Civilinė byla Nr. e3K-3-184-248/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00562-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.1.1.2.9; 3.2.4.11; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikameda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikameda“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tradintek“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

1. Ginčo esmė
2. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų teisinį suinteresuotumą ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, interesų konfliktą viešuosiuose pirkimuose, bei proceso teisės normų, nustatančių bylos medžiagos viešumo apimtis, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
3. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais atviro konkurso „Medicininė įranga – linijinis greitintuvas“ (viešojo pirkimo Nr. 457622) (toliau – Pirkimas) sąlygų Techninės specifikacijos 1.2, 1.6.3, 4.3, 9, 10 punktus, nutraukti Pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Ieškovė nurodė, kad pateikė atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) pretenziją, kuria reikalavo pakeisti Pirkimo sąlygas ir panaikinti Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus perkamai medicininei įrangai, tačiau atsakovė pretenzijos netenkino. Nurodė, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, kurios orientuotos į vienos gamintojos bendrovės „Varian“ įrangą, nes ketino dalyvauti Pirkime, siūlydama gamintojos bendrovės „Elekta“ medicininę įrangą.
5. Ieškovės teigimu, ginčo Pirkimo sąlygos yra neadekvačios ir diskriminacinės, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, pritaikytos konkretaus gamintojo įrangai, pažeidžia kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles dėl neteisėtų konkrečių (atskirų) techninės specifikacijos reikalavimų, kelių bendrai taikomų techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginė diskriminacija), neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojamas vienas tiekėjas.
6. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija, paskelbdama Techninę specifikaciją ir jos atitinkamai nepatikslindama, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir reikalavimą perkančiajai organizacijai siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatą, įtvirtinančią, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kadangi pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas buvo pradėtos ir vykdomos Pirkimo procedūros, įvyko vokų su pasiūlymais atplėšimo (susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais) procedūra, teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) turėtų panaikinti neteisėtų Pirkimo sąlygų pasekmes bei grąžinti šalis į padėtį iki pažeidimų, t. y. nutraukti Pirkimą.

 

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Teismas nustatė, kad atsakovė Klaipėdos universitetinė ligoninė, vykdydama atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliojimą įgyvendinant investicinį projektą „Onkologijos radioterapijos paslaugų teikimo optimizavimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, 2019 m. spalio 19 d. paskelbė Pirkimo sąlygas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą pakeisti Techninės specifikacijos 1.2, 1.6, 4.3, 9, 10 punktų reikalavimus. Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 21 d. raštu informavo ieškovę, kad Pirkimo sąlygos nebus keičiamos. 2019 m. lapkričio 26 d. įvyko Pirkimui pateiktų pasiūlymų vokų atplėšimo posėdis. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo pakeisti pirmiau nurodytas Techninės specifikacijos sąlygas. Perkančioji organizacija 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pretenzijos netenkino.
4. Teismas nusprendė, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad: 1) ieškovė prašymą dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo, kuris vertintinas kaip pretenzija, ir pretenziją dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo patenkinti nurodytą prašymą pateikė, praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus terminus; aplinkybė, kad ieškovė pretenziją pateikė jau po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo, vertintina kaip patvirtinanti ieškovės nesuinteresuotumą dalyvauti Pirkime bei sudaryti Pirkimo sutartį; 2) ieškovės kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygos reikalavimo – turėti Radiacinės saugos centro išduotą licenciją vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais; 3) šio kvalifikacijos reikalavimo dėl licencijos ieškovė vis tiek neatitiktų net ir pakeitus Pirkimo sąlygas, nes teismas, įvertinęs tai, kad licencijos išdavimo terminas yra 30 kalendorinių dienų, kuris skaičiuojamas nuo visų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad jai licencija būtų išduota per tokį trumpą terminą.
5. Teismas, motyvuodamas viešojo intereso dėl Pirkimo objekto užtikrinimu, nurodė esant tikslinga apžvelgti ieškinio reikalavimus ir įvertinti ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumą.
6. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 1.2 punkte nurodytas reikalavimas, jog fotonų spindulio energijos diapazonas, matuojant pagal BJR11 metodiką, būtų ne siauresnis kaip nuo 6 MV iki 15 MV. Vertindamas šio reikalavimo teisėtumą, teismas nurodė, kad perkančioji organizacija paaiškino, kokiu būdu ieškovė galėjo pateikti pasiūlymą, kuris atitiktų nurodytą Techninės specifikacijos reikalavimą. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kodėl nepriimtinas perkančiosios organizacijos pateiktas ir nurodytas leidžiamas diapazono perskaičiavimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atstovaujamos gamintojos bendrovės „Elekta“ techniniuose dokumentuose nurodomos metodikos BJR25 dydžiai yra tapatūs perkančiosios organizacijos nurodytos BJR11 metodikos dydžiams. Taip pat teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos pasitelktas specialistas atliko bendrovės „Elekta“ įrenginio „Versa HD“ atitikties ginčo Techninės specifikacijos reikalavimams vertinimą ir nustatė, jog jis atitinka Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimą.
7. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 papunkčiu įtvirtintas reikalavimas, jog daugialapės diafragmos kiekvieno iš centrinių lapelių formuojamo šešėlio plotis izocentro plokštumoje būtų ne didesnis nei 2,5 mm. Remdamasis tuo, kad dublike pati ieškovė patvirtino, jog gamintoja bendrovė „Elekta“ gali pateikti kolimatorių, kurio lapelių šešėlio plotis būtų 2,5 mm, pateikė jo techninius parametrus, teismas padarė išvadą, jog aplinkybė laikytina faktų pripažinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis). Dėl to atsakovėms nekyla pareiga papildomai įrodinėti, kad nurodytas reikalavimas neriboja tiekėjų konkurencijos.
8. Nustatęs, kad Techninės specifikacijos 1.1, 1.3 punktų teisėtumo ieškovė pretenzijoje nekvestionavo, teismas, vadovaudamasis CPK 423³ straipsnio 2 dalimi, nusprendė, jog šių Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumas nevertinamas. Tačiau teismas nurodė, kad, net ir vertinant Techninės specifikacijos 1.1, 1.3 punktų reikalavimus, trečiojo asmens triplike nurodyta viešai prieinama informacija, publikuota specializuotame ir referuojamame moksliniame leidinyje „Physica Medica European Journal of Medical Physics“, paneigia ieškovės teiginius, kad gamintojos bendrovės „Elekta“ kolimatorius „Apex“ negali būti naudojamas su šios gamintojos įrenginio „Versa HD“ sistema ir nepalaiko VMAT (rotacinė moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija) metodikos.
9. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 4.3 punkte nurodytas reikalavimas sudaryti galimybę visiškai nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų verifikavimo sistemą iš pultinės. Įvertinęs bylos duomenis, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad verifikavimas, naudojant kilovoltinę vaizdinimo sistemą, dažnai atliekamas gydymo metu ir tai yra tik gamintojos bendrovės „Varian“ naudojama metodika. Tokia pat metodika pateikiama gamintojos bendrovės „Elekta“ medžiagoje (CPK 12, 178 straipsniai), be to, pati ieškovė dublike patvirtino, kad jos nurodomos gamintojos bendrovės „Elekta“ įrenginys atitinka šį reikalavimą.
10. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 9 punkte nurodytas reikalavimas tiekėjo siūlomą linijinį greitintuvą integruoti į Klaipėdos universitetinės ligoninės Spindulinės terapijos skyriuje turimą gydymo planavimo, verifikavimo („Eclipse“) ir informacinę radioterapijos sistemą („Aria“), neapribojant Techninės specifikacijos 1.1 punkte nurodytų funkcinių galimybių. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ši sąlyga riboja konkurenciją, nes integracija galima tik naudojant gamintojos bendrovės „Varian“ programinę įrangą ir licencijas, remdamasis tuo, jog perkančioji organizacija pateikė ne vieną pavyzdį, paneigiantį tokias ieškovės prielaidas. Gamintojos bendrovės „Varian“ įrenginių aprašyme yra detalizuota galimybė integruoti į juos ir bendrovės „Elekta“ greitintuvus. Teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentu, kad kitų gamintojų pasiūlyto įrenginio integravimas būtų pernelyg sudėtingas ir brangus, nurodė, jog iš perkančiosios organizacijos pateiktų pavyzdžių matyti, kad gamintoja bendrovė „Varian“ parduoda licencijas kitų gamintojų greitintuvų integracijai. Be to, ieškovės pateiktame gamintojos bendrovės „Elekta“ rašte nėra nurodyta, kad Techninės specifikacijos 9 punktas yra neteisėtas, kad integracija negalima.
11. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 10 punkte nurodytas reikalavimas dėl siūlomo greitintuvo spindulio pluošto charakteristikų visiško suderinamumo su įstaigoje turimo linijinio greitintuvo („Varian“ „Unique“) charakteristikomis, leidžiant gydyti ligonius visais turimais aukštos energijos įrenginiais, be papildomo procedūros perplanavimo. Teismas, remdamasis perkančiosios organizacijos paaiškinimais, nustatė, kad būtent tokį reikalavimą nulėmė poreikis, jog pacientai gautų suplanuotą gydymą net ir įrangos gedimo atveju. Jei spindulio pluošto charakteristikos bus tarpusavyje suderintos, techniškai bus galimybė įgyvendinti suplanuotą gydymą. Tokiu atveju naujo gydymo plano, kuris paprastai sudaromas per vieną ar dvi dienas, daryti nereikės. Esamas planas optimizuojamas pagal naujojo linijinio greitintuvo technines galimybes. Tokia optimizacija įprastai trunka 5–10 minučių. Linijinio greitintuvo spindulio pluošto galutinis kalibravimas ir derinimas atliekamas sumontavus įrangą, todėl atitinkamą spinduliuotės kokybę užtikrinantys įrenginiai gali būti suderinti vienodai.
12. Teismo vertinimu, ieškovė klaidingai interpretuoja gydymo planavimo procesą, sutapatina perplanavimą ir plano optimizavimą. Remdamasis perkančiosios organizacijos paaiškinimais, teismas nurodė, kad tuo atveju, kai linijinio greitintuvo spinduliuotės energija ir jos pagrindinės charakteristikos sutampa ir įsigyjamas linijinis greitintuvas techniškai gali įgyvendinti bet kurį jau turimai įrangai parengtą ir patvirtintą gydymo planą, tuomet nereikia kurti naujo gydymo plano, jį tereikia adaptuoti (konvertuoti) pagal naujojo įrenginio galimybes. Naujas planas gali būti greitai sudaromas, remiantis originalaus patvirtinto plano DHV parametrais, taip taupomas laikas ir pacientai nepraleidžia gydymo. Gydymo plano adaptavimo procesas trunka keletą minučių, o naujo gydymo plano parengimas gali užtrukti vieną ar dvi dienas. Teismas sutiko su trečiojo asmens pozicija, kad ginčo Pirkimo objekto specifika ir pacientų poreikiai sudaro pagrindą užtikrinti nenutrūkstamą gydymą ir nepateisina situacijos, kai, sugedus vienam greitintuvui, asmuo turi perplanuoti gydymą, vėl laukti eilėje prie kito greitintuvo, tokiu būdu ilgesniam periodui nutraukiant gydymo procesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimas yra proporcingas ir teisėtas.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybių dėl perkančiosios organizacijos atstovės A. P. suinteresuotumo trečiojo asmens laimėjimu Pirkime, nes darbuotoja A. P. yra ir Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos prezidentė, kurią finansiškai rėmė trečiasis asmuo, ieškovė nenurodė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje, teismas nusprendė, jog argumentais, susijusiais su šiomis aplinkybėmis, ieškovė negali remtis. Tačiau teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nuo 2016 m. neteikia paramos Lietuvos spindulinės terapijos sąjungai, o perkančiosios organizacijos specialistė tik 2018 m. gruodžio 14 d. pradėjo eiti šios sąjungos prezidento pareigas. Be to, ieškovė neįrodė, kad trečiojo asmens finansinę paramą Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga gavo (CPK 12, 178 straipsniai), o perkančiosios organizacijos specialistė iki Pirkimo procedūrų pradžios deklaravo savo dalyvavimą ligoninės viešųjų pirkimų komisijos darbe. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė VPĮ 17 straipsnyje nustatytų principų pažeidimo.
14. Teismas nusprendė tenkinti trečiojo asmens prašymą ir priteisti jam iš ieškovės 15 527,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje buvo būtina nagrinėti ir vertinti informaciją užsienio kalba, nagrinėti specifinius medicininius terminus bei procedūras, todėl prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašymą pripažinti visą bylos medžiagą vieša, leisti ieškovei susipažinti su Pirkimo komisijos posėdžių protokolais ir tiekėjų pasiūlymaisir suteikti papildomą terminą paaiškinimams pateikti.
17. Teisėjų kolegija rėmėsi tuo, jog perkančioji organizacija neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pasiūlymą Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, kad šis tiekėjas pasiūlė gamintojos bendrovės „Varian“ įrangą, todėl pripažinti viešais nurodytus dokumentus tam, kad ieškovė galėtų įsitikinti šia aplinkybe, nėra pagrindo. Be to, trečiojo asmens Pirkimui pasiūlyto įrenginio atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams nėra šio ginčo dalykas. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos duomenys tvirtina, jog gamintojos bendrovės „Varian“ siūlomų medicininių įrenginių techniniai dokumentai yra viešai prieinami, todėl ieškovė galėjo jais pasinaudoti (ir pasinaudojo) savo procesinių dokumentų argumentams pagrįsti.
18. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas. Nusprendęs priešingai pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, neįvertino šiam klausimui išspręsti aktualių aplinkybių.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos veiksmai, priimant ir nagrinėjant ieškovės 2019 m. lapkričio 15 d. pateiktą prašymą dėl Techninės specifikacijos sąlygų pakeitimo ir 2019 m. lapkričio 29 d. pretenziją, suteikė ieškovei pagrįstą lūkestį, jog jos teismui paduotas ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės ir nebus atmestas dėl praleisto pretenzijos ginčyti viešojo pirkimo sąlygas pateikimo termino.
20. Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog ieškovė iki ginčo Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo reikiamos kvalifikacijos pateikti pasiūlymo, nėra pagrindas spręsti, jog ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas. Ieškovės siekis nutraukti ginčo Pirkimą ir vykdyti jį iš naujo pagal atitinkamai pakeistas Techninės specifikacijos sąlygas, kurios sudarytų galimybę jai pateikti pasiūlymą, patvirtina, kad jos kvalifikacijos vertinimas pagal ginčo Pirkime nustatytas sąlygas nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant jos teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas klausimą. Reikšminga būtų nebent tai, jei ieškovė apskritai negalėtų įgyti viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingos kvalifikacijos – gauti Radiacinės saugos centro išduotos licencijos vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (Pirkimo sąlygų 3.11.2 punktas).
21. Aplinkybė, kad ieškovė neturėjo licencijos, nereiškia, kad ji kvalifikacijos reikalavimo negalėtų atitikti pasitelkusi kitus ūkio subjektus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl Pirkimo vyksta teisminis ginčas, o perkančioji organizacija numatė įsigyti linijinį greitintuvą tik per 2 metų laikotarpį, padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovė negalėtų įgyti reikiamos kvalifikacijos iki naujo viešojo pirkimo nurodytam medicininiam įrenginiui įsigyti pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Be to, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė negalėtų pakankamai operatyviai gauti nurodyto dokumento, paneigia ieškovės pateikta 2020 m. balandžio 9 d. Radiacinės saugos centro išduota licencija vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.
22. Pripažinusi ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi siekiu užtikrinti viešąjį interesą ir vykdydama pareigą pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų, nurodė, kad vertina ir jų teisėtumą.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimas nepagrįstai neriboja tiekėjų galimybių pateikti perkančiajai organizacijai pasiūlymus. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodė, kad: 1) ieškovės siūlomos gamintojos bendrovės „Elekta“ įrenginiui „Versa HD“ taikomos metodikos BJR25 dydžiai yra tapatūs perkančiosios organizacijos nurodytos metodikos BJR11 dydžiams; 2) ieškovės siekis pašalinti iš reikalavimo nurodytą BJR11 metodiką yra nepagrįstas, nes metodika BJR11 nėra nurodoma kaip vienintelė gamintojos bendrovės „Varian“ įrenginio „Truebeam STx“ techniniuose dokumentuose, o šio įrenginio energijų diapazonas yra platesnis, nei nustatyta ginčo Techninės specifikacijos sąlygoje, t. y. nuo 4 MV iki 20 MV; 3) perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 21 d. atsakyme į ieškovės paklausimą paaiškino, kad jai yra aktualu ne metodika, o tai, jog nesiskirtų Techninės specifikacijos 1.2 punkte nustatytos fotonų spinduliuotės energijos vertės, kad egzistuoja ne viena šių verčių perskaičiavimo lentelė, susiejanti vienas metodikas su kitomis; 4) ieškovė neginčijo perkančiosios organizacijos teismui pateiktos 2020 m. vasario 28 d. specialisto išvados dėl gamintojos bendrovės „Elekta“ įrenginio „Versa HD“ atitikties Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimui.
24. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Techninės specifikacijos 1.6 punkto reikalavimas būtų pritaikytas konkretaus gamintojo įrenginio kolimatoriui. Pati ieškovė patvirtina, kad jos atstovaujama gamintoja bendrovė „Elekta“ turi įrenginį su integruotu kolimatoriumi „Apex“, kurio lapelių plotis atitinka ginčo reikalavimą, t. y. jis 2,5 mm pločio. Net jei, kaip teigia ieškovė, nurodyto įrenginio su kolimatoriumi „Apex“ naudojimas yra apribotas, tai nereiškia, jog ji negalėtų tartis su gamintoja ir pasiūlyti įrenginio su šiuo kolimatoriumi ginčo Pirkimui. Be to, ieškovės pateiktose gamintojos bendrovės „Elekta“ 2020 m. kovo 9 d. pastabose dėl aptariamo Techninės specifikacijos reikalavimo nėra nurodyta, jog įrenginys su „Apex“ kolimatoriumi suinteresuotiems asmenims nėra prieinamas. Gamintoja bendrovė „Elekta“ tik nurodo, kad gamintojos bendrovės „Varian“ sistemų „Eclipse“ ir (ar) „Aria“ konfigūracija nepatvirtinta palaikyti „Apex“ kolimatoriaus. Tačiau, kolegijos vertinimu, toks komentaras nesusijęs su nurodytu Techninės specifikacijos reikalavimu.
25. Atsižvelgdama į tai, kad aplinkybėmis dėl kolimatoriaus „Apex“ neatitikties Techninės specifikacijos 1.1, 1.3 punktų reikalavimams ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje nesirėmė, nenustačiusi akivaizdaus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo ir pagrindo peržengti ginčo ribas, teisėjų kolegija nusprendė dėl šių argumentų nepasisakyti.
26. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Techninės specifikacijos 4.3 punkto teisėtumo. Ieškovė neginčija, kad jos atstovaujama gamintoja bendrovė „Elekta“ turi įrenginį, kuris atitinka nurodytu reikalavimu nustatyto funkcionalumo sąlygą – vaizdinimo kilovoltine vaizdų verifikavimo sistema valdymas iš pultinės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovės nurodyta rentgeno vamzdelio į reikiamą padėtį nustatymo rankiniu būdu aplinkybė nepaneigia, jog jos atstovaujamos gamintojos įranga atitinka Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimą. Remdamasi perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens paaiškinimais, nurodė, jog vaizdinimas yra reikalingas tam, kad darbuotojas matytų, kur pacientas yra švitinamas visos procedūros metu, o esant pokyčių, operatyviai sureaguotų ir pakeistų pozicijas. Kolegijos vertinimu, jeigu rentgeno vamzdelį reikėtų pataisyti procedūros metu, tikėtina, kad švitinimas būtų sustabdomas ir tęsiamas arba pradedamas iš naujo tik tuomet, kai vamzdelio padėtis būtų atitinkamai pakoreguota. Tokiu atveju, t. y. sustabdžius švitinimo procedūrą, vaizdinimo funkcionalumas nėra reikalingas.
27. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad gamintojos bendrovės „Elekta“ 2020 m. kovo 9 d. pastabose nurodyta, jog „Elekta“ vaizdinimo sistemą reikia mechaniškai dislokuoti procedūrų patalpoje. Reikalavimo vaizdinimo sistemos valdymui nuotoliniu būdu atitikimui, kolegijos vertinimu, visiškai nėra aktualu tai, kokiu būdu ši sistema buvo dislokuota, nes manytina, kad valdyti ją reikia jau po to, kai ji dislokuojama.
28. Pasisakydama dėl Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimo, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė per plačiai aiškina VPĮ 37 straipsnio 5 dalį. VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai viešuoju pirkimu siekiamą įsigyti prekę ir (ar) paslaugą pritaikyti (integruoti) prie jau turimų ar naudojamų, kurios gali būti konkrečių gamintojų ir (ar) prekės ženklų. Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimas vien dėl to, kad jame yra nurodytos konkretaus gamintojo sistemos, savaime nėra neteisėtas, ieškovei neįrodžius, kad reikalaujama integracija į perkančiosios organizacijos jau turimas ir naudojamas gamintojos bendrovės „Varian“ sistemas galima tik naudojant pastarosios linijinį greitintuvą.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo Techninės specifikacijos 9 punktu perkančioji organizacija pareikalavo pasiūlyti konkretaus gamintojo linijinį greitintuvą, nes ieškovė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad integracija į perkančiosios organizacijos turimas ir naudojamas sistemas galima naudojant ir gamintojos bendrovės „Elekta“ įrenginius ir kad tiekėjai gali įsigyti gamintojos bendrovės „Varian“ licencijas, norėdami integruoti linijinius greitintuvus į šios gamintojos sistemas.
30. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimo proporcingumo Pirkimo objektui ir teisėtumo. Šio reikalavimo neteisėtumo neįrodo ieškovės pateiktas gamintojos bendrovės „Elekta“ 2020 m. kovo 9 d. rašte nurodytas argumentas, kad rinkoje nėra jokios programinės įrangos, kuri būtų patvirtina transformuoti perkančiosios organizacijos turimo „Varian“ „Unique“ parengtą planą į „Elekta“ „Versa HD“ planą, todėl negalima perkelti paciento nuo vieno greitintuvo ant kito be perplanavimo proceso.
31. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina optimizavimo ir perplanavimo sąvokas, o gamintojos argumentas prieštarauja perkančiosios organizacijos argumentams, jog parengto gydymo plano pritaikymą suderinamų spindulio pluošto charakteristikų greitintuvui galima atlikti įstaigoje turimos „Eclipse“ planavimo sistemos instrumentais arba kitų gamintojų, pvz., „RaySearch Laboratories“, gaminama įranga (perkančioji organizacija su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymą – gamintojos bendrovės „RaySearch Laboratories“ „Raystation“ leidinį).
32. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pagrindinė Techninės specifikacijos rengėja perkančiosios organizacijos darbuotoja A. P. pradėjo eiti Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos prezidento pareigas tik nuo 2018 m. gruodžio 18 d., o trečiasis asmuo nuo 2016 m. paramos sąjungai neteikia, iš sąjungos interneto puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad sąjunga turi ne vieną rėmėją, be to, byloje neįrodyta, kad Pirkimo sąlygos pritaikytos išimtinai vienos gamintojos bendrovės „Varian“ įrenginiui, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. teisėtai dalyvavo ginčo Pirkimo procedūrose. A. P. ir trečiojo asmens nesieja nei darbo, nei pavaldumo santykiai. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. spalio 15 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad A. P. dėl dalyvavimo viešojo pirkimo komisijos darbe pažymėjo privačių interesų deklaracijos ne tame priede (ne priede ID001J, o ID001), nesudaro pagrindo spręsti, jog ji pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį.
33. Atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo pateikė daugiau nei 4 procesinius dokumentus (pasisakė dėl pasiūlymo konfidencialumo, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl 2020 m. vasario 25 d. ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų), byla yra sudėtinga, reikalaujanti didesnių nei įprastai laiko sąnaudų, analizuojant proceso šalių pateiktą medžiagą, teikiant atsikirtimus, renkant įrodymus, byloje buvo vertinta informacija užsienio kalba, nagrinėti specifiniai medicininiai terminai bei procedūros, teisėjų kolegija nusprendė, jog nėra pagrindo sumažinti iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų skaičių, apimtį ir turinį, iš kurio matyti, kad iš dalies pakartoti argumentai, pateikti pirmosios instancijose teisme, trečiojo asmens atstovas jau buvo susipažinęs su ginčo specifika rengdamas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, nusprendė trečiojo asmens prašytą iš ieškovės priteisti 6624,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą sumažinti iki 4000 Eur.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

39. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį; pripažinti visą bylos medžiagą vieša, leisti ieškovei susipažinti su pirmosios instancijos teismo iš atsakovės išreikalautais visais dokumentais (viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais ir tiekėjų pasiūlymais) ir suteikti ieškovei papildomą terminą paaiškinimams pateikti iki kasacinio skundo nagrinėjimo iš esmės posėdžio; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

39.1. Perkančiosios organizacijos darbuotoja A. P. neteisėtai dalyvavo Pirkimo procedūrose, neteisėtai rengė Pirkimo Techninę specifikaciją, nes įstatymų nustatyta tvarka nepateikė privačių interesų deklaracijos ir yra susijusi su trečiuoju asmeniu UAB „Tradintek“, kaip Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos, kurią trečiasis asmuo rėmė finansiškai, atstovė.

39.2. Perkančiosios organizacijos 2020 m. vasario 28 d. pateikta į bylą specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka bendrovės „Elekta“ gaminamo linijinio greitintuvo modelis „Versa HD“, negali būti laikytina rašytiniu įrodymu, nes: buvo pateikta paskutinę dieną prieš pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą, nėra duomenų dėl išvadą pasirašiusių asmenų kvalifikacijos ir kompetencijos; išvada neobjektyvi, nes parengta remiantis išimtinai atsakovės darbuotojos A. P. pateiktais dokumentais; specialistai, rengę išvadą, dirba klinikoje su kita, t. y. bendrovės „Varian“, produkcija; gamintoja bendrovė „Elekta“ raštu patvirtino, kad „Versa HD“ linijinis greitintuvas neatitinka daugybės Techninės specifikacijos reikalavimų.

39.3. Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimai perkamam linijiniam greitintuvui parengti pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, konkurencijos užtikrinimo, proporcingumo, skaidrumo ir nešališkumo principus, nes jie pritaikyti konkrečios gamintojos bendrovės „Varian“ įrangai, kurios pardavimo atstovas Lietuvoje yra trečiasis asmuo UAB „Tradintek“. Dėl to yra pagrindas pripažinti Pirkimo sąlygų nuostatas neteisėtomis, teismas ex officio turėtų nutraukti neteisėtai vykdomą Pirkimą tam, kad atsakovė pataisytų Pirkimo sąlygas ir paskelbtų naują viešąjį pirkimą.

39.3.1. Atsakovė, Techninės specifikacijos 1.2 punkte nurodydama BJR11 metodiką kaip fotonų spindulio energijos diapazono matavimo būdą, rėmėsi konkrečios gamintojos bendrovės „Varian“ įrangos modelio parametrais. Atsakovė, nepažymėdama, kad tinka lygiavertė kita metodika, o nurodydama konkrečią BJR11 metodiką, kuri yra tik viena iš egzistuojančių metodikų, apibrėžiančių energijos pavadinimą ir nurodyta tik vieno iš gamintojų („Varian“) techniniuose dokumentuose, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 5 dalį. Atsakovės triplike nurodyti argumentai, kad tiekėjas gali naudoti bet kokią metodiką, prieštarauja jos 2019 m. lapkričio 21 d. pateiktam Pirkimo sąlygų paaiškinimui, kad tiekėjai turi nurodyti konkrečią metodiką.

39.3.2. Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 reikalaujamas parametras, kad kiekvieno iš centrinių lapelių formuojamo šešėlio plotis izocentro plokštumoje ne didesnis nei 2,5 mm, riboja galimybę dalyvauti konkurse kitiems gamintojams, kurie tokią funkciją įgyvendina kitaip. Pati gamintoja bendrovė „Elekta“ raštu patvirtino, kad jos gaminama įranga neatitinka aptariamo Techninės specifikacijos reikalavimo. Gamintojos bendrovės „Elekta“ įranga kartu tuo pat metu negali atitikti Techninės specifikacijos 1.1 ir 1.6 punktų dėl diskriminacinio 1.6 punkto reikalavimo lapelių pločiui (2,5 mm). Gamintojos bendrovės „Elekta“ siūlomas linijinis greitintuvas „Versa HD“ su kolimatoriumi „Agility“ gali įvykdyti Techninės specifikacijos 1.1 punkte nurodytas šiuolaikines spindulinės terapijos procedūras, bet „Agility“, kurio lapelių plotis 5 mm, neatitinka diskriminacinio reikalavimo dėl ne didesnio kaip 2,5 mm lapelio pločio. Teismai klaidingai nurodė, kad gamintoja bendrovė „Elekta“ turi kitą tinkamą kolimatorių „Apex“, nes jos brošiūroje nurodyta, jog jo naudojimas yra apribotas, be to, jis nepalaiko VMAT metodikos, kuri reikalaujama pagal Techninės specifikacijos 1.1 punktą.

39.3.3. Atsakovės atsisakymas išbraukti perteklinį Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimą dėl galimybės visiškai nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų verifikavimo sistemą iš pultinės diskriminuoja kitus tiekėjus. Kadangi yra žinomi tik du galimi įrangos modeliai gamintojų bendrovių „Elekta“ ir „Varian“, tinkantys atsakovei, atsakovė, nustatydama Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimą, kurį atitinka tik gamintojos bendrovės „Varian“ įranga, reikalavimus pritaikė iš esmės konkrečiai vienai gamintojai. Techninės specifikacijos 4.3 punkte apibrėžta metodika nurodyta tik gamintojos bendrovės „Varian“ techninėse dokumentacijose. Gamintojos bendrovės „Elekta“ linijiniai greitintuvai neatitinka Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimo dėl visiško nuotolinio valdymo, pati gamintoja 2020 m. vasario 18 d. raštu patvirtino, kad „Elekta“ galima gauti vaizdus iš kilovoltinės vaizdų verifikavimo sistemos naudojant operatoriaus konsolę, tačiau rentgeno spindulių šaltinio perkėlimas į jo veikimo padėtį atliekamas rankiniu būdu bunkeryje.

39.3.4. Atsakovė, atsisakydama patikslinti Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimą dėl linijinio greitintuvo integravimo į turimą gydymo, verifikavimo („Eclipse“) ir informacinę radioterapijos sistemą („Aria“) taip, kad tiekėjai turėtų galimybę pasiūlyti linijinį greitintuvą su kitų gamintojų informacinėmis sistemomis, sudarė išskirtinai palankias sąlygas gamintojai bendrovei „Varian“. Atsakovė nutylėjo, kad linijinių greitintuvų integracija į įstaigoje turimas sistemas galima tik naudojant „Varian“ programinę įrangą ir atitinkamas šios bendrovės licencijas. Dėl šios priežasties kiti gamintojai neturės galimybių pasiūlyti tokios integracijos arba ji būtų per daug sudėtinga ir brangi. Gamintoja bendrovė „Elekta“ 2020 m. vasario 18 d. raštu patvirtino, kad, integravus „Elekta“ greitintuvą prie atsakovės turimų sistemų „Eclipse“ ir „Aria“, ligoninė turės daugybę funkcinių apribojimų. Naudojant „Aria“ ir „Eclipse“ sistemas, gamintojai bendrovei „Elekta“ ar jos atstovams reikėtų papildomai nupirkti šių programų licencijas iš konkurentės gamintojos „Varian“, todėl tai laikytina papildomu suvaržymu, darančiu dalyvavimą Pirkime nelygiavertį ir neįmanomą.

39.3.5. Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimas dėl greitintuvo spindulio pluoštelio charakteristikų suderinamumo su įstaigoje turimo linijinio greitintuvo („Varian“ „Unique“) charakteristikomis, leidžiančio gydyti ligonius visais turimais aukštos energijos įrenginiais be papildomo procedūros perplanavimo, yra perteklinis, eliminuoja bet kokio kito gamintojo įrangos pasiūlymą, yra visiškai neracionalus. Techniškai ir fiziškai neįmanoma atlikti spindulių suderinimo be perplanavimo, kaip to reikalauja atsakovė su dviem skirtingais kolimatoriais, su dviem skirtingais lapelių dydžiais ir su dviem skirtingais laukų dydžiais. Gamintoja bendrovė „Elekta“ 2020 m. vasario 18 d., kovo 9 d. raštais patvirtino, kad skiriasi gamintojų bendrovių „Varian“ ir „Elekta“ greitintuvų spindulio pluoštai, kolimatoriai, todėl neįmanoma jiems veikti be papildomos procedūros perplanavimo.

39.4. Teismai,nepagrįstai pripažinę konfidencialiais trečiojo asmens pasiūlymą ir viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus, neleisdami su jais susipažinti ieškovei ir jais remtis ginant savo pažeistas teises,pažeidė bylos medžiagos viešumo principą (VPĮ 20 straipsnis, CPK 10 straipsnis). Teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017); kad tiekėjų techniniai pasiūlymai, kuriuose tiekėjai turi pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, iš esmės (paprastai) negali būti nevieši (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018); kad, rinkoje egzistuojant keliems tam tikro objekto technologiniams sprendimams ir apie juos visuotinai žinant, ūkio subjekto, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, pasirinkimas, kokį vieną iš galimų techninių sprendimų naudoti, per se (savaime) nelaikytinas komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018).

39.5. Teismai pažeidė imperatyvią CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijas, ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nes iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisė neproporcingai didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris daugiau nei dvigubai viršija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius.

40. Atsakovė VĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepimu į kasacinį skundą prašojį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

40.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovės suinteresuotumo. Ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti Pirkimo sąlygų, nes ji Pirkime nedalyvavo ir šias sąlygas pradėjo ginčyti jau pasibaigus pasiūlymų pateikimo Pirkime terminui. Be to, nėra pagrindo teigti, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovės teisės būtų apgintos, nes tuomet Pirkimas turėtų būti nutrauktas ir skelbiamas iš naujo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia (be kita ko), kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

40.2. Kasacinio skundo teiginiai apie tariamą perkančiosios organizacijos darbuotojos A. P. interesų konfliktą ne tik prieštarauja byloje jau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir nesudaro teisinio pagrindo Pirkimą, perkančiosios organizacijos sprendimus laikyti neteisėtais. Teismai pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga, kuriai vadovauja atsakovės darbuotoja, neturi jokių išskirtinių ryšių su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo nuo 2016 m. organizacijai nebeteikia jokios paramos.

40.3. Teismai tinkamai įvertino bylos įrodymus (bylos šalių paaiškinimus, mokslinius straipsnius, pranešimus, nepriklausomo eksperto išvadą) konstatuodami, kad Techninės specifikacijos reikalavimai neužkerta kelio ieškovei dalyvauti Pirkime, nes jos platinami gamintojos bendrovės „Elekta“ „Versa HD“ linijiniai greitintuvai atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Ieškovė, teigdama priešingai, be savo ir gamintojos bendrovės „Elekta“ paaiškinimų, nepateikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų.

40.4. Teismai tinkamai taikė teisės normas, konstatuodami, kad ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti.

40.4.1. Ieškovė netinkamai interpretuoja Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimo esmę, ignoruoja perkančiosios organizacijos paaiškinimą, kad nėra reikalavimo, jog fotonų spindulio energijos diapazonas būtų išreikštas skaitine išraiška būtinai tik pagal BJR11 metodiką, ši BJR11 metodika yra nurodyta, kad būtų aišku, kaip yra apskaičiuotos reikalaujamos energijos diapazono vertės nuo 6 MV iki 15 MV, diapazonas gali būti apskaičiuotas pagal kitą metodiką, reikšmes nustatant pagal reikšmių perskaičiavimo lenteles. Be to, teismai nustatė, kad gamintojos bendrovės „Elekta“ „Versa HD“ linijinis greitintuvas atitinka nurodytą reikalavimą, nes jo fotonų spindulio energijos diapazonas matuojamas pagal BJR25 metodiką ir siekia būtent 6–15 MV.

40.4.2. Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 parametras yra pagrįstas objektyviais perkančiosios organizacijos poreikiais, atsižvelgiant į planuojamas atlikti procedūras – stereotaksinę radiochirurgiją. Tai, kad gamintojos bendrovės „Elekta“ „Versa HD“ linijinis greitintuvas atitinka nurodytą reikalavimą, patvirtina specialisto 2020 m. vasario 25 d. išvada. Pati ieškovė pripažino ir tai patvirtino gamintoja bendrovė „Elekta“ 2020 m. vasario 21 d. raštu, kad „Versa HD“ linijinis greitintuvas, integruotas į kolimatorių „Agility“, atitinka visus Techninės specifikacijos 1.1 punkto reikalavimus.

40.4.3. Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimas yra pagrįstas ir reikalingas tam, kad, linijiniu greitintuvu atliekamos procedūros metu pacientui sujudėjus ar dėl kitų priežasčių pasikeitus jo padėčiai, nereikėtų nutraukti procedūros ir medicininiam personalui užėjus į gydymo patapą rankiniu būdu koreguoti įrangos, o būtų galima tai padaryti nuotoliniu būdu iš pultinės. Be to, gamintojos bendrovės „Elekta“ 2020 m. vasario 21 d. raštas, ieškovės nurodyti duomenys, kad, atliekant procedūrą bendrovės „Elekta“ įranga nėra būtinybės papildomai užeiti į gydymo patalpas, mechaninis kilovoltinės sistemos nustatymas į darbinę padėtį jų įrangoje yra atliekamas tik guldant pacientą, patvirtina, jog pačios ieškovės siūloma gamintojos bendrovės „Elekta“ įranga atitinka nurodytą reikalavimą.

40.4.4. Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimas dėl įsigyjamo linijinio greitintuvo integravimo į perkančiojoje organizacijoje jau esančias sistemas yra pagrįstas ir būtinas siekiant užtikrinti pacientų saugumą ir tinkamą gydymą, patvirtintą gydymo planą, informaciją apie jau atliktus gydymo veiksmus bei kitą paciento informaciją saugoti bendroje gydymo planavimo, verifikavimo ir informacinėje radioterapijos sistemoje. Nurodytame reikalavime perkančioji organizacija, įvardydama savo jau turimas sistemas „Eclipse“ ir „Aria“, apibūdino ne Pirkimo objektą, o savo jau turimą įrangą, su kuria Pirkimo objektas turės būti suderintas. Be to, perkančiosios organizacijos pateiktame „Varian“ informaciniame leidinyje ir specialisto išvadoje nurodyta, kad gamintojos bendrovės „Elekta“ linijiniai greitintuvai yra galimi integruoti į ligoninėje turimas sistemas.

40.4.5. Perkančioji organizacija, nurodydama Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimo tikslą turėti galimybę greitai perkelti pacientus gydymui nuo vieno įrenginio ant kito ir kad tam nereikėtų kiekvieną kartą atlikti paciento gydymo procedūros perplanavimo, pagrindė objektyvų šio reikalavimo poreikį. Teismai teisingai atskyrė ieškovės procesiniuose dokumentuose sutapatintas gydymo procedūros perplanavimo ir esamo procedūros plano optimizavimo sąvokas. Taip pat teismai pagrįstai atsižvelgė į perkančiosios organizacijos paaiškinimus, kad jei linijinio greitintuvo spinduliuotės energija ir jos pagrindinės charakteristikos sutampa ir naujai įsigyjamas linijinis greitintuvas techniškai gali įgyvendinti bet kurį jau turimai įrangai parengtą ir patvirtintą gydymo planą, tai reiškia, kad naujo gydymo plano kurti nereikia, jį tereikia pritaikyti (konvertuoti) pagal naujojo įrenginio galimybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės argumentu, kad rinkoje nėra jokios programinės įrangos, kuri būtų patvirtinta transformuoti „Varian“ „Unique“ parengtą planą į „Elekta“ „Versa HD“ planą, nes perkančiojo organizacija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad „RaySearch Fallback Planning“ programinė įranga gali pritaikyti gydymo planus nepriklausomai nuo naudojamų kolimatorių.

40.5. Teismai pagrįstai trečiojo asmens pasiūlymą ir Pirkimo komisijos posėdžių protokolus pripažino konfidencialiais ir nesudarė ieškovei galimybės susipažinti su jais, nes ginčas byloje kilęs ne dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, jų turinio, o dėl Techninės specifikacijos reikalavimų, be to, pasiūlymų turinio atskleidimas prieštarautų imperatyvioms VPĮ 58 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies normoms, taip pat dėl to, kad ieškovė negali būti laikoma nei Pirkimo kandidate, nei dalyve, nes nepateikė pasiūlymo. Pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjai teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi tik tiek, kiek tai yra susiję su jų teisių tame viešajame pirkime gynimu, ir šią teisę turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018).

40.6. Atsižvelgiant į tai, kad byla sudėtinga, reikėjo nagrinėti specifinę medicininės įrangos ir jos techninių specifikacijų sritį, byloje buvo pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Ieškovė nepagrįstai Rekomendacijose nurodytus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius laiko imperatyviomis normomis.

41. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašojį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodė, kad sutinka su atsakovės VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais.
42. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašojį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

42.1. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo: 1) ginčyti Techninės specifikacijos reikalavimus, nes praleido VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pretenzijos pateikimo terminą, be to, sąlygas ginčijo po to, kai jau buvo atplėšti vokai su pasiūlymais; 2) nurodydama argumentus dėl perkančiosios organizacijos darbuotojos A. P., ieškovė nesilaikė CPK 141 straipsnio, 423³ straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nepasinaudojo ikiteisminio ginčo stadija; 3) reikalauti susipažinti su atsakovės Pirkimo procedūrų protokolais ir trečiojo asmens pasiūlymu, nes ieškovė neginčijo trečiojo asmens pasiūlymo, ginčo dalykas susijęs su Pirkimo sąlygų teisėtumu.

42.2. Tarp perkančiosios organizacijos darbuotojos A. P. ir trečiojo asmens nėra susiklosčiusi interesų konflikto situacija (VPĮ 21 straipsnis), nes: A. P. nėra trečiojo asmens ar kito tiekėjo, dalyvaujančio ar suinteresuoto dalyvauti Pirkime, direktorė ar darbuotoja, todėl neturi finansinio ir ekonominio suinteresuotumo; ji neturi jokio asmeninio suinteresuotumo įsiteikti trečiajam asmeniui ar kitiems rinkos dalyviams; tarp A. P. ir trečiojo asmens veiklos toje pačioje sąjungoje yra netgi 2–3 metų skirtumas. Formalus A. P. deklaracijos trūkumas, kai galiojo 2019 m. balandžio 25 d. deklaracija, neturėjo įtakos Pirkimo teisėtumui.

42.3. Ieškovės ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai pagrįsti ir teisėti, nepažeidžia tiekėjų konkurencijos, neapriboja galimybių ieškovei pateikti pasiūlymą Pirkime.

42.3.1. Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimas, kad fotonų spindulio energijos diapazonas, matuojant pagal BJR11 metodiką, būtų ne siauresnis kaip nuo 6 MV iki 15 MV, yra teisėtas ir pagrįstas, nes: 1) parengtas ne pagal gamintojos bendrovės „Varian“ techninius aprašus – „Varian“ aparato „Truebeam STx“ techninėje specifikacijoje nurodyta, kad šio aparato energijų diapazonas yra gerokai platesnis, nei reikalaujama Pirkimo techninėse sąlygose; 2) šiuo reikalavimu perkančioji organizacija pasirinko mato vienetą (nuo 6 MV iki 15 MV diapazonas yra pagal BJR11 metodiką) tam, kad tiekėjų pasiūlymai būtų palyginami, egzistuoja nemažai perskaičiavimo lentelių, susiejančių vienas metodikas su kitomis, todėl užtikrinamas visų rinkos dalyvių lygiateisis dalyvavimas Pirkime; 3) 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovė pateikė paaiškinimą, kad, pateikus kitos metodikos, pvz., BJR17, BJR25, skaičiavimus bus taikomos perskaičiavimo lentelės; 4) ieškovės atstovaujamos gamintojos bendrovės „Elekta“ greitintuvas „Versa HD“ atitinka šį reikalavimą – šio greitintuvo naudojama BJR25 metodika išmatuotos fotonų spinduliuotės energijų vertės visiškai sutampa su BJR11 metodikos vertėmis, be to, diapazonas yra būtent 6–15 MV.

42.3.2. Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 reikalavimas, kad daugialapės diafragmos kiekvieno iš centrinių lapelių formuojamo šešėlio plotis izocentro plokštumoje ne didesnis nei 2,5 mm, yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovė pagrindė Pirkimo objekto svarbą, kad reikalavimas pasirinktas, atsižvelgus į planuojamas atlikti procedūras – stereotaksinę radiochirurgiją, pateikdama su atsiliepimu į ieškinį mokslinius straipsnius, įrodė šio reikalavimo naudingumą vykdant procedūras. Be to, pati ieškovė nurodė, kad jos atstovaujama gamintoja bendrovė „Elekta“ gamina kolimatorių, atitinkantį nurodytą reikalavimą. Ieškovės argumentai, kad kolimatorius („Apex“), kuris atitinka šį reikalavimą, neatitinka kitų Techninės specifikacijos 1.1 ir 1.3 punktų reikalavimų, nevertintini, nes ieškovė jų neginčijo ikiteisminėje stadijoje.

42.3.3. Nors ieškovės atstovaujamos gamintojos bendrovės „Elekta“ greitintuvai turi Techninės specifikacijos 4.3 punkte nurodytą funkciją dėl galimybės nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų verifikavimo sistemą iš pultinės, ieškovė per plačiai ir prieš savo interesus aiškina šį 4.3 punkto reikalavimą ir vertina, kad ir iki vaizdinimo turi būti valdymas iš pultinės, nors tokio reikalavimo perkančioji organizacija nekėlė.

42.3.4. Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimas dėl siūlomo linijinio greitintuvo integracijos į ligoninės Spindulinės terapijos skyriuje turimą gydymo planavimo, verifikavimo („Eclipse“) ir informacinę radioterapijos sistemą („Aria“) yra teisėtas ir pagrįstas, neapriboja galimybių ieškovei pateiki pasiūlymą Pirkime. Gamintojos bendrovės „Elekta“ įrenginiai gali būti integruoti į „Varian“ sistemas, nes „Varian“ aprašyme yra detalizuota galimybė integruoti ir „Elekta“ greitintuvus.

42.3.5. Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė 2019 m. lapkričio 21 d. paaiškinimuose neatsisakė, nepakeitė Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimo, o tik paaiškino jo tikslą, nurodydama, jog reikalavimas pasirinktas tam, kad užtikrintų galimybę greitai perkelti pacientus gydyti kitu greitintuvu. Ieškovės argumentą, kad objektyviai nėra galimybės optimizuoti gydymo planų, o visais atvejais privalo būti atliekamas perplanavimas, paneigia perkančiosios organizacijos pateiktas įrodymas – nuoroda į trečiosios šalies „RaySearch“ bendrovės „Fallback Planning“ programinę įrangą. Tai patvirtina, kad rinkoje yra programinė įranga, kuri gali pakeisti bet kokiam, įskaitant ir „Varian“ „Unique“, įrenginiui parengtą planą į planą, skirtą bet kokiam kitam, t. y. ir „Elekta“ „Versa HD“, įrenginiui tinkamą gydymo planą.

42.4. Ieškovės reikalavimas dėl susipažinimo su Pirkimo procedūrų dokumentais nepagrįstas, nes ieškovė neginčijo pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties dėl informacijos konfidencialumo, be to, ieškovė nepateikė Pirkime pasiūlymo, todėl neatitinka nei kandidato, nei dalyvio sampratos (VPĮ 2 straipsnio 38 dalis, 41 dalis). Remiantis VPĮ 20 straipsniu, 58 straipsnio 3 dalimi trečiojo asmens pasiūlymas taip pat negali būti atskleistas ieškovei dėl informacijos konfidencialumo ir pastangų užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

42.5. Atsižvelgdami į bylos sudėtingumą, šalių teiktų procesinių dokumentų skaičių, teismai tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo sumažinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas

43. Nors kasaciniame skunde nėra keliamas teisinio suinteresuotumo klausimas, tačiau atsakovės ir trečiasis asmuo bylos procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir atsiliepimus į ieškovės kasacinį skundą, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, taip pat šiuo aspektu išsiskyrė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuomonės. Be to, šiuo pagrindu (dėl teisinio suinteresuotumo), inter alia, buvo atmesta ieškovės pretenzija. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą). Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad būtina pasisakyti dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.
44. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, atsižvelgdamas į tokias bylos aplinkybes: perkančioji organizacija, priimdama ir nagrinėdama ieškovės prašymą dėl techninės specifikacijos sąlygų pakeitimo ir pretenziją, pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suteikė ieškovei teisėtą lūkestį, kad jos ieškinys nebus atmestas dėl pretenzijos, pateiktos praleidus terminą Pirkimo sąlygoms ginčyti; aplinkybė, kad ieškovė iki Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo reikiamos kvalifikacijos, nėra reikšminga, nes ieškovės siekis yra dalyvauti naujame pirkime, pakeitus jos ginčijamas Pirkimo sąlygas; byloje nėra duomenų, kad ieškovė apskritai negalėtų turėti reikiamos kvalifikacijos, t. y. licencijos vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, priešingai – ieškovė į bylą pateikė 2020 m. balandžio 9 d. jai išduotą minėtą licenciją. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su nurodytais apeliacinės instancijos teismo motyvais.
45. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktą).
46. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktą).
47. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 19 d. paskelbtame ginčo Pirkime ieškovė pasiūlymo nepateikė, tačiau perkančiajai organizacijai 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą pakeisti Pirkimo sąlygas, t. y. tam tikrus Techninės specifikacijos reikalavimus, netenkinus jos prašymo, ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė pretenziją, šią perkančioji organizacija išnagrinėjo ir vertino kaip nepagrįstą. Tuo pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtais Techninės specifikacijos 1.2, 1.6.3, 4.3, 9, 10 punktų reikalavimus ir nutraukti Pirkimo procedūras.
48. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kuris, be kita ko, atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kuria remtasi ir skundžiamoje nutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014), kad tokiu būdu (perkančiajai organizacijai išnagrinėjus ieškovės prašymą bei pretenziją, pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą) ieškovė įgijo teisėtą lūkestį, jog jos pareikštas ieškinys bus teismo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės.
49. Be to, byloje nustatyta faktinė situacija ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė pagrindė savo siekį dalyvauti Pirkime pagal pakeistas jos ginčijamas sąlygas, taigi, iš esmės įrodė vienos iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų – subjektinių teisių pažeidimo – egzistavimą. Pabrėžtina, kad nors ieškovė ir nepateikė pasiūlymo dalyvauti Pirkime, pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra, ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.5 punktas). Tokia pozicija pagrįsta vertinimu, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 40 punktas).
50. Dėl šalių ginčo dalies, kad ieškovė galimai nesuinteresuota ginčyti Pirkimo sąlygų, nes neatitinka teisės verstis veikla reikalavimų, primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią vienas iš tiekėjų teisinį suinteresuotumą identifikuojančių kriterijų – siekis naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimo; tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 44 punktą).
51. Tai, kad ieškovas ginčo viešajame pirkime galimai neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, per se nereiškia, kad, teisėtai pasiekęs naujos procedūros paskelbimą, jis jų negalėtų atitikti, inter alia, pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 47 punktą). Be to, kasacinio teismo šioje srityje pažymėta, kad nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis, juolab kad teismine tvarka subjektų teisės neginamos tik neabejotino jų nesuinteresuotumo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 97, 108 punktus).
52. Ieškovė tiek perkančiajai organizacijai pateikdama prašymą ir pretenziją, tiek bylą nagrinėjant teisme savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai argumentavo, kad būtent ginčijamos Techninės specifikacijos sąlygos apriboja jos galimybę dalyvauti Pirkime, t. y. pažeidė jos subjektines teises, todėl ji siekė nutraukti Pirkimą ir dalyvauti naujame pagal pakeistas sąlygas. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi pirmiau aptartų argumentų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pagrindė savo teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas, tokios išvados nepaneigia ir aplinkybė dėl ieškovės kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento neturėjimo (licencijos) iki Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nes šio reikalavimo atitikčiai ji turėtų galimybę pasitelkti kitus ūkio subjektus. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikdama išduotą licenciją vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ieškovė paneigė argumentą, kad tokios Pirkime reikalaujamos kvalifikacijos ji apskritai negalėtų turėti.
53. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi pagrįstai pripažintas ieškovės teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimų sąlygas.

Dėl bylos medžiagos (ne)viešumo

54. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai pripažinę trečiojo asmens pasiūlymo medžiagą ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos protokolus nevieša bylos medžiaga, apribojo ieškovės teisę į pažeistų teisių gynybą, pažeidė bylos medžiagos viešumo principą bei nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Remdamasi šiais argumentais, ieškovė kasaciniame skunde pateikė prašymą pripažinti visą bylos medžiagą vieša.
55. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė prašė teismo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus ir viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus dėl susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais ir dėl tiekėjų pasiūlymų įvertinimo tam, kad ieškovė galėtų pagrįsti ieškinio argumentus dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų pritaikymo konkrečios gamintojos bendrovės „Varian“ medicininei įrangai.
56. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi pripažino nevieša bylos medžiaga teismui 2020 m. sausio 29 d. pateiktus perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus dėl susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais ir dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo bei gautus tiekėjų pasiūlymus ir nutarė neteikti nurodytų duomenų susipažinti ir kopijuoti bylos dalyviams ar su byla susipažįstantiems asmenims. Teismas rėmėsi tuo, kad perkančioji organizacija nurodė, jog pateikiama informacija yra konfidenciali, be to, trečiasis asmuo UAB „Tradintek“ pasiūlyme nurodė, kad jos kvalifikacijos dokumentai, dokumentai, įrodantys prekės atitiktį techninėje specifikacijoje nurodytiems parametrams (katalogai, techniniai aprašai originalo ir lietuvių kalbomis, CE sertifikatai ir atitikties deklaracijos), yra konfidenciali informacija.
57. VPĮ (2019 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIII-2158 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos, be kita ko, pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis (VPĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
58. Aiškindamas nurodytą VPĮ teisės normą, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
59. Tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 40 punktą).
60. Taigi, būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan. po galutinių konkurso rezultatų paskelbimo pripažintini vieša informacija, kiek šia nepažeidžiama komercinės paslapties apsauga (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 86 punktą); taip pat pagal atskirą užklausą (t. y. neautomatiškai) viešintina informacija pripažįstama kito tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos atsakymas į ją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 50 punktą).
61. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad CK 1.116 straipsnio prasme informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 37 39, 45 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
62. Atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo ir teismo proceso viešumo sąsają, kasacinio teismo praktikoje šiame kontekste pažymima, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 79 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
63. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus ir trečiojo asmens UAB „Tradintek“ pasiūlymo duomenis bylos nevieša medžiaga, nevertino trečiojo asmens pasiūlymo medžiagos atitikties komercinės paslapties požymiams, iš esmės nemotyvavo tokio priimamo sprendimo, o tik formaliai rėmėsi perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens argumentais. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aptartomis teisinio reguliavimo nuostatomis ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimais.
64. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepateikė į bylą konkrečių argumentų, pagrindžiančių jo pasiūlyme esančios informacijos atitiktį komercinės paslapties sampratai. Įvertinusi tai, kad, nenurodžius konkrečių techninių sprendimų ar technologijų ypatumų, dėl savo pobūdžio išimtinai visi techniniai pasiūlymo duomenys, kitaip tariant, dokumentai, pagrindžiantys pasiūlymo atitiktį Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimams, paprastai negali būti laikoma nevieša informacija, atitinkamai tokia informacija nelaikytini ir kvalifikaciją įrodantys dokumentai bei perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos protokolai, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nebuvo teisinio pagrindo viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų ir trečiojo asmens UAB „Tradintek“ pasiūlymo pripažinti nevieša bylos medžiaga.
65. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai, viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus ir nurodytus trečiojo asmens UAB „Tradintek“ pasiūlymo duomenis pripažindami nevieša bylos medžiaga, ne tik nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė civilinio proceso viešumo principą, bet ir neužtikrino VPĮ įtvirtintos tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga, teisėjų kolegija pažymi, kad neįžvelgia juose požymių, sudarančių pagrindą atitinkamą informaciją vertinti kaip konfidencialią ir dėl to pripažintiną nevieša bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, nurodyti viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai ir trečiojo asmens UAB „Tradintek“ pasiūlymo duomenys laikytini vieša bylos medžiaga.

Dėl interesų konflikto

66. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino, jog tarp perkančiosios organizacijos darbuotojos A. P., kuri rengė Techninę specifikaciją, ir trečiojo asmens egzistuoja interesų konflikto situacija. Ši darbuotoja, ieškovės teigimu, neteisėtai dalyvavo Pirkimo procedūrose, nes trečiasis asmuo finansiškai rėmė darbuotojos A. P. atstovaujamą Lietuvos spindulinės terapijos sąjungą, be to, darbuotoja tinkamai neužpildė deklaracijos priedo. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir vertina ją kaip teisiškai nepagrįstą.
67. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nesant konkrečių duomenų apie perkančiosios organizacijos darbuotojos A. P. veiksmus, kurie būtų nesuderinami su skaidriu Pirkimo vykdymu, jos buvimas nare Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos, kuriai trečiasis asmuo UAB „Tradintek“ prieš 2–3 metus teikė paramą, taip pat jos, kaip perkančiosios organizacijos darbuotojos, padaryta klaida, duomenis apie dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos darbe nurodant kitame nei reikiamas Privačių interesų deklaracijos priede, nepagrindžia šios darbuotojos šališkumo.
68. Pagal VPĮ 21 straipsnio 1 dalį pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. Siekiant išvengti interesų konfliktų, reikalaujama, kad pirkime dalyvaujantys minėti asmenys būtų pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją (VPĮ 21 straipsnio 2 dalis).
69. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosioms organizacijoms kyla bendroji aktyvaus veikimo pareiga užtikrinant viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus, tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais, t. y. kai procedūrų skaidrumui kyla grėsmė dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ar dėl kelių tiekėjų tarpusavio santykių; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) konstatuota, kad perkančiųjų organizacijų aktyvus vaidmuo (pareiga) užtikrinti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus kyla iš viešųjų pirkimų direktyvų esmės, o tai reiškia, jog perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 64 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Taigi, būtent perkančiajai organizacijai kyla pareiga patikrinti reikiamus duomenis, siekiant išvengti interesų konflikto situacijos, kuri vykdant viešuosius pirkimus galėtų iškreipti konkurenciją, pažeisti skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus.
70. Byloje nustatyta, kad interesų konflikto klausimas iškilo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai ieškovė po teismui pateikto ieškinio iš perkančiosios organizacijos procesinio dokumento sužinojo apie tai, kad šios darbuotoja A. P. yra pagrindinė Techninės specifikacijos rengėja. Dėl to bylą nagrinėję teismai turėjo vertinti, ar perkančioji organizacija buvo pakankamai aktyvi ir užtikrino Pirkimo procedūrų skaidrumą, bei vertinti konkrečias bylos aplinkybes, įrodymus, leidžiančius spręsti dėl atitinkamų subjektų sąsajų, jų ryšių įtakos nustatant (ne)šališkumą (vertikalaus interesų konflikto).
71. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. sausio 15 d. rašte Nr. S-121-(2.5) nurodytas formalus perkančiosios organizacijos darbuotojos suklydimas pildant privačių interesų deklaraciją nėra pagrindas konstatuoti, jog ji apskritai nedeklaravo savo privačių interesų, todėl yra šališka. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje nustatyta, kad ne po Pirkimo procedūrų, o iki jų pradžios ieškovė Privačių interesų deklaracijos priede ID001 nurodė, kad yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos dalyvė.
72. Antra, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybė, kad perkančiosios organizacijos darbuotoja, rengusi Techninę specifikaciją, buvo Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos, kuriai trečiasis asmuo teikė paramą, narė, prezidentė, galėtų būti įvardyta kaip tam tikra sąsaja, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks perkančiosios organizacijos darbuotojos ir Pirkimo dalyvio ryšys laikytinas pernelyg tolimu.
73. Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja nurodytos perkančiosios organizacijos darbuotojos ir trečiojo asmens sąsają vertinti kaip tokį tarpusavio ryšį, kuris pagrindžia darbuotojos tiesioginį ar netiesioginį kokio nors pobūdžio suinteresuotumą, galintį pakenkti jos nešališkumui ir nepriklausomumui viešojo pirkimo metu. Dėl to, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, byloje nesant kitų konkrečių duomenų apie perkančiosios organizacijos darbuotojos veiksmus, nulemiančius Pirkimo sutarties sudarymo galimybę išimtinai konkrečiam tiekėjui, nėra pagrindo konstatuoti perkančiosios organizacijos darbuotojos šališkumą ar asmeninį suinteresuotumą Pirkimo rezultatu.
74. Be kita ko, atsižvelgiant į ieškovės esminį ieškinio reikalavimą ir jį pagrindžiančius argumentus, interesų konflikto argumentas vertintinas ne kaip savarankiškas atsakovės veiksmų neteisėtumo pagrindas, o tik papildantis (atkartojantis) ieškovės argumentus dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, kurie sudaro nagrinėjamos bylos ginčo esmę. Iš tiesų, jei ieškovei nepavyktų galutinai įrodyti savo argumentų dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo pagrįstumo, vienintelė aplinkybė dėl pirmiau nurodytos specialistės kitoje srityje vykdytos veiklos sąsajų su Pirkimo dalyvio vienkartiniu sandoriu neturėtų dėl to keisti teisinio atsakovės veiksmų vertinimo, nes viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas neturėtų priklausyti nuo to, ar analogiškas pirkimo sąlygas paskelbė atsakovė, aptariamos specialistės darbdavė, ar bet kuri kita perkančioji organizacija, pas kurią nedirba tokių tolimų netiesioginių sąsajų turintys darbuotojai.
75. Taigi, šiuo atveju skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi teisingai pripažinta, kad perkančiosios organizacijos darbuotoja, jos ir trečiojo asmens ryšys nepateko į interesų konflikto situaciją pagal VPĮ 21 straipsnio 1 dalį.

Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo

76. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekė ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir tuo pagrindu byloje įrodinėjo, kad Pirkime nustatyti tokie nepagrįsti, pertekliniai Techninės specifikacijos reikalavimai, kuriuos atitiktų tik konkretaus gamintojo įrangą siūlantis tiekėjas, šiuo atveju – trečiojo asmens pasiūlymas. Ieškovė tokią poziciją grindė tuo, kad:

76.1. Techninės specifikacijos 1.2 punkte nustatyta, kad fotonų spindulio energijos diapazonas turi būti matuojamas būtent pagal konkrečią BJR11 metodiką, kurią naudoja konkreti gamintoja bendrovė „Varian“.

76.2. Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 parametras, kad kiekvieno iš centrinių lapelių formuojamo šešėlio plotis izocentro plokštumoje ne didesnis nei 2,5 mm, riboja galimybę dalyvauti konkurse kitiems gamintojams, kurie tokią funkciją įgyvendina kitaip, jo negali atitikti jokia komerciškai siūloma sistema. Šiuo metu visuotinai pripažįstama, kad, norint atlikti aukštos kokybės stereotaksiją, reikalingas kolimatorius, kurio lapelių storis ne didesnis kaip 5 mm.

76.3. Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimas visiškai nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų verifikavimo sistemą iš pultinės perteklinis, įrenginio dalių judėjimas gaunant vaizdus paprastai vyksta guldant pacientą apžiūrai, todėl atliekant pačią procedūrą nėra būtinybės papildomai užeiti į šias patalpas.

76.4. Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimas, kad linijinis greitintuvas galėtų būti integruotas į turimą gydymo, verifikavimo („Eclipse“) ir informacinę radioterapijos sistemą („Aria“), išskirtinai palankus gamintojai bendrovei „Varian“, nes tokia integracija galima tik naudojant šios bendrovės programinę įrangą ir atitinkamas jos licencijas.

76.5. Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimas dėl greitintuvo spindulio pluoštelio charakteristikų suderinamumo su įstaigoje turimo linijinio greitintuvo („Varian“ „Unique“) charakteristikomis, leidžiančio gydyti ligonius visais turimais aukštos energijos įrenginiais be papildomo procedūros perplanavimo, yra perteklinis, paciento gydymo be papildomo procedūros perplanavimo negali užtikrinti nė vienas gamintojas.

77. Perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo bylos proceso metu laikėsi priešingos pozicijos nei ieškovė, teigdami, kad pačios ieškovės siūloma gamintojos bendrovės „Elekta“ medicininė įranga atitinka ginčijamus Techninės specifikacijos reikalavimus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog reikalavimai pritaikyti vieno konkretaus gamintojo įrangą siūlančiam tiekėjui, t. y. trečiajam asmeniui. Bylą nagrinėję teismai iš esmės sutiko su perkančiosios organizacijos bei trečiojo asmens argumentais ir atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtais ginčijamus Techninės specifikacijos 1.2, 1.63, 4.3, 9, 10 punktus, nusprendę, kad juose nustatyti reikalavimai yra teisėti ir proporcingi Pirkimo objektui, neriboja konkurencijos, nes nėra pritaikyti konkretaus gamintojo medicininei įrangai.
78. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atkreipia dėmesį, kad nors nurodyti Techninės specifikacijos reikalavimai yra medicinos srities, techninio, o ne teisinio pobūdžio, teismai išvadą dėl ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo padarė objektyviai neįvertinę jų tinkamumo, o tik remdamiesi išimtinai perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, paaiškinimais, moksliniais straipsniais, trečiojo asmens 2020 m. vasario 28 d. į bylą pateikto specialisto išvada dėl gamintojų bendrovių „Varian“ ir „Elekta“ linijinio greitintuvo atitikties ginčo Techninės specifikacijos reikalavimams.
79. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 39 punktą; kt.).
80. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl ekspertinių žinių taikymo poreikio viešųjų pirkimų bylose, ypač susijusiose su medicinos įrangos ar paslaugų pirkimu. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, išreikšta abejonė, ar apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktas dvi priešingas mokslines ir praktines pozicijas, suprato tikrąjį jų turinį ir be teismo eksperto ar kito kompetentingo subjekto (institucijos) pateiktos išvados galėjo tinkamai įvertinti ginčo šalių pozicijas; skundžiamame teismo procesiniame sprendime pateikta gausybė medicinos terminų, tačiau jie plačiau nepaaiškinti, neatskleista jų prasmė ir turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 66 punktą).
81. Taigi, kai bylos šalių argumentai visiškai priešingi, savaime vienos bylos šalies pateiktų paaiškinimų, mokslinių straipsnių, vienos iš šalių pasitelkto specialisto, atsakančio į tos šalies suformuluotus klausimus, išvadų nurodymas teismo motyvuose iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios bylos šalies pozicija yra teisiškai pagrįsta. Priešingai, tokiu atveju darytina išvada, kad teismas suteikė didesnę įrodomąją reikšmę vienos šalies argumentams, neįvertinęs jų patikimumo.
82. Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
83. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, paaiškinimais, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, neįvertino ekspertizės skyrimo reikalingumo (CPK 177, 185, 197, 216, 218 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

84. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmiau pateikti išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas egzistavimo ir pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl interesų konflikto situacijos, tačiau bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl viešojo pirkimo pasiūlymo duomenų kvalifikavimo kaip konfidencialių ir bylos medžiagos pripažinimo nevieša, pažeidė civilinio proceso viešumo principą, neužtikrino VPĮ įtvirtintos tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą, pateikė nepakankamai išsamius motyvus, kuriais remiantis atmesti ieškovės argumentai dėl ginčijamų reikalavimų pritaikymo išimtinai trečiojo asmens siūlomai konkretaus gamintojo medicininei įrangai, objektyviais duomenimis remdamasis neįsitikino perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens nurodytų argumentų patikimumu. Dėl to buvo neatskleista bylos esmė, nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo naikinti ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
85. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, remdamasis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, atsižvelgdamas į Techninės specifikacijos reikalavimų pobūdį, turėtų įvertinti galimybę paskirti teismo ekspertizę (CPK 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuri atsakytų į klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, technikos ar kitų žinių (CPK 212 straipsnis).
86. Po atsiliepimo į kasacinį skundą trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, jos vykdymo, kuriais iš esmės papildomai grindžia savo argumentus, pateiktus atsiliepime į kasacinį skundą. Ieškovė, atsikirsdama į trečiojo asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, o atsikirsdamas į pastaruosius, trečiasis asmuo pateikė papildomus paaiškinimus.
87. CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai kasaciniame teisme nepriimami ir nevertinami.
88. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovės ir trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus, pateiktus naujus įrodymus.
89. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kasaciniame teisme patyrė 1234,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 2250 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad kasaciniame teisme patyrė 4056,53 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
90. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
91. Dėl kitų kasacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų bei perduoti šias bylos dalis Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Laikyti visą bylos medžiagą vieša.

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikameda“ pateiktus rašytinius paaiškinimus ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tradintek“ rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.