Civilinė byla Nr. e3K-3-94-969/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00047-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti atsakovės UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) atviro konkurso būdu vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos“, pirkimo Nr. 461644 (toliau – Pirkimas), 2020 m. vasario 24 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, trečiojo asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pripažinimo laimėtoju ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 20 d. paskelbė Pirkimą, kuriuo siekė įsigyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugas. Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla, t. y. atliekų surinkimo ir transportavimo veikla. Pagal Pirkimo sąlygas atitiktį šiam reikalavimui siekiantys įrodyti Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys neprivalo pateikti jokių šį reikalavimą įrodančių dokumentų; Pirkimo komisija tikrina duomenis pati viešai prieinamuose registruose.
4. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo neatitinka Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkto kvalifikacijos reikalavimo, nes neturi teisės verstis atliekų surinkimo ir transportavimo veikla kitose nei Panevėžio miesto savivaldybė teritorijose, todėl trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl neatitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Trečiajam asmeniui, kaip valdomai įmonei, yra taikomi specialūs veiklos ribojimai. Trečiasis asmuo turi teisę vykdyti tik tokią veiklą, kuri yra jį valdančios savivaldybės (šiuo atveju Panevėžio miesto savivaldybės) teritorijoje. Dėl to trečiojo asmens veikla yra ribojama Panevėžio miesto savivaldybės teritorija. Panevėžio miesto savivaldybė nėra priėmusi ir negali priimti sprendimo dėl trečiojo asmens veiklos vykdymo kitose nei Panevėžio miesto savivaldybė teritorijose, nes tai neatitiktų šios savivaldybės poreikių, savarankiškosios funkcijos, jos gyventojų interesų.
5. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnio 1, 9 dalis savivaldybės valdomai įmonei draudžiama savo iniciatyva pradėti vykdyti naujas ūkines veiklas, kol tokių naujų ūkinių veiklų vykdymui savo atskiru sprendimu nepritaria atitinkamą įmonę valdanti savivaldybė. Trečiasis asmuo mišrių komunalinių atliekų surinkimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų teikimo nėra vykdžiusi ir nevykdo. Vien veiklos pobūdžio panašumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog veikla įmonei nėra nauja. Nors trečiasis asmuo ir turi teisę surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas, tai savaime nereiškia, kad jis tokią teisę turi ir Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, trečiasis asmuo, siekdamas neteisėtai (nesilaikydamas veiklos ribojimo) plėsti paslaugų teikimą kitų savivaldybių teritorijose, iškreipia konkurenciją.
6. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu, be kita ko, teigė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, nes jos pasiūlymas yra trečioje Pirkimo pasiūlymų eilės vietoje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. vasario 3 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 2020 m. sausio 24 d. sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti Pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį bei su šia įmone sudaryti sutartį. Perkančioji organizacija 2020 m. vasario 7 d. sprendimu, tenkinusi ieškovės pretenziją iš dalies, panaikino sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir grįžo į pasiūlymų nagrinėjimo stadiją. Atsakovė 2020 m. vasario 24 d. sprendimu sudarė naują pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje – trečiojo asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pasiūlymas (1 389 829,96 Eur su PVM), antroje vietoje – UAB „Švarinta“ pasiūlymas (1 462 890 Eur su PVM), trečioje vietoje – ieškovės pasiūlymas (1 522 119,50 Eur su PVM). Atsakovė informavo Pirkimo dalyvius, jog kreipėsi į trečiąjį asmenį, kad šis pateiktų dokumentus bei paaiškinimus, įrodančius teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla (atliekų surinkimo ir transportavimo veikla) kitose nei Panevėžio miesto savivaldybė teritorijose. Įvertinusi trečiojo asmens 2020 m. vasario 14 d. paaiškinimus, atsakovė nusprendė, kad jo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl Pirkimo laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį.

9. Teismas nusprendė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginti savo galimai pažeistas teises, nes galima situacija, kai antroje pasiūlymų eilės vietoje esanti tiekėja UAB „Švarinta“ galėtų atsisakyti sudaryti Pirkimo sutartį arba jos pasiūlymas dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams galėtų būti atmestas, ir tokiu būdu būtų vertinamas trečioje eilėje esantis ieškovės pasiūlymas, kurį pripažinus tinkamu su ieškove galėtų būti sudaroma Pirkimo sutartis.

10. Teismas nustatė, kad Pirkimų sąlygų 3.9.2 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas turėti teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla (atliekų surinkimo ir transportavimo veikla). Remdamasis Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenimis, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo turi teisę surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas, be to, trečiojo asmens įstatuose nėra draudimo vykdyti veiklą kitų savivaldybių teritorijoje, todėl trečiasis asmuo formaliai atitinka Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkte nustatytus reikalavimus.

11. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens 100 proc. akcijų priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovei ir trečiajam asmeniui negali būti taikomos Vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnio nuostatos, nes nurodyta teisės norma reglamentuoja teisinius santykius, kai pati savivaldybė savo valdomai ir kontroliuojamai savivaldybės įmonei paveda vykdyti papildomas naujas ūkines veiklas, kurių įmonė nevykdė. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui nebuvo pavesta vykdyti atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos Pasvalio rajone, bet trečiasis asmuo, kaip atskiras ir savarankiškas ūkio subjektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnio 1 dalis), dalyvavo ir buvo pripažintas laimėtoju atsakovės vykdomame Pirkime.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog Pirkime atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, suteikė pranašumą trečiajam asmeniui. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 10 straipsnį yra sudaręs vidaus sandorį su Panevėžio miesto savivaldybe dėl komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste, nėra kliūtis dalyvauti kitų pirkėjų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Remdamasi trečiojo asmens įstatais, teisėjų kolegija nustatė, kad vienas iš bendrovės ūkinės veiklos objektų – nepavojingų atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas (įstatų 10.1 punktas); taip pat bendrovė turi teisę užsiimti ir kita įstatuose neįvardyta veikla, jei ji neprieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir (ar) Lietuvos Respublikos įstatymams (įstatų 11 punktas); įstatuose nenurodytas bendrovės teritorinis veiklos ribojimas. Atliekų tvarkytojų valstybės registre trečiasis asmuo registruotas 2014 m. balandžio 28 d., jam suteiktas ATVR kodas REOBJ0014012. Trečiasis asmuo per pastaruosius trejus metus vykdė mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą.

15. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad mišrių komunalinių atliekų vežimas ir surinkimas trečiajam asmeniui nelaikytinas nauju šio juridinio asmens veiklos pobūdžiu, trečiasis asmuo, veždamas ir surinkdamas mišrias komunalines atliekas Pasvalio r., nevykdytų naujos ūkinės veiklos. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo veikla pati savaime nėra unikali ir galima tik tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, priešingai – tokia veikla gali būti vykdoma visose teritorijose. Nėra pagrindo teigti, kad vien veiklos vykdymo teritorijos pakeitimas lemia tokios veiklos naujumą. Nenustačius trečiojo asmens veiklos naujumo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo neatitinka Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkto kvalifikacinių reikalavimų.

16. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl konkurencijos ribojimo Pirkime. Ribojimas tam tikriems privatiems ar viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą vien tik geografiniu aspektu lemtų konkurencijos sumažėjimą, nes dalis faktiškai veiklą vykdyti galinčių subjektų negalėtų dalyvauti konkursuose, o galimybė tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą ir dalyvauti konkursuose bet kurioje teritorijoje sudaro didesnį konkurentų skaičių. Vidaus sandorio sudarymas vienoje savivaldybėje savaime nelemia konkurencinio pranašumo. Subjektui, sudarius tam tikros veiklos vykdymo sandorį, gali būti ribojamos jo galimybės sudaryti kitus tokios veiklos vykdymo sandorius, nes jo turimi resursai jau yra naudojami sudarytam sandoriui vykdyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 23 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinant atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 47 straipsnio 2 dalį, nustatančią teisę pirkimo dokumentuose reikalauti, kad tiekėjas turtėtų teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, bei nukrypo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią perkančioji organizacija privalo nustatyti, ar tiekėjas realiai turi teisę vykdyti veiklą, įvertinti specialų reguliavimą vertinant tiekėjo teisės verstis veikla turėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnio 1, 9 dalis atliekų surinkimo ir transportavimo veikla kitose nei Panevėžio miesto savivaldybė teritorijose būtų laikoma trečiojo asmens nauja ūkine veikla, kuriai reikalingas Panevėžio savivaldybės sprendimas, nors ši tokio leidimo dėl veiklos kitos savivaldybės teritorijoje net negalėtų išduoti. Viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo prasme trečiasis asmuo neturi teisės verstis atliekų surinkimo ir transportavimo veikla Pasvalio r. savivaldybės teritorijose, nes: 1) trečiasis asmuo yra savivaldybės įsteigta įmonė, t. y. viešasis juridinis asmuo, turintis specialių teisnumą, ir dalyvauja civilinėje apyvartoje pagal įsteigimo tikslą, šiuo atveju būtent Panevėžio savivaldybės atliekoms surinkti ir tvarkyti; 2) savivaldybės įmonė yra steigiama tik dėl savivaldybės tikslų įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis); 3) Pirkimo objekto geografinė atliekų surinkimo ir išvežimo rinka yra Pasvalio rajono savivaldybės teritorija; 4) komunalinių atliekų surinkimas ir išvežimas yra atitinkamos savivaldybės prerogatyva (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25, 30–31 straipsniai); 5) kiekviena savivaldybė turi valdingus įgalinimus tik savo teritorijos ribose.

17.2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 17 straipsnio 3 dalies, 42 straipsnio 1 dalies normas, nustatančias draudimą dirbtinai mažinti konkurenciją, užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai neribotų konkurencijos, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad VPĮ, be kita ko, siekiama skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir jį kontroliuojanti perkančioji organizacija Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 14 d. sudarė 50 mln. Eur vertės Komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-431 (toliau – ir Vidaus sandoris), pagal kurią paslaugos bus teikiamos 10 metų, trečiasis asmuo, dalyvaudamas kitos perkančiosios organizacijos vykdomame Pirkime, turi konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus. Savivaldybės valdomai įmonei, kuri sudariusi vidaus sandorius, leidžiant plėsti veiklą kitų savivaldybių teritorijose, būtų iškreipiama konkurencija.

17.3. Teismai netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, nustatančią perkančiosios organizacijos pareigą realiai įsitikinti tiekėjo atitiktimi kvalifikacijos reikalavimui, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pabrėžiamas aktyvus perkančiųjų organizacijų vaidmuo aiškinantis tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020). Teismai, neatsižvelgdami į trečiojo asmens, kaip viešojo juridinio asmens, teisnumą ir specialųjį atliekų tvarkymo reglamentavimą, pagrįstą teritoriniu (savivaldybių) reikalavimu, neįvertinę, kad Atliekų tvarkytojų valstybės registras pateikia tik bendrus duomenis, trečiojo asmens atitiktį Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui vertino formaliai.

18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, nes, vadovaujantis Atliekų tvarkytojų valstybės registru, turi teisę vežti ir surinkti mišrias komunalines atliekas visoje šalies teritorijoje, trečiojo asmens įstatuose nenurodytas teritorinis veiklos ribojimas. Trečiasis asmuo yra ne savivaldybės įmonė, o privatus juridinis asmuo ir gali turėti bei įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, neprieštaraujančias bendrovės tikslams (įstatų 1, 12 punktai), todėl, priešingai nei teigia ieškovė, trečiajam asmeniui negali būti taikomos Vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnio nuostatos. Be to, trečiasis asmuo atliekų tvarkymo paslaugas faktiškai teikia daugelyje kitų savivaldybių, ne tik Panevėžio miesto savivaldybėje. Pati ieškovė pripažino, kad neretai savivaldybės įmonės veiklą vykdo kitų savivaldybių teritorijose.

18.2. Pirkime nėra pažeidžiamos VPĮ ir Konkurencijos įstatymo normos. VPĮ nuostatos leidžia sudaryti vidaus sandorius, atitinkamai neįtvirtina jokių draudimų (apribojimų), sudarius minėtus sandorius, teikti paslaugas kitiems asmenims.

18.3. Perkančioji organizacija, patikrindama Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenis, tinkamai įvertino ir įsitikino, kad pagal keliamus reikalavimus trečiasis asmuo turi teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla. Ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens teisės vykdyti veiklą kitoje savivaldybėje nesusiję su perkamomis paslaugomis ir tiekėjų kvalifikacija, be to, tokių iš Pirkimo sąlygų ribų kylančių klausimų vertinimas nėra perkančiosios organizacijos kompetencija.

19. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo, dalyvaudamas Pirkime, galimai iškreipia konkurenciją. Trečiasis asmuo laikosi VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto vidaus sandorį sudariusiai įmonei draudimo iš laisvos komercinės veiklos gauti daugiau kaip 20 proc. savo pajamų. Priešingai nei teigia ieškovė, ribojimas tam tikriems privatiems ar viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą vien tik geografiniu aspektu lemtų konkurencijos sumažėjimą.

19.2. Veikla, dėl kurios vykdytas šis Pirkimas, trečiajam asmeniui nėra nauja veikla. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre, jau ne vieną dešimtmetį vykdo atliekų surinkimo ir transportavimo veiklą, bendrovės įstatuose, kituose teisės aktuose nėra apribojimų vykdyti bendrovės veiklos pobūdį atitinkančią atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo veiklą ne Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje. Veikla yra apibrėžiama pagal jos pobūdį, o ne teritoriją ar apimtį. Aiškinimas, kad tos pačios veiklos pagal pobūdį vykdymas kitoje teritorijoje yra nauja veikla, paneigia veiklos sąvokos esmę ir turinį, nes atliekų surinkimas ir vežimas bet kurioje teritorijoje yra ta pati veikla.

19.3. Trečiasis asmuo, dalyvaudamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje Pirkime, siekia plėsti veiklą ir kartu veiksmingai naudoti bendrovės turtą ir kitus išteklius, didinti jos efektyvumą, o tai padeda tinkamai įgyvendinti bendrovės veiklos tikslą, be kita ko, veiksmingiau tenkinti Panevėžio miesto savivaldybės bendruomenės bendrus interesus.

19.4. Net ir tenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovės ir trečiojo asmens 2020 m. liepos 27 d. sudarytos Pirkimo sutarties teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsižvelgiant į Pasvalio rajono savivaldybės gyventojų ir juridinių asmenų viešojo intereso gauti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas užtikrinimą, ekonominius perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens interesus, nėra jokių prielaidų Pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. kovo 24 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti paaiškinimus dėl ieškovės teisinio (ne)suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.
21. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose savo teisinį suinteresuotumą grindė argumentais, kad: 1) negali būti pažeistos ieškovės subjektinės teisės sąžiningai ir realiomis konkurencijos sąlygoms varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo; 2) antroje pasiūlymų eilės vietoje esanti tiekėja UAB „Švarinta“ gali atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį arba gali neatitikti kvalifikacijos reikalavimų; 3) VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje nenustatyta galimybė susipažinti su antroje pasiūlymų eilės vietoje esančiu pasiūlymu ir kvestionuoti jo teisėtumą; 4) kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas net tiekėjo, kurio pasiūlymas atmestas arba tiekėjas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus; 5) atsižvelgdamas į byloje keliamų klausimų reikšmingumą, viešąjį interesą, teismas turi teisę ex officio (pagal pareigas) spręsti byloje keliamus klausimus.
22. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, remdamiesi kasacinio tesimo praktika, nurodė, kad ieškovė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, nekvestionuodama antroje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo, neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės priimto sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamu atsakovės sprendimu buvo pažeistos jos subjektinės teisės, nepagrindė savo realių galimybių tapti Pirkimo laimėtoja. Tiek ieškovė, grįsdama savo suinteresuotumą, tiek pirmosios instancijos teismas, jį pripažindamas, rėmėsi prielaida dėl ieškovės galimybės laimėti Pirkimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, kvestionuoja perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, keldama klausimą, ar trečiasis asmuo turėjo teisę pagal Pirkimo sąlygas, Vietos savivaldos ir Konkurencijos įstatymų nuostatas dalyvauti šiame viešajame konkurse ir ar dėl to galėjo būti paskelbtas laimėtoju.

24. Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į kasacinį skundą nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šiuo aspektu, be kita ko, rėmėsi atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose, išreikšdami nesutikimą su ieškiniu.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktą; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 38 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktą). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisakys dėl ieškovės teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.

Dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo

26. VPĮ (2019 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIII-2158 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.
27. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Įvertinus tai, kad ieškovė dalyvavo Pirkime, pateikė savo pasiūlymą, šis užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, iš esmės nėra ginčo dėl ieškovės tinkamumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą. Tačiau byloje kilo abejonių dėl antrosios tiekėjos teisinio suinteresuotumo sąlygos egzistavimo, t. y. ieškovės subjektinių teisių pažeidimo.
30. Kaip jau minėta, ieškovė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą dėl AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pripažinimo laimėtoju. Antroje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo ieškovė nekvestionuoja. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktame dublike, tiek kasaciniame teisme, teisėjų kolegijai pasiūlius bylos šalims pateikti paaiškinimus, ieškovė savo realias galimybes tapti Pirkimo laimėtoja iš esmės grindžia tikimybe, kad, tenkinus ieškinį, antroje pasiūlymų eilės vietoje likusi tiekėja gali neatitikti kvalifikacijos reikalavimų arba gali pati atsisakyti sudaryti Pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas tokią prielaidomis paremtą galimybę ieškovei tapti Pirkimo laimėtoja, tenkinus ieškinį, vertino kaip pakankamą, kad būtų galima pripažinti ieškovės, kaip tiekėjos, teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą. Nors apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu atskirai nepasisakė, tačiau ginčą nagrinėjo iš esmės, todėl darytina išvada, kad tuo pačiu pagrindu taip pat pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 99 punktas).
32. Kitaip tariant, tiekėjui nėra pripažįstamas teisinis suinteresuotumas, kuris grindžiamas ne savo subjektinių teisių pažeidimu, o bendru siekiu užtikrinti sąžiningą ir konkurencijos sąlygas atitinkančių pirkimo procedūrų vykdymą, perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimą (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.11.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nepagrįstais pripažįstami ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad jos teisinis suinteresuotumas pagrįstas neteisėtu sąžiningo varžymosi Pirkime suvaržymu.
33. Taigi, nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis, juolab kad teismine tvarka subjektų teisės neginamos tik neabejotino jų nesuinteresuotumo atveju (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 97, 108 punktai; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 51 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021, 116 punktas). Prie tokių pernelyg hipotetinių teisinio suinteresuotumo vertinimų pagal kasacinio teismo praktiką priskirtini argumentai, kuriuos kasaciniam teismui pateikė ir ieškovė, susiję su antrą vietą užėmusio tiekėjo teise ir galimybe atsisakyti sudaryti sutartį, jei patvirtinus naują pasiūlymų eilę jis būtų pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju.
34. Atitinkamai tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 105 punktas).
35. Nesutiktina su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais dėl kasacinio teismo praktikos šioje srityje aiškinimo. Vienintelė aplinkybė, kad teismų praktikoje pabrėžiama plati tiekėjų teisė ginti interesus teisme, o ši netgi tam tikrais aspektais (pavyzdžiui, dėl galutinai iš pirkimo procedūrų pašalintų ūkio subjektų teisinio suinteresuotumo) yra platesnė už ES teisinį reguliavimą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 42–45 punktus ir juose nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką), savaime nedaro įtakos nacionalinėje jurisprudencijoje suformuluotoms teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėms dėl trečios ar žemesnės vietų tiekėjų teisinio nesuinteresuotumo ginčyti tik konkurso laimėtojo pasiūlymo vertinimą.
36. Nors ieškovė nurodo, kad negalėjo tinkamai kvestionuoti antros vietos tiekėjo pasiūlymo vertinimo teisėtumo, nes pagal Pirkimo sąlygas jo deklaruojama kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų nebuvimo atitiktis nebuvo įvertinta pagal konkrečius reikalautus įrodomuosius dokumentus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė apskritai būtų kreipusis į perkančiąją organizaciją dėl supažindinimo su UAB „Švarinta“ pasiūlymu (jei visi kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai nėra viešai prieinami) arba kėlusi klausimą dėl antrąją vietą Pirkime užėmusio UAB „Švarinta“ pasiūlymo pripažinimo neatitinkančiu pirkimo sąlygų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pagal to paties straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių jų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. Remiantis kasacinio teismo praktika, siekiant užtikrinti tiekėjų pažeistų teisių veiksmingą gynybą, perkančiosios organizacijos tam tikrais atvejais įpareigotinos bendradarbiauti tiek su informaciją disponuojančiu, tiek jos prašančiu ūkio subjektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pirmiau nurodyta tiekėjų teisinio suinteresuotumo taisyklė, pagal kurią trečią ar žemesnę vietą užėmęs tiekėjas savo interesus teisėtai gina tik tada, kai kvestionuoja visų prieš jį esančių (o ne tik pirmos vietos) tiekėjų pasiūlymų vertinimą, buvo taikyta tokiam tiekėjų pasiūlymų vertinimo modeliui, pagal kurį kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai reikalaujami tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio ūkio subjekto (jų grupės) (žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 92 punktas; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 27 punktas).
38. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir įvertinus tai, kad ieškovė, be prielaida grindžiamo argumento dėl tiekėjos, kurios pasiūlymas antroje vietoje, galimybės sudaryti Pirkimo sutartį (arba jos nesudaryti), nepateikė kitų konkrečių argumentų, įrodančių ieškovės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį, darytina išvada, jog ieškovė byloje nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo. Ieškovei neįrodžius šios sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami ieškovės (tiekėjos) suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos dėl trečiąją vietą pirkime užėmusio tiekėjo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (žr. šios nutarties 34 punktą). Vis dėlto bylą nagrinėję teismai priėmė procesinį sprendimą ieškinį atmesti, todėl šis sprendimas pagal šioje nutartyje išdėstytus motyvus paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Byloje konstatavus, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti, teisėjų kolegija nepasisako.
40. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nurodyta teisės norma sudaro pagrindą teismui reaguoti ir į tokius atvejus, kai nustatomi galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą.
41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apie galimus įstatymų pažeidimus ginčo Pirkimo pagrindu AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui pasirašant 2020 m. liepos 27 d. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų teikimo sutartį ir ją vykdant atskirąja nutartimi informuos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą ir Viešųjų pirkimų tarnybą, kurios, esant pagrindui, galėtų pagal kompetenciją imtis veiksmų viešajam interesui ginti (CPK 299 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
44. Atsakovė pateikė prašymą kasaciniam teismui priteisti iš ieškovės 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2420 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir 605 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas (2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. P42/20, 2021 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. P16/21, 2020 m. rugsėjo 25 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 34224771). Išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (2347,70 Eur (1,7 x 1381 Eur (2020 m. 1 ketv.)), todėl atsakovės prašoma priteisti suma mažintina iš ieškovės atsakovei priteisiant 2952,70 Eur (2347,70 Eur + 605 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.
45. Trečiasis asmuo pateikė prašymą kasaciniam teismui priteisti iš ieškovės 620 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (510 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir 210 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas (2020 m. rugsėjo 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. V-12-20-13-286, 2021 m. balandžio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. V-12-18-53-33, 2020 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 8-448). Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 7, 8.14, 8.16 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiamas 620 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas.
46. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nepatirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ (j. a. k. 144128180) atsakovei UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui (j. a. k. 300127004) 2952,70 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ (j. a. k. 144128180) trečiajam asmeniui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ (j. a. k. 247025610) 620 (šešis šimtus dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.