ŠIOS BYLOS OFICIALAUS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ NĖRA. ŽEMIAU PATEIKIAMAS MAŠININIS BYLOS TEKSTO VERTIMAS Į LIETUVIŲ KALBĄ. ŠIO VERTIMO VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA NERENGĖ, NEREDAGAVO, UŽ JI NEATSAKO. ČIA TAIP PAT PATEIKIAMAS IR BYLOS TEKSTAS ANGLŲ KALBA, KURIUO IR REIKĖTŲ VADOVAUTIS.

TEISMO SPRENDIMAS

2020 m. Liepos 16 d

„Viešieji pirkimai - Direktyva 2014/24 / ES -„ perkančiosios organizacijos “apibrėžimas -
ELPA valstybės užsienio misija - EEE teisės taikymas - EEE 126 straipsnis -
EEE susitarimo geografinė taikymo sritis“

Byloje E-8/19,

PRAŠYMAS Teismui pagal tarp ELPA valstybių susitarimo 34 straipsnį
ir Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismui pateikė Skundų
tarybos viešųjų pirkimų (Klagenemnda už offentlige anskaffelser), tuo atveju,
tarp

„Scanteam AS“
ir
Norvegijos vyriausybė, atstovaujama Užsienio reikalų ministerijos

dėl
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24 / ES dėl viešųjų pirkimų, panaikinančios Direktyvą
2004/18 / EB, pritaikytą prie Europos ekonominės erdvės susitarimo, išaiškinimo ,

TEISMAS,

kurį sudaro pirmininkas Páll Hreinsson (teisėjas pranešėjas),
teisėjai Per Christiansenas ir Bernd Hammermann,
sekretorius: Ólafur Jóhannes Einarsson,
išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

Prašymo kalba: norvegų. Nacionalinių nuostatų vertimai yra neoficialūs ir pagrįsti tais,
kurie yra bylos dokumentuose.
 „Scanteam AS“ („Scanteam“), atstovaujamas advokato Tor Arne Solberg-Johansen
;
 Norvegijos vyriausybė, atstovaujama Janne Tysnes Kaasin ir
Helge Røstum,
 Austrijos vyriausybės, atstovaujamos dr Michael Fruhmann, veikdama
kaip agentas;
 Prancūzijos vyriausybė, atstovaujama Esther de Moustier ir Cyrielle
Mosser,
 ELPA priežiūros institucija (ESA), atstovaujama Carsten
Zatschler, Ewa Gromnicka ir Erlend M. Leonhardsen,
ir
 Europos Komisija (toliau - Komisija), atstovaujama Petr
Ondrůšek, Luke Haasbeek ir Markéta Šimerdová,
atsižvelgdamas į teismo posėdžio pranešimą,
išklausęs žodinius „Scanteam“, atstovaujamo Tor Arne Solberg-Johansen, argumentus;
Norvegijos vyriausybė, atstovaujama Janne Tysnes Kaasin ir Helge Røstum;
Austrijos vyriausybė, atstovaujama dr. Michael Fruhmann ir dr. Franz
Koppensteiner, Prancūzijos vyriausybė, atstovaujama Esther de
Moustier ir Cyrielle Mosser; Ispanijos vyriausybė, atstovaujama Sonsoles
Centeno Huerta, ESA, atstovaujama Ewa Gromnicka ir Erlend M.
Leonhardsen; ir Komisija, atstovaujama Markéta Šimerdová ir Petr
Ondrůšek;

posėdyje 2020 m. kovo 11 d .;
pateikia taip

Teismo sprendimas

I Teisinis pagrindas

EEE įstatymas
1 Europos ekonominės erdvės susitarimo („EEE susitarimas“
arba „EEE“) 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta :
1. XVI priede pateikiamos specialios
viešųjų pirkimų nuostatos ir susitarimai, kurie, jei nenurodyta kitaip, taikomi visiems produktus ir
paslaugas, kaip nurodyta.
2 EEE sutarties 126 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
1. Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma
Europos ekonominės bendrijos steigimo
sutartis, laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų , ir Islandijos teritorijose,
Lichtenšteino Kunigaikštystėje. ir Norvegijos Karalystė.
3 ELPA valstybių susitarimo dėl a
Priežiūros institucija ir Teisingumo Teismas (SCA) skelbia:
ELPA teismas turi jurisdikciją teikti patariamąsias nuomones dėl
EEE susitarimo aiškinimo.
Jei toks klausimas iškeliamas bet kuriame ELPA valstybės
teisme ar teisme , šis teismas gali, jei mano, kad būtina priimti
sprendimą, paprašyti ELPA teismo pateikti tokią nuomonę.
ELPA valstybė savo vidaus teisės aktuose gali apriboti teisę prašyti tokios
patariamosios nuomonės teismams, kurių sprendimai nėra
teisminės gynybos pagal nacionalinę teisę.
4 Vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24 / ES
2014 m. Dėl viešųjų pirkimų ir panaikinanti Direktyvą 2004/18 / EB (OL 2014 L 94, p. 65
ir 2018 m. EEE priedas Nr. 84, p. 556 (Norvegijos)) (toliau - direktyva) buvo
įtraukta į EEE susitarimą
2016 m . Balandžio 29 d. Komiteto sprendimas Nr. 97/2016 (OL 2017 L 300, p. 49 ir ​​2017 m. EEE priedas Nr. 73, p. 53) („Sprendimas
Nr. 97/2016“) ir yra nurodytas XVI priedo 2 punkte. prie EEE susitarimo.
Konstituciniai reikalavimai buvo nurodyti ir įvykdyti 2016 m. Lapkričio mėn.
Todėl Sprendimas Nr. 97/2016 įsigaliojo 2017 m. Sausio 1 d.
5 Direktyvos 1 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Viešųjų pirkimų sutartis sudaro valstybių narių valdžios institucijos arba jų vardu
laikytis Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo (SESV) principų, ypač laisvo prekių judėjimo,
įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat
iš jų kylančių principų , pavyzdžiui, vienodo požiūrio , nediskriminavimas, abipusis
pripažinimas, proporcingumas ir skaidrumas. Tačiau viešųjų pirkimų,
viršijančių tam tikrą vertę, atžvilgiu turėtų būti parengtos nuostatos, kuriomis būtų koordinuojamos nacionalinės
viešųjų pirkimų procedūros, siekiant užtikrinti, kad šie principai būtų
veiksmingi ir viešieji pirkimai būtų atviri konkurencijai.
6 Direktyvos 2 konstatuojamoji dalis skelbiama:
Viešieji pirkimai vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, išdėstytą
2010 m. Kovo 3 d. Komisijos komunikatas „Strategija„ Europa 2020 “
: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija („ Pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020 “), kaip viena iš rinkos priemonių, kurios bus
naudojamos siekiant pažangaus , tvaraus ir integracinio augimo užtikrinant
efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Šiuo tikslu turėtų būti persvarstytos viešųjų pirkimų taisyklės,
priimtos pagal Europos Parlamento ir
Tarybos
direktyvą 2004/17 / EB (4 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18 / EB
(5
). - modernizuota siekiant padidinti
viešųjų išlaidų efektyvumą , ypač palengvinant mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą
vidutinėms įmonėms (MVĮ) dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti galimybes
pirkėjams geriau panaudoti viešuosius pirkimus siekiant bendrų
visuomenės tikslų. Taip pat reikia paaiškinti pagrindines sąvokas ir sąvokas, kad
būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir įtraukti tam tikri susijusios ir gerai patvirtintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai.
7 Direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato:
1. Šioje direktyvoje nustatomos
perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų ir projekto
konkursų, kurių vertė yra ne mažesnė kaip
2 straipsnyje nurodytos ribos.
2. Pirkimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, yra įsigijimas
darbų, prekių ar paslaugų viešojo pirkimo sutartis, kurią vykdo viena ar kelios
perkančiosios organizacijos iš ekonominių operacijų vykdytojų, kurias pasirinko tos
perkančiosios organizacijos, nesvarbu, ar darbai, prekės ar paslaugos yra
skirti viešajam tikslui , ar ne .
8 Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai išdėstomi taip:
1. Šioje direktyvoje vartojami šie apibrėžimai:
1) „perkančiosios organizacijos“ - tai valstybės, regioninės ar vietos
valdžios institucijos; organai, kuriems taikoma viešoji teisė, arba asociacijos, kurias sudaro
viena ar kelios tokios institucijos arba viena ar kelios tokios
viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos ;
2) centrinės valdžios institucijos - perkančiosios organizacijos
išvardytos I priede ir, jei pataisos ar pakeitimai
buvo padaryti nacionaliniu lygiu, jų teisių perėmėjai;
3) subcentrinės perkančiosios organizacijos - visos perkančiosios
organizacijos, kurios nėra centrinės valdžios institucijos;
4) „viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos“ - tai įstaigos, turinčios visas
šias charakteristikas:
a) jos yra įsteigtos konkrečiam tikslui tenkinti
visuotinius interesus ir neturi pramoninio ar
komercinio pobūdžio;
b) jie turi juridinio asmens statusą; ir
c) didžiąja dalimi jas finansuoja valstybė, regioninės ar
vietos valdžios institucijos arba kitos viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos;
arba yra kontroliuojamos tų asmenų
valdžios institucijos ar įstaigos; arba turėti administracinę, valdančiąją
ar stebėtojų tarybą, kurios daugiau kaip pusę narių
skiria valstybė, regioninė ar vietos valdžia arba
kitos viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos;
5) viešosios sutartys - piniginių interesų sutartys
, raštu sudarytos tarp vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar kelių
perkančiųjų organizacijų, kurių objektas yra
darbų atlikimas , gaminių tiekimas ar paslaugų teikimas;
9 Direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:
Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio
(PVM) yra lygi arba didesnė už šias ribas:
…
10 2009 m. Liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81 / EB dėl
tam tikrų darbų, prekių
ir paslaugų sutarčių sudarymo perkančiųjų organizacijų ar subjektų
gynybos ir saugumo srityse sutarčių sudarymo tvarkos derinimo. ir iš dalies pakeičiančios direktyvas 2004/17 / EB ir 2004/18 / EB (OL 2009
L 216, p. 76 ir 2017 m. EEE priedas Nr. 55, p. 3 (Norvegijos)) („Direktyva
2009/81 / EB“) buvo įtrauktos
birželio 14 d. Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 129/2013 (OL 2013 L 318, p. 31 ir 2013 m. EEE priedas Nr. 67,
p. 36), ir yra nurodytas EEE XVI priedo 5c punkte. Susitarimas. Konstituciniai
reikalavimai buvo nurodyti ir įvykdyti 2013 m. Gruodžio mėn. Todėl sprendimas
Nr. 129/2013 įsigaliojo 2014 m. Vasario 1 d.
11 Direktyvos 2009/81 / EB 13 straipsnis „Specialios išimtys“ išdėstytas taip:
Ši direktyva netaikoma:
...
d) sutartims, sudarytoms pagal trečiosios šalies, įskaitant civilinius pirkimus,
vykdomus, kai pajėgos dislokuojamos už Sąjungos teritorijos ribų,
kai dėl operatyvinių poreikių reikia jas sudaryti su ekonominės
veiklos vykdytojais, esančiais operacijų vietoje;
...
12 2014 m. Vasario 26 d
. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25 / ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto
paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų ir panaikinanti Direktyvą 2004/17 / EB (OL 2014 L 94, 243 p., Ir EEE
2018 m. Priedas Nr. 84, p. 636 (Norvegijos)) („Direktyva
2014/25 / ES“) buvo įtraukta į EEE susitarimą Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 97/2016 ir yra
minima EEE susitarimo XVI priedo 4 punkte. Konstituciniai reikalavimai
buvo nurodyti ir įvykdyti 2016 m. Lapkričio mėn. Todėl Sprendimas Nr. 97/2016
įsigaliojo 2017 m. Sausio 1 d.
13 Direktyvos 2014/25 / ES 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
Ši direktyva netaikoma sutartims, kurias sudaro perkančiosios organizacijos. subjektai skiria apdovanojimus
ne savo veiklos, kaip aprašyta
8–14 straipsniuose, tikslams, arba tokiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje tokiomis sąlygomis, kurios nėra
fiziškai naudojamos tinklo ar geografinės teritorijos Sąjungoje naudojimui
ji taip pat netaikoma projektavimo konkursams, rengiamiems tokiais tikslais.
14 EEE susitarimo XVI priedo, iš dalies pakeisto Sprendimu Nr. 97/2016, 1 priedėlyje,
kuriame išvardytos centrinės valdžios institucijos, nurodytos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte
, rašoma:
...
III. NORVEGIJOJE:
Ministro Pirmininko kanceliarija
Darbo ir socialinių reikalų
ministerija, Vaikų, Lyčių lygybės ir įtraukties
ministerija,
Gynybos
ministerija, Sveikatos
ir ekstremaliųjų situacijų valdymo
ministerija, Klimato ir aplinkos
ministerija, Vietos valdžios
ministerija, Modernizavimas , Kultūros
ministerija,
Žemės ūkio ir maisto ministerija
Nærings- og fiskeridepartementet
Ministro Pirmininko biuras
Darbo ir socialinių reikalų
ministerija Vaikų, lygybės ir socialinės įtraukties
ministerija Finansų
ministerija Gynybos
ministerija Sveikatos ir priežiūros paslaugų
ministerija Teisingumo ministerija ir Viešojo saugumo
ministerija Klimato ir aplinkos
ministerija Vietos valdžios ministerija ir „Modernisati“

Kultūros
ministerija Švietimo ir mokslinių tyrimų
ministerija Žemės ūkio ir maisto
ministerija Prekybos, pramonės ir žuvininkystės ministerija
Olje- og energidepartementet
Samferdselsdepartementet
Utenriksdepartementet
Naftos ir energetikos
ministerija Transporto ir ryšių
ministerija Užsienio reikalų ministerija

15 EEE susitarimo XVI priedo Sektorių adaptacijų 2 punktas suformuluotas taip:
2. Kai šiame priede nurodytuose teisės aktuose reikalaujama paskelbti pranešimus
ar dokumentus, taikomi šie reikalavimai:
a) pranešimų ir kitų dokumentų skelbimas, kaip reikalaujama padarytais
veiksmams, nurodytiems šio priedo oficialiajame leidinyje Europos
Bendrijų ir į Tenders Electronic Daily turi būti atliekami
iš oficialiųjų leidinių Europos biuro
Bendrijų;
b) ELPA valstybių pranešimai Europos Bendrijų
oficialiųjų leidinių biurui siunčiami bent viena iš Bendrijos kalbų
. Jie skelbiami Bendrijoje
kalbomis Europos
Bendrijų oficialiojo leidinio S serijoje ir elektroniniame dienraštyje „Tenders“. EB pranešimų nereikia
versti į ELPA valstybių kalbas.
Nacionalinė teisė
16 Ši direktyva įgyvendinama Norvegijos teisėje 2016 m. Birželio 17 d. Įstatymu Nr. 73 dėl
viešųjų pirkimų ( 2016 m. Birželio 17 d. Nr. 73 om offentlige anskaffelser) („Viešųjų
pirkimų įstatymas“) ir 2016 m. Rugpjūčio 12 d. dėl viešųjų pirkimų
(forskrift 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 974 om offentlige anskaffelser) („Viešųjų pirkimų
reglamentas“).
17 Viešųjų pirkimų įstatymo 2 skirsnis suformuluotas taip:
Šis aktas taikomas, kai perkančiosios organizacijos yra nurodytos antroje pastraipoje
sudaryti prekių, paslaugų ar darbų sutartis, įskaitant koncesijos sutartis, arba
rengti planavimo ar projektavimo konkursus, kurių numatoma vertė yra lygi arba
didesnė kaip 100 000 NOK be pridėtinės vertės mokesčio.
Aktas galioja šioms perkančiosioms organizacijoms:
a) valstybės institucijoms,
b) apskričių ir savivaldybių institucijoms,
c) viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms,
d) asociacijoms su viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų, nurodytomis
a – c punktuose,
e) valstybinėms įmonėms, kurios vykdyti tiekimo veiklą, kaip apibrėžta
tarptautiniuose susitarimuose, kurie yra saistomi Norvegijos, ir
f) kitas įmones, kurios vykdo tiekimo veiklą pagal
išimtines ar specialias teises, kaip apibrėžta tarptautiniuose susitarimuose
kuriuos Norvegija sieja.
Aktas netaikomas viešiesiems pirkimams, kuriems gali būti taikoma išimtis pagal
EEE susitarimo 123 straipsnį. Ministerija gali reglamentu nustatyti papildomas
akto taikymo srities išimtis.
Ministerija gali reglamentu nustatyti, kad aktas bus taikomas darbų
sutartims ir susijusioms paslaugų sutartims,
kurių a – d punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos pačios nesudarė, bet kurioms jos
teikia tiesioginę daugiau kaip 50 procentų subsidiją.
Ministerija gali reglamentu nustatyti, kad aktas bus taikomas Svalbardui,
ir nustatyti specialias vietos sąlygų taisykles.
18 Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnis nustato:
Karalius gali įsteigti įstaigą ginčams dėl teisių
ir pareigų spręsti pagal įstatymą ir teisės aktus, priimtus vadovaujantis šiuo aktu.
Perkančiosios organizacijos, kurioms taikomas šis aktas, privalo dalyvauti
procedūrose, kurias vykdo įstaiga.
Ministerija gali išleisti reglamentą dėl įstaigos bylų nagrinėjimo tvarkos.
Ginčų sprendimo įstaigos
veiklai taikomas Informacijos laisvės įstatymas .
19 Viešųjų pirkimų įstatymo 12 skirsnio ištraukoje rašoma:
Jei ginčų sprendimo institucija nustato, kad perkančioji organizacija ar kažkas,
veikiantis jos vardu, tyčia ar dėl didelio aplaidumo padarė neteisėtą
tiesioginį pirkimą, įstaiga
perkančiajai organizacijai skiria administracinę baudą . Jei įstaiga nustato, kad perkančioji organizacija ar
jos vardu veikiantis asmuo aplaidžiai įvykdė neteisėtą tiesioginį pirkimą,
valdyba gali skirti perkančiajai organizacijai administracinę baudą.
<...>
Priimant sprendimą skirti administracinę baudą pagal
12 skirsnio pirmos pastraipos antrą sakinį ir nustatant baudos dydį
, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidimo rimtumui,
pirkimo dydžiui, ar perkančioji organizacija buvo
atliktas pakartotinis neteisėtus tiesioginių pirkimus ir prevencinį poveikį.
administracinė bauda negali būti didesnė kaip 15 procentų pirkimo
vertės.
Sprendimai skirti administracinę baudą nėra
skundžiami. Administracinė bauda pradedama mokėti po dviejų mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos
. Teisė skirti baudą pasibaigia po dvejų metų nuo sutarties pasirašymo.
Ieškinio senaties terminą sustabdo ginčų sprendimo įstaiga, kai
perkančiajai organizacijai siunčia pranešimą, kad ji gavo skundą dėl
tariamai neteisėtų tiesioginių pirkimų.
…
20 Viešųjų pirkimų reglamentas nustato viešųjų pirkimų procedūrines taisykles.
Šis reglamentas, be kita ko, apima pareigą skelbti skelbimą apie pirkimą
Norvegijos nacionalinė viešųjų pirkimų duomenų bazė „Doffin“, kai
pirkimai viršija atitinkamą nacionalinę ribą (8–17 skyriai ) ir įpareigojimas
skelbti skelbimą apie pirkimą ES skelbimų duomenų bazėje („Tenders Electronic Daily“
(„TED“)). kai pirkimai viršija atitinkamą
direktyvoje nustatytą ribą (21–1 skirsnis).
21 2002 m. Lapkričio 15 d. Reglamento Nr. 1288 dėl Skundų komisijos
viešiesiems pirkimams (forskrift 2002 m. Lapkričio 15 d. Nr. 1288 om klagenemnd for
offentlige anskaffelser) („Reglamentas dėl skundų komisijos viešiesiems
pirkimams“) 3 skirsnis rašomas :
Nariai Karalius skiria Skundų komisijos ketveriems metams a
laikas. Ypatingomis aplinkybėmis narys gali būti skiriamas trumpesniam laikotarpiui.
Maksimalus terminas yra aštuoneri metai. Išimties tvarka nariai gali būti skiriami iš naujo
po aštuonerių metų. Karalius paskiria pirmininką iš narių. Ministerija
prekybos, pramonės ir žuvininkystės gali paskirti ad hoc kėdė jei kėdė
diskvalifikuotas. Nariai negali būti atleisti iš pareigų ar nušalinti nuo
paskyrimo laikotarpio, išskyrus atvejus, kai tam yra speciali priežastis.
22 Reglamento dėl Skundų komisijos viešiesiems pirkimams 5 skirsnis skelbia:
Karalius negali nurodyti Skundų komisijos ar sekretoriato nariams
aiškinti įstatymus, įgyvendinti diskreciją, priimti sprendimus
atskirais atvejais ir nagrinėti bylas.
23 Reglamento dėl Skundų komisijos
viešiesiems pirkimams 15 skirsnio antroji pastraipa suformuluota taip:
Skundų komisijos nariai veikia nepriklausomai nuo savo profesijos,
darbdavio ir pareigų. Ministerija,
sekretoriatas ir kiti nariai, įskaitant Skundų
valdybos pirmininką, negali jų nurodyti iš esmės .

II Faktai ir procedūra

Bendrosios aplinkybės

24 2017 m. Kovo 27 d. Norvegijos karališkoji ambasada Luandoje, Angolos Respublikoje
(„Norvegijos ambasada Luandoje“) paskelbė pranešimą
apie savanorišką konkursą dėl „Doffin“. Skelbimas apie pirkimą susijęs su konsultacijų paslaugų,
susijusių su žmogaus teisių
projekto Angoloje (Angolos žmogaus teisių mokymo projektas 2017–2021 m.) Planavimu, valdymu ir įgyvendinimu, pirkimu . Konkurso
pranešime nurodyta tvarka, sutarties vertė buvo 20 500 000 NOK ir buvo
teigiama, kad terminas Paraiškų pateikimo buvo balandis 2017 Skelbimas buvo 25
paskelbtas pagal "užsienio reikalų ir kitų paslaugų" su bendro viešųjų pirkimų
Žodyno kodas 75210000.
25 Konkurso specifikacijose buvo nurodyta, kad pirkimo procedūra buvo padalinta į du
etapus. Pirmasis etapas apimtų projekto dokumento,
įskaitant išsamius tikslus ir svarbius rodiklius, tikslus, indėlius ir
rizikos valdymą, planavimą ir parengimą . Antrasis etapas apimtų projekto vykdymą. Be to, buvo
pareikšta, kad didžiausias pirmojo etapo biudžetas buvo 500 000 NOK, o antrojo etapo
- 20 000 000 NOK.
26 Konkurso specifikacijose buvo nurodyta, kad sutartis bus sudaroma su
ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kurio svoris yra toks: „siūlomas sprendimas“.
(30 procentų); „Kompetencija ir patirtis“ (40 proc.); ir „valandinis įkainis“ (30 už
centų). Siūlomus konkurso dalyvių sprendimus turėjo sudaryti
bent šie komponentai: išsamus tvarkaraštis ir pirmojo etapo valdymo struktūra
; rizikos veiksnių įvertinimas; aptaria atitinkamus gebėjimų
ugdymo ir mokymo projektų metodus ; ir pasiūlymai dėl valdymo struktūros ir tolesnių veiksmų
antrajam etapui.
27 Kalbant apie „kompetencijos ir patirties“ kriterijų, konkurso dalyvių buvo paprašyta
apibūdinti svarbiausią jų naudojamų darbuotojų kompetenciją ir patirtį.
Be to, reikėjo pridėti kiekvieno pagrindinio personalo nario CV. Buvo pareikšta,
kad į konkursą gali būti įtraukta iki penkių pagrindinių darbuotojų. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas
buvo nuspręsta, ar apskritai į konkursą įtraukti pagrindiniai darbuotojai turėjo tokią
kompetenciją ir patirtį: žinojo apie politinę, socialinę ir ekonominę
Angolos ir regiono padėtį; žinių apie Norvegijos pagalbos politiką ir Norvegijos interesus
Angoloje; teisinė ekspertizė žmogaus teisių srityje; mokymo patirtis; aukšto korupcijos lygio
šalių projektų valdymo, objektyvaus ir rizikos valdymo patirtis
; ir raštu, ir žodžiu portugalų, anglų ir
norvegų kalbomis .
28 Per nustatytą laiką buvo gauti trys pasiūlymai. Šiuos pasiūlymus pateikė „Scanteam“, „
KPMG AS“ / „Bjørknes Høyskole AS“ ir „Governance Group AS“ („Vyriausybė“).
Grupė “). 2017 m. Gegužės 23 d. Laišku Norvegijos ambasada Luandoje paskelbė,
kad sutartis buvo sudaryta su valdymo grupe.
29 2017 m. Birželio 2 ir 15 d. Raštais „Scanteam“ pateikė prieštaravimus dėl
sprendimo dėl paramos skyrimo . Norvegijos ambasada Luandoje į skundą atsakė
2017 m. Liepos 3 d . Raštu ir palaikė sprendimą dėl paramos skyrimo. 2017 m. Liepos 5 d. „Scanteam“ pateikė naują
skundą dėl sprendimo skirti paramą. Tame skunde teigta, kad
viešojo pirkimo procedūra nebuvo vykdoma vadovaujantis
viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis taisyklėmis , todėl konkursą reikėjo nutraukti. Iki
2017 liepos 7 d, atsakymas buvo suteiktas dėl to skundo ir dėl atšaukimo reikalavimo
buvo atleistas iš darbo. 2017 m. Liepos 14 d. Norvegijos ambasada Luandoje sudarė
sutartį su valdymo grupe.
30 2018 m. Gegužės 7 d. „Scanteam“ pateikė skundą Skundų viešųjų
pirkimų tarybai („Klagenemnda for offentlige anskaffelser“) (toliau - Skundų taryba),
kuri, inter alia, teigė, kad pirkimo procedūra buvo neteisėtas tiesioginis
pirkimas.
Ginčas Apeliacinėje taryboje
31 Pagrindinėje byloje ginčijama, ar
Norvegijos ambasados ​​Luandoje vykdoma konkurso procedūra buvo neteisėta, nes pranešimas nebuvo paskelbtas
ES skelbimų duomenų bazėje (TED) pagal nustatytas taisykles. visuomenėje
Pirkimų reglamentas. Visų pirma, lemiamas klausimas yra tas, ar Norvegijos
ambasada Luandoje buvo įpareigota skelbti konkurso procedūrą TED.
32 Apeliacinė taryba pažymi, kad tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek Viešųjų
pirkimų reglamente nenurodoma jų geografinė taikymo sritis. Be to, šis klausimas
nėra nagrinėjamas parengiamuosiuose Viešųjų pirkimų įstatymo darbuose.
33 Skundų taryba pažymi, kad akivaizdžiausias būdas yra aiškinti
Norvegijos teisės aktus kaip neketinančius turėti platesnę taikymo sritį, nei reikalaujama
pagal EEE įstatymus. Todėl, Skundų komisijos nuomone, klausimas, ar
Norvegijos viešųjų pirkimų taisyklės yra taikytinos pirkimo procedūrai
Norvegijos užsienio atstovybės, vykdomos už EEE ribų, atsakyti negalima, kol
nebus nustatyta, ar taikoma EEE viešųjų pirkimų teisė.
34 Apeliacinė taryba pažymi, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad
šioje byloje vykusiam konkursui buvo būdingas ypatumas, kad praktiškai visų potencialių
tiekėjų buveinė buvo EEE. Tuo pačiu metu perkama
paslauga pirmiausia turėjo būti teikiama trečiojoje šalyje, nepriklausančioje EEE. Skundų taryba
taip pat pažymi, kad ji nežino jokios Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) ar Teismo praktikos, paaiškinančios klausimą, ar EEE visuomenė
viešųjų pirkimų įstatymai taikomi konkurso procedūrai, kurią
vykdo EEE valstybės užsienio atstovybė ne EEE valstybėje.
35 2019 m. Liepos 5 d. Skundų taryba rašė bylos šalims ir pareiškė, kad ji
svarsto galimybę paprašyti Teismo patariamojo nuomonės, kad
būtų patikslinta EEE viešųjų pirkimų įstatymo geografinė taikymo sritis.
2019 m. Rugsėjo 11 d. Skundų taryba buvo informuota apie bylos šalių nuomones
. Tą pačią dieną Skundų taryba gavo Norvegijos
vyriausybės laišką , kuriame buvo abejojama, ar Skundų taryba gali prašyti
patariamosios nuomonės pagal SKA 34 straipsnį.
36 Dėl prašymo pateikti patariamąją nuomonę priimtinumo Skundų
taryba nurodo Viešųjų pirkimų įstatymo 11 skyrių ir Reglamentą dėl
Skundų komisijos viešiesiems pirkimams, taip pat Teismo praktiką, susijusią
su „ teismas arba tribunolas “kriterijus pagal SCA 34 straipsnį. Skundų taryba teigia
, kad šioje byloje nagrinėjama tariamai neteisėta tiesioginio pirkimo procedūra ir
kad tokiais atvejais Skundų taryba turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl
administracinių baudų. Tokie sprendimai negali būti toliau skundžiami administracine tvarka. Be
to, Skundų taryba pažymi, kad SKA 34 straipsnio aiškinimas galėtų tai padaryti
Jei Skundų taryba negalės pateikti nuorodos, labai sumažės
galimybė
kreiptis į Teismą su EEE teisės klausimais, visų pirma susijusiais su neteisėtomis tiesioginio pirkimo procedūromis.
37 Šiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba laikėsi nuomonės, kad jos nagrinėjamo
ginčo sprendimas priklauso nuo EEE teisės aiškinimo. Taigi Skundų taryba
nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Teisingumo Teismą dėl patariamosios nuomonės pateikimo.
38 Teismui buvo pateiktas šis klausimas:
Ar 2014 m.
Vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24 / ES dėl viešųjų pirkimų taikoma pirkimo procedūroms
vykdo ELPA valstybės užsienio atstovybė trečiojoje šalyje (ne
EEE)?
39 Norėdami sužinoti išsamesnį teisinį
pagrindą, faktus, procedūrą ir
Teisingumo Teismui pateiktų rašytinių pastabų santrauką , kurios toliau minimos ar aptariamos tik tiek, kiek tai
būtina motyvavimui , daroma nuoroda į teismo posėdžio ataskaitą. Teismo.

III Teisingumo Teismo atsakymas

Priimtinumas

40 Pagal SCA 34 straipsnį, bet kuris ELPA valstybės teismas gali pateikti
Teisingumo Teismui klausimus dėl EEE susitarimo išaiškinimo, jei tas teismas mano,
kad būtina tam, kad jis galėtų priimti sprendimą.
41 SCA 34 straipsnio tikslas yra užmegzti bendradarbiavimą tarp Teismo ir
nacionalinių teismų. Šiuo bendradarbiavimu siekiama prisidėti užtikrinant
vienodą EEE teisės aiškinimą, teikiant pagalbą
ELPA valstybių teismams tais atvejais, kai jie turi taikyti EEE
teisės nuostatas (žr. Bylą E-21/16 Pascal Nobile, 2017 m.). ELPA Ct. Rep. 554, 23 punktas ir nurodyta teismų
praktika). Į šį tikslą taip pat reikia atsižvelgti aiškinant sąvoką
teismas (tribunal) (žr. bylą E-1/94 Restamark [1994–1995] ELPA Ct. Rep. 15,
25 punktas). Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad SCA 34 straipsnio tikslui nereikia
griežtai aiškinti teismo sąvokos, kuri yra savarankiška
EEE teisės sąvoka (žr. Bylą E-5/16 Oslo savivaldybė, 2017 m.), ELPA Ct. 52 rep.,
36 punktas ir nurodyta teismų praktika).
42 Vertindamas, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi įstaiga gali būti laikoma teismu, kaip
apibrėžta APK 34 straipsnyje, Teismas atsižvelgia į daugelį veiksnių. Tai
apima, visų pirma, ar prašymą pateikusi institucija įsteigta pagal įstatymą, turi nuolatinę
egzistavimą, pratimai privalomąją jurisdikciją, taiko teisės normas, yra nepriklausomas ir, kaip
byla gali būti nešališka ir panaši į teismo procedūrą (žr.
sujungtas bylas E-3/13 ir E-20/13 Fred. Olsen ir kt., 2014 m. ELPA Ct. rep. 400,
60 punktas ir byla). cituojamas įstatymas).
43 Šiuo atveju iš atitinkamos nacionalinės teisinės sistemos, tokios kaip
Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnis ir Reglamentas dėl skundų dėl viešųjų
pirkimų komisijos , matyti, kad Skundų taryba yra įsteigta įstatymu, turi nuolatinį
egzistavimą, t. vykdo privalomą jurisdikciją ir taiko įstatymų normas. Be to,
Procedūra Skundų taryboje yra pakankamai panaši į
procedūrą, kurioje nagrinėjami dalyviai . Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad reikalavimas laikytis procedūros
inter partes nėra absoliutus kriterijus (žr. bylą E-1/11 Dr A [2011 m.] ELPA Ct. Rep.
484, 36 punktas ir cituota teismo praktika).
44 Norvegijos vyriausybė teigė, kad Skundų taryba negali būti laikoma
nepriklausoma atsižvelgiant į ETT praktiką dėl Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio . Visų pirma Norvegijos vyriausybė
nurodė ETT sprendimus TDC, C-222/13, EU: C: 2014: 2265 ir Banco de
Santander, C-274/14, EU: C: 2020: 17. Pirma, Norvegijos vyriausybė teigia, kad jei
Skundų tarybos sprendimas būtų apskųstas bendrosios kompetencijos teismuose,
Skundų taryba pagal Norvegijos civilinio proceso įstatymą turėtų valstybės narės statusą.
atsakovas. Antra, per žodinį posėdį Norvegijos vyriausybė teigė
, kad Skundų valdybos narių atleidimas nėra apibrėžtas konkrečiomis taisyklėmis,
aiškiai apibrėžtomis įstatymų nuostatomis, kaip išdėstyta sprendime Banco de
Santander, ir todėl
SKA 34 straipsnio tikslais Skundų taryba negali būti laikoma nepriklausoma.
45 Nors Teisingumo Teismas iš principo yra pripažinęs procedūrinio
vienodumo sąvoką (žr. 2012 m. Kovo 1 d.
Sprendimą DB Schenker prieš ESA, E-14/11, ELPA Ct. Rep. 1178, 77 ir 78 punktai), iš to išplaukia gerai - nusistovėjusią teismo praktiką, kad nors argumentai
, paskatinę ETT aiškinti terminą „teismas“, gali būti svarbūs,
pagal SCA 3 straipsnį Teisingumo Teismas neprivalo vadovautis šiais argumentais aiškindamas
pagrindinę SCA dalį (žr. pirmiau nurodytos bylos E-5/16 Oslo savivaldybė
37 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Teisingumo Teismas turi nustatyti
ETT teismų praktikos tinkamumą aiškinant SCA 34 straipsnį.
46 Aiškinant teismo ar tribunolo sąvoką pagal SCA 34 straipsnį, reikia deramai
atsižvelgti į ELPA valstybių konstitucines ir teisines tradicijas. Taigi
aiškinant reikia atsižvelgti į svarbų
ELPA valstybių administracinių apeliacinių komisijų vaidmenį, taip pat ir taikant EEE teisę (žr.
Pirmiau nurodytos bylos E-1/94 Restamark 27 punktą ir E-5 / 16 Cituojama Oslo savivaldybė
35 punktas ir cituota teismo praktika). Aiškinimas, dėl kurio
administracinės apeliacinės komisijos negalėtų prašyti patariamosios nuomonės, pakenktų
SCA 34 straipsnio tikslui - sukurti bendradarbiavimo sistemą, kaip priemonę
užtikrinti vienodą EEE teisės aiškinimą.
47 Atsižvelgiant į šias aplinkybes ETT sprendimas Banco de
Santander negali pakeisti Teisingumo Teismo praktikos pagal ABTĮ 34 straipsnį.
48 Nepriklausomybės sąvoka, neatsiejama nuo sprendimo priėmimo,
visų pirma reiškia, kad nagrinėjama įstaiga veikia kaip trečioji šalis valdžios institucijos,
priėmusios ginčijamą sprendimą, atžvilgiu (žr. Nurodytą bylą E-1/11, dr. A). šio sprendimo 37 punktą). Kaip
tokia nepriklausomybės samprata turi ir išorinį, ir vidinį aspektus.
Išorės aspektas reiškia, kad institucija turi būti apsaugota nuo išorinės įtakos ar spaudimo
, galinčio kelti grėsmę jos narių sprendimų laisvei, kiek tai susiję bylos
prieš juos. Vidinis aspektas yra susijęs su nešališkumu ir juo siekiama užtikrinti
vienodas sąlygas proceso šalims ir jų atitinkamus interesus, susijusius
su šios bylos dalyku (žr. Sujungtas bylas E-3/13 ir E-20/13). Sprendimo Fred.
Olsen ir kt., 68 punktas ir cituota teismo praktika).
49 Šioms nepriklausomumo ir nešališkumo garantijoms reikia taisyklių, visų pirma susijusių su
organo sudėtis ir jo narių paskyrimas, darbo stažas bei
susilaikymo, atmetimo ir atleidimo pagrindai, siekiant atsisakyti pagrįstų
abejonių asmenų sąmonėje dėl šios įstaigos nelaidumo išoriniams
veiksniams ir jos neutralumo. atsižvelgiant į jo interesus (žr. sujungtas bylas E-3/13
ir E-20/13 Fred. Olsen ir kt., nurodytos aukščiau, 69 punktas ir cituota teismo praktika).
50 Vertinimas, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi įstaiga yra nepriklausoma, grindžiamas bendru
šios įstaigos nepriklausomumą apibūdinančių veiksnių patikrinimu. Norint nustatyti,
ar tai yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo taisyklės, turi būti nagrinėjamos kaip visuma
įstaiga įvykdo būtinas sąlygas, kad būtų laikoma nepriklausoma (žr.
pirmiau nurodytą Oslo miesto savivaldybės bylą E-5/16 , 39 punktas).
51 Šioje byloje Teismas pažymi,
kad Reglamento dėl skundų dėl viešųjų pirkimų komisijos 5 skirsnyje ir 15 skirsnio antrojoje pastraipoje nustatyta , kad Skundų komisijos
nariams negali būti suteikta instrukcija, kaip atlikti savo
pareigas, ir kad jie yra elgtis savarankiškai. Be to, Reglamento
dėl Skundų komisijos viešiesiems pirkimams 3 skirsnyje nustatytos konkrečios
Skundų komisijos sudėties, taip pat
jos narių darbo , paskyrimo ir atleidimo iš darbo taisyklės. Be to, tai matyti iš skundų reglamento
Viešųjų pirkimų taryba tvirtina, kad Skundų
valdybos narių diskvalifikavimas yra reglamentuojamas bendra Norvegijos administracine teise. Teismas supranta,
kad šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti Skundų
komisijos narių nešališkumą .
52 Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, Skundų taryba veikia kaip trečioji šalis
institucijos, priėmusios ginčijamą sprendimą, atžvilgiu. Taigi reikia pripažinti, kad
Skundų taryba atitinka nepriklausomumo kriterijų
SCA 34 straipsnio prasme .
53 Šios išvados nepaneigia tai, kad
Apeliacinė taryba gali turėti atsakovo statusą, jei jos sprendimas bus apskųstas įprastam teismui.
teismai. Formalus paskirimas šalimi procedūriniais tikslais dėl
teisinių gynybos būdų struktūros nacionaliniu lygmeniu negali būti lemiamas nustatant, ar
prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi įstaiga turi būti laikoma nepriklausoma.
54 Taigi Teismas konstatuoja, kad Skundų taryba yra teismas,
kaip apibrėžta APK 34 straipsnyje. Todėl šis prašymas dėl patariamosios
nuomonės turi būti laikomas priimtinu.
Teismo vertinimas
55 Savo klausimu Skundų taryba klausia, ar direktyva taikoma
pirkimo procedūroms, kurias vykdo ELPA valstybės užsienio atstovybės trečiojoje
šalyje.
56 Kaip nustatyta direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, joje nustatomos direktyvos taikymo taisyklės
perkančiųjų organizacijų vykdomi pirkimai, susiję su viešosiomis sutartimis, taip pat projektų
konkursai, kurių vertė yra ne mažesnė už
direktyvos 4 straipsnyje nustatytas ribas . Pirkimas, kaip apibrėžta direktyvoje, yra apibrėžtas
direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje kaip darbų,
prekių ar paslaugų įsigijimas viešojo pirkimo būdu iš vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų iš ūkio subjektų, kuriuos
pasirenka tos perkančiosios organizacijos, nepriklausomai nuo to, ar darbai, prekės ar paslaugos
yra skirti visuomenės reikmėms.
57 Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad pateiktas klausimas nėra tiesiogiai susijęs su
direktyvos 4 straipsnyje nustatytomis ribomis , ar su tokia sutartimi, kokia nagrinėjama šioje byloje.
pagrindinėje byloje yra „viešoji sutartis“ šios
direktyvos prasme. Taigi šie klausimai nėra toliau nagrinėjami.
58 Šioje byloje reikia nustatyti, ar ELPA valstybės atstovybė užsienyje
yra perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje.
59 Sąvoka „perkančiosios organizacijos“ yra apibrėžta direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte
kaip valstybinė, regioninė ar vietos valdžia, viešosios
teisės reglamentuojamos įstaigos arba asociacijos, kurias sudaro viena ar kelios tokios institucijos ar viena. ar daugiau tokių
viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų . Sąvoka „valstybė“ buvo interpretuota funkciškai
ETT praktikoje siekiant palengvinti viešųjų pirkimų
direktyvų tikslą , kuris, inter alia, yra veiksmingas
įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas įgyvendinant viešąsias sutartis įgyvendinimas (palyginkite
sprendimą Beentjes, 31/87, EU: C: 1988: 422, 11 punktas) ir jis apima visas
institucijas, kurios naudojasi įstatymų leidžiamąja, vykdomąja ir teisminėmis galiomis (palyginkite
sprendimą Komisija prieš Belgiją, C-323/96, EU: C). : 1998: 411, 27 punktas).
60 Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Norvegija įtraukė Norvegijos užsienio
reikalų ministeriją į centrinės valdžios institucijų sąrašą, nurodytą direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pateiktą EEE XVI priedo 1 priedėlyje.
Susitarimas. To priedo paskutinėje pastraipoje aiškiai nurodytos agentūros ir
įstaigos, pavaldžios jame išvardytoms ministerijoms.
61 ELPA valstybės užsienio misija yra įstaiga, vykdanti vykdomosios valdžios įgaliojimus,
todėl ji turi būti laikoma patenkančia į valstybės apibrėžimą (palyginkite minėto
sprendimo Komisija prieš Belgiją C-323/96 27 punktą). iki 29). Be
to, užsienio atstovybė, tokia kaip Norvegijos ambasada Luandoje, turi būti
laikoma agentūra ar įstaiga, pavaldi Norvegijos
užsienio reikalų ministerijai, kuri yra išvardyta EEE susitarimo XVI priedo 1 priedėlyje.
62 Kaip pažymėjo ESA ir Komisija, direktyvoje nėra nuostatų
dėl perkančiosios organizacijos vietos ar
viešojo pirkimo sutarties įvykdymo vietos svarbos direktyvos taikymui. Sąvoka
„perkančiosios organizacijos“ apibrėžimas pagal direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepriklauso
nuo subjekto, kuriam taikoma ši apibrėžtis, buvimo vietos. Be to,
„viešųjų sutarčių“ apibrėžimas pagal direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą nepriklauso nuo
sutarties įvykdymo vietos. Direktyvoje nustatytų įpareigojimų būtų galima lengvai
apeiti, jei perkančiosios organizacijos buvimo vieta arba
viešosios sutarties vykdymo vieta būtų lemiama jos taikymui.
63 Direktyvos tikslai, kaip matyti iš, be kita ko, iš 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių
, yra užtikrinti laisvo prekių judėjimo,
įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat iš
jų kylančius principus , tokius kaip vienodas požiūris, nediskriminavimas, abipusis pripažinimas,
proporcingumas ir skaidrumas. Direktyva užtikrinama, kad šiems principams būtų suteiktas
praktinis poveikis, viešiesiems pirkimams būtų atvira konkurencija, taip pat užtikrinamas
veiksmingiausias viešųjų lėšų panaudojimas. Teismas pažymi, kad šie tikslai yra vienodai
svarbūs, kai perkančioji organizacija arba viešojo pirkimo sutarties vykdymo
vieta yra trečiojoje šalyje.
64 Kaip pažymėjo Austrijos vyriausybė, skirtingai nei direktyvoje, tiek Direktyvoje
2009/81 / EB, tiek Direktyvoje 2014/25 / ES yra aiškių išimčių dėl jų taikymo srities
, atsižvelgiant į tam tikrų geografinių veiksnių buvimą.
Direktyvos 2009/81 / EB 13 straipsnio d punkte numatyta, kad ji netaikoma sutartims, sudarytoms trečiojoje
šalyje,
vykdomoms , kai pajėgos yra dislokuotos už EEE teritorijos ribų, kai operatyviniai poreikiai reikalauja, kad sutartys būtų sudaromos su ekonominių operacijų vykdytojais.
operacijų srityje. Direktyvos 2014/25 / ES 19 straipsnio 1 dalyje, inter alia, numatyta, kad
Direktyva 2014/25 / ES netaikoma vykdant veiklą, kuriai taikoma ta direktyva
trečiojoje šalyje, nenaudojant fizinio tinklo ar geografinės teritorijos
EEE.
65 Tačiau aplinkybė, kad direktyvos taikymo sričiai nėra taikomi jokie
konkretūs geografiniai apribojimai, nereiškia, kad direktyva yra
neribotai taikoma. Į EEE susitarimą įtraukti teisės aktai iš esmės taikomi
tai pačiai sričiai kaip ir EEE susitarimas (palyginkite sprendimą Parlamentas prieš Tarybą,
C-132/14 iki 136/14, EU: C: 2015: 813, 77 punktas ir cituota teismo praktika).
66 Vis dėlto geografinė EEE susitarimo taikymo sritis neužkerta kelio EEE įstatymams daryti
poveikį už EEE teritorijos ribų (palyginkite sprendimą
Boukhalfa, C-214/94, EU: C: 1996: 174, 14 punktas). Šiuo atžvilgiu Teismas pažymi
, kad EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniai buvo aiškinami taip, kad jie yra taikomi
už EEE ribų priimamiems veiksmams, kurie turėtų numatomą, tiesioginį ir
esminį poveikį EEE (palyginkite sprendimus Intel prieš Komisiją, C-413/14
P, EU: C: 2017: 632, 40–65 punktai, ir Toshiba Samsung Storage Technology ir
Toshiba Samsung Storage Technology Korea prieš Komisiją¸T-8/16, EU: T: 2019: 522,
165 punktas. iki 168).
67 Iš nusistovėjusios ETT praktikos išplaukia, kad ES teisė taikoma vertinant visus
teisinius santykius tiek, kiek šie santykiai yra pagrįsti
jie yra įvežami į vietą, kurioje jie įsigalioja, arba gali būti
Europos Sąjungos teritorijoje (palyginkite sprendimus Walrave ir Koch, 36/74,
EU: C: 1974: 140, 28 punktas, ir Petersen, C-544/11, EU: C: 2013: 124, 40 punktas
ir ten nurodyta teismo praktika). ETT taip pat nusprendė, kad ES teisė gali būti taikoma profesinei
veiklai, vykdomai už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tol, kol darbo
santykiai palaiko pakankamai glaudžius ryšius su Europos Sąjunga (palyginkite minėtą
sprendimą Petersen byloje C-544/11). 41 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
68 Pirkimas, kaip apibrėžta direktyvoje, būtinai bus įtrauktas į
EEE susitarimo taikymo sritis, jei jis yra pakankamai glaudžiai susijęs su EEE, kaip tvirtina
ESA. ELPA valstybės užsienio atstovybės, esančios trečiojoje šalyje
, prekių ar paslaugų pirkimo iš
EEE įsisteigusio ūkio subjekto viešojo pirkimo sutartis, gali turėti tiesioginį poveikį
EEE vidaus rinkos veikimui . Tokie pirkimai iš esmės turi būti laikomi pakankamai glaudžiai
susijusiais su EEE, todėl jie pateks į EEE susitarimo taikymo sritį.
Tai taikoma neatsižvelgiant į poveikį, kurį sutartis, atsirandanti vykdant viešąjį pirkimą,
taip pat gali turėti už EEE ribų.
69 Taigi viešiesiems pirkimams taikoma EEE teisė, kai jie yra pakankamai glaudžiai susiję
EEE, pavyzdžiui, kai ji gali turėti tiesioginį poveikį
EEE vidaus rinkos veikimui . Veiksniai, kurie atskirai arba kartu gali
parodyti pakankamai glaudų ryšį su EEE, be kita ko,
yra pirkimo procedūros kalba, kalbos reikalavimai,
pirkimo procedūrai ar sudarytai sutarčiai taikoma teisė, vieta kompetentingos peržiūros
įstaigos ar teismų, turinčių išimtinę jurisdikciją, vidaus registravimo reikalavimus,
skelbimo apie pirkimą paskelbimą EEE arba faktą, kad pirkimo procedūra
buvo skirta EEE įsisteigusiems ūkio subjektams.
70 Priešingai, jei nėra jokio ryšio su EEE, pirkimai, vykdomi už
EEE teritorijos, nepatenka į EEE teisės taikymo sritį.
71 Šiuo atžvilgiu, kaip pabrėžė Austrijos vyriausybė, reikia atskirti
pirkimo procedūrai taikytiną teisę, kuriai
taikoma EEE teisė, ir įstatymą, kuris gali būti taikomas vėliau sudarytai sutarčiai.
sudaryta.
72 Jei pirkimas yra pakankamai glaudžiai susijęs su EEE, jis patenka
į EEE teisės taikymo sritį. Taip bus tuo atveju, jei pirkimas gali turėti tiesioginį
poveikį EEE vidaus rinkos veikimui. Jis skirtas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam asmeniui
įstaiga, siekianti įvertinti, ar aptariamas viešasis pirkimas yra pakankamai glaudžiai susijęs su EEE.
73 Norvegijos vyriausybė teigė, kad dėl EEE susitarimo
126 straipsnio formuluotės ELPA valstybių ir ES valstybių narių teritorinė EEE susitarimo taikymo sritis skiriasi
. Kadangi Teisingumo Teismas jau nustatė, kad direktyva taikoma, jei nagrinėjamas viešasis pirkimas
yra pakankamai glaudžiai susijęs su EEE, nėra pagrindo nagrinėti
EEE 126 straipsnio .
74 Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pirmosios instancijos teismas nusprendžia, kad į pateiktą klausimą
reikia atsakyti taip: direktyva taikoma pirkimo procedūroms, kurias
vykdo ELPA valstybės užsienio atstovybės trečiojoje šalyje, jei pirkimas yra
pakankamai glaudžiai susijęs su EEE.

IV išlaidos

75 Teisingumo Teismui
pastabas pateikusios Austrijos vyriausybės, Prancūzijos vyriausybės, Ispanijos vyriausybės, ESA ir Komisijos patirtos išlaidos
nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas yra vienas iš etapų
Skundų taryboje nagrinėjamų bylų , kiekviena šalis turi nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų
.

Dėl šių priežasčių

TEISMAS

atsakydamas į Skundų viešųjų pirkimų komisijos
(Klagenemnda for offentlige anskaffelser) pateiktą klausimą, pateikia šią patariamąją
nuomonę:

2014 m.
Vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24 / ES dėl viešųjų pirkimų taikoma pirkimo procedūroms,
kurias vykdo ELPA valstybės užsienio atstovybės trečiojoje šalyje, jei
pirkimai yra pakankamai glaudžiai susiję su EEE.

JUDGMENT OF THE COURT

16 July 2020

(Public procurement – Directive 2014/24/EU – Definition of “contracting authority” – Foreign
mission of an EFTA State – Applicability of EEA law – Article 126 EEA – Geographic scope of
the EEA Agreement)

In Case E-8/19,

REQUEST to the Court under Article 34 of the Agreement between the EFTA States on
the Establishment of a Surveillance Authority and a Court of Justice by the Complaints
Board for Public Procurement (Klagenemnda for offentlige anskaffelser), in the case
between

Scanteam AS
and
The Norwegian Government, represented by the Ministry of Foreign Affairs

concerning the interpretation of Directive 2014/24/EU of the European Parliament and
of the Council of 26 February 2014 on public procurement and repealing Directive
2004/18/EC, as adapted to the Agreement on the European Economic Area,

THE COURT,

composed of: Páll Hreinsson, President (Judge-Rapporteur), Per Christiansen and Bernd
Hammermann, Judges,
Registrar: Ólafur Jóhannes Einarsson,
having considered the written observations submitted on behalf of:

Language of the request: Norwegian. Translations of national provisions are unofficial and based on those
contained in the documents of the case.
 Scanteam AS (“Scanteam”), represented by Tor Arne Solberg-Johansen,
lawyer;
 the Norwegian Government, represented by Janne Tysnes Kaasin and
Helge Røstum, acting as Agents;
 the Austrian Government, represented by Dr Michael Fruhmann, acting
as Agent;
 the French Government, represented by Esther de Moustier and Cyrielle
Mosser, acting as Agents;
 the EFTA Surveillance Authority (“ESA”), represented by Carsten
Zatschler, Ewa Gromnicka and Erlend M. Leonhardsen, acting as Agents;
and
 the European Commission (“the Commission”), represented by Petr
Ondrůšek, Luke Haasbeek and Markéta Šimerdová, acting as Agents;
having regard to the Report for the Hearing,
having heard oral argument of Scanteam, represented by Tor Arne Solberg-Johansen;
the Norwegian Government, represented by Janne Tysnes Kaasin and Helge Røstum;
the Austrian Government, represented by Dr Michael Fruhmann and Dr Franz
Koppensteiner, acting as Agent; the French Government, represented by Esther de
Moustier and Cyrielle Mosser; the Spanish Government, represented by Sonsoles
Centeno Huerta, acting as Agent; ESA, represented by Ewa Gromnicka and Erlend M.
Leonhardsen; and the Commission, represented by Markéta Šimerdová and Petr
Ondrůšek;

at the hearing on 11 March 2020;
gives the following

Judgment

I Legal background

EEA law
1 Article 65(1) of the Agreement on the European Economic Area (“the EEA Agreement”
or “EEA”) reads:
1. Annex XVI contains specific provisions and arrangements concerning
procurement which, unless otherwise specified, shall apply to all products and
to services as specified.
2 Article 126(1) EEA reads:
1. The Agreement shall apply to the territories to which the Treaty establishing
the European Economic Community is applied and under the conditions laid
down in that Treaty, and to the territories of Iceland, the Principality of
Liechtenstein and the Kingdom of Norway.
3 Article 34 of the Agreement between the EFTA States on the Establishment of a
Surveillance Authority and a Court of Justice (“SCA”) reads:
The EFTA Court shall have jurisdiction to give advisory opinions on the
interpretation of the EEA Agreement.
Where such a question is raised before any court or tribunal in an EFTA State,
that court or tribunal may, if it considers it necessary to enable it to give
judgment, request the EFTA Court to give such an opinion.
An EFTA State may in its internal legislation limit the right to request such an
advisory opinion to courts and tribunals against whose decisions there is no
judicial remedy under national law.
4 Directive 2014/24/EU of the European Parliament and of the Council of 26 February
2014 on public procurement and repealing Directive 2004/18/EC (OJ 2014 L 94, p. 65,
and EEA Supplement 2018 No 84, p. 556 (Norwegian)) (“the Directive”) was
incorporated into the EEA Agreement by Joint Committee Decision No 97/2016 of 29
April 2016 (OJ 2017 L 300, p. 49, and EEA Supplement 2017 No 73, p. 53) (“Decision
No 97/2016”) and is referred to at point 2 of Annex XVI to the EEA Agreement.
Constitutional requirements were indicated and fulfilled in November 2016.
Consequently, Decision No 97/2016 entered into force on 1 January 2017.
5 Recital 1 of the Directive reads:
The award of public contracts by or on behalf of Member States’ authorities has
to comply with the principles of the Treaty on the Functioning of the European
Union (TFEU), and in particular the free movement of goods, freedom of
establishment and the freedom to provide services, as well as the principles
deriving therefrom, such as equal treatment, non-discrimination, mutual
recognition, proportionality and transparency. However, for public contracts
above a certain value, provisions should be drawn up coordinating national
procurement procedures so as to ensure that those principles are given practical
effect and public procurement is opened up to competition.
6 Recital 2 of the Directive reads:
Public procurement plays a key role in the Europe 2020 strategy, set out in the
Commission Communication of 3 March 2010 entitled ‘Europe 2020, a strategy
for smart, sustainable and inclusive growth’ (‘Europe 2020 strategy for smart,
sustainable and inclusive growth’), as one of the market-based instruments to be
used to achieve smart, sustainable and inclusive growth while ensuring the most
efficient use of public funds. For that purpose, the public procurement rules
adopted pursuant to Directive 2004/17/EC of the European Parliament and of
the Council (4
) and Directive 2004/18/EC of the European Parliament and of the
Council (5
) should be revised and modernised in order to increase the efficiency
of public spending, facilitating in particular the participation of small and
medium-sized enterprises (SMEs) in public procurement, and to enable
procurers to make better use of public procurement in support of common
societal goals. There is also a need to clarify basic notions and concepts to
ensure legal certainty and to incorporate certain aspects of related wellestablished case-law of the Court of Justice of the European Union.
7 Article 1(1) and (2) of the Directive reads:
1. This Directive establishes rules on the procedures for procurement by
contracting authorities with respect to public contracts as well as design
contests, whose value is estimated to be not less than the thresholds laid
down in Article 4.
2. Procurement within the meaning of this Directive is the acquisition by
means of a public contract of works, supplies or services by one or more
contracting authorities from economic operators chosen by those
contracting authorities, whether or not the works, supplies or services are
intended for a public purpose.
8 Points (1) to (5) of Article 2(1) of the Directive read:
1. For the purposes of this Directive, the following definitions apply:
(1) ‘contracting authorities’ means the State, regional or local
authorities, bodies governed by public law or associations formed
by one or more such authorities or one or more such bodies
governed by public law;
(2) ‘central government authorities’ means the contracting authorities
listed in Annex I and, in so far as corrections or amendments have
been made at national level, their successor entities;
(3) ‘sub-central contracting authorities’ means all contracting
authorities which are not central government authorities;
(4) ‘bodies governed by public law’ means bodies that have all of the
following characteristics:
(a) they are established for the specific purpose of meeting needs
in the general interest, not having an industrial or
commercial character;
(b) they have legal personality; and
(c) they are financed, for the most part, by the State, regional or
local authorities, or by other bodies governed by public law;
or are subject to management supervision by those
authorities or bodies; or have an administrative, managerial
or supervisory board, more than half of whose members are
appointed by the State, regional or local authorities, or by
other bodies governed by public law;
(5) ‘public contracts’ means contracts for pecuniary interest concluded
in writing between one or more economic operators and one or more
contracting authorities and having as their object the execution of
works, the supply of products or the provision of services;
9 Article 4 of the Directive reads:
This Directive shall apply to procurements with a value net of value-added tax
(VAT) estimated to be equal to or greater than the following thresholds:
…
10 Directive 2009/81/EC of the European Parliament and of the Council of 13 July 2009
on the coordination of procedures for the award of certain works contracts, supply
contracts and service contracts by contracting authorities or entities in the fields of
defence and security, and amending Directives 2004/17/EC and 2004/18/EC (OJ 2009
L 216, p. 76, and EEA Supplement 2017 No 55, p. 3 (Norwegian)) (“Directive
2009/81/EC”) was incorporated into the EEA Agreement by Joint Committee Decision
No 129/2013 of 14 June 2013 (OJ 2013 L 318, p. 31, and EEA Supplement 2013 No 67,
p. 36) and is referred to at point 5c of Annex XVI to the EEA Agreement. Constitutional
requirements were indicated and fulfilled in December 2013. Consequently, Decision
No 129/2013 entered into force on 1 February 2014.
11 Article 13 of Directive 2009/81/EC, entitled “Specific exclusions”, reads:
This Directive shall not apply to the following:
...
(d) contracts awarded in a third country, including for civil purchases,
carried out when forces are deployed outside the territory of the Union
where operational needs require them to be concluded with economic
operators located in the area of operations;
...
12 Directive 2014/25/EU of the European Parliament and of the Council of 26 February
2014 on procurement by entities operating in the water, energy, transport and postal
services sectors and repealing Directive 2004/17/EC (OJ 2014 L 94, p. 243, and EEA
Supplement 2018 No 84, p. 636 (Norwegian)) (“Directive 2014/25/EU”) was
incorporated into the EEA Agreement by Joint Committee Decision No 97/2016 and is
referred to at point 4 of Annex XVI to the EEA Agreement. Constitutional requirements
were indicated and fulfilled in November 2016. Consequently, Decision No 97/2016
entered into force on 1 January 2017.
13 Article 19(1) of Directive 2014/25/EU reads:
This Directive shall not apply to contracts which the contracting entities award
for purposes other than the pursuit of their activities as described in Articles 8 to
14 or for the pursuit of such activities in a third country, in conditions not
involving the physical use of a network or geographical area within the Union
nor shall it apply to design contests organised for such purposes.
14 Appendix 1 to Annex XVI to the EEA Agreement, as amended by Decision No 97/2016,
listing the central government authorities referred to in point 2 of Article 2(1) of the
Directive, reads:
...
III. In NORWAY:
Statsministerens kontor
Arbeids- og sosialdepartementet
Barne-, likestillings- og inkluderingsdepartementet
Finansdepartementet
Forsvarsdepartementet
Helse- og omsorgsdepartementet
Justis- og beredskapsdepartementet
Klima- og miljødepartementet
Kommunal- og moderniseringsdepartementet
Kulturdepartementet
Kunnskapsdepartementet
Landbruks- og matdepartementet
Nærings- og fiskeridepartementet
Office of the Prime Minister
Ministry of Labour and Social Affairs
Ministry of Children, Equality and Social Inclusion
Ministry of Finance
Ministry of Defence
Ministry of Health and Care Services
Ministry of Justice and Public Security
Ministry of Climate and Environment
Ministry of Local Government and Modernisati

Ministry of Culture
Ministry of Education and Research
Ministry of Agriculture and Food
Ministry of Trade, Industry and Fisheries
Olje- og energidepartementet
Samferdselsdepartementet
Utenriksdepartementet
Ministry of Petroleum and Energy
Ministry of Transport and Communication
Ministry of Foreign Affairs

15 Point 2 of the Sectoral Adaptations in Annex XVI to the EEA Agreement reads:
2. When the acts referred to in this Annex require the publication of notices
or documents the following shall apply:
(a) the publication of notices and other documents as required by the
acts referred to in this Annex in the Official Journal of the European
Communities and in the Tenders Electronic Daily shall be carried
out by the Office for Official Publications of the European
Communities;
(b) notices from the EFTA States shall be sent in at least one of the
Community languages to the Office for Official Publications of the
European Communities. They shall be published in the Community
languages in the S-Series of the Official Journal of the European
Communities and in the Tenders Electronic Daily. EC notices need
not be translated into the languages of the EFTA States.
National law
16 The Directive is implemented into Norwegian law by Act of 17 June 2016 No 73 on
Public Procurement (lov 17. juni 2016 nr. 73 om offentlige anskaffelser) (“the Public
Procurement Act”) and Regulation of 12 August 2016 No 974 on Public Procurement
(forskrift 12. august 2016 nr. 974 om offentlige anskaffelser) (“the Public Procurement
Regulation”).
17 Section 2 of the Public Procurement Act reads:
The act applies when contracting authorities mentioned in the second paragraph
enter into goods, services or works contracts, including concession contracts, or
carry out planning or design contests, with an estimated value equal to or
exceeding NOK 100 000 excluding value added tax.
The act applies to the following contracting authorities:
a) state authorities,
b) county and municipal authorities,
c) bodies governed by public law,
d) associations with one or more contracting authorities mentioned
in points a to c,
e) public undertakings that carry out supply activities as defined in
international agreements which Norway is bound by and
f) other undertakings that carry out supply activities on the basis of
exclusive or special rights as defined by international agreements
which Norway is bound by.
The act does not apply to procurement that may be exempted by Article 123 of
the EEA Agreement. The Ministry can by regulation determine further
exemptions from the scope of the act.
The Ministry can by regulation determine that the act shall apply to works
contracts and associated service contracts that contracting authorities
mentioned in points a to d have not entered into themselves, but to which they
provide a direct subsidy of more than 50 per cent.
The Ministry can by regulation determine that the act shall apply to Svalbard
and lay down special rules with regard to local conditions.
18 Section 11 of the Public Procurement Act reads:
The King can establish a body for the resolution of disputes concerning rights
and obligations under the act and regulations issued in accordance with the act.
Contracting authorities that are covered by the act are obligated to participate
in proceedings before the body.
The Ministry can issue a regulation on the case handling procedure of the body.
The Freedom of Information Act applies to the dispute resolution body’s
activities.
19 Section 12 of the Public Procurement Act, in extract, reads:
If the dispute resolution body finds that the contracting authority or someone
acting on its behalf has intentionally or with gross negligence made an unlawful
direct procurement, the body shall impose an administrative fine on the
contracting authority. If the body finds that the contracting authority or someone
acting on its behalf has negligently made an unlawful direct procurement, the
Board may impose an administrative fine on the contracting authority.
…
In deciding whether an administrative fine shall be imposed pursuant to
Section 12 first paragraph second sentence, and in determining the amount of
the fine, particular emphasis shall be placed on the seriousness of the
infringement, the size of the procurement, whether the contracting authority has
undertaken repeated unlawful direct procurements and the preventive effect. The
administrative fine cannot be set higher than 15 per cent of the procurement
value.
Decisions to impose an administrative fine are not subject to administrative
appeals. The administrative fine becomes due two months after the decision is
made. The right to impose a fine lapses two years after the contract is signed.
The limitation period is suspended by the dispute resolution body when sending
the contracting authority a notice that it has received a complaint concerning an
alleged unlawful direct procurement.
…
20 The Public Procurement Regulation sets out procedural rules for public procurement.
That regulation includes, inter alia, the obligation to publish a contract notice in the
Norwegian national notification database for public procurement - Doffin - where the
procurement is above the relevant national threshold (Section 8-17), and the obligation
to publish a contract notice in the EU database for notices (Tenders Electronic Daily
(“TED”)) where the procurement is above the relevant threshold laid down in the
Directive (Section 21-1).
21 Section 3 of the Regulation of 15 November 2002 No 1288 on the Complaints Board
for Public Procurement (forskrift 15. November 2002 nr. 1288 om klagenemnd for
offentlige anskaffelser) (“the Regulation on the Complaints Board for Public
Procurement”) reads:
Members of the Complaints Board are appointed by the King for four years at a
time. In special circumstances a member may be appointed for a shorter period.
The maximum term is eight years. Members may exceptionally be reappointed
after eight years. The King appoints a chair among the members. The Ministry
of Trade, Industry and Fisheries may appoint an ad hoc chair if the chair is
disqualified. Members cannot be dismissed or suspended during the period of
appointment unless a special reason exists.
22 Section 5 of the Regulation on the Complaints Board for Public Procurement reads:
The King cannot instruct members of the Complaints Board or the secretariat on
neither the interpretation of law, the exercise of discretion, decisions in
individual cases nor case handling.
23 The second paragraph of Section 15 of the Regulation on the Complaints Board for
Public Procurement reads:
The members of the Complaints Board act independently of their profession,
employer and position. They cannot be instructed on substance by the Ministry,
the secretariat, or the other members, including the chair of the Complaints
Board.

II Facts and procedure

Background

24 On 27 March 2017, the Royal Norwegian Embassy in Luanda, Republic of Angola,
(“the Norwegian Embassy in Luanda”) published a voluntary tender procedure notice
on Doffin. The contract notice concerned the procurement of consulting services in
connection with the planning, management and implementation of a human rights
project in Angola (Angola Human Rights Training Project 2017-2021). In the tender
procedure notice, the value of the contract was estimated at NOK 20 500 000 and it was
stated that the time limit for submitting tenders was 25 April 2017. The notice was
published under “foreign affairs and other services” with the Common Procurement
Vocabulary code 75210000.
25 The tender specifications stated that the procurement procedure was divided into two
phases. The first phase would include planning and preparation of a project document,
including detailed objectives and relevant indicators for achieving objectives, inputs and
risk management. The second phase would involve the execution of the project. It was
further stated that the maximum budget for phase one was NOK 500 000 and for phase
two NOK 20 000 000.
26 The tender specifications stated that the contract would be awarded to the most
economically advantageous tender with the following weightings: “proposed solution”
(30 per cent); “competence and experience” (40 per cent); and “hourly rate” (30 per
cent) being applied. The tenderers’ proposed solutions had to contain the following
components as a minimum: a detailed timetable, and management structure for phase
one; a risk factor assessment; a discussion of the relevant approaches for capacity
building and training projects; and proposals for a management structure and follow-up
for phase two.
27 In connection with the “competence and experience” criterion, tenderers were requested
to describe the relevant competence and experience of the key staff they would use.
Furthermore, a CV was to be attached for each member of the key staff. It was stated
that up to five key staff could be included in the tender. Particular emphasis would be
placed on whether overall the key staff included in the tender had the following
competence and experience: knowledge of the political, social and economic situation
in Angola and the region; knowledge of Norwegian aid policy and Norwegian interests
in Angola; legal expertise in the field of human rights; teaching experience; experience
with project management, objective management and risk management from countries
with high levels of corruption; and written and spoken Portuguese, English and
Norwegian.
28 Three tenders were received within the time limit. Those tenders were from Scanteam,
KPMG AS / Bjørknes Høyskole AS and the Governance Group AS (“the Governance
Group”). By letter of 23 May 2017, the Norwegian Embassy in Luanda announced that
the contract had been awarded to the Governance Group.
29 By letters of 2 and 15 June 2017, Scanteam lodged objections against the award
decision. The Norwegian Embassy in Luanda replied to the complaint by letter of 3 July
2017 and upheld the award decision. On 5 July 2017, Scanteam submitted a fresh
complaint against the award decision. In that complaint, it was claimed that the
procurement procedure had not been carried out in accordance with the rules governing
public procurement and that the tendering procedure therefore had to be cancelled. By
letter of 7 July 2017, a reply was given to that complaint and the claim for cancellation
was dismissed. On 14 July 2017, the Norwegian Embassy in Luanda entered into a
contract with the Governance Group.
30 On 7 May 2018, Scanteam lodged a complaint with the Complaints Board for Public
Procurement (Klagenemnda for offentlige anskaffelser) (“the Complaints Board”),
which claimed, inter alia, that the procurement procedure was an unlawful direct
procurement.
The dispute before the Complaints Board
31 The dispute in the main proceedings concerns whether the tender procedure carried out
by the Norwegian Embassy in Luanda was unlawful as the notice had not been published
in the EU database for notices (TED) pursuant to the rules set out in the Public
Procurement Regulation. In particular, the decisive question is whether the Norwegian
Embassy in Luanda was under an obligation to publish the tender procedure in TED.
32 The Complaints Board notes that both the Public Procurement Act and the Public
Procurement Regulation are silent as to their geographical scope. Furthermore, that issue
is not addressed in the preparatory works of the Public Procurement Act.
33 The Complaints Board observes that the most apparent approach is to construe
Norwegian legislation as not having been intended to have a broader scope than required
under EEA law. Therefore, in the view of the Complaints Board, the issue of whether
the Norwegian public procurement rules are applicable to a procurement procedure
undertaken by a Norwegian foreign mission outside the EEA cannot be answered until
it has been ascertained whether EEA public procurement law applies.
34 The Complaints Board notes that it is apparent from the facts of the case, that the tender
procedure in the present case had the particular feature that practically all potential
suppliers were domiciled in the EEA. At the same time, the service being procured was
to be provided primarily in a third country outside the EEA. The Complaints Board
further notes that it is not aware of any case law of the Court of Justice of the European
Union (“ECJ”) or of the Court clarifying the question of whether EEA public
procurement law is applicable to a tender procedure undertaken by a foreign mission of
an EEA State in a non-EEA State.
35 On 5 July 2019, the Complaints Board wrote to the parties to the case and stated that it
was considering the possibility of requesting an advisory opinion from the Court in order
to have the geographical scope of EEA public procurement law clarified. On 11
September 2019, the Complaints Board was informed of the views of the parties to the
case. On the same day, the Complaints Board received a letter from the Norwegian
Government, which questioned whether the Complaints Board was eligible to request
an advisory opinion under Article 34 SCA.
36 In relation to the admissibility of the request for an advisory opinion, the Complaints
Board refers to Section 11 of the Public Procurement Act and the Regulation on the
Complaints Board for Public Procurement, as well as the case law of the Court relating
to the “court or tribunal” criterion under Article 34 SCA. The Complaints Board states
that the present case involves an allegedly unlawful direct procurement procedure, and
that, in such cases, the Complaints Board has jurisdiction to adopt decisions on
administrative fines. Such decisions are not subject to further administrative appeals. In
addition, the Complaints Board notes that an interpretation of Article 34 SCA that would
render the Complaints Board ineligible to make a reference will significantly restrict the
possibility of referring EEA law questions involving, in particular, unlawful direct
procurement procedures to the Court.
37 In these circumstances, the Complaints Board took the view that resolution of the
dispute before it depended on the interpretation of EEA law. The Complaints Board thus
decided to stay the proceedings and refer a question to the Court for an advisory opinion.
38 The following question was referred to the Court:
Is Directive 2014/24/EU of the European Parliament and of the Council of 26
February 2014 on public procurement applicable to procurement procedures
undertaken by a foreign mission of an EFTA State in a third country (outside the
EEA)?
39 Reference is made to the Report for the Hearing for a fuller account of the legal
framework, the facts, the procedure and the summary of the written observations
submitted to the Court, which are mentioned or discussed hereinafter only insofar as is
necessary for the reasoning of the Court.

III Answer of the Court

Admissibility

40 Under Article 34 SCA, any court or tribunal in an EFTA State may refer questions on
the interpretation of the EEA Agreement to the Court, if that court or tribunal considers
it necessary to enable it to give judgment.
41 The purpose of Article 34 SCA is to establish cooperation between the Court and
national courts and tribunals. That cooperation is intended to contribute to ensuring a
homogeneous interpretation of EEA law by providing assistance to the courts and
tribunals in the EFTA States in cases in which they have to apply provisions of EEA
law (see Case E-21/16 Pascal Nobile [2017] EFTA Ct. Rep. 554, paragraph 23 and case
law cited). That purpose must also be taken into account in interpreting the notion of
court or tribunal (see Case E-1/94 Restamark [1994-1995] EFTA Ct. Rep. 15, paragraph
25). The Court has repeatedly held that the purpose of Article 34 SCA does not require
a strict interpretation of the notion of court or tribunal, which is an autonomous notion
of EEA law (see Case E-5/16 Municipality of Oslo [2017] EFTA Ct. Rep. 52, paragraph
36 and case law cited).
42 When assessing whether a referring body qualifies as a court or tribunal within the
meaning of Article 34 SCA, the Court takes account of a number of factors. These
include, in particular, whether the referring body is established by law, has a permanent
existence, exercises binding jurisdiction, applies rules of law, is independent, and, as the
case may be, whether its procedure is inter partes and similar to a court procedure (see
Joined Cases E-3/13 and E-20/13 Fred. Olsen and Others [2014] EFTA Ct. Rep. 400,
paragraph 60 and case law cited).
43 In the present case, it is clear from the relevant national legal framework, such as Section
11 of the Public Procurement Act and the Regulation on the Complaints Board for Public
Procurement, that the Complaints Board is established by law, has a permanent
existence, exercises binding jurisdiction, and applies rules of law. Furthermore, the
procedure before the Complaints Board is sufficiently similar to an inter partes
procedure. In this regard, it must be noted that the requirement that the procedure be
inter partes is not an absolute criterion (see Case E-1/11 Dr A [2011] EFTA Ct. Rep.
484, paragraph 36 and case law cited).
44 The Norwegian Government has argued that the Complaints Board cannot be considered
independent in the light of the case law of the ECJ on Article 267 of the Treaty on the
Functioning of the European Union. In particular, the Norwegian Government has
referred to the ECJ’s judgments in TDC, C-222/13, EU:C:2014:2265, and Banco de
Santander, C-274/14, EU:C:2020:17. First, the Norwegian Government submits that if
a decision of the Complaints Board is appealed before the ordinary courts, the
Complaints Board would, under Norwegian civil procedure law, have the status of a
defendant. Second, the Norwegian Government argued at the oral hearing that the
dismissal of the members of the Complaints Board is not determined by specific rules,
by means of express legislative provisions, as expressed in the judgment in Banco de
Santander, and that, therefore, the Complaints Board cannot be considered as
independent for the purposes of Article 34 SCA.
45 Although the Court has, as a matter of principle, recognised the concept of procedural
homogeneity (see Case E-14/11 DB Schenker v ESA [2012] EFTA Ct. Rep. 1178,
paragraphs 77 and 78), it follows from well-established case law that while the reasoning
which has led the ECJ to its interpretation of the term court or tribunal may be relevant,
the Court is not required by Article 3 SCA to follow that reasoning when interpreting
the main part of the SCA (see Case E-5/16 Municipality of Oslo, cited above, paragraph
37 and case law cited). It is for the Court to determine the relevance of the case law of
the ECJ as regards the interpretation of Article 34 SCA.
46 The interpretation of the notion of court or tribunal under Article 34 SCA must pay due
regard to the constitutional and legal traditions of the EFTA States. Accordingly, that
interpretation must take account of the important role played by administrative appeal
boards in the EFTA States, also in the application of EEA law (see Case E-1/94
Restamark, cited above, paragraph 27, and Case E-5/16 Municipality of Oslo, cited
above, paragraph 35 and case law cited). An interpretation that would render
administrative appeal boards ineligible to request an advisory opinion would undermine
the objective of Article 34 SCA, which is to establish a system of cooperation as a means
of ensuring a homogenous interpretation of EEA law.
47 It is in the light of these considerations that the judgment of the ECJ in Banco de
Santander is not capable of altering the Court’s case law under Article 34 SCA.
48 The concept of independence, which is inherent in the task of adjudication, implies
above all that the body in question acts as a third party in relation to the authority which
adopted the contested decision (see Case E-1/11 Dr A, cited above, paragraph 37). As
such, the concept of independence has both an external and an internal aspect. The
external aspect entails that the body is protected against external intervention or pressure
liable to jeopardise the independent judgment of its members as regards proceedings
before them. The internal aspect is linked to impartiality and seeks to ensure a level
playing field for the parties to the proceedings and their respective interests in relation
to the subject-matter of those proceedings (see Joined Cases E-3/13 and E-20/13 Fred.
Olsen and Others, cited above, paragraph 68 and case law cited).
49 Those guarantees of independence and impartiality require rules, particularly as regards
the composition of the body and the appointment, length of service and the grounds for
abstention, rejection and dismissal of its members, in order to dismiss any reasonable
doubt in the minds of individuals as to the imperviousness of that body to external
factors and its neutrality with respect to the interests before it (see Joined Cases E-3/13
and E-20/13 Fred. Olsen and Others, cited above, paragraph 69 and case law cited).
50 The assessment of whether a referring body is independent is based on an overall
examination of the factors characterising the independence of that body. The rules
relating to the referring body must be considered as a whole in order to determine if that
body fulfils the necessary prerequisites to be considered independent (see Case E-5/16
Municipality of Oslo, cited above, paragraph 39).
51 In the present case, the Court notes that Section 5 and the second paragraph of Section
15 of the Regulation on the Complaints Board for Public Procurement provide that the
members of the Complaints Board cannot be instructed in the performance of their
duties and that they are to act independently. Furthermore, Section 3 of the Regulation
on the Complaints Board for Public Procurement lays down specific rules on the
composition of the Complaints Board, as well as the length of service, appointment and
dismissal of its members. In addition, it follows from the Regulation on the Complaints
Board for Public Procurement that the disqualification of members of the Complaints
Board is regulated under general Norwegian administrative law. The Court understands
that those rules are intended to ensure the impartiality of the members of the Complaints
Board.
52 In the light of these factors, the Complaints Board acts as a third party in relation to the
authority which adopted the contested decision. Accordingly, it must be held that the
Complaints Board satisfies the criterion of independence for the purposes of Article 34
SCA.
53 That finding is not called into question by the fact that the Complaints Board may have
the status of a defendant if an appeal is made against its decision before the ordinary
courts. Formal designation as a party for procedural purposes, due to the structure of
legal remedies at the national level, cannot be decisive for the conclusion of whether a
referring body is to be considered as independent.
54 The Court therefore holds that the Complaints Board constitutes a court or tribunal
within the meaning of Article 34 SCA. Therefore, the present request for an advisory
opinion must be held to be admissible.
Findings of the Court
55 By its question, the Complaints Board asks whether the Directive is applicable to
procurement procedures undertaken by a foreign mission of an EFTA State in a third
country.
56 As set out in Article 1(1) of the Directive, it establishes rules on the procedures for
procurement by contracting authorities with respect to public contracts as well as design
contests, whose value is estimated to be not less than the thresholds laid down in
Article 4 of the Directive. Procurement, within the meaning of the Directive, is defined
in Article 1(2) of the Directive as the acquisition by means of a public contract of works,
supplies or services by one or more contracting authorities from economic operators
chosen by those contracting authorities, whether or not the works, supplies or services
are intended for a public purpose.
57 The Court observes that the question referred does not directly relate to the thresholds
laid down in Article 4 of the Directive or whether a contract, such as the one at issue in
the main proceedings, constitutes a ‘public contract’ within the meaning of the
Directive. Accordingly, those issues are not subject to further examination.
58 In the present case, it must be determined whether a foreign mission of an EFTA State
constitutes a contracting authority within the meaning of the Directive.
59 The notion of “contracting authorities” is defined in point (1) of Article 2(1) of the
Directive as meaning the State, regional or local authorities, bodies governed by public
law or associations formed by one or more such authorities or one or more such bodies
governed by public law. The term “the State” has been given a functional interpretation
in the case law of the ECJ in order to facilitate the aim of the public procurement
directives, which is, inter alia, to ensure the effective attainment of the freedom of
establishment and freedom to provide services in respect of public contracts (compare
the judgment in Beentjes, 31/87, EU:C:1988:422, paragraph 11), and it encompasses all
the bodies which exercise legislative, executive and judicial powers (compare the
judgment in Commission v Belgium, C-323/96, EU:C:1998:411, paragraph 27).
60 The Court observes that Norway has included the Norwegian Ministry of Foreign
Affairs in the list of central government authorities referred to in point (2) of Article
2(1) of the Directive, which is contained in Appendix 1 to Annex XVI to the EEA
Agreement. The final subparagraph of that appendix explicitly includes agencies and
institutions subordinate to the ministries listed therein.
61 A foreign mission of an EFTA State is a body that exercises executive powers and,
therefore, must be considered as falling within the definition of the State (compare the
judgment in Commission v Belgium, C-323/96, cited above, paragraphs 27 to 29). In
addition, a foreign mission, such as the Norwegian Embassy in Luanda, must be
considered to be an agency or institution subordinate to the Norwegian Ministry of
Foreign Affairs, which is listed in Appendix 1 to Annex XVI to the EEA Agreement.
62 As noted by ESA and the Commission, the Directive does not contain any provisions
pertaining to the relevance of the location of a contracting authority or the place of
performance of a public contract for the applicability of the Directive. The definition of
“contracting authorities” under point (1) of Article 2(1) of the Directive is not dependant
on the location of an entity covered by that definition. Furthermore, the definition of
“public contracts” under point (5) of Article 2(1) of the Directive does not depend on
the place of performance of a contract. The obligations under the Directive could easily
be circumvented, if the location of a contracting authority or the place of performance
of a public contract were decisive for its application.
63 The aims pursued by the Directive, as may be seen, inter alia, from recitals 1 and 2 of
the Directive, are to ensure compliance with the free movement of goods, freedom of
establishment and the freedom to provide services, as well as the principles deriving
therefrom, such as equal treatment, non-discrimination, mutual recognition,
proportionality and transparency. The Directive ensures that those principles are given
practical effect and public procurement is opened up to competition, as well as ensuring
the most efficient use of public funds. The Court notes that those aims are equally
relevant where the contracting authority or the place of performance of a public contract
are located in a third country.
64 As pointed out by the Austrian Government, unlike the Directive, both Directive
2009/81/EC and Directive 2014/25/EU contain explicit exclusions as regards their scope
of application depending on the existence of certain geographical factors. Article 13(d)
of Directive 2009/81/EC provides that it shall not apply to contracts awarded in a third
country carried out when forces are deployed outside the territory of the EEA where
operational needs require the contracts to be concluded with economic operators located
in the area of operations. Article 19(1) of Directive 2014/25/EU provides, inter alia, that
Directive 2014/25/EU shall not apply to the pursuit of activities covered by that directive
in a third country not involving the physical use of a network or geographical area within
the EEA.
65 However, the fact that the scope of application of the Directive is not subject to any
specific geographical limitation does not entail that the applicability of the Directive is
without limit. Legal acts incorporated into the EEA Agreement apply, in principle, to
the same area as the EEA Agreement (compare the judgment in Parliament v Council,
C-132/14 to 136/14, EU:C:2015:813, paragraph 77 and case law cited).
66 However, the geographical scope of the EEA Agreement does not preclude EEA law
from having effects outside the territory of the EEA (compare the judgment in
Boukhalfa, C-214/94, EU:C:1996:174, paragraph 14). In this regard, the Court notes
that Articles 53 and 54 of the EEA Agreement have been interpreted as being applicable
to conduct adopted outside of the EEA which would have foreseeable, immediate and
substantial effects in the EEA (compare the judgments in Intel v Commission, C-413/14
P, EU:C:2017:632, paragraphs 40 to 65, and Toshiba Samsung Storage Technology and
Toshiba Samsung Storage Technology Korea v Commission¸T-8/16, EU:T:2019:522,
paragraphs 165 to 168).
67 It follows from well-established case law of the ECJ that EU law applies in judging all
legal relationships in so far as these relationships, by reason either of the place where
they are entered into or of the place where they take effect, can be located within the
territory of the European Union (compare the judgments in Walrave and Koch, 36/74,
EU:C:1974:140, paragraph 28, and Petersen, C-544/11, EU:C:2013:124, paragraph 40
and case law cited). The ECJ has also held that EU law may apply to professional
activities pursued outside the territory of the European Union as long as the employment
relationship retains a sufficiently close link with the European Union (compare the
judgment in Petersen, C-544/11, cited above, paragraph 41 and case law cited).
68 Procurement, within the meaning of the Directive, will necessarily come within the
scope of the EEA Agreement if it is sufficiently closely linked to the EEA, as argued by
ESA. Acquisition by an EFTA State’s foreign mission located in a third country by
means of a public contract of supplies or services from an economic operator established
in the EEA, is liable to have a direct impact on the functioning of the internal market
within the EEA. Such procurement must, in principle, be considered sufficiently closely
linked to the EEA and will, therefore, come within the scope of the EEA Agreement.
This applies regardless of any effects that the contract resulting from the procurement
may also have outside the EEA.
69 Accordingly, procurement is subject to EEA law where it is sufficiently closely linked
to the EEA, such as when it is liable to have a direct impact on the functioning of the
internal market within the EEA. Factors which may, by themselves or in combination,
indicate the existence of a sufficiently close link to the EEA include, among others, the
language of the procurement procedure, language requirements, the law applicable to
the procurement procedure or the awarded contract, the location of the competent review
body or courts having exclusive jurisdiction, domestic registration requirements, the
publication of a contract notice within the EEA, or the fact that a procurement procedure
has been designed to engage economic operators established in the EEA.
70 Conversely, in the absence of any link to the EEA, procurement conducted outside the
territory of the EEA will not come within the scope of EEA law.
71 In this regard, as pointed out by the Austrian Government, a distinction must be made
between the law applicable to the procurement procedure, which will come within the
scope of EEA law, and the law that may be applicable to the contract that is subsequently
concluded.
72 Where a procurement is sufficiently closely linked to the EEA it will fall within the
scope of EEA law. This will be the case if the procurement is liable to have a direct
impact on the functioning of the internal market within the EEA. It is for the referring
body to assess whether the procurement at issue is sufficiently closely linked to the EEA.
73 The Norwegian Government has argued that the territorial scope of the EEA Agreement
differs between EFTA States and EU Member States due to the wording of Article 126
EEA. As the Court has already found that the Directive applies if the procurement at
issue is sufficiently closely linked to the EEA, there is no reason to examine Article 126
EEA.
74 In the light of the foregoing, the Court therefore finds that the answer to the question
referred must be that the Directive is applicable to a procurement procedure undertaken
by a foreign mission of an EFTA State in a third country if the procurement is
sufficiently closely linked to the EEA.

IV Costs

75 The costs incurred by the Austrian Government, the French Government, the Spanish
Government, ESA and the Commission, which have submitted observations to the
Court, are not recoverable. Since these proceedings are a step in the proceedings pending
before the Complaints Board, any decision on costs for the parties to those proceedings
is a matter for that body.

On those grounds,

THE COURT

in answer to the question referred to it by the Complaints Board for Public Procurement
(Klagenemnda for offentlige anskaffelser) hereby gives the following Advisory
Opinion:

Directive 2014/24/EU of the European Parliament and of the Council of 26
February 2014 on public procurement is applicable to a procurement procedure
undertaken by a foreign mission of an EFTA State in a third country, if the
procurement is sufficiently closely linked to the EEA.