2020-06-10, e3K-3-179-378/2020, dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisėtumo, neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo ir jo vertinimo
Civilinė byla Nr. e3K-3-179-378/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00558-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Egilėja“, žemės ūkio bendrovė „Delikatesas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : |
|
|||
I. Ginčo esmė 1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisėtumą, neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą ir jo vertinimą, aiškinimo ir taikymo. 2. Ieškovė UAB „Maistulis“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti trečiųjų asmenų UAB „Egilėja“ ir ŽŪB „Delikatesas“ neįprastai mažos kainos pagrindimus nepakankamais atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) vykdomame viešajame pirkime Nr. 405915 „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – Pirkimas I) ir įpareigoti atsakovę šiuo pagrindu atmesti pasiūlymus; pripažinti trečiojo asmens UAB „Egileja“ neįprastai mažos kainos pagrindimą nepakankamu perkančiosios organizacijos vykdomame viešajame pirkime Nr. 406931 „Maisto produktų (jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – Pirkimas II) ir įpareigoti atsakovę šiuo pagrindu atmesti pasiūlymus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvavo Pirkime I ir Pirkime II (toliau abu kartu – ir Pirkimai). Perkančioji organizacija informavo, kad nustatytos trys Pirkimo I laimėtojos – UAB „Egilėja“, UAB „Officeday“, ŽŪB „Delikatesas“, Pirkimo II laimėtojomis pripažintos UAB „Egilėja“, UAB „Maistulis“, UAB „Pontem“; pažymėjo, kad susipažinus su duomenimis tapo aišku, jog tiekėjos ŽŪB „Delikatesas“ ir UAB „Egilėja“ Pirkimuose I ir II nepateikė pakankamai informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad jos pagrindė pasiūlymuose nurodytas neįprastai mažas kainas. 4. Ieškovės teigimu, iš UAB „Egilėja“ pasiūlymo matyti, kad ši įmonė siūlo itin mažomis kainomis tiekti kiaulienos šoninę, kiaulienos šonkaulius ir kiaulienos lašinius; iš ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo matyti, kad ši įmonė siūlo itin mažomis kainomis tiekti kiaulienos šonkaulius ir kiaulienos lašinius. Iš Pirkimui II pateikto UAB „Egilėja“ pasiūlymo matyti, kad ši įmonė siūlo itin mažomis kainomis tiekti jautienos išpjovą ir veršienos kumpį. UAB „Egilėja“, grįsdama neįprastai mažą kainą, tiek Pirkime I, tiek Pirkime II remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kurių neįrodo objektyviais įrodymais. Perkančioji organizacija UAB „Egilėja“ pateiktą pagrindimą laikė tinkamu, spręsdama, kad ši sugebės tiekti labai žemomis kainomis kiaulienos šoninę, kiaulienos šonkaulius, kiaulienos lašinius, jautienos išpjovą ir veršienos kumpį iš esmės tik todėl, kad ji jau tiekia kitus produktus Kauno mieste, kad kitos nei žaliavos pirkimo išlaidos (transportavimas, sutarties administravimas ir pan.) įskaičiuotos į kitų produktų tiekimo kainą. Tačiau jokie UAB „Egilėja“ skaičiavimai nepateikti. Perkančioji organizacija tik formaliai siekė įsitikinti neįprastai mažos kainos pagrindimu, kita vertus, priimdama tokius paaiškinimus perkančioji organizacija iš esmės faktiškai pripažino, kad Pirkimo sąlygos buvo nepakankamos logistikos ir administravimo išlaidoms apskaičiuoti. 5. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Pirkime I ir Pirkime II priėmė kaip dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo tinkamus įrodymus tai, kad UAB „Egilėja“ kiaulienos šoninę, kiaulienos šonkaulius, kiaulienos lašinius, jautienos išpjovą ir veršienos kumpį tieks UAB „Romgeda“, nors ši įmonė yra tik mėsos perpardavinėtoja, o ne žaliavos tiekėja. Perkančioji organizacija prašė patikslinti pagrindimą, tačiau, UAB „Egilėja“ atsisakius tai padaryti, vis tiek pripažino, kad neįprastai maža kaina yra pagrįsta. 6. Ieškovės teigimu, Pirkimo I laimėtoja pripažintos ŽŪB „Delikatesas“ neįprastai mažos kainos pagrindime pateiktas tik įmonės bendro pobūdžio apibūdinimas, tačiau nepateikta jokių objektyviai patikrinamų duomenų, kurie leistų neabejoti pagrindimo patikimumu. Nurodomas išpjaustomos mėsos kiekis niekaip nepagrindžia kiaulienos šonkaulių kainos. Ieškovės teigimu, lygiai taip pat deklaratyviai, be jokių įrodymų ir apskaičiavimų pateikiamos „papildomos išlaidos“, kaip ir deklaruojamas išdorotos mėsos kiekis. Be to, tai, kad kitados praeityje ŽŪB „Delikatesas“ nusipirko kiaulienos skerdienos už tam tikrą kainą, niekaip nepatvirtina ir nepaneigia, kad už tokią pačią kainą ši įmonė gaus kiaulienos skerdienos ir pirkimo sutarties vykdymo metu. 7. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija privalėjo nepriimti kaip tinkamų UAB „Egilėja“ ir ŽŪB „Delikatesas“ neįprastai mažos kainos pagrindimų Pirkime I ir Pirkime II bei šiuos pasiūlymus atmesti, todėl šiuose pirkimuose nustatytos pasiūlymų eilės naikintinos ir turėtų būti sudaromos iš naujo. Be to, perkančiajai organizacijai faktiškai pripažinus, kad Pirkimo I ir Pirkimo II sąlygose nebuvo sukurtos prielaidos lygiateisiškai konkuruoti visiems tiekėjams, t. y. nebuvo nurodytas minimalus ir maksimalus vieno produkto pristatymo kiekis ir visų produktų pristatymo kiekis per metus, kurie reikalingi transportavimo ir administravimo išlaidoms nustatyti, Pirkimo I ir Pirkimo II procedūros turėtų būti nutrauktos. 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 9. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovė ir su ja susijusios įmonės, teismuose ginčydamos atsakovės vykdomus centralizuotus pirkimus, įskaitant ir šioje byloje nagrinėjamus konkursus, siekia kiek įmanoma ilgiau nesąžiningai pelnytis viešojo intereso sąskaita – tiekti maisto produktus (kiaulieną, jautieną ir veršieną) darželiams aukštesnėmis kainomis nei tos, kuriomis šie maisto produktai būtų tiekiami leidus užbaigti pirkimus. Be to, atsakovės vykdytų centralizuotų pirkimų rezultatai patvirtina, kad vykdant centralizuotus pirkimus viešosios lėšos yra panaudojamos kur kas racionaliau, nei perkant tuos pačius maisto produktus kiekvienam darželiui savarankiškai. 10. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo tęsti ginčo dėl Pirkimo II, kadangi ji laimėjo skundžiamą Pirkimą II, todėl ieškinio patenkinimas realiai neapgintų ieškovės teisių ir teisėtų interesų (nes jie ir nebuvo pažeisti). Tiekėjų UAB „Egilėja“ ir ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymų kainos abiejuose Pirkimuose nebuvo neįprastai mažos, tiekėjos ekonomiškai pagrindė savo pasiūlymus, o atsakovė įsitikino tiekėjų pasiūlymų ekonominiu pagrįstumu, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus pirkimuose. Ieškovė pasirinko apskritai netinkamą – neleistiną ir aiškiai neįmanomą – savo civilinių teisių gynybos būdą ir prašo pripažinti kitų dviejų tiekėjų neįprastai mažos kainos pagrindimus nepakankamais, o toks ieškovės tariamai pažeistų teisių gynybos būdas nėra nustatytas nei bendrajame įstatyme (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK)), nei specialiajame įstatyme (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ)), kadangi pagal VPĮ aptariamų tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos nėra neįprastai mažos kainos. 11. Trečiasis asmuo UAB „Egilėja“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pateikė visus atsakovės prašomus duomenis dėl kiaulienos šoninės, kiaulienos šonkaulių ir kiaulienos lašinių, jautienos išpjovos ir veršienos kumpio įkainių, kuriuos objektyviai galėjo pateikti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija tik formaliai siekė įsitikinti neįprastai mažos kainos pagrindimu. Jeigu ieškovė manė, kad kokia nors konkurso sąlyga yra neteisėta, ji privalėjo kreiptis į teismą ir ją nuginčyti. UAB „Egilėja“ pateikė visus dokumentus su pasiūlymu ir paaiškinimu, kurie užtikrina, kad bus tiekiama itin kokybiška mėsa už itin konkurencingą kainą, o atsakovė visapusiškai aiškinosi UAB „Egilėja“ pasiūlymo pagrįstumą. 12. Trečiasis asmuo ŽŪB „Delikatesas“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. |
|
|||
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 13. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 3706,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 14. Teismas nustatė, kad, nesutikdama su priimtais sprendimais Pirkime I ir Pirkime II dėl pasiūlymų eilių, ieškovė atsakovei 2019 m. birželio 28 d. pateikė pretenzijas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo. Atsakovė ieškovės pretenzijas atmetė. Susipažinęs su pretenzijų turiniu, teismas darė išvadą, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. 15. Teismas, spręsdamas dėl trečiųjų asmenų neįprastai mažos kainos pagrindimo Pirkime I ir Pirkime II, rėmėsi VPĮ 57 straipsnyje nurodyta neįprastai mažos kainos apibrėžtimi, pagal kurią pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau proc. mažesnė už kitų tiekėjų pirkimo sąlygas atitinkančių pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį. 16. Teismas nustatė, kad Pirkime I UAB „Egilėja“ pateikė 459 026,58 Eur su PVM vertės pasiūlymą, UAB „Officeday“ – 469 559,84 Eur su PVM vertės pasiūlymą, ŽŪB „Delikatesas“ – 492 157,40 Eur su PVM vertės pasiūlymą, ieškovė UAB „Maistulis“ – 498 249,93 Eur su PVM vertės pasiūlymą. Taigi tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis yra 479 748,44 Eur ((459 026,58 + 469 559,84+ 492 157,40 + 498 249,93) : 4), todėl neįprastai maža kaina laikytina, jei ji yra mažesnė nei 335 823,91 Eur (479 748,44 – 479 748,44 x 30 proc.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų pasiūlytos kainos Pirkime I (UAB „Egilėja“ – 459 026,58 Eur su PVM, ŽŪB „Delikatesas“ – 492 157,40 Eur su PVM) nelaikytinos neįprastai mažomis kainomis VPĮ 57 straipsnio prasme, nes UAB „Egilėja“ pasiūlymo kaina tik 4,32 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, o ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo kaina yra didesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Dėl to teismas darė išvadą, kad pasiūlymų kainos neviršija maksimalios 499 775 Eur Pirkimo I kainos (Pirkimo I sąlygų 4.3 punktas). 17. Teismas nurodė, kad Pirkime II pasiūlymus pateikė UAB „Egilėja“ – 148 734,47 Eur su PVM, UAB „Maistulis“ – 153 665,28 Eur su PVM, UAB „Pontem“ – 154 282,26 Eur su PVM, UAB „Samsonas“ – 159 603,11 Eur su PVM, UAB „Officeday“ – 163 733,47 Eur su PVM. Taigi tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis yra 156 003,72 Eur ((148 734,47 + 153 665,28 + 154 282,26 + 159 603,11 + 163 733,47) : 5), todėl neįprastai maža kaina laikytina, jei ji yra mažesnė nei 109 202,60 Eur (156 003,72 – 156 003,72 x 30 proc.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pasiūlyta 148 734,47 Eur su PVM kaina Pirkime II nelaikytina neįprastai maža kaina VPĮ 57 straipsnio prasme, nes yra tik 4,66 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. 18. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjo pagrįsti ne tik visą pasiūlymo kainą, visų pozicijų įkainius, bet ir tik tam tikrus atskirus įkainius. 19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai, vertinant trečiųjų asmenų UAB „Egilėja“ ir ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymus, kilo abejonių dėl pateikiamų prekių kai kurių įkainių pagrįstumo, todėl atsakovė 2019 m. gegužės 9 d. ir 10 d. raštais kreipėsi į trečiuosius asmenis, prašydama pagrįsti bendros pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių (kiaulienos šoninės, šonkaulių, lašinių (šviežių)) įkainius, o 2019 m. gegužės 10 d. kreipėsi į UAB „Egilėja“ dėl jautienos ir veršienos įkainių pagrindimo. 20. Teismas nurodė, kad Pirkime I tiekėjos siūlė: kiaulienos šoninę (kg/Eur be PVM) – UAB „Egilėja“ už 0,70 Eur, UAB „Officeday“ – 1,82 Eur, ŽŪB „Delikatesas“ – 4,20 Eur, UAB „Maistulis“ – 1,05 Eur; įkainio vidurkis – 1,94 Eur ((0,70 + 1,82 + 4,20 + 1,05) : 4); kiaulienos šonkaulius (kg/Eur be PVM) – UAB „Egilėja“ už 0,50 Eur, UAB „Officeday“ – 4,20 Eur, ŽŪB „Delikatesas“ – 0,90 Eur, UAB „Maistulis“ – 1,10 Eur; įkainio vidurkis – 1,68 Eur ((0,50 + 4,20 + 0,90 +1,10) : 4); kiaulienos lašinius (kg/Eur be PVM) – UAB „Egilėja“ už 0,10 Eur, UAB „Officeday“ – 1,35 Eur, ŽŪB „Delikatesas“ – 0,80 Eur, UAB „Maistulis“ – 0,60 Eur; įkainio vidurkis – 0,71 Eur ((0,10 + 1,35 + 0,80 + 0,60) : 4). Teismas, palyginęs atskirus įkainius, darė išvadą, jog pati ieškovė pirkimuose siūlė kiaulienos šoninę, šonkaulius ir lašinius gerokai mažesne kaina nei visų tiekėjų įkainių vidurkis, nelaikydama, jog jos siūloma kaina yra neįprastai maža. 21. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad Pirkime II laimėtojai siūlė: jautienos išpjovą (kg/Eur be PVM) – UAB „Egilėja“ už 5 Eur, UAB „Pontem“ – 14 Eur, UAB „Maistulis“ – 14 Eur; įkainio vidurkis – 11 Eur ((5 + 14 + 14) : 3); veršienos kumpį (kg/Eur be PVM) – UAB „Egilėja“ už 4 Eur, UAB „Pontem“ – 6 Eur, UAB „Maistulis“ – 7 Eur; įkainio vidurkis – 5,67 Eur ((4 + 6 + 7) : 3). 22. Teismas pažymėjo, kad, įvertinusi pasiūlymuose pateiktus įkainius, perkančioji organizacija pasiūlė tiekėjams pagrįsti savo pasiūlymus. Atsakydamas atsakovei, trečiasis asmuo ŽŪB „Delikatesas“ 2019 m. gegužės 13 d. rašte nurodė, kad įmonėje per savaitę vidutiniškai išpjaustoma apie 40–70 tonų atvėsintos žaliavos, iš jos kiaulienos šonkauliai sudaro 0,1 proc. parduodamos pozicijos, todėl ŽŪB „Delikatesas“ gali perkančiajai organizacijai pasiūlyti minėtą dalį – 160 kg už savikainą – 0,90 Eur be PVM ir toks prekės įkainis bus pakankamas sutarčiai tinkamai įvykdyti. Trečiasis asmuo ŽŪB „Delikatesas“ 2019 m. gegužės 17 d. raštu, atsakydamas į atsakovės 2019 m. gegužės 16 d. paklausimą, patvirtino, kad kiaulienos kainos yra konkurencingos, nes pateikdamas pasiūlymą orientavosi į bendrą Kauno švietimo įstaigų sunaudojamų produktų kiekį, įvertino metines kiaulių skerdienų supirkimo kainas, perkamą produktų kiekį, papildomas išlaidas, vidutiniškai per mėnesį išdorojamos skerdenos kiekį, kainą po išpjaustymo ir pardavimo kainos nustatymą, todėl galėjo pasiūlyti šonkaulius už mažesnę kainą ir tinkamai vykdyti sutartį. Sutarties vykdymui pagrįsti pateikė preliminarius skerdienos išpjaustymo kiekius ir mėsos įsigijimo sąskaitą. 23. Teismas konstatavo, kad atsakovė perkančioji organizacija, įvertinusi ŽŪB „Delikatesas“ pateiktus įrodymus, ir tai, kad pati tiekėja yra ir gamintoja, pagrįstai sprendė, jog ŽŪB „Delikatesas“ pagrindė pasiūlymo įkainius. 24. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Egilėja“, atsakydamas į perkančiosios organizacijos paklausimus, nurodė, jog kiaulienos šoninę, šonkaulius ir lašinius tieks už savikainą, kartu pateikdamas 2019 m. balandžio 17 d. susitarimus su UAB „Romgeda“ dėl reikalingų maisto prekių įsigijimo kainų ir UAB „Romgeda“ 2019 m. gegužės 21 d. patvirtinimus dėl planuojamoms įsigyti prekėms taikomų kainų (be PVM) ir kiekių: kiaulienos šoninė – 0,70 Eur, perkant iki 4045 kg per metus; kiaulienos šonkauliai – 0,50 Eur, perkant iki 160 kg per metus; kiaulienos lašiniai – 0,10 Eur, perkant iki 495 kg per metus; jautienos išpjova – 5 Eur, perkant iki 200 kg per metus; veršienos kumpis – 4 Eur, perkant iki 1130 kg per metus, bei pasiūlymų galiojimo užtikrinimus (sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimus / polisus Nr. SĮLD 144760 (kiaulienos pirkimas) ir Nr. SĮLD 144761 (jautienos ir veršienos pirkimas)). Teikiamuose paaiškinimuose dėl įkainių UAB „Egilėja“ nurodė, kad transportavimo, sutarties administravimo ir kitos išlaidos yra įskaičiuotos į kitų kartu pristatomų produktų kainą. 25. Teismas darė išvadą, kad nei VPĮ, nei ginčo Pirkimų sąlygos nedraudė tam tikras išlaidas pasiūlyme įkainoti nuliniu tarifu, todėl atsakovė pagrįstai sprendė, jog UAB „Egilėja“ pagrindė pasiūlymų įkainius ir bus pajėgi vykdyti viešojo pirkimo sutartis pasiūlymuose nurodytomis kainomis. 26. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). 27. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktų UAB „Maistulis“ išrašytų sąskaitų 2019 m. birželio mėn. suvestinės matyti, jog ieškovė 2019 m. birželio mėnesį pardavė 1,11 kg kiaulienos šoninės už 5,23 Eur, tai leidžia spręsti, jog vieno kilogramo kaina yra 4,71 Eur, 4,79 kg kiaulienos lašinių už 11,91 Eur, arba 2,49 Eur/kg, todėl, organizuodama centralizuotus pirkimus, atsakovė racionaliai naudoja pirkimo lėšas, taip įsigydama kokybiškus produktus žymiai mažesnėmis kainomis. 28. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atskiri tiekėjų pasiūlyti įkainiai skiriasi, dar nereiškia, jog jie visuomet vertintini kaip neįprastai maži. Dėl to teismas darė išvadą, kad perkančioji organizacija, įvertinusi trečiųjų asmenų pateiktus paaiškinimus ir pirmiau nurodytus dokumentus, sprendė, jog tiekėjų nurodyti įkainiai ir pasiūlymų kainos yra realūs, ekonomiškai pagrįsti ir siūlomos prekės gali būti tinkamai pateiktos už pasiūlytą kainą, t. y. tretieji asmenys ŽŪB „Delikatesas“ ir UAB „Egilėja“ bus pajėgūs tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartis už pasiūlytas kainas. 29. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, darė išvadą, kad perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimus, nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnyje, bei VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų. 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, priteisė atsakovei iš ieškovės 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 31. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovė perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėjus, kad šie pagrįstų pasiūlymuose nurodytas kainas, nepatvirtina fakto, jog Pirkime I ir Pirkime II atsakovė identifikavo neįprastai mažas kainas. 32. Teisėjų kolegija sprendė, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog trečiųjų asmenų pasiūlytos kainos Pirkime I (UAB „Egilėja“ – 459 026,58 Eur su PVM, ŽŪB „Delikatesas“ – 492 157,40 Eur su PVM) nelaikytinos neįprastai mažomis kainomis VPĮ 57 straipsnio prasme, nes UAB „Egilėja“ pasiūlymo kaina tik 4,32 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, o ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymo kaina yra didesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pasiūlymų kainos neviršija maksimalios 499 775 Eur Pirkimo I kainos (Pirkimo I sąlygų 4.3 punktas). 33. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pasiūlyta kaina Pirkime II – 148 734,47 Eur su PVM – nelaikytina neįprastai maža kaina VPĮ 57 straipsnio prasme, nes ji tik 4,66 proc. yra mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė ir įgyvendino savo pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) vertinti atsakovės veiksmų, atliekant neįprastai mažos kainos vertinimo procedūrą. |
||||
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 35. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 35.1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino VPĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atitinkamai nepagrįstai konstatavo, kad trečiųjų asmenų pasiūlytos kainos nelaikytinos neįprastai mažomis kainomis VPĮ 57 straipsnio prasme. Primintina, kad aptariamoje teisės normoje įtvirtinta, jog pasiūlyta kaina laikoma neįprastai maža, kai perkančiajai organizacijai ji atrodo neįprastai maža. Taigi vien atsakovės kreipimasis į trečiuosius asmenis UAB „Egilėja“ ir ŽŪB „Delikatesas“ dėl dalies pasiūlytų neįprastai mažų įkainių pagrindimo yra pakankamas pripažinti, jog šiuo atveju faktiškai buvo identifikuotos neįprastai mažos kainos. Be to, teismas, spręsdamas dėl neįprastai mažos kainos, rėmėsi tik vienu iš kainos kaip neįprastai mažos identifikavimo požymių – jei ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. 35.2. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl neįprastai mažos kainos vertinimo, kaip antai, neužtikrino, kad neįprastai maža kaina būtų pagrįsta remiantis realiais ir objektyviais įrodymais, o ne deklaratyviais teiginiais ar dokumentais, parengtais paties tiekėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015), kad neįprastai mažos kainos paaiškinimas būtų nukreiptas į kainos realumo pagrindimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012), ir nepagrįstai vien deklaratyvius paties pirkimo dalyvio pateiktus paaiškinimus pripažino pakankamais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018). 35.3. Nagrinėjamu atveju UAB „Egilėja“ nepateikė jokių patikimų ir skaičiavimais pagrįstų duomenų ar įrodymų dėl atitinkamų produktų įkainių, sudedamųjų kainų dalių pagal išlaidų rūšis, transportavimo ir administravimo išlaidų ir pan., iš kurių kiekvienas nešališkas asmuo galėtų padaryti išvadą, jog buvo pasiūlyta reali ir pagrįsta kaina, t. y. atsakovė laikė tinkamu trečiojo asmens kainos pagrindimą, kurį sudarė iš esmės tik deklaratyvūs paties tiekėjo parengti dokumentai. ŽŪB „Delikatesas“ tik deklaratyviai nurodė papildomų išlaidų dydį (darbo užmokestis, transportavimo ir administravimo išlaidos ir pan.), tačiau jų nepagrindė jokiais objektyviais ir patikrinamais duomenimis ar skaičiavimais. Be to, trečiasis asmuo ŽŪB „Delikatesas“ jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė nei įsigijimo kainos (nėra susitarimo, kad įmonė ir vėliau skerdieną įsigis tokiomis pat sąlygomis), nei papildomų išlaidų. Taigi atsakovė tinkamu pripažino ir šio tiekėjo deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimą. 35.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės perkančiosios organizacijos pasyvius veiksmus, nukrypdamas nuo praktikos, kurioje akcentuojama pareiga perkančiajai organizacijai būti aktyviai ir visomis jai prieinamomis priemonėmis siekti įsitikinti neįprastai mažos kainos pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012) ir pareiga užtikrinti, kad šalių susirašinėjimas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo nebūtų tik formalus, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013). Nagrinėjamu atveju tiek UAB „Egilėja“, tiek ŽŪB „Delikatesas“ raštais, kuriais pakartotinai teikė paaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos, nepašalino atsakovės 2019 m. gegužės 16 d. pranešimuose nustatytų trūkumų. Nepaisydama to, atsakovė minėtus paaiškinimus pripažino pakankamais. 35.5. Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neužtikrino, kad atsakovės sprendimas būtų grįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, kurių pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pripažino tinkamais UAB „Egilėja“ grindžiant neįprastai mažą kainą naujai pateiktus abejotinos įrodomosios vertės UAB „Romgeda“ patvirtinimus dėl galimybės atitinkamus produktus tiekti tam tikromis kainomis, nors jie jokiu būdu nelaikytini atsakovės reikalautais pateikti susitarimais su tiekėjais dėl prekių tiekimo pasiūlyme nurodytais įkainiais. Be to, patvirtinimai iš esmės prieštarauja kartu su pirminiu pagrindimu pateiktiems dokumentams (sudarantiems pasiūlymą siaurąja prasme), kuriuose nurodytos įkainių ribos, t. y. nauji dokumentai laikytini iš esmės keičiančiais UAB „Romgeda“ įsipareigojimus UAB „Egilėja“, todėl, vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, jais apskritai nebuvo galima remtis. ŽŪB „Delikatesas“ pagrindimas pripažintas tinkamu, nors ši tiekėja apskritai nepateikė jokių preliminarių susitarimų su tiekėjais dėl prekių tiekimo pasiūlyme nurodytais įkainiais, kaip to reikalavo atsakovė, o pateikti skerdienos įsigijimo dokumentai jokiu būdu nepatvirtino, kad įmonė ir ateityje (vykdydama sutartį) galės įsigyti žaliavų už tą pačią kainą. 35.6. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl teismo teisės ex officio išeiti už ginčo ribų įgyvendinimo ir pažeidė pareigą viešųjų pirkimų ginčus spręsti kaip aktyvus arbitras, kai pažeidimas akivaizdus, nepaisant to, kad ieškovė ir nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015, 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 ir 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Šiuo atveju pažeidimo akivaizdumą patvirtina UAB „Egilėja“ pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas, kuriame iš esmės atsisakoma pagrįsti atskirų produktų įkainius, argumentuojant tuo, jog Pirkimo I ir Pirkimo II sąlygose nebuvo apibrėžtas minimalus ir maksimalus kiekvieno produkto planuojamas įsigyti kiekis, ir dėl to tiekėjas neturėjo galimybės išskaičiuoti rizikų bei kiekvieno produkto įkainio atskirai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, priimdama tokį paaiškinimą ir vėliau nereikalaudama atskirai pagrįsti kiekvieno produkto įkainio, de facto (faktiškai) sutiko su trečiojo asmens pozicija, jog Pirkimo I ir Pirkimo II sąlygos yra nepakankamai tikslios, aiškios ir nedviprasmiškos, kad tiekėjai galėtų apskaičiuoti atskirų įkainių kainas ir pateikti tinkamus pasiūlymus. 35.7. Ieškovė mano, kad šiuo atveju susidarė situacija, kai, neapibrėžus Pirkimo I ir Pirkimo II objektų (minimalaus ir maksimalaus ketinamų įsigyti produktų kiekio), tiekėjai neturėjo galimybės pateikti lygiaverčius ir palyginamus pasiūlymus (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis), todėl Pirkimo I ir Pirkimo II sąlygos pripažintinos neteisėtomis ir pirkimai nutrauktini. 36. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, skiriant atsakovei šios baudos dalį, sudarančią 50 proc., priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vadovautis atsakovės atsiliepime į ieškinį, triplike, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 36.1. Šioje byloje ieškovė neturi nei faktinio, nei teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovės teisės ir teisėti interesai ne tik nebuvo pažeisti, bet ir negalėtų būti pažeisti, nes ieškovės pasiūlymai Pirkime I ir Pirkime II nebegalioja pačiai ieškovei nepratęsus jų galiojimo ir nepateikus naujų (pratęstų) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentų atsakovės perkančiosios organizacijos nurodytais terminais. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-949-657/2020 atmetė ieškovės ieškinį, kuriuo buvo skundžiami atsakovės sprendimai dėl minėtų pasiūlymų pripažinimo negaliojančiais nepratęsus jų galiojimo, ir nurodė, kad atsakovė, informuodama apie ieškovės pasiūlymų negaliojimą ir taip pašalindama ieškovę iš Pirkimo I ir Pirkimo II procedūrų, elgėsi teisėtai. Ieškovė šio sprendimo aukštesnės instancijos teismui neskundė, o tai reiškia, kad sutiko su jame padarytomis išvadomis. Elgesys, kai suvokdama, kad jos pasiūlymai Pirkime I ir Pirkime II nebegalioja, ieškovė vis vien padavė kasacinį skundą, kvalifikuotinas kaip piktnaudžiavimas, o toks paduotas skundas – kaip aiškiai nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis). 36.2. Trečiasis asmuo UAB „Egilėja“, kaip ir ieškovė, nepratęsė savo pasiūlymų galiojimo ir nepateikė atnaujintų pasiūlymų galiojimo užtikrinimų, tokiu būdu pats savo noru atsisakydamas toliau dalyvauti Pirkime I ir Pirkime II. UAB „Egilėja“ pasiūlymų galiojimui pasibaigus, šis trečiasis asmuo nebėra Pirkimų dalyvis, todėl atsakovės perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti tinkamu šio asmens pasiūlymų kainos pagrindimą nebeturi teisinės reikšmės. Šios aplinkybės lemia, kad ginčo objektas dėl trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pasiūlymų kainos pagrindimo išnyko, todėl ir ši bylos dalis turėtų būti nutraukiama. 36.3. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad trečiųjų asmenų pasiūlymų kainos nelaikytinos neįprastai mažomis kainomis VPĮ 57 straipsnio prasme. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu trečiųjų asmenų pasiūlymuose pateikti įkainiai būtų laikomi neįprastai mažais ir trečiųjų asmenų pasiūlymai – neįprastai mažos kainos pasiūlymais VPĮ 57 straipsnio prasme, tuomet vis vien būtų prieinama prie tų pačių išvadų, kurias padarė ir žemesnės instancijos teismai, kad tretieji asmenys tinkamai pagrindė savo pasiūlymų kainas (įkainius), o atsakovė perkančioji organizacija iš jų pateiktų duomenų galėjo įsitikinti šių kainų (įkainių) ekonominiu pagrįstumu bei spręsti, kad tretieji asmenys bus pajėgūs vykdyti viešojo pirkimo sutartis pasiūlymuose nurodytomis kainomis. 36.4. Atsakovės teigimu, ieškovė kelia faktinio pobūdžio klausimus, ar trečiųjų asmenų dokumentų ar paaiškinimų turinys leidžia konstatuoti, kad tretieji asmenys pagrindė siūlomus įkainius. Tokie ieškovės teikiami faktinio pobūdžio paaiškinimai išeina iš kasacijos ribų, nes reikalauja pakartotinio faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų tyrimo, kuris jau buvo atliktas bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose. 36.5. Ieškovė painioja neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir pasiūlymo paaiškinimo institutus, kurie turi skirtingus tikslus ir skirtingą rezultatą viešojo pirkimo procedūrose. UAB „Egilėja“ pasiūlymai Pirkime I ir Pirkime II nebuvo ydingi ar neaiškūs bei nereikalavo papildomo paaiškinimo, kaip tai suprantama pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą taisyklę. Atsakovė kreipėsi į tiekėją prašydama paaiškinti ir pagrįsti tam tikrus pasiūlytus įkainius, o ne pateikti pasiūlymą siaurąja prasme sudarančius dokumentus, kurių tiekėjas nepateikė. Atitinkamai papildomai tiekėjos UAB „Egilėja“ pateikti dokumentai (susitarimas su Pirkimų dalyve nesančia UAB „Romgeda“ bei UAB „Romgeda“ patvirtinimas), perkančiajai organizacijai aiškinantis tiekėjo pasiūlytų įkainių pagrįstumą, nėra laikomi tiekėjo pasiūlymą siaurąja prasme sudarančiais dokumentais, todėl ir jų pateikimas vėlesniame pirkimo procedūrų etape nelaikytinas pasiūlymo siaurąja prasme keitimu. 36.6. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad perkančiosios organizacijos elgesys nebuvo formalus – atsakovė realiai siekė įsitikinti tiekėjų pasiūlymų kainų (įkainių) pagrįstumu ir, gavusi tiekėjų paaiškinimus ir dokumentus, pagrįstai sprendė dėl jų ekonominio racionalumo. Aplinkybė, kad tiekėjai atsakė į ne visus atsakovės pateiktus klausimus, nėra teisiškai reikšminga, kadangi atsakovė galėjo pagrįstai spręsti dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio pagrįstumo iš gautų duomenų visumos. 36.7. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šioje byloje nėra jokio pagrindo ex officio spręsti dėl Pirkimo I ir Pirkimo II sąlygų teisėtumo. Šių pirkimų sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos. Ieškovės teiginys, kad pirkimų sąlygose neapibrėžtas „minimalus ir maksimalus ketinamų įsigyti produktų kiekis“, neatitinka realybės, kadangi pirkimų sąlygose buvo nustatyta maksimali sutarties vertė, taigi buvo aiškus ir maksimalus ketinamų įsigyti produktų kiekis. Vien tai, kad nėra nustatyta minimali sutarties vertė, toli gražu nereiškia, kad tiekėjai pateiks tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus. Priešingai, yra nustatyta maksimali sutarties vertė, todėl Pirkimo I ir Pirkimo II objektai bei jų apimtis yra aiškiai apibrėžti ir sudaro visas galimybes tiekėjams vienodai suprasti šių pirkimų sąlygas ir pateikti tinkamus pasiūlymus, o tai ir buvo padaryta pirkimuose. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : |
|
|||
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai 37. Nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstina dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiųjų asmenų Pirkime I ir Pirkime II pateiktų kainų pagrįstumą teisėtumo. Atsakovė apeliaciniame ir kasaciniame procesuose kvestionuoja ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti pirmiau nurodytus perkančiosios organizacijos veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir priėmė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, susijusius su ieškovės teisiniu suinteresuotumu, nurodė, kad šiuos vertins, tačiau dėl jų nesprendė iš esmės. 38. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktą). Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą 39. Kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus (sprendimus) yra nuosekliai suformuota, todėl šioje nutartyje atskirai plačiai nepristatytina (šiuo klausimu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 40. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 41. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmojo ieškovės teisinio suinteresuotumo elemento (tiekėjos subjektiškumo), juolab kad ieškovė dalyvavo Pirkimo I ir Pirkimo II procedūrose, o pastarajame viešajame konkurse kartu su kitais dviem ūkio subjektais buvo įtraukta į laimėtojų eilę (Pirkime I ieškovės pasiūlymas išrinktas į ketvirtą vietą, todėl ji nepakviesta sudaryta preliminariosios viešojo pirkimo sutarties). Atsakovės vertinimu, dėl šioje ir kitoje su nagrinėjamu ginču susijusioje byloje susiklosčiusių aplinkybių ieškovė prarado faktinį ir teisinį suinteresuotumą abiejų Pirkimų atžvilgiu, taigi perkančioji organizacija kvestionuoja ieškovės suinteresuotumą galimo šios subjektinių teisių pažeidimo pagrindu. 42. Perkančioji organizacija laikosi pozicijos, kad ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo ginčyti jos sprendimus Pirkime I ir Pirkime II, inter alia (be kita ko), nes, pirma, atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Egilėja“, paprašyti atsakovės, laiku nepratęsė pasiūlymų galiojimo ir nepateikė naujų (pratęstų) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentų, todėl jų pasiūlymai nebegalioja (jie buvo atmesti), jie nėra Pirkimų dalyviai, todėl jiems nekyla jokių tiesioginių teisinių padarinių; antra, dėl šių priežasčių trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo teisėtumo klausimas prarado reikšmę. 43. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų, tačiau iš dalies kitais nei atsiliepime į kasacinį skundą nurodomais argumentais. Kasacinis teismas vertina, kad perkančioji organizacija per siaurai supranta tiekėjų teisinį suinteresuotumą inicijuoti peržiūros procedūras, pernelyg akcentuoja tikruosius (ne formaliai išreikštus, o paslėptus) ieškovės tikslus, kurių ji galimai siekia nagrinėjamu ginču. 44. Dėl atsakovės argumentų atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirai nuo kitų vertinama aplinkybė, jog vykstant šiai peržiūros procedūrai trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pasiūlymai buvo atmesti, per se (savaime) nesuponuoja ieškovės materialaus teisinio suinteresuotumo praradimo. 45. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, ieškovė, teikdama ieškinį, turėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti UAB „Egilėja“ pateiktos neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo teisėtumą bent jau Pirkime I, nes, palankiai susiklosčius teismo proceso eigai, ji pakiltų į trečią vietą (nuginčijus ir ŽŪB „Delikatesas“ pasiūlymą ieškovė būtų pakilusi į antrą vietą) ir su ja būtų sudaryta preliminarioji viešojo pirkimo sutartis. 46. Tokiu atveju, antra, sutiktina su atsakove, kad ginčas dėl trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pasiūlymo, vėliau atmesto vykdant Pirkimo I procedūras, vertinimo teisėtumo prarastų teisinę reikšmę, tačiau tai nereikštų ieškovės materialaus teisinio suinteresuotumo praradimo, nes jos, siekusios iš Pirkimų pašalinti šį trečiąjį asmenį, interesai iš esmės būtų patenkinti (nors ir kitu pagrindu), nepriklausomai nuo tokios bylos procesinės baigties (ieškinio patenkinimo ar bylos nutraukimo). 47. Ieškovės teisinis suinteresuotumas (jį vertinant atskirai nuo kitų aplinkybių) ginčyti trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pateiktos neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo teisėtumą Pirkime II, kuriame pati ieškovė buvo įtraukta į pasiūlymų eilę (ji užėmė antrą vietą), nėra toks akivaizdus. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų (pavyzdžiui, Pirkimo II sąlygų, šalių argumentų dėl jų, ypač dėl atnaujinto varžymosi sąlygų, taikymo) dėl to spręsti iš esmės, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. 48. Analogiška šios nutarties 44 punkte nurodytai išvadai dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo išsaugojimo darytina išvada ir dėl atskirai nuo kitų vertinamo atsakovės argumento, susijusio su pačios ieškovės pasiūlymų atmetimu, nes kasacinio teismo praktikoje iš esmės pripažįstama iš viešojo pirkimo konkursų teisėtai pašalintų tiekėjų teisė ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmų dėl kitų ūkio subjektų pasiūlymų teisėtumą. 49. Šiame kontekste kasacinio teismo naujausioje praktikoje pažymėta, kad pagal Lietuvos jurisprudenciją, ją lyginant su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažįstamas platesnis ieškovų teisinis suinteresuotumas, kuris apima atvejus, kai ieškovas, galutinai pašalintas iš pirkimo procedūrų galutiniu teismo sprendimu (lot. res judicata), ginčija savo konkurentų pasiūlymų vertinimą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 43 punktą). 50. Vis dėlto šios nutarties 44 ir 48 punktuose nurodytas aplinkybes (atsakovės argumentus) vertinant ne atskirai, o kartu, kaip nurodyta pirmiau, patvirtinama atsakovės pozicija dėl ieškovės teisinio nesuinteresuotumo toliau tęsti nagrinėjamą peržiūros procedūrą. 51. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi tiekėjo teisėtas tikslas siekti naujos viešojo pirkimo procedūros – teismine tvarka gintinas ūkio subjekto interesas. 52. Nagrinėjamo ginčo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, atmetus jos pasiūlymus Pirkime I ir Pirkime II, inicijavo naują (antrą) peržiūros procedūrą, šalių ginčą sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinis skundas buvo nepriimtas), jie savo procesinius sprendimus priėmė atitinkamai 2020 m. sausio 13 d. ir balandžio 2 d. Taigi teismo procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinamas ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumas, įsiteisėjo 2020 m. balandžio 2 d., t. y. jau prasidėjus pirmosios bylos kasaciniam procesui, nepriklausomai nuo to, kad antrojoje byloje tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus teikė tik perkančioji organizacija. 53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasiūlymai buvo atmesti, o iš Pirkimo I ir Pirkimo II procedūrų tuo pačiu pagrindu pašalintas ir trečiasis asmuo UAB „Egilėja“, ieškovei teisėtas interesas (lūkestis) ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus galėtų būti pripažįstamas tik tuo atveju, jei, kaip nurodyta pirmiau (šios nutarties 51 punktas), jai sėkmingo teismo proceso atveju pavyktų pasiekti Pirkimo I ir Pirkimo II procedūrų pabaigą tikintis naujos viešojo pirkimo procedūros inicijavimo. Vis dėlto ieškovė kvestionavo tik trečiųjų asmenų UAB „Egilėja“ ir ŽŪB „Delikatesas“ pateiktų neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą, o be šių ūkio subjektų, Pirkimo I ir Pirkimo II procedūrose dalyvavo ir kiti dalyviai, kurie perkančiajai organizacijai pateikė maksimalių kainų neviršijančius pasiūlymus. 54. Vadinasi, pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė net ir jai palankaus teisminio ginčo rezultato nagrinėjamoje byloje atveju negalėtų tikėtis, kad Pirkimo I ir Pirkimo II procedūros būtų nutrauktos, o perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų eilių (ar preliminariųjų sutarčių) sudarymo panaikinimas ar pakeitimas tokiu atveju negalėtų būti laikomas teisėtu ieškovės subjektinių teisių įgyvendinimu (gynimu). Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 susiklostė priešinga situacija, nes ieškovė, kuri buvo pašalinta iš viešojo pirkimo procedūrų ir tai buvo patvirtinta ankstesniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu, ginčijo pirkime vienintelio likusio ir vėliau laimėtoju pripažinto ūkio subjekto pasiūlymo vertinimo teisėtumą. 55. Taigi iš viešojo pirkimo procedūrų galutinai pašalintam tiekėjui pakanka ginčyti laimėtojo pasiūlymo vertinimą, tik jei palankaus teismo proceso atveju tai potencialiai suponuotų poreikį atlikti naują viešojo pirkimo procedūrą. Atitinkamai, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). 56. Teisėjų kolegija atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad jai žinoma kasacinio teismo praktika, pagal kurią pripažįstama, jog tiekėjai išsaugo teisinį suinteresuotumą, nepriklausomai nuo teisminio ginčo nagrinėjimo metu viešojo pirkimo procedūrose naujai atsiradusių aplinkybių. Kasacinio teismo spręsta, kad tiekėjas, inicijavęs peržiūros procedūrą dėl viešojo pirkimo sąlygos teisėtumo, nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus net ir tais atvejais, kai to paties pirkimo procedūros pasibaigė įstatymo pagrindu atmetus visus pasiūlymus, nebent būtų aiškiai nustatyta, kad naujas pirkimas nebus skelbiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). 57. Vis dėlto akivaizdu, kad pacituotos ir nagrinėjamos bylų faktinės ir teisinės aplinkybės netapačios, todėl pirmiau nurodyti teisės išaiškinimai neturi precedentinės galios šiam ginčui. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė prarado teisinį suinteresuotumą ginčyti trečiųjų asmenų pateiktų kainų pagrįstumo vertinimą. 58. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.1, 35.2 punktai). 59. Pirmiau nurodyto teisės aiškinimo taikymas bylos aplinkybėms suponuoja išvadą atmesti ieškovės kasacinį skundą paliekant nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepriklausomai nuo to, kad teismai, priešingai nei kasacinis teismas, šalių ginčą nagrinėjo iš esmės. 60. Kita vertus, kasacinis teismas, siekdamas užtikrinti viešąją teisės aiškinimo funkciją, pasisako dėl tam tikrų teisės aiškinimo ir taikymo aspektų, susijusių su neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 52 punktą). 61. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aiškindami ir taikydami VPĮ 57 straipsnio nuostatas, nepagrįstai akcentavo reguliavimo dalį dėl preziumuojamos neįprastai mažos kainos, kai atitinkamo tiekėjo pasiūlymas yra 30 proc. mažesnis už visų nepašalintų tiekėjų pasiūlymų vidurkį, ignoruodami kitą reguliavimo dalį, kad pati perkančioji organizacija konkrečiu atveju gali spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis). Iš esmės tapataus turinio reguliavimas galiojo ir ankstesnės redakcijos įstatyme ir jį aiškinančioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016 24, 25 punktus). 62. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus argumentus, pagal kuriuos individualiai vertintina ieškovės elgesio atitiktis piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktą), nėra pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. 63. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). 64. Atsakovė kasaciniam teismui kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikė Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. vasario 5 d. raštą Nr. 32-14-87, adresuotą UAB „Handelshus“, dėl pasiūlymo pratęsimo Pirkime II ir šios bendrovės atsakymą į jį. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 63 punkte išdėstytais argumentais, atsisako priimti ir vertinti šiuos atsakovės pateiktus dokumentus. 65. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako. 66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). 67. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pagal pateiktus įrodymus atsakovė patyrė 5928,61 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti (2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra, 2020 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 ir 8.14 punktų reikalavimus (2309,62 Eur (1,7 x 1358,60 Eur (2019 m. 4 ketv.)), atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies. 68. Kita vertus, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl nagrinėjamos bylos specifinių aspektų, susijusių su ieškovės teisiniu suinteresuotumu, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ji teisinį suinteresuotumą prarado po kasacinio skundo padavimo, yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 69. Atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindą ir aplinkybes, dėl kurių, kaip nurodyta pirmiau, nėra pagrindo spręsti dėl kasacinį skundą padavusio asmens nesąžiningumo, taip pat į tai, kad kasacinis teismas dėl šalių ginčo nepasisakė iš esmės, t. y. nesprendė, ar trečiųjų asmenų pateikti neįprastai mažų kainų pagrindimai buvo tinkamai įvertinti atsakovės, atsakovei iš ieškovės kasaciniame procese priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas 50 proc., iš viso – 1154,81 Eur. |
|
|||
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188764867) iš ieškovės UAB „Maistulis“ (j. a. k. 302920648) 1154,81 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis Eur 81 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsisakyti priimti atsakovės su atsiliepimu į kasacinį skundą pateiktus dokumentus. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. |
|
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite