Civilinė byla Nr. e3K-3-272-378/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01381-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2; 2.6.11.4.3; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 19 d. nutarčių peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fegda“ ir tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“, bei pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir konkurso procedūrų grąžinimo į pasiūlymų vertinimo stadiją, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fegda“, tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, tiekėjų teisę paaiškinti su trūkumais pateiktus pasiūlymus, tikslinti neaiškius duomenis apie kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams ir šios informacijos pripažinimą melaginga, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „Panevėžio keliai“ (toliau – ir ieškovė):

2.1.                      civilinėje byloje Nr. e2-4224-653/2019 (toliau – civilinė byla Nr. 1), patikslinusi savo pirminį prašymą, teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, patvirtinti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, apie kurį ieškovė buvo informuota 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. A39-1135/19(3.10.15-UK) „Dėl pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti sutartį“; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti viešojo pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

2.2.                      civilinėje byloje Nr. e2-1348-653/2020 (toliau – civilinė byla Nr. 2) teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A39-1363/19(3.10.15-INF) „Dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudarytą sutartį“; 2) pripažinti atsakovės ir trečiųjų asmenų tiekėjų grupės, sudarytos iš uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ir tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ (toliau – ir tretieji asmenys, Tiekėjų grupė), 2019 m. lapkričio 8 d. sudarytą viešojo darbų pirkimo sutartį (toliau – Sutartis) negaliojančia; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti viešojo pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, atmesti Tiekėjų grupės pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę.

3. Ieškovė ieškiniuose nurodė, kad dalyvavo perkančiosios organizacijos vykdytame tarptautinės vertės viešajame pirkime „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“, Pirkimo Nr. 432089 (toliau – Konkursas), kurio sąlygose, inter alia(be kita ko), nustatyti šie reikalavimai:

3.1.                      81.1 punkte „Pasiūlymų vertinimo kriterijai, inter alia, įtvirtintas T2 kriterijus „Papildoma statinio garantinio termino trukmė metais“; kriterijaus lyginamasis svoris – 4 balai; 81.6 punkte paaiškinta, kaip skiriami balai už šį kriterijų: iki 1 metų imtinai – 0 balų; nuo 1 metų iki 2 metų imtinai – 2 balai; nuo dvejų metų ir daugiau – 4 balai; tiekėjai savo pasiūlymuose turi nurodyti papildomą statinio garantinio termino trukmę metais, (T2); papildoma statinio garantinio termino trukmė metais – tiekėjo suteikiamas papildomas terminas, viršijantis minimalų teisės aktais nustatytą garantinį terminą (5 metai) (toliau kartu – ginčo Konkurso sąlyga Nr. 1, Garantijos trukmės sąlyga);

3.2. 32.4.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ir kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi užtikrinti, kad darbus vykdys patyrę bei atitinkama tvarka kvalifikuoti specialistai, tarp kurių būtų bent 1 (vienas) specialistas, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos – gatvės; kiti transporto statiniai (atraminės sienelės, viadukai); statinio statybos vadovas turi turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių per paskutinius 10 metų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį, einant statinio statybos vadovo pareigas statant atitinkamai statinių grupei priskirtą statinį;

Be kitų įrodymų, Konkurso dalyviai turi pateikti statybos vadovo gyvenimo aprašymą su darbų sąrašu, kuriame būtų aiškiai nurodyta reikalaujama patirtis atitinkamoje srityje. Specialisto patirtis einant statinio statybos vadovo pareigas bus laikoma tinkama tik tuo atveju, jei bus pateikti dokumentai apie jo paskyrimą eiti pareigas ir ar tuo metu specialistas turėjo dokumentą (kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą), leidžiantį jam eiti statybos vadovo pareigas tam tikroje statinių grupėje ir darbų srityje, taip pat dokumentai, patvirtinantys kiekvieno specialisto darbo patirtį objekte – užbaigto objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas arba statybos užbaigimo aktas, kuriuose nurodytas atitinkamas specialistas (toliau kartu – ginčo Konkurso sąlyga Nr. 2, Profesinio pajėgumo sąlyga).

4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, įvertinusi jos pasiūlymą, visiškai nepagrįstai bei nesąžiningai nusprendė, kad jame nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmė, išreikšta kaip „nuo 2 metų“, yra neaiški, todėl pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų, o paaiškindama papildomos garantinio termino trukmės išraišką, ieškovė pakeitė savo pasiūlymo esmę. Ieškovė teigia, jog ji papildomą statinio garantinio termino trukmę savo pasiūlyme nurodė būtent taip, kad jos išraiška atitiktų Konkurso sąlygų (81.6 punkto) formuluotę, pagal kurią skiriami 4 ekonominio naudingumo balai. Ieškovė savo iniciatyva paaiškino pasiūlymą, prašydama pirmiau nurodytą trukmę vertinti kaip 2.1, t. y. 2 metus ir 37 kalendorines dienas, ir patvirtindama, jog naujoji trukmės išraiška atitinka Konkurso sąlygas, pagal kurias turi būti skiriami 4 ekonominio naudingumo balai.
5. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad Tiekėjų grupė nepagrįstai pripažinta Konkurso laimėtoja, nes:

5.1. Pirma, Tiekėjų grupė, siekdama pagrįsti atitiktį Profesinio pajėgumo sąlygai, atsakovei pateikė melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją apie G. G. patirtį einant statinio statybos vadovo pareigas. Tai, kad G. G. nebuvo paskirtas statinio statybos vadovu vykdant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 48,55 km esančios Elektrėnų sankryžos rekonstravimo ir tiesimo (statybos) darbų (toliau – Elektrėnų sankryža), valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ruožo nuo 15,507 iki 16,70 km ir jungiamųjų kelių Nr. 000400401, 000400403, 000400404 kapitalinio remonto (toliau – Kelias Nr. A4) ir Kelio Nr. 4311 Šešuolėliai II–Kiaukliai ruožų nuo 0,016 iki 2,200 km, nuo 2,200 iki 4,900 km, nuo 5,500 iki 6,880 km kapitalinio remonto (toliau – Kelias Nr. 4311) sutartis, patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija). Tiekėjų grupė nesugebėjo pateikti jokių dokumentų, kurie galėtų paneigti melagingos informacijos pateikimo faktą. Net ir tuo atveju, jeigu G. G., vykdant nurodytas sutartis, iš tiesų būtų ėjęs statinio statybos vadovo pareigas, nurodytas pašalinimo pagrindas vis tiek privalėtų būti taikomas, nes atsakovei buvo teikiama melaginga informacija dėl G. G. patirties trukmės.

5.2. Antra, atsakovė ignoravo teisės aiškinimo taisyklę, jog neribotas kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančių duomenų tikslinimas yra negalimas. Šiuo atveju atsakovė mažiausiai 6 kartus Tiekėjų grupės prašė patikslinti (papildyti), o Tiekėjų grupė mažiausiai 7 kartus tikslino (pildė) duomenis (dokumentus), kuriais grindžiama trečiųjų asmenų atitiktis Profesinio pajėgumo sąlygai.

5.3. Trečia, tokio neteisėto duomenų tikslinimo metu atsakovei buvo pateikti visiškai nauji dokumentai, kuriais taip pat tinkamai nepagrindžiama G. G. kvalifikacija. Tiekėjų grupė teigė, kad G. G. ėjo statinio statybos vadovo pareigas, vykdant prekybos centro ir administracinio pastato Vilniuje, Naugarduko g. 84, statybos darbus (toliau – Naugarduko projektas), UAB „Fegda“ veikė kaip subrangovė, tačiau pagal teismų praktiką statybos vadovo įgyta patirtis, kai jis buvo paskirtas ne rangovo, negali būti įrodymu, pagrindžiant kvalifikacijos atitiktį. Vertinant atliktus darbus, susijusius su prekybos centro „Rimi“ pastato statyba Vilniuje, Kareivių g. 11A (toliau – Kareivių projektas), visai neatsižvelgta į aplinkybes, kad G. G. nebuvo vienintelis statinio statybos vadovas, paskirtas vykdyti šį projektą, be to, didžioji dalis šio projekto darbų net nebuvo susijusi su Konkurso sąlygose nustatyta statinių grupe, kurią statant G. G. turėtų būti įgijęs patirties. Atsakovei taip pat nebuvo pateikti visi Konkurso sąlygų reikalaujami dokumentai, kurie galėtų pagrįsti G. G. patirtį vykdant garažų paskirties pastato su administracinėmis patalpomis Vilniuje, Liepkalnio g., statybos darbų projektą (toliau – Liepkalnio projektas).

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

 

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. sausio 6 d. sprendimais ieškovės ieškinius civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 atmetė, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės sprendimai dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimo yra teisėti; šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo(civilinė byla Nr. 1) teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2019 m. birželio 14 d. rašte tiekėjams paaiškino, jog ginčo Konkurso sąlygoje Nr. 1 įtvirtinta papildoma statinio garantinio termino trukmė nurodoma metais, vertinamas skaičius, patenkantis į nurodytus intervalus, pavyzdžiui, jeigu T2=2,1, pasiūlymui bus suteikiami 4 balai.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl Konkurso sąlygų neaiškumo, pažymėdamas, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl jų paaiškinimo, neginčijo jų, be to, visi Konkurse dalyvavę tiekėjai nurodė konkretų metų skaičių, kuriam siūlo suteikti papildomą statinio garantinį terminą.
9. Įvertinęs Garantijos trukmės sąlygos turinį, Konkurso sąlygų paaiškinimą, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmė „nuo 2 metų“ nekonkreti ir neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų, nes ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 ieškovė nurodė ne kaip tikslų skaičių, o kaip abstraktų, neapibrėžtą teiginį.
10. Teismas nurodė, kad ginčo Konkurso sąlyga Nr. 1 yra susijusi su viešojo pirkimo sutarties objektu, su jos vykdymo sąlygomis, t. y. yra susijusi su pasiūlymo siaurąja prasme dalimi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad statinio garantinis terminas savo esme negali būti apytikslis, nes su šiuo terminu yra susijusios tam tikros pirkėjo garantijos gauti kokybiškas prekes, paslaugas, darbus. Dėl to ginčo pasiūlyme nurodyta neaiški papildoma statinio garantinio termino trukmė neleistų perkančiajai organizacijai įsitikinti, kokiomis sąlygomis ieškovė siūlo sudaryti pirkimo sutartį.
11. Teismas pagal kasacinio teismo išaiškinimus nurodė, kad pasiūlymo trūkumais negali būti laikomi tokie trūkumai, kurių ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Įvertinęs tai, kad ieškovės nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmės reikšmė gali būti paaiškinama, nurodant bet kokį skaičių nuo 2 metų, ir tai, jog ieškovė, aiškindama šią reikšmę, galėtų nurodyti bet kurį konkretų skaičių, priklausomai nuo jos pačios valios ir pasirinkimo, teismas konstatavo, kad ginčo pasiūlymo paaiškinimas negalėjo būti vertinamas kaip leidžiamas ir pateisinamas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ). Teismas sprendė, kad ieškovė, patikslinusi pasiūlymą, akivaizdžiai pakeitė pasiūlymo esmę, dėl to Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo juos atitinkantis (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).
12. Teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimai, jog perkančioji organizacija pagal Konkurso sąlygas už pasiūlytą papildomą garantinio termino trukmę galėjo jai skirti tiek 4, tiek 2 balus, tiek ir 0 balų, patvirtina ieškovės pasiūlytos termino trukmės neaiškumą, todėl perkančioji organizacija negalėjo nei įvertinti šios trukmės, nei prašyti ją patikslinti. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų, todėl perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai jį atmetė.
13. Dėl trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimo(civilinė byla Nr. 2) teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 1, kurioje ieškovė atsisakė savo reikalavimo, susijusio su laimėtojų pasiūlymo atitiktimi, ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, todėl nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą Nr. 2. Civilinėje byloje Nr. 1 buvo ginčijamas atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti Sutartį, o civilinėje byloje Nr. 2 skundžiamas atsakovės 2019 m. spalio 8 d. sprendimas, priimtas iš naujo įvertinus tiekėjų pasiūlymus.
14. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią leidžiama tikslinti, papildomai paaiškinti, pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, pažymėjo, kad atsakovės kreipimąsi į Tiekėjų grupę dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo lėmė pačios ieškovės pretenzijose nurodyti argumentai dėl trečiųjų asmenų pateiktų duomenų nepagrįstumo, neatitikties tikrovei.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė kreipėsi ir į antroje vietoje pasiūlymų eilėje likusią Tiekėjų grupę jų prašydama pateikti aktualius duomenis, patvirtinančius pašalinimo pagrindų nebuvimą, kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, kurie nebuvo pateikti kartu su pasiūlymu. Teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad tokių patikslinimų galėjo būti mažiau, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė, vykdydama pareigą įsitikinti tiekėjų kvalifikacija bei leisdama tiekėjams pateikti naujus duomenis dėl atitikties ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2, būtų padariusi esminį VPĮ pažeidimą.
16. Atsakovei buvo pateikti UAB „Fegda“ įsakymai dėl G. G. skyrimo statinio statybos vadovu, taigi, atsakovė neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog G. G. nebuvo paskirtas statinio statybos vadovu ar toks paskyrimas buvo fiktyvus, o įsakymai – suklastoti. Tretieji asmenys nesiekė įrodyti, kad statybos vadovu paskirtas G. G. faktiškai vykdė darbus pagal Elektrėnų sankryžos, Kelio Nr. A4 ir Kelio Nr.4311 sutartis, todėl tikslingai neteikė Profesinio pajėgumo sąlygoje nurodytų dokumentų, patvirtinančių specialisto darbo patirtį šiuose objektuose. Tiekėjų grupė nurodyto darbuotojo patirtį (kaip papildomai paskirto statinio vadovo tuo atveju, jei pagrindinis statinio vadovas negalėtų eiti pareigų) siekė įrodyti kitais dokumentais, t. y. įsakymais dėl statinio statybos vadovo skyrimo bei statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 (toliau – STR 1.06.01:2016), 31 punktu, pagal kurį statinio statybos vadovo veikla prasideda nuo jo paskyrimo į šias pareigas ir trunka iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos.
17. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Tiekėjų grupės argumentavimo pagrįstumo vertinimas yra susijęs su teisiniu vertinimu, o ne su objektyvios tiesos nustatymu. Atsakovė pripažino, kad tokių Tiekėjų grupės pateiktų duomenų nepakanka statybos vadovo patirčiai pagrįsti, taigi trečiojo asmens pateiktų dokumentų nepakankamumas yra susijęs su kvalifikacijos atitikties vertinimu, o ne su melagingos informacijos teikimu, siekiu suklaidinti perkančiąją organizaciją.
18. Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiųjų asmenų, reaguojant į ieškovės prašymus, atlikti statybos vadovo patirties skaičiavimo trukmės patikslinimai sietini su siekiu ištaisyti trukmės apskaičiavimo klaidas (netikslumus) ir neįrodo informacijos melagingumo.
19. Teismas, įvertinęs Kelių direkcijos raštų turinį (ši nurodė neturinti duomenų, ar G. G. buvo paskirtas atsarginiu vadovu), padarė išvadą, kad šiais raštais neįrodyta, jog G. G. nebuvo paskirtas papildomu (atsarginiu) statinio statybos vadovu, t. y. jais neįrodyta jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas pripažino, kad ieškovė motyvuotai nurodė argumentus, siekdama pagrįsti, jog Tiekėjų grupės pateikta informacija yra melaginga, tačiau tokius ieškovės argumentus vertino kaip prielaidas, o ne vienareikšmę, akivaizdžią informaciją, kuri suteiktų perkančiajai organizacijai teisę vykdant Konkurso procedūras vertinti Tiekėjų grupės nurodytą informaciją ne kaip nepakankamą kvalifikacijos atitikčiai pagrįsti, bet kaip melagingą.
20. Dėl G. G. patirties vykdant Naugarduko projektą teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo pateikta generalinės rangovės UAB „Mitnija“ pažyma, kurioje nurodyta, jog G. G. ėjo statinio statybos vadovo pareigas sutarties vykdymo laikotarpiu, be to, šis darbuotojas pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą, todėl ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai vertino nurodytą G. G. patirtį Naugarduko projekte kaip atitinkančią Konkurso sąlygas, tuo labiau kad atsakovei buvo pateikti būtent tie dokumentai, kurie buvo nurodyti Konkurso sąlygose, o vien tai, kad nebuvo pateiktas generalinės rangovės įsakymas dėl statybos vadovo skyrimo, vertinant kitus pateiktus dokumentus, nesuteikė pagrindo atsakovei pripažinti, jog G. G. neturėjo patirties eiti atitinkamas pareigas.
21. Ieškovės argumentus dėl G. G. patirties trūkumo pagal Kareivių projektą teismas atmetė kaip nepagrįstus, atsižvelgdamas į užsakovės UAB „MD KLP“ pažymą, kurioje nurodyta, jog būtent G. G. buvo paskirtas statinio statybos vadovu sutarties vykdymo laikotarpiu ir kad jo konkreti pareigų projekte trukmė yra 5,5 mėn., o UAB „Fegda“ darbus pagal sutartį atliko statant statinį, priskirtą susisiekimo komunikacijų grupei ir kelių (gatvių) pogrupiui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šio neturinčio materialiojo suinteresuotumo dėl ginčo išsprendimo asmens nurodytų duomenų teisingumu, tuo labiau kad būtent šiuos duomenis atsakovė reikalavo pateikti kvalifikacijai pagrįsti.
22. Be to, teismo vertinimu, statinio statybos darbų vadovo patirties trukmės skaičiavimo pagrįstumą, vertinant Naugarduko, Liepkalnio ir Kareivių projektus, papildomai patvirtina trečiojo asmens pateikta specialisto išvada, o šios ieškovė neginčijo. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalimi, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ IV skirsnio 8 punktu patvirtinama tai, kad vykdant Kareivių projektą darbai buvo atlikti statant statinius, priskiriamus susisiekimo paslaugų statinių grupei, t. y. kaip nustatyta Profesinio pajėgumo sąlygoje. Pagrindinio partnerio įsakymas, darbų užbaigimo aktas patvirtina, kad buvo atlikti atitinkami darbai ir statinio statybos vadovu šiems darbams atlikti buvo G. G., o vien tai, kad galimai buvo paskirtas ir kitas statybos vadovas, teismo vertinimu, neprieštarauja kitiems pateiktiems įrodymams ir nesudaro pagrindo nesivadovauti pažymoje nurodyta informacija.
23. Dėl G. G. kvalifikacijos vykdant Liepkalnio projektą teismas nurodė, kad nors įsakymas skirti G. G. eiti statinio statybos vadovo pareigas šiame projekte yra nepasirašytas, tačiau abejones dėl jo patirties paneigia kiti dokumentai, be kita ko, užsakovės UAB „Wirtgen Lietuva“ pažyma, kurioje nurodyta konkreti G. G., kaip statinio statybos vadovo, pareigų projekte trukmė bei atliktų darbų pobūdis (susisiekimo komunikacijos grupė, kelių (gatvių) pogrupis).

III. Apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

 

24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilines bylas Nr. 1 ir Nr. 2 pagal ieškovės apeliacinius skundus, 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 19 d. nutartimis pirmosios instancijos teismo sprendimus paliko nepakeistus, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
25. Dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo(civilinė byla Nr. 1) teisėjų kolegija pažymėjo, kad siūlyti papildomos statinio garantinio termino trukmės tiekėjai Konkurse neprivalėjo, šio kriterijaus pasiūlymas išimtinai priklausė nuo paties tiekėjo valios ir už jį perkančioji organizacija galėjo skirti tik papildomus ekonominio naudingumo balus. Kita vertus, ginčo Konkurso sąlygos Nr. 1 dispozityvumas neatleidžia tiekėjo nuo pareigos savo teisę pasiūlyti papildomą statinio garantinio termino trukmę įgyvendinti tinkamai – pagal Konkurso sąlygų reikalavimus, taip pat neatleidžia ir perkančiosios organizacijos nuo pareigos tiekėjų pasiūlymus šio dispozityvaus reikalavimo aspektu vertinti pagal Konkurso sąlygų ir VPĮ reikalavimus.
26. Ieškovės pasiūlymo duomenys dėl papildomos statinio garantinio termino trukmės sudaro jos pasiūlymo siaurąja prasme dalį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pasiūlymo siaurąja prasme taisymo instituto pozicijos; tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo siaurąja prasme elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
27. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmė gali būti paaiškinama, nurodant bet kokį skaičių nuo 2 metų, priklausantį išimtinai nuo jos pačios valios ir pasirinkimo, todėl ieškovės pasiūlymo paaiškinimas, jog jos siūloma papildoma statinio garantinio termino trukmė yra 2 metai ir 37 dienos, negalėjo būti leidžiamas pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį. Todėl perkančioji organizacija dėl pasiūlytos neaiškios papildomos statinio garantinio termino trukmės negalėjo nei šios trukmės nustatyti, nei prašyti ieškovės patikslinti nurodytus pasiūlymo duomenis.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija negalėjo ieškovės, kuri turi materialinį suinteresuotumą laimėti Konkursą, pasiūliusios papildomą statinio garantinio termino trukmę, pasiūlymo prilyginti tokios trukmės nepasiūliusio tiekėjo pasiūlymui. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas neatitiktų ne tik Konkurso sąlygų reikalavimų, VPĮ, bet ir pažeistų vienodo tiekėjų vertinimo principą.
29. Teisėjų kolegija nusprendė, kad perkančioji organizacija neprivalėjo atsižvelgti į kitas, su ieškovės pasiūlyme nurodytu papildomu statinio garantiniu terminu ir vertinimu nesusijusias Konkurso sąlygas. Ieškovės skunde nurodytose Konkurso sąlygose (81.5.1 punktas ir kt.) nustatyta, kaip atitinkamų netikslių duomenų tiekėjų pasiūlymuose nurodymas bus traktuojamas, todėl nurodytų sąlygų pagrindu pateikti netikslūs duomenys ir nelemtų tokių pasiūlymų atmetimo. Tuo tarpu ginčo Konkurso sąlygoje Nr. 1 nenustatyta, kaip turėtų būti vertinamas netiksliai, neaiškiai tiekėjo pasiūlytas papildomos garantijos terminas.
30. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės paaiškinimai, jog perkančioji organizacija turėjo net tris pasirinkimo variantus, kaip vertinti jos pasiūlyme nurodytą papildomą statinio garantijos termino trukmę, tik patvirtina pasiūlymo šiuo aspektu neaiškumą. Sistemiškai aiškinant Konkurso sąlygų 81.6, 81.7 punktus, o ne analizuojant jų lingvistinę išraišką, ieškovė turėjo ir galėjo suvokti, kad pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti konkrečią, metais išreikštą papildomą statinio garantinio termino trukmę. Nepaisant to, kad perkančioji organizacija būtų galėjusi šiai trukmei skirti 4 balus pagal Konkurso sąlygų 86.1 punkto lentelę, siekiant nustatyti, kokiam konkrečiam intervalui papildoma statinio garantinio termino trukmė buvo pasiūlyta, ieškovė būtų turėjusi atlikti VPĮ draudžiamą pasiūlymo pakeitimą. Ieškovė yra patyrusi viešųjų pirkimų dalyvė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl turi prisiimti dėl savo nesugebėjimo pasiūlyti Konkurso sąlygų reikalavimus atitinkančią papildomą statinio garantinio termino trukmę kilusius padarinius.
31. Dėl trečių asmenų pasiūlymo vertinimo(civilinė byla Nr. 2) teisėjų kolegija pirmiausia pasisakė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ginčija Tiekėjų grupės pasiūlymo vertinimą, tačiau, be šios dalyvės, Konkurse dalyvavo daugiau ūkio subjektų (dar trys). Taigi, net ir tuo atveju, jei ieškovės argumentai dėl Tiekėjų grupės pasiūlymo netinkamo vertinimo būtų pripažinti pagrįstais ir reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia būtų tenkinamas, naujas viešasis pirkimas, kuriame galėtų dalyvauti ir ieškovė, nebūtų skelbiamas, o Konkurso procedūros būtų grąžinamos į pasiūlymų vertinimo stadiją. Tokiu atveju nauja pasiūlymų eilė būtų sudaroma iš Konkurse II–IV vietas anksčiau užėmusių subjektų. Taigi šiuo atveju ieškovė nebegali pagrįstai tikėtis nei Sutarties su ja sudarymo, nei finansinio atlygio gavimo.
32. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo, todėl vien šis pagrindas yra pakankamas ieškiniui atmesti, tačiau atsižvelgdama į tai, jog yra priimtas nagrinėti ieškovės kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. 1, teisėjų kolegija nusprendė pasisakyti dėl visų ieškovės apeliacinio skundo argumentų.
33. Vertindama ieškovės argumentą dėl Tiekėjų grupės pašalinimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, teisėjų kolegija sutiko, kad nors apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės kelia abejonių Tiekėjų grupės kvalifikacija pagal Elektrėnų sankryžos, Kelio Nr. A4 ir Kelio Nr. 4311 sutartis, tačiau pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju tokios abejonės sudaro pagrindą tik konstatuoti G. G. darbo patirties nepakankamumą pagal minėtas sutartis, bet ne pateiktų duomenų apie G. G. darbo patirtį melagingumą. Pažymėjo, kad Kelių direkcija vienareikšmiškai nepaneigė, jog G. G. buvo vienas iš statinio statybos vadovų UAB „Fegda“ vykdant Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 sutartis, tik nurodė, jog visų su šiomis sutartimis susijusių dokumentų neranda, tačiau tai nereiškia, kad tokių dokumentų, kuriuose būtų minimas G. G., apskritai nėra.
34. Kaip paaiškino Tiekėjų grupė, vykdant nurodytas sutartis, buvo paskirtas ne vienas statinio statybos vadovas ir G. G. statinio statybos vadovo pareigas faktiškai eidavo tuo metu, kai pareigų dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų priežasčių negalėjo eiti kiti statinio statybos vadovai. Šiems teiginiams pagrįsti UAB „Fegda“ pateikė dokumentus, įrodančius, kad pagrindiniai statinio statybos vadovai vykdant Elektrėnų sankryžos ir Kelio Nr. 4311 sutartis ne visada galėjo eiti savo pareigas. Nors ieškovė teisingai nurodo, kad duomenų apie tai, jog, vykdant Kelio Nr. A4 sutartį, pagrindinis statinio statybų vadovas kuriuo nors laikotarpiu negalėjo vykdyti savo pareigų, nėra, tačiau tai nepaneigia UAB „Fegda“ įsakyme nurodyto fakto, kad G. G. taip pat buvo paskirtas statinio statybos vadovu vykdant šią sutartį.
35. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad G. G. patirties patikslinti skaičiavimai yra susiję su siekiu ištaisyti trukmės apskaičiavimo klaidas, netikslumus, bet ne su melagingos informacijos teikimu. Pažymėjo, kad iš atsakovės ir Tiekėjų grupės susirašinėjimo dėl G. G. patirties matyti, kad Tiekėjų grupė G. G. patirtį skaičiavo ne pagal faktinį statinio statybos vadovo pareigų ėjimo laiką, o atsižvelgdama į STR 1.06.01:2016 31 punktą. Pažymėjo, kad Konkurso dokumentuose tiksli specialistų patirties skaičiavimo tvarka nebuvo nustatyta. Taigi pradinis G. G. patirties apskaičiavimas negali būti laikomas melagingos informacijos teikimu, nes toks skaičiavimas susijęs su Tiekėjų grupės nuomone dėl jos atitikties kvalifikacijos reikalavimams, viešojo pirkimo teisinių santykių dalyvių skirtingu teisės normų ir Konkurso sąlygų reikalavimų aiškinimu.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad G. G. faktiškai statinio statybos vadovo pareigas ėjo tik pavaduodamas kitus statinio statybos vadovus, taip pat nereiškia, jog Tiekėjų grupė teikė melagingą informaciją apie šio specialisto pareigas, nes paaiškinimas, kad jis pavaduodavo pagrindinius statinio statybos vadovus, jo įvardijimas kaip papildomo (pakaitinio) statinio statybos vadovo nepakeičia fakto, jog jis, nors ir ne visą sutarties laikotarpį, buvo statinio statybos vadovu ir ėjo savo pareigas.
37. Nagrinėdama ieškovės argumentą dėl to, kad, pažeisdama viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, atsakovė nepagrįstai leido Tiekėjui grupei tikslinti savo kvalifikaciją net 7 kartus, teisėjų kolegija pritarė ieškovei, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga ir teisė dar kartą tikslinti informaciją apie ūkio subjekto pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį taikytina tik pradiniam, bet ne pakartotiniam kvalifikacijos duomenų aiškinimui (tikslinimui). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertino, kad visi Tiekėjų grupės pateikti paaiškinimai ar patikslinimai yra susiję, pirma, su pačios ieškovės teikta informacija, antra, su pradiniais šio dalyvio pateiktais kvalifikaciją pagrindžiančiais duomenimis bei duomenimis dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo.
38. Kaip matyti iš atsakovės ir Tiekėjų grupės susirašinėjimo, net ir po kelių Tiekėjų grupės pateiktų paaiškinimų bei patikslinimų atsakovei nepakako duomenų sprendimui, ar atmesti Tiekėjų pasiūlymą, ar pripažinti jį atitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimus, priimti, todėl perkančioji organizacija pagrįstai tęsė duomenų dėl Tiekėjų grupės atitikties kvalifikacijos reikalavimams bei dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų egzistavimo tikslinimą. Teisėjų kolegija vertino, kad nesuteikimas Tiekėjų grupei teisės paaiškinti ar patikslinti savo kvalifikacijos bei pašalinimo pagrindų nebuvimo tokiu atveju neatitiktų VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatų, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
39. Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus dėl G. G. netinkamos darbo patirties skaičiavimo Kareivių projekte. Tokia išvada grindžiama Kareivių projekto užsakovės UAB „MD KLP“ pažyma apie vykdytų pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. sutartį „Gerbūvio darbų sklypo ribose ir už sklypo ribų, lauko inžinerinių tinklų įrengimo objekte „PC „Rimi“ komercinės paskirties pastato statyba Kareivių g. 11A, Vilnius“ darbų, aktualių Tiekėjų grupės kvalifikacijai pagrįsti (susisiekimo komunikacijų grupės, kelių (gatvių) pogrupio darbai), trukmę. Todėl tai, kad Kareivių projekto vykdymo metu buvo atliekami ir kitokie statybos darbai, kuriems vadovavo kiti statybų vadovai, G. G. darbo patirties skaičiavimui įtakos neturi. Be to, aplinkybė, kad Kareivių projekte buvo daugiau nei vienas statinio statybos vadovas, nepaneigia jo darbo patirties šiame objekte įgijimo fakto ir dėl tos priežasties, kad būtent G. G. pasirašė 2012 m. rugpjūčio 16 d. sutarties objekto priėmimo aktą.
40. Vertindama ieškovės argumentą dėl negalimumo vertinti G. G. darbo patirtį Liepkalnio projekte, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Tiekėjų grupė yra pateikusi įsakymą dėl G. G. skyrimo statinio statybos vadovu Liepkalnio projekte, tačiau minėtas įsakymas yra nepasirašytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien toks nepasirašytas įsakymas iš tiesų nebūtų galėjęs įrodyti G. G. darbo patirties Liepkalnio projekte, jei į bylą nebūtų pateikti kiti įrodymai, patvirtinantys, kad G. G. ėjo statinio statybos vadovo pareigas šiame projekte. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Liepkalnio projekto užsakovė UAB „Wirtgen Lietuva“ patvirtinime dėl tinkamai įvykdytos sutarties nurodė, jog G. G. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. spalio 10 d. ėjo statinio statybos vadovo pareigas, atliekant darbus susisiekimo komunikacijų grupei, kelių (gatvių) pogrupiui priskirtame statinyje. Ši pateikta informacija įrodo, kad G. G. iš tiesų buvo statinio statybos vadovu Liepkalnio projekte, ir tas faktas, jog UAB „Fegda“ įsakymas dėl šio specialisto skyrimo statinio statybos vadovu yra nepasirašytas, to paneigti negali.
41. Vertindama ieškovės argumentą dėl negalimumo vertinti G. G. darbo patirtį Naugarduko projekte, teisėjų kolegija sutiko su ieškove, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 suformuotą praktiką, G. G. statinio statybos vadovu Naugarduko projekte turėjo paskirti UAB „Mitnija“, o ne UAB „Fegda“, tačiau viena aplinkybė, jog į bylą yra pateiktas 2016 m. balandžio 4 d. UAB ,,Fegda“ (subrangovės) įsakymas, kuriuo G. G. Naugarduko projekte skiriamas statinio statybos vadovu, nereiškia, kad ir UAB „Mitnija“ nebuvo priėmusi atitinkamo sprendimo dėl G. G. skyrimo statinio statybos vadovu.
42. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, skirtingai nei ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutartyje, nagrinėjamu atveju būtent rangovė UAB „Mitnija“ yra išdavusi pažymą, kurioje nurodyta ne tik tai, jog UAB „Fegda“ tinkamai atliko darbus šiame projekte, darbų trukmė 2016 m. balandžio 20 d. – 2017 m. lapkričio 10 d., bet ir tai, kad statinio statybos vadovu nurodytu laikotarpiu buvo G. G.. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, byloje yra pateiktas ir galutinis Naugarduko projekto darbų perdavimo–priėmimo aktas, pasirašytas būtent G. G.. Taigi nurodytų dokumentų visuma leidžia ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 atitikčiai patikrinti įskaičiuoti G. G. darbo patirtį Naugarduko projekte.
43. Teisėjų kolegija papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad Tiekėjų grupė buvo pateikusi dokumentus ir dėl G. G. 16 mėn. patirties ,,Lidl“ sandėliavimo paskirties pastato, esančio Erdvės g. 41, Ramučiai, Kauno r., teritorijos dangų įrengimo darbais projekte (toliau – „Lidl“ projektas) (laikotarpis nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d.). Nei atsakovė, nei ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl ši G. G. patirtis negalėtų būti skaičiuojama vertinant Tiekėjų grupės atitiktį Profesinio pajėgumo reikalavimui, tuo labiau kad „Lidl“ projekto laikotarpis netgi nesutampa su kitais Tiekėjų grupės nurodytais projektais. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei Naugarduko projektas nebūtų įskaičiuotas į G. G. patirties trukmę, net ją skaičiuojant pagal atsakovės taikytą skaičiavimo tvarką, šio specialisto patirtis vis tiek būtų pakankama ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 atitikčiai pagrįsti.

1. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

44. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 1 panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

44.1.                      Teismai netinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros, suteikė nepagrįstą prioritetą formalių reikalavimų pažeidimui, bet ne turiningajam ieškovės pateiktų dokumentų ir duomenų visumos vertinimui, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią viešųjų pirkimų procedūrų formalizavimas yra pateisinamas tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).

44.2.                      Visus Konkurso sąlygų reikalavimus atitinkančio ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atmetimas vien dėl tariamos netinkamos papildomos garantijos trukmės, kuri nebuvo privalomas pasiūlymų vertinimo kriterijus, apibrėžties yra visiškai neproporcinga, nepagrįstai ūkio subjektų konkurenciją Konkurse ribojanti, racionalaus lėšų panaudojimo tikslui prieštaraujanti bei turiningojo vertinimo principo neatitinkanti priemonė.

44.3.                      Prioritetą suteikus turiningajam pasiūlymų vertinimui, konkreti papildomos garantijos trukmė neabejotinai galėjo būti nustatyta: 1) prilyginant trumpiausiai galimai pagal jame nurodytą reikšmę, t. y. 2 metai ir 1 diena; 2) vertinant lingvistiškai, galėjo būti prilyginama lygiai 2 metams.

44.4.                      Negalint identifikuoti konkrečios papildomos garantijos trukmės, ieškovės pasiūlymas turėjo būti vertinamas pagal likusius pasiūlymų vertinimo kriterijus, už papildomą garantijos trukmę pasiūlymui balų neskiriant iš viso. Toks vertinimas savo sukeliamais padariniais būtų kur kas proporcingesnis ir logiškesnis. Tariamai neaiškios papildomos statinio garantinio termino trukmės pateikimo teisiniai padariniai negalėjo būti sunkesni nei pasiūlytos papildomos garantijos trukmės nevertinimas.

44.5.                      Neatmesdama pasiūlymo, atsakovė Konkurse būtų užtikrinusi konkurenciją. Konstatavus, kad ieškovė netinkamai įgyvendino teisę pasiūlyti papildomą garantijos trukmę, kiti Konkurse dalyvaujantys tiekėjai, pasiūlę papildomą garantijos trukmę, turėtų pranašumą bei galimybę surinkti didesnį kiekį ekonominio naudingumo balų.

44.6.                      Pasiūlymo vertinimo formalumą patvirtina ir faktas, kad net ir netikslių duomenų dėl privalomųjų pasiūlymų vertinimo kriterijų pateikimas ne visuomet lemia pasiūlymų atmetimą (pvz., Konkurso sąlygų 43.1, 63, 66 punktai).

44.7.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nebuvo nagrinėta, kokius teisinius padarinius sukelia netinkamas teisės pretenduoti į papildomus ekonominio naudingumo balus įgyvendinimas. Tokių teisinių padarinių atskleidimas yra reikšmingas, nes perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų sąlygose vis dažniau įtvirtina dispozityvius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi formuoja ydingą pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo praktiką, kai visus privalomuosius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus atitinkantis ir pagal juos įvertinti galimas pasiūlymas yra atmestinas išimtinai tik dėl suklydimo pateikiant duomenis, susijusius su dispozityviojo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi.

45. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. 1 palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

45.1.                      Pasiūlymo siaurąja prasme trūkumų sąsaja su ekonominio naudingumo kriterijais nelemia švelnesnio tokių trūkumų vertinimo. Ieškovė, nusprendusi pasinaudoti teise gauti papildomus ekonominio naudingumo balus, turėjo pareigą laikytis Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovė nepagrįstai skirsto Konkurso sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus į privalomus ir neprivalomus. Toks skirstymas bet kuriuo atveju nepaneigia pareigos laikytis Konkurso sąlygų.

45.2.                      Teismai nenukrypo nuo turiningojo pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo principo. Atsižvelgdami į ieškovės pasiūlyme nustatytų trūkumų dėl papildomos statinio garantinio termino trukmės išraiškos pobūdį (trukmė galėjo būti paaiškinama ir interpretuojama nurodant bet kokį skaičių nuo 2 metų ir skirtingi subjektai galėjo nurodyti visiškai skirtingus skaičius, priklausomai nuo jų pačių pasirinkimo ir nuo jų pačių valios) teismai pagrįstai sprendė, kad: atsakovė negalėjo nustatyti konkrečios trukmės, elgesys pačiai sprendžiant dėl pasiūlytos papildomos statinio garantinio termino trukmės peržengtų turiningojo pasiūlymo vertinimo ribas, būtų nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos dėl suabsoliutinto turiningojo pasiūlymo vertinimo; negalėjo kreiptis į ieškovę ar leisti jai savo iniciatyva papildyti, paaiškinti ar patikslinti Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkančią neapibrėžtos trukmės papildomą statinio garantinio termino trukmę, nes tai būtų lėmę draudžiamą pasiūlymo esmės keitimą; taip pat negalėjo išvis nevertinti ieškovės pasiūlymo dalies dėl pasiūlytos papildomos statinio garantinio termino trukmės, nes tokiu būdu būtų ieškovei suteiktas konkurencinis pranašumas, leidžiant nesilaikyti Konkurso sąlygų.

45.3.                       Ieškovės siūloma suformuluoti nauja taisyklė, nustatant tris pasiūlymų kategorijas, t. y. pasiūlymą plačiąja prasme, o pasiūlymą siaurąja prasme išskirti į du tipus – tuos, kurie dėl juose nustatytų trūkumų turi būti atmetami, ir tuos, kurie gali būti vertinami toliau, neatitinka VPĮ nustatyto reguliavimo (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 9 dalis, 2 straipsnio 18 dalies 1 punktas) ir teismų praktikos, pagal kurią pasiūlymo siaurąja prasme trūkumas, kuris nėra akivaizdus ir lengvai ištaisomas, lemia pasiūlymo atmetimą, nepriklausomai nuo trūkumo mažareikšmiškumo.

45.4.                      Griežtai formuojama kasacinio teismo praktika dėl pasiūlymo siaurąja prasme trūkumų vertinimo leidžia perkančiosioms organizacijoms užkirsti kelią tiekėjų manipuliacijoms bei galimai nesąžiningiems veiksmams iš pradžių pasiūlant neaiškią ekonominio naudingumo reikšmę ir vėliau ją keičiant pagal susiklosčiusią situaciją. Ginčo situacija nėra specifinė ar išskirtinė, kad lemtų poreikį kitaip nei nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje vertinti ieškovės pasiūlyme siaurąja prasme nustatytus trūkumus. Dėl ieškovės pasiūlymo trūkumo sąsajos su būtent ekonominio naudingumo kriterijais sistemiškai vertinant visą viešųjų pirkimų reguliavimą turėtų būti taikomas tik dar griežtesnis nustatytų trūkumų vertinimas.

45.5.                      Ieškovė pati neturi aiškios pozicijos dėl savo pasiūlytos reikšmės tinkamumo ir dėl to, kaip tiksliai turėjo būti įvertintas jos pasiūlymas. Ieškovė laikosi prieštaringos pozicijos, nes, viena vertus, įrodinėja, kad tinkamai nurodė ekonominio naudingumo reikšmę ir atsakovė turėjo ją vertinti, tačiau, kita vertus, pripažįsta padarytą klaidą, tik nesutinka su tokios klaidos sukeliamais padariniais.

46. Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. 1 palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

46.1.                      Teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovės pasiūlymo dalis, susijusi su papildomu statinio garantiniu terminu, yra laikytina pasiūlymo siaurąja prasme dalimi. Ieškovė, Konkurse tariamai tikslindama pasiūlymą siaurąja prasme, pateikė visiškai naujus, su pirminiu pasiūlymu nenurodytus duomenis, todėl, pakeitus pasiūlymą siaurąja prasme, perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai pašalino ieškovę iš Konkurso procedūrų. Pasiūlymo atmetimas ir pašalinimas iš Konkurso procedūrų yra vieninteliai galimi teisiniai padariniai, kurie taikytini viešųjų pirkimų dalyviui, pakeitusiam pasiūlymą siaurąja prasme.

46.2.                      Teismai tinkamai vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl pasiūlymo siaurąja prasme pakeitimo. Ieškovės siūlomi pasiūlymo siaurąja prasme pakeitimo padariniai – leidimas toliau vertinti tiekėjo pakeistą pasiūlymą – prieštarautų šiai praktikai.

46.3.                      Teismai nepažeidė turinio prieš formos principo viešuosiuose pirkimuose. Kasaciniame skunde pateikdama mažiausiai tris galimas savo pasiūlymo po pakeitimo vertinimo alternatyvas, ieškovė pati nežino, koks buvo tikrasis jos pasiūlymo turinys.

46.4.                       Net ir nustačius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, Sutarties nutraukimas būtų neproporcingas, nes jau yra įvykdyta reikšminga jos dalis. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad jos nurodomas pažeidimas turėtų įtakos Konkurso rezultatams.

47. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalį), nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė byloje prarado teisinį suinteresuotumą ir jo nebeturi dėl to, kad jos pasiūlymo atmetimas ir pašalinimas iš Konkurso procedūrų buvo patvirtintas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nors ir įvertinęs tai, kad dėl pastarojo sprendimo peržiūrėjimo priimtas kasacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto neatsižvelgė į tai, jog egzistuoja tikimybė, kad šis sprendimas bus panaikintas. Dėl to nėra jokio pagrindo kvestionuoti ieškovės teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla ar subjektinės teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

47.2.                       Be to, teisinį suinteresuotumą ieškovė būtų turėjusi net ir tuo atveju, jeigu pirmiau nurodytas kasacinis skundas nebūtų buvęs priimtas nagrinėti ir ieškovė būtų laikoma teisėtai pašalinta iš Konkurso procedūrų. Tokią išvadą pagrindžia kasacinio teismo itin plačiai aiškintinas tiekėjo suinteresuotumas. Būtent nuo šios suformuotos praktikos apeliacinės instancijos teismas nukrypo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

47.3.                       Ieškovė kaip savo suinteresuotumo pavyzdį nurodo, kad egzistuoja reali tikimybė, jog vykstančiuose teisminiuose ginčuose nedalyvaujantys tiekėjai, Konkurso procedūras grąžinus į pasiūlymų vertinimo stadiją, galėtų būti nepasiruošę atlikti Konkurso sąlygose nurodytų darbų bei su perkančiąja organizacija atsisakytų sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tokiu atveju atsakovė pirkimo objektu esantiems darbams atlikti organizuotų naują pirkimą, kuriame galėtų dalyvauti ir ieškovė.

47.4.                       Kaip papildomą savo suinteresuotumo pavyzdį ieškovė nurodo, kad pripažinus, jog Tiekėjų grupė Konkurso procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, tiesioginės ieškovės konkurentės būtų įrašytos į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. O tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Ieškovė, be jokios abejonės, turi interesą, kad viešųjų pirkimų procedūrose, kuriose dalyvauja ir ji pati, įstatyme nustatytą laiko tarpą nedalyvautų nesąžiningai besivaržantys tiekėjai, o pirkimų procedūros vyktų laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

47.5.                      Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas, CPK 176, 178 straipsniai) bei nukrypdamas nuo naujausios ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020), nepagrįstai vertino, kad nustatytos abejonės dėl Tiekėjų grupės siūlomo statinio statybos vadovo pareigų ėjimo fakto nesudaro pagrindo laikyti, jog Tiekėjų grupės pateikta informacija yra melaginga. Tokia išvada sudaro galimybę Tiekėjų grupei išvengti atsakomybės – kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš Konkurso.

47.6.                      Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tikrosios statinio statybos vadovo patirties trukmės nuslėpimą susiejo su nuomone bei skirtingu teisės normų ir Konkurso sąlygų reikalavimų aiškinimu. Tokios informacijos nuslėpimas sudaro savarankišką pagrindą Tiekėjų grupę šalinti iš Konkurso procedūrų (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

47.7.                      Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, ignoruodamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016), nepagrįstai pripažino, kad Tiekėjų grupė teisėtai net 7 kartus tikslino savo kvalifikaciją, ir netinkamai vertino Tiekėjų grupės kvalifikaciją kaip pakankamą.

48. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

48.1.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, neturėjo jokios įtakos šios nutarties priėmimui. Priešingai nei nurodo ieškovė, tai nebuvo vienas iš pagrindinių motyvų atmetant jos apeliacinį skundą. Nors ir nepripažino teisinio suinteresuotumo ieškovei, apeliacinės instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo visus jos apeliacinio skundo argumentus ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Spręsdamas dėl ieškovės teisinio (ne)suinteresuotumo apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nuoseklia kasacinio teismo praktika ir, ja remdamasis, ieškovės teisinį suinteresuotumą vertino nepriklausomai nuo jos padėties Konkurso procedūrose, individualiai atsižvelgdamas į visas šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

48.2.                      Apeliacinės instancijos teismas jau išsprendė klausimą dėl Tiekėjų grupės pateiktos informacijos pripažinimo melaginga pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą; pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo šiuo atveju spręsti dėl informacijos melagingumo ir atitinkamai pašalinti Tiekėjų grupę šiuo pagrindu iš Konkurso procedūrų. Tuo tarpu ieškovė siekia, kad kasacinis teismas iš naujo atliktų faktų vertinimą, bet tai nepatenka į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

48.3.                      Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju susidariusi situacija, kai Tiekėjų grupė pateikia duomenis ir dokumentus ir, išskyrus ieškovės pateiktas abejones dėl jų atitikties tikrovei, atsakovė neturi galimybių įsitikinti jų tikrumu, ir net užsakove buvusi Kelių direkcija taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti Tiekėjų grupės pateiktos informacijos atitikties tikrovei, negali sukelti kitokių padarinių nei tokios informacijos nenaudojimas kvalifikacijai pagrįsti. Pažymėtina, kad kita Tiekėjų grupės pateikta informacija yra visiškai pakankama atitikčiai Konkurso dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti ir Tiekėjų grupei pripažinti Konkurso laimėtoja.

48.4.                      Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad tokioje situacijoje teisingesnis ir viešųjų pirkimų principus labiau atitinkantis būtų sprendimas pašalinti Tiekėjų grupę net neturint konkrečių duomenų dėl Tiekėjų grupės pateiktos informacijos neatitikties tikrovei bei negalint tuo visapusiškai įsitikinti. Tokios praktikos įtvirtinimas būtų neproporcingas ir atgrasytų tiekėjus nuo dalyvavimo viešojo pirkimo konkursuose, jeigu bet kokie netinkamai pateikti duomenys ir dokumentai net turint visą reikiamą kvalifikaciją galėtų lemti tiekėjų pašalinimą ne tik iš to konkretaus pirkimo procedūrų, bet ir bendrai iš dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose vienerius metus.

48.5.                      Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išanalizavo atsakovės pakartotinių kreipimųsi į Tiekėjų grupę dėl jos kvalifikacijos atitikties Konkurso dokumentų reikalavimams klausimą ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą visapusiškai išsiaiškinti dėl Tiekėjų grupės kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos. Teismas rėmėsi tuo, kad pareiga kreiptis į tiekėją ir prašyti patikslinti jo kvalifikacijos duomenis gali būti netaikoma tik tuo atveju, kai iš turimų duomenų yra visiškai aišku, kad tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų ar kad jo pateikta informacija yra akivaizdžiai melaginga. Tiekėjų grupei negalėjo būti pritaikytas nė vienas atvejis.

48.6.                       Atsižvelgiant į Tiekėjų grupės ir kito pasiūlymų eilėje buvusio tiekėjo pasiūlymų kainos skirtumus, atsakovės suinteresuotumas kreiptis į Tiekėjų grupę dėl duomenų patikslinimo neabejotinai yra susijęs su siekiu racionaliai naudoti viešąsias lėšas bei vėliau neįsivelti į ginčus dėl nepagrįsto pakankamą kvalifikaciją turinčio tiekėjo pasiūlymo atmetimo.

49. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Fegda“ prašo kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2 atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

49.1.                      Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės 2019 m. spalio 8 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės dėl šių priežasčių: ieškovės pasiūlymas Konkurso procedūrų vykdymo metu buvo atmestas; ieškovė sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo apskundė teismui; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad ieškovė pašalinta pagrįstai; ieškovė ginčijo išimtinai tik Tiekėjų grupės pasiūlymo vertinimą, tačiau nekvestionavo kitų į pasiūlymų eilę įtrauktų tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisėtumo; teismo sprendimas, kuriuo atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą pripažintas teisėtu, įsiteisėjo 2020 m. vasario 3 d.; apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimo teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2 priimtas 2020 m. kovo 19 d., t. y. jau po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus neegzistavimas; teisinis suinteresuotumas yra būtina sąlyga ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, todėl, neturint teisinio suinteresuotumo, ieškovės reikalavimai teismų buvo pagrįstai atmesti.

49.2.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Tiekėjų grupei buvo sudaryta galimybė neribotą skaičių kartų tikslinti savo kvalifikaciją. Visi Tiekėjų grupės pateikti paaiškinimai ar patikslinimai buvo susiję su pradiniais jų pateiktais kvalifikaciją pagrindžiančiais duomenimis bei duomenimis dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo, t. y. kiekvienu tikslinimu buvo aiškinami skirtingi kvalifikacijos reikalavimų aspektai.

49.3.                      Teismų praktikoje pakartotinis kvalifikacijos tikslinimas laikomas leistinu; kadangi tiekėjo kvalifikacija yra objektyvi kategorija, tai įpareigoja perkančiąją organizaciją įsitikinti, ar kvalifikacija egzistuoja. Jeigu perkančiajai organizacijai, siekiančiai nustatyti šią aplinkybę, trūksta duomenų, ji privalo kreiptis į tiekėją dėl duomenų patikslinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasiūlymų atmetimas dėl akivaizdžios kvalifikacijos neatitikties galimas tik tuomet, kai pirkėjui nekyla abejonių, kad pardavėjas negalės pateikti jokių kitų savo pajėgumą įrodančių dokumentų (pvz., kai kvalifikaciją liudijantis dokumentas gali būti tik vienas arba kai jis savo esme netaisytinas) arba pateikti nauji dokumentai suponuos pavėluotą kvalifikacijos įgijimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-15-248/2016).

49.4.                      Bylą nagrinėję teismai nagrinėjamam ginčui tinkamai taikė tiek VPĮ 46 straipsnio 4 dalies normas, tiek aktualią kasacinio teismo praktiką dėl melagingos informacijos pateikimo. Melagingos informacijos faktui konstatuoti būtina nustatyti tiekėjo tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją bei tokio suklaidinimo įtaką viešojo pirkimo procedūrų rezultatams. Ieškovė nepagrįstai sutapatina kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepakankamumą su melagingos informacijos pateikimu. Melagingos informacijos konstatavimas negali būti nustatytas prielaidų pagrindu.

49.5.                       Pripažinus melagingos informacijos viešuosiuose pirkimuose pateikimo faktą, tiekėjui yra taikomos administracinio pobūdžio sankcijos – įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ribojantis tiekėjo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti objektyviąją tiesą dėl nusižengimo sudėties egzistavimo, o ne prielaidas.

50. Atrankos kolegijoms priėmus ieškovės kasacinius skundus dėl apeliacinės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2, pagal juos pradėtoms kasacinėms byloms buvo nustatyta ta pati posėdžio data (2020 m. rugsėjo 30 d.), sudaryta tos pačios sudėties teisėjų kolegija, paskirti kasacinių bylų numeriai atitinkamai „e3K-3-272-378/2020“ ir „e3K-3-362-248/2020“. Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pirmiau nurodytos kasacinės bylos buvo sujungtos į vieną, paliekant numerį „e3K-3-272-378/2020“, pažymint, kad tikslinga šias bylas nagrinėti kartu, siekiant teisingai išspręsti tarpusavyje susijusius šalių ginčus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

51. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiama dėl iš esmės dviejų ieškovės skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų – atmesti ieškovės pasiūlymą ir Konkurso laimėtoja paskelbti Tiekėjų grupę – teisėtumo. Be šių ginčo aspektų, aktualus ir papildomas teisės klausimas, susijęs su ieškovės suinteresuotumu ginčyti galutinius Konkurso rezultatus ir Sutarties teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus aktualus ne dėl visų atsakovės veiksmų, dėl jų teisėjų kolegija spręs atskirai.
52. Kita vertus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimą sujungti civilines bylas į vieną, tokia procesinė situacija ne tik suponuos galimybę teisingiau išspręsti šalių ginčus, bet ir leis teisėjų kolegijai bendrai įvertinti Konkurso procedūrų skaidrumą (juolab kad ieškovė kasaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2 dėl to atskirai pasisako) ir, esant poreikiui, spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015).

Dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 9 dalis)

 

53. Šalių ginčas civilinėje byloje Nr. 1 kilo dėl ieškovės pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad ši dalyvė savo pasiūlyme netinkamai nurodė papildomos garantijos terminą, jį įvardydama „nuo 2 metų“, o perkančioji organizacija, ieškovei neleisdama paaiškinti (patikslinti) savo pasiūlymo (ši tai atliko savo iniciatyva vėliau nurodydama, kad papildomos garantijos terminas lygus 2,1 metams, t. y. 2 metams ir 37 kalendorinėms dienoms), jį atmetė.
54. Šis ginčijamas atsakovės sprendimas, kurio teisėtumą patvirtino teismai, pagrįstas teisiniu vertinimu, kad, pirma, nurodymas „nuo 2 metų“ neatitinka ginčo Konkurso sąlygos Nr. 1, įskaitant jos paaiškinimą (šios nutarties 7 punktas), ir kitų Konkurso nuostatų (pavyzdžiui, reikalavimo pasiūlymą užpildyti laikantis nustatytos formos), turinio, antra, šios netinkamos formuluotės negalima pataisyti nepakeitus pasiūlymo esmės. Dėl pastarojo aspekto pažymėtina, kad nors ginčijamame atsakovės sprendime nurodyta, jog pati ieškovė pakeitė pasiūlymo esmę, tačiau perkančioji organizacija ikiteisminėje ginčo stadijoje ir viso teismo proceso metu iš esmės nenurodė (ir neįrodinėjo), ar ir kaip sąvoką „nuo 2 metų“ būtų galima teisėtai pataisyti. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė expressis verbis(aiškiais žodžiais) nurodė, kad aptariamas trūkumas neištaisytinas.
55. Ieškovė ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas kaip teisiškai nepagrįstas ir pernelyg formalias. Kasacinis teismas su tokia ieškovės pozicija iš esmės sutinka. 
56. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, tretieji asmenys ir teismai nuosekliai pabrėžė Garantijos trukmės sąlygos kvalifikavimą pagal VPĮ. Byloje nėra ginčo dėl to, kad papildomos garantijos terminas laikytinas pasiūlymo siaurąja prasme dalimi, nes susijęs su viešojo pirkimo sutarties vykdymu ir kontrahento prisiimamais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 
57. Ieškovė su tokiu teisės aiškinimu (kvalifikavimu) visuomet sutiko. Be to, nors kasaciniame skunde nurodomi įvairūs argumentai dėl nuorodos „nuo 2 metų“ tinkamumo ir galimybės pačiai atsakovei šią nuorodą perkvalifikuoti į konkretų terminą, bet kokiu atveju laikytina, jog ieškovė de facto(faktiškai) pripažino savo pareigos tinkamai užpildyti savo pasiūlymą nepakankamą įgyvendinimą, nes, kaip nurodyta pirmiau, ji pati savo iniciatyva pateikė aptariamos nekorektiškos nuorodos patikslinimą.
58. Ginčui spręsti tinkamų teisės normų identifikavimo kontekste pažymėtina, kad tai, jog perkančioji organizacija (ir teismai) tinkamai kvalifikavo ginčo Konkurso sąlygą Nr. 1, per se (savaime) nereiškia, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dėl to yra teisėtas. Tinkamas viešojo pirkimo sąlygos turinio nustatymas ir kvalifikavimas (teisės normų taikymas) savaime neužtikrina, kad atitinkamos VPĮ normos, nagrinėjamu atveju VPĮ 55 straipsnio 9 dalis, yra pritaikytos tinkamai, juolab kad iš esmės visos VPĮ normos skirtinga apimtimi turi būti taikomos, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, turinio viršenybės prieš formą principą, sąžiningos ir veiksmingos tiekėjų konkurencijos imperatyvą.
59. Nors pagal kasacinio teismo praktiką atitinkamos VPĮ normos – konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 89 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), tačiau pažymėtina ir tai, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalis yra iš esmės procedūrinio pobūdžio norma, joje expressis verbisneįtvirtinta absoliuti perkančiųjų organizacijų pareiga dėl bet kokio pobūdžio tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme trūkumo juos atmesti. Priešingai – šioje normoje įtvirtinta jų pareiga spręsti, ar ir kaip reikia tiekėjams patikslinti savo pasiūlymų trūkumus. Dėl to VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo rezultatas – leidimas ar draudimas paaiškinti, patikslinti pasiūlymą siaurąja prasme – bet kokiu atveju negali būti nesuderinamas su proporcingumo, protingumo, sąžiningumo imperatyvais.
60. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020 68 punktą).
61. VPĮir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
62. Šiuo aspektu kasacinis teismas, aiškindamas VPĮ 44 straipsnio 7 dalį (ex31 straipsnio 10 dalį) ir 55 straipsnio 9 dalį (ex 39 straipsnio 1 dalį), yra konstatavęs, kad iš šių nuostatų koegzistavimo darytina išvada, jog formalių trūkumų ištaisymas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu, nesuponuoja netinkamo pasiūlymo pakeitimo į tinkamą; tokia išvada koreliuoja ir su Direktyvos 2004/18 nuostatų aiškinimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020 65 punktą).
63. Nors ieškovė procese labiausiai kvestionuoja atitinkamų teisės normų (VPĮ ir Konkurso nuostatų) taikymo rezultatą, kuris suponavo pačius griežčiausius padarinius jos atžvilgiu, tačiau civilinės bylos Nr. 1 nagrinėjimo dalyką sudaro ne tik ginčijamas atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, bet ir šios tiekėjos teisės paaiškinti nekorektišką papildomos garantijos terminą, juolab kad šiuo klausimu pasisakė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Jei dėl nuorodos „nuo 2 metų“ ir būtų galima spręsti pasiūlymų vertinimo metu suteikiant atitinkamus balus, šią neaiškią sąvoką vis tiek kuriuo nors metu vėliau reikėtų paaiškinti (patikslinti), nes konkrečiai neapibrėžtas garantijos terminas galėtų suponuoti sutartinius ginčus. 
64. Šios pozicijos nekeičia ieškovės argumentai, kad perkančioji organizacija pati galėjo perkvalifikuoti neaiškų garantijos terminą į kurį nors, jos vertinimu, tinkamiausią konkretaus termino variantą (2 metai, 2 metai ir 1 diena ar net 0 metų; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, net jei jie VPĮ ir tiesiogiai neapibrėžti, bet kokiu atveju patektų į VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ar 55 straipsnio 9 dalies reguliavimo sritį, nes taip de factoneaiški nuoroda (žyma) būtų patikslinta, sukonkretinta (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 96–99 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
65. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų (jų taip pat nėra ir Direktyvoje 2014/24), kuriose būtų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlymas yra neaiškus ar neatitinka techninių specifikacijų; Direktyvos 2004/18 2 straipsniu („Sutarčių sudarymo principai“) konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
66. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymasarba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (žr. Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo byloje Archus ir Gama, C-131/16, 36, 37 punktus; 2018 m. vasario 28 d. sprendimo byloje MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C-536/16, 50, 52 punktus).
67. Teisingumo Teismo nurodyta, kad, įgyvendindamos turimą diskreciją dėl teisės prašyti kandidatų paaiškinti savo pasiūlymus, perkančiosios organizacijos turi traktuoti kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali pasirodyti esąs nepagrįstai palankus ar nepalankuskandidatui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (žr. Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Manova, C‑336/12, 37 punktą). Kasacinio teismo šioje srityje konstatuota, kad perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
68. Teisėjų kolegija dėl civilinėje byloje Nr. 1 ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo konstatuoja, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo neteisėtumas pirmiausia kyla dėl atsakovės vertinimo, jog ieškovės papildomos garantijos termino nurodymas „nuo 2 metų“ yra tokio pobūdžio klaida, kurios teisėtai ieškovė negalėtų paaiškinti ar pataisyti. Perkančiosios organizacijos pozicija, pagal kurią ji iš karto tvirtai nusprendė, jog aptariama klaida netaisytina, reiškia pernelyg formalų Konkurso sąlygų 79.1 punkto, pagal kurį Viešojo pirkimo komisija atmeta tiekėjo pasiūlymą, jei pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų (taip pat analogiškos VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos), taikymą.
69. Iš tiesų įstatyme ir teismų praktikoje nėra pateiktos aiškios sąvokų „redakcinio pobūdžio klaida“ ar „paprastas paaiškinimas“ apibrėžties. Akivaizdu, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalis neskirta išimtinai gramatinėms (lingvistinėms) ar panašaus pobūdžio mažareikšmėms tiekėjų pasiūlymų atitikties vertinimo atžvilgiu klaidoms taisyti.
70. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiau nurodytų sąvokų apibrėžties nepateikta ir Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje galutinio klaidos įvertinimo funkcija paprastai priskiriama nacionaliniams teismams. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos šioje srityje de minimis(bent jau) galima daryti dvejopo pobūdžio apibendrinimus: pirma, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, kaip nurodyta pirmiau (šios nutarties 65, 66 punktai), taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de facto nepateikta nauja oferta).
71. Antra, su šiomis tiekėjų leistino elgesio gairėmis ir su pirmiau nurodyta Teisingumo Teismo pozicija in concreto (konkrečiai) nevertinti pasiūlymų atitinkamų trūkumų pobūdžio koreliuoja kita jo aiški praktika, iš kurios matyti pasiūlymų tikslinimo ribos. Pagal nuosekliai suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (žr. pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Manova40 punktą; sprendimo byloje Archus ir Gama, C‑131/16, 33 punktą). 
72. Su tokiu teisės aiškinimu koreliuoja kasacinio teismo praktika, pagal kurią nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016 32 punktą). Byloje nėra ginčo dėl to, kad, kaip nurodyta pirmiau, nors ir su tam tikrais trūkumais, bet, siekdama atitikti ginčo Konkurso sąlygą Nr. 1, ieškovė de factopateikė duomenis.
73. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios perkančiosios organizacijos atsiliepime į ieškinį pridėtoje lingvistinėje išvadoje nurodyta, kad žyma „nuo 2 metų“ laikytina kaip ydinga, nes joje žymima termino pradžia, bet nenurodyta pabaiga. Vis dėlto lingvistinė išvada suponuoja vertinimą, kad ieškovė pateikė garantijos terminą, tačiau jo išraiška laikytina nekonkrečia. Teisiniu požiūriu tokia situacija lemia VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymą, nes būtent tokioms situacijoms kaip nagrinėjamu atveju ji ir skirta.
74. Kalbos ekspertizę pateikęs specialistas, atsakydamas į perkančiosios organizacijos klausimus, nurodė, kad ginčo Konkurso sąlyga Nr. 1 yra aiški. Kita vertus, jis, be kita ko, pažymėjo, kad trečiojo intervalo formuluotė „nuo 2 metų“ kaip komunikacijos vienetas neatitinka kai kurių, pirmiausia tinkamumo bei tikslingumo ir reiškimo būdo, pokalbio maksimų; ji gali reikšti bet kokį skaičių pradedant dvejetu. Net ir atskirai nevertinant tokios išvados turinio ir nesprendžiant, ar ji nėra teisinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 78 punktą), negalima ignoruoti aplinkybės, kad Konkurso sąlygų 81.6 punkte vartojama tapati sąvoka „nuo 2 metų“.
75. Nors dėl Garantijos trukmės sąlygos turinio ir jo aiškumo, kaip nurodyta pirmiau, civilinėje byloje Nr. 1 nekilo ir nebuvo sprendžiamas savarankiškas ginčas, tačiau ši aplinkybė, dėl kurios pasisakė ir ieškovė, nebuvo tinkamai atsakovės ir teismų įvertinta. Dėl ieškovės padarytos klaidos (nekonkretaus garantijos termino turinio), inter alia, turėjo būti sprendžiama pagal ginčo Konkurso sąlygos Nr. 1 formuluotę, kuri, kasacinio teismo vertinimu, svarbi nustatant pasiūlymo trūkumo pobūdį. Kaip teisiškai ydinga kvalifikuotina situacija, kai lingvistiškai aiški viešojo pirkimo sąlygos formuluotė, pažodžiui perkelta į pasiūlymą, taptų ne tik neaiški, bet ir dėl to suponuotų neištaisytinos klaidos situaciją.
76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, o atsakovė sudarė Sutartį su Tiekėjų grupe, taip pat dėl šios nutarties 176 punkte nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių nagrinėjamu atveju nespręs, kokiam balų intervalui turėjo būti priskirta aptariama ieškovės papildomos garantijos trukmės formuluotė, įskaitant galimą jos perkvalifikavimą į „0 metų“ (pirmas intervalas), kuri vėliau ieškovės iniciatyva buvo pataisyta į „2,1 metai“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime pažymėjo, jog žyma „nuo 2 metų“ galėjo būti įvertinta kaip patenkanti į trečiąjį papildomos garantijos intervalą ir dėl to ieškovei už tai galėjo būti skirti 4 balai, tačiau neaiškaus termino sukonkretinimas lemtų VPĮ draudžiamą pasiūlymo pakeitimą.
77. Kasacinio teismo vertinimu, perkančioji organizacija ir teismai iš esmės nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo Konkurso sąlygos Nr. 1 turinį ir jos nustatymo tikslus. Bet kokiu atveju pirmiau nurodyti teisiniai argumentai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad perkančioji organizacija dėl neaiškiai ieškovės suformuluoto papildomos garantijos termino negalėjo teisėtai atmesti jos pasiūlymo.
78. Perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo UAB „Fegda“ formaliai teisūs cituodami kasacinio teismo praktiką, pagal kurią laikomasi gana griežtos pozicijos dėl pasiūlymų siaurąja prasme trūkumų šalinimo. Vis dėlto jų pozicija dėl to nelaikytina pagrįsta, juolab kad teisės aiškinimo taisyklėmis negalima vadovautis a priori(iš anksto), neatsižvelgiant į ginčų aplinkybes ir teismų praktikos vystymąsi. Neginčytina, kad civilinėje byloje Nr. 1 nagrinėjamas atvejis akivaizdžiai išsiskiria iš įprastinių tokio pobūdžio ginčų, kuriuose tiekėjams ribojamos galimybės pasitaisyti, kai jie dėl pasiūlymo siaurąja prasme dalies arba nepateikia atitinkamų duomenų (dokumentų), arba šie pateikti su esminiais trūkumais, kurių taisymas suponuotų naujo pasiūlymo pateikimą (tokiu atveju pasiūlymai laikytini netinkamais ir atmestini). Atsižvelgiant į tai, atsakovė ir teismai nepagrįstai taikė teisės aiškinimus, kurie suformuluoti kitokio pobūdžio faktinėms aplinkybėms.
79. Nesutiktina su atsakove, kad termino apibrėžtis „nuo 2 metų“ jai buvo tiek neaiški, jog ji negalėjo priimti jokio kito sprendimo kaip tik ieškovės pasiūlymą atmesti. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 1 vertinamas ieškovės papildomos garantijos terminas buvo neaiškiai nurodytas dėl tiksliai neapibrėžtos jo pabaigos, per senepažeidė perkančiosios organizacijos teisių ir nesudarė jai tokio pobūdžio nepatogumų, dėl kurių ji turėjo tik vieną pasirinkimą – atmesti ieškovės pasiūlymą.
80. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, formuluotės „nuo 2 metų“ išraiška, jei atsakovė būtų leidusi ją patikslinti, o ieškovė de factonebūtų to atlikusi savo iniciatyva, iš tiesų neturi tiek daug sukonkretinimo variantų, kiek bando parodyti atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Fegda“. Atsižvelgiant į jų argumentus atsiliepimuose į kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 1 ir joje priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus (šios nutarties 76 punktas), darytina išvada, kad ieškovės siūlomas papildomos garantijos terminas bet kokiu atveju nebūtų (negalėtų būti) trumpesnis už dvejus metus (tokį vertinimą pirmiausia suponuoja prielinksnis „nuo“). Šio termino pabaiga dėl ginčo Konkurso sąlygoje Nr. 1 įtvirtintos pasiūlymų vertinimo tvarkos (šios nutarties 87 punktas), manytina, nebūtų labai nutolusi nuo ieškovės pasiūlytų papildomų 2,1 metų, t. y. 2 metų ir 37 dienų. Kaip nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija šioje byloje nespręs, ar ieškovė tinkamai savo iniciatyva patikslino papildomos garantijos trukmę ir kokiam intervalui ieškovės nurodyta formuluotė (tiek pradinė, tiek patikslinta) turi būti priskirta.
81. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo pirkimo sąlygų turinys ir jose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka tam tikrais atvejais objektyviai gali suponuoti neaiškių, netikslių pasiūlymų priėmimą ir vertinimą kaip tinkamų iš dalies, tačiau ne pasiūlymo atmetimą. Tai – atvejai, paprastai susiję su tiekėjų pareigomis aprašyti, kaip jie vykdys viešojo pirkimo sutartį, kokiomis savybėmis pasižymės pirkimo objektas, kaip jie supranta perkančiosios organizacijos tikslus ir pan.; perkančiosios organizacijos vertina tokių aprašymų detalumą, aiškumą ir konkretumą, o už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).
82. Nors ginčo Konkurso sąlyga Nr. 1 nėra pirmiau nurodytas reikalavimas aprašyti tam tikrus procesus, tačiau bet kokiu atveju, juolab kad tiekėjo pranašumai privalo būti perkelti į viešojo pirkimo sutartį ir įgyvendinti de facto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 54 punktą), tiekėjo pasiūlymo neaiškumai (ar net atitinkamos pasiūlymo dalies nenurodymas) ne visuomet automatiškai suponuoja jo atmetimą, a fortiori(ypač) kai tokio pobūdžio trūkumas viešojo pirkimo sąlygose nesusietas su griežčiausiais padariniais.
83. Šiame kontekste sutiktina su ieškove, kad ginčijamas atsakovės sprendimas atmesti jos pasiūlymą yra neproporcingas, atsižvelgiant ir į kitas Konkurso sąlygas dėl, be kita ko, privalomų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kuriuose buvo nustatytos išankstinės prezumpcijos, kaip perkančioji organizacija perkvalifikuos netaisyklingas pasiūlymų dalis taip, kad šios atitiktų Konkurso sąlygas. Priešingas aiškinimas nederėtų su atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ akcentuojama bendrąja pareiga laikytis viešojo pirkimo sąlygų.
84. Nesutiktina su atsakove ir trečiuoju asmeniu UAB „Fegda“, kad tai, jog ieškovė viso proceso metu savo pasiūlymo atmetimo neteisėtumą grindė keliais neaiškios nuorodos „nuo 2 metų“ galimo vertinimo (perkvalifikavimo) variantais, suponuoja išvadą, kad ieškovė pati nežino tikrojo savo pasiūlymo turinio, o tokios aplinkybės neigiami padariniai turėtų tekti tik jai vienai. Neabejotina, kad tokia alternatyvų pateikimo pozicija ieškovė grindė savo pagrindinius argumentus, jog jos pasiūlymas negalėjo būti atmestas, o neaiškiai suformuluotas papildomos garantijos terminas turėjo būti priskirtas kuriam nors balų intervalui (netgi galbūt pirmajam,, už kurį teikiama 0 balų).
85. Atsižvelgiant į tai, kaip teisiškai nepagrįsti pripažįstami trečiojo asmens UAB „Fegda“ ir atsakovės argumentai, kad ieškovė negalėjo teisėtaitaisyti (patikslinti) neaiškiai nurodyto papildomos garantijos termino, nes jo taisymas priklausytų išimtinai nuo subjektyvių šios tiekėjos veiksmų. Kaip nurodyta pirmiau (šios nutarties 78 punktas), ankstesnė kasacinio teismo praktika šioje srityje suformuota dėl kitokio pobūdžio faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, kurią cituoja atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Fegda“ ir teismai, buvo spręsta situacija, kai tiekėjas apskritai nepateikė ginčo viešajame pirkime privalomo tiesioginių ir netiesioginių rangos darbų išlaidų išskaidymo.
86. Kita vertus, kai, kaip ir nagrinėjamu atveju, kyla poreikis būtenttaisyti (papildyti) neaiškiai pateiktus duomenis, o ne iš naujo pateikti trūkstamą informaciją (dokumentą), neišvengiamai susiduriama su tam tikro pobūdžio individualizuota situacija, kai taisymo rezultatas bent iš dalies priklauso nuo atitinkamo tai atliekančio autoriaus. Svarbu, kaip nurodyta pirmiau, kad toks trūkumo šalinimas nelemtų naujo pasiūlymo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, nepritartina priešingam ir labai siauram (griežtam) trečiojo asmens UAB „Fegda“ siūlomam VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatos aiškinimui ir taikymui, pagal kurį negalima absoliučiai jokia taisomų duomenų priklausomybė nuo taisytojo valios.
87. Kaip jau buvo pažymėta (šios nutarties 71 punktas), ribojimas leisti tiekėjams pateikti trūkstamus dokumentus, kai tokia aplinkybė pagal viešojo pirkimo sąlygas iš anksto buvo apibrėžta kaip esminis pasiūlymo trūkumas, pagrįstas tiekėjų konkurencijos užtikrinimu ir viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų taikymu. Nagrinėjamu atveju, pritariant ieškovės argumentams, papildomos garantijos termino nurodymas pasiūlyme apskritai buvo neprivalomas, be to, tiekėjų nurodyti terminai, patekę į tam tikrą balų intervalą, pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 1 vertinami vienodai, t. y. ilgesnis terminas nesuponuoja tiekėjų pranašumo (pavyzdžiui, 4 balai skirtini ir už 3, ir už 7 papildomos garantijos metus).
88. Dėl to neaiškiai išreikštos papildomos garantijos formuluotės taisymas (juolab kad iki tam tikro laiko ūkio subjektai vieni apie kitus šios pasiūlymo informacijos nežino) nebūtų pažeidęs skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Be to, ieškovės pasiūlymo vertinimas leidžiant jai patikslinti nekonkretų garantijos terminą (jo pabaigos elementą) jai taip pat nebūtų suteikęs nepagrįsto konkurencinio pranašumo kitų Konkurso dalyvių atžvilgiu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 104 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Galiausiai ieškovės pasiūlymo neatmetimas iš tiesų ne sumažintų, o padidintų ūkio subjektų konkurenciją Konkurse.
89. Darytina išvada, kad, ieškovei su trūkumais nurodžius papildomos garantijos termino trukmę (nekonkrečiai suformulavus jo pabaigą), bet kokiu atveju negalėjo būti taikomi griežtesni padariniai už tuos, jei ji jokio papildomo termino nebūtų nurodžiusi. Priešingas aiškinimas viršytų objektyviai pateisinamą riziką, kurią tiekėjai prisiėmė pildydami neprivalomą ekonominio naudingumo kriterijų. Akivaizdu, kad netinkamas tokios rizikos įgyvendinimas sukeliamų neigiamų padarinių atžvilgiu nėra ir negali būti tapatus aiškiai įtvirtintos pareigos nevykdymui.
90. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų argumentų visumą, kaip teisiškai nepagrįsti atmetami ginčijami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai, kad, pirma, atsakovė negalėjo nei pati perkvalifikuoti žymos „nuo 2 metų“ (negalėjo šios pasiūlymo dalies vertinti pasirinktinai), nei prašyti ieškovės patikslinti neaiškius duomenis; antra, ieškovė pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį negalėjo teisėtai pataisyti aptariamos klaidos, nes tokio taisymo rezultatas priklausytų išimtinai nuo jos valios ir galėtų turėti bet kokią naują reikšmę; trečia, dėl to vienintelis galimas sprendimas, kurį perkančioji organizacija galėjo priimti, – atmesti ieškovės pasiūlymą, nes be neteisėtų (draudžiamų), pasiūlymo esmę keičiančių ieškovės paaiškinimų (patikslinimų) atsakovė pati negalėtų nustatyti tikslaus papildomos garantijos termino.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti galutinius Konkurso rezultatus

 

91. Ieškovė, inter alia, ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, padarytą civilinėje byloje Nr. 2, kad jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimo ir Konkurso laimėtojo išrinkimo teisėtumo bei Sutarties pripažinimo negaliojančia. Šis teismo vertinimas pagrįstas aplinkybe, kad įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 1 buvo pripažinta, jog ieškovės pasiūlymas buvo teisėtai atmestas, todėl net palankaus procesinio rezultato civilinėje byloje Nr. 2 situacija, atsižvelgiant į tai, kad Konkurse buvo daugiau dalyvių, jai nesuponuotų realios tikimybės pakartotinai varžytis naujame viešojo pirkimo konkurse. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus šioje srityje pripažįsta pagrįstais tik iš dalies.
92. Pirmiausia pažymėtina, kad, nepriklausomai nuo pirmiau nurodyto teisinio vertinimo, apeliacinės instancijos teismas šalių ginčą nagrinėjo iš esmės. Taigi ieškovės reikalavimai buvo atmesti dviem pagrindais: tiek dėl teisinio suinteresuotumo, tiek dėl argumentų, susijusių su Tiekėjų grupės kvalifikacijos vertinimu, nepagrįstumo. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentruotumą ir atsižvelgdamas į aplinkybę, jog kasacinis teismas priėmė ieškovės kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 1, civilinėje byloje Nr. 2 nagrinėjo visus šalių ginčo aspektus. Dėl to vien apeliacinės instancijos teismo išvados apie teisinį suinteresuotumą, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nesuponavo ieškovės teisių pažeidimo.
93. Nepriklausomai nuo to, kad šalių ginčas civilinėje byloje Nr. 2 buvo spręstas iš esmės, kasacinis teismas, inter alia, atsižvelgdamas į atsakovės ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose į ieškovės kasacinį skundą nurodomus argumentus dėl ieškovės teisinio nesuinteresuotumo ginčyti Konkurso rezultatus ir Sutartį, privalo atskirai pasisakyti dėl šio klausimo (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovės teisinio suinteresuotumo vertinimo rezultatas suponuos, ar civilinės bylos Nr. 2 nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą).
94. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia, viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.8, 35.10 punktus). 
95. Pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisinis suinteresuotumas vertintinas ne tik ieškinio padavimo, bet ir bylos atitinkamame teisme nagrinėjimo metu; tai, kad padavus ieškinį teisme ieškovas yra suinteresuotas ginčo baigtimi, per senereiškia, kad proceso metu jis šį interesą būtinai išsaugo; dėl specifinių konkretaus atvejo aplinkybių tiekėjas gali galutinai de jure (teisiškai) prarasti suinteresuotumą ginčo baigtimi, net ir jam palankaus teismo sprendimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 50, 53 punktus).
96. Nesutiktina su ieškove, kad jos teisinis suinteresuotumas ginčyti galutinius Konkurso rezultatus ir Sutartį gali būti grindžiamas teoriniu modeliu, pagal kurį tuo atveju, jei jos kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. 1 būtų nepriimtas, kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2 būtų patenkintas, o kasacinis teismas galimai pripažintų Sutartį negaliojančia, ieškovė dėl pirkimo objekto (ar likusios jo dalies) galėtų varžytis naujose viešojo pirkimo procedūrose, jei Konkurse likę dalyviai su perkančiąja organizacija nesutiktų (nepajėgtų) sudaryti sutarties ir taip neliktų tinkamų pasiūlymų, o Konkursas pagal VPĮ būtų laikomas pasibaigusiu.
97. Nors iš nacionalinės jurisprudencijos matyti, kad tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau ieškovės nurodyta įvykių seka yra pernelyg hipotetinė ir priklauso ne tik nuo jai galbūt palankaus teismo proceso ir jo galimų padarinių, bet ir nuo trečiųjų asmenų veiksmų. Ieškovės pozicijai būtų galima pritarti tik tuo atveju, jei ji procese pateiktų įtikinamų argumentų, kad ne tik tikėtina, o ir pagrįstai manytina, jog kiti Konkurso dalyviai iš tiesų atsisakytų su atsakove sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jei Konkurso procedūros būtų atnaujintos. Vis dėlto kasaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2 ji jokių konkrečių argumentų (įrodymų) šiuo aspektu nepateikia, o tik deklaratyviai pirmiau nurodytą sau palankių įvykių tikimybę įvardija kaip realią.
98. Būtent dėl pirmiau nurodyto teisinio vertinimo modelio ir jo galimo taikymo rezultato (palankaus proceso kriterijaus) kasacinio teismo ne kartą pripažinta, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas teisėtai ir galutinai pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus, t. y. perkančiosios organizacijos sprendimus dėl likusių dalyvių, nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros; teisiniam suinteresuotumui konstatuoti pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vis dėlto kitokio pobūdžio tikimybės, ypač susijusios su kitų asmenų veiksmais ar neveikimu, ieškovo teisiniam suinteresuotumui nustatyti kasacinio teismo jurisprudencijoje iš esmės netaikomos.
99. Be to, ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas civilinėje byloje Nr. 2, atskirai vertinant tik jos siekį įrodyti, kad Tiekėjų grupė perkančiajai organizacijai teikė galimai melagingą informaciją, dėl to trečiųjų asmenų pasiūlymas ne tik turėjo būti atmestas, bet ir šie tiekėjai vienerius metus turėjo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir įrašymo į šį sąrašą laikotarpiu negalėtų dalyvauti vėliau skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktą).
100. Kita vertus, iš dalies pripažįstami teisiškai pagrįstais ieškovės argumentai (jiems netiesiogiai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas), kad jos teisinis suinteresuotumas civilinėje byloje Nr. 2 priklauso nuo civilinės bylos Nr. 1 eigos. Nors apeliacinės instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 1 įsiteisėjo, tačiau, dėl jo vykstant kasaciniam procesui, nėra pagrindo ieškovės pasiūlymo atmetimą kvalifikuoti kaip galutinį. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo UAB „Fegda“, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 1, kai dėl šio teisėtumo sprendžiama kasaciniame procese, neturi res judicata(galutinis teismo sprendimas) galios civilinėje byloje Nr. 2 nei apeliacinės instancijos teismo, nei kasacinio teismo atžvilgiu. Teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo momentas ir res judicata galia nėra tapačios teisinės kategorijos, nors kartais ir gali sutapti laiko atžvilgiu (pvz., kai dėl ginčo negalima kasacija).
101. Nesutiktina ir su trečiojo asmens UAB „Fegda“ argumentu, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas apskritai neįrodomas, inter alia, dėl to, jog jos atmestas pasiūlymas nebuvo įvertintas pagal visus Konkurso reikalavimus. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.9 punktą). Ieškovės pasiūlymo atitikties nevertintoms (jos atžvilgiu netaikytoms) Konkurso sąlygoms klausimas apskritai nėra (ir negali būti) šios kasacinės bylos objektas.
102. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija taip pat kaip teisiškai nepagrįstus vertina atsakovės argumentus, kad dėl proceso metu susidėjusių faktinių aplinkybių ieškovės teisės ir teisėti interesai galėtų būti užtikrinti tik naujame procese dėl žalos atlyginimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Sutarties sudarymo (bei vykdymo) ir galimo jos išsaugojimo aplinkybės iš tiesų lemtų ieškovės ieškinio civilinėje byloje Nr. 2 patenkinimą tik iš dalies, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, tai nereiškia, jog dėl to ieškovė toliau tęsti procesą nebeturi suinteresuotumo. Teismo proceso metu ieškovo (tiekėjo) teisinio suinteresuotumo turinys dėl pasikeitusių aplinkybių (pavyzdžiui, dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sudarytos ir įvykdytos viešojo pirkimo sutarties) taip pat gali keistis. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.10 punktą).
103. Kita vertus, nors ieškovė (iš esmės ir apeliacinės instancijos teismas) savo galimą teisinį suinteresuotumą ginčyti trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimo teisėtumą pagrįstai susiejo su kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 1 priėmimu, tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į šios nutarties 98 punktą, net ir šį kasacinį skundą patenkinus, per senėra pakankama. Ieškovė teisi, kad palankus teismo procesas civilinėje byloje Nr. 1 jos teisinį suinteresuotumą civilinėje byloje Nr. 2 sustiprina (patvirtina), tačiau vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš civilinių bylų Nr. 1 ir Nr. 2 medžiagos iš tiesų nėra konkrečiai aišku, kokią vietą eilėje, atsižvelgiant į jos pasiūlymą ir galimą jo vertinimą pagal kelis ieškovės siūlomus ginčo Konkurso sąlygos Nr. 1 taikymo variantus (0, 2 ar 4 balų suteikimą), ji, tikėtina, būtų užėmusi, jei jos pasiūlymas nebūtų buvęs nepagrįstai atmestas.
104. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktiką ginče dėl dalyvių pasiūlymų vertinimo tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas tais atvejais, kai šis aiškiai išreiškia valią ateityje kvestionuoti ir dėl šios teisės gynybos kreipiasi į teismą ne dėl visų tiekėjų, kurie eilėje yra pirmesni (arba apskritai yra, t. y. visų likusių, kai ieškovo pasiūlymas yra atmetamas), pasiūlymų vertinimo teisėtumo; tokiu atveju ieškovas nepagrindžia ir ateityje negalės pagrįsti savo suinteresuotumo konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
105. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra konstatavęs, kad kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip ieškovo (užėmusio trečią ar žemesnę vietą, ar pašalinto iš pirkimo procedūrų) subjektinių teisių teisėtas įgyvendinimas (gynimas), todėl teismo atskirai neginamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovams negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jų pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu.
106. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų nė viena šalis nenurodo de minimis, kokią kainą ieškovė nurodė savo pasiūlyme (ieškovė prie ieškinio civilinėje byloje Nr. 1 pridėjo savo pasiūlymą, bet jo svarbiausius duomenis paslėpė). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 1 atsakovė ir tretieji asmenys tik įrodinėjo, kad ieškovė bet kokiu atveju, net ir neatmetus jos pasiūlymo, negalėtų būti pripažinta laimėtoja, o geriausiu atveju užimtų antrąją vietą. Atsakovė (ir trečiasis asmuo UAB „Fegda“) pateikė hipotetinį balų skyrimo scenarijų, pagal kurį ieškovė galbūt būtų gavusi 96 balus (Tiekėjų grupei skirta 97,92 balo). Ieškovė tikslesnių skaičiavimų nepateikė, laikėsi pozicijos, kad jei jos pasiūlymas nebūtų buvęs atmestas, ji būtų laimėjusi Konkursą.
107. Vis dėlto pažymėtina, kad nė viena iš šalių nepateikė balų apskaičiavimo (perskaičiavimo) įrodymų, inter alia, ar jos atsižvelgia į Konkurso sąlygų 83.1 punktą, pagal kurį balai už darbų kainą skiriami apskaičiuojant atitinkamo tiekėjo pasiūlymo kainos ir mažiausios pasiūlymo kainos santykį. Tuo tikslu turėjo būti žinomos visų, įskaitant ieškovę, pasiūlymų kainos, kurios būtų perskaičiuojamos pagal pirmiau nurodytą pasiūlymų vertinimo tvarką. Kaip nurodyta pirmiau, visos apimties patikimų duomenų šioje srityje civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra.
108. Nors kasacinis teismas negali vienareikšmiškai spręsti dėl šios aplinkybės, tai nesuponuoja išvados, kad teisinio (ne)suinteresuotumo turėjimą reikėtų vertinti ieškovės nenaudai ar dėl to civilinę bylą Nr. 2 grąžinti nagrinėti iš naujo. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad, kaip nurodyta pirmiau, tiekėjų teisinio suinteresuotumo nustatymas, inter alia, pagrįstas ieškovams tikėtinai palankių aplinkybių ir jomis potencialiai sukeltinų padarinių vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka neginamos, tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, jog teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės.
109. Kita vertus, kasacinis teismas, siekdamas galutinai panaikinti abejones dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje Nr. 2 (nors, kaip nurodyta pirmiau, pagal ginčo šalių argumentus labiau tikėtina nei netikėtina, kad ieškovė Konkurse nebūtų užėmusi žemesnės nei antrosios vietos), atsižvelgdamas į joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir svarbą viešajam interesui, papildomai konstatuoja, jog dėl Tiekėjų grupės perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos turinio, jo vertinimo ir galimo kvalifikavimo kaip melagingos nagrinėjamu atveju spręs ex officio(pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodyti teisės klausimai civilinėje byloje Nr. 2 buvo nagrinėti iš esmės, šalys dėl jų teikė priešpriešinius argumentus, pirmiau nurodyta kasacinio teismo pozicija šalių atžvilgiu nelaikytina procesiškai siurprizine.

 

Dėl Konkurso laimėtojo pasiūlymo vertinimo (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas,)

 

110. Šalių ginčas civilinėje byloje Nr. 2 kilo dėl trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikties Profesinio pajėgumo sąlygai (šios nutarties 3.2 punktas) vertinimo teisėtumo. Su šiuo klausimu susiję keli papildomi svarbūs ginčo aspektai dėl, pirma, Tiekėjų grupės pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, antra, trečiųjų asmenų galimybės kelis kartus pakartotinai tikslinti duomenis apie pajėgumą VPĮ 45 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
111. Ieškovė ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvus, pagal kuriuos tretieji asmenys teisėtai kelis kartus tikslino savo kvalifikacijos duomenis, o nė vieni (perkančioji organizacija į Tiekėjų grupę kreipėsi 6 kartus, o ši informaciją apie savo pajėgumą teikė 7 kartus) atsakovei pateikti duomenys nelaikytini melaginga informacija, tam tikri duomenys tiesiog nepakankami trečiųjų asmenų profesinio pajėgumo atitikčiai nustatyti. Kasacinis teismas, iš esmės sutikdamas su ieškovės kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2 argumentais, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados teisiškai nepagrįstos.
112. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2 pirmiausia spręstina, ar ir kurie Tiekėjų grupės pateikti duomenys (ne)laikytini melaginga informacija, o tik vėliau – ar tretieji asmenys galėjo kelis kartus pildyti savo pradinę pasiūlymo versiją. Nustačius, kad Tiekėjų grupė susirašinėjimo su perkančiąja organizacija pradžioje šiai pateikė melagingą informaciją, tikslus vėliau pateiktų kvalifikacijos duomenų vertinimas ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 atžvilgiu prarastų prasmę (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 46, 53 punktus).
113. Šalių ginčas dėl Tiekėjų grupės kvalifikacijos atitikties ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 vertinimo teisėtumo susijęs su perkančiajai organizacijai pateiktos UAB „Fegda“ specialisto – statybos vadovo G. G. įgytos kvalifikacijos (profesinio pajėgumo) turiniu. Pažymėtinos svarbiausios ginčo aplinkybės, kurioms taikytinos teisės normos sudaro kasacijos dalyką ir dėl kurių nagrinėjamoje byloje nėra ginčo:

113.1.                       2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė kreipėsi į Tiekėjų grupę jos prašydama iki rugpjūčio 8 d. pateikti dokumentus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos atitikties;

113.2.                       2019 m. rugpjūčio 5 d. Tiekėjų grupė atsakė į perkančiosios organizacijos prašymą, inter alia, pateikė dokumentus dėl ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2, nurodė, kad, esant poreikiui, ji pateiks papildomą informaciją;

113.3.                       2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė kreipėsi į Tiekėjų grupę jos prašydama papildyti kvalifikacijos duomenis, paaiškinant, kodėl pateiktame specialistų sąraše dėl ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 nurodyti keturi kiti statybos vadovai; prašė iki rugpjūčio 16 d. pateikti statybos vadovo G. G. trūkstamus kvalifikacijos duomenis; atsakovė prašyme nurodė, kad ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 ir Konkurso sąlygų 81.8 punkto atitikčiai pagrįsti, atsižvelgiant į Konkurso sąlygų paaiškinimą, turėjo būti nurodytas tas pats specialistas;

113.4.                       2019 m. rugpjūčio 21 d. Tiekėjų grupė, atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą, inter alia, nurodė, kad ji G. G. kvalifikacija įrodinėja savo atitiktį ne ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2, o Konkurso sąlygų 81.8 punktui; pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos pozicija dėl pirmiau nurodytų Konkurso nuostatų tarpusavio santykio neatitinka Konkurso sąlygų, jose neįtvirtintas atsakovės poziciją atspindintis reikalavimas, todėl atsakovės reikalavimas nepagrįstas;

113.5.                       2019 m. rugpjūčio 22 d. perkančioji organizacija, pakartodama savo poziciją dėl ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 ir Konkurso sąlygų 81.8 punkto tarpusavio santykio, kreipėsi į Tiekėjų grupę jos prašydama iki rugpjūčio 26 d. papildyti kvalifikacijos duomenis, t. y. pateikti trūkstamus dokumentus;

113.6.                       2019 m. rugpjūčio 26 d. Tiekėjų grupė, atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą, nurodė, kad ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 atitikčiai pagrįsti ji pateikė daugiau nei vieno tinkamo specialisto kandidatūrą; nurodė, kad, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą atsakovės poziciją dėl Konkurso sąlygų aiškinimo ir tai, jog G. G. patirtis atitinka Profesinio pajėgumo sąlygą, teikia papildomus dokumentus dėl šio specialisto kvalifikacijos; tretieji asmenys pateikė informaciją (lentelę) apie penkis statybų darbų projektus, įskaitant Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 sutartis (taip pat šių trukmę – 27,5 mėn. iš visų deklaruojamų 47,5 mėn.), taip pat, inter alia, pridėjo UAB „Fegda“ įsakymus, kuriais G. G. buvo paskirtas statybos vadovu šiuose trijuose projektuose, Kelių direkcijos raštą (pažymą) dėl UAB „Fegda“ tinkamai atliktų darbų pirmiau nurodytuose trijuose projektuose;

113.7.                       2019 m. rugpjūčio 27 d. perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą dėl neatitikties ginčo Konkurso sąlygai Nr. 1, taip pat nustatė pasiūlymų eilę, Konkurso laimėtoja pripažino Tiekėjų grupę;

113.8.                       2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimo teisėtumo; inter alia, nurodė, kad Tiekėjų grupė 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu dėl dalies deklaruojamų projektų nepateikė jokių įrodomųjų dokumentų pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 2, o dėl Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektų pateikta tik dalis reikalautų dokumentų (specialisto paskyrimo aktai, kvalifikacijos atestatas); pažymėjo, kad Kelių direkcijos raštu patvirtinama tik tai, kad UAB „Fegda“ vykdė darbus Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose, bet nenurodoma, kad juose dirbo G. G.; iškėlė abejones dėl UAB „Fegda“ įsakymų, kuriais G. G. buvo paskirtas statybų vadovu Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose, inter alia, dėl šių projektų sutarčių sudarymų ir paskyrimo įsakymų datų; nurodė, kad, be šių dokumentų, kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių G. G. veiklą, nepateikta; nurodė, kad beveik visos deklaruotos rangos sutartys buvo sudarytos ne dėl darbų, nurodytų ginčo Konkurso sąlygoje Nr. 2; pažymėjo, kad Tiekėjų grupė, nurodydama visų penkių sutarčių vykdymo trukmę, įtraukė ir technologines pertraukas, kurių metu darbai nebuvo vykdyti, bei projektavimo laikotarpius; be to, viena iš deklaruojamų sutarčių nebaigta vykdyti, nors pagal atsakovės paaiškinimus deklaruojami objektai turėjo būti užbaigti; dėl to darytina išvada, kad G. G. vadovavimo patirtis siekia tik apie 20 mėn.;

113.9.                      2019 m. rugsėjo 13 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą iš dalies tenkinti ieškovės pretenziją, panaikinti sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei kreiptis į Tiekėjų grupę prašant patikslinti, paaiškinti ar papildyti pateiktus duomenis, inter alia, dėl G. G. dalyvavimo pirmiau nurodytuose penkiuose projektuose, tačiau tik dėl trukmės apskaičiavimo, atsižvelgiant į projektavimo laikotarpius; nurodė, kad G. G. turi tinkamą kvalifikaciją pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 2, o Tiekėjų grupės pateikti duomenys (įsakymai, pažymos ir pan.) buvo pakankami tokiai išvadai padaryti; nurodė, kad nebuvo vertinama patirtis dėl dar nepabaigto projekto; nesutiko, kad vadovavimo statyboms trukmę reikėtų apskaičiuoti neįtraukiant technologinių pertraukų; pažymėjo, kad nereikšminga, jog Kelių direkcijos pažymoje G. G. tiesiogiai nenurodytas;

113.10.                       2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovė kreipėsi į Tiekėjų grupę, prašydama jos, inter alia, iki rugsėjo 30 d. patikslinti, paaiškinti ar papildyti kvalifikacijos duomenis dėl G. G. patirties, jei į deklaruotų projektų laikotarpius įeina ir projektavimas ar rangos darbai nebuvo atliekami ir nebuvo vykdomos statybos vadovo pareigos, t. y. atsakovė paprašė perskaičiuoti deklaruotą projektų trukmę pagal pirmiau nurodytą tvarką; 

113.11.                       2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovės atstovas (advokatas) kreipėsi į Kelių direkciją, prašydamas jos pateikti duomenis, ar G. G. buvo paskirtas statybos vadovu ir ėjo šias pareigas penkiuose Kelių direkcijos projektuose, įskaitant Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektus, bei juos pagrindžiančius dokumentus;

113.12.                       2019 m. rugsėjo 20 d. Tiekėjų grupė, atsakydama į atsakovės rugsėjo 13 d. prašymą, pateikė vykdytų keturių projektų be projektavimo trukmės perskaičiavimą, taip pat pridėjo papildomų duomenų apie G. G. vadovavimą kituose, anksčiau nedeklaruotose projektuose, inter alia, Kareivių, Liepkalnio, Naugarduko projektuose (visų jų, devynių, trukmė be projektavimo – 101,5 mėn.);

113.13.                       2019 m. rugsėjo 23 d. Kelių direkcija, atsakydama į ieškovės atstovo (advokato) 2019 m. rugsėjo 18 d. paklausimą, nurodė, kad G. G. buvo paskirtas statybos vadovu Kelių direkcijos vykdytuose projektuose, išskyrus Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektus; pateikė šią informaciją pagrindžiančius dokumentus;

113.14.                       2019 m. rugsėjo 24 d. Tiekėjų grupė perkančiajai organizacijai papildomai pateikė paaiškinimus dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodytų duomenų, pridėjo šiuos paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus;

113.15.                       2019 m. rugsėjo 27 d. perkančioji organizacija kreipėsi į Tiekėjų grupę, prašydama jos iki spalio 1 d. patikslinti informaciją apie kvalifikaciją ir pateikti papildomus dokumentus (užsakovų pažymas arba objektų užbaigimo aktus, kuriuose būtų nurodyta, kad statyboms vadovavo G. G., arba kitus lygiaverčius, ne UAB „Fegda“ išduotus dokumentus apie šio specialisto patirtį), pagrindžiančius G. G. kvalifikacijos atitiktį ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 pagal Tiekėjų grupės anksčiau deklaruotus projektus;

113.16.                       2019 m. spalio 1 d. Tiekėjų grupė perkančiajai organizacijai priminė jos 2019 m. birželio 10 d. ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 išaiškinimą, kad tinkamu vadovavimu statyboms bus laikoma ir veikla statant neypatingos kategorijos statinius; pateikė perkančiajai organizacijai atnaujintą įvykdytų sutarčių lentelę dėl šešių projektų (jų trukmė be projektavimo – 81,5 mėn.), t. y. neįtraukdama Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektų, taip pat šią informaciją pagrindžiančius dokumentus, inter alia, užsakovų pažymas, kuriose pažymėta, kad G. G. vadovavo atitinkamų objektų statyboms; taip pat atskirai pasisakė dėl G. G. patirties, įgytos kompleksiniuose projektuose, kuriuose buvo vykdomi kelių statinių statybos darbai, o pirmiau nurodytas UAB „Fegda“ specialistas vadovavo tik vienam iš jų; 

113.17.                       2019 m. spalio 3 d. perkančiosios organizacijos atstovas elektroniniu laišku kreipėsi į Kelių direkcijos atstovą, kad šis paaiškintų ankstesnį Kelių direkcijos raštą, jog Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose G. G. nedirbo statinio vadovu; perkančiosios organizacijos atstovas nurodė, kad aplinkybė, jog pirmiau nurodytų projektų užbaigimo ar perdavimo aktuose G. G. nebuvo nurodytas, nepaneigia galimybės, kad jis faktiškai juose vadovavo tam tikrais laikotarpiais (pagrindinio statybos vadovo ligos, atostogų, komandiruotės metu); pateikė klausimą, ar G. G. pirmiau nurodytuose trijuose projektuose buvo įtrauktas kaip atsarginis statybos vadovas, gal buvo įtrauktas į pasiūlymus, gal pavadavo pagrindinius vadovus;

113.18.                       2019 m. spalio 4 d. atsakovė kreipėsi į Tiekėjų grupę, prašydama iki spalio 7 d. pateikti papildomus duomenis apie G. G. patirtį Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose (pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, dokumentus, kad G. G. pagrindinių statybos vadovų ligos, atostogų ir komandiruočių metu juos laikinai pavadavo), inter alia, siekdama įvertinti, ar jos jau turima informacija nekvalifikuotina kaip melaginga;

113.19.                       2019 m. spalio 7 d. Tiekėjų grupė, atsakydama perkančiajai organizacijai, nurodė, kad duomenys apie G. G. patirtį Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose teisingi ir objektyviai negali būti laikomi melagingais; pažymėjo, kad Kelių direkcijos rašte apie šių projektų pabaigą nurodytos aplinkybės apie tai, kas pasirašė darbų perdavimo dokumentus, bet ne kas vadovavo statyboms; jei būtų vertinama, kad UAB „Fegda“ įsakymai dėl G. G. paskyrimo nepakankami, tai suponuotų šio specialisto patirties nepakankamumą, o ne informacijos melagingumą; Tiekėjų grupės kvalifikacijos atitiktį ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 patvirtina kiti specialistai bei perkančiajai organizacijai pateiktos sutartys dėl kitų šešių projektų (šios nutarties 113.16 punktas) ir jų trukmės, skaičiuojamos pagal G. G. faktiškai vykdytos veiklos laikotarpius, o ne teisinio pareigų ėjimo trukmę; pateikė duomenis apie tai, kiek Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose pareigų dėl ligos ar kitų priežasčių negalėjo eiti pagrindiniai statybos vadovai;

113.20.                       2019 m. spalio 8 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimus dėl pasiūlymų eilės, Konkurso laimėtojo išrinkimo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; šiais sprendimais iš esmės patvirtinami analogiški 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimai;

113.21.                       2019 m. spalio 8 d. ieškovės atstovas (advokatas) kreipėsi į Kelių direkciją, prašydamas jos patikslinti savo rugsėjo 23 d. atsakymą, nurodant, ar Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose G. G. buvo paskirtas atsarginiu (laikinuoju) statybos vadovu, jei taip, kokį laikotarpį de facto pavadavo pagrindinius statybos vadovus;

113.22.                       2019 m. spalio 10 d. Kelių direkcijos atstovas elektroniniu laišku perkančiosios organizacijos atstovui dėl jo spalio 3 d. rašto nurodė, kad nerado duomenų apie G. G. paskyrimo įsakymus; išreiškė nuomonę, kad tai nereiškia, jog šių įsakymų nebuvo ir anksčiau, todėl pasiūlė tiesiogiai kreiptis į UAB „Fegda“;

113.23.                       2019 m. spalio 11 d. Kelių direkcija, atsakydama į ieškovės atstovo spalio 8 d. prašymą, nurodė, kad rugsėjo 23 d. jam pateikė visus turimus dokumentus; pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog G. G. buvo paskirtas atsarginiu (laikinuoju) statybos vadovu, neturi;

113.24.                       2019 m. spalio 18 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl Tiekėjų grupės kvalifikacijos vertinimo teisėtumo, inter alia, šių duomenų kvalifikavimo kaip melagingos informacijos ir ribojimo tiekėjams pakartotinai tikslinti duomenis apie pajėgumą; ieškovės teigimu, bet kokiu atveju ir naujai pateikti papildomi duomenys neleidžia daryti išvados apie Tiekėjų grupės atitiktį ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2; ieškovės teigimu, trečiojo asmens UAB „Fegda“ įsakymai dėl G. G. skyrimo statybos vadovu Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose suklastoti; pirmiau nurodytų projektų viešojo pirkimo sąlygose aiškiai įtvirtinta, kad statybų vadovo kandidatūra turi būti išviešinta iš anksto, be to, šių projektų vykdymo sutartyse buvo atskirai įtvirtinta statybų vadovų keitimo tvarka; apskritai negalimos situacijos, kai užsakovas nežino, kas vadovauja jo projektuose;

113.25.                       2019 m. spalio 21 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė; nurodė, kad ji Konkurso metu nuosekliai laikėsi viešųjų pirkimų principų, tinkamai įvertino Tiekėjų grupės ir G. G. kvalifikaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus, kurių dalį pripažino nepakankama, tačiau ne melaginga, nes tokiai išvadai ji neturėjo vienareikšmių įrodymų; tiekėjų pasiūlymo dalių dėl kvalifikacijos ir techninių duomenų dalys gali būti tikslinamos skirtinga apimtimi.

114. Dėl civilinėje byloje Nr. 2 nagrinėjamo šalių ginčo dalies, susijusios su VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymu, pirmiausia pažymėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią pasiūlyme pateikta informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 53 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bei atsakovė ir tretieji asmenys neteisingai taikė šį aiškinimą, be kita ko, ignoruodami bylų, kuriose šis aiškinimas buvo suformuluotas, kontekstą.
115. Pacituota teisės aiškinimo taisyklė buvo pirmą kartą suformuluota nurodytoje 2016 m. vasario 24 d. byloje, kurioje buvo sprendžiama ir dėl nagrinėjamam ginčui aktualios situacijos, kai statybos vadovas, de factoir teisėtai vykdęs veiklą ankstesniame rangos darbų projekte, įgyta patirtimi ginčo konkurse, kasacinio teismo sprendimu, negalėjo pasinaudoti, nes buvo paskirtas ne generalinio rangovo, o savo darbdavio, kuris projekte dalyvavo kaip subrangovas.
116. Analogiškos pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir vėlesnėje praktikoje, pažymėjęs, kad kaip subrangovo atstovas veikęs specialistas nelaikomas pateikusiu melagingą informaciją apie savo įgytą patirtį, jei tam tikrus ginčo viešajame pirkime reikalautus darbus (veiklą) jis iš tiesų buvo įvykdęs, tačiau tai anuomet atliko iš anksto perkančiajai organizacijai neišviešindamas subrangos teisinių santykių aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 35, 41, 42 punktus). 
117. Taigi tokių subjektų patirtis buvo pripažinta kaip tinkama de facto(pagal galiojusį reguliavimą neginčijamai neįrodytos priešingos pajėgumo neįgyties aplinkybės), jie atitiko atskirai iškeltus reikalavimus dėl kvalifikacijos įgyties momento, įvykdytų sutarčių vertės ir pan., tačiau dėl viešuosius pirkimus ar statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taip įgytas pajėgumas negalėjo būti pripažintas kaip pakankamas de jure, t. y. įgytas tinkamu būdu. Kitais žodžiais tariant, buvo nustatyta, kad subjektų kvalifikacija VPĮ ir ginčo viešojo pirkimo konkurso nuostatų prasme iš tiesų (realiai) buvo įgyta, bet dėl kitų teisės aktų nuostatų (ne dėl pačios kvalifikacijos) taikymo ja nebuvo galima pasinaudoti.
118. Kita vertus, papildomo teisinio aiškinimokriterijus, kaip duomenų kvalifikavimo kaip (ne)melagingos informacijos pagrindas, nėra absoliutus ir turi taikymo ribas, juo negalima piktnaudžiauti. Kasacinio teismo šiuo aspektu, pavyzdžiui, pažymėta, kad kuo ilgiau atitinkamos normos aiškinimo jurisprudencija ir (ar) atitinkamų santykių praktika yra nusistovėjusi, tuo mažiau tiekėjui turi būti pripažįstama teisė suklysti dėl netinkamo teisės aiškinimo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 38 punktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, ypač dėl šios nutarties 113.16 punkte nurodytų aplinkybių, kad papildomo teisinio aiškinimo kriterijaus taisyklė statybos vadovo paskyrimo teisiniam vertinimui kasacinio teismo buvo suformuluota 2016 m., o ginčo Konkursas paskelbtas 2019 m. I pusmetį.
119. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje pažymėta, kad informacijos pripažinimo melaginga procese, inter alia, nustatytinas objektyvusis kriterijus, reiškiantis, kad neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą). Vis dėlto toks teisės aiškinimas nereiškia, kad papildomai negali būti vertinami faktiniaipasiūlymo duomenys; priešingai – objektyvios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; darytina išvada, kad tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 53, 54 punktus).
120. Šiame kontekste kasacinio teismo dėl naujojo reguliavimo (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto), inter alia, konstatuota, kad neginčytina, jog deklaruojamos informacijos atitiktis tikrovei paprastai nustatytina, kai galima įvertinti pateiktus duomenis (įrodymus); tačiau tai nereiškia, kad kai atitinkamų duomenų nepateikta, negalima prieiti prie išvados, jog deklaruojama informacija melaginga; priešingu atveju tiekėjams, nepateikusiems prašomų duomenų, būtų leidžiama teisėtai išvengti kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš konkurso procedūrų, tai, be kita ko, prieštarautų ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos išraiškai bei prasmei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 58 punktą). 
121. Taigi pagal VPĮ tiekėjo pasiūlyme deklaruojamų duomenų faktinė (ne)atitiktis praeities įvykiams nustatytina tiek tais atvejais, kai perkančioji organizacija disponuoja atitinkamais įrodymais, tiek kai jai pagal viešojo pirkimo sąlygas iš anksto reikalautų įrodymų ūkio subjektas nepateikia. Pastaroji situacija iš esmės kvalifikuotina kaip pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) prezumpcija, leidžianti vertinti, kad tiekėjo deklaracija, kurios jis negali pagrįsti įrodymais, yra melaginga (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/202038, 39, 51, 56 punktus). Atsižvelgiant į tai, kad už nurodomų duomenų (deklaracijos) teisingumą atsakingas juos pateikęs ūkio subjektas, pirmiausia jam kyla įrodinėjimo pareiga šią prezumpciją paneigti.
122. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, trečiasis asmuo ir teismai Tiekėjų grupės kvalifikacijos faktinių aplinkybių nustatymą (pareiga tai atlikti pirmiausia kilo Konkurso laimėtojai) pernelyg plačiai susiejo su teisės normų aiškinimo ir taikymo procesu, dėl to Tiekėjų grupės atitikties ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 vertinimą nepagrįstai kvalifikavo kaip papildomą teisinį vertinimą, kuris suponavo neteisėtą išvadą apie kvalifikacijos duomenų nepakankamumą, bet ne melagingumą.
123. Pažymėtina, kad perkančiųjų organizacijų ar teismų atliekamas vertinimas, ar konkrečiu atveju tiekėjo pateikti kvalifikacijos duomenys pripažintini melaginga informacija, neišvengiamai yra teisinio pobūdžio, t. y. laikytinas jų turimų (nustatytų) faktinių aplinkybių vertinimude jure. Vienintelė aplinkybė, kad pateiktos informacijos turiniui nustatyti, inter alia, reikės taikyti teisės normas (VPĮ, kitus teisės aktus, viešojo pirkimo sąlygas), per se nereiškia, kad ūkio subjekto perkančiajai organizacijai pateiktų duomenų nepatikimumas yra ne faktinio, o teisinio pobūdžio, jei galiausiai šio tiekėjo nebus patikimai įrodyta, kad jo deklaruota faktinė aplinkybė iš tiesų egzistavo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais trečiojo asmens UAB „Fegda“ ir atsakovės argumentus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados apie ūkio subjekto pateiktų duomenų kvalifikavimą kaip (ne)melagingos informacijos yra faktinės aplinkybės, dėl kurių negali būti sprendžiama kasaciniame procese.
124. Kasacinio teismo konstatuota, kad, perkančiosioms organizacijoms nustačius atitinkamo dalyvio (jo paties ar pasitelkiamo išorinio subjekto) kvalifikacijos neatitiktį, kyla poreikis spręsti dėl pirminės pasiūlymo informacijos kvalifikavimo: ar buvo pateikta melaginga informacija, ar tiekėjas pagrįstai (leistinai) suklydo, ar jis dėl objektyvių priežasčių prarado reikalaujamą kvalifikaciją vykstant viešojo pirkimo procedūrai, ar kt. (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 36 punktą). Taigi darytina išvada, kad panašios ūkio subjekto pajėgumo neatitikties nustatymo situacijos, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti kvalifikuojamos įvairiai.
125. Kasacinio teismo nurodyta, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame, kaip nurodyta pirmiau, apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinėse normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos.
126. Kasacinio teismo, remiantis Teisingumo Teismo praktika, konstatuota, kad, pirma, iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; antra, kai tiekėjo pateikta informacija turėjo įtakos sutarties sudarymo procedūros rezultatui, atitinkamą reikšmingą informaciją nerūpestingai pateikęs ūkio subjektas gali būti laikomas kaltu dėl rimto suklaidinimo Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 2 dalies g punkto prasme, o toks jo elgesys gali pateisinti perkančiosios organizacijos sprendimą pašalinti šį ūkio subjektą iš atitinkamo viešojo pirkimo; į informacijos vertinimo kaip melagingos reguliavimą įeina tiek aktyvūs tiekėjo veiksmai, kaip antai falsifikavimas, tiek neveikimas, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
127. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl G. G. kaip pakaitinio (atsarginio) statybos vadovo patirties vadovaujant Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 statybų darbams nurodymo, atsižvelgdami į STR 1.06.01:2016 31 punktą, pagal kurį statinio statybos vadovo veikla prasideda nuo jo paskyrimo į šias pareigas ir trunka iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos,šį nurodymą nepagrįstai vertino kaip papildomą teisinę analizę ir subjektyvią Tiekėjų grupės nuomonę. Dėl tokio vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisiniame reguliavime iš anksto skiriamo pakaitinio, atsarginio statybos vadovo veikla apskritai nesureguliuota (nors ir galima), nes jame apibrėžta, esant poreikiui, statybos vadovo skyrimo, taigi ir keitimo (pakartotinio skyrimo) situacijos, tačiau iš ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 turinio aiškiai matyti, jog perkančioji organizacija reikalavo įrodyti faktiškai vykdytą veiklą, o ne pateikti duomenis apie statybos vadovo statuso de jure turėjimo trukmę.
128. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija teisiškai nepagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad Konkurso dokumentuose tiksli specialistų kvalifikacijos apskaičiavimo tvarka nebuvo nustatyta, o G. G. patirties skaičiavimas susijęs su Tiekėjų grupės nuomone dėl kvalifikacijos atitikties, Konkurso dalyvių skirtingu teisės normų ir Konkurso nuostatų aiškinimu. Iš tiesų nėra svarbu, ar deklaruojamuose projektuose G. G. buvo teisėtai paskirtas pradiniu ar pakaitiniu statybos vadovu, reikšminga tik tiek (jei dėl paties paskyrimo teisinių aspektų nėra abejonių), kiek jis juose de factovykdė veiklą kaip statybos vadovas.
129. Tokio pobūdžio situacijos, kokia susiklostė civilinėje byloje Nr. 2, kai tiekėjas (ar jo darbuotojas) profesinį pajėgumą įrodinėja duomenimis apie de jure prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kurie de factonebuvo įgyvendinti, nepriklausomai nuo priežasčių, pagal nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją kvalifikuojamos kaip melagingos informacijos pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 49, 80 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Esant priešingam aiškinimui, ūkio subjekto manipuliavimas duomenimis, grindžiamas subjektyvia nuomone ir teisės normų taikymu, iš esmės negalėtų patekti į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto reguliavimo sritį.
130. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad informacijos kvalifikavimas kaip melagingos savaime nereiškia tik duomenų iškraipymo ar jų nuslėpimo, bet reiškia ir situacijas, kai tiekėjas faktiškai neatitinka konkurso sąlygų, bet kūrybingai pateikia informaciją taip, kad ji būtų techniškai teisinga ir sudarytų įspūdį, jog sąlygos tenkinamos; kitais žodžiais tariant, tai – situacijos, kai pati įrodomoji priemonė yra teisinga, tačiau ji, tiekėjui suprantant (ar turint suprasti), netinkama įrodyti jo pajėgumo atitikties iškeltam reikalavimui (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 43 punktą). 
131. Nagrinėjamu atveju abejonių kelia, kaip konstatavo teismai, ne tik pačių įrodomųjų priemonių naudojimas, bet ir patys įrodymai. Kaip nurodyta šios nutarties 113.6 ir 113.19 punktuose, Tiekėjų grupė iš pradžių perkančiajai organizacijai nurodė informaciją apie tai, kad G. G. Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose veikė kaip statybos vadovas, jo veiklos trukmė tęsėsi 27,5 mėn., o vėliau šie duomenys buvo tikslinti dėl G. G. statuso (atsarginis statybos vadovas) ir jo galimo pagrindinių statybos vadovų pavadavimo trukmės (apie pusantro mėnesio). Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip kasaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2 nurodė ieškovė, Tiekėjų grupė 2019 m. spalio 7 d. paaiškinimu nepateikė duomenų apie tai, jog pagrindinis statybos vadovas Kelio Nr. 4 projekte tam tikrą laiką dėl kokių nors priežasčių (ligos, komandiruotės ar atostogų) būtų negalėjęs eiti pareigų ir jį dėl to būtų reikėję pavaduoti.
132. Taigi Tiekėjų grupė keitė poziciją ne tik dėl pateiktų duomenų reikšmės, bet apskritai dėl jų turinio. Tokie veiksmai, priešingai nei konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, negali būti laikomi tiesiog G. G. veiklos trukmės apskaičiavimo klaidomis. 
133. Teisiškai nepagrįsta pripažįstama teismų išvada, kad perkančioji organizacija neturi kompetencijos vertinti Tiekėjų grupės duomenų tikrojo turinio, nustatyti klastojimo fakto, apklausti G. G. ir pan. Kasacinio teismo pažymėta, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme įtikinami duomenys (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte vartojama iš esmės panaši sąvoka „galima įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“) apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese; dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų ir neturi res judicataar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 47 punktą).
134. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė atsakovei pateikė nemažai duomenų bei išreiškė abejonių dėl Tiekėjų grupės pateiktų duomenų turinio ir jo patikimumo. Kita vertus, perkančioji organizacija, abiem atvejais sudarydama pasiūlymų eilę Konkurse (2019 m. rugpjūčio 27 d. ir spalio 8 d.), skubotai vertino Tiekėjų grupės jai pateiktą informaciją, nesuabejojo jos patikimumu, šios laiku atskirai nepatikrino. Pavyzdžiui, nors pati atsakovė 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į Kelių direkciją, jos prašydama paaiškinti savo ankstesnę informaciją ir pateikti duomenis apie G. G. dalyvavimą Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose kaip atsarginio statybos vadovo (šios nutarties 113.17 punktas), tačiau, nesulaukusi Kelių direkcijos atsakymo (kuris buvo pateiktas spalio 10 d.), pasiūlymų eilę antrą kartą sudarė 2019 m. spalio 8 d.
135. Pažymėtina, kad nors teismai konstatavo, jog Tiekėjų grupės deklaruojami duomenys, susiję su G. G. įgyta patirtimi, kelia abejonių, tačiau šias abejones nepagrįstai aiškino ir taikė Konkurso laimėtojos naudai, inter alia, įrodinėjimo naštą perkeldami ieškovei, o ne tretiesiems asmenims. Be to, teismų išvados apie tai, kad ieškovės argumentai nepagrindžia priešingų įvykių egzistavimo galimybės, nesuderinami su tinkamomis įrodymų vertinimo (tyrimo) pareigomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
136. Atsižvelgiant į tai, pripažintini tinkamai nemotyvuotais ir akivaizdžiai nepagrįstais teismų argumentai, jog, pirma,Kelių direkcija vienareikšmiškai nepaneigė, jog G. G. buvo vienas iš statinio statybos vadovų UAB „Fegda“ vykdant Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 sutartis, tik nurodė, kad visų su šiomis sutartimis susijusių dokumentų neranda, tačiau tai nereiškia, kad tokių dokumentų, kuriuose būtų minimas G. G., apskritai nėra; antra, viena aplinkybė, kad į bylą yra pateiktas UAB ,,Fegda“ (subrangovės) įsakymas, kuriuo G. G. Naugarduko projekte skiriamas statinio statybos vadovu, nereiškia, jog ir UAB „Mitnija“ (rangovė) nebuvo priėmusi atitinkamo sprendimo G. G. skirti statinio statybos vadovu.
137. Bet kokiu atveju teismai, konstatuodami, kad duomenys apie Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 projektus yra nepakankami spręsti dėl Tiekėjų grupės atitikties ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2, o kitų patikimų duomenų apie juos Tiekėjų grupė nepateikė, privalėjo šią aplinkybę vertinti ne tik kvalifikacijos atitikties, bet ir informacijos pripažinimo melaginga aspektais, juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymas nepriklauso nuo tyčinių tiekėjų veiksmų. 
138. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas nagrinėjamu atveju taikytinas ne pirminiams Tiekėjų grupės kvalifikacijos pagrindimo veiksmams, kai G. G. pajėgumo duomenys, nors ir turėjo būti pateikti, nebuvo nurodyti (šios nutarties 113.2, 113.4 punktai), juolab kad šalys iš pradžių nesutarė dėl ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 ir Konkurso sąlygų 81.8 punkto taikymo, o vėlesniam susirašinėjimui, kai tretieji asmenys, deklaravę G. G. patirtį Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 projektuose, nepateikė visų pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 2 reikalaujamų duomenų, o pateiktą informaciją keitė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta šios nutarties 113.15 punkte, Tiekėjų grupė, net ir po perkančiosios organizacijos prašymo pateikti ginčo Konkurso sąlygoje Nr. 2 nurodytiems dokumentams lygiaverčius įrodymus, kurie būtų sudaryti ne pačios UAB „Fegda“, tokių duomenų nepateikė.
139. Tiekėjų grupė, savo pasiūlyme deklaruodama, kad G. G. ėjo statybos vadovo pareigas atitinkamuose projektuose, privalėjo iš anksto (prieš teikdama pasiūlymą) įsitikinti šios informacijos teisingumu, pagrįstu atitinkamais faktiniais duomenimis. Tokio išankstinio patikrinimo metu (jei jį apskritai atliko) tretieji asmenys patys turėjo įsitikinti, ar turi pakankamai faktinių duomenų (sudarytų sutarčių, užbaigimo aktų, statybos vadovo paskyrimo įsakymų, užsakovų pažymų ir pan.), kurių pagrindu perkančioji organizacija galėtų įvertinti Tiekėjų grupės kvalifikaciją, jei ši grupė būtų pripažinta Konkurso laimėtoja.
140. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, iš pradžių Tiekėjų grupė ir atsakovė nesutarė dėl Konkurso sąlygų 32.4.1 ir 81.8 punktų tarpusavio taikymo, t. y. ar būtent G. G., o ne kito specialisto, profesinis pajėgumas pagal nurodytas Konkurso nuostatas turi būti naudojamas vertinant trečiųjų asmenų atitiktį ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 (Tiekėjų grupės teigimu, G. G. kvalifikacija buvo pasitelkiama tik siekiant gauti maksimalų ekonominio naudingumo balų skaičių pagal Konkurso sąlygų 81.8 punktą). Kita vertus, šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nors Tiekėjų grupė iš pradžių nesutiko su atsakovės pozicija dėl Konkurso sąlygų 32.4.1 ir 81.8 punktų tarpusavio taikymo, tačiau jos atskirai įstatymų nustatyta tvarka neskundė, o, prisiimdama neigiamų padarinių riziką, teikė duomenis apie statybos vadovo G. G. profesinį pajėgumą.
141. Nagrinėjamoje byloje susiklostė ydinga situacija, kai Konkurso laimėtoja perkančiajai organizacijai nepateikė pagal Konkurso sąlygas reikalautų dokumentų (užbaigto objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto arba statybos užbaigimo akto, kuriuose būtų konkrečiai nurodytas G. G.), tai sudaro atskirą pagrindą deklaruotą informaciją pripažinti melaginga pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020), o teismai, palaikydami atsakovės ir trečiųjų asmenų poziciją, iš esmės konstatavo, kad pagrįstos abejonės dėl G. G. dalyvavimo Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. 4 ir Nr. 4311 statybose nesuponuoja pateiktų duomenų vertinimo kaip melagingos informacijos, nes ieškovė nepaneigė Tiekėjų grupės teiginių, kad pirmiau nurodytas statybų vadovas iš tiesų galėjošiuose projektuose dalyvauti.
142. Dėl to kaip teisiškai nepagrįsta pripažintina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors ieškovė teisingai nurodo, jog duomenų apie tai, kad, vykdant Kelio Nr. A4 sutartį, pagrindinis statinio statybų vadovas kuriuo nors laikotarpiu negalėjo vykdyti savo pareigų, nėra, tačiau tai nepaneigia UAB „Fegda“ įsakyme nurodyto fakto, kad G. G. taip pat buvo paskirtas kaip pakaitinis statinio statybos vadovas vykdant nurodytą sutartį.
143. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta dėl situacijos, kai tiekėjui įsitikinti, ar konkurento pasiūlymas iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, įmanoma tik remiantis tuo pačiu šio konkurento pasiūlymu, kuriame atitiktis perkančiosios organizacijos reikalavimams jo formaliai deklaruota; pripažinta, kad toks tautologinismetodas (tautologija – logikos klaida: apibrėžimas, sprendimas, įrodymas to paties tuo pačiu) pažeidžia peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
144. Pažymėtina, kad UAB „Fegda“ įsakymai, kuriais G. G. buvo paskirtas statybos vadovu, ypač atsižvelgiant į ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 turinį (šios nutarties 3.2 punktas), bet kokiu atveju nėra pakankami. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju G. G. patirtis Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 statybos projektuose buvo grindžiama iš esmės tik jo darbdavio įsakymais, t. y. vienašaliais sandoriais, kurių sudarymas nėra registruojamas viešuosiuose registruose, jų tikrumas be paties autoriaus nėra niekaip pagrindžiamas. Ieškovė perkančiajai organizacijai ir teismams pateikė argumentuotą poziciją dėl pirmiau nurodytų įsakymų turinio ir patikimumo, su šia pozicija teismai iš esmės sutiko, tačiau jos ieškinys civilinėje byloje Nr. 2 iš esmės buvo atmestas tų pačių abejotinais pripažintų įrodymų pagrindu.
145. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina; kai tiekėjo pasiūlymo atitiktį įrodančio dokumento šaltinis yra viešojo pirkimo baigtimi suinteresuotas dalyvis (kuris nėra gamintojas), o šiame dokumente pateiktas jo teiginys dėl atitikties iškeltiems reikalavimams negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, šio dokumento objektyvumu, patikimumu būtų galima suabejoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 36, 38 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
146. Kaip jau buvo nurodyta (šios nutarties 138 punktas), nors ginčo Konkurso sąlygoje Nr. 2 aiškiai įtvirtinta, kokius dokumentus tiekėjai turėjo pateikti perkančiajai organizacijai, pati atsakovė Tiekėjų grupės paprašė pateikti ne UAB „Fegda“ parengtus įsakymus, o kitus Konkurso sąlygose neapibrėžtus lygiaverčius dokumentus. Vis dėlto galiausiai jokių patikimų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti objektyvią išvadą apie G. G. dalyvavimą Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 statybos projektuose, negavusi, priėmė sprendimą Tiekėjų grupės kvalifikaciją pripažinti tinkama, o anksčiau teiktus dokumentus vertinti tiesiog kaip nepakankamus.
147. Sutiktina su ieškove, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl UAB „Fegda“ įsakymų patikimumo ir jo vertinimo, kai nustatomos priešingos aplinkybės, iš esmės pateisina ir net skatina praktiką, kai vienašaliais tiekėjų parengtais dokumentais jų paskirtų dirbti specialistų veiklos patirtis de jurebūtų prilyginta šių darbuotojų faktiniam pajėgumui, todėl tiekėjai būtų suinteresuoti statyboms vadovauti ar kitokio pobūdžio veiklai atlikti paskirti kuo daugiau savo darbuotojų; taip nepagrįstai būtų sudaromos prielaidos klaidinti perkančiąsias organizacijas ir dėl to išvengti neigiamų padarinių.
148. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad Tiekėjų grupės perkančiajai organizacijai pateikta informacija apie G. G. patirtį Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 statybos projektuose laikytina melaginga pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Atsižvelgiant į tai, pirma, tretiesiems asmenims negalėjo būti leidžiama toliau tikslinti kvalifikacijos duomenis, antra, jų pasiūlymas turėjo būti atmestas.
149. Nors apeliacinės instancijos teismas Tiekėjų grupės atsakovei papildomai pateiktus kvalifikacijos atitikties įrodymus (šios nutarties 113.16 punktas) vertino kaip pakankamus, tačiau byloje dėl jų apskritai nereikėjo spręsti iš esmės, kadangi duomenys apie G. G. patirtį Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 statybos projektuose laikytini melaginga informacija. Viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir tiekėjų patikimumas – savarankiškos ir atskirai ginamos vertybės, jas pažeidusiems subjektams dėl to kyla neigiamų padarinių.
150. Su pirmiau nurodyta išvada koreliuoja ankstesni (iki 2017 m. VPĮredakcijos) kasacinio teismo išaiškinimai, kad tais atvejais, kai viešojo pirkimo sąlygose neįtvirtintas neprivalomas tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pagrindas ir perkančioji organizacija dėl to negali atmesti nesąžiningo tiekėjo pasiūlymo, šiam vis tiek kyla neigiamo pobūdžio padariniai – ribojimas tikslinti neaiškius, netikslius ar nepakankamus kvalifikacijos duomenis, nors tokia teisė sąžiningiems ūkio subjektams privalėtų būti suteikta (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011).
151. Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad perkančiųjų organizacijų įgaliojimai spręsti dėl to, ar tiekėjas turėtų būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, grindžiami siekiu joms sudaryti sąlygas įvertinti kiekvieno dalyvio sąžiningumą ir patikimumą; dėl tokių ūkio subjekto savybių gali būti sprendžiama ir tais atvejais, kai šis, pažeisdamas skaidrumo ir lojalumo imperatyvus, dalyvaudamas pirkime, jo organizatoriui savo iniciatyva nepateikia iš esmės viešai prieinamos informacijos apie anksčiau nutrauktą viešojo pirkimo sutartį (šiais aspektais žr. plačiau Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Delta Antrepriz? de Construc?ii ?i Montaj 93, C-267/18, 26, 36 punktus).
152. Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte, priešingai nei ankstesniame (iki 2017 m. liepos 1 d.) viešųjų pirkimų reguliavime, įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl perkančiajai organizacijai pateiktos melagingos informacijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos privalo, pirma, šį pašalinimo pagrindą įtvirtinti pirkimo dokumentuose (nebent VPĮ būtų nustatyta jo taikymo išimtis), antra, atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 
153. Nesutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog kitomis (ne Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311) sutartimis Tiekėjų grupės pajėgumas atitiko ginčo Konkurso sąlygą Nr. 2, ji bet kokiu atveju negalėtų būti pašalinta iš Konkurso. Kita vertus, iš tiesų nėra aiški UAB „Fegda“ pozicija ir veiksmų tikslai – jei G. G. kvalifikacija kai kuriems projektams vykdyti, jos vertinimu, iš tiesų buvo tinkama, kodėl ne šių, o kitų (netinkamų) projektų duomenys iš pradžių buvo teikiami atsakovei.
154. Pirmiau nurodyta atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ pozicija, inter alia, grindžiama Teisingumo Teismo išaiškinimu, pateiktu sprendime byloje Esaprojekt(žr. Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Esaprojekt, C-387/14, 78 punktą) (šios nutarties 126 punktas), kad tiekėjo pašalinimas siejamas su jo klaidinančių veiksmų įtaka viešojo pirkimo rezultatams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei kasacinio teismo teisinė išvada dėl šalių ginčo civilinėje byloje Nr. 2 (šios nutarties 149 punktas), nei nacionalinis reguliavimas ir jo aiškinimas neprieštarauja Teisingumo Teismo praktikai ar Europos Sąjungos teisei.
155. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, suklaidinimo įtakos viešojo pirkimo rezultatams kriterijus, kaip galimas Europos Sąjungos teisės patikslinimas, išplaukė iš Lenkijos nacionalinio teisinio reguliavimo; toks kriterijus niekada nebuvo įtvirtintas VPĮ, juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas – imperatyvioji, nediskretiškai taikytina norma; antra, Teisingumo Teismas Esaprojektsprendimo 72 punkte tiekėjų pašalinimą dėl melagingos informacijos pateikimo kvalifikavo kaip jų nubaudimą, nors pagal ankstesnįjį ir galiojantį Europos Sąjungos viešųjų pirkimų reguliavimą šis pašalinimo pagrindas buvo ir yra neprivalomas.  
156. Nepriklausomai nuo šios išvados, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, inter alia, vykdant kasacijos funkciją užtikrinti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013), kyla poreikis atskirai pasisakyti dėl ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, susijusių su pakartotiniu kvalifikacijos duomenų tikslinimu.
157. Primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią, nors tiekėjams buvo pripažinta kiek įmanoma plati teisė tikslinti duomenis apie kvalifikaciją (exVPĮ 32 straipsnio 5 dalis), tačiau kartu buvo konstatuota, kad jei patikslintuose duomenyse, vertinant jų visumą, tiekėjas neištaisė visų trūkumų ar padarė naujų klaidų, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų koncentruotumą, šių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti bonus pater familias principo (atidaus ir apdairaus žmogaus standarto), pardavėjui ir pirkėjui netaikytinos įstatyme įtvirtintos atitinkamai teisė dar kartą tikslinti ūkio subjekto pajėgumo informaciją ir pareiga reikalauti tai daryti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016 43 punktą).
158. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, cituodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį, kurioje pažymėta, jog tiekėjų galimybė patikslinti kvalifikacijos duomenis taikytina tikpradiniam, bet ne pakartotiniam kvalifikacijos duomenų aiškinimui (tikslinimui), nepagrįstai padarė išvadą, kad visi pakartotiniai Tiekėjų grupės ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimai dėl ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 susiję su pradine informacija. Tokia išvada nepagrįsta ne tik byloje surinktais duomenimis apie G. G. veiklą įvairiuose projektuose, bet ir paties apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais jis vertino ne tik Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311, bet ir kitų projektų (Kareivių, Liepkalnio, Naugarduko) aplinkybes.
159. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino ir taikė cituojamą kasacinio teismo praktiką, nes pradinį kvalifikacijos duomenų aiškinimą (tikslinimą), t. y. procesą, kuriam taikomas VPĮ 45 straipsnio 3 dalies reguliavimas, pakeitė į pradinę informaciją, t. y. šio proceso objektą. Teisės aiškinimo taisyklė, jog tiekėjas negali pakartotinai paaiškinti (patikslinti) savo kvalifikacijos duomenų, reiškia, kad Tiekėjų grupė turėjo teisę tikslinti tik duomenis apie pirmą kartą pateiktus penkis projektus, įskaitant Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 projektus (žr. šios nutarties 113.6 punktą), ir tik vieną kartą.
160. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tik dėl šių projektų ji su atsakove susirašinėjo bent tris kartus. Kita vertus, atsakovė ir UAB „Fegda“ ir prieš tai susirašinėjo dėl ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 ir Konkurso sąlygų 81.8 punkto tarpusavio santykio, atsakovės prašymas pateikti G. G. kvalifikacijos dokumentus buvo grindžiamas ta pačia VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostata. 
161. Dėl to teisiškai nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad perkančioji organizacija negalėtų trečiųjų asmenų prašyti patikslinti kvalifikacijos duomenų tik tuo atveju, jei iš jų būtų akivaizdi pajėgumo neatitiktis ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2. Tokia išvada suponuoja ydingas situacijas, kai tiekėjai savo kvalifikacijos duomenis, inter alia, pagal naują informaciją tikslintų tol, kol būtų priimtas jiems palankus sprendimas.
162. Draudimui neribotą skaičių kartų tikslinti kvalifikacijos duomenis neprieštarauja teismų ir atsakovės bei trečiojo asmens UAB „Fegda“ argumentai, susiję su kvalifikacija kaip objektyvia kategorija ir perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti, ar tiekėjas iš tiesų pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai tiekėjas nepatikslina duomenų apie savo kvalifikaciją, preziumuojama, kad jis jos ir neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). 
163. Be to, nepagrįsta atsakomybę už daugkartinį kvalifikacijos duomenų tikslinimą priskirti ieškovei, nors įrodinėjimo naštą iš karto įrodyti pajėgumą ir duomenų patikimumą turėjo Tiekėjų grupė, be to, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo ir kontrolės kompetencija pagal įstatymą nustatyta perkančiosioms organizacijoms. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei ieškovė pretenzija nebūtų atsakovei pateikusi duomenų apie Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 projektus, šią informaciją ji būtų galutinai pripažinusi tinkama (pirmą kartą 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos pasiūlymų eilės pagrindu), nors, kaip paaiškėjo vėliau, pati perkančioji organizacija aptariamus duomenis pripažino nepakankamais Profesinio pajėgumo sąlygos atitikčiai nustatyti.
164. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei sprendė teismai, bet kokiu atveju (nepriklausomai nuo Tiekėjų grupės ir atsakovės nesutarimo dėl Konkurso sąlygų 32.4.1 ir 81.8 punktų taikymo) aplinkybė, jog Tiekėjų grupė kelis kartus tikslino savo kvalifikacijos duomenis, per sesuponuoja neteisėtą VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, kartu viešųjų pirkimų principų, taikymą, Konkurso procedūrų neskaidrumą. Net jei Tiekėjų grupės pateiktų duomenų negalima būtų vertinti kaip melagingų (nors teisėjų kolegija šioje nutartyje padarė priešingą išvadą), perkančiosios organizacijos leidimas Tiekėjų grupei tikslinti kvalifikacijos duomenis tol, kol jais, atsakovės vertinimu, būtų pagrindžiama kvalifikacijos atitiktis Profesinio pajėgumo sąlygai, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, Konkurso laimėtojos atžvilgiu lemia nepagrįstos pirmenybės suteikimą.
165. Iš nuosekliai suformuotos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad pagal vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus dalyviai turi turėti vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos; pagal vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ir paisant skaidrumo pareigos, vykstant viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrai, be tam tikrų išimčių, iš esmės draudžiamos bet kokios perkančiosios organizacijos ir dalyvio derybos, o tai reiškia, kad pateikus pasiūlymą jo iš principo negalima keisti, nesvarbu, ar tai būtų daroma perkančiosios organizacijos, ar konkurso dalyvio iniciatyva (žr. pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Esaprojekt36–39 punktus). 
166. Kita vertus, pagal teismų praktiką dėl kvalifikacijos duomenų vertinimo ir jų pripažinimo kaip melagingos informacijos taip pat kyla abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų apie Tiekėjų grupės kvalifikacijos atitiktį ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 (pavyzdžiui, dėl Kareivių gatvės projekto, dėl kurio užsakovas pažymėjo 5,5 mėn. darbų trukmę, nors UAB „Fegda“ darbus, reikalingus ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 pagrįsti, vykdė trumpiau, be to, be G. G., buvo paskirtas ir kitas statybų vadovas). Atsižvelgiant į ieškovės argumentus dėl pažymos apie galimą G. G. patirtį turinį ir jos patikimumą, vienintelė aplinkybė, kad šį dokumentą išdavė Konkurso baigtimi nesuinteresuotas asmuo, per senesuponuoja jos reiškiamų pagrįstų abejonių atmetimo.
167. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviutiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011). Pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 2 tiekėjai perkančiajai organizacijai privalėjo, inter alia, pateikti užbaigto objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą arba statybos užbaigimo aktą, kuriuose būtų nurodytas atitinkamas specialistas, o šių dokumentų pateikimas buvo atskirai pažymėtas kaip būtinas Profesinio pajėgumo sąlygos atitikties vertinimo reikalavimas.
168. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad turinio viršenybės prieš formą principas tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms tikrinimo procedūroje nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų kvalifikacijos dokumentų turinį; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
169. Teismas negali konstatuoti perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant tiekėjo kvalifikaciją teisėtumo, jei tiekėjo pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
170. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus dėl Tiekėjų grupės pateiktų duomenų apie Elektrėnų sankryžos, Kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 projektus kvalifikavimo kaip melagingos informacijos, atskirai nespręs iš esmės dėl kitų Konkurso laimėtojos perkančiajai organizacijai pateiktų duomenų kvalifikavimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, taip pat jų atitikties ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

171. Pirmiau nurodytų argumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kasacinių skundų argumentais pagrindžiamas skundžiamų teismų procesinių sprendimų, kuriais perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti atitinkančiais imperatyviąsias teisės normas, neteisėtumas, dėl to jie naikinami priimant naują sprendimą – atsakovės sprendimus dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimo, Konkurso eilės ir Sutarties sudarymo su Konkurso laimėtoja išrinkta Tiekėjų grupe pripažįstant neteisėtais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė dėl jos ir Tiekėjų grupės pasiūlymų vertinimo ne tik pažeidė atitinkamas VPĮ normas (VPĮ 45, 46, 55 straipsnių nuostatos), bet ir neužtikrino tiekėjų lygiateisiškumo Konkurse.
172. Neginčytina, kad tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymams siaurąja prasme taikytinos skirtingos teisės normos, tiekėjų teisės tikslinti pasiūlymų duomenis šiose srityse turinys nevienodas, tačiau civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmai suponuoja vertinimą, jog atsakovė sprendimus dėl skirtingų Konkurso dalyvių priėmė ne pagal tą patį teisės aiškinimo ir taikymo standartą: ieškovės pasiūlymas vertintas ir atmestas iš esmės formaliu pagrindu, o su Tiekėjų grupe perkančioji organizacija, neatsižvelgdama į gaunamos informacijos patikimumą, susirašinėjo tol, kol, perkančiosios organizacijos vertinimu, Tiekėjų grupė pagrindė savo atitiktį Profesinio pajėgumo sąlygai.
173. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai iš visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją; socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar išsaugojimas – vėliausiai byloje spręstini klausimai, teismai pirmiausia turi nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, kurio vertinimas neturi priklausyti nuo viešojo pirkimo procedūrų ar sutarties svarbos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
174. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 73 punktą).
175. Remdamasis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).
176. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl Sutartimi sulygtų darbų ir jų rezultatų svarbos, susijusios su daliai visuomenės reikšmingos infrastruktūros (kelių lygių gatvių sankryžos) sukūrimu, užtikrinančiu sklandesnį žmonių ir krovinių judėjimą, atsižvelgiant į aplinkybę, dėl kurios nėra ginčo byloje, jog nemaža dalis darbų jau įvykdyta, Sutartis nepripažintina negaliojančia, o dėl viešojo intereso priežasčių išsaugotina, kartu perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą. Analogiškos pozicijos dėl viešojo svarbios infrastruktūros darbų pirkimo sutarties išsaugojimo laikytasi ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 77 punktą).
177. Pagal kasacinio teismo praktiką perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą neatsižvelgtina į tai, ar ji, pažeisdama imperatyviąsias teisės normas, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo; alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 86, 89 punktus).
178. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą dėl alternatyvios sankcijos skyrimo, Sutarties vertę (40 057 016,68 Eur su PVM), atsakovės padarytus pažeidimus Konkurso metu vertinant ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymus, nusprendžia atsakovei paskirti 500 000 Eur baudą (apie 1,25 proc. Sutarties vertės). Teisėjų kolegija vertina, kad toks baudos dydis, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje konstatuotus perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, atitiks bendruosius veiksmingumo ir atgrasomumo tikslus.
179. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija viešųjų pirkimų imperatyviąsias teisės normas pažeidė dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimo, o bent jau dėl nepagrįsto Tiekėjų grupės pasiūlymo vertinimo Sutartis buvo sudaryta neteisėtai, pirmiau nurodyti pažeidimai buvo atlikti Konkurso procedūrų metu (o ne vykdant Sutartį), dėl to tai suponavo didesnį tiekėjų konkurencijos iškraipymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, Teisingumo Teismo vertinimu, net analogiško pobūdžio pažeidimai, nustatyti vykstant viešojo pirkimo procedūrai ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, gali teisėtai sukelti skirtingo pobūdžio padarinius tiekėjams (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo byloje Tim, C-358/18, 47 punktą).
180. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 kasacinis teismas perkančiajai organizacijai už neteisėtą viešojo pirkimo sutarties pakeitimą skyrė santykinai mažesnę baudą (apie 0,99 proc. sutarties vertės); iš Teisingumo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo byloje T-Systems Magyarorsz?g ir kt., C-263/19, matyti, kad nacionalinė Vengrijos institucija (Viešųjų pirkimų tarnybos Arbitražo komisija) už analogiško pobūdžio neteisėtą viešojo pirkimo sutarties pakeitimą perkančiajai organizacijai skyrė baudą, lygią apie 1,4 proc. pradinės sutarties vertės (arba apie 0,97 proc. nuo pakeistos sutarties vertės). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad už Konkurso metu padarytus pažeidimus atsakovei skirtinos baudos dydis (1,25 proc. Sutarties vertės) atitinka proporcingumo principą.
181. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Fegda“ civilinėje byloje Nr. 1 kasaciniam teismui 2020 m. rugsėjo 28 d. ir rugsėjo 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su Sutarties vykdymo eiga ir įvykdymo apimtimi. 
182. CPK355 straipsnyje reglamentuojamos dalyvaujančių byloje asmenų teisės kasaciniame procese. Šiame straipsnyje nenustatyta dalyvaujančių byloje asmenų teisė kasaciniam teismui teikti rašytinius paaiškinimus. Be to, CPK 350 straipsnio 8 dalimi imperatyviai draudžiama pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde ar atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, nebegali būti pateikiami.
183. Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ atsiliepimų į kasacinį skundą argumentų papildymas rašytinių paaiškinimų forma prieštarauja nurodytoms CPKnuostatoms, todėl teisėjų kolegija šiuos rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
184. Dėl kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

185. Pagal CPK93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė kasaciniuose skunduose prašo priteisti visų jos turėtų visose teismų instancijose bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
186. Šie jos prašymai tenkintini iš dalies. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų – atlyginimo.
187. Dėl žyminio mokesčioatlyginimo pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė du atskirus 2019 m. rugsėjo 20 d. ir rugsėjo 23 d. ieškinius, o pagal juos iškeltos bylos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. spalio 4 d. nutartimi buvo sujungtos į vieną civilinę bylą Nr. 1. Pažymėtina, kad pirmasis ieškinys pareikštas dėl pačios ieškovės pasiūlymo vertinimo teisėtumo, o antrasis yra iš esmės susijęs su Tiekėjų grupės pasiūlymo vertinimo teisėtumu.
188. Ieškovė už abu ieškinius civilinėje byloje Nr. 1 sumokėjo po 3750 Eur žyminio mokesčio, o už kartu su ieškiniais teikiamus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių – po 38 Eur. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškimu ieškovė atsisakė antrojo ieškinio civilinėje byloje Nr. 1, o vėliau inicijavo civilinę bylą Nr. 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu patvirtino ieškovės antrojo ieškinio atsisakymą civilinėje byloje Nr. 1, grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl šios dalies žyminio mokesčio galutinai išspręsta pirmosios instancijos teismo.
189. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ieškovei už pirmosios instancijos teismo procesą civilinėje byloje Nr. 1 priteistinas žyminio mokesčio išlaidų, patirtų dėl pirmojo (2019 m. rugsėjo 20 d.) ieškinio, atlyginimas: be pirmiau nurodytų 3788 Eur žyminio mokesčio išlaidų, papildomai 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl netenkinto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi ieškovei civilinėje byloje Nr. 1 priteistinas 3826 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas.
190. Už civilinėje byloje Nr. 2 teiktą ieškinį ieškovė sumokėjo 3750 Eur žyminio mokesčio, už kartu su šiuo ieškiniu teikiamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 38 Eur, iš viso – 3788 Eur. Taigi ieškovei už žyminio mokesčio išlaidas pirmosios instancijos teismuose civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 priteistinas 7614 Eur atlyginimas.
191. Ieškovė už civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus bendrai sumokėjo po 7500 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos taip pat priteistinos jos naudai. Taigi, ieškovė iš viso yra sumokėjusi 22 614 Eur (7614 + 7500 + 7500) žyminio mokesčio sumą, šios atlyginimas jai priteistinas.
192. Dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimoCPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
193. Bylos duomenimis, ieškovė už civilinėje byloje Nr. 1 pirmosios instancijos teisme suteiktas advokato paslaugas pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškinį patyrė 17 859,60 Eur atstovavimo (procesinių ir neprocesinių dokumentų surašymo ir susijusių veiksmų) išlaidų. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), įtvirtintus dydžius ir dėl to mažintinos iki 7798,45 Eur.
194. Bylos duomenimis, ieškovė už civilinėje byloje Nr. 1 pirmosios instancijos teisme suteiktas advokato paslaugas pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškinį patyrė 14 011,80 Eur atstovavimo (procesinių ir neprocesinių dokumentų surašymo ir susijusių veiksmų) išlaidų. Šios viršija Rekomendacijose įtvirtintus dydžius ir dėl to mažintinos iki 5927,60 Eur. Taigi, ieškovei civilinėje byloje Nr. 1 priteistinas bendras 13 726,05 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
195. Bylos duomenimis, ieškovė už civilinėje byloje Nr. 2 pirmosios instancijos teisme suteiktas advokato paslaugas patyrė 18 488,80 Eur atstovavimo (procesinių ir neprocesinių dokumentų surašymo ir susijusių veiksmų) išlaidų. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintus dydžius ir dėl to mažintinos iki 9137,10 Eur. Taigi priteistinas atstovavimo išlaidų dydis pirmosios instancijos teismuose civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 sudaro 22 863,15 Eur.
196. Bylos duomenimis, ieškovė už civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 apeliacinės instancijos teisme suteiktas paslaugas advokatui sumokėjo atitinkamai 3944,60 Eur ir 4017,20 Eur. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintus dydžius ir dėl to mažintinos iki atitinkamai 3689,28 Eur ir 3294 Eur, iš viso 6983,28 Eur.
197. Už civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 kasaciniame teisme suteiktas paslaugas – kasacinių skundų rengimą – ieškovė advokatui sumokėjo atitinkamai 3121,80 Eur ir 3847,80 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių ir dėl ieškovei priteistinas bendras 6969,60 Eur išlaidų atlyginimas.
198. Atsižvelgiant į tai, ieškovei už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 priteistinas 36 816,03 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjami šalių ginčai pasižymi tam tikru savitumu, dėl kurio yra pagrindas ieškovei priteisti atstovavimo teismuose išlaidų atlyginimą, viršijantį Rekomendacijose įtvirtintus dydžius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
199. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors ieškovė pagal kasacinio teismo sprendimą įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, de jurelaimėjo procesus civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau dėl bylos procesinės baigties savo teisių de facto neįgyvendino, nes atsakovės sprendimų, įskaitant Sutarties sudarymą, pripažinimas neteisėtais jai tiesioginių padarinių šioje proceso stadijoje nesukėlė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad teisinga pirmiau nurodytą 36 816,03 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą padidinti iki 47 386 Eur.
200. Pirmiau nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą pridedant prie bendrų žyminio mokesčio išlaidų (22 614 Eur), ieškovei priteistinas bendras bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 70 000 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 iš viso patyrė daugiau kaip 91 tūkstantį Eur bylinėjimosi išlaidų.
201. Primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 51 punktą). Šioje byloje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje dalyvauja UAB „Fegda“ ir tiltų statybos UAB „Tilsta“. Tačiau pastarasis trečiasis asmuo procesinių dokumentų visose teismų instancijose neteikė, taip pat argumentų, kurie, išnagrinėjus kasacinę bylą, pripažinti nepagrįstais, nepareiškė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis yra teisinga priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“, t. y. proceso dalyvių, prieš kurių išsakytus argumentus gynėsi ieškovė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
202. Atsižvelgiant į šios nutarties 201 punkte nurodytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ modelį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 35 000 Eur atlyginimas, ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Fegda“ – 35 000 Eur atlyginimas.
203. Konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinius iš esmės tenkinti, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ prašymai atlyginti visų jų turėtų visose teismų instancijose bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintini (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. sausio 6 d. sprendimus bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 19 d. nutartis ir sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinius tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir spalio 8 d. sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą, nustatyti pasiūlymų eilę, išrinkti viešojo pirkimo laimėtoją ir su juo sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį.

Skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188710061) 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) Eur baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“ (j. a. k. 147710353) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 35 000 (trisdešimt penkis tūkstančius) Eur pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“ (j. a. k. 147710353) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ (j. a. k. 110801759) 35 000 (trisdešimt penkis tūkstančius) Eur pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsisakyti priimti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ rašytinius paaiškinimus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.