TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. spalio 24 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2014/24/ES – 57 straipsnis – Direktyva 2014/25/ES – 80 straipsnis – Viešojo pirkimo sutarčių sudarymas – Procedūra – Pašalinimo pagrindai – Ilgiausias pašalinimo laikotarpis – Ekonominės veiklos vykdytojo pareiga bendradarbiauti siekiant įrodyti savo patikimumą“

Byloje C‑124/17

dėl Vergabekammer Südbayern (Pietų Bavarijos komisija, nagrinėjanti skundus dėl viešųjų pirkimų, Vokietija) 2017 m. kovo 7 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2017 m. kovo 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Vossloh Laeis GmbH

prieš

Stadtwerke München GmbH

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro septintosios kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, einantis ketvirtosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai K. Jürimäe, C. Lycourgos, E. Juhász (pranešėjas) ir C. Vajda,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. vasario 21 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Vossloh Laeis GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte K. Fischer ir H.‑J. Hellmann,

–        Stadtwerke München GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte H. Kern ir M. Winstel,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir D. Klebs,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Tassopoulou, A. Magrippi, D. Tsagaraki ir K. Georgiadis,

–        Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Z. Fehér, G. Koós ir E. Sebestyén,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. C. Becker ir P. Ondrůšek,

susipažinęs su 2018 m. gegužės 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014, p. 243), 80 straipsnio, siejamo su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), 57 straipsnio 4, 6 ir 7 dalimis.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vossloh Laeis GmbH ir Stadtwerke München GmbH ginčą dėl to, kad pastaroji per viešojo pirkimo konkursą dėl geležinkelio konstrukcijų sudedamųjų dalių tiekimo iš savo taikytos kvalifikacijos vertinimo sistemos pašalino pirmąją bendrovę.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Direktyva 2014/24

3        Direktyvos 2014/24 102 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„(102) [T]ačiau turėtų būti suteikta galimybė ekonominės veiklos vykdytojams patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamos veikos ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją. Tos priemonės visų pirma galėtų būti personalo ir organizavimo priemonės, pavyzdžiui, ryšių su visais asmenims ar organizacijomis, dalyvaujančiomis darant pažeidimą, nutraukimas, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, pranešimo ir kontrolės sistemų įgyvendinimas, vidaus audito struktūros sukūrimas reikalavimų vykdymui stebėti ir vidaus atsakomybės bei kompensavimo taisyklių patvirtinimas. Kai tokiomis priemonėmis užtikrinamos pakankamos garantijos, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui nebeturėtų būti neleidžiama dalyvauti remiantis vien tais pagrindais. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti, kad būtų išnagrinėtos atitikties priemonės, kurių imtasi, kad galbūt jiems būtų suteiktas leidimas dalyvauti pirkimo procedūroje. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti tikslias tokiais atvejais taikomas procedūrines ir esmines sąlygas. Visų pirma jos turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar leisti atskiroms perkančiosioms organizacijoms atlikti atitinkamus įvertinimus, ar tą užduotį patikėti kitoms centrinio ar decentralizuoto lygio institucijoms.“

4        Direktyvos 2014/24 57 straipsnyje „Pašalinimo pagrindai“ nustatyta:

„1.      Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytoją pašalina iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, jeigu atlikusios patikrinimą pagal 59, 60 ir 61 straipsnius nustatė arba remdamosi kitais šaltiniais žino, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas galutiniu teismo sprendimu yra nuteistas dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių:

<…>

2.      Ekonominės veiklos vykdytojas pašalinamas iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, kai perkančioji organizacija žino, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko pareigų, susijusių su mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimu, ir kai tai nustatyta galutiniu ir privalomu teismo ar administraciniu sprendimu pagal šalies, kurioje šis ekonominės veiklos vykdytojas yra įsisteigęs, arba perkančiosios organizacijos valstybės narės teisės nuostatas.

Be to, perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, kai perkančioji organizacija gali bet kuriuo tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko savo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

Š[i] dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas.

<…>

4.      Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytoj[us], esan[čius] bet kurioje iš šių situacijų:

a)      kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad buvo pažeistos 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos taikytinos pareigos;

b)      kai ekonominės veiklos vykdytojas yra bankrutavęs arba jam yra taikoma nemokumo arba likvidavimo procedūra, kai jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, kai jis yra sudaręs susitarimą su kreditoriais, kai jis yra sustabdęs savo verslo veiklą arba yra analogiškoje situacijoje, susiklosčiusioje dėl panašios nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos procedūros;

c)      kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, dėl kurio galima abejoti jo sąžiningumu;

d)      kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją;

e)      kai interesų konflikto, kaip apibrėžta 24 straipsnyje, negalima pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis;

f)      kai padėties dėl iškreiptos konkurencijos, susidariusios dėl išankstinio ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo rengiant pirkimo procedūrą, kaip nurodyta 41 straipsnyje, negalima ištaisyti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis;

g)      kai ekonominės veiklos vykdytojas vykdydamas ankstesnę viešąją [viešojo pirkimo] sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;

h)      kai ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negalėjo pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį <…>“

i)      kai ekonominės veiklos vykdytojas pradėjo daryti neteisėtą įtaką perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo procesui, ėmėsi veiksmų, kad gautų konfidencialią informaciją, dėl kurios pirkimo procedūroje įgytų pernelyg didelį pranašumą, arba ėmė aplaidžiai teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl pašalinimo, atrankos ar sutarties skyrimo [sudarymo].

Nepaisant pirmos pastraipos b punkto, valstybės narės gali reikalauti arba numatyti galimybę, kad perkančioji organizacija leistų dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojui, kuris yra vienoje iš tame punkte nurodytų situacijų, kai perkančioji organizacija nustatė, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas sugebės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į taikytinas nacionalines taisykles ir priemones dėl veiklos tęstinumo b punkte nurodytų situacijų atveju.

<…>

6.      Ekonominės veiklos vykdytojas, atsidūręs vienoje iš 1 ir 4 dalyse nurodytų situacijų, gali pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamų priemonių, jog įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad egzistuoja tinkamas pagrindas jį pašalinti. Jeigu manoma, kad tokių įrodymų pakanka, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nėra šalinamas iš pirkimo procedūr[os].

Šiuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo, išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis ir ėmėsi konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir personalo priemonių, kad užkirstų kelią tolesnei nusikalstamai veikai arba nusižengimams.

Priemonės, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai, vertinamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos arba nusižengimo sunkumą ir konkrečias aplinkybes. Kai manoma, kad priemonių nepakanka, ekonominės veiklos vykdytojui pateikiamas to sprendimo motyvų paaiškinimas [pateikiami to sprendimo motyvai].

Ekonominės veiklos vykdytojui, kuris galutiniu teismo sprendimu yra pašalintas iš dalyvavimo pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrose, neleidžiama valstybėse narėse, kuriose tas teismo sprendimas galioja, iš to sprendimo išplaukiančiu pašalinimo laikotarpiu naudotis šioje dalyje numatyta galimybe.

7.      Valstybės narės apibrėžia šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas įstatymuose ar kituose teisės aktuose ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę. Visų pirma jos nustato ilgiausią pašalinimo laikotarpį, jei ekonominės veiklos vykdytojas savo patikimumui įrodyti nesiėmė jokių 6 dalyje nurodytų priemonių. Kai pašalinimo laikotarpis nenustatomas galutiniu teismo sprendimu, tas laikotarpis 1 dalyje nurodytais atvejais neviršija penkerių metų nuo nuteisimo galutiniu teismo sprendimu dienos, o 4 dalyje nurodytais atvejais – trejų metų nuo atitinkamo įvykio dienos.“

 Direktyva 2014/25

5        Direktyvos 2014/25 77 straipsnyje „Kvalifikacijos vertinimo sistemos“ nustatyta:

„1.      Perkantieji subjektai, jei jie to pageidauja, gali kurti ir taikyti ekonominės veiklos vykdytojų kvalifikacijos vertinimo sistemą.

Perkantieji subjektai, kurie sukuria ar taiko kvalifikacijos vertinimo sistemą, užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai visada galėtų prašyti įvertinti kvalifikaciją.

2.      1 dalyje nurodytoje sistemoje gali būti keli kvalifikacijos vertinimo etapai.

Perkantieji subjektai nustato objektyvias ekonominės veiklos vykdytojų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką, pašalinimo ir atrankos taisykles bei kriterijus ir objektyvius kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo kriterijus bei taisykles, apimančius tokius dalykus kaip antai registracija sistemoje, reguliarus kvalifikacijų atnaujinimas, jei taikoma, ir sistemos veikimo trukmė.

Kai tie kriterijai ir taisyklės apima technines specifikacijas, taikomi 60–62 straipsniai. Jei reikia, kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami.

<…>“

6        Direktyvos 2014/25 80 straipsnyje „Direktyvoje 2014/24/ES numatytų pašalinimo pagrindų ir atrankos kriterijų taikymas“ nustatyta:

„1.      Objektyvios ekonominės veiklos vykdytojų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką kvalifikacijos vertinimo sistemoje, pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai ir objektyvios atviro konkurso, riboto konkurso ar derybų, konkurencinių dialogų arba inovacijų partnerysčių kandidatų ir konkurso dalyvių pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai gali apimti Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje išvardytus pašalinimo pagrindus, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

Kai perkantysis subjektas yra perkančioji organizacija, tokie kriterijai ir taisyklės apima Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus pašalinimo pagrindus, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

Valstybių narių reikalavimu tie kriterijai ir taisyklės taip pat apima Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje išvardytus pašalinimo pagrindus, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

<…>

3.      Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, taikomi Direktyvos 2014/24/ES 59–61 straipsniai.“

 Vokietijos teisė

7        Direktyva 2014/24 į Vokietijos teisę perkelta Gesetz gegen Wettbewerbsbeschränkungen (Įstatymas dėl konkurencijos ribojimų panaikinimo, toliau – GWB).

8        GWB 124 straipsnyje numatyta:

„(1) Laikydamosi proporcingumo principo perkančiosios organizacijos bet kada gali pašalinti įmonę iš viešojo pirkimo procedūros, kai:

<…>

3)      vykdydama veiklą įmonė padarė įrodytą sunkų nusižengimą, dėl ko kyla abejonių dėl jos sąžiningumo; pagal analogiją taikoma 123 straipsnio 3 dalis;

4)      perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad įmonė su kitomis įmonėmis sudarė susitarimus, kuriais siekiama sudaryti kliūčių, riboti ar iškreipti konkurenciją arba kurių poveikis yra kliūčių konkurencijai sudarymas, jos ribojimas ar iškreipimas.

<…>“

9        GWB 125 straipsnyje numatyta:

„(1)      Perkančiosios organizacijos nepašalina iš viešojo pirkimo procedūros įmonės, kuriai taikytinas pašalinimo pagrindas pagal 123 arba 124 straipsnį, jeigu ši įmonė įrodė, kad:

1)      sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją – atlyginti žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo;

2)      išsamiai paaiškino faktines ir kitas aplinkybes, aktyviai bendradarbiaudama su tyrimą atliekančiomis institucijomis ir perkančiąja organizacija;

3)      priėmė konkrečias tinkamas technines, organizacines ir su personalu susijusias priemones, kad užkirstų kelią naujai nusikalstamai veikai arba naujam nusižengimui.

<…>“

10      GWB 126 straipsnyje numatyta:

„Jeigu įmonė, kuriai taikytinas pašalinimo pagrindas, nesiėmė jokios priemonės arba pakankamų priemonių reputacijai susigrąžinti, kaip tai suprantama pagal 125 straipsnį, ji gali:

1)      būti pašalinta iš viešojo pirkimo procedūros ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį nuo dienos, kurią buvo pripažinta kalta galutiniu teismo sprendimu, kai yra 123 straipsnyje numatytas pašalinimo pagrindas;

2)      būti pašalinta iš viešojo pirkimo procedūros ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį nuo atitinkamo įvykio dienos, kai yra 124 straipsnyje numatytas pašalinimo pagrindas.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

11      Ginčas pagrindinėje byloje kilo tarp Vossloh Laeis ir Stadtwerke München, veikiančios kaip perkančioji organizacija, dėl to, kad ši pašalino Vossloh Laeis iš kvalifikacijos vertinimo sistemos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2014/25 77 straipsnio dalį; šią sistemą perkančioji organizacija taikė nuo 2011 m., vykdydama viešojo pirkimo konkursus dėl geležinkelio konstrukcijų sudedamųjų dalių tiekimo. Šios kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimas pratęstas kelis kartus (paskutinį kartą 2015 m. gruodžio 22 d.); ji nustojo galioti 2016 m. pabaigoje.

12      Vossloh Laeis gamina geležinkelio konstrukcijų sudedamąsias dalis, be kita ko, bėgius ir kitas plieno konstrukcijų sudedamąsias dalis, kurių reikia geležinkelio infrastruktūros įrenginiams. 2016 m. kovo mėn. Bundeskartellamt (Federalinė kartelių tarnyba, Vokietija) skyrė baudą už tai, kad iki 2011 m. ji dalyvavo susitarimuose dėl iešmų, patenkančiuose į kartelių teisės taikymo sritį (toliau – bėgių kartelis), bet pritaikė švelninančią nuostatą, atsižvelgdama į tai, kad ši įmonė bendradarbiavo, padėdama šiai tarnybai išsiaiškinti jos slaptus veiksmus. Stadtwerke München, žalą dėl bėgių kartelio galėjęs patirti subjektas, pareiškė Vossloh Laeis ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

13      Vossloh Laeis pateikus pasiūlymą kitoje konkurso procedūroje, Stadtwerke München 2016 m. birželio 15 d. rašte išreiškė abejonių dėl šios pasiūlymą pateikusios įmonės patikimumo, atsižvelgdama į jos dalyvavimą bėgių kartelyje. Atsakydama į šį raštą 2016 m. birželio 16 d. Vossloh Laeis nurodė organizacines ir su personalu susijusias „reputacijos susigrąžinimo“ priemones, kurių ėmėsi tam, kad ateityje būtų išvengta neteisėtų susitarimų ir nesąžiningų konkurencijos požiūriu veiksmų pasikartojimo. Be to, Vossloh Laeis pareiškė, kad yra pasirengusi atlyginti žalą, kurią padarė Stadtwerke München dėl savo neteisėtų veiksmų.

14      Vis dėlto Vossloh Laeis atsisakėpateikti Stadtwerke München Federalinės kartelių tarnybos sprendimą skirti jai baudą, kurio jos paprašė ši perkančioji organizacija tam, kad galėtų jį išnagrinėti ir išsiaiškinti, kokį Vossloh Laeis padarė kartelius reglamentuojančios teisės pažeidimą. Šiuo klausimu Vossloh Laeis tvirtina mananti, kad pakankamai bendradarbiavo su Federaline kartelių tarnyba tam, kad susigrąžintų reputaciją.

15      Nusprendusi, kad Vossloh Laeis pateikti paaiškinimaineįrodė, jog ši įmonė ėmėsi pakankamų priemonių, kaip to reikalaujama pagal GWB 125 straipsnį, Stadtwerke München 2016 m. lapkričio 4 d. informavo, kad ji nedelsiant galutinai pašalinama iš atitinkamos kvalifikacijos vertinimo procedūros, vadovaujantis GWB 124 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais.

16      2016 m. lapkričio 17 d. Vossloh Laeis sprendimą, kuriuo pašalinta iš minėtos procedūros, apskundė Vergabekammer Südbayern (Pietų Bavarijos komisija, nagrinėjanti skundus dėl viešųjų pirkimų, Vokietija). Ji mano, kad perkančioji organizacija neteisingai aiškino GWB 125 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir nepakankamai motyvavo tokį sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalyje numatytas bendradarbiavimas tik su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis, o ne su perkančiąja organizacija. Be to, pagal GWB 126 straipsnio 2 punktą pašalinimas iš viešojo pirkimo procedūros galimas tik praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai susiklostė pašalinimo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės. O nagrinėjamu atveju šios aplinkybės susiklostė praėjus daugiau nei trejiems metams iki pašalinimo.

17      Tokiomis aplinkybėmis Vergabekammer Südbayern (Pietų Bavarijos komisija, nagrinėjanti skundus dėl viešųjų pirkimų) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar valstybės narės teisės norma, pagal kurią ekonominės veiklos vykdytojo sėkmingo reputacijos susigrąžinimo sąlyga yra tai, kad jis aktyviai bendradarbiaudamas ne tik su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis, bet ir su perkančiąja organizacija išsamiai paaiškintų faktines ir kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika arba nusižengimu ir dėl to padaryta žala, yra suderinama su Direktyvos 2014/25 80 straipsnio, siejamo su Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies antra pastraipa, reikalavimais?

2.      Jei į a punkte pateiktą prejudicinį klausimą bus atsakyta neigiamai: ar Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą reikia aiškinti taip, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas tam, kad sėkmingai susigrąžintų reputaciją, bet kuriuo atveju privalo perkančiajai organizacijai paaiškinti faktines aplinkybes tiek, kad ši galėtų įvertinti, ar priemonės, kurių jis ėmėsi reputacijai susigrąžinti (techninės, organizacinės ir susijusios su personalu priemonės ir kompensacija už žalą), yra tinkamos ir pakankamos?

3.      Esant Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje nustatytiems neprivalomiesiems pašalinimo pagrindams, pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalį ilgiausias pašalinimo laikotarpis, kitaip tariant, pašalinimo terminas, yra treji metai nuo atitinkamo įvykio dienos. Ar „atitinkamu įvykiu“ laikytinas jau Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje nurodytų pašalinimo pagrindų atsiradimas, ar lemiamą reikšmę turi momentas, kai perkančioji organizacija gauna patikimų ir pagrįstų žinių apie pašalinimo pagrindo buvimą?

4.      Ar tuo atveju kai yra Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies d punkte numatytas pagrindas pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją dėl dalyvavimo kartelyje, atitinkamas įvykis, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalį, yra dalyvavimo kartelyje pabaiga, ar momentas, kai perkančioji organizacija gauna patikimų ir pagrįstų žinių apie dalyvavimą kartelyje?“

 Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

18      Savo pirmuoju ir antruoju klausimais, nagrinėtinais kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/25 80 straipsnis, siejamas su Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią savo patikimumą siekiančio įrodyti ekonominės veiklos vykdytojo reikalaujama, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti, išsamiai paaiškinti su baudžiamąja veika ar nusižengimu susijusias faktines ir kitas aplinkybes, aktyviai bendradarbiaujant ne tik su tyrimą vykdančia institucija, bet ir su perkančiąja organizacija tam, kad jai pateiktų savo patikimumo susigrąžinimo įrodymą.

19      Direktyvos 2014/24 57 straipsnyje, į kurį daroma nuoroda Direktyvos 2014/25 80 straipsnyje, nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga arba teisė pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros ekonominės veiklos vykdytoją tuo atveju, jeigu egzistuoja kuris nors iš pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse.

20      Kaip matyti iš Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies antros pastraipos, ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis įrodyti savo patikimumą, nepaisant to, kad yra šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytas kuris nors tinkamas pagrindas jį pašalinti, turi įrodyti, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo, išsamiai paaiškino faktines ir kitas aplinkybes, aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis, ir ėmėsi konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir su personalu susijusių priemonių, kad užkirstų kelią tolesnei nusikalstamai veikai arba nusižengimams.

21      Kalbant apie šios nuostatos kontekstą, reikia visų pirma pažymėti, kad pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą, jeigu manoma, kad pagal šioje srityje taikomas nacionalinės teisės nuostatas ekonominės veiklos vykdytojo pateiktų įrodymų pakanka, jis nepašalinamas iš pirkimo procedūros. Tačiau, kaip matyti iš šios direktyvos 57 straipsnio 6 dalies trečios pastraipos, kai manoma, kad priemonių, kurių buvo imtasi, nepakanka, ekonominės veiklos vykdytojui pateikiami to sprendimo motyvai.

22      Antra, iš Direktyvos 2014/24 102 konstatuojamosios dalies matyti, kad jei ekonominės veiklos vykdytojas ėmėsi atitikties priemonių, kad ištaisytų nusikalstamos veikos ar nusižengimų padarinius ir užtikrintų veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją, suteikdamas pakankamai garantijų, tokiam ekonominės veiklos vykdytojui nebeturėtų būti neleidžiama dalyvauti remiantis vien tuo pagrindu. Šioje konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti, kad būtų išnagrinėtos atitikties priemonės, kurių imtasi, kad galbūt jiems būtų suteiktas leidimas dalyvauti pirkimo procedūroje. Be to, šioje konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad būtent valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti tikslias tokiais atvejais taikomas procedūrines ir esmines sąlygas ir kad jos turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar leisti atskiroms perkančiosioms organizacijoms atlikti atitinkamus įvertinimus, ar tą užduotį patikėti kitoms centrinio ar decentralizuoto lygio institucijoms.

23      Taigi įrodymas, kad buvo imtasi Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytų priemonių, tarp kurių, be kita ko, yra ir bendradarbiavimas su tyrimą atliekančiomis institucijomis, pagal tai, kas numatyta nacionalinės teisės normose, turi būti pateiktas bendraujant su ta pačia perkančiąja organizacija, kuri sprendžia dėl pašalinimo pagal šios direktyvos 57 straipsnį. Vadinasi, kai valstybės narės leidžia perkančiajai organizacijai atlikti tam tikrus vertinimus, ši turi įvertinti ne tik tai, ar yra pagrindas pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, bet ir tai, ar tam tikru atveju šis veiklos vykdytojas tikrai susigrąžino reputaciją.

24      Tikrinant, ar yra tam tikri pašalinimo pagrindai, perkančiosioms organizacijoms tam tikromis aplinkybėmis gali tekti atlikti paieškas ir patikras. Taigi, pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punktą perkančioji organizacija gali „tinkamomis priemonėmis“ įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojai nesilaikė taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse arba aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatose. Be to, pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies c punktą perkančioji organizacija gali „tinkamomis priemonėmis“ įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, dėl kurio galima abejoti dėl jo sąžiningumo. Perkančiajai organizacijai gali taip pat prireikti atlikti patikrinimą, pavyzdžiui, kad galėtų konstatuoti, jog egzistuoja kuris nors iš pašalinimo atvejų, nurodytų šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies g ir i punktuose.

25      Vadinasi, esant tokioms situacijoms, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai egzistuoja speciali Sąjungos teisės arba nacionalinės teisės reglamentuota persekiojimo už tam tikrus pažeidimus procedūra ir kai specialios institucijos įgaliotos šiuo klausimu atlikti tyrimus, perkančioji organizacija, įvertinusi pateiktus įrodymus, iš esmės turi remtis tokios procedūros rezultatais.

26      Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į perkančiųjų organizacijų ir tyrimą atliekančių valdžios institucijų atitinkamas funkcijas. Pastarųjų užduotis yra nustatyti, ar tam tikri subjektai atsakingi už padarytą teisės normos pažeidimą, ir nešališkai įrodyti, kad tikrai susiklostė faktinės aplinkybės, galinčios sudaryti tokį pažeidimą, taip pat nubausti tuos subjektus už jų padarytus pažeidimus, o perkančiosios organizacijos turi įvertinti riziką, kuri joms galėtų kilti, jeigu nuspręstų sutartį sudaryti su dalyviu, kurio sąžiningumas ar patikimumas abejotinas.

27      Tuo remiantis darytina išvada, kaip tai pažymėjo Europos Komisija, kad kai tyrimą atliekančios valdžios institucijos aiškinasi faktines ir kitas aplinkybes, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalį, jos nesiekia to paties tikslo, kaip tuo atveju, kai tikrinamas ekonominės veiklos vykdytojo, kuris ėmėsi šioje nuostatoje numatytų priemonių, patikimumas, ir kuris perkančiajai organizacijai turi pateikti įrodymų, leidžiančių patvirtinti, jog tos priemonės yra pakankamos, kad jam būtų leista dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje. Taigi, jei to reikalaujama atsižvelgiant į atitinkamos perkančiosios organizacijos ir tyrimą atliekančios valdžios institucijų funkcijas, taip pat atsižvelgiant į šių apimtį, ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis įrodyti savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti, turi veiksmingai bendradarbiauti su institucijomis, kurioms patikėtos šios atitinkamos funkcijos, nesvarbu, ar tai būtų perkančioji organizacija, ar tyrimą atliekanti valdžios institucija.

28      Vis dėlto šis bendradarbiavimas su perkančiąja organizacija turi apsiriboti tuo, kas griežtai būtina veiksmingai siekiant veiklos vykdytojo patikimumo patikrinimo tikslo, nurodyto Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalyje.

29      Konkrečiai tariant, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, dalyvis turi, be kita ko, įrodyti, kad išsamiai paaiškino faktines ir kitas dalyvavimo kartelyje aplinkybes, aktyviai bendradarbiaudamas su tokių aplinkybių tyrimą atliekančia konkurencijos tarnyba.

30      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad perkančioji organizacija turi turėti galimybę prašyti ekonominės veiklos vykdytojo, kuris pripažintas padaręs konkurencijos teisės pažeidimą, pateikti su juo susijusį konkurencijos institucijos sprendimą. Šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad tokio dokumento pateikimas galėtų sudaryti perkančiajai organizacijai palankias sąlygas pareikšti šiam ekonominės veiklos vykdytojui ieškinį dėl civilinės atsakomybės. Iš tikrųjų reikia priminti, kad viena iš priemonių, kurių ekonominės veiklos vykdytojas turi imtis tam, kad įrodytų savo patikimumą, yra įrodymo, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo, pateikimas.

31      Be to, reikia pažymėti, kad iš esmės sprendimo, kuriuo konstatuotas dalyvio padarytas konkurencijos pažeidimas, bet kuriame taikyta švelninamoji norma dėl jo bendradarbiavimo su konkurencijos institucija, pateikimo perkančiajai organizacijai turėtų pakakti, kad jai būtų įrodyta, jog šis ekonominės veiklos vykdytojas išsamiai paaiškino faktines ir kitas aplinkybes bendradarbiaudamas su šia organizacija, o tai vis dėlto turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

32      Be to, kadangi perkančioji organizacija taip pat gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojo pateikti įrodymų dėl priemonių, kurių jis ėmėsi ir kurios užkerta kelią tam, kad tokie konstatuoti pažeidimai vėl pasikartotų, reikia pažymėti, kad perkančioji organizacija gali šio ekonominės veiklos vykdytojo reikalauti, kad jis pateiktų faktinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, kad priemonės, kuriomis jis remiasi, tikrai yra tinkamos siekiant išvengti, kad pasikartotų veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, kuriomis šie pažeidimai buvo padaryti. Aplinkybė, kad įrodymų, kurių šiuo tikslu turi pateikti ūkinės veiklos vykdytojas, jau buvo paprašiusi konkurencijos institucija, atlikdama savo tyrimą, savaime nepateisina to, kad vykdytojas būtų atleistas nuo pareigos pateikti perkančiajai organizacijai tuos įrodymus, nebent faktinės ir kitos aplinkybės, kurias prašoma taip įrodyti, pakankamai aiškiai išplaukia iš kitų ekonominės veiklos vykdytojo pateiktų dokumentų, visų pirma sprendimo, kuriuo konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas.

33      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2014/25 80 straipsnis, siejamas su Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią savo patikimumą siekiančio įrodyti ekonominės veiklos vykdytojo reikalaujama, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti, išsamiai paaiškinti su baudžiamąja veika ar nusižengimu susijusias faktines ir kitas aplinkybes, aktyviai bendradarbiaujant ne tik su tyrimą vykdančia institucija, bet ir su perkančiąja organizacija jai vykdant savo funkcijas, tam, kad jai pateiktų savo patikimumo susigrąžinimo įrodymą, jeigu šis bendradarbiavimas apsiriboja vien šiam patikrinimui reikalingomis priemonėmis.

 Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų

34      Savo trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, nagrinėtinais kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikęs teismas siekia iš esmės išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama taip, kad kai ūkinės veiklos vykdytojas įvykdė veiksmus, dėl kurių jam taikomas šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalie d punkte nurodytas pašalinimo pagrindas ir už kuriuos kompetentinga institucija jam skyrė sankciją, ilgiausias pašalinimo laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo šios institucijos sprendimo priėmimo datos.

35      Kaip matyti iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos, Federalinė kartelių tarnyba skyrė Vossloh Laeis sankciją už dalyvavimą iki 2011 metų susitarimuose siekiant iškraipyti konkurenciją (bėgių kartelis). Ši įmonė tvirtina, kad „atitinkamas įvykis“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 57 straipsnio 7 dalį, nuo kurio skaičiuojamas ilgiausias pašalinimo laikotarpis – tai dalyvavimo kartelyje pabaiga. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad GWB 126 straipsnyje, kuriuo perkeliama ši 57 straipsnio 7 dalis, nurodyti pagrindai galėtų pagrįsti teiginį, kad šis įvykis – tai kompetentingos institucijos konkurencijos srityje sprendimas.

36      Visų pirma, kaip matyti iš Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalies teksto, valstybės narės nustato ilgiausią pašalinimo laikotarpį, jei ekonominės veiklos vykdytojas savo patikimumui įrodyti nesiėmė jokių šios direktyvos 57 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, o šis laikotarpis, jei pašalinimo laikotarpio trukmė nenustatyta galutiniu teismo sprendimu, 4 dalyje nurodytais atvejais negali viršyti trejų metų nuo atitinkamo įvykio dienos.

37      Nors Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalyje detaliau neapibrėžtas „atitinkamo įvykio“ pobūdis ar momentas, kada jis įvyksta, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje numatyta, kiek tai susiję su šio straipsnio 1 dalyje numatytais privalomaisiais pagrindais ir kai pašalinimo laikotarpis nenustatytas galutiniu teismo sprendimu, kad penkeri metai turi būti skaičiuojami nuo nuteisimo galutiniu teismo sprendimu dienos, neatsižvelgiant į aplinkybių, dėl kurių nuteista, datą. Taigi šių pašalinimo pagrindų atveju toks laikotarpis skaičiuojamas nuo momento, kuris tam tikrais atvejais įvyksta jau susiklosčius pažeidimą sudarančioms faktinėms aplinkybėms.

38      Nagrinėjamu atveju už veiksmus, už kuriuos yra tinkamas pagrindas pašalinti, nubausta kompetentingos institucijos sprendimu, priimtu per Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės reglamentuojamą procedūrą, kuriuo konstatuojami teisės normą pažeidžiantys veiksmai. Šioje situacijoje dėl suderinamumo su laikotarpio, numatyto privalomųjų pašalinimo pagrindų atveju, skaičiavimo taisyklėmis, taip pat dėl numatomumo ir teisinio saugumo priežasčių reikia pripažinti, kad Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalyje numatytas trejų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tokio sprendimo priėmimo datos.

39      Tokia pozicija yra dar labiau pagrįsta, kai, kaip savo išvados 83 ir 85 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, konkurenciją ribojančių veiksmų buvimas gali būti laikomas įrodytu tik kai jau priimtas toks sprendimas, kuriuo teisiškai taip kvalifikuojamos aplinkybės.

40      Be to, kaip pabrėžė Komisija, suinteresuotasis ekonominės veiklos vykdytojas išsaugo teisę tuo laikotarpiu imtis Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių tam, kad įrodytų savo patikimumą, jei vis dėlto pageidautų dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje.

41      Taigi pašalinimo laikotarpis turi būti skaičiuojamas ne nuo dalyvavimo kartelyje kurio nors momento, bet nuo to momento, kai veiksmus kompetentinga institucija kvalifikuoja kaip pažeidimą.

42      Tuo remiantis darytina išvada, kad į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama taip, kad kai ūkinės veiklos vykdytojas įvykdė veiksmus, dėl kurių jam taikomas šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalie d punkte nurodytas pašalinimo pagrindas ir už kuriuos kompetentinga institucija skyrė sankciją, ilgiausias pašalinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šios institucijos sprendimo priėmimo datos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

43      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1.      2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 80 straipsnis, siejamas su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 6 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią savo patikimumą siekiančio įrodyti ekonominės veiklos vykdytojo reikalaujama, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti, išsamiai paaiškinti su baudžiamąja veika ar nusižengimu susijusias faktines ir kitas aplinkybes, aktyviai bendradarbiaujant ne tik su tyrimą vykdančia institucija, bet ir su perkančiąja organizacija jai vykdant savo funkcijas, tam, kad pateiktų savo patikimumo susigrąžinimo įrodymą, jeigu šis bendradarbiavimas apsiriboja vien šiam patikrinimui reikalingomis priemonėmis.

2.      Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama taip, kad kai ūkinės veiklos vykdytojas įvykdė veiksmus, dėl kurių jam taikomas šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalie d punkte nurodytas pašalinimo pagrindas ir už kuriuos kompetentinga institucija skyrė sankciją, ilgiausias pašalinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šios institucijos sprendimo priėmimo datos.

Parašai.