LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS  

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ ir „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialo ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sormedica“, uždaroji akcinė bendrovė „Interlux“, uždaroji akcinė bendrovė „Diagnostinės sistemos“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė:
2. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūrą ir tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimą bei tikslinimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių eksperto kompetencijos ribas bei ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumą, aiškinimo ir taikymo viešųjų pirkimų bylose, aiškinimo ir taikymo.
3. Atsakovė viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos, atsakovė, perkančioji organizacija) vykdė atvirą konkursą „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuomos pirkimas“, pirkimo Nr. 189157 (toliau – ir Pirkimas). Šiame Pirkime, inter alia (be kita ko), pasiūlymus pateikė ieškovai uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“ ir „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialas (toliau – ir SIEMENS, tiekėjas, ieškovas), kurie vėliau atskirai inicijavo peržiūros procedūrą (teikė pretenzijas, ieškinius, pagal kuriuos užvestos bylos buvo sujungtos į vieną). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinį skundą pateikė tik SIEMENS (ieškovė UAB „Roche Lietuva pateikė tik prisidėjimą prie kasacinio skundo), nagrinėjamoje byloje pristatytina tik byla pagal šio tiekėjo ieškinį.
4. Ieškovas „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Kauno klinikų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. VPT-(1.71)-10546 „Dėl sprendimo sudaryti pirkimo sutartį“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Ieškovas nurodė, kad jo pasiūlymo atmetimas Pirkime yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje, todėl šioje byloje jis dėl to plačiau nepasisakė, tačiau pažymėjo, jog nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu, kad trečiojo asmens UAB „Interlux“ (toliau – ir Pirkimo laimėtojas, trečiasis asmuo) pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas.
6. Ieškovo įsitikinimu, UAB „Interlux“ pasiūlytas hematologinių tyrimų analizatorius neatitinka Techninės specifikacijos III dalies 1.3.3 punkto reikalavimo dėl galimybės atlikti ne mažiau kaip 200 hematologinių tyrimų per valandą. Šią aplinkybę, ieškovo teigimu, netiesiogiai pripažino ir pati perkančioji organizacija, nurodydama, kad aptariamoje sąlygoje nebuvo reikalaujama 200 tyrimų per valandą našumo kiekvienam hematologiniam tyrimui atskirai. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1511-657/2018 teismas išaiškino, jog Pirkimo sąlygos dėl sistemos našumo turėtų būti aiškinamos ir vertinamos atsižvelgiant į kiekvienos atskiros funkcijos (tyrimo) našumą, tokio aiškinimo turėtų būti laikomasi ir nagrinėjamu atveju.
7. Ieškovas taip pat teigė, kad UAB „Interlux“ pasiūlymas neatitinka ir Techninės specifikacijos III dalies 1.2 punkto reikalavimo (analizatoriai arba jų komplektai turi būti sujungti į bendrą sistemą ir atlikti konkrečias funkcijas). Nors UAB „Interlux“ pasiūlyme ties šiuo reikalavimu pažymėjo, kad analizatoriai yra sujungti į bendrą sistemą, tačiau nenurodė nei sistemos gamintojo, nei pavadinimo ar modelio, o tai, ieškovo teigimu, leidžia daryti išvadą, jog Pirkimo laimėtojas pasiūlė tik atskirus analizatorius.
8. Dublike SIEMENS taip pat nurodė, kad UAB „Interlux“ pasiūlymas neatitinka ir Pirkimo sąlygų 1.9 punkto reikalavimo, jog sistema turi būti pritaikyta atlikti tyrimus iš įvairaus tūrio ir diametro sveikatos priežiūros įstaigoms skirtų mėgintuvėlių (tarp jų ir iš mikrovakutainerių 9x55 mm, 0,25–0,5 ml tūrio, su inertišku atskiriamuoju geliu ir šlapimo mėgintuvėlių su konusiniu dugnu, ne mažiau kaip 9 ml tūrio, 16x100 mm).
9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė.
10. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovų ieškinius atmetė.
11. Vertindamas UAB „Interlux“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos III skyriaus 1.2 punkto reikalavimams (šios nutarties 6 punktas), teismas nustatė, kad trečiasis asmuo savo pasiūlyme patvirtino, jog jo siūloma sistema yra techniškai pajėgi atlikti visus Techninės specifikacijos IV dalyje įvardytus biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus. Nors UAB „Interlux“ pasiūlyme konkrečiai neįvardijo, kaip ji užtikrins analizatorių sujungimą į bendrą sistemą, tačiau, grąžinus Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo etapą bei pakartotinai vertinant Pirkimo dalyvių pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė papildomą paklausimą UAB „Interlux“ ir gavo atsakymą, kad įranga bus sujungta per atvirą „Evoline“ automatizacijos sistemą, turinčią galimybes sujungti analizatorius per atitinkamą tarpinę programinę įrangą (angl. middleware).
12. Teismas pažymėjo, kad automatizacijos sistema „Evoline“ yra atvira bei lanksčiai konfigūruojama, todėl neturi įrangos sujungimą į sistemą ribojančių sąrangos ypatybių (t. y. nėra jokių apribojimų ir kliūčių prie sistemos prijungti mikroskopijos sistemą „CellaVision DM 9600“). Tai, teismo nuomone, patvirtina kartu su pasiūlymu pateiktas „Tosoh Europe N.V./S.A.“ 2017 m. kovo 6 d. raštas, kuriame nurodyta, kad „Evoline“ neturi įrangos sujungimą į sistemą ribojančių sąrangos ypatybių, irsu pasiūlymo paaiškinimu papildomai pateiktas „Evoline“ atstovų 2018 m. spalio 16 d. raštas, kuriame patvirtinama, jog automatizuota skaitmeninės morfologijos sistema „CellaVision DM 9600“ bus prijungta prie „Evoline“ atviros automatizavimo sistemos per tarpinę programinę įrangą.
13. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas darė išvadą, kad UAB „Interlux“ turi realią galimybę įgyvendinti perkančiosios organizacijos reikalavimą siūlomus analizatorius sujungti į bendrą sistemą.
14. Teismo vertinimu, patikslindama savo pasiūlymo Techninės specifikacijos 1.2 punkte nurodytą informaciją, t. y. įvardydama konkrečią sistemą, sujungsiančią visus analizatorius į bendrą sistemą, UAB „Interlux“ iš esmės nepakeitė pasiūlymo esmės, kadangi, jau teikdama pasiūlymą, buvo apsvarsčiusi analizatorių sujungimo galimybes ir pasiūlyme nurodžiusi, kad analizatoriai bus sujungti į bendrą sistemą, galinčią atlikti 1.2.1–1.2.4 punktuose nurodytas funkcijas. „Tosoh Europe N.V./S.A.“ 2017 m. kovo 6 d. raštu, teismo nuomone, UAB „Interlux“ tiesiog paaiškino kartu su pasiūlymu pateiktus dokumentus. Konkrečios sistemos pavadinimo nenurodymas pasiūlyme nedaro viso pasiūlymo neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimų.
15. Spręsdamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 1.3.3 punkto reikalavimui (šios nutarties 5 punktas), teismas pažymėjo, kad šioje sąlygoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas siūlyti tik tokią sistemą, kurios bendras (suminis) našumas būtų ne mažiau kaip 200 hematologinių tyrimų per valandą. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia ieškovas, Pirkimo sąlygose nenustatyta, jog kiekvieno atskiro hematologinio tyrimo našumas turi būti toks pats, t. y. kad kiekvienam hematologiniam tyrimui atskirai našumas turi būti 200 tyrimų per valandą. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad UAB „Interlux“ kartu su pasiūlymu pateikti techniniai duomenys patvirtina, jog Pirkime pasiūlyti 2 vienodi hematologinių tyrimų analizatoriai „Beckman Coulter DxH 800“ yra pajėgūs atlikti ne mažiau kaip 200 bendrųjų kraujo tyrimų (hematologinių tyrimų) per 1 valandą.
16. Teismas nenagrinėjo SIEMENS argumentų dėl trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 1.9 punkto reikalavimams (šios nutarties 7 punktas), nes darė išvadą, kad ieškovas pažeidė privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką (šį atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo pagrindą ieškovas nurodė tik dublike).
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinius skundus, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagrindinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl laimėtoju pripažinto UAB „Interlux“ pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1.2, 1.3.3 ir 1.4 punktų reikalavimams. Be to, keliamas klausimas dėl UAB „Interlux“ atitikties Techninės specifikacijos 1.9 punkto ir IV dalies 31, 38, 43 punktų reikalavimams; Pirkimas paskelbtas 2017 m. birželio 23 d., todėl teismas sprendė, kad ginčui spręsti turi būti taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatos. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo paskirta medicininės laboratorinės įrangos technologijų teismo ekspertizė. 2019 m. liepos 2 d. teisme gautas ekspertizės aktas.
19. Atmesdamas ieškovų prašymus skirti pakartotinę ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su jų argumentais, kad ekspertizės aktas nevisiškai atitinka tokio pobūdžio dokumentų turinio reikalavimus, nes nėra tiesiogiai nurodyta dalies informacijos, kuri reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnį (ekspertizės surašymo data, vieta, eksperto duomenys, ekspertizei atlikti pateikta medžiaga, tyrimo pradžios ir pabaigos data, taikyti tyrimo metodai, ekspertui pateiktų klausimų apimtis ir kt.), tačiau pabrėžė, jog akivaizdu, kad didžioji dalis šios informacijos lengvai nustatoma vertinant ekspertizės akto turinį ir bylos medžiagą.
20. Be to, ekspertizės išvadose nėra nurodyti taikyti metodai ir informacijos šaltiniai, kuriais remtasi, tačiau pačiame akte ties atsakymu į kiekvieną išnagrinėtą klausimą yra pateikiama trumpa informacija, kuria vadovavosi ekspertas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų akcentuojami ekspertizės akto formos trūkumai niekaip negali lemti pačios ekspertizės išvadų nepatikimumo, todėl jie negali būti pagrindas nesivadovauti iš esmės tinkamai pagrįstomis išvadomis.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, iš ekspertizės turinio negalima daryti išvados, kad ekspertas būtų atlikęs teisinį Pirkimo dokumentų vertinimą, ekspertizės akte pateikta nuomonė dėl Pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų formuluočių yra pareikšta neviršijant eksperto kompetencijos. Ekspertas pagal savo kompetenciją išreiškė nuomonę dėl tam tikrų Pirkimo sąlygų nekonkretumo, tačiau neatliko teisinio vertinimo, kaip bando įrodyti ieškovai. Nustatęs, kad Pirkimo sąlygose nėra detalizuoti reikalavimai dėl jungčių pobūdžio, našumo rodiklių ir kitų aspektų, ekspertas pagal savo kompetenciją atliko įvertinimą bei surašė ekspertizės aktą remdamasis bylos medžiaga, kurios jam pakako išvadoms suformuluoti. Vien tai, kad ekspertas rėmėsi tam tikrais UAB „Interlux“ teiginiais, kurie, jo vertinimu, buvo teisingi, negali suponuoti išvados, jog ekspertizės akte neatskleidžiama byloje kilusio ginčo problematika.
22. Spręsdama dėl SIEMENS apeliaciniame skunde nurodyto argumento dėl UAB „Interlux“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 1.9 punkto ir IV dalies 31, 38, 43 punktų reikalavimams, teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju argumentai dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 1.9 punkto reikalavimams buvo pateikti tik dublike, o dėl Techninės specifikacijos IV dalies 31, 38, 43 punktų reikalavimų – dar vėliau, t. y. 2019 m. kovo 12 d. SIEMENS teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.
23. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovui su trečiojo asmens pasiūlymo esminėmis charakteristikomis (siūloma sistema, sistemą sudarančiais analizatoriais ir kita esmine informacija) buvo leista susipažinti dar 2018 m. spalio 4 d., ką patvirtina Kauno klinikų 2018 m. spalio 1 d. raštas Nr. S-(1.71)-8965, teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindo nagrinėjamu atveju šiuo klausimu taikyti kokių nors išimčių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi buvo paviešinti visi trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymo dokumentai, savaime nereiškia, jog ieškovui paaiškėjo kažkokios tariamai naujos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens pasiūlymo atitiktimi Techninės specifikacijos 1.9 punkto ir kitų pirmiau nurodytų punktų reikalavimams.
24. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai pats trečiasis asmuo ankstesniame ginče ginčijo ieškovo pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1511-657/2018), jis, turėdamas tokios pat apimties informaciją apie SIEMENS pasiūlymą, kurią turėjo ir SIEMENS apie UAB „Interlux“ pasiūlymą, iškart nurodė, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 1.9 punkto reikalavimų. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina, kad ieškovo SIEMENS argumentai dėl UAB „Interlux“ pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 1.9 punkto reikalavimams yra pateikti pavėluotai.
25. Kiek tai susiję su UAB „Interlux“ pasiūlymo atitiktimi Techninės specifikacijos IV skyriaus 31, 38 ir 43 punktų reikalavimams, ieškovas taip pat nenurodo, kokios naujos aplinkybės jam paaiškėjo, kai buvo leista susipažinti su visais UAB „Interlux“ pasiūlymo dokumentais. Visa esminė informacija apie trečiojo asmens UAB „Interlux“ siūlomus reagentus buvo arba turėjo būti ieškovui žinoma jau 2018 m. spalio 4 d. UAB „Interlux“ pasiūlyme buvo įvardyti konkretūs reagentų rinkiniai su kodais, o reagentų rinkinių instrukcijos yra viešai gamintojo interneto puslapiuose pateikiama informacija.
26. Taigi, teisėjų kolegija sutiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl to, ar trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 1.9 punkto ir IV dalies 31, 38, 43 punktų reikalavimus, nepasisakė, nurodydamas, kad ieškovas, nesilaikydamas VPĮ imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, prarado teisę teismui pateiktus procesinius dokumentus grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus neteismine tvarka.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi SIEMENS apeliacinio skundo argumentą dėl galimo VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo, konstatavo, kad, patikslindamas savo pasiūlyme Techninės specifikacijos 1.2 punkte nurodytą informaciją, t. y. įvardydamas konkrečią sistemą, sujungsiančią visus analizatorius į bendrą sistemą, trečiasis asmuo UAB „Interlux“ nepakeitė pasiūlymo esmės, kadangi jau teikdamas pasiūlymą buvo apsvarstęs ir aiškiai numatęs analizatorių sujungimo galimybes, pasiūlyme aiškiai nurodė, kad analizatoriai bus sujungti į bendrą sistemą, galinčią atlikti Techninės specifikacijos 1.2.1–1.2.4 punktuose nurodytas funkcijas.
28. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad su pasiūlymu perkančiajai organizacijai buvo pateiktas „Tosoh Europe N.V./S.A.“ 2017 m. kovo 6 d. raštas, kuriame aiškiai patvirtinta, jog „Evoline“ neturi įrangos sujungimą į sistemą ribojančių sąrangos ypatybių. Tuo tarpu kartu su pasiūlymo paaiškinimu pateiktame „Evoline“ atstovų 2018 m. spalio 16 d. rašte tik papildomai patvirtinama, kad automatizuota skaitmeninės morfologijos sistema „CellaVision DM 9600“ bus prijungta prie „Evoline“ atviros automatizavimo sistemos per tarpinę programinę įrangą, tačiau nebuvo pateikiama jokia kokybiškai nauja informacija, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip keičianti pasiūlymo esmę.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

27. Kasaciniu skundu ieškovas „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias eksperto kompetencijos ribas, taip pat ekspertizės akto turinį viešųjų pirkimų ginčuose. Dėl viešųjų pirkimų kylantys ginčai dažniausiai yra susiję su tiekėjo atitikties pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams nustatymu. Kadangi tokie klausimai dažnu atveju reikalauja specialių mokslo, medicinos ar technikos žinių, natūralu, kad ekspertizė yra vienas svarbiausių įrodymų viešųjų pirkimų ginčuose surinkimo būdų, o ekspertizės aktas – vienas pagrindinių įrodymų, tiesiogiai lemiantis bylos baigtį. Dėl ekspertizės akto svarbos bei šio įrodymo didesnės galios viešųjų pirkimų bylose būtina užtikrinti, kad vertinant ekspertizės aktą būtų visų pirma tinkamai nustatytos eksperto kompetencijos ribos (t. y. būtų užtikrintas eksperto bei teismo kompetencijos balansas); antra, užtikrinta, kad teismai remtųsi tik patikimais įrodymais (t. y. ekspertizės aktu, atitinkančiu tiek formos, tiek turinio reikalavimus).

27.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra išsamiai pasisakyta dėl ekspertizės akto turinio bei eksperto kompetencijos ribų būtent viešųjų pirkimų bylose. Praktikoje nėra aiškiai nustatytas eksperto ir teismo kompetencijos viešųjų pirkimų ginčuose balansas, nėra apibrėžtos jo nustatymo taisyklės, o tai dažnai lemia nepagrįstą eksperto kompetencijos ribų praplėtimą ir teismo funkcijų perkėlimą ekspertui, t. y. nėra aiškiai atsakyta į klausimą, ar ekspertas turi teisę pasisakyti dėl viešojo pirkimo sąlygų turinio ir ar į eksperto kompetenciją įeina teisė nustatyti, kad konkretus tiekėjas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų teisinį turinį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas itin akivaizdžių ekspertizės akto formos bei turinio trūkumų, taip pat aplinkybės, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.

27.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė (vertino) santykį tarp viešojo intereso lemiamų viešųjų pirkimų bylų ypatybių ir draudimo tiekėjui remtis naujomis aplinkybėmis. Pirma, teismas netinkamai vertino sužinojimo momentą, t. y. kada ieškovas realiai sužinojo naujas aplinkybes. Antra, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė per didelį prioritetą draudimui remtis naujomis aplinkybėmis, kurios formaliai nebuvo nurodytos tiekėjo pretenzijoje, taip paneigdamas viešąjį interesą, būdingą viešųjų pirkimų ginčams, bei teismo pareigą būti aktyviam. Įstatymo draudimas byloje remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos tiekėjo pretenzijoje, pateiktoje perkančiajai organizacijai, gali riboti proceso dalyvius, tačiau tai jokiu būdu neriboja teismo bei nereiškia, kad argumentų pretenzijoje nepateikimas iš esmės atleidžia teismą nuo pareigos būti aktyviam bei ginti viešąjį interesą, ypač atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, kurios akivaizdžiai patvirtina poreikį apsaugoti visuomenės interesą dėl pirkimo objekto bei racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo.

27.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo suformuota praktika, pagal kurią teismas, nagrinėdamas viešųjų pirkimų bylą, net nustatęs itin akivaizdžius tiekėjo pasiūlymo trūkumus ar neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, neturi pareigos dėl šių aplinkybių pasisakyti ir jų detaliau netiria, remdamasis vien ta aplinkybe, kad tiekėjas jų nenurodė savo pretenzijoje. Be to, aptariamoje byloje teismas dar ir visiškai nevertino aplinkybės, kad perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai tapo žinomi tik bylos nagrinėjimo metu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas de facto (faktiškai) paneigė viešąjį interesą viešųjų pirkimų ginčuose. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas kasacine tvarka peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo nutartį, išaiškinant ir apibrėžiant viešojo intereso ir draudimo remtis naujomis aplinkybėmis santykį bei atitinkamas teismo procesinio elgesio taisykles.

27.5. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias draudimą pakeisti pasiūlymo esmę, bei nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad konkrečios Pirkime siūlomos automatizuotos laboratorinės sistemos (t. y. pagrindinės Pirkimo sudedamosios dalies) įvardijimas tik tikslinant pasiūlymą, o ne jį teikiant, nėra pasiūlymo esmės pakeitimas. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiekėjas nekeičia pasiūlymo esmės pateikdamas esminę informaciją apie pasiūlytą sistemą po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo, jeigu jau pateikdamas pasiūlymą buvo „subjektyviai apsvarstęs“, kokią įrangą siūlys bei šios įrangos technines savybes. Tokia Lietuvos apeliacinio teismo pozicija akivaizdžiai paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškiai suformuotą praktiką, pagal kurią pasiūlymo tikslinimas vertinamas itin griežtai, o naujų dokumentų pateikimas pasiūlymų vertinimo stadijoje yra galimas tik išimtiniais atvejais.

27.6. Apeliacinio teismo nutartimi formuojama nauja ydinga praktika, nutiesianti tiekėjams kelią piktnaudžiauti savo teisėmis, teikti visiškai naujus techninius dokumentus ir netgi įvardyti savo siūlomą sistemą (kurios įvardijimas Pirkime buvo itin reikšmingas – sistema Pirkime apima ir programinės sistemos bei atskirų komponentų (analizatorių), jų rezultatų suderinamumą, bendrą valdymo programą ir kt.) jau po pasiūlymo pateikimo, prisidengiant aplinkybėmis, kad pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas šias aplinkybes subjektyviai „buvo apsvarstęs“, nors tokio apsvarstymo fakto ir rezultatų tiekėjas nebuvo nurodęs jokia objektyvia forma. Nustatant, kad tiekėjo pasiūlymo patikslinimas nekeičia esmės, jeigu tiekėjas jau anksčiau „apsvarsto“, kokią prekę (paslaugą) siūlys viešajame pirkime, yra atveriamas kelias piktnaudžiavimui, pažeidžiami esminiai viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principai, iš esmės suteikiama teisė papildyti pasiūlymą ar net jį modifikuoti, jei jis neatitinka pirkimo reikalavimų.

27.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, netinkamai vertino įrodymus, turinčius prejudicinę galią. Teismas visiškai ignoravo aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu sprendimu Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1072-658/2019, ir taip, be kita ko, pažeidė teisinio tikrumo principą. Nurodytoje byloje (kurioje sprendimas buvo priimtas jau pasibaigus ikiteisminei ginčo sprendimo stadijai ir ieškovui „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialui pateikus ieškinį šioje byloje) buvo konstatuota, kad atsakovė, prisidengdama tariamu dokumentų konfidencialumu, suteikė ieškovui ne visus trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymo duomenis, be kurių ieškovas negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, ir toks duomenų nesuteikimas buvo neteisėtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino. Dėl šio pažeidimo Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių sužinojimo momentą ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas visas aplinkybes dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams turėjo žinoti jau ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.

28. Atsiliepimu į ieškovo „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialo kasacinį skundą (kasacinio teismo šis procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip prisidėjimas prie kasacinio skundo) ieškovė UAB „Roche Lietuva“ prašo tenkinti ieškovo kasacinio skundo reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Kasaciniame skunde pateikiama pagrįsta pozicija, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias eksperto kompetencijos ribas, taip pat ekspertizės akto turinį viešųjų pirkimų ginčuose. Aptariamu atveju turėjo būti nesivadovaujama byloje atliktos ekspertizės aktu ir (arba) skiriama pakartotinė ekspertizė. Tokia išvada grindžiama toliau pateikiamais argumentais:

28.1.1. Pirma, ekspertizės aktą paneigia kito specialisto išvados. Dėl to kyla klausimas, ar Lietuvos apeliacinis teismas galėjo į jas visiškai neatsižvelgti ir jų nevertinti priimdamas nutartį. Specialistas išvadoje konkrečius teiginius pagrindė tiesiogiai susijusiais patikimais šaltiniais, pačių gamintojų skelbiama informacija, o ekspertizės akte remiamasi daugiausiai suinteresuotos šalies trečiojo asmens UAB „Interlux“ pateiktais paaiškinimais, jų netikrinant.

28.1.2. Antra, ekspertizės akte nurodoma, kad ją surašiusiam ekspertui abejonių sukėlė ir nebuvo pakankamai aiškios Pirkimo sąlygos, tačiau ekspertizės aktas buvo surašytas, o vėliau ir procesinis sprendimas byloje priimtas šių abejonių nepašalinus.

28.1.3. Trečia, ekspertizės akte remiamasi trečiojo asmens UAB „Interlux“ byloje pateiktais paaiškinimais jų nekviestionuojant, nors ekspertizės tikslas buvo patikrinti šio trečiojo asmens byloje dėstomos pozicijos teisingumą. Todėl ekspertizės akte neatskleidžiama byloje kilusio ginčo problematika. Ekspertas paprasčiausiai pasirinko palaikyti UAB „Interlux“ poziciją ir perrašė šios bendrovės procesinių dokumentų bei jų priedų teiginius, o teismas, priėmęs 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, tokiomis išvadomis rėmėsi atmesdamas ieškovų apeliacinius skundus.

28.1.4. Ketvirta, abejonių kelia eksperto Algirdo Griškevičiaus nešališkumas. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Interlux“ ir A. Griškevičiaus egzistuoja arba egzistavo tiek su pavaldumu susiję ryšiai (darbo santykiai), tiek ir kiti objektyvūs kriterijai, kurie leidžia teigti apie paskirto eksperto palankumą trečiajam asmeniui (tendencinga praktika ankstesniuose paskirto eksperto vadovaujamos įstaigos viešuosiuose pirkimuose).

28.1.5. Penkta, ekspertizės aktas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

28.2.                      Netinkamas įrodymų vertinimas byloje taip pat lėmė ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu faktiškai keitėsi Pirkimo sąlygų turinys tokiu būdu, kad trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymas galėtų būti pripažintas atitinkančiu ieškovų kvestionuotas Pirkimo sąlygas. Pagal byloje surinktus įrodymus negalėjo būti nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlyta laboratorinė įranga galėtų būti sujungta į bendrą sistemą tokiu būdu, kad būtų tenkinamas Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimas. Remiantis byloje surinktais įrodymais taip pat negalėjo būti nustatyta, kad UAB „Interlux“ pasiūlyta įranga galėtų tenkinti Pirkimo Techninės specifikacijos 1.4 punkto reikalavimą turėti mėgintuvėlių automatinę preanalizės ir rūšiavimo į atskirą padėklą, esant hemolizei, lipemijai ar krešuliui, funkciją.

28.3.                      UAB „Roche Lietuva“ žiniomis, bylos nagrinėjimo metu teismams netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Interlux“ sudarė viešojo pirkimo sutartį, pagrįstą sprendimu, ginčijamu šioje byloje. Tai reiškia, kad atsakovė iš UAB „Interlux“ galimai nuomos pagrindais įsigijo konkurso objektą – biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančią automatizuotą laboratorinę sistemą, neatitinkančią Pirkimo sąlygų reikalavimų. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, gali būti sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo. Todėl manytina, kad kasacinio skundo tenkinimo atveju būtų tikslinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iniciatyva atsakovės ir UAB „Interlux“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento).

29. Atsiliepimu į ieškovo „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialo kasacinį skundą atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Ieškovas „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialas pateikė kasacinį skundą teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais. Nors ieškovas apeliuoja į skundžiamos nutarties neteisėtumą, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jis ne tiek grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą išsamiais teisiniais argumentais, kiek labiau prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paaiškinti teisės normas.

29.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Be to, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad ginčo byloje ekspertizės aktas buvo vienintelis (svarbiausias) įrodymas, pagrindžiantis UAB „Interlux“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo reikalavimams. Iš skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų gradacijos, o rėmėsi ginčo byloje esančių įrodymų visuma – ekspertizės akto kaip oficialaus rašytinio įrodymo nevertino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis) ir dėl tokios jo įrodomosios galios skundžiamoje nutartyje nepasisakė, tačiau sprendė, jog ekspertizės aktas nuosekliai atitiko bylos medžiagą (2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties 40, 100, 108, 111 punktai). Toks įrodymų įvertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką.

29.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje ekspertui suformuluoti klausimai pagal savo pobūdį nėra teisiniai klausimai – Lietuvos apeliacinis teismas ginčo byloje skyrė medicininės laboratorinės įrangos technologijų ekspertizę, t. y. atsakymas į ekspertui suformuluotus klausimus reikalavo specialių – medicininės laboratorinės įrangos technologijų, o ne teisinių – žinių. Duomenys apie eksperto kvalifikaciją, darbinę patirtį taip pat patvirtina, kad ekspertas buvo pasitelktas atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus. Taigi, ekspertas, priešingai nei nurodo ieškovas, teikė ne teisinio pobūdžio išvadą – nevertino ieškinių (ne)pagrįstumo, atsakovės sprendimų (ne)teisėtumo, pan., o pagal savo kompetenciją (išsilavinimą, praktiką, darbinę veiklą) remdamasis specialiosiomis žiniomis, pateikė išvadą pagal jam suformuluotą užduotį. Todėl ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 ir joje pateikti išaiškinimai dėl eksperto pateiktos teisinio pobūdžio išvados šio klausimo kontekste nėra aktualūs, nes pirmiau nurodytos bylos ir ieškovo keliamo klausimo dėl ekspertizės akto išvados pobūdžio faktinės aplinkybės nei identiškos, nei labai panašios (t. y. faktinės aplinkybės skirtingos), todėl nagrinėjamoje byloje netaikytini.

29.4. Ieškovo teiginiai apie eksperto išvados nepatikimumą (neišsamumą) nepagrįsti – ekspertizės aktas yra išsamus, nuoseklus, neprieštaringas, pagrįstas tyrimo (bylos medžiaga, mokslinė, medicininė literatūra) duomenimis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertas, nustatęs, jog Pirkimo sąlygose nėra detalizuoti reikalavimai dėl jungčių pobūdžio, našumo rodiklių ir kitų aspektų, pagal savo kompetenciją atliko įvertinimą bei surašė ekspertizės aktą, remdamasis bylos medžiaga, kurios jam pakako išvadoms suformuluoti. Vien tai, kad ieškovo netenkina šiame ekspertizės akte padarytos išvados, neleidžia spręsti apie šio ekspertizės akto nepatikimumą ir (arba) neišsamumą.

29.5. Ieškovas „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialas nepagrįstai ekspertizės akto nepatikimumą sieja su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1511-657/2018 priimtu sprendimu. Nurodytoje byloje buvo vertinta paties ieškovo „Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialo, o ne trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymo (ne)atitiktis Pirkimo sąlygoms. Konstatuotina, kad būtent ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog jo siūloma sistema yra pritaikyta naudoti Pirkimo sąlygose nurodytų matmenų mėgintuvėlius, dėl to teismas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovo siūloma sistema gali atlikti tyrimus iš mikrovakutainerių 9x55 mm, 0,25–0,5 ml tūrio, todėl, teismo vertinimu, SIEMENS siūloma sistema neatitiko Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos III skyriaus 1.9 punkte nurodytų reikalavimų. O nagrinėjamoje byloje ekspertas ekspertizės akte pateikė išvadas trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms aspektu.

29.6. Nors ekspertizės akte nėra tiesiogiai nurodyta dalies informacijos, kaip nustatyta teisės normose (ekspertizės surašymo data, vieta, ekspertizei atlikti pateikta medžiaga, tyrimo pradžios ir pabaigos data, kiti formalieji aspektai), tačiau tokią informaciją galima nustatyti sistemiškai vertinant tiek ekspertizės akto turinį, tiek ginčo bylos dokumentus. Taigi ieškovas kvestionuoja ne paties ekspertizės akto turinio teisingumą (pagrįstumą), o formą, tačiau tai neturi įtakos pačios ekspertizės rezultatams (jų patikimumui).

29.7. Pagal viešai prieinamus duomenis ekspertą ir UAB „Interlux“ darbo santykiai siejo nuo 1999 m. pabaigos iki 2001 m. vidurio, t. y. darbo santykiai truko tik apie dvejus metus, o nuo darbo santykių pabaigos praėjo ilgas laiko tarpas. Jokių įrodymų, pagrindžiančių tolesnį šių asmenų darbinių ar kitokių santykių palaikymą, ryšius byloje, nepateikta, todėl Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo laikyti ekspertą šališku šiuo pagrindu. Vien tai, kad šioje byloje ekspertu paskirtas A. Griškevičius užima vieno iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos skyriaus vedėjo pareigas, niekaip nepagrindžia, jog ekspertas gali daryti įtaką Pirkimo rezultatams. Tai yra tik ieškovo deklaratyvūs, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai. Be to, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos organizuojamus viešuosius pirkimus laimi ne tik UAB „Interlux“, bet ir SIEMENS.

29.8. Tai, kad UAB „Interlux“ neatitinka Techninės specifikacijos III skyriaus 1.9 punkto, ieškovas nenurodė nei atsakovei teiktoje pretenzijoje, nei ieškinyje, o įstatymas draudžia teismui pateiktus procesinius dokumentus grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus neteismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovas susipažino su UAB „Interlux“ pasiūlymo esminėmis charakteristikomis (siūloma sistema, sistemą sudarančiais analizatoriais, kita esmine informacija) dar 2018 m. spalio 4 d., t. y. iki pretenzijos atsakovei pateikimo. Be to, Pirkimas vykdomas dar nuo 2017 m. birželio 23 d., todėl ieškovui buvo pakankamai laiko savo procesinėms teisėms įgyvendinti, t. y. rūpestingai domėtis Pirkimo, kuriame dalyvauja, procedūromis, reikšti prašymus, pan., o susipažinus su esmine kito tiekėjo pasiūlymo medžiaga ir kilus abejonių dėl šio tiekėjo pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms, atitinkamai grįsti neatitiktį.

29.9.                      Tai, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naujas aplinkybes dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties nurodė dublike ir kiti proceso dalyviai turėjo galimybę pareikšti atsikirtimus į tai, o ekspertas pateikė išvadą šiuo aspektu, savaime nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip viešojo intereso buvimą, dėl kurio teismas turėtų peržengti išankstinėje ginčų sprendimo ne teisme tvarka apibrėžtas ribas. Be to, ieškovo teiginys, kad UAB „Interlux“ pasiūlymas akivaizdžiai neatitinka pirmiau nuodyto reikalavimo, yra nepagrįstas. Nesant akivaizdžiam atsakovės veiksmų neteisėtumui (nagrinėjamu atveju sprendimui pripažinti UAB „Interlux“ pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos III skyriaus 1.9 punktui), Lietuvos apeliacinio teismo pozicija ex officio (pagal pareigas) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas, tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019).

29.10.                      Ieškovas iš esmės neteisingai traktuoja, kad trečiasis asmuo UAB „Interlux“, aiškindamas pasiūlymą, atsakovei pateikė naujus duomenis, taip neva keisdamas pasiūlymo esmę. Pažymėtina, jog, grįsdama atitiktį Pirkimo sąlygoms (Techninės specifikacijos III skyriaus 1.2 punktas), UAB „Interlux“ ne deklaratyviai nurodė, kad analizatoriai yra sujungti į bendrą sistemą, bet kartu su pasiūlymu pateikė ir „Tosoh Europe N.V./S.A.“ 2017 m. kovo 6 d. raštą. Tai, kad pasiūlymo lentelėje UAB „Interlux“ nenurodė konkrečios nuorodos (puslapio) į kartu su pasiūlymu teiktus dokumentus, per se (savaime) nereiškia, jog buvo padarytas pasiūlymo pakeitimas – faktiškai buvo pateiktas ne naujas pasiūlymas, o akivaizdžiai paprastas paaiškinimas dėl kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų. Ginčo bylos atveju trečiojo asmens pasiūlymas turėjo ne turinio, o formos trūkumų, nes iš jo pateiktos 4 lentelės nebuvo galima nustatyti sistemos, jungiančios analizatorius, pavadinimo, modelio, tipo, tačiau kartu su pasiūlymu pateikta informacija (kitoje pasiūlymo vietoje) – galima, t. y. pasiūlymo paaiškinimo metu atsakovei nebuvo pateikta kokybiškai nauja informacija.

10. Atsiliepimu į ieškovo SIEMENS kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Interlux“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Ieškovo pasiūlymas teismų įsiteisėjusiais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1511-657/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-914-180/2018) buvo pripažintas neatitinkančiu imperatyviųjų Techninės specifikacijos reikalavimų, keliamų biocheminius, imunocheminius bei hematologinius tyrimus atliekančiai automatizuotai laboratorinei sistemai. Remiantis šiais sprendimais, yra žinoma, kad SIEMENS neturi ir neturės jokių galimybių pasiūlyti atsakovei ginčo Pirkimo dokumentus atitinkančios biocheminius, imunocheminius bei hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos. Nepaisydamas neginčijamų savo pasiūlymo neatitikčių bei šio pasiūlymo atmetimo iš Pirkimo procedūrų, SIEMENS ginčija atsakovės sprendimą sudaryti naują pasiūlymų eilę. Ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ginčyti atsakovės sprendimą sudaryti naują pasiūlymų eilę (CPK 5 straipsnis) (žr. šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

30.2. Ekspertas A. Griškevičius ekspertizės akte pasisakė ne teisiniais klausimais, o pagal savo kompetenciją pateikė ekspertinį vertinimą dėl UAB „Interlux“ techninių duomenų apie medicininius tyrimus atliekančią laboratorinę sistemą. Eksperto A. Griškevičiaus ekspertizės aktas atitiko Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.

30.3. Aplinkybė, kad teismo ekspertas pasisakė dėl Techninės specifikacijos duomenų tikslumo, neliudija, jog ekspertui nepakako bylos duomenų ekspertizės aktui priimti ir išvadai teismo pavestais klausimais pateikti. Be to, ekspertizės akte pateikta eksperto A. Griškevičiaus nuomonė dėl Techninės specifikacijos formuluočių yra pareikšta pagal eksperto kompetenciją. Teismo ekspertas neatliko jokio teisinio Pirkimo dokumentų reikalavimo vertinimo ir pažymėjo, kad atitinkamose Pirkimo dokumentų vietose buvo nekonkrečiai apibrėžti tam tikri techniniai aspektai (t. y.: a) Techninės specifikacijos 1.2 punkte nenustatyta sujungimo būdo (ar tai techninis-fizinis, ar pasitelkiant technologijas, ar jų derinys); b) 1.3.3 punkte nenustatyta našumo reikalavimų pavieniams rodikliams kaip retikulocitai; c) 1.4 punkte nepateikta preanalizės sąvoka). Ekspertas nepasisakė dėl Techninės specifikacijos reikalavimų teisinio vertinimo, pagal savo medicinos srities kompetenciją pastebėjo reikalavimų bendrumą, o ne jų konkretumą. Ekspertas, nustatydamas, jog nėra konkretaus reikalavimo dėl jungčių pobūdžio, našumo rodiklių pavieniams rodikliams ir kitų susijusių techninių aspektų, atliko vertinimą pagal kompetenciją.

30.4. Tariami ekspertizės akto įforminimo trūkumai yra visiškai nepagrįsti ir, svarbiausia, niekaip nepaneigia ekspertizės akto pagrįstumo iš esmės.

30.5. Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi spręsdamas dėl SIEMENS ir kitos ieškovės UAB „Roche Lietuva“ reikalavimų pagrįstumo, rėmėsi ne tik eksperto ekspertizės aktu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat pats Lietuvos apeliacinis teismas įvertino Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų teisinį pobūdį bei reikalavimų apimtį. Lietuvos apeliacinis teismas (ne ekspertas A. Griškevičius), taikydamas ir aiškindamas teisę, nustatė Techninės specifikacijos III skyriaus 1.2 punkto reikalavimo apimtį (jo nutarties 100 punktas) ir Techninės specifikacijos III 1.3.3 punkto reikalavimo apimtį (nutarties 104 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas dėl ekspertizės akto bei kitų civilinėje byloje esančių įrodymų įvertinimo.

30.6. Ieškovui nepaaiškėjo jokios kokybiškai naujos aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurios suteiktų jam teisę proceso metu kelti visiškai naujus reikalavimus dėl UAB „Interlux“ atitikties Techninės specifikacijos 1.9, 31, 38 ir 43 punktų reikalavimams. Ieškovui apie trečiojo asmens UAB „Interlux“ pasiūlymą ir jo esminį turinį tapo žinoma dar nuo 2018 m. spalio 4 d., t. y. maždaug apie 5 mėnesius prieš bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį pirmosios instancijos teisme, šis posėdis vyko 2019 m. kovo 13 d. Be to, UAB „Interlux“ pasiūlymas visiškai atitinka ir tas Pirkimo sąlygas, kurias ieškovas ginčija nesilaikydamas privalomos ikiteisminės tvarkos. Ieškovas kasaciniame skunde teikia klaidinančią informaciją apie Techninės specifikacijos 1.9 punkto reikalavimo turinį ir tai, kad neva teismai skirtingai taikė Techninės specifikacijos 1.9 punktą SIEMENS ir UAB „Interlux“ atžvilgiu.

30.7.                      UAB „Interlux“ Pirkimo procedūrų metu pateikto paaiškinimo negalima laikyti nauju pasiūlymu – trečiasis asmuo tiesiog paaiškino „Evoline“ sistemos sprendinių atvirumo konfigūravimui savybę, kurią jau buvo aiškiai nurodęs dar teikiant pasiūlymą (t. y. su UAB „Interlux“ pasiūlymu teiktame „Tosoh Europe N.V./S.A.“ 2017 m. kovo 6 d. rašte).

30.8.                      Atsakovė bei trečiasis asmuo 2019 m. sausio 23 d. pasirašė viešojo pirkimo sutartį dėl biocheminius, imunocheminius bei hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos, visa laboratorinė sistema yra sėkmingai įdiegta ir veikianti. Įdiegus laboratorinę sistemą, atsakovė ir trečiasis asmuo, inter alia, pasirašė sistemos atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams aktą. Be to, atsakovė yra grąžinusi ankstesniems tiekėjams jų sistemas dėl hematologinių ir kitų klinikinių tyrimų atlikimo, imunologinių tyrimų atlikimo analizatorių ir susijusius sistemos komponentus. Ginčo sistemai atliekant tūkstančius kasdien atsakovei būtinų tyrimų ir neturint šiai sistemai alternatyvos, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia sukeltų realią riziką dėl sklandaus klinikinių tyrimų atlikimo pacientams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
2. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti trečiuosius asmenis, veikiančius kaip jungtinės veiklos partneriai, UAB „Interlux“ ir UAB „Sormedica“ Pirkimo laimėtojais peržiūros procedūrą inicijavo du ieškovai – SIEMENS ir UAB „Roche Lietuva“. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovų ieškinius ir apeliacinius skundus atmetė. Apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą kasaciniu skundu ginčija tik SIEMENS, o UAB „Roche Lietuva“ kasaciniam teismui pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą. 
3. Kasacinio teismo konstatuota, kad iš CPKnuostatų, kuriomis reglamentuojamas teismo procesas kasaciniame teisme, matyti, kad nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu realizuojamas teikiant kasacinį skundą, o ne atsiliepimą į jį; vadovaujantis CPK reguliavimu, teismas byloje iš esmės turėtų spręsti tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
4. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad UAB „Roche Lietuva“ atsiliepimas į kasacinį skundą kasacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi perkvalifikuotas ir priimtas kaip prisidėjimas prie kasacinio skundo. Kita vertus, šiame procesiniame dokumente ieškovė UAB „Roche Lietuva“ ne tik palaiko SIEMENS argumentus, bet ir kelia savarankiškus nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pagrindus.
5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant keliems bendrininkams, neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko kasacija neturi įtakos kito bendrininko teisėms, todėl kitas bendrininkas, manydamas, jog dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą; esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš ieškovų, o kitas prie šio skundo prisidėjo, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria nepatenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio ieškovo, teisėtumas ir pagrįstumas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-1075/2017 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
6. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 348 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad nagrinėjamos kasacinės bylos objektą sudaro ieškovo SIEMENS kasaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pagrindai ir ieškovės UAB „Roche Lietuva“ prisidėjime prie kasacinio skundo nurodyti juos pagrindžiantys (papildantys) argumentai, kiek jie nelaikytini kokybiškai naujais pagrindais.

 

Dėl tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo

 

13. Trečiasis asmuo byloje kelia tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimus klausimą (CPK 5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą).
14. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą).
15. Trečiojo asmens argumentai dėl ieškovo teisinio nesuinteresuotumo grindžiami įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais pripažinta, jog SIEMENS pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų ir perkančioji organizacija neturi pareigos iš naujo vertinti jo pasiūlymo ginčo šalims grįžus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo, taip pat pirmiau nurodytų teismų sprendimų dėl ieškovo pasiūlymo atitikties teisiniais padariniais.
16. Byloje nustatyta, kad Pirkime, kuriame pasiūlymus, be kitų dalyvių, pateikė ieškovai ir trečiasis asmuo (su savo partnere), perkančioji organizacija pasiūlymų eilę sudarė du kartus: pirmą kartą Pirkimo laimėtoju pripažintas SIEMENS, tačiau kai trečiasis asmuo, likęs antrojoje pasiūlymų eilės vietoje, apskundė tokį atsakovės sprendimą, šis teismų buvo panaikintas, o naujai sudarytoje eilėje pirmosios vietos laimėtoja pripažinta UAB „Interlux“. Ieškovai SIEMENS ir UAB „Roche Lietuva“, kurios pasiūlymas atnaujinus Pirkimo procedūras taip pat buvo atmestas, apskundė atsakovės sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo. 
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje susiklosčiusios aplinkybės ir jų vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas neturi (prarado) teisinio suinteresuotumo kvestionuoti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo teisėtumą. Priešinga pozicija, be kita ko, sukurtų prielaidas egzistuoti palankesniam tiekėjų, kurie sėkmingai pasinaudojo peržiūros procedūra, teisių gynybos mechanizmui, lyginant su iš pradžių laimėtojais išrinktų, bet vėliau teismo iš viešojo pirkimo procedūrų pašalintų ūkio subjektų teisėmis, ypač kai abiejų tokių dalyvių pasiūlymų vertinimo teisėtumas kvestionuojamas tais pačiais pagrindais.
18. Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) pripažįstamas tiekėjų, dalyvaujančių vienoje viešojo pirkimo procedūroje, teisinis suinteresuotumas ginčyti vienas kito pasiūlymų atitikties vertinimą, nes jie abu suinteresuoti viešojo pirkimo sutarties sudarymu, be to, pašalinus abu konkurso dalyvius ir pradėjus naują procedūrą, kiekvienas iš konkurso dalyvių galėtų joje dalyvauti ir taip netiesiogiai gauti sutartį (žr. Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo byloje PFE, C-689/13, 27 punktą). Atsižvelgiant į tai, draudžiama ieškovo ieškinį dėl laimėtojo pasiūlymo vertinimo pripažinti nepriimtinu pagal pastarojo priešpriešinį reikalavimą dėl paties ieškovo pasiūlymo tinkamumo. 
19. Vis dėlto pirmiau nurodytos pozicijos Teisingumo Teismas laikosi, kai perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant tiekėjų pasiūlymus teisėtumas kvestionuojamas vienoje peržiūros procedūroje ir dėl kurio nors iš jų nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Priešingu atveju (kaip susiklostė ir nagrinėjamoje byloje) dalyviui, kurio pasiūlymą perkančioji organizacija pašalino iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros, gali būtiatsisakyta suteikti teisę ginčyti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kai sprendimas dėl šio dalyvio pašalinimo toje byloje buvo patvirtintas sprendimu, kuris įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią dar prieš teismui, kuriame užginčytas sprendimas sudaryti sutartį, priimant ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą, taigi minėtas dalyvis laikytinas galutinai pašalintu iš tos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros (žr. Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo byloje Archus ir Gama, C-131/16, 57 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
20. Kita vertus, nacionalinis viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų praktika šioje srityje gali nustatyti papildomą (platesnį) tiekėjų ieškovų galimai pažeistų teisių gynybos mechanizmą, juolab kad iš pacituotos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad res judicatateismo sprendimu pašalinto ūkio subjekto teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl konkurento pasiūlymo ribojimas galimas, bet nėra privalomas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje, priešingai nei kitose valstybėse narėse, iš esmės neegzistuoja priešpriešinių reikalavimų (ieškinių) pateikimo praktika, kai laimėtoju pripažintas tiekėjas ginčija antros ir žemesnių vietų dalyvių, inicijavusių peržiūros procedūrą, pasiūlymų atitiktį.
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pripažinta, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus, t. y. perkančiosios organizacijos sprendimus dėl likusių dalyvių, nes, kaip pažymėta šios nutarties 41 punkte, jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkime buvo atmesti visų tiekėjų, išskyrus UAB „Interlux“, pasiūlymai, o SIEMENS procese ginčijo ne tik savo pasiūlymo atmetimą, bet ir laimėtojo išrinkimo teisėtumą, sėkmingos bylos procesinės baigties atveju visų tiekėjų pasiūlymai būtų pripažinti netinkamais ir visi Pirkimo dalyviai turėtų vienodą teisinį lūkestį sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį.
23. Vienintelė aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė viešojo pirkimo sutartį, nedaro įtakos ieškovo teisinio suinteresuotumo vertinimui, nes teisinis suinteresuotumas negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.9 punktą). Be to, perkančiųjų organizacijų sprendimų pripažinimas neteisėtais, kai sudaryta viešojo pirkimo sutartis, lemia teismų pareigą spręsti dėl jos galiojimo ar kitų neteisėtumo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Nesutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad ieškovas teismų procesiniais sprendimais pripažintas kaip apskritai negalintis patenkinti perkančiosios organizacijos poreikių įsigyti pirkimo objektą, kurių turinys bus iš esmės tapatus ir naujame viešajame pirkime. Pažymėtina, kad tai, jog SIEMENS pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, per se(savaime) nereiškia, kad šis ūkio subjektas kitame pirkime negalėtų kokybiškai pagerinti savo pasiūlymo, pateikti kitos įrangos ar bendradarbiauti su kitais ūkio subjektais. Tuo tikslu kasacinio teismo praktikoje, kurią netinkamai trečiasis asmuo aiškina, ir įtvirtintas potencialaus perkančiosios organizacijos poreikių patenkinimo (ieškovo tinkamumo) kriterijus (šios nutarties 44 punktas), juolab kad, nepaskelbus naujo viešojo pirkimo, tikroji jos valia dar niekam objektyviai ir nežinoma.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad SIEMENS iš esmės turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą trečiąjį asmenį (kartu su partnere) pripažinti Konkurso laimėtoju, nepriklausomai nuo to, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta paties ieškovo pasiūlymo neatitiktis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pagal kasacinio skundo argumentus spręstina dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo.

 

Dėl ieškovo teisių gynybos tinkamumo ir teismo iniciatyvumo viešųjų pirkimų bylose

 

26. Vienas iš tiekėjų teisinio suinteresuotumo aspektų, susijusių su tinkama jų galimai pažeista teisių gynyba, – peržiūros procedūros inicijavimas laiku ir laikantis kitų VPĮ ir CPK įtvirtintų taisyklių (šiuo aspektu žr. taip pat pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.11.1, 35.11.7 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovas kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo sprendimą apibrėžti šalių ginčo apimtį trečiojo asmens pasiūlymo atitikties vertinimu ne pagal visas jo nurodytas, o tik tam tikras Pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad ne dėl visų jų pasisakyta pretenzijoje ir ieškinyje, o tik pateikus dubliką ir rašytinius paaiškinimus.
27. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nors ieškovas SIEMENS atsakovės sprendimą, be kitų pagrindų, kvestionuoja Techninės specifikacijos III dalies 1.9 punkto (šios nutarties 7 punktas) ir IV dalies 31, 38, 43 punktų pagrindu, tačiau dėl jų atitikties vertinimo ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčų tvarkos, todėl prarado teisę teisme jais grįsti savo reikalavimus, t. y. šiuo pagrindu neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo rezultatų. 
28. Teismų vertinimu, su esminėmis trečiojo asmens pasiūlymo charakteristikomis (siūloma sistema, ją sudarančiais analizatoriais ir pan.) ieškovas buvo supažindintas anksčiau, pakartotinai vykdant Pirkimo procedūras, todėl galėjo (turėjo) laiku suprasti, ar ir kaip trečiojo asmens pasiūlymas galbūt neatitinka iškeltų reikalavimų. Teismai, be kita, ko sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officiospręsti dėl šios nutarties 50 punkte nurodytų Pirkimo sąlygų taikymo.
29. SIEMENS su tokia teismų pozicija nesutinka iš esmės pagal dvi argumentų grupes: su visu trečiojo asmens pasiūlymu jis buvo supažindintas kitame teismo procese tik po ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje, be to, teismai dėl ieškovo vėliau iškeltų atsakovės veiksmų teisėtumo klausimų turėjo spręsti ex officio. 
30. Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniame skunde ieškovas iš esmės pasisako tik Techninės specifikacijos III dalies 1.9 punkto aiškinimo ir taikymo aspektu, nagrinėjamoje byloje tik dėl šio pagrindo vertintinas ieškovo galimai pažeistų teisių gynybos tinkamumas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino ieškovo teisių gynybos įgyvendinimo aplinkybes.
31. CPK

 423³ straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo praktikoje dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CPK ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

32. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjas procese savo pasiūlymo vertinimo teisėtumą gali kvestionuoti, inter alia, visų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčiu vertinimu, kai tokia aplinkybė yra iškelta pretenzijoje, nebent ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl šios aplinkybės nespręsta, nes šių aplinkybių tiekėjas objektyviai negalėjo nurodyti (CPK423³ straipsnio 3 dalis). Kita vertus, kai tiekėjas pretenzijoje objektyviai negali nurodyti faktinių aplinkybių (dėl jų konkrečiai pasisakyti), susijusių su kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimu, jis bet kokiu atveju turi nurodyti savo abejones, svarstymus ar prielaidas dėl nelygiaverčio tiekėjų pasiūlymų vertinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą).
33. Tiekėjų pažeistų teisių gynybos tinkamumas, inter alia, vertinamas, atsižvelgiant į tiekėjų iniciatyvumą viešųjų pirkimų procedūros metu. Šiame kontekste Teisingumo Teismo pažymėta, kad teisinio saugumo principu reikalaujama, jog pagal nustatytą tvarką gauta informacija ar informacija, kuri galėjo būti taip gauta, dalyvis nebegalėtų remtis kaip pagrindu pareikšti ieškinį praėjus nacionalinėje teisėje nustatytam terminui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą byloje Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13). Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Uniplex, C-406/08).
34. Tiekėjas savo teisę sužinoti apie kito tiekėjo pasiūlymą įgyvendina VPĮ 6 straipsnio (šalių ginčui taikytina įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų pagrindu. Jei perkančioji organizacija neteisėtai nesupažindina tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu, jis savo galimai pažeistas teises gali ginti įvairiomis teisių gynybos priemonėmis, priklausomai nuo to, kokią teisę jis siekia apginti – teisę į informaciją ar teisę į savo pasiūlymo tinkamą įvertinimą. Pirmu atveju tiekėjas (ieškovas) teismui pareiškia savarankišką materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti su kito tiekėjo pasiūlymu; antru atveju tiekėjas reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą bei teikia procesinį prašymą išreikalauti įrodymą (CPK10¹, 199 straipsniai). Nepriklausomai nuo to, kurį iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų pasirinktų tiekėjas, jis visais atvejais perkančiajai organizacijai teikiamoje pretenzijoje didesne ar mažesne apimtimi turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ne tik kelis kartus kreipėsi į atsakovę prašydamas jį supažindinti su kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymais, bet ir pretenzijoje nurodė, kad jam prašoma informacija nebuvo suteikta. Šias aplinkybes jis nurodė ir pirmosios instancijos teismui teiktame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas buvo aktyvus, siekė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, dėl šio aspekto teikė argumentus, todėl nėra akivaizdaus pagrindo pripažinti, kad jis netinkamai įgyvendino savo pažeistų teisių gynybą.
36. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose laikosi pozicijos, kad, kaip nurodyta pirmiau, ieškovas iki pretenzijos padavimo buvo supažindintas su trečiojo asmens siūlomos automatizuotos laboratorinės sistemos pagrindiniais elementais (pavyzdžiui, įrangos pavadinimais), todėl iš viešai prieinamos (internete skelbiamos) informacijos galėjo suprasti, kokių charakteristikų prekes siūlo UAB „Interlux“. Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka nevisiškai.
37. Iš tiesų pagal kasacinio teismo praktiką vien vėlesnis susipažinimas (supažindinimas) su kito tiekėjo pasiūlymu per senereiškia, kad tokių duomenų pateikimas neišvengiamai lemia naujos (iki tol nežinotos) informacijos išviešinimą. Vienintelė aplinkybė, kad tiekėjas įgyvendino savo teisę susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ir šią informaciją gavo (iš perkančiosios organizacijos ar teismo), nesuponuoja nukrypimo nuo pretenzijos terminų skaičiavimo tvarkos taikymo, jei pagal turinį gauta informacija nelaikytina nauja (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016 60 punktą).
38. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju dėl toliau nurodomų argumentų (šios nutarties 71 punktas) nespręs iš esmės, ar ieškovui prieš pretenzijos pateikimą buvo pateikta pakankamai informacijos, kurios pagrindu jis galėjo veiksmingai kvestionuoti atsakovės sprendimus. Kita vertus, kasacinis teismas pažymi, kad, ypač tokio pobūdžio bylose kaip šioje, viešai prieinamos informacijos pagrindas per se nėra pakankamas spręsti dėl ieškovų teisių gynybos tinkamumo ir veiksmingumo. Tai, be kita ko, suponuoja susipažinimo su kito tiekėjo pasiūlymu instituto reikšmės nuvertinimą.
39. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagrindinė informacija apie tiekėjų siūlomą laboratorinę sistemą sudarančios įrangos atitiktį turėjo būti pateikta pasiūlymo formoje (Pirkimo sąlygų 1 priedo 4 lentelėje) su konkrečiais duomenimis ir tikslia nuoroda (puslapiu) į tiekėjo teikiamus techninius duomenis, tačiau trečiasis asmuo reikšmingą informaciją dėl atitikties Techninės specifikacijos III dalies 1.2 punktui iš esmės pateikė prie pasiūlymo pridedamais, gamintojo ad hoc (šiam atvejui) parengtais dokumentais. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo procesinio sprendimo 102 punkte sprendė dėl to, kokią automatizavimo sistemą trečiasis asmuo pasiūlė ir kuo ji skiriasi nuo analogiškos sistemos, nors iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys ne iš karto sužinojo apie tikslią automatizavimo sistemą.
40. Pažymėtina, kad neretai viešųjų pirkimų ginčuose, ypač kai dėl to atskirai keliamos abejonės, tiekėjai savo siūlomų prekių atitiktį grindžia gamintojo sprendimu pagaminti gaminį (jo versiją) specialiai pagal perkančiosios organizacijos poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018; 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020). Tokiu atveju net ir viešai prieinama informacija gali būti nereikšminga sprendžiant dėl prekės atitikties iškeltiems reikalavimams. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovo teisių gynybos įgyvendinimo vertinimas kaip (ne)tinkamo iš esmės priklauso nuo perkančiosios organizacijos ir informacijos turėtojo veiksmų įslaptinti pagal turinį iš esmės viešą informaciją, todėl neigiamų padarinių neturėtų kilti išimtinai tik informacijos prašiusiam ir jos negavusiam tiekėjui.  
41. Ieškovas, kaip nurodyta pirmiau, taip pat skundžia teismų pasyvumą nagrinėjant šalių ginčą ir iškelia ikiteisminės ginčų sprendimų tvarkos laikymosi svarbos ir viešojo intereso užtikrinimo santykį. Šiems jo argumentams nepritartina.
42. Net konkrečiu atveju konstatavus, kad tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, jog tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officiospręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK423⁸ straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, bet ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Vien aplinkybė, jog šalis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai ją įgyvendino, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl šių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo.
44. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad jis kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.
45. Atsižvelgiant į tai, kad dėl sprendžiamų klausimų sudėtingumo byloje buvo paskirta teismo ekspertizė trečiojo asmens pasiūlymo atitikčiai įvertinti, darytina išvada, kad aplinkybė, jog ieškovas dublike pateikė naujus argumentus dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimo Techninės specifikacijos III dalies 1.9 punkto pagrindu, nesudaro pagrindo spręsti egzistavus labai aiškų ir neginčytiną atsakovės veiksmų neteisėtumą, kurį būtų galima nustatyti be atskiro nagrinėjimo. Kita vertus, būtent paties apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl medicininės laboratorinės įrangos technologijų teismo ekspertizės nagrinėjamu atveju reikšmingas sprendžiant dėl SIEMENS teisių gynybos įgyvendinimo vertinimo.
46. Kasacinio teismo jau spręsta dėl procesinės situacijos, kai ieškovas pirmą kartą argumentus dėl galimo viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant jo ir trečiojo asmens pasiūlymą pateikė tik ieškinyje, o pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, nutartimi konstatavo, kad, siekiant nustatyti tai, ar perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, laikėsi tiekėjų lygiateisiškumo, proporcingumo principų, tikslinga išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens pateikto pasiūlymo dalis apie ieškinyje nurodyto ginčo aplinkybes; taip teismas turės galimybę nustatyti, ar atsakovė ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymams įvertinti taikė analogiškus vertinimo kriterijus; šia nutartimi teismas nutarė įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti teismui konkurso laimėtojo pasiūlymo dalis (sertifikatus) dėl ieškinyje nurodytų prekių atitikties Konkurso sąlygoms (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-469/2018 55 punktą).
47. Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas pristatytą faktinę situaciją tąkart vertino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išreikalauti įrodymus (kito tiekėjo pasiūlymą) reiškia ieškinyje nepareikšto reikalavimo nagrinėjimą ex officio (CPK423⁸ straipsnis); teismo ex officio pradėtas nagrinėti reikalavimas turi būti išspręstas pagal tas pačias civilinio proceso taisykles, kaip ir ieškinio reikalavimai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tolesnių procesinių veiksmų tirdamas iškeltas aplinkybes teismas neatliko, šio reikalavimo neišnagrinėjo ir sprendime dėl bylos esmės nurodė, kad ieškovas dėl šios ginčo dalies nepasinaudojo ikiteismine tvarka; atsižvelgiantį į tai, konstatuotina, kad toks procesinis teismo elgesys nesuderinamas su civilinio proceso nuostatomis, kurios įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes bei išspręsti visus reikalavimus (CPK 270 straipsnis) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-469/2018 56 punktą).
48. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai veiksmai paskiriant teismo ekspertizę, inter alia, ekspertui suformuluojant klausimą dėl Techninės specifikacijos III dalies 1.9 punkto taikymo bei atskirai pažymint, kad jis susijęs su apeliacijos dalyku, teisėjų kolegijai sudaro teisinį pagrindą pagal analogiją taikyti ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles ir pripažinti, kad nors apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos, tačiau savo veiksmais teisėtai išplėtė teisme nagrinėtino ginčo ribas, todėl dėl aptariamos Pirkimo sąlygos taikymo turėjo spręsti iš esmės.

 

Dėl byloje paskirtos teismo ekspertizės akto pagrįstumo

 

49. Ieškovas SIEMENS kasaciniame skunde (taip pat ir ieškovė UAB „Roche Lietuva“ prisidėjime prie kasacinio skundo), inter alia, kelia daugybę įvairių argumentų, kurių pagrindu įrodinėja paskirto teismo eksperto šališkumą ir jo pateiktos išvados turinio ir formos trūkumus, šios išvados nepagrįstumą, taip pat šio eksperto ir teismo kompetencijos santykį bei apeliacinės instancijos teismo galimybę remtis ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl proceso koncentruotumo racionalu pasisakyti tik tam tikrais šios ginčo dalies aspektais.
50. Kasacinio teismo nagrinėtose viešųjų pirkimų bylose atkreiptas dėmesys į tai, kad viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, esant dalyvių pretenzijų (ar perkančiosios organizacijos abejonių) dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir (ar) dėl to kilus ginčui, nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti; ta pati nuostata taikytina vertinant perkančiosios organizacijos teikiamus paaiškinimus dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties; kilus ginčui bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti šių paaiškinimų tikrumą, juos lygindamas su objektyviais bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl ekspertinių žinių taikymo poreikio viešųjų pirkimų bylose, ypač susijusiose su medicinos įrangos ar paslaugų pirkimu. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, išreikšta abejonė, ar apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktas dvi priešingas mokslines ir praktines pozicijas, suprato tikrąjį jų turinį ir be teismo eksperto ar kito kompetentingo subjekto (institucijos) pateiktos išvados galėjo tinkamai įvertinti ginčo šalių pozicijas; skundžiamame teismo procesiniame sprendime pateikta gausybė medicinos terminų, tačiau jie plačiau nepaaiškinti, neatskleista jų prasmė ir turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 66 punktą).
52. Šalių ginčą sprendžia ir teisingumą vykdo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) tik teismas, kuriam pagal CPK 185 straipsnio nuostatas jokie įrodymai nėra privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
53. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
54. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/201749 punktą).
55. Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nustatęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, teismas turi pagrindą šiomis išvadomis nesivadovauti. Teismas, pažymėjęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja eksperto išvadomis, nurodyti neprivalo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).
56. Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad byloje ekspertas pateikė ir teisinio pobūdžio išvadas, pvz., kad techniniame projekte aiškių nuorodų, kaip kitais nei sąnaudų žiniaraščiai dokumentais yra apskaičiuojamas šių darbų kiekis, nenustatyta; kad užsakovė pirkimo sąlygų paaiškinimą suformulavo neaiškiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tai pažymėjęs, spręsdamas, ar ginčo darbai laikytini papildomais darbais, pagrįstai šiomis išvadomis nesivadovavo.
57. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai kelia panašaus pobūdžio abejones dėl eksperto atliktos ekspertizės patikimumo (pagrįstumo) eksperto ir teismo kompetencijos pasidalijimo aspektu. Nėra ginčo dėl to, kad ekspertas savo išvadoje pažymėjo, jog kai kurios Pirkimo sąlygos jam neaiškios, jam sunku įvertinti jų turinį. Teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta pagrįstais ieškovų argumentus dėl ekspertizės išvados nepagrįstumo dėl eksperto kompetencijos viršijimo sprendžiant teisės klausimus. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies susidarė dėl paties apeliacinės instancijos teismo veiksmų procese.
58. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė medicininės laboratorinės įrangos technologijų teismo ekspertizę, pavedė ekspertui pateikti išvadą dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties konkrečioms Pirkimo sąlygoms. Nesutiktina su SIEMENS pozicija, kad vertinimas, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka viešojo pirkimo sąlygas, per seteisinis. Vis dėlto tokia situacija susiklostė dėl nagrinėjamos bylos specifinių aplinkybių.
59. Neginčytina, kad tiekėjo pasiūlymo atitikties vertinimas tam tikra dalimi neišvengiamai yra teisinio pobūdžio, nes tokia ekspertinė analizė yra iš esmės pagrindas spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokia teismo ekspertizė dėl pasiūlymo atitikties apskritai negalima, ypač kai reikia spręsti ne dėl pačių duomenų egzistavimo fakto, o šių vertinimo. Pavyzdžiui, byloje nėra ginčo, kad trečiojo asmens pasiūlyme buvo nurodyta informacija apie siūlomų analizatorių našumą, tačiau šalys nesutarė dėl šių duomenų reikšmės ir santykio su Pirkimo sąlygomis.
60. Primintina nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika, pagal kurią, sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, iš esmės svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys; tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą; tinkamas pirkimo sąlygųturinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti; atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
61. Nagrinėjamu atveju iš tiesų šalių ginčas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties vertinimo buvo glaudžiai susijęs su Pirkimo sąlygų turiniu. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutarė dėl perkančiosios organizacijos iškeltų reikalavimų prasmės, teismas, paskirdamas teismo ekspertizę dėl pasiūlymo atitikties joms, privalėjo imtis papildomų veiksmų, kad būtų išvengta dviprasmiškų Pirkimo nuostatų aiškinimo ar taikymo: priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo (CPK 261 straipsnis) arba ekspertui suformuluoti klausimus pagal alternatyvias Pirkimo sąlygų aiškinimo versijas (ar pasiūlymas atitinka Pirkimų sąlygų X punktą, jei šis būtų aiškinamas taip, kad: a) <...>; b) <...>?).
62. Teismo eksperto išvados turinys iš esmės koreliuoja su pirmiau aptartu nepašalintu Pirkimo sąlygų turinio neaiškumu. Ekspertas, pavyzdžiui, nurodė, kad „hematologinis kraujo tyrimas“ yra dažnai vartojamas sinonimiškai su terminais „bendras kraujo vaizdas“, „bendraklinikinis kraujo tyrimas“, nors pagal Pirkimo sąlygas bus planuojama atlikti ne tik bendrąjį kraujo tyrimą, bet ir tam tikrais atvejais kitus rodiklius, tačiau šie yra specifiniai, atliekami gerokai rečiau ir lėtesniais automatizuoto tyrimo režimais, todėl įprastai nėra įtraukiami į bendrojo įrangos našumo skaičiavimus. Pažymėtina, kad šalys, inter alia, šiuo aspektu laikėsi skirtingos Pirkimo sąlygų aiškinimo pozicijos.
63. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagalviešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64.1, 71.1 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
64. Atsižvelgiant į tai, mokslo(ar kitoje srityje) vartojamos sąvokos, sampratos per se neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, a fortiori (ypač) kai tokia perkančiųjų organizacijų valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose; iš tiesų neatmestinos situacijos, kai pirkėjas pasirenka vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal vieną ar kelias (o ne visas) iš sudėtinių tam tikros kategorijos, reiškinio dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
65. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs abejonių dėl Pirkimo sąlygų turinio (nenustatęs konkrečios jų reikšmės), negalėjo skirti teismo ekspertizės ir vėliau vadovautis jos išvadomis.

 

Dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo 

 

66. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nors UAB „Interlux“ savo pasiūlyme konkrečiai neįvardijo, kaip bus užtikrinamas analizatorių sujungimas į bendrą sistemą (Techninės specifikacijos III dalies 1.2 punktas; šios nutarties 6 punktas), tačiau, grąžinusi Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo etapą bei pakartotinai įvertinusi Pirkimo dalyvių pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė papildomą paklausimą UAB „Interlux“ ir gavo atsakymą, kad įranga bus sujungta per atvirą „Evoline“ automatizacijos sistemą, turinčią galimybes sujungti analizatorius per atitinkamą tarpinę programinę įrangą (angl. middleware). Ieškovas ginčija apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais pripažinta, kad trečiasis asmuo teisėtai patikslino savo pasiūlymo duomenis apie atitiktį.
67. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, patikslindamas savo pasiūlyme nurodytą informaciją, t. y. įvardydamas konkrečią sistemą, sujungsiančią visus analizatorius į bendrą sistemą, trečiasis asmuo UAB „Interlux“ iš esmės nepakeitė pasiūlymo esmės, kadangi, jau teikdamas pasiūlymą, tiekėjas buvo apsvarstęs ir aiškiai numatęs analizatorių sujungimo galimybes ir pasiūlyme aiškiai nurodęs, kad analizatoriai bus sujungti į bendrą sistemą; atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė siūlomos įrangos gamintojo2017 m. kovo 6 d. raštą, kuriame aiškiai patvirtinta, jog „Evoline“ automatizacijos sistema neturi įrangos sujungimą į sistemą ribojančių sąrangos ypatybių, tuo tarpu kartu su pasiūlymo paaiškinimu pateiktame „Evoline“ atstovų 2018 m. spalio 16 d. rašte tik papildomai patvirtinama, kad „CellaVision DM 9600“ automatizuota skaitmeninės morfologijos sistema bus prijungta prie „Evoline“ atviros automatizavimo sistemos per tarpinę programinę įrangą, tačiau nebuvo pateikiama jokia kokybiškai nauja informacija, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip keičianti pasiūlymo esmę.
68. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pakankamos spręsti apie tinkamą VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymą pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką. Konstatuotina, kad teismų argumentai dėl šio ginčo aspekto stokoja išsamumo.
69. Pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį (ginčui aktuali 2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XII-2624 redakcija), perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
70. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime pasiūlymo terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.); antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo (plačiąja prasme) dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
71. Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
72. Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
73. Nurodyti teisės išaiškinimai patvirtina, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje VPĮ įtvirtintą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai (siaurai), kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį, nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-690/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
74. Pristatyta kasacinio teismo praktika koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, 40, 41 punktus).
75. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (žr. pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Archus ir Gama, C-131/16, 36, 37 punktus; 2018 m. vasario 28 d. sprendimo byloje MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C-536/16, 50, 52 punktus).
76. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iš teisinio reguliavimo, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo matyti, jog tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure(teisinę), o ne de facto (faktinę), nebent perkančioji organizacija reikalautų pateikti prekių pavyzdžius, atlikti bandymus, demonstraciją ar pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
77. Pavyzdžiui, kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjas pakeitė, o ne patikslino savo pasiūlymą siaurąją prasme, atsižvelgiant į tai, kad nors pagal gamintojo viešai deklaruojamą informaciją (medicinos įrangos instrukciją), siekiant užtikrinti įrenginio saugumą, jį leidžiama eksploatuoti tik su originaliomis dalimis arba šiam įrenginiui aprobuotomis dalimis, o gamintojo aprobacija naudoti kitų gamintojų įrenginius buvo pateikta po galutinio pasiūlymų pateikimo termino (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020 65 punktą).
78. Dėl šio ginčo aspekto nagrinėjamoje byloje pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes apskritai nesprendė dėl perkančiosios organizacijos poreikio (priežasčių) dar kartą, po teismo proceso dėl SIEMENS pasiūlymo atitikties vertinti trečiojo asmens pasiūlymą, kuris atliekant Pirkimo procedūras pirmą kartą buvo pripažintas tinkamu. Iš UAB „Interlux“ 2018 m. spalio 17 d. rašto (patikslinimo) matyti, kad atsakovei buvo neaišku, ar siūloma mikroskopijos sistema „CellaVision DM 9600“ yra sujungiama į bendrą sistemą, nes pasiūlyme tokia informacija nepateikta. Šiame trečiojo asmens atsakyme pateikta pozicija, kad galimas neaiškumas perkančiajai organizacijai galėjo kilti dėl rašto vertimo spragų. Vis dėlto šios aplinkybės teismų detaliau neįvertintos, neanalizuota, ar be vėlesnio siūlomos įrangos gamintojo rašto pasiūlymas galėtų būti pripažintas tinkamu.
79. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų taip pat neįvertintos kai kurios aplinkybės, kurios galimai panašios į šios nutarties 100 punkte nurodytoje byloje nagrinėtą ginčą. Pažymėtina, kad pradiniame įrangos gamintojo rašte nurodyta, jog „Tosoh“ automatizavimo sistema veikia be numatytųjų įrangos sujungimo į sistemą sąrankos ypatybių, tačiau neaišku, ar prijungti prie bendros sistemos be apribojimų galima tik analizatorius, kurių gamintoja ir yra pirmiau nurodyta bendrovė, ar ir kitus įrenginius (nagrinėjamu atveju – morfologijos (mikroskopijos) sistemas), kuriuos, be kita ko, gamina kitas gamintojas.
80. Taip pat nėra aišku, ar bendrovės „Tosoh“ vėlesnis patvirtinimas apie mikroskopinės sistemos prijungimą prie sistemos yra apskritai pakankamas, t. y. ar tokio patvirtinimo, jei jis leistinas pagal VPĮ, neturėjo išduoti mikroskopinės sistemos gamintojas. Neaišku, ar automatizavimo sistemos veikimas be ribojimų savaime reiškia, kad tokių apribojimų negali atsirasti dėl prijungtinų įrenginių techninių savybių.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

81. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pernelyg didelę reikšmę suteikė teismo ekspertizei, netinkamai apibrėžė ginčo ribas. Dėl šių priežasčių skundžiamas procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
82. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakartotinis bylos nagrinėjimas turėtų vykti tik pagal SIEMENS ieškinį, įskaitant ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu praplėstą ginčo apimtį dėl Techninės specifikacijos III dalies 1.9 punkto. Pagal kasacinio teismo motyvus pakartotinai šalių ginčą nagrinėsiantis teismas turi tinkamai nustatyti Pirkimo sąlygų turinį, inter alia, atsižvelgdamas į anksčiau dėl to paties ginčo teismų padarytas išvadas.
83. Trečiasis asmuo po atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo kasaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės UAB „Roche Lietuva“ suinteresuotumo ginčo dalyku, savo pasiūlymo atitikties ir sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo.
84. CPK351 straipsnio 1 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti atsiliepimą į kasacinį skundą išsprendus jo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus.
85. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK93, 96 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 28,93 Eur tokių išlaidų.
86. Dėl kitų kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsisakyti priimti trečiojo asmens UAB „Interlux“ rašytinius paaiškinimus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.