Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių valstybės įmonės Lietuvos oro uostų ir uždarosios akcinės bendrovės „Amber food“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juta jazz kava“ patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Lietuvos oro uostams, uždarajai akcinei bendrovei „Amber food“ dėl viešojo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybei priklausančio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimą ir reikalavimų dalyviams vertinimą, taip pat nuomos sutarties panaikinimą ab initio (nuo pradžių), ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostų (toliau – LOU) paskelbtas LOU Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso (toliau – ir Konkursas) sąlygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų (toliau – ir Patalpos) nuomos neteisėtomis ir nutraukti minėto konkurso vykdymą pagal minėtas sąlygas; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės su konkurso laimėtoju sudarytą patalpų nuomos sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą nutraukti atsakovės LOU Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso vykdymą; kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė šias byloje svarbias faktines aplinkybes:

4.1. 2018 m. spalio 22 d. atsakovė LOU savo tinklalapyje viešai paskelbė LOU Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios (patikėjimo teise valdomos LOU) negyvenamosios patalpos – keleivių terminalo, kurios unikalus Nr. 4400-1477-7727:2437, esančios Vilniuje, Rodūnios kel. 2-5, dviejų vidinių dalių (vidinių negyvenamųjų patalpų), sudarančių 80 kv. m ir 135 kv. m bendrąjį plotą, nuomos, pakoreguotas sąlygas (toliau – Konkurso sąlygas).

4.2. Konkurso sąlygų 7 punkte buvo nurodyti Konkurso tikslai:

„7. Atsižvelgiant į tarptautinių oro uostų praktiką ir į tai, kad:

Patalpos yra keleivių išvykimo terminalo riboto patekimo zonoje, keleivių laukimo salėse, t. y. itin aktyviose zonose, kuriose aptarnaujamas didelis keleivių srautas;

didelė dalis Vilniaus oro uosto keleivių yra Vilniaus miesto svečiai, dažnai keliaujantys ir turintys aukštus oro uosto paslaugų kokybės, greičio bei aptarnavimo lūkesčius;

didelė dalis Vilniaus oro uosto keleivių yra Vilniaus miesto ir kitų didmiesčių gyventojai, kurie turi aukštus maitinimo paslaugų kokybės lūkesčius ir yra įpratę prie maitinimo paslaugų įvairovės bei galimybės rinktis;

Vilniaus oro uoste jau veikia 10 (dešimt) maitinimo įstaigų, kurios yra orientuotos į tam tikrą asortimentą, t. y. pilno aptarnavimo restoranai su karštais, vietoje gaminamais patiekalais iš meniu, kepyklėlės, šviežiai ruošiamų sumuštinių baras, alaus barai, kavos išsinešimui barai, ir LOU Vilniaus filialas nori pasiūlyti keleiviams asortimentą, kurio dar nėra,

todėl LOUVF mato būtinybę įkurdinti maitinimo įstaigas, kurias valdytų 1) veiklos didelio srauto objektuose patirtį turintis, 2) aukštus teikiamų paslaugų kokybės standartus taikantis, 3) keleiviams atpažįstamą prekės ženklą valdantis ir vartotojų pripažintas operatorius. Dėl šių priežasčių Patalpos bus išnuomojamos išskirtinai tik registruotą prekės ženklą valdančiam ir kvalifikacinius konkurso reikalavimus atitinkančiam subjektui, kuris laimėjus Konkursą privalės vadovautis LOU Vilniaus filialo parengtu viešojo maitinimo įstaigų veiklos aprašu, pridedamu prie Konkurso sąlygų.“

4.3. Ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų 18.1 punktas ir 18.3 punktas nustatė kvalifikacinius reikalavimus Konkurso dalyviams:

„18.1.1. Konkurso dalyvis naudoja arba pagal nuosavybės, franšizės, jungtinės veiklos ar kitokią teises į prekės ženklą suteikiančią sutartį turi teisę naudoti ar nedelsiant įgis teisę, t. y. pasirašius valstybės materialiojo turto nuomos sutartį nuo veiklos vykdymo išsinuomotose patalpose pradžios turės teisę naudoti įregistruotą, globaliai žinomą, tarptautinį Prekės ženklą, priklausantį viešojo maitinimo įstaigų – picerijų tinklui, kuris dalyvio ar bet kokių trečiųjų asmenų jau yra faktiškai naudojamas ne mažiau kaip 1000 (tūkstantyje) iki Paraiškų teikimo dienos faktiškai veikiančių viešojo maitinimo įstaigų – picerijų, esančių ne mažiau kaip 3 (trijose) skirtingose Europos Ekonominėje Erdvės (EEE), Viduriniųjų Rytų arba Šiaurės Amerikos valstybėse, ir kurių bent 2 (du) veikia skirtinguose tarptautiniuose oro uostuose (iš kurių bent 2 (du) oro uostai per metus aptarnauja daugiau kaip 5 mln. keleivių arba yra šalies oro uostai su didžiausiu keleivių judėjimu), pavadinimuose ir komunikacijos priemonėse, t. y. greito maisto restoranų – picerijų – iškabose, ant firminių puodelių ar kito inventoriaus, greito maisto restoranų interjere, ant darbuotojų uniformų, ir pan.

arba / ir

18.1.2. Konkurso dalyvis naudoja arba pagal nuosavybės, franšizės, jungtinės veiklos ar kitokią teises į prekės ženklą suteikiančią sutartį turi teisę naudoti ar nedelsiant įgis teisę, t. y. pasirašius valstybės materialiojo turto nuomos sutartį nuo veiklos vykdymo išsinuomotose patalpose pradžios turės teisę naudoti Lietuvoje įregistruotą Prekės ženklą, kuris dalyvio ar bet kokių trečiųjų asmenų jau yra faktiškai naudojamas ne mažiau kaip 2 (dviejuose) viešojo maitinimo įstaigose – picerijose, iš kurių bent 1 (viena) veikia Prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12000 kv. m, pavadinimuose ir komunikacijos priemonėse, t. y. viešojo maitinimo įstaigų – picerijų iškabose, ant firminių puodelių ar kito inventoriaus, interjere, ant darbuotojų uniformų, ir pan. Taip pat, Lietuvoje įregistruoto Prekės ženklo vardu pavadinta viešojo maitinimo įstaiga – picerija visuotinai atpažįstamos populiarumo vertinimo platformos „Tripadvisor“ klasifikacijoje „Restaurants in Vilnius“ maisto kategorijoje „Pizza“ yra įvertinta ne mažiau, kaip 50 (penkiasdešimties) klientų (galioja bent vienai Lietuvoje įregistruoto Prekės ženklo viešojo maitinimo įstaigai).“

„18.3. Konkurso dalyvis ne trumpiau kaip pastaruosius 3 (trejus) metus valdė ir Paraiškų teikimo metu faktiškai valdo (tiesiogiai arba per dukterines įmones, kurių 100 proc. akcijų priklauso konkurso dalyviui) ne mažiau kaip 2 (dvi) viešojo maitinimo įstaigas, esančias Europos Ekonominės Erdvės (EEE), Viduriniųjų Rytų arba Šiaurės Amerikos valstybėse/-ėje, kurių:

bendros (abiejų kartu) metinės pardavimo pajamos per paskutinius 1 (vienerius) metus iki paraiškų pateikimo dienos sudarė ne mažiau kaip 1 500 000 (vienas milijonas penki šimtai tūkstančių) eurų be PVM, kurių ne mažiau kaip 40 proc. sudarė momentiniam vartojimui vietoje ar išsinešimui parduodamos picos,

bendras (t. y. abiejų kartu, bet ne daugiau kaip 2 (dviejų) viešojo maitinimo įstaigų) vidutinis aptarnautų klientų skaičius per dieną per paskutinius 1 (vienerius) metus iki paraiškų pateikimo dienos sudarė ne mažiau kaip 380 vnt.“

4.4. Konkurso sąlygų 44 punkte nurodyta, kad Konkursą laimi Konkurso dalyvis, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą, pateikęs visus privalomus dokumentus bei atitinkantis visus kvalifikacinius reikalavimus.

4.5. Konkurse dalyvavo dvi įmonės: UAB „Burokėlis ir krapas“, valdanti picerijų tinklą „Jurgis ir drakonas“, ir atsakovė UAB „Amber Food“, valdanti picerijų tinklą „Charlie Pizza“. Ieškovė, kuri atsakovės nuomojamose patalpose, esančiose Vilniaus oro uoste, daugelį metų vykdo viešojo maitinimo veiklą, t. y. ieškovė valdo šias viešojo maitinimo vietas, esančias Vilniaus oro uoste: „Juta jazz cafe“; „Coffee Republic“ ir „Juta jazz cafe powered by Heiniken“, ir kuri valdo restoraną „Grey“, esantį Vilniuje, Pilies g. 2, konkurse nedalyvavo, nes neatitiko konkurso dalyviams taikomų kvalifikacinių reikalavimų.

4.6. Konkursui pasibaigus ir paskelbus jo laimėtoją, su Konkurso laimėtoja UAB „Amber Food“ LOU sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 3K-18-449.

5. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo įstatymas) 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė turi nustatyti viešojo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 pakeitusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1229 patvirtintame Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 14.12 punkte nustatyta, kad, bet kita ko, viešojo nuomos konkurso sąlygose turi būti nurodyta kita informacija ir papildomi reikalavimai, kuriuos turto nuomininkas ir konkurso laimėtojas turės įgyvendinti, iki bus sudaryta nuomos sutartis.

6. Teismas, vertindamas Konkurso sąlygų 18.1.1 ir 18.1.2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodė sutinkantis, kad prekės ženklas, kuris yra paplitęs, atpažįstamas ir vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranašumą, sudaro galimybę vartotojui atskirti produktus, suteikia lūkesčius, kad siūlomos prekės ar paslaugos bus kokybiškos, ir kelia pasitikėjimą, taip pat prekės ženklo žinomumas pasiekiamas per jo paplitimą, todėl suprantamas ir rinkodaros prasme yra pagrįstas atsakovės siekis itin aktyvioje oro uosto zonoje (Šengeno ir ne Šengeno oro erdvėse) esančias Patalpas išnuomoti tokiai viešojo maitinimo įstaigai, kuri priklausytų daugeliui keleivių atpažįstamo prekės ženklo tinklui.

7. Teismas nurodė, kad prekybos centras ir jo veiklos struktūra iš esmės gali būti prilyginama oro uostams, o maitinimo įstaigos – picerijos – buvimas prekybos centre ne tik rodo gebėjimą dirbti intensyvaus srauto sąlygomis, bet ir užtikrina to prekės ženklo žinomumą per jo paplitimą. Didelis prekės ženklo žinomumas, kuris užtikrina didesnį lankytojų skaičių, lemia ir didesnį nuompinigių dydį, nes Konkurso sąlygų 14 punkte nustatyta, kad „Konkurso dalyvio, laimėjusio Konkursą ir pasirašiusio nuomos sutartį, pasiūlytas nuompinigių dydis bus perskaičiuojamas kas mėnesį proporcingai nuomininko gaunamoms pajamoms iš veiklos <...>“ Taigi, kuo didesnį lankytojų skaičių pritrauks Konkurso nugalėtojas, tuo daugiau nuompinigių gaus atsakovė.

8. Vertindamas kvalifikacijos reikalavimus patirčiai (Konkurso sąlygų 18.3 punktas), teismas nurodė, kad jie nustatyti tam, kad būtų užtikrinta kokybiška paslauga lankytojams nuo pirmos Konkurso nugalėtojo darbo dienos. Tai, kad ieškovė su atsakove yra sudariusi kelias patalpų, esančių Vilniaus oro uosto statiniuose, nuomos sutartis, ieškovė yra stambi viešojo maitinimo įmonė Lietuvos mastu, jos mokami atlyginimai vieni didžiausių, ji turi ilgametę viešojo maitinimo ir restoranų patirtį, nesudaro pagrindo abejoti Konkurso sąlygų teisėtumu. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė neatitinka Konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, nesudaro pagrindo teigti, kad kvalifikaciniai reikalavimai pažeidžia ieškovės teises ir įstatymu saugomus interesus.

9. Kadangi Konkursas yra pasibaigęs, ieškovės reikalavimas dėl jo nutraukimo laikytinas negalinčiu sukelti teisinių pasekmių, todėl teismas bylą pagal šį ieškovės reikalavimą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 21 d. sprendimu panaikino dalį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo ir ieškovės ieškinį tenkino, pripažindama atsakovės LOU paskelbtas LOU Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso 18.1 ir 18.3 punktų sąlygas neteisėtomis ir pripažindama negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės LOU ir Konkurso laimėtojos UAB „Amber food“ 2018 m. lapkričio 9 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį.

11. Kolegija nurodė, jog Aprašo 4 punktas nustato, kad kai turto valdytojas vykdo viešąjį paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas valstybės turtas, pirkimą, šis turtas išnuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka vykdomo paslaugų viešojo pirkimo metu.

12. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui).

13. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra pernelyg aukšti. Kolegija padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos tikslai gali būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, todėl tokie reikalavimai, kokie nustatyti Konkurso sąlygų 18.1 ir 18.3 punktuose, iš esmės nėra proporcingi pirkimo objektui bei dirbtinai riboja konkurenciją.

14. Kolegija nurodė, kad byloje nebuvo ginčijama atsakovės teisė nustatyti kvalifikacinius reikalavimus Konkurso dalyviams, taip pat ieškovė neprieštaravo, jog prekės ženklas, kuris yra paplitęs, atpažįstamas ir vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranašumą, sudaro galimybę vartotojui atskirti produktus, suteikia lūkesčius, kad siūlomos prekės ar paslaugos bus kokybiškos, ir kelia pasitikėjimą. Tačiau byloje kelia abejonių toks skirtingas kvalifikacinio kriterijaus nustatymo pagrįstumas. Kaip teigia pati atsakovė, didžioji dalis potencialių Vilniaus oro uosto keleivių nėra Vilniaus miesto gyventojai, todėl negalima sutikti ir su atsakovės argumentu, kad keleiviams bus gerai žinomas prekės ženklas, kuris veikia tik prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12 000 kv. m. Pagal viešai prieinamą informaciją UAB „Amber food“ valdo tik Lietuvoje veikiančias picerijas, todėl galimai prekės ženklas „Charlie Pizza“ nebus žinomas didelei daliai Vilniaus oro uosto keleivių, kurie yra užsieniečiai ir Vilniaus miesto svečiai, t. y. kaip atsakovė nurodė Konkurso sąlygose.

15. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kuo remiantis buvo nustatytas toks viešojo maitinimo įstaigų rodiklis; atsakovė neįrodė, kodėl jai nebūtų priimtini Konkurso dalyviai, kurie picerijų tinklus ar kitas viešo maitinimo įstaigas valdo kituose dideliuose Europos ir Lietuvos miestuose, juose esančiuose prekybos centruose ir šių miestų oro uostuose; į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog didelis prekės ženklo žinomumas tikrai užtikrina didesnį lankytojų skaičių.

16. Kolegija sprendė, kad ginčijamuose Konkurso sąlygų punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams ir jų valdomiems prekės ženklams, įvertinus atsakovės tikslą (patalpose įrengti piceriją), laikytini pertekliniais, nes jie akivaizdžiai užkirto kelią daugeliui potencialių dalyvių, kurie plačiai valdo (ne tik Lietuvoje) žinomus picų kepimo prekės ženklus ir turi visus reikiamus gebėjimus dirbti intensyvaus srauto sąlygomis, tačiau formaliai neatitinka sąlygų net tam, kad dalyvautų Konkurse ir pateiktų savo pasiūlymus. Tai pažeidžia Turto valdymo įstatyme įtvirtintus principus ir reikalavimą užtikrinti lygias galimybes visiems potencialiems atitinkamos kvalifikacijos dalyviams dalyvauti Konkurse, taip pat buvo akivaizdžiai apribota konkurencija tarp galimų dalyvių.

17. Kolegija nurodė, kad esminis viešojo konkurso tikslas – išnuomoti valstybės turtą palankiausiomis sąlygomis, o nuomos kaina yra esminis kriterijus. Turto nuomos konkurso tikslo ir paskirties nepaisymas, eliminuojant realaus varžymosi konkurse galimybę, nulėmė Turto valdymo įstatyme nustatytų visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų, kurie teismų praktikoje pripažįstami imperatyviaisiais, pažeidimą, tai lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, kolegija Konkurso sąlygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus pripažino neteisėtais.

18. Atsižvelgdama į tai, kad Konkurso sąlygos pripažintos neteisėtomis, kolegija sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės LOU ir Konkurso laimėtojos UAB „Amber food“ sudarytą 2018 m. lapkričio 9 d. valstybės materialiojo turto (patalpų) nuomos sutartį Nr. 3K-18-449.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovė LOU prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas ir buvo patenkintas ieškovės ieškinys bei ieškovės naudai priteistas žyminis mokestis, ir palikti nepakeistą 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo turinį, susiaurindamas maksimalios naudos visuomenei tikslą iki formalaus tikslo pasiekti kuo didesnį konkurse dalyvaujančių asmenų skaičių, taip įvertindamas, kad: i) konkurso vienintelis tikslas gali būti tik gauti didžiausią nuomos kainą ir ii) tokią kainą gali užtikrinti tik kuo didesnis dalyvaujančių asmenų konkurse skaičius. Iš Aprašo 14 punkto yra aišku, kad konkurso dalyvių pasiūlymai gali būti vertinami ne tik pagal pasiūlytą kainą. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino Konkurso tikslą iki atsakovės tikslo įrengti piceriją ir kvalifikacinius reikalavimus iš esmės vertino tik kaip turinčius užtikrinti, kad patalpas išsinuomos picas gebėsiantis kepti subjektas. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai nevertino kvalifikacinių reikalavimų įtakos didesnei nuomininko apyvartai, taigi ir didesniam nuomos mokesčio dydžiui, nors didelis prekės ženklo žinomumas užtikrina didesnes pajamas, o reikalavimai patirčiai taip pat gali ir turi būti aiškinami per kainos prizmę, t. y. kaip galintys turėti tiesioginę įtaką nuomininko apyvartai. Atsakovės sprendimas išnuomoti patalpas privalo apimti ne tik diskreciją nuspręsti, kokia veiklos rūšimi tose patalpose užsiims nuomininkas, bet nuspręsti ir dėl papildomų reikalavimų asmeniui, užsiimančiam tokia veikla. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad maksimali nauda visuomenei geriausiai gali būti pasiekta per didžiausią konkurso dalyvių skaičių, kuris vienintelis gali garantuoti didžiausią mokamą nuomos kainą, iš esmės paneigė kvalifikacinių reikalavimų viešajame nuomos konkurse prasmę.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pareiga įrodyti, jog Konkurso sąlygos yra teisėtos, tenka atsakovei, nors pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų Konkurso sąlygų neteisėtumui pagrįsti. Įrodinėjimo naštos paskirstymas, kai ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos įrodyti bent prielaidas, kuriomis grindžiamas Konkurso sąlygų neproporcingumas, neleistinai iškreipia šalių interesų pusiausvyrą ir iš esmės apsunkina procesines galimybes atsakovei gintis nuo pareikšto ieškinio. Taip pat buvo pažeistas įrodymų pakankamumo principas, nes faktinės analizės reikalaujančios išvados negali būti daromos nesivadovaujant absoliučiai jokiais įrodymais, o grindžiant jas tik retoriniais klausimais ar neįrodytomis prielaidomis. Konkurso reikalavimų neproporcingumo nėra objektyviai įmanoma įrodyti neginčijamais tiesioginiais įrodymais, byloje nustatytinos aplinkybės gali būti įrodinėjamos tik netiesioginiais įrodymais. Tokiu atveju neišvengiamai turi būti daromos prielaidos ir įrodinėjama, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.

19.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.95 straipsnio 2 dalį, pripažindamas vykdomą nuomos sutartį negaliojančia ab initio. Kiekvienu atveju, kai sprendimu sandoris pripažįstamas negaliojančiu, teismas privalo įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir nuspręsti, nuo kurio momento yra taikomos sandorio negaliojimo pasekmės. Nuomos sutarties esmė lemia, kad tai, ką pagal nuomos sutartį suteikia nuomotojas, objektyviai negali būti susigrąžinama. Taigi teisinių sandorio negaliojimo pasekmių taikymas nuo sutarties sudarymo momento iškreipia nuomos sutarties šalių pusiausvyrą, nes nuomotojas, perdavęs daiktą laikinai valdyti ir naudotis, netenka teisinio pagrindo pasilikti nuompinigių, nors savo esminę pareigą pagal nuomos sutartį yra negrąžinamai įvykdęs. Tokiais atvejais nuomos sutartis negaliojančia turi būti pripažinta ne ab initio, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

20. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Amber food“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas ir buvo patenkintas ieškovės ieškinys bei ieškovės naudai priteistas žyminis mokestis, ir palikti nepakeistą 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Konkursas nėra viešasis pirkimas ir jam nėra ir negali būti taikomi VPĮ reikalavimai bei juos aiškinanti teismų praktika. Todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo pajėgumo reikalavimų sutapatinti su minimaliais kvalifikacijos reikalavimais. Pajėgumo reikalavimai turėjo būti vertinami pagal Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus. Konkursas nėra ir negalėjo būti laikomas viešuoju paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas valstybės turtas, pirkimu, nes subjektas, net jeigu jis yra perkančioji organizacija VPĮ prasme, siekia pats išnuomoti savo disponuojamą nekilnojamojo turto objektą, „pirkimo“ santykių išvis neatsiranda, nes toks subjektas iš esmės ne „perka“, bet pats „parduoda“. Todėl teismas neturėjo visiškai jokio pagrindo remtis Aprašo 4 punktu, kaip nustatančiu pareigą vykdyti Konkursą pagal VPĮ reikalavimus, ir atitinkamai Konkurso teisinius santykius vertinti pagal VPĮ normas.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Konkurso sąlygų nustatytus Pajėgumo reikalavimus vertino pagal VPĮ normas. Pajėgumo reikalavimas, nustatytas Konkurso sąlygų 18.1 punkte dėl būsimo nuomininko picerijos prekės ženklo žinomumo, yra skirtas užtikrinti, kad antrame Konkurso etape dalyvaus ir nuomos kainą siūlys tik toks nuomininkas, kuris sugebės į Patalpose esančią piceriją pritraukti didelius žmonių srautus ir atitinkamai gauti dideles pajamas – dėl to atsakovė gaus didesnį nuomos mokestį.

20.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovė neįrodė, jog pajėgumo reikalavimai pažeidžia jos teises. Ieškovės, kaip (potencialios) Konkurso dalyvės, su šiuo Konkursu susijęs savarankiškas teisinis interesas realiai būtų tik jos siekis jai pačiai sudaryti nuomos sutartį ir naudoti Patalpas savo veikloje, iš to uždirbant pajamų. Todėl ir jos teisinis suinteresuotumas ginčyti Konkurso sąlygų reikalavimų ir su atsakove UAB „Amber Food“ sudarytos nuomos sutarties teisėtumą turėtų būti siejamas su ieškovės intereso sudaryti nuomos sutartį gynimu nuo tokį interesą pažeidžiančio atsakovės nustatyto neteisėto ribojimo ir (ar) galimybės sudaryti nuomos sutartį užkirtimo. Tačiau ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pajėgumo reikalavimai realiai užkirto jai kelią dalyvauti Konkurse ar kaip nors apsunkino jos galimybes jame dalyvauti ir varžytis dėl nuomos sutarties sudarymo.

21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Juta jazz kava“ prašo atsakovių kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Atsakovė LOU kasaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų ir objektyvių argumentų, kodėl nebūtų buvę priimtini Konkurso dalyviai, kurie picerijų tinklus (įskaitant tuos, kuriuos valdo viešai ir plačiai žinomi tarptautiniai prekės ženklai) ar kitas viešo maitinimo įstaigas valdo kituose dideliuose Europos ir Lietuvos miestuose (įskaitant tuos Europos miestus, kurie savo dydžiu yra net didesni už Vilnių – Rygą, Varšuvą, Berlyną ir kt.), juose esančiuose prekybos centruose ir (ar) šių miestų oro uostuose, nors pačiose Konkurso sąlygose buvo teigiama, kad didelė dalis Vilniaus oro uosto keleivių yra Vilniaus miesto svečiai; kuo remiantis buvo nustatyti kiekybiniai kriterijai potencialiems Konkurso dalyviams. Ieškovės nuomone, Konkursų sąlygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatyti „minimalūs“ kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams tikrai buvo neproporcingi siekiamam tikslui, jie buvo pertekliniai, tokiais keliamais reikalavimais dalyviams buvo suvaržytos daugelio objektyviai potencialių dalyvių galimybės net dalyvauti Konkurse. Papildomų reikalavimų viešojo konkurso dalyviams pagal Aprašo 14.12 punktą nustatymas neturi sudaryti tokių sąlygų, kad valstybė (visuomenė) dėl minėtų reikalavimų nustatymo prarastų galimybę gauti geriausią nuomos kainą, ir tokių reikalavimų nustatymas neturi suvaržyti potencialių konkurso dalyvių konkurencijos, negali pakenkti laisvam ir rinkos ekonomikos principus atitinkančiam galimam potencialių konkurso dalyvių varžymuisi.

21.2. Savo esme (turiniu) viešosios nuosavybės teisės objektų viešasis nuomos konkursas iš esmės atitinka viešojo pirkimo esmę (turinį), nes abiejų procesų esmė yra patenkinti viešąjį tikslą (patenkinti viešojo intereso poreikius, suteikti visuomenei naudą ir patenkinti jos interesą) ir skiriasi tik šių procesų įgyvendinimo techninės procedūros. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Konkurso sąlygų teisėtumą, pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl viešųjų pirkimų principų taikymo, nes tiek šių principų, tiek ir Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų viešosios nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos principų esmė yra iš esmės tapati – užtikrinti galimybę valstybei (visuomenei) gauti didžiausią maksimalią naudą už sąžiningą bei geriausią kainą ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

21.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes byloje buvo keliamas klausimas, ar Konkurso tikslui, t. y. patalpų, kuriose bus įkurta tiesiog paprasta picerija – picų kepimo vieta, nuomai, buvo objektyviai būtina nustatyti tokius kvalifikacinius reikalavimus dalyviams ir jų naudojamiems prekės ženklams, kurie buvo nustatyti Konkurso sąlygų 18.1 ir 18.3 punktuose, o tai įrodyti, ieškovės nuomone, privalėjo atsakovė LOU.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybei priklausančio materialiojo turto nuomos viešo konkurso organizavimo ir reikalavimų dalyviams vertinimo  

22. Viešosios nuosavybės objektas įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešasis konkursas vykdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kuriame įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, apibrėžti šio įstatymo 9 straipsnyje. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso vykdymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos aprašas.

23. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).

24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Konkurso, ieškovei laikant nuomos konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus konkurso dalyviams pertekliniais ir ginčijant atsakovių sudarytą Patalpų nuomos sutartį. Bylą nagrinėję teismai sprendė skirtingai – pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas jį tenkino. Atsakovės, nesutikdamos su tokiu teismo sprendimu, kelia tokias teisės aiškinimo ir taikymo problemas: 1) ar valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešajam konkursui gali būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos taisyklės, nes būtent jomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas; 2) kaip turėtų būti aiškinami viešojo nuomos konkurso tikslai ir siekiami rezultatai; 3) kokie reikalavimai taikomi konkurso organizatoriui nustatant papildomus reikalavimus konkurso dalyviams; 4) kaip paskirstoma įrodinėjimo pareiga, ginčijant valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso sąlygas.

25. Pagal Aprašo 4 punktą, kai perkančioji organizacija vykdo paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas jos arba kito turto valdytojo (jo sutikimu) valdomas valstybės turtas, viešąjį pirkimą, šis turtas išnuomojamas VPĮ nustatyta tvarka vykdomo paslaugų viešojo pirkimo metu. Paslaugų viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodomas valstybės turto nuompinigių dydis. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šia teisės norma ir vertindamas Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus konkurso dalyviams, rėmėsi kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė LOU turėjo tikslą išnuomoti jos valdomas Vilniaus oro uosto patalpas ir gauti už tai pajamų, ji nepirko paslaugų, kurioms teikti būtų reikalinga suteikti jos valdomas patalpas (pavyzdžiui, priešingu atveju laikytinos situacijos, kai savivaldos institucijos ar švietimo įstaigos perka mokinių maitinimo paslaugas ir leidžia tiekėjui naudotis virtuvės ir kitomis patalpomis). Todėl šis nuomos viešasis konkursas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų, kai turtas išnuomojamas VPĮ nustatyta tvarka vykdomo paslaugų viešojo pirkimo metu.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VPĮ valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešajam konkursui taikomas tik tada, kai pagrindinis viešojo konkurso tikslas yra paslaugų (arba prekių ar darbų) pirkimas, o ne turto nuoma. Kitais atvejais valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursas vykdomas vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktais ir VPĮ nuostatos nėra taikomos.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Konkurso sąlygas ir jose nustatytus reikalavimus konkurso dalyviams, nepagrįstai tiesiogiai (o ne pagal analogiją) rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais viešųjų pirkimų bylose. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka, kad tiek valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešajame konkurse, tiek viešuosiuose pirkimuose siekiama panašių tikslų – geriausiu būdu užtikrinti viešąjį interesą ir patenkinti visuomenės poreikį pirmu atveju, gauti didžiausią naudą iš nuomojamo turto, antru atveju – įgyti turtą, paslaugas geriausiomis sąlygomis. Toks tikslas įgyvendinamas ne tik didžiausios (mažiausios) kainos analizės, bet ir konkurso (pirkimų) dalyvio pajėgumo įgyvendinti sutartį vertinimo pagrindu. Todėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvados nėra pripažintinos klaidingomis vien dėl to, kad jos padarytos tiesiogiai taikant šiuo atveju netaikytiną VPĮ, jei yra pagrindas nustatyti Konkurso sąlygų neproporcingumą siekiamam tikslui gauti didžiausią naudą iš nuomojamo turto.

28. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso atveju nuomotojas suteikia teisę išsinuomoti konkretų turtą konkurso nugalėtojui už šio pasiūlytas geriausias sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Kai viešas asmuo skelbia ir vykdo viešą konkursą dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo, šio konkurso pagrindinis tikslas yra išrinkti pasiūlymą, kuris labiausiai atitiktų racionalų išnuomojamo turto panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006).

29. Siekdamas užtikrinti pirmiau nurodytus tikslus, valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatorius turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar konkurso dalyvis yra patikimas ir pajėgus įvykdyti sutartį – tinkamai pagal paskirtį naudoti nuomojamą turtą ir mokėti už tai didžiausią nuomos kainą. Turto nuomos konkurso organizatorius turi teisę nustatyti reikalavimus turto nuomininkui, kuriuos turės atitikti ir (arba) įgyvendinti konkurso laimėtojas, iki bus sudaryta nuomos sutartis ir (arba) nuomos sutarties įgyvendinimo laikotarpiu (Aprašo 14.12 punktas). Kadangi šie reikalavimai konkurso dalyviams gali susiaurinti visų galimų dalyvių sąrašą tam tikrų turto nuomininkų nenaudai, tai tiek turto nuomos organizatorius, tiek teismai turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tokių reikalavimų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą. Turto nuomos organizatorius neturėtų nustatyti perteklinių, neproporcingų, su nuomojamu turtu nesusijusių reikalavimų, net ir siekdamas papildomos apsaugos (pavyzdžiui, kai nuomojamas valstybei strategiškai svarbus ar tam tikras rizikas keliantis turtas ir pan.).

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė LOU Konkurso sąlygose nurodė tokį nuomos tikslą – nuomojamose patalpose įkurdinti maitinimo įstaigas, kurias valdytų veiklos didelio srauto objektuose patirtį turintis, aukštus teikiamų paslaugų kokybės standartus taikantis, keleiviams atpažįstamą prekės ženklą valdantis ir vartotojų pripažintas operatorius, galintis pasiūlyti keleiviams asortimentą, kurio dar nėra, t. y. ne mažiau kaip 60 proc. vietoje kepamų picų (Konkurso sąlygų 7 punktas). Vadinasi, nuomojamų patalpų naudojimo paskirtis yra maitinimo įstaigų, galinčių pasiūlyti šviežiai keptas picas, įrengimas ir jų darbo užtikrinimas. Atitinkamai viešojo nuomos konkurso organizatorius turi įsitikinti, ar turto nuomininkas bus pajėgus naudoti turtą pagal paskirtį. Todėl konkurso sąlygose yra nurodyta, kad turto nuomininkas privalės visu nuomos termino metu naudoti konkurso sąlygų 18.1–18.2 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkantį registruotą prekės ženklą. Ieškovė ginčijo šias konkurso sąlygas nurodydama, kad jose nustatyti papildomi reikalavimai turto nuomininkui yra neproporcingi ir pertekliniai.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomojamo turto naudojimo paskirtis yra aiški – patalpose turi veikti maitinimo įstaiga, galinti pasiūlyti keleiviams picų. Savaime suprantama, kad konkurso organizatorius siekia, jog jo patalpose veikianti maitinimo įstaiga siūlytų kokybišką maistą ir greitai aptarnautų klientus. Konkurso organizatorius yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu patikrinti, ar turto nuomininkas bus pajėgus naudoti turtą pagal paskirtį ir užtikrinti jo siekiamus tikslus, tačiau tokią diskreciją jis turi įgyvendinti proporcingai siekiamam tikslui, be kita ko, užtikrindamas sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją.

32. Nagrinėjamu atveju konkurso organizatorius nustatė atskirą reikalavimą turto nuomininko valdomam registruotam prekės ženklui. Prekės ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Konkurso organizatorius nustatė, kad turto nuomininko valdomas registruotas prekės ženklas turi būti globaliai žinomas, tarptautinis, priklausantis picerijų tinklui, naudojamam ne mažiau kaip 1000 picerijų ne mažiau kaip trijose skirtingose valstybėse ir kurių bent dvi veikia skirtinguose tarptautiniuose oro uostuose, per metus aptarnaujančiuose daugiau kaip 5 mln. keleivių (Konkurso sąlygų 18.1.1 punktas), ir (arba) Lietuvoje įregistruotas prekės ženklas, faktiškai naudojamas ne mažiau kaip dviejose picerijose, iš kurių bent viena veikia Vilniaus mieste esančiame prekybos centre, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis nei 1200 kv. m, ir kuri yra įvertinta vartotojų „Tripadvisor“ platformoje (Konkurso sąlygų 18.1.2 punktas).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti reikalavimai prekės ženklui negali būti vertinami kaip alternatyvūs, nes jie yra nelygiaverčiai. Šių reikalavimų pernelyg didelė disproporcija yra nepagrįsta ir neproporcinga nuomojamų patalpų naudojimo tikslui pasiekti. Konkurso organizatorius, nustatydamas papildomus reikalavimus konkurso dalyviams, siekia įsitikinti konkurso dalyvio pajėgumu naudoti patalpas pagal paskirtį ir sudaro sąlygas konkurso dalyviui pagrįsti savo galėjimą tinkamai vykdyti sutartį, šiuo atveju – kepti picas ir aptarnauti didelius klientų srautus. Be to, akivaizdu, kad kuo daugiau papildomų reikalavimų konkurso dalyviams bus iškelta, tuo mažiau jų galės dalyvauti konkurse, o tai neišvengiamai lems mažesnę pasiūlymų kainą. Todėl konkurso organizatorius turi įvertinti, ar formuluojamos Konkurso sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins konkurso dalyvių ar jų nesuklaidins, nelems ginčų.

34. Kaip nurodyta pirmiau, konkurso organizatorius siekė, kad nuomojamos patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį – kad jose būtų greitai ir kokybiškai kepamos picos. Viena vertus, galima sutikti, kad tai, jog turto nuomininkas turi patirties organizuoti darbą aptarnaujant didelius klientų srautus, gali pagrįsti jo pajėgumą užtikrinti konkurso organizatoriaus tikslus, tačiau, kita vertus, greitis ir kokybė priklauso ne tik nuo praeities, bet ir nuo dabarties faktų, t. y. dirbančių asmenų skaičiaus ir kompetencijos, o to neatskleidžia nei turimų picerijų skaičius, nei jų vieta. Nagrinėjamu atveju 1000 picerijų trijose valstybėse pirmu atveju ir (ar) dvi picerijos, iš kurių viena dideliame Vilniaus prekybos centre, antru atveju neįrodo konkurso dalyvio pajėgumo vykdyti sutartį geriau. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad turto nuomininkas iki Patalpų nuomos sutarties sudarymo vykdęs kitą, ne tik picerijų, maitinimo veiklą ar turėjęs mažiau picerijų, ar jas turėjęs ne prekybos centre, ar ne tokio, kaip nurodyta Konkurso sąlygose, dydžio prekybos centre, ar prekybos centre ne Vilniaus mieste, negalėtų pasiekti Konkurso tikslų. Be to, atsakovė LOU nepateikė argumentų, kad konkurso tikslo – nuomojamose patalpose įrengti maitinimo įstaigą, kuri greitai keptų keleiviams kokybiškas picas, – negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, pvz., reikalavimu konkurso dalyviui turėti tam tikrą atitinkamos kvalifikacijos personalo skaičių ar pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nustatyti papildomi reikalavimai konkurso dalyviams yra pertekliniai ir neužtikrino lygių galimybių visiems potencialiems atitinkamos kvalifikacijos dalyviams dalyvauti konkurse, taip apribojant galimų dalyvių konkurenciją, yra pagrįsta.

35. Kitas valstybės ilgalaikio materialiojo turto valdytojo, organizuojančio jo nuomos viešąjį konkursą, tikslas yra gauti įmanomai didžiausią nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuomos kaina yra vienas iš, bet ne vienintelis kriterijus nustatant konkurso laimėtoją, todėl konkurso organizatorius turi tiksliai ir aiškiai įvardyti nuomos tikslus ir nuomojamų patalpų naudojimo paskirtį, kad būtų galima išrinkti tokį turto nuomininką, kuris būtų pajėgus racionaliausiai naudoti valstybės turtą, mokėdamas už tai didžiausią kainą.

36. Nagrinėjamu atveju nuomos kaina nebuvo tiksliai apibrėžta, nes Konkurso sąlygose buvo nurodyta, jog konkurso dalyvio, laimėjusio konkursą ir pasirašiusio nuomos sutartį, pasiūlytas nuompinigių dydis bus perskaičiuojamas kas mėnesį proporcingai nuomininko gaunamoms pajamoms iš veiklos nuomojamose patalpose. Tuo remdamasi atsakovė LOU teigė, kad didesnis turto nuomininko turimo prekės ženklo žinomumas ir pripažinimas tarp vartotojų lemia didesnes jo apyvartas ir atitinkamai didesnį turto nuomos mokestį, pateikė tai pagrindžiančius pavyzdžius iš kitų tarptautinių oro uostų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant prekės ženklo žinomumo įtakos turto nuomininko apyvartos ir pajamų dydžiui klausimą, yra svarbus ne tik pats prekės ženklo žinomumas, bet ir jo palankus vertinimas bei galimybė vartotojui rinktis tą patį produktą iš kelių prekės ženklų. Kitu atveju turto nuomininko apyvartos dydis priklausys ne tiek nuo prekės ženklo žinomumo, kiek nuo ribotos pasiūlos tam tikroje vietoje (kaip šiuo atveju Vilniaus oro uoste) ir turto nuomininko dabarties veiksnių, t. y. darbuotojų skaičiaus ir kvalifikacijos, kad būtų užtikrinta tinkamos kokybės maitinimo paslauga.

37. Be to, reikalavimas pateikti vartotojų įvertinimą „Tripadvisor“ platformoje nėra pakankamai patikimas ir objektyvus konkurso dalyvio žinomumui pagrįsti. Vien tai, kad panašaus pobūdžio vartotojų vertinimas tarptautiniu mastu atliekamas tik šioje platformoje, nurodytos pozicijos nekeičia, nes tai nėra oficialūs vartotojų tyrimai ar tam tikri statistiniai duomenys.

38. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad galimumas kelti papildomus reikalavimus konkurso dalyviams priklauso ir nuo galimybių patikrinti atitiktį jiems. Šiuo atveju prekės ženklo žinomumas greičiau atspindi konkurso dalyvio patirtį ir kvalifikaciją, bet ne galėjimą užtikrinti didesnę apyvartą ateityje. Be to, nėra galimybės patikrinti LOU turto nuomininko prekės ženklo žinomumo tikėtinos įtakos nuomos kainai, todėl šie reikalavimai yra netikslūs siekiant pagrįsti konkurso dalyvių vertinimą ir siūlomos kainos aspektu.

39. Be šios nutarties 32 punkte nurodytų konkurso dalyviui keliamų papildomų reikalavimų, apimančių turto nuomininko valdomų picerijų skaičių, vietą ir vartotojų vertinimą, Konkurso sąlygose buvo nustatyti ir kiti papildomi reikalavimai, atspindintys konkurso dalyvio metinius pardavimus ir aptarnautų klientų skaičių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie reikalavimai nedera tarpusavyje ir su prieš tai konkurso dalyviui keltais reikalavimais, nes šiuo atveju yra vertinama ne mažiau kaip dviejų picerijų pardavimo apimtis ir ne daugiau nei dviejų picerijų aptarnautų klientų bendras skaičius. Byloje nenustatyta, kodėl pagal šiuos kriterijus atskaitos tašku pasirinktos dvi picerijos ir vienu atveju yra vertinama ne mažiau, o kitu atveju – ne daugiau. Tuo atveju, jei konkurse dalyvautų subjektas, turintis 1000 picerijų trijose skirtingose valstybėse, iš kurių bent dvi veikia tarptautiniuose oro uostose, nėra aišku, kaip turėtų būti vertinama konkurso dalyvio atitiktis šiam kriterijui, pavyzdžiui, konkurso dalyvis galėtų pateikti visų turimų picerijų pardavimo apimtį, tačiau klientų srautus – tik dviejų, nepriklausomai nuo to, ką tie klientai tose dviejose picerijose pirko. Nors pats reikalavimas įrodyti konkurso dalyvio profesinę patirtį yra teisėtas, tačiau jį įrodančios priemonės šiuo atveju yra dviprasmiškos, netikslios ir klaidinančios. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad patirties turėjimas yra būtinas, siekiant dirbti aktyvioje zonoje, tačiau tokie reikalavimai negali būti laikomi patvirtinančiais konkurso dalyvio gebėjimą dirbti intensyvaus srauto sąlygomis.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors dėl konkurso dalyvių finansinio ir ekonominio pajėgumo valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatoriui suteikta diskrecija nustatyti papildomus reikalavimus ir tikrinti konkurso dalyvių atitiktį jiems, tačiau ši laisvė nėra neribota. Papildomi reikalavimai turi būti susiję su nuomojamo turto naudojimo paskirtimi ir siekiu gauti didžiausią nuomos kainą, proporcingi šiems turto valdytojo tikslams, objektyvūs, aiškūs ir galimi patikrinti. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatoriaus nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

41. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nes Konkurso sąlygose nustatyti papildomi reikalavimai konkurso dalyviams buvo neproporcingi, nepagrįsti ir prieštarauja Turto valdymo įstatyme nustatytiems valstybės turto valdymo principams.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo  

42. Kasaciniuose skunduose atsakovės teigia, kad ieškovė neįrodė, kuo atsakovės LOU nustatyti papildomi reikalavimai pažeidė valstybės turto valdymo principus ir ieškovės teises, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei LOU. Teisėjų kolegija šiuos atsakovių argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.

43. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė, ginčydama Konkurso sąlygas, nurodė, kad jos yra perteklinės ir nesusijusios su nuomojamo turto naudojimo paskirtimi ir galimybe gauti didžiausią nuomos kainą, o kadangi esant tokiems papildomiems reikalavimams ieškovei buvo užkirsta galimybė net dalyvauti konkurse, tuo buvo pažeistos jos teisės.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, ginčijantis konkurso sąlygas, turi pagrįsti savo suinteresuotumą dalyvauti konkurse ir galėjimą pasiekti turto nuomotojo, konkurso organizatoriaus, deklaruojamus turto nuomos tikslus. Teisinis suinteresuotumas ginčyti konkurso sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines konkurso dalyvio teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl nuomos sutarties sudarymo. Tačiau kilus ginčų ar abejonių dėl papildomų reikalavimų nustatymo, konkurso organizatorius, o ne potencialus konkurso dalyvis privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti papildomų reikalavimų ir turto nuomininko gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį.

46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė LOU nepagrindė savo nustatytų papildomų reikalavimų turto nuomininkui pagrįstumo vertinant turto nuomininko pajėgumą naudoti turtą pagal paskirtį ir mokėti už jį didžiausią nuomos kainą, t. y. priemonės, kuriomis atsakovė LOU siekė pagrįsti konkurso dalyvių atitiktį jos nustatytiems konkurso tikslams pasiekti, nebuvo proporcingos.

47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog Konkurso sąlygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatyti papildomi reikalavimai konkurso dalyviui yra pertekliniai ir neteisėti, yra pagrįsta, o konkurso organizatorė atsakovė LOU leistinais ir patikimais įrodymais nepagrindė tokių reikalavimų būtinumo.

Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia momento  

48. Nagrinėjamoje byloje valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso laimėtoja buvo pripažinta atsakovė UAB „Amber food“, LOU su ja sudarė patalpų nuomos sutartį. Konkurso sąlygas, tiksliau, papildomus reikalavimus konkurso dalyviams pripažinus neteisėtais, turi būti sprendžiamas šio konkurso sukeltų padarinių – nuomos sutarties galiojimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau atsakovė LOU kasaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada, teigdama, kad tai iškreipia nuomos sutarties šalių pusiausvyrą. Atsakovė LOU prašo pripažinti Patalpų nuomos sandorį negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip siekdama užtikrinti savo ir viešąjį interesą gauti atlygį už atsakovės UAB „Amber food“ naudotas LOU valdomas patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės LOU argumentai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra teisiškai nepagrįsti, tačiau sutinka, kad sandorio negaliojimo padarinių klausimas šiuo atveju liko neišspręstas.

49. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis jo šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismai sprendžia dėl negaliojančio sandorio padarinių (restitucijos) ar dėl kitu pagrindu atsiradusios šalių tarpusavio prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes išskirtiniais atvejais, pripažinus sandorį niekiniu, nėra įmanoma visiškai atkurti status quo ante (šalių grąžinimas į pirminę padėtį), todėl būtina išspręsti šalių atsiskaitymo pagal sandorio sąlygas klausimą, o sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis), kito (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-89-378/2016). Vien tai, kad niekinis sandoris sukėlė tam tikrų teisinių, ekonominių ir kt. padarinių, nesudaro pagrindo spręsti, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris gali būti galiojantis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

51. Sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK šeštojoje knygoje įtvirtintos restitucijos taisyklės (CK 6.147–6.151 straipsniai) yra labiausiai pritaikytos tiems atvejams, kai šalys negaliojančio sandorio pagrindu abipusiškai apsikeitė tam tikru turtu (gėrybėmis), o pats sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio – tokiais atvejais turtas gali ir turi būti grąžintas natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims – tuomet restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Tačiau kai pagal negaliojančiu pripažintą sandorį šalys pagal suderėtas sąlygas nėra abipusiškai apsikeitusios materialiomis ar nematerialiomis vertybėmis, nekyla pagrindo šiems subjektams taikyti restitucijos kaip niekinio sandorio padarinio. Tokiu atveju spręstina dėl subsidiarių teisės gynybos būdų, t. y. dėl kitais pagrindais atsiradusios prievolės, a fortiori (ypač) nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis) ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo (CK 6.237 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-89-378/2016, 45–46 punktai).

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai niekiniai sandoriai jau yra visiškaai ar iš dalies įvykdyti, pavyzdžiui, jų pagrindu yra perleistas turtas ar, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, naudotas pagal paskirtį išnuomotas turtas, niekinių sandorių sukeltų materialių (faktinių) padarinių klausimas turi būti sprendžiamas atskirai.

53. Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygas pripažinus neteisėtomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms (Turto valdymo įstatymo nustatytiems turto valdymo principams), atitinkamai su šio konkurso laimėtoju sudaryta turto nuomos sutartis taip pat pripažintina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tačiau pripažinus negaliojančiu nuomos sandorį, kiekvienu atveju yra svarbu tinkamai nustatyti restitucijos taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju Patalpų nuomos sutartis, nors ir buvo sudaryta nesilaikant imperatyviųjų Turto valdymo įstatymo normų, vis dėlto sukėlė tuos padarinius, kurių šalys siekė – atsakovė UAB „Amber food“ naudojo patalpas pagal paskirtį, t. y. neįmanoma paneigti šių patalpų nuomos fakto. Kadangi pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, sandorio pripažinimas negaliojančiu nuo jo sudarymo momentu reikštų, kad nuomininkas turi teisę nemokėti nuomos mokesčio arba reikalauti jį grąžinti, tačiau laikotarpis, kurį nuomininkas naudojosi turtu pagal negaliojančia pripažintą nuomos sutartį, negali būti grąžintas, vadinasi, šalys negali abipusiškai apsikeisti materialiomis vertybėmis. Atitinkamai konstatuotina, kad restitucijos kaip niekinio sandorio padarinio taikymas šiuo atveju yra negalimas. Sandorį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir nustačius, kad restitucija yra negalima, šalys gali spręsti dėl kito jų teisių gynimo būdo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo  

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pagal atsakovės UAB „Amber food“ kartu su kasaciniu skundu pateiktą prašymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei LOU iškeldinti atsakovę UAB „Amber food“ iš negyvenamosios patalpos – keleivių terminalo (unikalus Nr. 4400-0204-1238) dviejų 80 kv. m ir 135 kv. m ploto dalių, kurias UAB „Amber food“ naudoja 2018 m. lapkričio 9 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 3K-18-449 pagrindu, ir atsakovė LOU įpareigota vykdyti su UAB „Amber food“ 2018 m. lapkričio 9 d. sudarytą valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-18-449. Kasaciniam teismui atmetus atsakovės UAB „Amber food“ kasacinį skundą ir palikus iš dalies nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas panaikinti minėta teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

55. Kasacinį skundą atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme joms neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei VĮ Lietuvos oro uostams (j. a. k. 120864074) iškeldinti atsakovę UAB „Amber food“ (j. a. k. 301675046) iš negyvenamosios patalpos – keleivių terminalo (unikalus Nr. 4400-0204-1238) dviejų 80 kv. m ir 135 kv. m ploto dalių, kurias UAB „Amber food“ (j. a. k. 301675046) naudoja 2018 m. lapkričio 9 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 3K-18-449 pagrindu; 2) įpareigoti atsakovę VĮ Lietuvos oro uostus (j. a. k. 120864074) vykdyti su atsakove UAB „Amber food“ (j. a. k. 301675046) 2018 m. lapkričio 9 d. sudarytą valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-18-449.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė