurią perkančioji organizacija turi sumokėti tiekėjui, apskaičiuojama įvertinus vykdant sutartį atliktų darbų apimtis. Atsakovei Pirkimo sąlygose nustačius, kad Pirkimo sutarties kainodaros taisyklėse taikomas fiksuoto įkainio nustatymo kainos apskaičiavimo būdas, laikytina, jog Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje atsakovė nurodė preliminarių darbų kiekį. Be to, pagal Kainodaros metodikos 12 punktą atsakovė privalėjo, tačiau nenurodė darbų kiekio ribų, kad Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje nurodomas darbų kiekis yra fiksuotas ar maksimalus.

25.3. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad dalį atsakomybės turi prisiimti ir pati ieškovė, kuri, teismo vertinimu, Pirkimo procedūrų metu nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai kyla atsakomybė ir neigiamos pasekmės už netinkamą pirkimo dokumentų parengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018). Šiuo atveju pati atsakovė pripažino savo klaidą, netinkamai nurodant darbų kiekį Pirkimo dokumentuose.

25.4. Net ir nusprendus, kad ieškovė Pirkimo procedūrų metu nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, ieškovė negali būti materialiai atsakinga už atsakovės klaidas ir netinkamą pareigų vykdymą, todėl, remiantis CK 1.5 straipsnyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi būti tenkinamas visas ieškinys. Priešingu atveju atsakovė nepagrįstai praturtėtų.

26. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4–5 dalimis, ieškovė, išklojusi didesnį asfalto kiekį, nei buvo sutarta, papildomus darbus atliko savo rizika, todėl negali tikėtis šių darbų apmokėjimo.

26.2. Jei būtų pripažinta, kad ieškovė turi teisę į papildomų darbų apmokėjimą, nors atsakovė su tuo nesutinka, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.259 straipsnio 1 dalį ir nustatė, jog ieškovė, kaip profesionali kelio darbų rangovė, netinkamai vykdė jai tenkančias pareigas, todėl pagrįstai sumažino ieškovės naudai priteisiamą sumą už atliktus darbus.

26.3. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė Kainodaros metodikoje nustatytų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nuostatų. Neinformuodama apie papildomų darbų poreikį būtent ieškovė pažeidė nurodytą teisės aktą.

26.4. Priešingai nei nurodo ieškovė, pagal kasacinio teismo praktiką atsakomybė už tinkamą viešųjų pirkimų procesų vykdymą taip pat tenka ir tiekėjui, o ne vien perkančiajai organizacijai, ypač tais atvejais, kai tiekėjas yra rinkos profesionalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).

26.5. Tenkinus ieškovės reikalavimus, būtų keičiama viešojo pirkimo būdu sudaryta Sutartis, todėl būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

27. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytas taisykles, įtvirtinančias rangovo pareigą laiku (prieš atliekant papildomus darbus) informuoti užsakovą apie tokių darbų poreikį bei šalių sutarimu suderinti šių darbų atlikimą ir jų kainą. Taip pat teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, jog atlikti darbai yra papildomi, rangovas negali nuspręsti vienašališkai be užsakovo sutikimo ir reikalauti sumokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Ieškovė, matydama, kad pagal statybos techninius dokumentus (Remonto aprašą, pagal kurį buvo vykdomi darbai pagal Sutartį) reikia pakloti daugiau asfalto, nei nustatyta Sutartyje ir techninėje specifikacijoje, apie tai privalėjo tinkamai ir laiku pranešti atsakovei, o to nepadariusi turi prisiimti riziką ir negali tikėtis papildomų darbų apmokėjimo.

27.2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas viešojo pirkimo būdu nustatytą Sutarties kainą, padidindamas ją nuo 140 000,18 Eur iki 165 424,32 Eur (14–15 proc.), modifikavo Sutartį, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, CK 6.684 straipsnio 4–5 dalyse nustatytas taisykles dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo, ignoravo VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas, draudžiančias keisti viešojo pirkimo sutarties kainą ir po sutarties sudarymo. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad aiškindamas sutartį teismas privalo atsižvelgti į aktualias imperatyviąsias įstatymo normas ir sutartį aiškinti šių normų kontekste; aiškinant viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į VPĮ nuostatas ir tikslus; viešojo pirkimo būdu nustatyta sutarties kaina negali būti keičiama sutarties vykdymo metu ar ją įvykdžius, kadangi priešingu atveju pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas; aiškinant sutartį, turi būti remiamasi ir dispozityviosiomis teisės normomis, taikomomis konkrečiai sutarčių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-378/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020; 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020).

28. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1. Ginčo darbai nelaikytini papildomais darbais, nes jie įsigyti Sutartimi, todėl CK 6.684 straipsnio 4–5 dalių normos, reglamentuojančios papildomų darbų atlikimą ir apmokėjimą, šioje byloje nėra taikytinos.

28.2. Teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje, nes Sutarties kaina nebuvo pakeista, Sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis. Be to, teismas nepažeidė 2017 m. gegužės 2 d. redakcijos VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuria remiasi atsakovė, nes ši nuostata yra netaikytina Sutarčiai šioje byloje, ji negaliojo Pirkimo paskelbimo metu – 2017 m. kovo 10 d.

28.3. Viešojo pirkimo tiekėjų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas, nes visi tiekėjai varžėsi vienodomis sąlygomis ir savo pasiūlymo kainas skaičiavo pagal fiksuoto įkainio metodą, vadovaudamiesi tuo pačiu atsakovės klaidingai nurodytu kiekiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos atsiskaityti tiekėjui už atliktus didesnės apimties darbus, nei nurodyta viešojo pirkimo sąlygose

29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos piniginės prievolės tiekėjos naudai apimties, t. y. kiek už atliktus darbus, kurių kiekis vykdant Sutartį padidėjo, jai kyla pareiga atsiskaityti – ar pagal Sutarties nuostatas, ar pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją (padidėjusį darbų kiekį).
30. Teismų procesiniai sprendimai dėl šalių ginčo išsiskyrė: pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas jį tenkino iš dalies. Vienas iš esminių skirtingo teisinio vertinimo pagrindų yra susijęs su tikruoju perkamų darbų kiekiu: pirmosios instancijos teismas jį laikė tokį, koks nurodytas Pirkimo sąlygose ir Sutartyje (16 940 kv. m), o apeliacinės instancijos teismas, priešingai, konstatavo, kad Direkcija ne tik siekė, bet ir įsigijo 26 711 kv. m kelio asfaltavimo darbų, kurių kiekis Techninėje specifikacijoje klaidingai sumažintas 9771 kvadratiniais metrais. Kasacinis teismas konstatuoja, kad prie pagrįstų ir kasacinio teismo praktiką atitinkančių išvadų priėjo pirmosios instancijos teismas.
31. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia, dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan., teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (CK 6.193–6.195 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 100, 101 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Šiame kontekste taip pat pažymėtini nuoseklūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 36 punktą).
33. Konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes viešojo pirkimo procedūrų tikslas yra būtent jiems užtikrinti galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką); be to, nors viešojo pirkimo sutartiniai teisiniai santykiai sieja šio sandorio kontrahentus, tačiau tokio sandorio vykdymas aktualus ir kitiems, viešojo pirkimo nelaimėjusiems ūkio subjektams, kurių teisėti interesai turi būti užtikrinami retrospektyviai viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 41–45 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
34. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad:

34.1. Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje (žiniaraščiuose) buvo nurodytas perkamas kelio asfaltavimo darbų kiekis – 16 940 kv. m.

34.2. Ieškovė 2017 m. kovo 29 d. pateikė pasiūlymą dėl Pirkimo trečiosios dalies; užpildyto darbų kiekių žiniaraščio 8 punkte ieškovė pasirinko asfalto dangos karštąjį regeneravimą kelyje, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują 2,5 cm storio asfalto sluoksnį iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN; mato vienetas – 100 kv. m; kiekis – 169,4; kaina už 100 kv. m – 520,40 Eur be PVM.

34.3. 2017 m. gegužės 29 d. sudarytos Sutarties 1 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasi Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, rangovė darbus įsipareigoja atlikti pagal užsakovės pateiktą projektinę-techninę dokumentaciją ir technines specifikacijas (Pirkimo sąlygų 1 priedas), o užsakovė įsipareigoja sudaryti rangovei būtinas sąlygas atlikti darbus, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei už darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.

34.4. 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovei pateikto Remonto aprašo skirtingose dalyse – Defektų žiniaraštyje, Darbų sąraše ir Darbų kiekių žiniaraštyje – nurodytas skirtingas asfaltavimo darbų kiekis (tiek 26 711 kv. m, tiek 16 940 kv. m).

34.5. Pirkimo sąlygų 8 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 50 punkte (ir analogiškoje Sutarties nuostatoje), inter alia, įtvirtinta, kad, įvertindama perkamų statybos darbų pobūdį, nenumatytų aplinkybių atsiradimo vykdant statybos darbus riziką, užsakovė, esant būtinybei, pagal šią Sutartį įsigis papildomų darbų arba neatliks kai kurių Sutartyje nustatytų statybos darbų. Papildomi darbai – bet kurio atskiro statybos darbo, įtraukto į Sutartį, apimties (kiekio) pakitimai ir (ar) Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais statybos darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) statybos darbai; 51 punkte, inter alia, nurodyta, kad papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakove. Motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų būtinybės ir jį pagrindžiančius dokumentus užsakovės atstovui raštu pateikia rangovo atstovas. Užsakovės atstovas, išnagrinėjęs pateiktus papildomų darbų būtinybę pagrindžiančius dokumentus, įformina papildomus darbus ir nurodo papildomų darbų pavadinimus, vienetus, kiekį, taip pat pateikia argumentus, pagrindžiančius papildomų darbų būtinybę, techninius sprendinius (pavyzdžiui, komisijos aktą, brėžinius ir kita) su statybos proceso dalyvių parašais, įkainių nustatymo pagrindimą ir skaičiavimą; 53 punkte – įsigyjant papildomų darbų pagal šią Sutartį, Sutarties suma, kurią užsakovė turi sumokėti rangovui, yra kaina, apskaičiuota įvertinus pagal Sutartį atliktų darbų apimtis ir papildomus darbus.

35. Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad Direkcija ne tik siekė, bet ir nusipirko iš ieškovės 26 711 kv. m kelio asfaltavimo darbus. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio kaip nagrinėjamoje byloje ginčuose viešojo konkurso nuostatų aiškumas nekvestionuojamas, o sprendžiama dėl išaugusių viešojo pirkimo sutarties vykdymo išlaidų padalijimo šalims paaiškėjus, kad reali situacija, vykdant sutartį, skiriasi nuo tos, kuri buvo nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Nors Pirkimo sąlygose buvo nurodyta fiksuoto įkainio kainodaros taisyklė, iš Pirkimo sąlygų turinio nematyti, jog tiekėjų pasiūlymuose pateikiamų kainų konkrečios išraiškos skirtos išimtinai pasiūlymams tarpusavyje palyginti ir Pirkimo laimėtojui išrinkti, tačiau nebeaktualios viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 66 punktą). Asfaltavimo darbų apimtis Pirkimo sąlygose buvo nurodyta aiškiai ir konkrečiai. Pirkimo sąlygose nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtinta jokių nuostatų dėl pirkimo objekto apimties preliminaraus pobūdžio, kad darbų kiekis keisis (didės ar mažės), be to, tiekėjai pasiūlymų kainas turėjo pateikti įvertinę visų jiems nurodytų darbų apimtis, Techninės specifikacijos reikalavimus, inter alia, darbų kiekį. Akivaizdu, kad ieškovė, kaip ir kiti Pirkimo dalyviai, Direkcijai pasiūlymus pateikė ir tarpusavyje varžėsi būtent dėl 16 940 kv. m, o ne 26 711 kv. m apimties asfaltavimo darbų.
37. Nėra pagrindo dėl pirkimo objekto apibrėžties (kiekio) spręsti pagal viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu parengtus dokumentus (žr. taip pat Sutarties 8.1 punktą). Kasacinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi priešingos pozicijos, pažymint, kad būtent viešojo pirkimo procedūrų metu tiekėjams išviešinta informacija apie pirkimo objektą ir jos pagrindu suformuluoti pasiūlymai, inter alia, darbų žiniaraščiai, apibrėžia viešojo pirkimo sutarties šalių teises ir pareigas (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 68 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos suklydimo aplinkybė, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo atlyginti jai už padidėjusį darbų kiekį, nes ši nesilaikė Sutarties nuostatų dėl papildomų darbų įsigijimo (šios nutarties 34.5 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų teisinį lūkestį dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo teismas gina tiek, kiek jo neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Prie pastarųjų nuostatų priskirtinos ir viešojo pirkimo sutarties sąlygos, kurios šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
39. Byloje iš esmės nenustatyta, dėl kokių priežasčių Pirkimo sąlygose buvo nurodytas mažesnis nei reikalingas asfaltuotino kelio plotas, vis dėlto akivaizdu, kad ši klaida pagrįsta ne tik nežymiu skaičiavimo, suapvalinimo suklydimu. Kasacinio teismo spręsta, kad kai perkančioji organizacija nustato, jog pirkimo objekto apimtis (kiekis) gali ženkliai (trečdaliu) svyruoti didėjimo ir (ar) mažėjimo prasme, tokia situacija de jure (teisiškai) tampa labai artima tai, kai pirkimo objektas visai neapibrėžtas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 58 punktą).
40. Perkančiųjų organizacijų pareiga kaip įmanoma tiksliau apibrėžti pirkimo objektą nesumenksta tik dėl to, kad viešojo pirkimo sutartis bus vykdoma ne pagal fiksuotos kainos, o pagal fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę, juolab kad Direkcija nei Pirkimo, nei teismo proceso metu nenurodė aiškios pozicijos, kodėl ji nagrinėjamu atveju, esant aiškiam pirkimo objektui ir mažai tikimybei pakisti jo kiekiui ir turiniui, įtvirtino būtent tokią kainodaros taisyklę. Sutartis sudaryta dėl gana nesudėtingų ir nedidelės vertės darbų, tinkamas reikalingo darbų kiekio nurodymas, atsižvelgiant į Pirkimo nuostatas, nereikalavo didelių pastangų (sudėtingų skaičiavimų), be to, jis nepriklausė nuo kitų, trečiųjų asmenų, veiksmų, kaip tai paprastai susiklosto paslaugų teikimo atveju (pavyzdžiui, svyruojantis maitintinų vaikų, nutemptinų automobilių ir pan. skaičius).
41. Kadangi Pirkimo sąlygose buvo nenurodyta apie 36 proc. pirkimo objekto apimties, dėl to papildomai asfaltuotino kelio plotas padidėjo daugiau kaip 50 proc., tai laikytina ne tik netinkamu, bet ir neteisėtu perkančiosios organizacijos poreikių nustatymu, suponuojančiu viešojo pirkimo procedūrų ir sutarčių vykdymo neskaidrumo grėsmę. Tiekėjams turi būti sudaromos galimybės varžytis dėl visos, objektyviai nustatytinos (inter alia, atsižvelgiant į pateisinamas paklaidas) pirkimo objekto apimties (kiekio), o ūkio subjektų lygiateisiškumas nesuderinamas su situacija, kai tikrasis pirkimo objektas, sudarius ir (ar) pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, paaiškėja iš esmės tik vieninteliam viešojo pirkimo laimėtojui. Šių reikalavimų neatitinkančios situacijos didina perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimo riziką.
42. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia šalių ginčas dėl atsiskaitymo už jau atliktus darbus, teisėjų kolegija atskirai nespręs, ar Sutartis dėl Pirkimo sąlygose įveltos klaidos apskritai galėjo būti vykdoma taip, kad padidėjęs darbų kiekis be papildomo varžymosi būtų skirtas ieškovei. Kita vertus, kaip nurodyta pirmiau, aktualus spręsti klausimas, kokius padarinius Sutarties kontrahentų teisėms ir pareigoms sukėlė Direkcijos Pirkimo sąlygose įvelta klaida, juolab kad šalys, be kita ko, ginčijasi dėl padidėjusio darbų kiekio kvalifikavimo kaip papildomų, inter alia, atsižvelgiant į Sutartyje įtvirtintą fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę, taip pat kitas Sutarties nuostatas, pavyzdžiui, dėl papildomų darbų (Sutarties 50–57 punktai).
43. Atsižvelgiant į kasacinio teismo padarytas išvadas dėl netinkamos (neteisėtos) pirkimo objekto apibrėžties ir nemažą papildomai asfaltuotino kelio ploto padidėjimą (šios nutarties 39–41 punktus), darytina išvada, kad nagrinėjama faktinė situacija viršija fiksuoto įkainio kainodaros nustatymo ir taikymo reguliavimo esmę (turinį) ir šio instituto tikslus, todėl Sutarties vykdymas nepatenka į VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad net jei viešojo pirkimo sutarties vykdymo pagal pasikeitusias aplinkybes pagrindai yra iš anksto joje įtvirtinti, išimtiniais atvejais šalys tokiomis nuostatomis negali pasinaudoti, nes tai lemtų esminį tokios sutarties pakeitimą ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje Wall, C-91/08).
44. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad iš VPĮ 89 straipsnio išplaukiantis reguliavimas iš esmės skirtas klasikinėms viešojo pirkimo sutarčių keitimo situacijoms, apimančioms sutartinių santykių modifikavimą de jure ir de facto (faktiškai), kai jų šalys siekia ir aiškiai susitaria dėl naujos tarpusavio teisių ir pareigų vykdant sutartį pusiausvyros, tačiau tai nereiškia, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo (kartu ir viešojo pirkimo sąlygų laikymosi) tinkamumas pasikeitus sutartinių santykių situacijai vertintinas išimtinai tik pagal VPĮ 89 straipsnį; neatmestinos situacijos, kai sutarties šalys de facto nesusitaria dėl teisių ir pareigų pakeitimo, t. y. formaliai nesudaro sandorio, bet tai per se nereiškia, kad jų bendri veiksmai de jure nereikš viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir negalės būti prilyginti viešojo pirkimo sutarties pakeitimui; tokia situacija gali susiklostyti net ir esant vienašaliams kontrahento veiksmams; viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų elgesys (veiksmai), tiesiogiai nesureguliuotas VPĮ 89 straipsnio nuostatų, vis tiek gali patekti į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, a fortiori (ypač) vertintinas viešųjų pirkimų principų pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021 61, 63, 64 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
45. Šiuo aspektu kasacinio teismo neteisėtu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu buvo pripažinti vienašališki perkančiojo subjekto veiksmai, kuriais nesilaikyta viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintų sutarties pakeitimo sąlygų, be to, jo interesai įgyvendinti nesilaikant viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintos tvarkos tokias sutartis keisti bendra jas sudariusių asmenų valia, išskyrus atvejus, kai jos keičiamos teismo sprendimu pagal vienos jų prašymą; vienintelė aplinkybė, kad viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis kilo dėl objektyvių sutarties vykdymo sunkumo priežasčių, negali pateisinti viešojo pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumo (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021 80, 81 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Ieškovės veiksmai, kuriais atsakovė buvo informuota apie poreikį atlikti žymiai padidėjusį asfaltavimo darbų kiekį po to, kai šie darbai jau buvo atlikti, neatitinka sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos (žr. plačiau pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 183 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), taip pat pirmiau nurodytų Sutarties nuostatų dėl papildomų darbų įsigijimo (šios nutarties 34.5 punktas).
47. Byloje nenustatyta teisėtų vienašalių ieškovės veiksmų vykdant Sutartį pagrindų, pavyzdžiui, jog ieškovė, neatlikusi naujai atsiradusių darbų (9771 kv. m ploto kelio asfaltavimo), negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti Sutarties pagal Pirkimo sąlygas, darbų sustabdymas galėjo lemti kelio būklės pablogėjimą ar pan. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad sąžiningo ir bendradarbiaujančio subjekto standartą atitiktų tokie kontrahento veiksmai, kuriais kita sandorio šalis būtų įspėta apie nustatytą reikšmingą darbų kiekio padidinimo poreikį.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėjama situacija taip pat suponavo kontrahentų teisių ir pareigų disbalansą, inter alia, tuo aspektu, kad dėl vienašališkų tiekėjos veiksmų Direkcija iš esmės prarado galimybę pasirinkti tinkamiausią tolesnį Sutarties vykdymo variantą, nors de facto to ir siekė (2017 m. lapkričio 17 d. raštas). Šiame kontekste primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią tiekėjai jiems VPĮ suteikta teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turi naudotis neperžengdami socialiai atsakingo ieškovo veiksmų ribų, nepažeisdami bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei; socialiai atsakingo elgesio imperatyvas suponuoja atitinkamas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas, kurių vykdymas subordinuotas viešojo intereso apsaugai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021 131 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Pirkimo ir Sutarties nuostatas bei kontrahentų elgesį jos vykdymo metu, priėjo prie teisiškai nepagrįstų teisinių išvadų, todėl jo procesinis sprendimas naikintinas paliekant galioti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas (CPK 359 straipsnio 3 punktas).
50. Dėl kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
52. Kasaciniam teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai iš naujo paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Taip pat paskirstytinas ir tų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė kasaciniame teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. ieškovės apeliacinis skundas lieka nepatenkintas, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteisiamas. Bylos duomenimis, atsakovė nepareiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
54. Bylos duomenys patvirtina, kad kasaciniame teisme atsakovė sumokėjo 664 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, taip pat patyrė 8984,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 41305, 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 42097, 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. spalio 30 d. atliktų darbų išklotinės, 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. AB SEB banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Įvertinusi atsakovės pateiktas advokatų kontoros atliktų darbų išklotines, teisėjų kolegija laiko, kad bylos medžiagos, dokumentų analizė, kasacinio skundo projekto peržiūra vertintina kaip kasacinio skundo rengimo paslauga, atitinkamai ieškovės kasacinio skundo, teismų praktikos analizė, atsiliepimo į kasacinį skundą peržiūra, redagavimas vertintina kaip atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo paslauga.
55. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 7, 8.12, 8.14 punktuose nustatytus dydžius. Todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, iš ieškovės atsakovei priteisiant 6572,95 Eur advokato pagalbai (4195,50 Eur (3 x 1398,50 Eur (2020 m. 2 ketv.) už kasacinio skundo parengimą; 2377,45 Eur (1,7 x 1398,50 Eur (2020 m. 2 ketv.)) už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą) ir 664 Eur už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 88 straipsnio 6, 10 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bendrai iš ieškovės atsakovei priteistina 7236,95 Eur (6572,95 Eur + 664 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
56. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (buvusi biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) (j. a. k. 188710638) iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (j. a. k. 133729589) 7236,95 Eur (septynis tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.