Civilinė byla Nr. e3K-3-406-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01383-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIS LT“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIS LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ESE BALTIJA“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešojo pirkimo dalyvių teisės kreiptis į teismą ir galimybės ginti savo reikalavimus, t. y. panaikinti perkančiųjų organizacijų sprendimą netenkinti tiekėjų pretenzijos ir įpareigoti vertinti dalyvių pasiūlymus įstatymų nustatyta tvarka, teisme aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė UAB „TIS LT“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija dėl UAB „ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams (1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 8.3 punktas bei 2-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 3.2, 6.3 bei 7 punktai), ir įpareigoti vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka.

3.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras organizavo viešąjį pirkimą „Konteinerių konteinerinėms aikštelėms pirkimas Komunalinių atliekų infrastruktūros plėtra Alytaus regione projektui“, pirkimo Nr. 186012 (toliau – ir Pirkimas), jis buvo paskelbtas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2017 m. balandžio 18 d. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymus dėl 1-osios Pirkimo dalies – antžeminių konteinerių pirkimo ir dėl 2-osios Pirkimo dalies – pusiau požeminių konteinerių pirkimo.

4.       Atsakovės Viešojo pirkimo komisija 2017 m. lapkričio 20 d. protokolu Nr. 16 nusprendė, kad dalyvės UAB ,,ESE BALTIJA“ dėl 1-osios ir 2-osios Pirkimo dalių pateikti konteinerių pavyzdžiai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus su dalyvės rašte nurodytais įsipareigojimais pateikti konteinerius su Pirkimo sąlygas atitinkančiais konteinerių atliekų įmetimo angos dangčio vyriais; Pirkimo 1-osios ir 2-osios dalių laimėtoja – dalyvė UAB ,,ESE BALTIJA“.

5.       Ieškovės teigimu, kartu su trečiojo asmens UAB „ESE BALTIJA“ pasiūlymu atsakovei pateikti konteinerių pavyzdžiai neatitinka Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu atsakovė, žinodama apie šias neatitiktis, nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymą laikė tinkamu ir pripažino šią tiekėją Pirkimo 1-osios bei 2-osios dalių laimėtoja.

6.       1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 8.3 punkte ir 2-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 6.3 punkte įtvirtinti reikalavimai, kad dangčio vyriai būtų su ypač stipriais nerūdijančio plieno lankstais arba varžtais. Tuo tarpu trečiojo asmens pateiktuose konteinerių pavyzdžiuose yra plastikiniai tuščiaviduriai vamzdžiai, kurie negali būti vertinami kaip lygiaverčiai nerūdijančio plieno lankstams ar varžtams.

7.       Trečiojo asmens konteinerių pavyzdžių korpuso sienelių storis yra neatsparus atmosferos bei grunto slėgiui, kaip reikalaujama 2-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 3.2 punkte. Dėl 2-osios Pirkimo dalies pateikti trečiojo asmens konteineriai yra be jokios apdailos, o tai tik patvirtina, kad net nėra galimybės patikrinti jų atitikties Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 7 punkto reikalavimui.

8.       Perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens konteinerių pavyzdžius, visiškai nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik paties trečiojo asmens pateiktais raštais, kad, pasirašius Pirkimo sutartį, bus gaminami konteineriai pagal visus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Pateikti pavyzdžiai turėjo atitikti rašytinį trečiojo asmens pasiūlymą, o nustačiusi neatitiktis, atsakovė negalėjo leisti jam tikslinti pasiūlymo, nes tai laikytina jo keitimu.

9.       Trečiojo asmens konteineriai neatitinka 1-osios ir 2-osios Pirkimo dalių Techninės specifikacijos 2.2. punkto, 3.4. lentelės 1.2. bei 1.4. punktų reikalavimų, nes trečiasis asmuo, siūlydamas dar negaminamas prekes, neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti perkančiajai organizacijai tokių prekių sertifikatus bei dokumentus, patvirtinančius prekių atitiktį nacionaliniams ir (ar) Europos Sąjungos standartams.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

10.       Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė civilinės bylos dalį, kuria prašoma panaikinti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sprendimą, kuriuo ieškovės UAB ,,TIS LT“ pretenzija buvo netenkinta dėl UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams 2-ojoje Pirkimo dalyje; panaikino atsakovės 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškovės UAB ,,TIS LT“ pretenzija netenkinta, t. y. dėl UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties 1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4. lentelės 8.3 punkto reikalavimams; įpareigojo atsakovę vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus dėl 1-osios Pirkimo dalies VPĮ nustatyta tvarka.

11.       2018 m. sausio 22 d. sprendimu perkančioji organizacija nutarė, kad trečiojo asmens UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymas dėl 2-osios Pirkimo dalies neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų (Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 3.3 punkto), ir, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 13.6.2 punktu, jo pasiūlymą atmetė. 2-osios Pirkimo dalies laimėtoja buvo pripažinta ieškovė. Ir nors trečiasis asmuo UAB „ESE BALTIJA“ kreipėsi į atsakovę su pretenzija, šios dalį ji patenkino, sprendimas atmesti jo pasiūlymą dėl 2-osios Pirkimo dalies liko nepanaikintas. Trečiasis asmuo pateikė teismui ieškinį, šis nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1623-657/2018, jame trečiasis asmuo, be kita ko, ginčija ir atsakovės sprendimą atmesti jo pasiūlymą.

12.       Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, lėmė tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo atitikties 2-osios Pirkimo dalies sąlygų reikalavimams nustatymas šioje byloje ieškovei iš esmės nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių, nes šiuo momentu UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymas laikytinas neatitinkančiu 2-osios Pirkimo dalies sąlygų reikalavimų. Be to, ieškovė savo argumentus dėl trečiojo asmens 2-osios Pirkimo dalies pasiūlymo neatitikties Pirkimo sąlygoms gali pateikti pirmiau nurodytoje byloje. Dėl to teismas nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimus, susijusius su trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktimi 2-osios Pirkimo dalies reikalavimams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalis).

13.       Vertindamas atsakovės veiksmus, siekiant įsitikinti trečiojo asmens pateiktų pavyzdžių atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ne kartą teikė perkančiajai organizacijai paaiškinimus dėl pateiktų pavyzdžių ir nurodytų duomenų bei papildomus duomenis, pvz., savo gamintojo atsakymą dėl įsipareigojimo pagaminti naujo modelio dangtį. Tai, teismo vertinimu, laikytina veiksmais, kuriais keičiama pasiūlymo esmė (iš Pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo daroma jas atitinkantį) ir nesąžiningai konkuruojama kitų tiekėjų atžvilgiu, taip pažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

14.       Nors teismas sutiko su atsakovės bei trečiojo asmens argumentu, kad kiekvienas tiekėjas turi teisę siūlyti dar nepagamintą prekę, tačiau pažymėjo, kad tokiu atveju esminis aspektas yra tai, ar realiai yra užtikrinama, jog toks produktas (kuris dar nepagamintas) bus pagamintas. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog tiekėjas galimai pateiks 1-osios Pirkimo dalies sąlygos reikalavimus atitinkančius antžeminius konteinerius. Tokių abejonių kelia ,,Bagio“ gamintojo 2018 m. sausio 5 d. atsakymas suinteresuotiems asmenims, kuriame nurodyti duomenys iš esmės galėtų suteikti informaciją apie pusiau požeminių konteinerių, kurie perkami 2-ąja Pirkimo dalimi, gamybą, tačiau niekaip nepatvirtina antžeminių konteinerių, perkamų aptariama 1-ąja Pirkimo dalimi, gamybos.

15.       Teismas nustatė, kad trečiojo asmens pateiktos antžeminių konteinerių techninės savybės ir trečiojo asmens siūlomų konteinerių sistemos aprašymas tam tikrais aspektais nesutampa ir iš esmės nepatvirtina, kad ,,Bagio“ sistemos gamintojas apskritai gamina 0,6 kub. m dydžio konteinerius, kuriuos siūlo trečiasis asmuo, o pateiktas „Bagio“ sistemos aprašymas nepatvirtina, kad tokio konteinerio dangčio vyriai iš viso gali būti gaminami su ypač stipriais nerūdijančio plieno lankstais arba varžtais.

16.       Teismas nurodė, kad procesiniame sprendime esant aiškiai konstatuotai UAB „ESE BALTIJA“ siūlomo gaminio neatitikčiai 1-osios Pirkimo dalies reikalavimams, perkančioji organizacija privalo dėl šio dalyvio pateikto pasiūlymo priimti atitinkamą sprendimą ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens UAB „ESE BALTIJA“ apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „TIS LT“ ieškinys patenkintas ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir nutraukė civilinės bylos dalį, kuria prašyta panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą netenkinti ieškovės UAB ,,TIS LT“ pretenzijos dėl UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties 1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 8.3 punktų reikalavimams, nutraukė civilinės bylos dalį, kuria prašyta įpareigoti atsakovę UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

18.       Kolegija nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti turi būti nutraukiama.

19.       Dėl to spręsta, kad naikintina nagrinėjamoje byloje skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija dėl UAB „ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams (1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 8.3 punktui), toks ieškovės reikalavimas, kaip nesukeliantis materialinių teisinių padarinių, nenagrinėjamas ir ši bylos dalis nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

20.       Kolegija tokios pačios pozicijos laikėsi ir spręsdama dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti perkančiąją organizaciją vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka. Perkančiosios organizacijos pareiga vertinti dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka įtvirtinta įstatyme ir šią pareigą ji privalo vykdyti. Tokio pobūdžio teismo sprendimas iš esmės nesukeltų perkančiajai organizacijai jokių padarinių. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinta, o reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka nenagrinėtas, ši bylos dalis nutraukta. 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

21.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „TIS LT“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                       Tiekėjai, kreipdamiesi į teismą, turi teisę prašyti, o teismai net privalo įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, todėl ieškovė pagrįstai ieškiniu prašė įvertinti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ nustatyta tvarka. Byla turi būti nutraukiama tuo atveju, kai yra ir pagrindinis reikalavimas, ir reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Šiuo atveju situacija nėra identiška, nes ginčo atveju iš esmės pagrindinis ieškovės ieškinio reikalavimas ir buvo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo ieškovės pretenzija buvo netenkinta dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams. Ieškovė neginčijo jokio kito perkančiosios organizacijos sprendimo, tačiau jos prašymas teismui realiai buvo ne perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją panaikinimas, o dėl atsakovės sprendimo, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygas, panaikinimo.

21.2.                       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skųstinas perkančiosios organizacijos sprendimas yra toks, kuriuo de minimis (bent jau) tiekėjui gali kilti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018). Šiuo atveju perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo iš dalies buvo atsisakyta tenkinti ieškovės pretenziją, gali sukelti materialinių teisinių padarinių. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad trečiojo asmens konteineriai neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, galėjo skųsti tik tą perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo iš dalies buvo atsisakyta tenkinti ieškovės pretenziją. Vertinimas, kad ieškovės reikalavimas nesukelia teisinių padarinių, lemia tai, jog tiekėjas dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo iš dalies tenkinti pretenziją negali apskritai inicijuoti peržiūros procedūros (VPĮ 93 straipsnis).

21.3.                       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino bei nemotyvavo dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, o tik formaliai nurodė, kad yra pagrindas nutraukti bylą. Tačiau teismas, nutraukdamas bylą, netiesiogiai pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors byloje pateikta įrodymų, jog trečiojo asmens pasiūlyti konteineriai neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų.

21.4.                       Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą, neužtikrino realios ieškovės galimybės pasinaudoti sprendimų peržiūros procedūromis ir neužtikrino visuomenės intereso, kad viešojo konkurso dalyviai varžytųsi sąžiningai ir visuomenė gautų geros kokybės konteinerius, tinkamo įgyvendinimo. Tuo atveju, jei būtų vertinama, kad ieškovė netinkamai suformulavo ginčo dalyką, teismas turėjo būti aktyvus ir veikti ex officio (pagal pareigas) išspręsdamas ginčą iš esmės, o ne dėl tariamų procesinių neatitikimų nutraukti bylą.  

22.       Trečiasis asmuo UAB „ESE BALTIJA“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės UAB „TIS LT“ kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                       Ieškovės ieškinio reikalavimai nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių – panaikinus atsakovės sprendimą, kuriuo atmesta tiekėjos pretenzija, nepasikeistų ieškovės subjektinės teisės ir pareigos. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis. Sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, o tik užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą.

22.2.                       Galimybė reikšti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos įpareigojimo vykdyti procedūras pagal VPĮ reikalavimus nėra nustatyta, nuo tokio bendro pobūdžio nurodymo atsakovei laikytis VPĮ reikalavimų ieškovės teisės ir pareigos Pirkime niekaip nepasikeistų. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas neturi teisės nustatyti, kokių teisinių padarinių siekia ieškovė, ir suformuluoti už ją ieškinio reikalavimus, kurie galėtų būti nagrinėjami teisme.

22.3.                       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 pateiktais išaiškinimais tik papildomai atkreipė dėmesį į situaciją, kai ieškinyje yra pareiškiamas atskiras savarankiškas reikalavimas ir materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, ir nurodė, kad tokiu atveju byla nutraukiama tik dėl materialinių teisinių padarinių nesukeliančio reikalavimo, tačiau toks išaiškinimas jokiu būdu nereiškia, kad tuo atveju, jei atskiro savarankiško reikalavimo nėra, byla negali būti nutraukiama. 

22.4.                       Byloje nėra pagrindo ginčą nagrinėti ex officio. Teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas nėra akivaizdus. Šioje byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovė akivaizdžiai pažeidė VPĮ nuostatas.

22.5.                       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylos nutraukimas reiškia, kad ginčas iš esmės nesprendžiamas ir dėl jo nepriimamas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šalių pateiktų įrodymų, susijusių su atsakovės ginčijamų sprendimų teisėtumu, nenagrinėjo ginčo iš esmės. Dėl to trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams byloje iš viso negalėjo būti nustatoma, nes ieškovė nepareiškė jokių reikalavimų dėl sprendimo, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu reikalavimus, panaikinimo.

22.6.                       Apeliacinis teismas motyvavo savo nutartį tiek, kiek reikia priimant sprendimą dėl bylos nutraukimo, t. y. teismas išanalizavo ieškovės ieškinio reikalavimus ir nustatė, kad nė vienas iš reikalavimų negali sukelti jokių materialinių teisinių padarinių ieškovei. Teismas taip pat analizavo klausimą, ar yra pagrindas teismui ex officio spręsti dėl ieškovės nepateiktų reikalavimų tenkinimo ar atmetimo. Byloje trečiasis asmuo pateikė ne vieną įrodymą, kad jis tinkamai įrodė, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu bus pateiktas konteineris su visus reikalavimus atitinkančia dangčio konstrukcija, todėl jokių perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių teismas turėtų ex officio nagrinėti situaciją, nebuvo galima nustatyti. Kadangi ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesines teises, nesinaudoja kitomis jai prieinamomis gynybos priemonėmis, todėl jai turi tekti neigiami su tuo susiję padariniai.  

23.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės UAB „TIS LT“ kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                       Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nustatančią, jog ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, todėl bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti turi būti nutraukiama. Ieškovės samprotavimai apie pagrindinius ir nepagrindinius reikalavimus ir ieškinio reikalavimų dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo priskyrimo nepagrindiniams reikalavimams nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovės sprendimai Pirkime atitiko VPĮ 25 straipsnio 5 dalies normos reikalavimus. Nurodyta, kad tiekėjams nėra draudžiama siūlyti nepagamintas prekes, jei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, įsipareigoja užtikrinti prekės pagaminimą ir pristatymą, nepriklausomai nuo jų materializavimo laipsnio pasiūlymo pateikimo metu.

23.2.                       Trečiasis asmuo UAB „ESE BALTIJA“ savo pasiūlymo atitiktį perkančiosios organizacijos nustatytiems techniniams reikalavimams įrodinėjo jam prieinamomis ir atsakovei priimtinomis priemonėmis. Atsakovė, prašydama trečiojo asmens pateikti konteinerio pavyzdį, siekė įsitikinti šios tiekėjos sugebėjimu pateikti Techninėje specifikacijoje antžeminius ir pusiau požeminius atliekų surinkimo konteinerius. Perkančioji organizacija nereikalavo iš tiekėjų pateikti konteinerio pavyzdžio, identiško tiekėjo teiktinam konteineriui po Pirkimo sutarties pasirašymo. Trečiasis asmuo pagrindė, jog apžiūrai pristatytas atsakovei standartinis konteinerio variantas, tuo tarpu Pasiūlyme siūlomas konteinerio modelis yra su naujai sukurta dangčio konstrukcija, kuri bus pradėta gaminti nuo 2018 m. Taigi trečiasis asmuo pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė ateityje pagaminsimo inovatyvaus produkto pasiūlymą, kuris būtų įgyvendintas sudarius Pirkimo sutartį. Atsakovei pakako trečiojo asmens pateikto pasiūlymo, pateikto standartinio konteinerio varianto ir leistinų trečiojo asmens paaiškinimų bei rašytinių įrodymų (dangčio konstrukcijos vizualizacijos brėžinio, gamintojo patvirtinimo), kad ji įsitikintų šios tiekėjos gebėjimu įvykdyti 1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos sąlygas.

23.3.                       Atsakovės reikalavimas pateikti konteinerio pavyzdį turi būti laikomas reikalavimu, keliamu tiekėjo kvalifikacijai, nes tiek VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 11 punkte, tiek Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 21.10 punkte reikalavimas pateikti prekių pavyzdžius priskiriamas kvalifikacijos reikalavimui (įrodymui), o ne techninės specifikacijos reikalavimui. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės perkančiajai organizacijai teikti papildomų savo paaiškinimų (patikslinimų) dėl konteinerio pavyzdžio. Pagal teisinį reguliavimą, jei perkančiajai organizacijai kyla klausimų dėl tiekėjo kvalifikacijos, ji turi teisę ir pareigą kreiptis į tiekėją dėl duomenų papildymo (patikslinimo).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl tam tikrų peržiūros procedūros aspektų ir šios bylos nagrinėjimo ribų

 

24.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras organizavo viešąjį pirkimą „Konteinerių konteinerinėms aikštelėms pirkimas Komunalinių atliekų infrastruktūros plėtra Alytaus regione projektui“, jis buvo dalijamas į dalis.

25.       Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija dėl UAB „ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, tiek dėl Pirkimo 1-osios, tiek dėl 2-osios dalies. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį, kuria buvo prašoma panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo ieškovės pretenzija buvo netenkinta dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams dėl Pirkimo 2-osios dalies. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, nes šalys dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo neteikė.

26.       CPK 353 straipsnyje reglamentuojamos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasacijos dalyką šioje byloje sudaro ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės UAB ,,TIS LT“ pretenzija dėl UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymo dėl Pirkimo 1-osios dalies atitikties Techninės specifikacijos 3.4. lentelės 8.3 punkto reikalavimams ir įpareigoti vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka.

27.       Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į neracionalų ginčo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, kai iš esmės dėl to paties Pirkimo tarp tų pačių šalių to paties ginčo elementai nagrinėti dviejuose atskiruose procesuose. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė inicijavo peržiūros procedūrą dėl Pirkimo 1-osios ir 2-osios dalių. Jos pretenzija dėl Pirkimo 1-osios dalies buvo atmesta, o dėl 2-osios dalies – iš esmės patenkinta. Ieškovė padavė ieškinį teismui dėl abiejų Pirkimo dalių rezultatų, tačiau, kaip pažymėta, pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl Pirkimo 2-osios dalies. Šis sprendimas pagrįstas aplinkybe, kad tuo pačiu metu dėl Pirkimo 2-osios dalies buvo nagrinėjamas ginčas tame pačiame Kauno apygardos teisme, nes, patenkinus ieškovės pretenziją, naują peržiūros procedūrą inicijavo trečiasis asmuo.

28.       Kasacinis teismas dėl kaip nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos konstatavo proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų pažeidimą; sprendė, kad tokia procesinė situacija gali daryti įtaką teisingam bylos nagrinėjimui, taip pat procesinio sprendimo turiniui, inter alia (be kita ko), teismui sprendžiant dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių (pvz., alternatyviosios sankcijos pobūdžio ir apimties); dėl to tais atvejais, kai iš byloje esančių dokumentų yra pagrindas manyti, kad dėl to paties pirkimo sąlygų ir procedūrų tuo pačiu metu gali vykti ir kiti teisminiai ginčai, teismas turėtų būti iniciatyvus ir tokias aplinkybes patikrinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei, nustatęs tokių ginčų egzistavimą, svarstyti bylų sujungimo klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015).

29.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos nagrinėjimo šiame teisme metu ieškovė nebuvo suinteresuota Pirkimo 2-osios dalies rezultatu, nes jos pretenzija buvo patenkinta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujo ginčo nagrinėjimas kitame procese per se (savaime) reiškia, jog Pirkimo 2-osios dalies rezultatai buvo negalutiniai, todėl ieškovė neprarado suinteresuotumo šiuo aspektu. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei ginčo nagrinėjimas dėl Pirkimo 2-osios dalies nesukels materialinių teisinių padarinių, juolab kad po dviejų mėnesių, t. y. 2018 m. gegužės 7 d., Kauno apygardos teismas trečiojo asmens ieškinį iš esmės patenkino (taigi pripažino ieškovės teiktos pretenzijos nepagrįstumą).

30.       Pažymėtina, kad vieno ginčo nagrinėjimas atskiruose procesuose galėjo lemti skirtingą šalių nesutarimo teisinį vertinimą. Ieškovė UAB „TIS LT“ kvestionavo perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą dėl Pirkimo 1-osios ir 2-osios dalių rezultatų, inter alia, dėl trečiojo asmens pateiktų konteinerių pavyzdžių atitikties Pirkimo sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius (esant nesujungtoms byloms) iš esmės priėmė skirtingus sprendimus, nes patenkino konkurentų ieškinius pagal vieni kitiems prieštaraujančius argumentus. Kita vertus, kasacinis teismas (kaip ir kiti teismai) negali spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, dėl kurio teismas priėmė sprendimą kitame procese, ne todėl, jog tai – fakto klausimas, o dėl to, kad neįmanoma, nepažeidžiant šio sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, šio klausimo nagrinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).

31.       Kadangi ginčo Pirkimas paskelbtas 2017 m. balandžio 18 d., todėl bylai nagrinėti taikoma iki 2017 m. liepos 1d. galiojusi VPĮ redakcija, t. y. 2015 m. birželio 23 d. redakcija.

 

Dėl tiekėjo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir tiekėjo reikalavimo pobūdžio

 

32.       Nagrinėjamoje byloje ieškinyje ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija dėl trečiojo asmens pasiūlymo 1-ajai Pirkimo daliai atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą nagrinėjo ir sprendė, kad trečiojo asmens siūlomas gaminys neatitiko 1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 8.3 punkto reikalavimų, ir motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, jog perkančioji organizacija privalo dėl šio dalyvio pateikto pasiūlymo priimti atitinkamą sprendimą ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar trečiojo asmens siūlomas gaminys atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, nesprendė iš esmės, o dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdžio ir jo galimybės būti nagrinėjimo dalyku teisme bylos dalį nutraukė.

33.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės ieškinio reikalavimą, taip apribodamas jos teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Ieškovė, reikšdama ieškinį, realiai siekė ne perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo, bet perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygas, panaikinimo.

34.       Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

35.       Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

36.       Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to kyla du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijų pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.

37.       Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

38.       Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

39.       Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

40.       Kasacinio teismo konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė, teikdama 2017 m. gruodžio 1 d. pretenziją „Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime Nr. 186012“, atsakovės, inter alia, prašė panaikinti jos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. S-3081, kuriuo sudaryta Pirkimo 1-osios dalies pasiūlymų eilė bei nustatytas Pirkimo laimėtojas, atmesti tiekėjos UAB „ESE BALTIJA“ pasiūlymą dėl Pirkimo 1-osios dalies, taip pat Pirkimo 1-osios dalies laimėtoja paskelbti ieškovę. Reikšdama ieškinį ieškovė suformulavo savo reikalavimą panaikinti atsakovės, perkančiosios organizacijos, sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija dėl trečiojo asmens pasiūlymo Pirkimo 1-ajai daliai atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams. Ieškovė argumentus teikė dėl tiekėjos UAB „ESE BALTIJA“ pasiūlymo neatitikties Pirkimo 1-osios dalies Techninės specifikacijos reikalavimams, atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose taip pat teikė argumentus dėl tiekėjos UAB „ESE BALTIJA“ pasiūlymo tinkamumo ir atsakovės priimtų sprendimų teisėtumo. Taigi iš esmės šalys viso proceso metu ginčijosi dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms, kartu ir dėl viešojo pirkimo konkurso rezultatų.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 36–40 punktuose pateiktus išaiškinimus, įvertinusi ikiteisminę ginčo stadiją bei teismo procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, daro išvadą, kad ieškovė vis dėlto siekė panaikinti atsakovės sprendimą dėl Pirkimo 1-osios dalies rezultato, tačiau tik pretenzijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) reikalavo panaikinti sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo, pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimų, o ieškinyje atskirai šių reikalavimų nekėlė. Tačiau ieškinys pateikiamas teismui iš esmės dėl to, kad šie ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti ikiteisminėje ginčo stadijoje.

43.        Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši praktika suformuota bylose, kai viešųjų pirkimų ginče yra reiškiamas ne tik reikalavimas dėl pretenzijos atmetimo, bet ir pagrindinis reikalavimas dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo tiekėjos (ieškovės) pretenzija buvo atmesta, ir kitų reikalavimų nenurodė, todėl šiuo konkrečiu atveju pirmiau nurodytos teismų praktikos tiesioginis taikymas iš esmės lemia tiekėjo teisių gynybos veiksmingumo principo pažeidimą, nes perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo tiekėjo pretenzija buvo atmesta, teisinis įvertinimas ieškovei lemia viso, o ne dalies teismo proceso nutraukimą.

45.       Kasacinio teismo konstatuota, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas; perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto (abstrakčiai), bet ir in concreto (konkrečiai, tiksliai), t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks pasiekiamas jų pritaikymo rezultatas; teismai, spręsdami viešųjų pirkimų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

46.       Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia bylai teisingai išnagrinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 27 punktą). 

47.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas šalių ginčą apriboti tik kaip ieškinio dalyku nurodytą atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, ne(per)kvalifikuoti tikrojo šalies tikslo iš esmės ginčyti Pirkimo rezultatą yra pernelyg formalus ir paneigiantis tiekėjos (ieškovės) teisių gynybos veiksmingumo principą. Nagrinėdamas iš dalies panašų šalių ginčą, kai ieškovė tinkamai inicijavo peržiūros procedūrą, bet ne visai tiksliai suformulavo savo reikalavimus ieškinyje, kasacinis teismas konstatavo, kad pagal aktualią jurisprudenciją, pristatytą ir šioje nutartyje, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį ieškovo pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016 26 punktą).

48.       Nekyla abejonių dėl ieškovės suinteresuotumo ginčo Pirkimo 1-ąja dalimi, taip pat dėl tinkamai inicijuotos peržiūros procedūros (pateiktos pretenzijos), todėl iš dalies teisiškai nekorektiškai suformuluotas ieškinio reikalavimas neturėtų jai lemti pačių griežčiausių padarinių, juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjama byla nepriskiriama prie dispozityviųjų ginčų, o iš procesinių dokumentų buvo aiškus ieškovės tikslas ginčyti Pirkimo 1-osios dalies rezultatus. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pats perkvalifikuoja aptariamą ieškovės reikalavimą į reikalavimą pripažinti neteisėtais Pirkimo 1-osios dalies rezultatus, t. y. panaikinti atsakovės 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo sudaryta 1-osios Pirkimo dalies pasiūlymo eilė bei nustatytas Pirkimo laimėtojas.

49.       Sutiktina su ieškove, kad ginčijamu procesiniu sprendimu de facto (faktiškai) jos nenaudai galutinai išspręstas šalių ginčas. Pažymėtina, kad, nutraukus procesą, naujame, tikėtina (jei atsakovė ir (ar) trečiasis asmuo pareikalautų), jos reikalavimai būtų atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Kita vertus, jei tokių kliūčių ieškovei ir nekiltų, neracionalu, užuot nagrinėjamame procese teismui perkvalifikavus ieškovės reikalavimą, jį nutraukti ir pakartotinai spręsti iš esmės tą patį ginčą, tik ieškovei tinkamiau įgyvendinant savo procesines teises. Kaip nurodyta pirmiau, priešingi apeliacinės instancijos teismo veiksmai nagrinėjamu atveju laikyti pernelyg formaliais.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

50.       Kadangi apeliaciniame procese iš esmės nespręsta dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su Pirkimo 1-ąja dalimi, pagrįstumo, vertinant, kad jis negali būti nagrinėjimo dalykas teisme, šią bylos dalį nutraukiant, todėl laikytina, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė iš esmės dėl šios bylos dalies. Dėl to, remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis nutraukta civilinė byla dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir netenkinta ieškovės UAB ,,TIS LT“ pretenzija dėl UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties Pirkimo 1-osios dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 8.3 punkto reikalavimams bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintinos ir grąžintinos apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

51.       Apeliacinės instancijos teismas ieškinio reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka taip pat vertino kaip nenagrinėtiną teisme ir šią bylos dalį nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu.

52.       Atsižvelgiant į nutarties 48 punkto išaiškinimą, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymo eilė ir nustatytas pirkimo laimėtojas, taip pat prašė įpareigoti perkančiąją organizaciją vertinti dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka. Pastarasis ieškovės prašymas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu, yra perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų padarinys, t. y. jeigu būtų nustatyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, tai ginčo šalys būtų grąžintos į atitinkamą viešojo pirkimo procedūrų stadiją – dalyvių pasiūlymų vertinimą.

53.       Kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 57 punkte konstatavo, kad viešojo pirkimo procedūras teismas gali tik sustabdyti ar nutraukti, bet negali jų grąžinti, nes šios neperduotinas objektas; pagal ankstesniąją kasacinio teismo praktiką, pasisakant dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, buvo sprendžiama ginčo šalis grąžinti į atitinkamą viešojo pirkimo procedūrų stadiją; toks taip pat iš dalies teisiškai nekorektiškas nurodymas iš esmės reiškė perkančiųjų organizacijų įpareigojimą iš naujo atlikti atitinkamus pasiūlymų vertinimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus VPĮ nustatyta tvarka gali būti bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl šio ieškovės reikalavimo ir ši bylos dalis taip pat grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).  

54.       Nors teisėjų kolegija atskirai nesprendžia dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismui atskirai pažymi kai kuriuos kasacinio teismo praktikos, kuri galbūt galėtų būti reikšminga iš naujo sprendžiant šalių ginčą, aspektus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 70 punktą):

54.1.                       Pirma, tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato, jog tiekėjai turės pademonstruoti siūlomo pirkimo objekto savybes, jo veikimą ar pan., šioje demonstracijoje gauti duomenys yra svarbūs vertinant siūlomo pirkimo objekto atitiktį techninėje specifikacijoje iškeltiems reikalavimams; tokiu atveju perkančioji organizacija privalo atsižvelgti ne tik į popierinę ar elektroninę pasiūlymo versiją, bet ir į faktinius demonstravimo metu surinktus duomenis, o šią visą informaciją vertinti kartu; dėl to vienintelė aplinkybė, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, nėra pakankama tam, kad jis būtų vertinamas su kitais, siekiant išrinkti laimėtoją, jei pirkimo objekto demonstravimo metu nustatomos anksčiau tiekėjo nedeklaruotos neatitiktys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2013).

54.2.                       Antra, pažymėtina kasacinio teismo praktika, kuria pripažinta tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms siūlyti prieš tai nepagamintų (ar į rinką dar neišleistų) prekių; tokia tiekėjų galimybė priklauso nuo pirkimo sąlygų, ypač kai jose nėra jokių konkrečių nuostatų; vis dėlto tai savaime neriboja perkančiųjų organizacijų reikalauti, kad pirkimo procedūrose būtų siūlomos jau pagamintos ir (ar) išbandytos, patikrintos prekės; dėl to kai viešo pirkimo sąlygose tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama pateikti pagamintą (sukomplektuotą) prekę, tiekėjų pasiūlymai turi jas atitikti galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.3.                       Trečia, pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtas viešojo konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu; tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 79 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55.        Dėl pastarojo kasacinio teismo praktikos aspekto atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad ji ir Pirkimo laimėtojas trečiasis asmuo 2018 m. birželio 29 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šalių ginčą, spręstų ieškovės ieškinį tenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, jis taip pat turėtų ex officio spręsti dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ar kitų neigiamų padarinių jos šalims.

56.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

57.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarties dalis, kuriomis nutraukta civilinė byla dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės UAB ,,TIS LT“ pretenzija dėl UAB ,,ESE BALTIJA“ pasiūlymo atitikties 1-osios Pirkimo dalies Techninės specifikacijos 3.4 lentelės 8.3 punkto reikalavimams, dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą vertinti viešojo Pirkimo 1-osios dalies dalyvių pasiūlymus įstatymų nustatyta tvarka ir paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų: panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo sudaryta 1-osios Pirkimo dalies pasiūlymo eilė bei nustatytas Pirkimo laimėtojas; įpareigoti atsakovę UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą vertinti viešojo Pirkimo 1-osios dalies dalyvių pasiūlymus įstatymų nustatyta tvarka; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.