Civilinė byla Nr. e3K-3-330-248/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00731-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

        (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1. Ginčo esmė

 

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų pareigos nustatyti aiškius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygas bei tiekėjų teisė šias sąlygas ginčyti, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Sotėja“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti viešojo pirkimo Nr. 448935 „Maisto produktų (paukštienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – Pirkimas I) sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) į Pirkimo I sąlygas įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla; įpareigoti atsakovę patikslinti Pirkimo I sąlygas, reikalaujant produktų gamintojus nurodyti jau pradiniame pasiūlyme, teikiamame siekiant sudaryti preliminariąją sutartį, arba kitu būdu ištaisyti pirkimo sąlygų spragą, sudarančią prielaidas tiekėjams manipuliuoti; įpareigoti atsakovę patikslinti Pirkimo I pasiūlymų vertinimo arba sutarties vykdymo ir kontrolės tvarką, reikalaujant iš tiekėjų pateikti ne tik deklaraciją, bet ir kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus, kurie be jokių abejonių pagrįstų vaikams ketinamų tiekti produktų tinkamumą; pripažinti, kad Pirkimo I sąlygos, kuriomis nenustatyta minimali pirkimo objekto apimtis vykdant sutartį, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizaciją tinkamai apibrėžti pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės).
3. Ieškovė taip pat kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti viešojo pirkimo Nr. 449630 „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – Pirkimas II) sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla; pripažinti, kad pirkimo sąlygos, kuriomis nenustatyta minimali pirkimo objekto apimtis vykdant sutartį, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizaciją tinkamai apibrėžti pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės).
4. Ieškovė ieškiniuose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 1 dalį perkančiosios organizacijos privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Perkančiosios organizacijos privalo išanalizuoti pirkimo objektą ir nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų įsitikinti tiekėjų pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį. Šiuo atveju į Pirkimo I ir Pirkimo II (toliau abu kartu – ir Pirkimai) apimtį įeina ne tik maisto produktų pirkimas, bet ir jų pristatymas (transportavimas) į švietimo ir ugdymo įstaigas. Be to, Pirkimo I objektas yra greitai užšaldyta kalakutiena ir vištiena, Pirkimo II 4-osios dalies objektas – šaldytos uogos ir daržovės, o teisės aktuose nustatyti specialūs reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis gabenami greitai užšaldomi maisto produktai.
5. Ieškovė nurodė, kad į Pirkimų objektus įeinantys produktai yra skirti ypač jautriai socialinei grupei – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Tai papildomai patvirtina, jog šiuo atveju yra būtina visiškai įsitikinti tiekėjo pajėgumu pristatyti tinkamos kokybės maisto produktus. Ieškovės teigimu, maisto produktų tiekėjui, kuris pristato ir maisto prekes, teisės aktuose įtvirtinta pareiga turėti specialų leidimą vykdyti maisto produktų transportavimo veiklą, tačiau perkančioji organizacija tokio reikalavimo nepagrįstai nenurodė Pirkimų sąlygose. Dėl to atsakovės nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra per žemi ir nepakankami įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį, Pirkimo sąlygos yra nepakankamai aiškios ir tikslios, pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, kadangi tai gali lemti dalies tiekėjų suklaidinimą.
6. Teikiant pradinį pasiūlymą, kuriuo tiekėjai siekia sudaryti preliminariąją sutartį Pirkime I, nėra reikalaujama nurodyti produkto gamintojo (-ų), tačiau teikiant pasiūlymą atnaujintam varžymuisi, toks reikalavimas keliamas. Ieškovės nuomone, tai lemia Pirkimo I sąlygų nepakankamą aiškumą ir dviprasmiškumą (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis) ir neužtikrina atnaujinto varžymosi pasiūlymo formoje įtvirtinto reikalavimo, kad jeigu perkamos prekės yra nurodytos preliminariosios sutarties 3 priede, tiekėjas negali pakeisti pasiūlymo dėl preliminariosios sutarties sudarymo techninėje specifikacijoje nurodytos prekės, taikymo. Tokia situacija sudaro prielaidas nesąžiningiems tiekėjams atnaujinto varžymosi metu siūlyti kito gamintojo produktus, nei buvo siūlyti pradiniame pasiūlyme, o perkančiajai organizacijai nesudaro galimybių patikrinti, ar atnaujinto varžymosi metu nėra siūloma kita prekė, nei nurodyta preliminariojoje sutartyje. Taip pat pažymėjo, kad jei sutartis su tiekėju bus sudaroma be atnaujinto varžymosi procedūros, tokiu atveju produkto gamintojas potencialiai nebus nurodytas nei preliminariojoje, nei pagrindinėje sutartyje ir sutartis sudariusios švietimo ir ugdymo įstaigos ne tik nežinos, kokį produktą įsigijo, bet ir šiuo aspektu negalės kontroliuoti sutarties vykdymo.
7. Pirkimo I sąlygų techninėje specifikacijoje yra nustatyti reikalavimai siūlomo produkto jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams. Perkančioji organizacija šių reikalavimų atitikčiai įrodyti reikalauja tik pateikti užpildytą techninės specifikacijos formą ir joje deklaratyviai nurodyti, ar siūlomas produktas juos atitinka (prašoma įrašyti „atitinka / neatitinka“), tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2018 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, tokie deklaratyvūs tiekėjo pareiškimai nelaikytini pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti. Ieškovės įsitikinimu, viešasis interesas reikalauja, kad jusliniai, cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai būtų tikrinami prieš patiekiant produktus vaikams, t. y. patikrinami kartu su pradiniu pasiūlymu arba pristatant prekes. Tai galėtų būti įgyvendinama, pavyzdžiui, kartu su pradiniu pasiūlymu arba prekių pristatymo metu reikalaujant pateikti akredituotos laboratorijos tyrimų rezultatus.
8. Pirkimų sąlygose sudaryta praktiškai neribota galimybė švietimo ir ugdymo įstaigoms neįsigyti viso perkamų produktų preliminaraus kiekio, o tai sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai Pirkimų dalyviams (Pirkimų sąlygų 7.4 punktas). Preliminarus produktų kiekis yra itin reikšmingas tiekėjui skaičiuojant prekių ir transportavimo sąnaudas bei bendrą pasiūlymo kainą. Kadangi šiuo atveju Pirkimų sąlygose nenustatyta minimali išperkamų prekių dalis, tiekėjai ne tik gali patirti didelių nuostolių vykdydami sutartį (jei būtų išperkama tik nedidelė dalis nurodytų prekių), bet ir yra priversti į kainą įskaičiuoti galimą riziką bei siūlyti didesnes produktų kainas.
9. Įvertinus tai, kad šiuo atveju pagal Pirkimų sąlygas leidžiama nepasiekti viršutinės prekių kiekio apimties ribos bei nenustatyta apatinės, akivaizdu, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 pateiktu išaiškinimu, Pirkimų objektai šiuo atveju laikytini neapibrėžtais ir neatitinkančiais VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Ieškovės įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad negalima apibrėžti minimalios ribos, kadangi perkamo produkto kiekis iš esmės yra susijęs su mokinių lankomumu, kurį perkančioji organizacija gali prognozuoti ar bent apytikriai numatyti, įvertinusi kelerių pastarųjų metų statistiką.
10. Atsakovės įpareigojimas patikslinti Pirkimų sąlygas yra vienintelė priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsakovei vykdant viešojo pirkimo procedūras pagal neaiškias ir nepakankamas Pirkimų sąlygas, kiltų rizika, kad bus išrinktas tinkamai sutarties įvykdyti nesugebantis tiekėjas, būtų sudarytos galimybės tiekėjams manipuliuoti ar tiekėjų siūlomos prekės būtų netinkamos kokybės, pažeistų viešąjį interesą.
11. Atsakovė su pareikštais ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nenurodo, kaip skundžiamos Pirkimų sąlygų nuostatos gali bent potencialiai pažeisti ieškovės interesus. Be to, ieškovė kelia tokius materialinius reikalavimus, kuriais iš esmės prašo įpareigoti atsakovę ieškovės reikalaujamu būdu pakeisti ar papildyti Pirkimų sąlygas, tačiau tokio civilinių teisinių gynimo būdo nėra įtvirtinto nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei VPĮ. Atsakovės manymu, Pirkimų sąlygos yra teisėtos, atitinka VPĮ įtvirtintus reikalavimus, jose nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra tinkami ir leidžia atsakovei įsitikinti tiekėjų pasirengimu vykdyti veiklą pagal Pirkimų sutartis.

 

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

12. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 7564,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. Teismas nusprendė, kad ieškovei nepripažintinas suinteresuotumas kvestionuoti Pirkimų sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu. Ieškovė, be bendro siekio dalyvauti Pirkimuose, savo subjektinių teisių pažeidimą dėl galimai neteisėtų Pirkimų sąlygų procese grindė teigdama, jog, į Pirkimų sąlygas neįtraukus jos nurodomų pataisų, būtų sudaryta galimybė Pirkimuose dalyvauti nesąžiningiems tiekėjams, siūlantiems netinkamos kokybės produktus itin mažomis kainomis. Ieškovė iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą, ir nepateikė kokių nors konkrečių įrodymų dėl savo teisių pažeidimo nei teisme, nei perkančiajai organizacijai kartu su pretenzijomis (ikiteisminėje stadijoje).
14. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimų įtvirtinimu Pirkimo sąlygose, teismas, įvertinęs Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527, nuostatas, padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu maisto produktų pervežimą vykdytų krovininio transporto įmonės, jų veikloje turėtų būti nurodyta „maisto produktų pervežimas“; be to, jos privalėtų turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, tai taip pat reikštų, kad papildomas (kaip teigia ieškovė, transportavimo veiklos) pažymėjimas nebūtų reikalingas. Perkančioji organizacija Pirkimų sąlygų 2.5.2 punkte nustatė, kad tiekėjas savo kvalifikacijai pagrįsti turi pateikti nustatyta tvarka išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija, neįtraukdama į Pirkimų sąlygas reikalavimo dėl maisto produktų transportavimo veiklos, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. 
15. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su prekės gamintojo (ne)įvardijimu pasiūlyme, teismas pažymėjo, kad VPĮ nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos prievolė nustatyti reikalavimą tiekėjams prekių viešojo pirkimo atveju pasiūlyme nurodyti prekių gamintojus. Perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga apibrėžti planuojamų įsigyti prekių ypatybes, kurios būtų susijusios su pirkimo objektu, siekiant tiekėjui sudaryti sąlygas pateikti kuo tiksliau perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį pasiūlymą (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas teikiant pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi atveju nurodyti gamintoją yra aiškus ir nedviprasmiškas, apibrėžtas tiksliai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju atsakovės nustatyti Pirkimo I sąlygų reikalavimai prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams, pažeidžia galutinių produkto vartotojų teises ir teisėtus interesus gauti tinkamos kokybės maistą.
16. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su pirkimo objekto atitikties įrodomųjų priemonių (ne)naudojimu, teismasnurodė, kad siūlomų prekių atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti grindžiama teisės aktų reikalavimais ir tiekėjas privalo tai deklaruoti, todėl, teismo vertinimu, ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tiekėjų siūlomų maisto produktų atitiktį jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams pagrindžiančių dokumentų pateikimą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyta teismų praktika negali būti taikoma, kadangi iš esmės skiriasi bylų aplinkybės. Be to, pažymėjo, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnio prasme.
17. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su kainodaros taisyklių tinkamu taikymu, teismas, remdamasis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Kainodaros metodika), 17.2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali, padarė išvadą, jog perkančioji organizacija, Pirkimų dokumentuose nenustatydama minimalaus prekių kiekio, nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – įsigyti prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
18. Spręsdamas dėl atsakovės turėtų 27 392,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi Teisės ir konsultavimo skyrių, kuriame dirba daugiau kaip dvidešimt specialistų, ir ji turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kvalifikuotų advokatų pagalbą. Dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), teismas priteisė atsakovės naudai 7564,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. maksimalų Rekomendacijose nurodytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.
19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priteisė atsakovei iš ieškovės 1712,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
20. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygas. Ieškovė savo argumentais dėl savo suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygas nepagrindė, kad būtent ginčijamos Pirkimų sąlygos užkirto kelią jai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė jos teises ir (ar) teisėtus interesus bei galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė neįrodinėja, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi, dirbtinai ribojantys konkurenciją ar nesusiję su ginčo objektu (VPĮ 47 straipsnis), nenurodo, jog ji pati dėl ginčijamų Pirkimų sąlygų negalėjo pateikti pasiūlymų.
21. Priešingai, ieškovė ginče iš esmės įrodinėja, kad Pirkimų sąlygos neteisėtos dėl per žemų kvalifikacijos reikalavimų, nenustatytų tam tikrų sąlygų (dėl produkcijos tikrinimo, gamintojų nurodymo, minimalaus išperkamo prekių kiekio), o tai, ieškovės įsitikinimu, lemia, jog kiti tiekėjai atsidurs palankesnėje padėtyje, galės pasiūlyti mažesnes produktų kainas ir pan. Tačiau ieškovės teisinis suinteresuotumas tokiais argumentais ginčyti Pirkimų sąlygas galėtų būti konstatuojamas nebent tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi pasiūlymus ginčo Pirkimuose ir konkrečiai įrodinėtų, kaip ginčo Pirkimų sąlygos pablogino jos galimybes konkuruoti su kitų konkrečių tiekėjų pasiūlymais. Be to, pažymėjo, kad, ieškovei neįrodžius savo subjektinių teisių pažeidimo, vien ekonominio racionalumo argumentai – perkeltos rizikos tiekėjams ir dėl to galimai pasiūlytos didelės kainos – negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas galėjo teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje.
22. Teisėjų kolegija nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar maisto pervežimo paslaugas teikia pats maisto tvarkymo subjektas ar maistą transportuoja kitas subjektas, jiems abiem privaloma turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuris ir privalo būti pateikiamas perkančiajai organizacijai, pagrindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, dėl to atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad laimėtoju gali būti nustatytas tiekėjas, neturintis specialių transporto priemonių ir įmonės savikontrolės sistemoje nesurašęs, kaip vykdo transporto priemonių priežiūrą, plovimo kontrolę, jeigu reikia, temperatūros kontrolę.
23. Be to, pažymėjo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248-2017), tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nėra nurodomi konkretūs kvalifikacijos reikalavimai, kuriuos tiekėjas privalo atitikti siekdamas verstis veikla, dėl kurios paskelbtas pirkimas, perkančioji organizacija turėtų leisti tiekėjui tikslinti jo turimą kvalifikaciją ir toks kvalifikacijos tikslinimas turėtų apimti ir tiekėjo sudėties pasikeitimo, ir pasitelkiamų naujų trečiųjų asmenų situacijas. Dėl šių aplinkybių nusprendė, kad Pirkimų sąlygos, inter alia (be kita ko), 6.11 punktas, tiek teisės aktų nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika garantuoja, jog ginčo Pirkimuose dalyvaus tik tiekėjai, turintys teisę verstis maisto produktų transportavimo veikla, o Pirkimų sąlygos yra aiškios ir pakankamos.
24. Vertindama ieškovės reikalavimą nurodyti maisto produktų gamintojus teikiant pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties sudarymo, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tiekėjai gali siūlyti įvairių gamintojų produkciją, atitinkančią planuojamų įsigyti tinkamos kokybės maisto produktų ypatybes. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos bei apibrėžtos tiksliai. Perkančiosios organizacijos reikalavimas, kad pasiūlyme atnaujintam tiekėjų varžymuisi tiekėjas negali pakeisti pasiūlyme dėl preliminariosios sutarties sudarymo techninėje specifikacijoje nurodytos prekės, užtikrina, jog tiekėjai gali siūlyti tik tas pačias prekes, kurias teikė su pasiūlymu preliminariajai sutarčiai sudaryti, o siūlomų prekių techninės specifikacijos perkančiajai organizacijai yra žinomos ir patikrintos. Apeliacinio skundo argumentai, kad pradiniame pasiūlyme pateikta informacija niekaip neleidžia identifikuoti pasiūlyto produkto ir palyginti su produktais, kurie teikiami atnaujintam varžymuisi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prekės gali būti palyginamos pagal jų techninius parametrus, kurie negali keistis nuo pateiktųjų pirminio pasiūlymo metu.
25. Pasisakydama dėl ieškovės argumentų, kad Pirkimo I sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai siūlomo produkto jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams yra nepakankami, kadangi tiekėjas tik deklaratyviai turi nurodyti, ar produktas atitinka nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Pirkimo I dokumentuose nustatytos produktų atitikties nurodytiems reikalavimams vertinimo priemonės yra pakankamos tam, kad būtų įsitikinta tinkama produktų kokybe. Be to, pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti tiekėjus pateikti kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus, kuriais be jokių abejonių būtų pagrįstas ketinamų tiekti produktų tinkamumas, savaime neužtikrintų tiekiamo maisto produktų tinkamos kokybės, kadangi akredituotos laboratorijos tyrimas ir jo pagrindu išduoti dokumentai įrodytų tik pirmosios partijos kokybę ir šviežumą, o sutarties vykdymo metu būtų tiekiamos kitos partijos, kurių kokybė ieškovės reikalaujamu tyrimu nebūtų patikrinta.
26. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad Pirkimų sąlygose nėra tinkamai apibrėžta Pirkimo I ir Pirkimo II objektų apimtis. Akcentavo, kad sutartimi yra nustatytas nuolatinis prekių pristatymas ir galimybė operatyviai koreguoti prekių pristatymo kiekį, atsižvelgiant į greitai besikeičiančius perkančiosios organizacijos poreikius. Maitinimas yra teikiamas kiekvieną dieną atsižvelgiant į faktiškai tą dieną esančių vaikų skaičių, todėl reikalingas maisto produktų kiekis yra nustatomas atsižvelgiant į artimiausiu metu esančių vaikų skaičių, o ne į galimą ir prognozuojamą jų skaičių pagal praėjusių metų statistiką. Dėl to nusprendė, kad, nustačius minimalų prekių kiekį, kurį privaloma išpirkti, darželiai susidurtų su problemomis, kur laikyti perteklinius maisto produktus, o taip būtų neracionaliai naudojamos pirkimams skirtos lėšos.
27. Be to, pažymėjo, kad abu Pirkimai yra įvykę ir su laimėjusiais tiekėjais sudarytos preliminariosios pirkimų sutartys. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad tiekėjai negali apskaičiuoti pasiūlymų kainų, dėl to kolegija konstatavo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, minimalios pagrindinės sutarties vertės ir minimalaus prekių kiekio nenustatymas, atsižvelgiant į VPĮ ir Kainodaros metodikos nuostatas, bei Pirkimų objektų ir perkančiosios organizacijos poreikių specifiką, šiuo atveju yra galimas ir nepagrįstai neperkelia sutarties vykdymo rizikos tiekėjui.
28. Su ieškovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi pakankamai galinčių jai atstovauti teisme kvalifikuotų specialistų, teisėjų kolegija nesutiko ir pažymėjo, jog negali būti paneigta atsakovės teisė pasitelkti kvalifikuotų advokatų pagalbą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

29. Kasaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, net ir nepripažinus Pirkimų sąlygų neteisėtomis, sumažinti atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį arba atsisakyti priteisti šių išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) suformuotos praktikos dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo nustatymo ir teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą; teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei nepripažintinas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimų sąlygas, nes ji nepateikė pasiūlymo, nors teismų praktikoje pasiūlymo nepateikimas nėra kliūtis pripažinti teisinį suinteresuotumą; teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Pirkimų sąlygos (Pirkimų objektų neapibrėžtumas) lėmė, jog faktiškai nebuvo įmanoma pateikti tinkamo pasiūlymo, be to, teismai neįgyvendino pareigos teisės normas aiškinti taip, kad tiekėjui būtų leista veiksmingai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai nepagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 pateiktu itin griežtu teisinio suinteresuotumo pagrindimo aiškinimu (būtinybe objektyviais įrodymais pagrįsti reikalavimų ribojantį pobūdį); minėtoje byloje buvo ginčytas techninės specifikacijos reikalavimas, kurio ribojantį pobūdį įmanoma pagrįsti pateikiant objektyvius įrodymus, tačiau ginčo bylos atveju yra skundžiamos visiškai kitokio pobūdžio Pirkimų sąlygų nuostatos (kvalifikacijos reikalavimai ir sutarties vykdymo tvarka), kurių pagrįsti analogiškais įrodymais apskritai neįmanoma.

29.2.                      Teismai, pasisakydami dėl ieškovės ginčytų kvalifikacijos reikalavimų, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, 47 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo suformuotos praktikos dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo; teismai, apeidami Pirkimų sąlygų aiškumo klausimą, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią leidžiama atitiktimi pirkimo sąlygose nenurodytiems, bet teisės aktuose įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams dėl teisės verstis veikla įsitikinti netaikant kvalifikacijos vertinimo taisyklių; ieškovė mano, kad šiuo atveju turėjo būti vertinamas Pirkimų sąlygų tikslumas ir aiškumas, o ne tai, kad ar tam tikrus trūkumus galima ištaisyti vėlesnėje pirkimo stadijoje.

29.3.                      Teismai pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikos dėl pirkimo objekto apibrėžties; teismai nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad kasacinio teismo praktika patvirtinama ieškovės pozicija, jog, Pirkimų sąlygose nenurodžius minimalios įsigyjamų produktų ribos, Pirkimų objektas yra nepakankamai apibrėžtas; anot ieškovės, tinkamai neapibrėžus Pirkimų objektų, tiekėjai negali apskaičiuoti pasiūlymų kainų.

29.4.                      Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl dokumentų, pagrindžiančių techninio pobūdžio reikalavimų atitiktį; teismai nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje paties tiekėjo parengti dokumentai nepripažįstami pakankamais įrodymais; teismai šią poziciją grindė, kad skiriasi bylų aplinkybės (pirkimo objektai); tiek ginčo byloje, tiek žemesnės instancijos teismų aptariamose bylose keltas klausimas dėl atitikties techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams įrodinėjimo galimybių, todėl, anot ieškovės, nėra pagrindo spręsti, kad maisto produktams (prekėms) netaikytinas išaiškinimas, pateiktas dėl kitų prekių (odontologinės įrangos).

29.5.                      Teismai netinkamai atliko įrodymų vertinimą, neištyrė visų ieškovės pateiktų įrodymų, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo; teismai nepagrįstai nusprendė, kad vien maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo reikalavimas, tiek kai maistui transportuoti pasitelkiamas atskiras ūkio subjektas, tiek kai transportuoja pats tiekėjas, yra pakankamas; teismai, spręsdami, kad nėra įmanoma nurodyti minimalaus išperkamų produktų kiekio, nevertino objektyvių įrodymų: švietimo ir ugdymo įstaigos, vykdydamos savarankiškus maisto pirkimus, į sutartis įtraukia nuostatas dėl minimalaus išperkamų produktų kiekio; teismai nenagrinėjo ieškovės alternatyvaus reikalavimo patikslinti sutarties vykdymo tvarką, t. y. su kiekviena pristatoma prekių partija pateikti būtent jos atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams įrodančius dokumentus.

29.6.                      Teismai netinkamai taikė CPK 88 ir 98 straipsnius bei nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – maksimalus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis priteistinas tik tuomet, kai nustatomos tokį dydį pagrindžiančios aplinkybės; nors teismai nustatė aplinkybes, dėl kurių priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti mažinamas, tačiau vis tiek priteisė maksimalaus leistino bylinėjimosi išlaidų dydžio atlyginimą.

30. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Esminis ieškovės tikslas byloje – ne pašalinti tariamus Pirkimų sąlygų trūkumus, o suteikti galimybę sau ir kitoms įmonėms (su kuriomis ieškovė, tikėtina, koordinuoja savo veiksmus) nesąžiningai pelnytis viešojo intereso sąskaita.

30.2.                      Ieškovė neturi (ir neįrodė) teisinio suinteresuotumo ginčyti aptariamas Pirkimų sąlygas.

30.3.                      Konstatavus, kad ieškovė teisinio suinteresuotumo neturi, nėra pagrindo iš esmės nagrinėti kasacinio skundo motyvų dėl tariamo Pirkimų sąlygų neteisėtumo.

30.4.                      Teismai pagrįstai nusprendė, kad Pirkimų sąlygos tinkamai užtikrina, jog viešojo pirkimo sutartį vykdytų tik tokią teisę turintys tiekėjai.

30.5.                      Teismai pagrįstai konstatavo, kad Pirkimų objektai yra pakankamai apibrėžti.

30.6.                      Teismai pagrįstai sprendė, kad Pirkimo I sąlygos užtikrina tinkamą produktų atitikties techninei specifikacijai tikrinimą.

30.7.                      Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje išspręstas teisingai ir pagrįstai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

31. Kasacinėje byloje spręstina dėl Pirkimų sąlygų teisėtumo. Šalių ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos aktyvių ir pasyvių veiksmų – atitinkamų reikalavimų įtvirtinimo ir neįtvirtinimo – šių nuostatų atžvilgiu: a) dėl nenustatytų tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimų, susijusių su maisto produktų transportavimu; b) dėl nenustatyto reikalavimo pradiniame varžymesi nurodyti prekės gamintoją (ši sąlyga nustatyta tik atnaujinto varžymosi stadijoje); c) dėl nenustatytų konkrečių įrodomųjų priemonių produktų jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams reikalavimams (nustatyta tik savideklaracijos tvarka); dėl netinkamos pirkimo objekto apibrėžties (nustatytas didžiausias, bet ne mažiausias pirktinas prekių kiekis).
32. Su nagrinėjamu klausimu susijęs ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus aspektas, dėl kurio pirmiausia turėtų būti sprendžiama kasacinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą).
33. Nors apeliacinės instancijos teismas šalių ginčą nagrinėjo iš esmės ir pasisakė konkrečiai dėl visų galimai neteisėtų Pirkimų sąlygų, tačiau kasacinis teismas, nusprendęs, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimų, galės spręsti dėl ne visų (ar nespręsti dėl jokių) šalių nesutarimo aspektų. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą).
34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nesutinkant su ieškovės argumentais, pristatyta apeliacinės instancijos teismo pozicija, pripažinus ieškovės teisinį nesuinteresuotumą inicijuoti peržiūros procedūrą, vis tiek nagrinėti šalių ginčą iš esmės de jure(teisiškai) nekvalifikuotina kaip jo sprendimas atitinkamus klausimus nagrinėti ex officio (pagal pareigas). Kasacinio teismo šiuo aspektu pripažįstama, kad tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai užtikrina proceso koncentruotumą, o išvada apie ieškovo teisinį nesuinteresuotumą nelaikytina pažeidžiančia jo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 92 punktą). 
35. Valia peržengti nagrinėjamo šalių ginčo ribas turi būti aiškiai išreikšta teismo procesiniame dokumente (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 109 punktą) arba akivaizdi iš jo turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 69–71 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienintelė aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas su abstrakčiu prašymu pateikti išvadą byloje kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, nekvalifikuotina kaip ginčo ribų peržengimas.

 

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygas

 

36. Ieškovė ginčija apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais patvirtinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimų sąlygas. Tokia teismo pozicija pagrįsta kasacinio teismo praktikos šioje srityje taikymu ir aplinkybe, kad ieškovė nepateikė pasiūlymų Pirkimuose. Kasacinis teismas su ieškovės kasacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.
37. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą).
38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės statusas, vykdoma veikla ir interesas sudaryti viešojo maisto produktų tiekimo sutartis suponuoja subjektinį jos suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus elemento egzistavimą. Vis dėlto, kaip ir pažymėjo teismai, abejonių kelia jos suinteresuotumo materialiojo (teisių pažeidimo) elemento egzistavimas. Kasacinio teismo šioje srityje nuosekliai pažymima, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktą).
39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė peržiūros procedūrą inicijavo daugiau ne dėl to, kad atsakovė tam tikrus reikalavimus įtvirtino Pirkimų sąlygose, tačiau dėl atitinkamų, jos vertinimu, būtinų nuostatų nenurodymo. Nors, kaip teisingai pažymi ieškovė, peržiūros procedūros objektas gali būti ne tik atitinkami reikalavimai, bet ir jų stoka (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 28 punktą), tačiau bet kokiu atveju ji privalėjo įtikinamai ir patikimai įrodyti, kad Pirkimų sąlygų turinys pažeidžia jos teises.
40. Nesutiktina su ieškove, kad nagrinėjamoje byloje netaikytini precedentiniai teisės išaiškinimai, suformuluoti civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, nes pastarojoje nutartyje buvo pasisakyta dėl ieškovo teisių ginčyti techninės specifikacijos sąlygas įgyvendinimo, o nagrinėjamu atveju kvestionuojamos kvalifikacijos ir sutarties vykdymo nuostatos. Pažymėtina, kad pristatytoje kasacinio teismo 2019 m. nutartyje teisės aiškinimo taisyklės suformuluotos bendrai, jos nesiejamos išimtinai su reikalavimais pasiūlymams siaurąja prasme, juolab kad ūkio subjektų teises gali pažeisti iš esmės bet kokio pobūdžio viešojo pirkimo sąlygos.
41. Nors ieškovė savo suinteresuotumą įrodinėja Pirkimų sąlygų neaiškumu, konkurencijos iškraipymu ir nepalyginamų pasiūlymų vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios tiekėjos pateikti argumentai tiesiogiai nenukreipti į tikslą užkardyti savo teisių pažeidimą, juolab kad viso proceso metu ji aiškiai neįrodė, kad esant ginčijamoms Pirkimų sąlygoms negalėtų dalyvauti Pirkimuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos  tiekėjų siekis savo naudai sumažinti galimų konkurentų ratą ir (ar) viešuosius pirkimus padaryti skaidresnius nelaikytinas peržiūros procedūros objektu (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 99 punktą).
42. Iš tiesų Pirkimų sąlygų, susijusių su tiekėjų kvalifikacija ir maisto produktų kokybės rodiklių atitikties vertinimu, turinys aiškus, o pati ieškovė tiksliai suprato ir įrodinėjo, kokių, jos vertinimu, reikalavimų atsakovė neįtvirtino. Nesant poreikio detaliai dėl to pasisakyti, teisėjų kolegija dėl kvalifikacijos reikalavimų atskirai atkreipia dėmesį į VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, kad pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyta informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.
43. Su pirmiau nurodytu aspektu susijęs faktinės aplinkybės dėl ieškovės nedalyvavimo Pirkimuose vertinimas. Nesutiktina su ieškove, kad apeliacinės instancijos teismas nesuinteresuotumą ginčyti Pirkimų sąlygas pagrindė jos nedalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose. Iš skundžiamo procesinio sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo tarptautinę ir nacionalinę jurisprudenciją, pagal kurią dalyvio statusas per se(savaime) nėra būtina sąlyga inicijuoti peržiūros procedūrą, jei atitinkami reikalavimai tiekėjus riboja pateikti pasiūlymą.
44. Tokia pozicija pagrįsta vertinimu, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms. Dėl to reikalavimas pateikti pasiūlymą, kai ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, nekvalifikuotinas kaip teisinio suinteresuotumo turėjimo sąlyga (prielaida). Vis dėlto tiekėjų galimybė jiems nepateikus pasiūlymų ginčyti galimai neteisėtas pirkimo sąlygas nepašalina pareigos įrodyti savo teisių pažeidimo, o tik lengvina šios pareigos įgyvendinimą.
45. Kita vertus, iš esmės sutiktina su apeliacinės instancijos teismu, kad tokia pati išvada nedarytina tais atvejais, kai tiekėjas atitinka viešojo pirkimo sąlygas ir, nepateikęs pasiūlymo, siekia pakeisti jų turinį. Kaip nurodyta pirmiau (šios nutarties 41 punktas), tiekėjos galimą teisių pažeidimą suponavo ne pradinės jos galimybės dalyvauti Pirkimuose suvaržymas, o, jos vertinimu, pažeistas Pirkimų dalyvių lygiateisis dalyvavimas ir sąžiningų rezultatų pasiekimas. Dėl to tik dalyvaudama Pirkimuose ji galėjo teisėtai kvestionuoti kitų ūkio subjektų pasiūlymų vertinimą, įskaitant reikalauti iš atsakovės, kad ši patikrintų, ar Pirkimų laimėtojai, prieš sudarydami viešojo pirkimo sutartis, atitinka Pirkimų sąlygose neišviešintus imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus.
46. Taip pat nesutiktina su ieškove, kad teismai netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl tiekėjų pareigos įrodyti pasiūlymų atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms. Tiekėjos cituojamos teisės aiškinimo taisyklės suformuluotos tiems atvejams, kai ūkio subjektai, nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintų įrodomųjų priemonių, pateikia nepatikimus, nepatikrinamus įrodymus. Vis dėlto iš kasacinio teismo praktikos taip pat matyti, kad kaip teisėtos leistinos savideklaracinės įrodomosios priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 26 punktą) ar net galimybė perkančiosioms organizacijoms apskritai iš anksto nereikalauti jokių įrodomųjų priemonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 17 punktą).
47. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimų sąlygas (jų nenustatymą) dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo. Ieškovė neįrodė, ar ir kaip šios Pirkimų nuostatos ar jų stoka konkrečiai pažeidė būtent jos teises, dėl ko ji negalėtų pateikti pasiūlymų.
48. Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad tokia išvada nedarytina dėl reikalavimo pripažinti neaiškia ir neteisėta pirkimo objektų apibrėžtį, kiek tai susiję su perkančiosios organizacijos įsipareigojimu iš Pirkimų laimėtojo (-ų) įsigyti minimalų kiekį maisto produktų. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismai, reikalavimai, grindžiami apsunkinimu pateikti pasiūlymą (pirkimo objekto kainą) ar nenorėjimu prisiimti neproporcingos rizikos vykdant viešojo pirkimo sutartį, nėra susiję išimtinai su ekonominio racionalumo priežastimis – racionalaus lėšų panaudojimo principu (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
49. Tokiu atveju (dėl pirkimo objekto kiekybinės apibrėžties) iš tiesų tiekėjas negali iš anksto detaliai parodyti, kad jis neatitinka viešojo pirkimo reikalavimų ar nekonkrečios sąlygos per sejam kliudo dalyvauti konkurse, juolab kad tokio pobūdžio reikalavimai gali būti aktualūs ne tik viešojo pirkimo procedūrų metu, bet ir vykdant viešojo pirkimo sutartį. Tiekėjai iš esmės nėra ribojami ginčyti viešojo pirkimo sąlygų, kuriomis apibrėžiamas būsimų sutartinių įsipareigojimų turinys, galintis daryti įtaką jų subjektinėms teisėms tik sudarius viešojo pirkimo sutartį. 
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atitinkami ieškovės poziciją pagrindžiantys įrodymai ir jų vertinimas viršija tiekėjų teisinio suinteresuotumo nustatymą, nes tai yra ginčo iš esmės nagrinėjimas. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis jo teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.9 punktą).

 

Dėl pirkimo objekto (perkamų prekių kiekio) apibrėžties

 

51. Kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, apeliacinės instancijos teismo veiksmai, kuriais jis vienu metu pasisakė dėl ieškovės teisinio nesuinteresuotumo ir šalių ginčą sprendė iš esmės, užtikrino proceso koncentruotumą, nes, teisėjų kolegijai skirtingai sprendžiant dėl ieškovės galimybės kvestionuoti tam tikras Pirkimų sąlygas, šalių ginčą šiuo aspektu galima nagrinėti kasaciniame procese.
52. Ieškovė, inter alia, ginčijo Pirkimų sąlygas dėl pirkimo objektų apibrėžties, kiek tai susiję su minimaliu perkamų produktų kiekiu. Atsakovė, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės argumentus pripažino kaip teisiškai nepagrįstus, vertino, kad rizika tarp šalių paskirstyta teisėtai. Kasacinis teismas vertina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė teisiškai motyvuotą sprendimą.
53. Byloje nėra ginčo dėl to, kad perkančioji organizacija Pirkimų sąlygose, inter alia, atskirai įtvirtino paukštienos ir perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių poreikio išsamias detalizacijas (excellenteles), kuriose buvo atskirai išskirtos, pirma, švietimo ir ugdymo įstaigos, antra, kiekvienos įstaigos orientacinis maisto kiekio poreikis metams pagal atskiras produktų pozicijas (pagal paukštienos rūšis ir jos dalis bei skirtingas uogas, vaisius ir daržoves ar jų produktus, taip pat pagal skirtingą jų apdorojimo rūšį), trečia, kiekvienos įstaigos planuojama išleisti lėšų suma pagal atitinkamas maisto produktų grupes; be to, aptariamose detalizacijose buvo subendrinti orientaciniai įvairių maisto produktų kiekiai ir jiems ketinama išleisti lėšų suma.
54. Pirkimų sąlygų 7.1 ir 7.2 punktuose, inter alia, įtvirtinta, kad bus taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, o kaina, kurią įstaigos turės sumokėti tiekėjui, priklausys nuo faktiškai įsigyto prekių kiekio vykdant preliminariąją ir pagrindinę (-es) sutartį (-is); 7.4 punkte, inter alia, įtvirtinta, kad preliminariosios sutarties 3 priede nurodytas perkamų prekių kiekis yra preliminarus; pirkėjas neįsipareigoja užtikrinti visų preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių ar viso jų kiekio nupirkimo, preliminariosios sutarties 20 ir 26 punktuose nurodytų verčių išnaudojimo; vykdant Preliminariąją sutartį, jos 3 priede nurodytas preliminarus prekių kiekis ir apimtis gali kisti, neviršijant Preliminariosios sutarties 20 punkte nurodytos pradinės preliminariosios sutarties vertės (Sutarties kainos); pirkėjas turi teisę įsigyti mažiau ar daugiau preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių ir neprivalo įsigyti preliminariosios sutarties 3 priede nenurodytų prekių už maksimalią sumą.
55. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Pirkimų sąlygomis atsakovei (jai pavaldžioms švietimo įstaigoms) sudaryta neribota galimybė neįsigyti viso preliminaraus kiekio produktų. Dėl minimalaus pirktinų produktų kiekio nenustatymo pirkimo objektas de jureyra neapibrėžtas, todėl Pirkimų sąlygos laikytinos neaiškiomis, netiksliomis ir dviprasmiškomis, taip pažeidžiant VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
56. VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai; 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis; 3 punkte – kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
57. Kainodaros metodikos 17.2 punkte, inter alia, nustatyta, kad įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai galibūti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą; jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali; šį būdą rekomenduojama naudoti, kai pirkimo vykdytojas negali apskaičiuoti prekių kiekių ir (ar) paslaugų apimčių, ypač jei jos priklauso ne nuo pirkimo vykdytojo; šiuo atveju pradinės sutarties vertė bus lygi maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, paslaugų įsigijimui tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais.
58. Šalys iš esmės ginčijasi dėl Kainodaros metodikos 17.2 punkto turinio aiškinimo ir taikymo, kiek tai susiję su perkančiųjų organizacijų pareigomis ir galimybėmis nustatyti minimalų perkamų prekių kiekį. Apeliacinės instancijos teismas Pirkimų sąlygas, kuriose įtvirtinta maisto produktams skirtina didžiausia lėšų suma, pripažino kaip tinkamai apibrėžiančias pirkimų objektus. Ieškovės vertinimu, pirkimų objektas nėra apibrėžtas, nes atsakovė jo neapibrėžė, kaip buvo prašoma, nurodydama bent pusę privalomai išperkamo kiekio.
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių ginčas kilo daugiau dėl perkamų maisto produktų minimalaus kiekio apibrėžties, o ne dėl tinkamo kainodaros taisyklių taikymo. Nors šie institutai yra susiję, bet vis tiek netapatūs ir atskirai reguliuojami VPĮ (35 straipsnio 2 dalies 8 ir 13 punktai bei 87 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Taigi šalys iš esmės nesutaria ne dėl to, ką (kokius produktus) perkančioji organizacija kitų subjektų naudai siekia įsigyti, o koks bus minimalus šių subjektų poreikio kiekis.
60. Ieškovės cituojamoje kasacinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 buvo spręsta kitokio pobūdžio nei šioje byloje kilusi situacija, kai į bendrą (fiksuotą) prekių pirkimo kainą tiekėjai turėjo įtraukti neapibrėžto turinio ir apimties šių prekių garantinio remonto paslaugas. Tąkart kasacinis teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija ne tik netinkamai apibrėžė pirkimo objektą, bet ir nepagrįstai garantinio taisymo paslaugoms atskirai nenustatė fiksuoto įkainio kainodaros. Būtent tokių faktinių aplinkybių ir teisės normų taikymo kontekste kasacinio teismo buvo pateikti aiškinimai dėl viešojo pirkimo sutarties kontrahentams tenkančios rizikos lygiateisio paskirstymo.
61. Nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygose buvo atskirai įtvirtintas fiksuoto įkainio su peržiūra sutarties kainos apskaičiavimo būdas detaliai apibrėžtam produktų kiekio maksimaliam poreikiui, kurio konkreti išraiška, kaip konstatavo teismai, nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos valios ir veiksmų. Neginčytina, kad tiekėjų interesus gali pažeisti ne tik nekonkrečiai, netiksliai apibrėžtas pirkimo objekto turinys, bet ir kiekis. Vis dėlto būtent tais atvejais, kai neįmanoma tiksliai apibrėžti (nustatyti) pirkimo objekto kiekybinės išraiškos, sutartinė atsakomybė ir rizika šalims paskirstoma taikant fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdą.
62. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad perkančioji organizacija netinkamai taikė viešojo pirkimo sutarčių kainos apskaičiavimo būdą. Be to, kaip nurodyta pirmiau, maksimalus kiekvienos švietimo ir ugdymo įstaigos įsigytinų produktų kiekis ir tam išleistina lėšų suma buvo detaliai nurodyti Pirkimo sąlygose. Akivaizdu, kad šie rodikliai iš esmės neturėtų didėti ne tik dėl Pirkimo sąlygų, kuriose sutarties vertės apibrėžtos kaip maksimalios, bet ir dėl visuotinai žinomos aplinkybės, kad švietimo įstaigose per metus vaikų skaičius dėl įvairiausių priežasčių (daugiausia dėl ligų) paprastai svyruoja mažėjimo linkme.
63. Šalių ginčui spręsti neaktualūs ieškovės nurodomos kasacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017teisės išaiškinimai, nes jie pateikti vertinant situaciją, kai, nustačius fiksuotos kainos taisyklę, kartu buvo nurodyta, kad perkamų prekių kiekis gali didėti arba mažėti net 30 proc. nekeičiant bendros sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 53 punkte nurodytos pirkimo objektus charakterizuojančios aplinkybės laikytinos pakankamai tiksliomis ir aiškiomis bei užtikrinančiomis tiekėjų galimybes tinkamai parengti pasiūlymus ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. 
64. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į kelias aplinkybes. Pirma, ieškovė pati procese įrodinėjo, kad pagal jos sudarytų sutarčių praktiką kai kurios švietimo įstaigos decentralizuotų pirkimų atveju nurodydavo minimalų perkamų produktų kiekį (70 arba 80 proc.), taigi maisto produktų pardavimo ir pristatymo srityje ji turėjo patirties ir galėjo objektyviai numatyti įprastinius vaikų lankomumo rodiklius; antra, ieškovės prašomas įtvirtinti 50 procentų minimalus bendras išpirktinų prekių kiekis suponuoja silpnos prekių kiekio ir įkainio kainos koreliacijos vertinimą; trečia, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pagal viešojo pirkimo sutartis prekių kiekio užsakymas gali būti keičiamas atitinkamu periodiškumu, taigi abu kontrahentai prisitaiko prie kintančios sandorių vykdymo situacijos; bet kokiu atveju tiekėjai prisiima tam tikrą riziką, nes siūlo įkainius prekėms, kurias reikia pristatyti ne iš karto, o palaipsniui (dalis šios rizikos sumažinama peržiūros taisyklėmis); ketvirta, ieškovė neįrodė, kad pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas atsakovė būtų neribojama visiškai laisvai atsisakyti sutartinių įsipareigojimų, nepriklausomai nuo užsakymų apimties sumažėjimo priežasčių objektyvumo.
65. Kita vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad, neginčijant perkančiosios organizacijos objektyvaus nežinojimo apie tikslų būsimų prekių užsakymų apimtį, ji ateityje turėtų prieinamomis priemonėmis palengvinti tiekėjų dalyvavimą panašaus pobūdžio viešuosiuose pirkimuose, ypač jei bus kartojama centralizuotų įsigijimų praktika, kurios rezultatai labiausiai bus žinomi sutartis sudariusiems tiekėjams, inter alia, viešojo pirkimo sąlygose nurodyti kelerių pastarųjų metų vaikų lankomumo statistinius duomenis, informaciją apie galimą vaikų skaičiaus ugdymo įstaigose didėjimo ar mažėjimo prognozes, tendencijas. Papildoma pirkimo objektą apibūdinanti informacija suponuoja tiek tiekėjų, tiek perkančiųjų organizacijų interesų užtikrinimą.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

66. Atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą, o kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo jo keisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje ieškovės kasacinis skundas atmestinas, tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios sumokėtą žyminį mokestį už kasacinio skundo padavimą ir patirtas išlaidas advokatui rengiant kasacinį skundą, neatlygintinos.
68. Pagal pateiktus įrodymus atsakovė patyrė bendrai 11 131,42 Eur atstovavimo išlaidų už šių procesinių dokumentų – atsiliepimo į kasacinį skundą ir prašymo įpareigoti ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.14 ir 8.16 punktų reikalavimus (atitinkamai 2309,62 Eur (1,7 x 1358,60 Eur (2019 m. 4 ketv.) ir 543,44 Eur (0,4 x 1358,60 Eur (2019 m. 4 ketv.)), atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už šių procesinių dokumentų parengimą tenkintinas iš dalies – priteistinas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 2853,06 Eur (2309,62 Eur + 543,44 Eur).
69. Ieškovė kasaciniame skunde teismo, inter alia, prašo dėl nagrinėjamo ginčo pobūdžio ir atsakovės pajėgumo ginti savo interesus šiai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Savo poziciją ieškovė grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, inter alia, suformuota atsakovės atžvilgiu, pagal kurią teismas, spręsdamas, ar ir kokio dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas; nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019).
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sudėtingumą ir naujumą, šalių argumentus bei elgesį procese, taip pat bylos apimtį, konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo atsakovės procesiniuose dokumentuose teiktos pozicijos išsamumo, pagrįstumo ir apimties, nagrinėjami teisės klausimai nėra sudėtingi, šalių nesutarimui spręsti svarbių tiekėjų teisinio suinteresuotumo klausimų jurisprudencija aiški ir nuosekli, todėl bent jau kasaciniame procese atsakovė savo interesus galėjo ginti savarankiškai. Nors byloje dalyvaujančio asmens teisė, nepriklausomai nuo jo statuso, pasitelkti atstovą procese iš esmės neribotina, tačiau tai per senereiškia, kad jo atstovavimo išlaidų atlyginimas turėtų visais atvejais, neatsižvelgiant į svarbias aplinkybes, būti priteistas iš ginčą pralaimėjusios šalies.
71. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
72. Darytina išvada, kad jei išimtiniais, konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstais atvejais teismas gali nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos jį priteisdamas didesnį nei nurodyti dydžiai Rekomendacijose, tai dėl kitokio pobūdžio svarbių priežasčių teismas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus gali nuspręsti priešingai, t. y. priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, įtvirtintą Rekomendacijose, mažinti ar jo visai nepriteisti. Kasacinio teismo praktikoje buvo ne vieną kartą spręsta dėl konkrečių aplinkybių viešojo administravimo subjektams (savivaldybėms) sumažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ar visiškai jo nepriteisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 46 punktą; 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 72 punktą).
73. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia nukrypti nuo įprastinių bylinėjimosi išlaidų taisyklių taikymo ir kasacinį procesą laimėjusiai atsakovei iš ieškovės nepriteisti teismo proceso išlaidų kasaciniame procese atlyginimo taip, inter alia, mažindama bendrą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą.
74. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.