Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-12-689/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00049-2019-0

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5; 9.15

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2020 m. kovo 31 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. specialistės 2019 m. kovo 6 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu V. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), narė neatliko pareigos laikytis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų ir balsavo už sprendimus, kuriais buvo pažeistos VPĮ 17 straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio nuostatos.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarimu, vadovaujantis būtinojo reikalingumo nuostatomis, V. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį nutraukta.
3. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarimas panaikintas, V. K. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta. 

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Prašyme nurodoma:

5.1.                      Kauno apygardos teismas, pripažindamas V. K. kalta padarius ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, įrodymus vertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų bei rašytinių paaiškinimų, o neskundžiamą nutarimą priėmė remdamasis išimtinai tik apeliantės Viešųjų pirkimų tarnybos skundo argumentais.

5.2.                      Vadovaujantis VPĮ 19 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija pirkimo procedūroms atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad į pirkimo paraiškoje nurodytą pirkimo būdą viešojo pirkimo komisija gali neatsižvelgti, komisijai toks nurodymas nėra privalomas, kadangi ji vadovaujasi VPĮ nuostatomis, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu kvietimas pateikti pasiūlymą gali būti išsiųstas ne vienam, o dviem ar trims tiekėjams, yra deklaratyvūs, prieštarauja VPĮ 19 straipsnio nuostatoms ir vertintini kaip neatitinkantys vienodo VPĮ nuostatų aiškinimo bei prieštaraujantys teismų praktikai.

5.3.                      Perkančioji organizacija pirkimą pradėjo dar galiojant mokinių maitinimo sutartims, kurios buvo sudarytos su VšĮ „B.“ (buvusia VšĮ „K. m.“) ir kurių galiojimo terminas baigėsi tik 2018 m. rugsėjo 2 d. Minėta paslaugos teikėja iki 2018 m. rugsėjo 1 d. teikė maitinimo paslaugas savo įranga, todėl kviesti į neskelbiamas derybas kitus paslaugos teikėjus su savo įranga nebuvo techninių galimybių. Įvertinus susidariusią situaciją, buvo atliktas pirkimas mokinių maitinimo paslaugoms teikti dešimties mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo įrodymus, kad viešojo pirkimo komisija, atlikdama pirkimą, vadovavosi VPĮ nuostatomis ir perkančiosios organizacijos jai nustatyta rašytine užduotimi, pirkimų planu bei suteiktais įgaliojimais, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

5.4.                      Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos teiginiais, kad esant VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms atviras konkursas gali būti vykdomas pagreitinta procedūra. Teismas šią nuomonę privalėjo vertinti kaip teorinę, bet ne praktinę, nes toks pirkimo būdas nors ir gali būti taikomas, tačiau ne mokinių maitinimo pirkimui atlikti, nes, atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos statistiką, pirkimo nebuvo galima užbaigti per septynias ar penkiolika kalendorinių dienų. Teismas, vertindamas įrodymus, turėjo atsižvelgti į pateiktą statistiką, tačiau to nepadarė ir tik formaliai patvirtino apeliantės teiginius. Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas yra ypač sudėtingas, didelės apimties pirkimas, todėl Lietuvos praktikoje nėra buvę atvejų, kad toks pirkimas būtų atliktas, vadovaujantis VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis.

5.5.                      Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad perkančioji organizacija veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, galima daryti išvadą, kad yra būtinojo reikalingumo sąlygos, nustatytos įstatymo. Šiuo atveju perkančioji organizacija veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – ji siekė išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos visuomenės interesams, nes laiku nenupirkus mokinių maitinimo paslaugų kiltų grėsmė mokinių sveikatai, socialinei aplinkai ir ši grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.

5.6.                      Apeliacinės instancijos teismo konstatuoti pažeidimai tėra formalūs. Teismas pripažino, kad vaikų maitinimas yra viešasis interesas, ir tai, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, privalėjo būti prioritetinis svertas, priimant sprendimą šioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose, vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros. VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas, o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, kylančio iš VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

5.7.                      Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutarimas surašytas atmestinai, su aplaidžiomis klaidomis. Pirmojo nutarimo puslapio dešiniajame viršutiniame kampe nurodyta, kad teismas tyrė administracinio teisės pažeidimo bylą, nors jau kelerius metus galioja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Septintame nutarimo lape, rezoliucinės dalies 12.5 punkte, vietoj S. B. D. R. dar kartą paskirtas įspėjimas. Tokios klaidos tik sustiprina įtarimus, kad nutarimas buvo surašytas formaliai, remiantis tik Viešųjų pirkimų tarnybos teiginiais, visiškai neanalizuojant teismų praktikos ir byloje surinktų įrodymų.

6. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, Jovita Petkuvienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1.                      Pareiškėjos prašymas yra nemotyvuotas, jame nurodyti teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo neva padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, kurios narė buvo V. K., posėdyje balsavo dėl mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo būdo parinkimo. V. K. pritarė sprendimui, vadovaujantis VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir kviesti dalyvauti bei pateikti pasiūlymą vienintelę tiekėją VšĮ „B.“. Pažymėtina, kad balsuodama V. K. turėjo galimybę nepritarti sprendimui dėl šio neteisėto pirkimo būdo parinkimo. V. K., komisijos posėdyje kartu su kitais komisijos nariais išreiškusi pritarimą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu ir kviesti dalyvauti bei pasiūlymą pateikti vienintelę tiekėją VšĮ „B.“, yra atsakinga už tokio neteisėto sprendimo priėmimą.

6.2.                      Komisija sprendimą dėl pirkimo būdo parinkimo motyvavo tuo, kad pirkimo nebuvo įmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais, nes tam nebuvo techninių galimybių ir laiko, kadangi prasidėjus mokslo metams švietimo įstaigose naujai laimėjusiam tiekėjui reikėtų sumontuoti naują įrangą, o anksčiau naudota įranga turėtų būti išmontuota. Apygardos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, kad rinkoje maitinimo paslaugas kartu su įrangos, skirtos maisto gamybai, įsigijimu gali teikti ne vienintelė tiekėja VšĮ „B.“, todėl negali būti laikoma, kad konkurencijos nagrinėjimu atveju nėra dėl techninių priežasčių. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija apie besibaigiančią ankstesnę moksleivių maitinimo paslaugų teikimo sutartį žinojo iš anksto, tačiau laiku nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendintos VPĮ nuostatos ir užtikrintas nepertraukiamas moksleivių maitinimas.

6.3.                      Prašyme pateikiama dviprasmiška administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija. V. K. siekia įrodyti, kad VPĮ pažeidimo, atitinkančio ANK 184 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius, ji nepadarė, tačiau taip pat ginčija apygardos teismo nutarimą ir tuo aspektu, jog buvo neteisingai aiškintos ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalies nuostatos ir dėl to priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, kad būtinojo reikalingumo institutas yra vienas iš atsakomybės pašalinimo pagrindų, kuris yra taikomas, kai padaroma veika, atitinkanti ANK nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį, darytina išvada, kad šiuo atveju V. K., siekdama įrodyti, jog administracinio nusižengimo ji nepadarė, ir kartu teigdama, kad teismas nepagrįstai nevertino administracinio nusižengimo, kaip padaryto dėl būtinojo reikalingumo, tik siekia išvengti atsakomybės pasitelkdama dvi viena kitai prieštaraujančias pozicijas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 16 straipsnio 1 dalies, 184 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pareiškėja – administracinėn atsakomybėn patraukta V. K. – prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino ją kalta padarius ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, ir prašo

 administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.

9. ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs VPĮ ar kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti arba neįvykdyti.
10. Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. specialistės 2019 m. kovo 6 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu V. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), narė neatliko pareigos laikytis imperatyvių VPĮ nuostatų ir balsavo už sprendimus, kuriais buvo pažeistos VPĮ 17 straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio nuostatos. V. K. inkriminuoti VPĮ nuostatų pažeidimai siejami su tuo, jog ji balsavo už sprendimą, vadovaujantis 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu ir kviesti jose dalyvauti bei pateikti pasiūlymą vienintelę tiekėją VšĮ „B.“, nors toks sprendimas, kaip reikalaujama įstatyme, nepagrindžiamas tuo, kad konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių, dėl kurių paslaugas gali teikti tik konkretus tiekėjas. Protokolą surašiusios institucijos vertinimu, vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir kreipiantis į vienintelę tiekėją VšĮ „B.“ buvo apribota tiekėjų konkurencija ir pažeisti VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimai, pagal kuriuos planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
11. Abiejų instancijų teismai patvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kad V. K. padarė jai inkriminuotus 2019 m. kovo 6 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytus VPĮ pažeidimus, tačiau teismų pozicijos dėl to, ar už šiuos VPĮ pažeidimus V. K. turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn, išsiskyrė.
12. Pirmosios instancijos teismas V. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį nutraukė motyvuodamas tuo, kad ji ir kiti viešojo pirkimo komisijos nariai, balsuodami už mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo vykdymą neskelbiamų derybų būdu ir kviesdami jose dalyvauti bei pateikti pasiūlymą vienintelę tiekėją VšĮ „B.“, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
13. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad viešojo pirkimo komisija veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir V. K. pripažino kalta padarius ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad viešojo pirkimo komisijos veiksmai neatitinka visų būtinojo reikalingumo sąlygų, nes pavojus, kad nebus laiku užtikrintas nemokamas vaikų maitinimas, galėjo būti pašalintas kita priemone – perkančioji organizacija viešąjį pirkimą galėjo vykdyti vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalimi. Be to, teismo vertinimu, perkančioji organizacija, dar nuo 2015 metų žinodama apie tai, kad ankstesnė mokinių nemokamo maitinimo sutartis su VšĮ „B.“ baigia galioti 2018 m. rugsėjo 2 d., galėjo ir privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad laiku ir nepažeidžiant VPĮ nuostatų būtų vykdomas viešasis pirkimas, tačiau to nepadarė.
14. Taigi byloje reikia spręsti, ar V. K. veika buvo padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. ar teismai teisingai aiškino ir taikė ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.
15. ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
16. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis.
17. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 19 d. parengta ir suderinta perkančiosios organizacijos – (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos – paraiška-užduotis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės mokinių maitinimo paslaugų pirkimo. Paraiškoje-užduotyje nurodyta, kad pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais, nes nėra techninių galimybių ir laiko prasidėjus mokslo metams švietimo įstaigose naujam laimėjusiam tiekėjui sumontuoti naują įrangą, o ankstesniam tiekėjui – išmontuoti seną įrangą. Dokumente taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija su VšĮ „K. m.“, vėliau pakeitusia pavadinimą į VšĮ „B.“, 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė mokinių maitinimo paslaugų sutartis, kurios galioja iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ir kurių nutraukti prieš terminą nėra jokio teisinio pagrindo. Pirkimui organizuoti ir atlikti (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, 2018 m. liepos 23 d. įsakymu sudaryta viešojo pirkimo komisija, o jos nare paskirta ir administracinėn atsakomybėn patraukta V. K. 2018 m. liepos 30 d. susirinkusi į pirmąjį posėdį, viešųjų pirkimų komisija, remdamasi 2018 m. liepos 19 d. perkančiosios organizacijos paraiškoje-užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais motyvais, balsavimu priėmė sprendimą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, o 2018 m. liepos 31 d. balsavimu nutarta į neskelbiamas derybas kviesti vienintelę tiekėją VšĮ „B.“, t. y. tiekėją, su kuria perkančiosios organizacijos sudarytos mokinių maitinimo paslaugų sutartys galioja iki 2018 m. rugsėjo 1 d. V. K. šiuos sprendimus palaikė už juos balsuodama. 
18. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad viešųjų pirkimų komisija objektyviai negalėjo atlikti mokinių maitinimo paslaugos pirkimo atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais ir užtikrinti, kad mokinių maitinimo paslaugos bus įsigytos iki 2018 m. rugsėjo 1 d., todėl, parinkdama viešojo pirkimo būdą neskelbiamų derybų būdu, nors ir padarė formalius VPĮ pažeidimus, tačiau užtikrino, kad nemokamas vaikų maitinimas būtų tęsiamas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., ir taip apgynė viešąjį interesą bei išvengė didesnės žalos. Šiuo atveju grėsė akivaizdus pavojus, kad nebus laiku užtikrintas nemokamas vaikų maitinimas, ir šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kadangi, laiku neįvykus atvirajam konkursui, vis tiek būtų reikėję skelbti neskelbiamas derybas, o mokinių maitinimas atvežtiniu maistu dėl šio maisto prastesnės kokybės aiškiai neatitiko jų interesų. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą paslaugų teikėja buvo pasirinkta VšĮ „B.“, kadangi būtent šios įstaigos paslaugomis buvo naudotasi anksčiau, o keičiantis paslaugos teikėjui mokinių maitinimas neišvengiamai būtų nutrūkęs dėl ilgai trunkančio senos maitinimo įrangos išmontavimo ir naujos įrangos sumontavimo, patalpų atlaisvinimo ir kt. Viešojo pirkimo komisija, pasirinkdama konkretų tiekėją, kuris galėtų nepertraukiamai teikti mokinių maitinimo paslaugas, tuo metu neturėjo kitos alternatyvos, juo labiau kad ankstesnės mokinių maitinimo paslaugų sutartys su VšĮ „B.“ galiojo iki pat 2018 m. rugsėjo 1 d. ir jokio teisinio pagrindo nutraukti jas nesuėjus šiam terminui nebuvo. Viešasis interesas apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, užtikrinant jos nemokamo maitinimo nepertraukiamumą, turi būti ginamas prioritetiškai ir šiuo konkrečiu atveju yra viršesnis už visuomenės suinteresuotumą sąžininga tiekėjų konkurencija.
19. Taigi apylinkės teismas nustatė, kad V. K. veika padaryta esant visoms ANK 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms, t. y. būtinojo reikalingumo, sąlygoms. Ši apylinkės teismo išvada yra pagrįsta. 
20. Pažymėtina, kad ne (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisija, o perkančioji organizacija – (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracija – inicijavo viešąjį pirkimą, ir tik nuo jos sprendimų (paraiškos-užduoties dėl viešojo pirkimo parengimo ir suderinimo, viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir kt.) priklausė tolesnių viešojo pirkimo komisijos veiksmų organizuojant šį viešąjį pirkimą atlikimo laikas. Ne viešojo pirkimo komisijos veiksmai ir sprendimai lėmė, kad viešojo pirkimo procedūra buvo inicijuota per vėlai ir iki naujų mokslo metų pradžios likus mėnesiui tapo objektyviai neįmanoma laiku įsigyti mokinių maitinimo paslaugų atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais. Be to, viešojo pirkimo komisijos nariai šioje byloje ir nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepateisinamai ilgai delsė pradėti mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo procedūrą.
21. Galima būtų sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešąjį pirkimą galėjo vykdyti vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis; tokiu atveju, esant supaprastintam pirkimui, nustatomas ne trumpesnis kaip septynių dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos pasiūlymų pateikimo terminas. Vis dėlto, įvertinus byloje nustatytas ir šioje nutartyje jau minėtas aplinkybes (mokinių maitinimo paslaugų sutartis su VšĮ „B.“ galiojo iki pat 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. liepos 19 d. parengta ir suderinta perkančiosios organizacijos – (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos – paraiška-užduotis dėl (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės mokinių maitinimo paslaugų pirkimo, (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, 2018 m. liepos 23 d. įsakymu sudaryta viešojo pirkimo komisija, 2018 m. liepos 30 d. viešųjų pirkimų komisija balsavimu priėmė sprendimą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, 2018 m. liepos 31 d. balsavimu komisija nutarė į neskelbiamas derybas kviesti vienintelę tiekėją VšĮ „B.“, kuri mokinių maitinimo paslaugas teikė nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. ir švietimo įstaigose buvo sumontavusi savo įrangą) bei VPĮ nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimą (VPĮ 45–58 straipsniai), ginčų nagrinėjimą, žalos atlyginimą, pirkimo sutarties pripažinimą negaliojančia, alternatyvias sankcijas (VPĮ 100–107 straipsniai), be kita ko, įtvirtinančias pretenzijų pateikimo, jų nagrinėjimo perkančiojoje organizacijoje terminus supaprastinto pirkimo atveju, prašymo ar ieškinio nagrinėjimo teisme procedūras, darytina išvada, kad susidariusiomis sąlygomis (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija turėjo tik teorines galimybes (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešąjį pirkimą atlikti atvirojo konkurso būdu skubos ir supaprastinto pirkimo atveju (VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 2 punktas), užtikrinant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų įgyvendinimą ir garantuojant tinkamą mokinių nemokamą maitinimą nuo 2018 m. rugsėjo 2 d.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad viešojo pirkimo komisijos veiksmai neatitinka visų būtinojo reikalingumo sąlygų, nes pavojus, jog nebus laiku užtikrintas nemokamas vaikų maitinimas, galėjo būti pašalintas kita priemone, neatsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes ir neįvertino VPĮ nuostatų, reglamentuojančių pirkimų procedūras bei pretenzijų dėl jų pateikimo ir nagrinėjimo perkančiojoje organizacijoje terminus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad V. K. veika buvo padaryta ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, ir padarė esminį materialiosios teisės – ANK 16 straipsnio 1 dalies – pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Dėl to Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarimas.
23. Šioje administracinio nusižengimo byloje, be V. K., už analogiškus VPĮ pažeidimus administracinėn atsakomybėn taip pat patrauktos (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narės A. G., A. F., D. R. ir S. B., tačiau jos prašymų dėl bylos atnaujinimo nepateikė. ANK 662 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai administracinio nusižengimo byloje galėjo turėti įtakos ir tiems toje pačioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, kurie nepadavė prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, teismas patikrina, ar nutarimas ar nutartis teisėti ir šiems asmenims. Kadangi A. G., A. F., D. R. ir S. B. patrauktos administracinėn atsakomybėn už tuos pačius VPĮ pažeidimus, kaip ir V. K., naikinant Kauno apygardos teismo sprendimą dėl V. K., naikinamas ir šio teismo sprendimas dėl A. G., A. F., D. R. ir S. B. (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

        Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarimą.        

Teisėjai                                                                             Rima Ažubalytė

                                                                                        Sigita Jokimaitė

                                                                                        Pranas Kuconis