2021-01-18, 3K-3-178-469/2021, Dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos statybos rangos ir susijusių paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties objektą, aiškinimo.
Civilinė byla Nr. 3K-3-178-469/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01480-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.8.8; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos statybos rangos ir susijusių paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties objektą, aiškinimo.
- Ieškovė UAB „Alkesta“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) prašė pripažinti, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2019 m. birželio 25 d. neteisėtai įskaitė 64 718,74 Eur, priteisti ieškovei iš atsakovės 64 718,74 Eur skolos už atliktus darbus, 1489,42 Eur sutartinių netesybų, 8 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
- Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytame tarptautinės vertės atvirame konkurse „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas) ir buvo pripažinta jo pirmos dalies laimėtoja. 2018 m. gegužės 8 d. šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis ruožo nuo 6,170 km iki 9,998 km ir ruožo nuo 10,598 km iki 13,204 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakove, pagal atliktą ekspertizę ir projektą atlikti nustatytus statybos darbus, statybos darbų metu vykdyti projekto priežiūrą, atlikti kitus Sutartyje nurodytus darbus.
- Nors techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir suderintas iki 2018 m. spalio 14 d., tačiau faktiškai jis buvo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. (157 dienomis vėliau, nei buvo numatyta). Dėl projektavimo darbų vėlavimo atsakovė apskaičiavo ieškovei delspinigius. Perkančioji organizacija pripažino, kad projekto tvirtinimas užsitęsė ne tik dėl ieškovės kaltės, todėl informavo ieškovę, jog skaičiuos delspinigius už 148 dienas ir susidariusią 65 016,40 Eur sumą išskaičiuos iš ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. sąskaitoje faktūroje ALK Nr. 0018603 nurodytos sumos. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl neteisingo delspinigių apskaičiavimo, tačiau atsakovė, 2019 m. birželio 25 d. atlikdama mokėjimą ieškovei, į mokėtiną sumą įskaitė 65 016,40 Eur ieškovei apskaičiuotų delspinigių.
- Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo visos Sutarties kainos, nes ja atsakovė nupirko paslaugų kompleksą, Sutarties objektas yra išskaidytas į atskiras dalis, nurodant kiekvienos jų kainą. Dėl to delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo pradelstų atlikti projektavimo darbų vertės, o ne nuo visos Sutarties kainos. Be to, projekto tvirtinimas užtruko 44 dienas dėl atsakovės veiksmų, todėl už šį laikotarpį delspinigiai neskaičiuotini.
- Pažymėta ir tai, kad atsakovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams už visą jos nurodytą laikotarpį skaičiuoti. Atsakovė teise reikalauti netesybų pasinaudojo 2019 m. birželio 25 d. atlikdama priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo šios dienos. Pritaikius ieškinio senaties terminą, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. kovo 20 d., kai buvo patvirtintas projektas ir buvo įvykdyta prievolė atlikti projektavimo darbus, t. y. už 85 kalendorines dienas. Kadangi projekto rengimą ir tvirtinimą atsakovė užvilkino 44 kalendorines dienas, delspinigiai skaičiuotini tik už 41 kalendorinę dieną ir tik nuo projektavimo darbų kainos be pridėtinės vertės mokesčio. Mokėtinų delspinigių suma sudaro 297,66 Eur, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai įskaitė 64 718,74 Eur sumą.
- Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, pripažino atsakovės atliktą 64 021,78 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 64 021,78 Eur skolos už atliktus darbus, 1473,37 Eur palūkanų, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
- Teismas nurodė, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus praleidimą turėjo būti skaičiuojami nuo šių darbų kainos, o ne nuo visų Sutartyje nurodytų darbų ir paslaugų vertės. Sutartis turi tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių, jos objektas buvo kompleksinis, o rangovės prievolė – daloma, todėl daloma ir atsakomybė už tam tikros prievolės dalies pažeidimą. Sutartyje buvo aiškiai išskirti rangovės atliktini veiksmai ir jų rezultatai (projektavimo darbai, statybos ir remonto darbai, darbų priežiūros ir dokumentacijos parengimo paslaugos), šių darbų kainos ir jų atlikimo terminai. Kiekvienas iš minėtų darbų galėjo būti atskiros sutarties objektas.
- Ieškovė pavėlavo atlikti tik projektavimo darbus, visus kitus Sutartyje nurodytus darbus ji atliko laiku, todėl galutinis visų Sutartyje nurodytų darbų užbaigimo terminas nebuvo praleistas. Kadangi laiku ir tinkamai pasiektas viešojo pirkimo sutarties tikslas ir rezultatas, tai delspinigių skaičiavimas nuo visų Sutartyje nustatytų darbų ir paslaugų kainos būtų neteisingas, neprotingas ir prieštarautų pačios Sutarties nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 60 punktą rangovė įsipareigojo mokėti užsakovei delspinigius tuo atveju, jeigu neužbaigia darbų Sutartyje nurodytu laiku, o nagrinėjamu atveju laiku neužbaigta tik dalis darbų.
- Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad Sutarties 60 punkto nuostata (delspinigiai skaičiuojami „nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos“) suteikia teisę skaičiuoti delspinigius nuo konkretaus kelio ruožo, kuriame ieškovė laiku neatliko darbų, kainos. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti dviejų valstybinės reikšmės kelio ruožų kapitalinio remonto projektavimo ir statybos, priežiūros ir pan. darbus, tačiau joje neišskirta darbų, atliktinų kiekviename iš šių ruožų, kaina; Sutartyje nurodytos abiem kelio ruožams bendros atskirų darbų ir paslaugų kainos. Atsakovė yra perkančioji organizacija, todėl jai kilo pareiga suformuluoti aiškias Konkurso sąlygas. Priešingu atveju ji turi prisiimti nesugebėjimo suformuluoti aiškių ir vienareikšmiškai suprantamų Konkurso sąlygų teisines pasekmes.
- Teismas nustatė, kad atsakovė 44 d. pavėlavo atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus. Tačiau teismas nusprendė, kad savaime (neįvertinus atsakovės veiksmų priežasčių ir kitų reikšmingų aplinkybių) ši aplinkybė nereiškia, jog terminas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, turėtų būti trumpinamas. Teismas nurodė, kad atsakovė, gavusi galutinį techninį darbo projektą ir teigiamą jo ekspertizės aktą, 4 d. pradelsė jo svarstymo koordinavimo komisijoje ir 16 d. – jo galutinio patvirtinimo laiką. Taigi 20 d. termino praleidimą lėmė ne ieškovės, o atsakovės veiksmai. Tačiau teismas pripažino, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kitų ieškovės nurodytų terminų praleidimą.
- Pastabų dėl ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų terminai buvo praleisti nedaug, o projektinių pasiūlymų derinimo laikas iš esmės užtruko dėl ieškovės, kaip projekto ir pasiūlymų rengėjos, kaltės ir netinkamo darbų atlikimo. Jeigu ieškovė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, tai atsakovė nebūtų turėjusi kelis kartus iš naujo teikti pastabas dėl rengiamo projekto, nebūtų užsitęsęs galutinis projektavimo darbų atlikimo ir suderinimo laikas. Teismas padarė išvadą, kad delspinigiai ieškovei galėtų būti skaičiuojami už 137 dienas (157 – 20), kai dėl nuo jos priklausančių priežasčių buvo pradelstas techninio darbo projekto parengimas ir suderinimas, o tai sudarytų 994,62 Eur (24 200 Eur x 0,03 proc. x 137 dienos).
- Teismas nurodė, kad atsakovė pareiškė reikalavimą ieškovei taikyti delspinigius 2019 m. birželio 10 d., praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo (2018 m. spalio 15 d.), tačiau nepraėjus 6 mėnesiams nuo tinkamo prievolės įvykdymo (2019 m. kovo 20 d.). Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija senaties terminą skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 25 d., kai atsakovė įskaitė delspinigius į ieškovei mokėtinas sumas, nes ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas sumokėti delspinigius, nutraukęs senaties termino eigą, buvo pareikštas 2019 m. birželio 10 d.
- Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą pakeitė, pripažino, kad atsakovė, 2019 m. birželio 10 d. atlikdama 65 016,40 Eur įskaitymą, neteisėtai įskaitė 32 508,43 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovės 32 508,43 Eur skolos už atliktus darbus, 748,14 Eur palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (33 256,57 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 815,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
- Kolegija nurodė, kad Sutarties 60 punkte nustatyti 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami nuo „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“. Tai reiškia, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo pradelstų atlikti darbų kainos. Tačiau Sutartyje konkrečiai nenurodyta, kas šios nuostatos prasme laikoma objektu, nuo kurio vertės skaičiuojami delspinigiai. Siekdama įvertinti, kokia prasmė suteikta šiai Sutarties nuostatai, kolegija vertino Sutarties ir Konkurso dokumentų sąlygas, taip pat kitas sutarčių sąlygų aiškinimui aktualias aplinkybes, aiškindamasi, kaip ginčijamą sąlygą suprato Sutarties šalys ir kokią prasmę teikė prieš sudarydamos Sutartį.
- Kolegija padarė išvadą, kad Sutartyje vartojama sąvoka „objektas“ apibūdinami rekonstruotini kelio ruožai, o ne atskiri darbai (darbų etapai), kuriuos pagal Sutartį turėjo atlikti ieškovė. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik Sutarties 1, 17 punktų nuostatų, bet ir kitų sutarties sąlygų turinys (pvz., 34, 39, 73, 99 punktų nuostatos). Kolegija pažymėjo, kad, aiškinant viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, aktualus ne tik sutarties tekstas ir joje vartojamos formuluotės, bet ir viešojo pirkimo sąlygos, o tuo atveju, jeigu pirkimo metu yra parengtas viešojo pirkimo sutarties projektas, – ir jo turinys. Nagrinėjamu atveju vykdyto pirkimo metu jo dalyviams kartu su pirkimo sąlygomis buvo pateiktas sutarties projektas. Sutarties projekto ir sutarties turinio palyginimas, kolegijos nuomone, papildomai patvirtina, kad sutartyje objektais įvardijami kelio ruožai, kuriuose turi būti vykdomi statybos darbai, o konkretūs darbai ir paslaugos laikytini darbų etapais.
- Kolegija pažymėjo, kad atsakomybės už Sutartyje nustatytų terminų praleidimą taikymo principai aptarti ir Konkurso sąlygose: Konkurso sąlygų 11.3 papunktyje nustatyta, kad darbų atlikimo terminas yra viena iš sutarties sąlygų, o įsipareigojimas įvykdyti sutartyje nurodytus darbus per pirkimo sutartyje nustatytą terminą yra tiekėjos įsipareigojimas; šio įsipareigojimo neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra sutarties pažeidimas; tiekėjai neatlikus darbų laiku, perkančioji organizacija privalės panaudoti pirkimo sutartyje nurodytas priemones – kompensaciją už uždelsimą – sudarančią 0,03 proc. priimtos Sutarties sumos per dieną. Kolegijos nuomone, aptariama Konkurso sąlygų nuostata eliminuoja galimybę aiškinti Sutartį taip, kaip ją aiškino pirmosios instancijos teismas, ir skaičiuoti delspinigius už sutartyje nustatytų konkrečių darbų atlikimo terminų praleidimą tik nuo šių pradelstų darbų kainos.
- Dėl to kolegija padarė išvadą, kad, ieškovei praleidus sutartyje nustatytą darbų įvykdymo terminą, netesybos pagal Sutarties 60 punktą turi būti skaičiuojamos nuo visos neužbaigto objekto, t. y. kelio ruožo, kainos, kuri nagrinėjamu atveju sutampa su visa Sutarties kaina. Skaičiuojant netesybas nuo pradelstų darbų vertės, būtų pažeista ne tik Sutartyje išdėstyta šalių valia dėl atsakomybės taikymo, bet ir rangovės ir užsakovės interesų pusiausvyra.
- Kolegija nustatė, kad atsakovė, tikrindama ieškovės parengtą techninį darbo projektą, tris kartus pavėlavo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl projekto derinimo terminas pailgėjo 24 dienomis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikotarpį, už kurį ieškovė turi mokėti netesybas, neatėmė šių atsakovės pradelstų dienų, konstatavęs, jog pažeidimai mažareikšmiai ir nulemti pačios ieškovės veiksmų, jai nuolat teikiant netinkamai parengtą projektą. Tačiau kolegija padarė priešingą išvadą – nors ieškovė teikė projektą su tam tikrais trūkumais, ji negali būti laikoma atsakinga už atsakovei nustatytų terminų nesilaikymą. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl atsakovės vėlavimo 4 d. buvo pailgintas bendras projekto derinimo laikas. Be to, atsakovė 13 dienų vėlavo patvirtinti projektą po ekspertizės akto gavimo. Taigi terminas projektui parengti ir patvirtinti dėl atsakovės delsimo buvo praleistas 41 dieną (24 + 4 + 13).
- Kolegija, vertindama atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstumą, iš naujo vertino, ar delspinigiai įskaityti nepraleidus ieškinio senaties termino. Kolegija nustatė, kad ieškovė turėjo įvykdyti prievolę parengti projektą iki 2018 m. spalio 14 d., todėl delspinigiai jai galėjo būti skaičiuojami laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (projekto patvirtinimo). 2019 m. birželio 10 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad, atlikdama mokėjimą pagal ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. išrašytą sąskaitą, įskaitys apskaičiuotus delspinigius. Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovė galėjo įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už paskutinius 6 mėnesius nuo pranešimo apie įskaitymą dienos, t. y. atsakovė galėjo įskaityti delspinigius tik už 101 d. (už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. kovo 20 d., kai prievolė buvo įvykdyta ir delspinigių skaičiavimas turėjo būti nutrauktas).
- Kadangi nurodytu laikotarpiu prievolės pažeidimą lėmė ir perkančiosios organizacijos veiksmai (į delspinigių skaičiavimo terminą patenka 10 d. laikotarpis, kai atsakovė pavėlavo pateikti ieškovei pastabas dėl 2018 m. gruodžio 11 d. pateikto projekto, taip pat laikotarpiai, kai atsakovė 4 d. praleido terminą komisijos posėdžio protokolui parengti ir 13 d. vėlavo patvirtinti projektą), o ne ieškovės aplaidumas, tai ieškovei nėra pareigos už šias dienas mokėti delspinigius. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad perkančioji organizacija galėjo teisėtai įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už 74 pradelstas dienas (101 – 10 – 4 – 13). Delspinigiai skaičiuotini nuo 1 464 323,18 Eur sumos, todėl, atsižvelgdama į prievolės įvykdymo termino praleidimo laiką, savo atsakomybės už termino praleidimą mastą ir senaties terminą, perkančioji organizacija galėjo teisėtai įskaityti kaip ieškovės mokėtinas netesybas 32 507,97 Eur sumą. Kadangi atsakovė įskaitė 65 016,40 Eur, tai 32 508,43 Eur (65 016,40 Eur – 32 507,97 Eur), kaip neteisėtai įskaityti, grąžintini ieškovei.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 202 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą. Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Sutarties šalys viešojo pirkimo būdu sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek projektavimo rangos, tiek statybos rangos, tiek atlygintinių paslaugų sutarčių požymių. Sutarties turinyje (1, 5, 8 punktai) labai aiškiai atskleistas projektavimo darbų, statybos rangos darbų ir paslaugų atskirtinumas. Esant atskirais mokėjimais ir atlikimo terminais apibrėžtam daliam sutarties objektui (atskiroms užduotims), ieškovės atsakomybė dėl netinkamo tokių užduočių vykdymo taip pat yra dali. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, klaidingai aiškino Sutarties turinį.
22.2. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutarties turinį, nepagrįstai ir per plačiai aiškino bei taikė Konkurso sąlygų 11.3 punktą. Šis punktas negali būti aiškinamas izoliuotai nuo viso Konkurso sąlygų 11 punkto turinio. Konkurso sąlygų 11 punkte akcentuojami darbų atlikimo terminai – 15 mėn. nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo. Į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo gruodžio 15 d. – kitų metų kovo 15 d. laikotarpis (technologinė pertrauka), taip pat darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis dėl Sutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių. Pagal Sutarties 8 punkto nuostatas darbais laikomi kelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas. Taigi viešojo pirkimo tikslas buvo darbai, kuriems atlikti nustatytas 15 mėn. nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo terminas.
22.3. Darbų išskirstymas etapais ir etapų atlikimo terminai detaliai nustatyti pačioje sutartyje, o ne viešojo pirkimo sąlygose. Darbai atlikti laiku, tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, taikė Konkurso sąlygą, kuri neskirta tarp šalių kilusiam nesutarimui spręsti. Ši Konkurso sąlyga neapima tarpinių darbų etapų terminų pažeidimų situacijos sureguliavimo, todėl negali kilti tarpinių etapų terminų pažeidimams pirkimo sąlygoje nustatytų teisinių pasekmių. Tai lemia išvadą, kad sankcionuojant tarpinių etapų terminų pažeidimus privalu vadovautis mišrios sutarties sudarymo atveju esamo dalaus objekto, o kartu ir dalios atsakomybės principu.
22.4. Apeliacinės instancijos teismas, identifikuodamas Sutarties objektą, nuo kurio kainos (sumos) turėtų būti skaičiuojami delspinigiai, nepagrįstai vadovavosi organizacinius klausimus sprendžiančiomis sutarties sąlygomis (žr. Sutarties 34, 39, 73, 99 punktus). Šios nuostatos skirtos apibūdinti tam tikrai teritorijai (darbo ir priešgaisrinės saugos ir aplinkos ekologinės apsaugos atveju) ar daiktui (dėl apžiūros akto gavimo, sugriuvimo ar defektų), jose sąvoka „objektas“ vartojama bendrine prasme, todėl negali būti remiamasi šiomis nuostatomis aiškinant sutarties objektą, nuo kurio vertės būtų skaičiuojami delspinigiai. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutarties turinį aiškino nukrypdamas nuo materialiosios teisės normų taikymo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniai).
22.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotą aplinkybę, kad Sutarties sąlygos nebuvo vienareikšmiškai aiškios, todėl jas parengusi atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių nesutarimų dėl jų prasmės. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007).
22.6. Apeliacinės instancijos teismas sutarties šalių elgesį iki sutarties sudarymo aiškino pažeisdamas contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios sutarties šalies nenaudai) taisyklę, apsaugančią priešingą sutarties šalį nuo kontrahento nesąžiningų veiksmų ar piktnaudžiavimo savo stipresne padėtimi. Atsakovė savo kaip Sutartyje dominuojančios ir sąlygas nurodančios šalies padėtį atskleidė Konkurso dokumentų 77 punkte („Pirkimo sutarties projekto sąlygos yra privalomos šio viešojo pirkimo dalyviams ir sudarant pirkimo sutartį su laimėtoju nebus keičiamos“). Tokia pozicija teikia pagrindą daryti išvadą, kad jokios derybos dėl pirkimo sutarties sąlygų negalimos ir į tiekėjų pasiūlymus nebus atsižvelgiama.
22.7. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, vykdant Konkursą, šalys laisva valia tarėsi ir susitarė dėl Sutarties sąlygų. Sutarties projektas buvo pateiktas kartu su Konkurso dokumentais, todėl tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatoms, nes tais atvejais, kai perkančioji organizacija kartu su pirkimo dokumentais pateikia ketinamos sudaryti sutarties projektą, sutarties projektas laikomas sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Taigi pasirašytos atsakovės pasiūlytos pirkimo sutarties ginčytinos sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
- Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės UAB „Alkesta“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika (Teisingumo Teismo sprendimas byloje Auroux ir kt., C-220/05) leidžia daryti išvadą, kad viešojo pirkimo pagrindu (perkant paslaugas ar darbus) sudaryta sutartis tais atvejais, kai galima aiškiai identifikuoti dominuojantį viešojo pirkimo objektą, nėra laikoma mišria sutartimi. Nagrinėjamu atveju esminis dominuojantis Konkurso ir Sutarties objektas yra valstybinės reikšmės kelio ruožų remontas. Kiti su valstybinės reikšmės kelio remontu susiję darbai (projekto dokumentacijos priežiūra ir inžinerinio projektavimo paslaugos) viešajame pirkime ir jo pagrindu sudarytoje sutartyje buvo antraeiliai. Taigi šalių sudaryta Sutartis, nors ir turi kelioms sutartims būdingų elementų, nėra mišri. Sutartimi sulygti darbai (darbų etapai) negali būti vertinami kaip atskiri ir savarankiški objektai: Sutarties objektas – valstybinės reikšmės kelio ruožas (jo remontas) – yra nedalus. Dėl to delspinigiai, netinkamai įvykdžius Sutartį, skaičiuojami nuo visos laiku neužbaigto objekto – kelio ruožo – kainos.
23.2. Sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės pagal Sutartį dalumo negali būti suabsoliutinamas faktas, kad Sutartis turi kelių sutarčių požymių. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į Sutarties esmę (tikslą), pobūdį, šalių ketinimus (siekius), kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad jos tikslas yra kapitalinis valstybinės reikšmės kelio remontas. Šis tikslas bus pasiektas tik ieškovei laiku užbaigus visus darbus pagal Sutartį ir Sutarties objektą – kelio ruožą – perdavus atsakovei. Pasiekus tarpinį Sutarties rezultatą (įvykdžius vieną iš Sutartyje nurodytų darbų etapų), atsakovės interesai ir siekiai nebūtų patenkinti. Taigi Sutarties tikslu esantis kapitalinis valstybinės reikšmės kelio remontas nėra dalus, nedali ir atsakomybė pagal sutartį.
23.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai taikydamas ir aiškindamas Konkurso sąlygų 11.3 punkto nuostatas, Sutarties organizacines technines sąlygas:
23.3.1. Pagal teismų praktiką dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių, sprendžiant dėl tokio sutarties sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Nagrinėjamu atveju atsakomybės, kylančios ieškovei dėl laiku neatliktų darbų, sąlygos ir principai buvo nustatyti ir Konkurso sąlygose, pagal kurias delspinigiai pagal Sutartį privalo būti skaičiuojami nuo visos Sutarties kainos (objekto – valstybinės reikšmės kelio ruožo – kainos). Aptariama Konkurso sąlygų nuostata yra aktuali ir skaičiuojant delspinigius nepasiekus tarpinių darbų rezultatų. Pažymėta, kad Konkurso sąlygose, kurių pagrindu buvo sudaryta Sutartis, sąvoka „darbai“ apima bet kurį iš darbų etapų.
23.3.2. Sutartis, kilus klausimų dėl jos nuostatų turinio, privalo būti vertinama sistemiškai, įvertinant visas Sutarties nuostatas kartu ir atskirai, analizuojant Sutarties nuostatų tarpusavio ryšį. Priešingai nei teigia ieškovė, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties objekto sąvokos, galėjo ir turėjo analizuoti visas Sutarties nuostatas, tarp jų organizacinius bei techninius klausimus reglamentuojančias nuostatas (Sutarties 34, 39, 73, 99 punktas).
23.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė dar iki Sutarties sudarymo turėjo suprasti (suprato) Sutarties nuostatas (kartu ir nuostatas dėl delspinigių taikymo), nes iš anksto turėjo susipažinti (ir susipažino) su Konkurso sąlygomis; aptariamų Konkurso sąlygų 11.3. punkte aiškiai apibrėžta netesybų (delspinigių) taikymo dėl netinkamo Sutarties vykdymo klausimai. Be to, ieškovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, todėl, susipažinusi su Konkurso sąlygomis, turėjo suprasti ir suprato Sutarties nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti contra preferentem taisyklę.
23.5. Ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl kurio apeliacinį skundą teikė tik atsakovė. Kasaciniu skundu ieškovė prašo priimti atsakovei blogesnį sprendimą, negu priimtas skundžiama nutartimi, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 313, 320 straipsnių, 347 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu. Dėl to kasacinis procesas turi būti nutrauktas.
- Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl ieškinio senaties termino taikymo ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovė, įskaitydama delspinigius, nepraleido ieškinio senaties termino. Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.130 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintas taisykles, jog prievolės skolininkui pripažinus prievolę ar jos pažeidimą ieškinio senaties termino skaičiavimas nutrūksta, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, t. y. ji nepagrįstai įskaitė dalį delspinigių pagal sutartį. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Veiksmai, kuriais skolininkas šio straipsnio prasme pripažįsta prievolę, gali pasireikšti įvairiai, pavyzdžiui, skolininkui raštu, žodžiu ar kita forma pripažinus prievolę. Ieškinio senaties termino nutraukimas – tai termino, suėjusio iki atsirandant CK 1.130 straipsnio 1–2 dalyse nustatytiems pagrindams, eigos nutraukimas ir jo neįskaitymas į ieškinio senaties terminą.
24.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek ir viso bylos nagrinėjimo metu pripažino savo prievolę atlikti darbus pagal Sutartį. Taigi ieškovė, pripažindama savo prievolę tinkamai ir laiku atlikti darbus pagal Sutartį, pripažino ir savo prievolę tinkamai ir laiku atlikti projektų parengimo darbų etapą, ir tai, kad laiku neatliko projektų parengimo darbų. Dėl to ieškinio senaties termino, taikomo atsakovės reikalavimams pareikšti dėl prievolių tinkamai ir laiku pabaigti vieną iš darbų etapų pažeidimo, skaičiavimas turėjo būti laikomas nutrauktu. Taigi spręstina, kad atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino įskaityti delspinigius.
24.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, nes ieškinio senaties klausimą svarstė ir vertino savo iniciatyva. Nė viena ginčo šalių nekėlė klausimų dėl senaties termino taikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs taikyti senaties terminą, neinformavo šalių apie tai ir nesuteikė teisės joms pasisakyti. Taigi šis teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-684/2016; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020).
24.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada nesuderinama su CK 1.131 straipsnio 2 dalies reguliavimu. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti ieškinio senaties klausimą ir spręsti dėl galimybės jį atnaujinti, tačiau to neatliko. Kadangi ieškovė tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek ir viso bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino prievolės pagal sutartį pažeidimą (vėlavimą laiku įvykdyti projektavimo darbus), tai ieškinio senaties terminas delspinigiams, net jeigu jis būtų praleistas, turėtų būti atnaujintas.
- Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Atsakovė ieškinio senaties termino skaičiavimo nutraukimą įrodinėja ieškovės prievolės dėl darbų atlikimo pripažinimu ir šios prievolės neginčijimu. Ieškovė sutinka, kad projekto darbus vėlavo atlikti. Tačiau ginčas kilo ne dėl rangos darbų atlikimo prievolės, o dėl prievolės mokėti delspinigius. Ieškovė niekada nepripažino nei atsakovės atlikto priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo formos, nei apimties, todėl nesutinka su atsakovės argumentu dėl prievolės pripažinimo. Visa tai nesuteikė pagrindo daryti išvados, kad atsakovė turėjo pagrįstų lūkesčių manyti, jog ieškovė pripažins delspinigių įskaitymą taip, kai jis atliktas.
25.2. Pažymėta ir tai, kad argumentas dėl prievolės pripažinimo taisyklės taikymo ieškinio senaties termino skaičiavimui nutraukti yra siuprizinis. Ieškovė procesiniuose dokumentuose aiškiai formulavo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovė, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, tokios savo pozicijos negynė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisakė. Taigi šis kasacinio skundo argumentas negali būti nagrinėjamas kasacine tvarka.
25.3. Apeliacinės instancijos teismui yra sudarytos visos procesinės galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, jeigu teismas nusprendžia, kad, vertinant skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, būtina panaikinti ir keisti žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktas galimybes, bylą išnagrinėjo iš esmės, todėl apeliacinio skundo ribos nebuvo peržengtos. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nekėlė ieškinio senaties dėl delspinigių skaičiavimo taikymo klausimo, šis teismas, iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, turėjo pagrindą ir privalėjo atsakovės nurodomas aplinkybes (faktus) patikrinti iš esmės bei pasisakyti dėl ieškinio senaties taikymo delspinigių skaičiavimo klausimu.
25.4. Pažymėta ir kita aplinkybė, kad nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei apeliacinio proceso metu atsakovė negynė savo pozicijos Konkurso sąlygų 11.3 punkto pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas analizavo, pasisakė dėl šio punkto ir jį taikė spręsdamas šalių ginčą. Tokia apeliacinio teismo iniciatyva taip pat galima būtų piktintis ir netgi abejoti, nes atsakovė, vykdydama Konkursą, kartu su dokumentais teikė ir jų patikslinimus, kurie yra neatsiejama Konkurso sąlygų dalis. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Konkurso sąlygų 11.3 punktas perkančiosios organizacijos Konkurso vykdymo metu buvo panaikintas, nors šios nuostatos pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog 11.3 punkto nuostata eliminuoja galimybę aiškinti Sutartį taip, kaip ją aiškina pirmosios instancijos teismas, ir skaičiuoti delspinigius už Sutartyje nustatytų konkrečių darbų atlikimo terminų praleidimą tik nuo šių pradelstų darbų kainos.
25.5. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatą teismui leidžiama atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškinyje buvo aiškiai suformuluotas ieškovės prašymas taikyti ieškinio senatį. Atsakovė dėl jo pasisakė, o jei pasisakė tik paviršutiniškai, tai jos netenkinančios teismo išvados yra jos pačios abejingumo pasekmė. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad atsakovė net nesistengė vykdyti jai tenkančios pareigos įrodyti termino praleidimo priežasčių svarbą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
- Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
- Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas iš Sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, vykdymo kilęs perkančiosios organizacijos ir tiekėjos ginčas, susijęs su pastarosios civiline atsakomybe užsakovei. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovė, pradėdama vykdyti rangos darbus, pirmąjį jų etapą (sudėtinę dalį) – techninio darbo projekto parengimą – atliko pavėluodama, t. y. praleidusi Sutartyje įtvirtintus šios dalies terminus. Ieškovė ir atsakovė šiuo aspektu tik iš dalies nesutaria dėl to, pirma, ar ir kiek atsakovė, ieškovei nustatytą netesybų dydį išskaičiuodama iš mokėjimo už darbus, praleido ieškinio senaties terminą, antra, ar techninio darbo projekto atlikimo pavėlavimą lėmė išimtinai tik pačios ieškovės veiksmai.
- Pagrindinis šalių ginčo objektas yra dėl to, kaip reikėtų aiškinti ir taikyti Sutarties 60 punkto nuostatą, kurioje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad rangovė, neužbaigusi darbų Sutartyje nustatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos (toliau – ginčo Sutarties sąlyga). Ginčo šalys nesutaria ir teismai dėl to laikėsi skirtingos pozicijos aiškindamiesi, kas pagal ginčo Sutarties sąlygą (taip pat analogišką Konkurso nuostatą) laikytina objektu, nuo kurio skaičiuojamos netesybos: ar tai visų kelio ruožų darbų ir su jais susijusių paslaugų junginys, ar tik atskiri Sutarties vykdymo etapai (tiekėjos prievolės), inter alia, projektavimas.
- Taigi, šalys nesutaria dėl Sutarties nuostatų aiškinimo. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką sutarties turinys – fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl sutarties turinio nustatymo kasacine tvarka gali būti peržiūrimos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu; šios taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo jurisprudencija yra suformuota kasacinio teismo praktikoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų, įskaitant viešojo pirkimo sutarties projekto nuostatas, taip pat viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimus, analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 101, 102 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nepagrįstais pripažįstami atsakovės argumentai, susiję su kasacijos objektu ir kasacinio teismo teisėmis, taip pat jos pozicija dėl proceso nutraukimo.
Dėl Sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl tiekėjo sutartinės atsakomybės
- Kaip nurodyta pirmiau, teismų sprendimai išsiskyrė pirmiausia dėl nevienodo ginčo Sutarties sąlygos aiškinimo: pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės poziciją dėl sąvokos „objektas“ aiškinimo kaip vienos iš kelių rangovės prievolių užsakovei, o apeliacinės instancijos teismas kartu su perkančiąja organizacija šią nuostatą iš esmės kvalifikavo kaip visų rangovės prievolių (darbų ir paslaugų) junginį, todėl delspinigius skaičiavo nuo visos Sutarties vertės.
- Pastaroji teisinė išvada, kurią kasaciniu skundu ginčija ieškovė, pagrįsta šiais argumentais: i) pagal CK 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, įskaitant ir protingų asmenų sutarties aiškinimo standartą (esant neaiškiam sutarties tekstui); pagal šį principą ir Sutarties turinį labiau pagrįsta atsakovės pozicija; ii) Sutartyje objekto sąvoka nepaaiškinta, jos turinys atsiskleidžia sistemiškai aiškinant Sutarties ir Konkurso sąlygų nuostatas; iii) Sutarties 17 punkte nurodyta, kad rangovas turi parengti darbų grafiką, jame išskirti darbų etapus pagal objektus, dėl to atitinkami darbai yra ne atskiri Sutarties objektai, o darbų atlikimo etapai; „objektas“ pagal ginčo Sutarties sąlygą reiškia vieno kelio atskiras atkarpas (ruožus); iv) kitose Sutarties nuostatose sąvoka „objektas“ vartojama kaip fizinė darbų atlikimo vieta (pvz., rangovo pareiga užtikrinti darbų saugą objekte); v) iš Sutarties projekto matyti, kad Sutartyje turėjo būti nurodyti objektų pavadinimai, o tik vėliau jie detalizuojami ir išskaidomi pagal darbų atlikimo etapus; vi) ieškovė turėjo suprasti Sutarties turinį iš anksto.
- Kasacinis teismas, iš dalies nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, padaryta sistemiškai aiškinant Konkurso ir Sutarties nuostatas, konstatuoja, kad ginčo Sutarties sąlygos turinys stokoja aiškumo tiek, kad galėtų būti išaiškintas išimtinai ieškovės nenaudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų argumentai neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl ginčo Sutarties sąlygos turinio, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tiekėjai negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
- Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).
- Jeigu būtų priešingai, galėtų susiklostyti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju dėl nepagrįstai apskaičiuotų netesybų dydžio), o tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013). Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).
- Dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teises ribojančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai – pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis šiuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 58 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčo Sutarties sąlygos taikymas suponuoja ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, todėl jos turinys neturi kelti abejonių.
- Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ginčo Sutarties sąlygoje aiškiai neįtvirtintas sąvokos „objektas“ turinys (būtent dėl to tarp šalių kilo ginčas), todėl jis iš principo galėjo būti teismo nustatytas aiškinant kitas Sutarties ir Konkurso sąlygų nuostatas (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir, kaip nurodyta pirmiau, negali būti taikomas tiekėjos nenaudai.
- Kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad sisteminiu viešojo pirkimo sąlygų aiškinimu negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingus dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
- Pažymėtina, kad teismai, spręsdami sutartinius ginčus, viešojo pirkimo ir sutarties sąlygas aiškina ir taiko retrospektyviai (atsižvelgdami į praeitį), įvertinę šalių argumentus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia dėl žemesnės instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo motyvų. Tokia pačia vertinimo galimybe (apimtimi) nedisponuoja tiekėjai, prieš teikdami pasiūlymus bei vertindami sąlygų turinį. Dėl to viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos turi būti kiek įmanoma aiškesnės, tikslesnės. Primintina, kad konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
- Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovė suprato ar turėjo iš anksto suprasti ginčo Sutarties sąlygos (taip pat analogiškos Sutarties projekto nuostatos) turinį. Tokiai išvadai padaryti buvo būtina konstatuoti, kad atitinkama Konkurso nuostata (Sutarties projekto sąlyga) yra pakankamai aiški ir tiksli tiek, jog deramai informuotas ir rūpestingas ūkio subjektas galėtų iš anksto, prieš sudarydamas viešojo pirkimo sutartį, suprasti savo būsimos prievolės turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 24, 25 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
- Nors ir sutiktina, kad Konkurso sąlygų 11.3 punkte aiškiai įtvirtinta, jog delspinigiai skaičiuojami nuo visos sutarties sumos, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė, perkančioji organizacija Konkurso metu (2018 m. vasario 8 d.) pirmiau nurodytą sąlygą panaikino, todėl ginčo Sutarties sąlygos turinys pagal ją negalėjo būti aiškinamas. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo, tačiau neteisėtai neatsižvelgė į šią teisiškai reikšmingą aplinkybę.
- Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Į tokių veiksmų apimtį įeina ir viešojo pirkimo sąlygų turinio tikslinimas ar net keitimas, nagrinėjamu atveju nuostatos atsisakymas. Byloje nekeliamas pirmiau nurodytų atsakovės veiksmų Konkurse teisėtumo klausimas, dėl to jis šalims sukelia teisinius padarinius ne tik atitinkamos nuostatos (ne)taikymo aspektu, bet ir atskirai sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos valios taip elgtis reikšmės – tam tikros sąlygos svarbos sustiprinimu ar sumenkinimu (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 155 punktą).
- Kita vertus, net jei Konkurso sąlygų 11.3 punktas nebūtų panaikintas, kyla abejonių, ar jis nagrinėjamu atveju galėtų būti pritaikytas skaičiuojant konkretų netesybų dydį. Pažymėtina, kad Konkurso sąlygų 11.3 punkto taikymas susietas su galutiniu Sutarties terminu, t. y. su visų darbų ir su jais susijusių paslaugų atlikimu, o ne su tarpiniu jos etapu, o ginčo Sutarties sąlygoje (ir analogiškoje Sutarties projekto nuostatoje) netesybų taikymas rangovei nustatytas dvejopai, t. y. tiek už pavienio darbo atlikimo termino praleidimą (grafiko terminų laikymasis), tiek už visų darbų atlikimą laiku.
- Byloje nustatyta, kad ieškovė vėlavo pateikti suderintą techninį darbo projektą, tačiau visą Sutartį įvykdė laiku. Tai galėjo atsitikti dėl to, kad ieškovės vėlavimas iš dalies sutapo su technologine pertrauka, be to, galbūt kitus Sutarties etapus ji vykdė greičiau. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nepagrįsta pripažįstama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, jog ieškovė pradelsė tik projektavimo darbų atlikimo terminą, o kitus darbus atliko nepažeisdama Sutartyje nustatytų terminų, ieškovės vėlavimas turėjo įtakos atliekant visus kitus Sutartyje nurodytus darbus.
- Nors apeliacinės instancijos teismas formaliai teisus nurodydamas, kad pagal Sutarties 17 punktą rangos darbai ir su jais susijusios paslaugos įvardijami kaip darbų etapai, o ne objektai, o šiais pagal Sutartį laikytini atskiri valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis ruožai (nuo 6,170 km iki 9,998 km ir nuo 10,598 km iki 13,204 km), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirma, pačioje Sutartyje šie ruožai nėra išskiriami, pavyzdžiui, atitinkami darbai ar paslaugos įkainojami bendrai, o ne pagal ruožus, be to, antra, ieškovei netesybos skaičiuotos nuo visos Sutarties kainos, o ne nuo jos sudėtinių dalių, pavėlavus atlikti vieno bendro projekto atlikimo terminus.
- Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, sąvoka „objektas“ įtvirtinta ir Sutarties projekto 5 punkto nuostatose, kuriose išskirti keli neįvardyti objektai, kurie papildomai skaidomi į etapus, t. y. analogiškus darbus ir su jais susijusias paslaugas. Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, pačioje Sutartyje tokio skirstymo nenustatyta. Pažymėtina, kad pagal Konkurso sąlygų 2 priede įtvirtintą pasiūlymo formą kaina (bendra ir išskaidyta pagal kelias sudėtines dalis) turėjo būti pateikta Konkurso dalims, t. y. valstybinės reikšmės rajoniniams keliams (ar jų grupei), o ne atitinkamo kelio (-ių) atskiriems ruožams.
- Apeliacinės instancijos teismas sąvoką „objektas“, be kita ko, aiškino pagal kitas Sutarties nuostatas. Vis dėlto iš kitų Sutarties sąlygų matyti, kad aptariama kategorija vartojama kitokiuose kontekstuose (darbų sauga, objekto apžiūros akto išdavimas, objekto defektai, išankstinė objekto vizualinė apžiūra ir pan.), kurie, pirma, susiję ne su visais darbais, o jų dalimi (statybos ranga), be to, antra, ši sąvoka vartojama, siekiant iš esmės apibrėžti fizinę, teritorinę darbų atlikimo vietą. Bet kokiu atveju, atliekant projektavimo darbus (ir iš dalies darbų priežiūrą), neįmanoma užtikrinti aplinkos ekologinės apsaugos, be to, projektas ar darbų priežiūra negali sugriūti ir pan.
- Darytina išvada, kad sąvoka „objektas“ Sutartyje vartojama nevienareikšmiškai, įvairiuose kontekstuose ir skirtingais tikslais, todėl šalys jai nesuteikė tapataus turinio visais atvejais. Kasacinio teismo spręsta, kad netapačios išraiškos nuostatos gali būti prilygintos viena kitos atžvilgiu, jei viešojo pirkimo sutartyje jos vartojamos kaip sinonimai (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 174 punktą).
- Teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar pati atsakovė visą laiką nuosekliai suprato ginčo Sutarties sąlygos turinį. Pavyzdžiui, ji procese laikėsi pozicijos, kad Sutartis buvo sudaryta kaip vienas, nedalomas sandoris, o jos tikslas bus pasiektas tiekėjai atlikus visus darbus ir paslaugas pagal Sutartį, todėl tarpinis rezultatas užsakovei nėra esminis ir aktualus, netesybų taikymas buvo nukreiptas ne į tarpinio, o galutinio rezultato pasiekimą. Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, ieškovė praleido tik pirmojo Sutarties etapo, o ne visos Sutarties įvykdymo terminus.
- Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys procese, be kita ko, ginčijosi dėl to, ar Sutartis laikytina mišriu sandoriu ir ar ieškovės prievolės atsakovei yra dalios. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Sutarties kvalifikavimas kaip (ne)mišrios, atsižvelgiant į jos nuostatas, nėra teisiškai reikšminga. Kaip nurodyta pirmiau, pagal ginčo Sutarties sąlygą rangovei atsakomybė nustatyta tiek už vieno ar kelių etapų įvykdymo pavėlavimą, tiek praleidus galutinį (bendrą) Sutarties terminą. Dėl tokių nuostatų šalys iš principo gali susitarti tiek (ne)mišrios, tiek (ne)dalios sutarties atveju, juolab kad perkančiajai organizacijai gali būti atskirai svarbus darbų etapų įvykdymas laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 61 punktą).
- Taigi, Sutarties kvalifikavimas kaip mišrios ar apimančios atskiras (savarankiškas) rangovės prievoles per se (savaime) neeliminuoja galimybės, esant tam tikroms sąlygoms, civilinę tiekėjai taikyti civilinę atsakomybę nuo visos Sutarties kainos, o ne tik nuo atitinkamos prievolės vertės, juolab kad teisinis reguliavimas dėl netesybų iš esmės toks pats kaip ir statybos rangos, projektavimo rangos ir kitų susijusių atlygintinių paslaugų atveju. Kaip nurodyta pirmiau, šalių nesutarimas kilo dėl delspinigių skaičiavimo pagrindo, nes ginčo Sutarties sąlygoje sąvoka „objektas“ tiksliau nedetalizuota. Vis dėlto šalys galėjo susitarti dėl bet kurios iš galimų šios sąvokos apibrėžčių, tačiau tai turėjo būti padaryta aiškiai, nedviprasmiškai.
- Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
- CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė yra kilusi iš romėnų teisės (lot. ambiguitas contra stipulatorem est) ir grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje 79 punktą).
- Šalių ginčui spręsti aktuali jurisprudencija, šioje nutartyje kasacinio teismo padaryta teisinė išvada dėl ginčo Sutarties sąlygos neaiškumo, teismų nustatytos aplinkybės dėl Sutarties vykdymo tiek atskirų etapų, tiek bendro jos termino atžvilgiu, bendrieji civilinės teisės principai ir jų taikymas ginčo situacijai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad ginčo Sutarties sąlygos turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę sutartį aiškinti, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
- Šį kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka Sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje aiškiai įtvirtintas atsakovės atsakomybės taikymas nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo visos Sutarties kainos, todėl analogiškas neaiškios ginčo Sutarties sąlygos aiškinimas suponuoja šalių lygiateisiškumą.
Dėl bylos procesinės baigties
- Pagal pirmiau nurodytų argumentų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas dėl Sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo priėmė teisiškai nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl jis pagal šioje nurodytus argumentus naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
- Dėl bylos procesinės baigties atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sprendimai išsiskyrė ne tik dėl ginčo Sutarties sąlygos aiškinimo ir taikymo, bet ir dėl vertinimo, ar perkančioji organizacija, iš mokėjimų ieškovei išskaičiusi delspinigius, praleido ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą: pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė ieškinio senaties termino nepraleido, o apeliacinės instancijos teismas vertino, kad jis iš dalies buvo praleistas, todėl ieškovei taikytą delspinigių sumos išskaitą sumažino per pusę.
- Teisėjų kolegija, pritardama atsakovės kasaciniame skunde nurodomiems argumentams, kad šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl ieškinio senaties termino, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepagrįstai pasisakė savo iniciatyva, šioje byloje nevertins, kurio teismo teisinis vertinimas labiau atitinka teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytą pagrindinio šalių ginčo baigtį, dėl ieškinio senaties termino paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo vertinimas.
- Dėl kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, o atsakovės kasacinį skundą atmetus, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl šių atlyginimas jai nepriteistinas. Dėl bylos procesinės baigties atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
- Pateikdama kasacinį skundą, ieškovė sumokėjo 944,77 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas nepateikta. Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 944,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
- Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 1207 Eur žyminio mokesčio ir 9710,25 Eur atstovavimo išlaidų. Netenkinus jos kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.
- Kasacinis teismas patyrė 6,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, o atsakovės kasacinį skundą atmetus, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ (j. a. k. 249672710) iš atsakovės Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 944,77 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 6,45 Eur (šešis Eur 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite