Civilinė byla Nr. e3K-3-323-969/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00431-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.4.;

2.6.11.4.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų <>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinio sprendimo prejudicinę galią, atsižvelgiant į galimą viešojo pirkimo ginčo šalių grąžinimą (grįžimą) į prieš pažeidimą buvusią padėtį (ar nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos), ir iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusios žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Vlasava“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – ir perkančioji organizacija) priteisti 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji 2017 m. vasario 6 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, prašydama panaikinti 2017 m. sausio 9 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ viešųjų pirkimų komisijos sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigoti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimo atviro konkurso (toliau – ir Konkursas, Pirkimas). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovės 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. 2017 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė informaciją apie sudarytą naują pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta buvo paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antra – ieškovei.
4. Ieškovės teigimu, remiantis kasacinio teismo praktika, tai, kad Konkurso nugalėtoja neteisėtai buvo pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, atima galimybę tokią dalyvę grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokios tiekėjos perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015). Jeigu atsakovė būtų vadovavusis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), bendraisiais teisės principais ir Konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, nes Konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais prisiėmė riziką dėl ieškovės patirtos 107 100 Eur žalos (sutarties trukmė – 84 mėnesiai; vienų metų planuojamos pajamos – 364 000 Eur, sąnaudos – 346 000 Eur, pelnas – 18 000 Eur, o per visą sutarties galiojimo laikotarpį – 126 000 Eur (18 000 Eur x 7 m. = 126 000 Eur), atskaičius 15 proc. pelno mokestį nuo nurodytos sumos, žalos dydis per sutarties trukmę sudaro 107 100 Eur), kurią ir prašo atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
6. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo 28 punkte nurodė, jog pagal Konkurso sąlygų reikalavimus kiekviena priedo Nr. 7 eilutė privalėjo būti užpildyta, todėl negalėjo būti nurodyta nulinė vertė arba kad 100 proc. finansuojama iš kitų įmonės vykdomų veiklų. Teikdama pasiūlymą, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priede Nr. 7 net vienuolikoje eilučių įrašė nulinę vertę, todėl teismas sprendė, kad perkančioji organizacija negalėjo pripažinti šio priedo užpildytu tinkamai ir kartu pripažinti, jog tiekėja atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus.
7. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 6 d. sprendime perkančioji organizacija nebuvo įpareigota pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymo iš Konkurso, todėl sprendė, kad atsakovė pagrįstai naujos pasiūlymų eilės sudarymo procedūrų metu paprašė tiekėjų UAB „Vlasava“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Sodų autobusai“ pateikti savo pasiūlymų paaiškinimus ir vertino visų tiekėjų pasiūlymus. Teismas nenustatė, kad atsakovė, iš naujo vertindama pasiūlymus, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, ir sprendė, jog, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.
8. Įvertinęs ieškovės minimos kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-437-690/2015 nutartyje nurodytas aplinkybes, kuriomis, siekdama pagrįsti savo poziciją, remiasi ieškovė, ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl sprendė, kad minėta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo vadovautis.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nurodė, kad ginčui taikytina VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 7 dalys).
11. Kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo formuojama teismų praktika dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015), sprendė, kad ieškovei, siekiančiai prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti pastarosios neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.
12. Kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino atsakovės 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“; įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę; nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 25 d. sprendimus Nr. S5-52 ir Nr. S5-53, kuriais atmesta ieškovės 2017 m. sausio 23 d. pretenzija. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. Kolegijos vertinimu, šiuo Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo apgintos pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovė galėjo ir toliau dalyvavo Pirkimo procese.
13. Pirmiau nurodytam sprendimui įsiteisėjus, buvo pradėta naujos pasiūlymų eilės sudarymo procedūra, sudaryta nauja pasiūlymų eilė, joje pirma vieta skirta trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antroji – ieškovei. 2017 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo. 2017 m. birželio 15 d. perkančiosios organizacijos sprendimu pretenzija atmesta, nuspręsta kviesti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutarties. Nors ieškovė teigia, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, Konkurso nugalėtoja neteisėtai pripažinus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ nėra pagrindo tokią dalyvę grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, tačiau, atmetus jos pretenziją, nesikreipė į teismą ir neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo sudaryta nauja pasiūlymų eilė ir Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai sudarant naują pasiūlymų eilę po Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo (žr. šios nutarties 12 punktą) konstatuoti nebuvo.
14. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima, todėl, kolegijos vertinimu, kitos civilinės atsakomybės sąlygos tampa nereikšmingos ir dėl jų egzistavimo nepasisakytina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015). Kadangi šios nutarties 12 punkte minimu sprendimu buvo nustatyti atsakovės ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ neteisėti veiksmai, todėl pastaroji turėjo būti pašalinta iš Konkurso sudarant naują pasiūlymų įvertinimo eilę, o ne grąžinta į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Šioje teisinėje situacijoje perkančioji organizacija turėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymą atmesti. Pakartotinai pateiktame pasiūlyme laimėtoja nurodė, kad bendrovė pasiryžusi dirbti visus metus gaudama 31 Eur pelną (Konkurso sąlygų 7 priedas), ekonominio turinio prasme tai planuojamas darbas be pelno, taigi vien dėl tokio rodiklio pateikimo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ negalėjo būti pripažinta laimėtoja. Iš esmės pastaroji atkartojo tuos pačius pažeidimus, dėl kurių neteisėtumo pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendime nurodydamas, kad perkančioji organizacija priede Nr. 7 pateikė lentelę su 39 eilutėmis, kurias tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, privalėjo užpildyti. Perkančiosios organizacijos buvo nurodyta, kad priedas, kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų reikalavimų, bus laikomas užpildytu netinkamai, jei kurioje nors lentelės sudedamojoje dalyje bus nurodyta nulinė vertė arba kad 100 proc. finansuojama iš kitų įmonės vykdomų veiklų.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad „nors ieškovė teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką Konkurso nugalėtoja neteisėtai pripažinus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ nėra pagrindo tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, tačiau, atmetus jos pretenziją, nesikreipė į teismą ir neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo sudaryta nauja pasiūlymų eilė ir Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, teisėtumo ir pagrįstumo; taigi atsakovės neteisėti veiksmai sudarant naują pasiūlymų eilę po Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo konstatuoti nebuvo“. Ši teismo išvada prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui. Atsakovės ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu (žr. šios nutarties 12 punktą), šio ieškovė ginčyti neturėjo galimybės – negalėjo reikšti tapataus ieškinio.
3. Teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas. Teismas neatsakė į apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, neištaisė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytų tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Pirmiau minėta, kad atsakovės ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, todėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ turėjo būti pašalinta iš Konkurso ir sudarant naują pasiūlymų įvertinimo eilę. Priežastinis ryšys – ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Tik dėl atsakovės kaltės sutartis nepagrįstai sudaryta su kitu subjektu, o ieškovė prarado galimybę gauti pajamas, kurias būtų gavusi, jei su ja, kaip su vienintele Konkurso sąlygas atitinkančia tiekėja, būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis.
4. Teismas netinkamai taikė ieškovės pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą, užtikrinantį prieinamus ir efektyvius jos teisių gynybos mechanizmus, realią galimybę jais pasinaudoti, ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu suteikė atsakovei teisę ir pareigą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Šiuo sprendimu teismas nusprendė panaikinti atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“; įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę; nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 25 d. sprendimus Nr. S5-52 ir S5-53, kuriais atmesta ieškovės 2017 m. sausio 23 d. pretenzija; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsakovė, atsižvelgdama į teismo įpareigojimą, pradėjo naujos pasiūlymų eilės sudarymo procedūras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje ieškovė reiškė savarankišką reikalavimą įpareigoti pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš Konkurso. Pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo sprendimo rezoliucinėje dalyje netenkino, todėl UAB „Vlasava“ nepagrįstai teigia, kad naujai sudaryta eilė paneigia teismo sprendimo privalomumą. VPĮ imperatyviai įpareigoja perkančiąją organizaciją kreiptis į tiekėją dėl pateiktų duomenų paaiškinimo apie tiekėjo kvalifikaciją, jeigu tiekėjas pateikė neišsamius duomenis (VPĮ 32, 39 straipsniai). Iš naujo vertinant pasiūlymus, visiems Konkurso dalyviams buvo suteiktos lygios galimybės teikti savo paaiškinimus ir pasiūlymus. Perkančioji organizacija, vykdydama teismo sprendimą ir siekdama išsiaiškinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ kartu su pasiūlymu pateiktame paaiškinime Konkurso sąlygų nurodytus duomenis ir jų atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, papildomai kreipėsi į tiekėją, prašydama paaiškinti visose plano eilutėse pateiktus skaičius, įskaitant ir nuliniu skaičiumi išreikštas sumas. Tik įvertinusi tiekėjos paaiškinimus dėl plane nurodytų skaičių ir tiekėjos pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, perkančiosios organizacijos komisija nusprendė, kad tiekėjos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, ir šio sprendimo pagrindu buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš Konkurso, tačiau ieškovė priimto sprendimo neskundė, nesikreipė dėl jo išaiškinimo. Dalyvaudama iš naujo sudarant pasiūlymų eilę ir neskųsdama perkančiosios organizacijos veiksmų, ieškovė netiesiogiai pripažino šių veiksmų teisėtumą. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė neturėjo galimybės kreiptis į teismą ir ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė ir Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Toks reikalavimas nebūtų buvęs tapatus ankstesniam ieškovės ieškiniui jau vien dėl to, kad būtų buvęs kitas skundo objektas.
2. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo, ieškovės įvardintos žalos ir priežastinio ryšio tarp jų. Ieškinio tenkinimas iš esmės reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą, nes naudodama savo turimus resursus ji turi galimybes vykdyti veiklą teikdama keleivių pervežimo paslaugas ir taip gauti pajamų. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos negautos pajamos grindžiamos tik hipotetiniais jos pačios skaičiavimais. Ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo kviesti trečiąjį asmenį atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutarties, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ji būtų laimėjusi Konkursą dėl savo pasiūlytų sąlygų.
3. Skundžiama teismo nutartis atitinka CPK 270, 331 straipsnių reikalavimus, nes joje pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė, o tai, kad ieškovė turi kitokią poziciją dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, savaime nereiškia, jog skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo viešojo pirkimo ginčo šalys grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, privalomumo ir prejudicinės galios

17. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia norma įtvirtinta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
18. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo taikymo padarinys – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Šio pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu byloje asmeniu, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
19. Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Vykdant teismo sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017, 45 punktas).
20. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtas, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas; konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y., pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų; šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį; jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
21. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, aktualus Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1027-163/2017, kuriuo atsakovės 2017 m. sausio 9 d. sprendimas sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ buvo panaikintas, o atsakovė įpareigota iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, teisinių pasekmių vertinimas. Nurodytame teismo sprendime, be kita ko, konstatuota, kad:
1. tiek atsakovės, tiek konkurso laimėtojos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ formalūs veiksmai, kuriais realiai nebuvo siekiama patikrinti (pagrįsti) tiekėjo siūlomos kainos realumo, negali būti vertinami kaip atitinkantys VPĮ 40 straipsnio nuostatas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (sprendimo 34 punktas);
2. pagal konkurso sąlygų reikalavimus kiekviena priedo Nr. 7 eilutė privalėjo būti užpildyta ir negalėjo būti nurodyta nulinė vertė arba 100 procentų finansavimas iš kitų įmonės vykdomų veiklų. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, teikdama pasiūlymą, priede Nr. 7 net 11 eilučių įrašė nulinę vertę, todėl perkančioji organizacija, kuri privalo griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų, negalėjo pripažinti šio priedo užpildytu tinkamai, taip pat pripažinti, kad tiekėja atitinka konkurso sąlygų reikalavimus, ir turėjo pašalinti tiekėją iš pirkimo (sprendimo 28 punktas).
22. Bylą nagrinėję teismai, iš esmės remdamiesi tuo, kad pirmiau nurodytu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu nebuvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš atviro konkurso, nepripažino neteisėtais atsakovės veiksmų, atliktų po šio sprendimo įsiteisėjimo, t. y. atlikto visų tiekėjų, įskaitant UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, pasiūlymų pakartotinio vertinimo ir šio vertinimo pagrindu priimto sprendimo dėl naujos pasiūlymų eilės, kurioje pirmoji vieta skirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymui, sudarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimas yra teisiškai nepagrįstas.
23. Pirma, įsigaliojus Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimui atsakovė, spręsdama dėl naujos laimėtojų eilės sudarymo, turėjo vadovautis VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina (derybų atveju – galutinė kaina) yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą (derybų atveju – galutinę kainą), o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos (derybų atveju – galutinės kainos) pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame teismo sprendime tiek atsakovės, tiek konkurso laimėtojos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ formalūs veiksmai, kuriais realiai nebuvo siekiama patikrinti (pagrįsti) tiekėjos siūlomos kainos realumo, buvo įvertinti kaip neatitinkantys VPĮ 40 straipsnio nuostatų dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai atlikti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos vertinimo procedūros pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad šis pasiūlymas turėjo būti atmestas, be kita ko, tuo pagrindu, kad, kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, dalyvis nepateikė tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų.
24. Antra, bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį vertino atskirai nuo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje, kaip minėta, yra aiškiai nurodyta, jog atsakovė negalėjo pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymo priedo užpildytu tinkamai, taip pat pripažinti, kad tiekėja atitinka konkurso sąlygų reikalavimus, ir turėjo pašalinti tiekėją iš pirkimo. Tokia teismo išvada, atsižvelgiant į teismo sprendimo prejudicinę galią ir teismo sprendimo, kaip vientiso dokumento, koncepciją, reiškia, kad  vykdydama teismo įpareigojimą iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę atsakovė neturėjo teisės antrą kartą vykdomų pasiūlymų eilės sudarymo procedūrų metu prašyti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pateikti savo pasiūlymo paaiškinimą, bet privalėjo atmesti šį pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
25. Dėl šios nutarties 22, 23 punktuose pateikto kasacinio teismo aiškinimo taip pat pažymėtina, kad perkančioji organizacija negalėjo iš naujo vertinti pirminio laimėtojo pasiūlymo, nes tai neatitiktų grąžinimo (grįžimo) į pirminę padėtį doktrinos, suformuotos kasacinio teismo praktikos (šios nutarties 20 punktas). Kaip nurodyta pirmiau, jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti.
26. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nors Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš atviro konkurso nebuvo patenkintas, šis reikalavimas nebuvo atmestas – t. y. teismas įpareigojo atsakovę VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, nors tokio reikalavimo minėtoje byloje ieškovė apskritai nebuvo pareiškusi. Tokį teismo apsisprendimą nulėmę motyvai nurodyti sprendimo 35 punkte – t. y. kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką sprendimas grąžinti ginčo šalis į atitinkamą viešojo pirkimo procedūrų stadiją laikytinas iš dalies teisiškai nekorektišku, jis iš esmės reiškė perkančiųjų organizacijų įpareigojimą iš naujo atlikti atitinkamus pasiūlymų vertinimo veiksmus, naujoje teismų praktikoje perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigojamos pakartotinai atlikti tam tikrus ginčo konkretų išsprendimą teisme įgyvendinančius veiksmus, todėl atsakovė įpareigotina iš naujo sudaryti laimėtojų eilę. Taigi, teismas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš atviro konkurso prilygino reikalavimui grąžinti ginčo šalis į atitinkamą viešojo pirkimo procedūrų stadiją, todėl pritaikė kitą pažeistų teisių gynimo būdą – įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti laimėtojų eilę.
27. Šiuo aspektu teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą spręsdamas šalių ginčą dėl atsakovės veiksmų viešojo pirkimo procedūroje teisėtumo, iš dalies neteisingai interpretavo kasacinio teismo praktiką dėl perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų padarinių bei jų ir teismų kompetencijų atskyrimo. Kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 konstatavo, kad viešojo pirkimo procedūras teismas gali tik sustabdyti ar nutraukti, bet negali jų grąžinti, nes šios neperduotinas objektas; pagal ankstesniąją kasacinio teismo praktiką, pasisakant dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, buvo sprendžiama ginčo šalis grąžinti į atitinkamą viešojo pirkimo procedūrų stadiją; toks taip pat iš dalies teisiškai nekorektiškas nurodymas iš esmės reiškė perkančiųjų organizacijų įpareigojimą iš naujo atlikti atitinkamus pasiūlymų vertinimo veiksmus.
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. byloje buvo spręstas ginčas, kai perkančioji organizacija atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jo kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento įgyties užsienio valstybėje momento, tačiau nevertino nei šio dokumento turinio, nei pasiūlymo siaurąja prasme. Dėl to tąkart kasacinis teismas įpareigojo perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.
29. Kasacinio teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo spręsta kita situacija, teismas pats iš esmės įvertino tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms. Dėl to teismas turėjo teisę ne tik patenkinti ieškovės reikalavimą, bet ir papildomai spręsti dėl kitų su pirkimo procedūromis susijusių aspektų. Šiuo aspektu kasacinio teismo konstatuota, kad neturi būti suabsoliutinta ankstesnė teismų praktika visus sprendimus paliekant išimtinai perkančiajai organizacijai, juolab kad dėl to gali papildomai kilti ginčų, panašių į nesutarimą nagrinėjamoje byloje; be to, tai grėstų VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisių gynybos priemonės – perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimas ar pakeitimas – effet utile (praktinis efektyvumas, veiksmingumas) pažeidimu; ankstesnė kasacinio teismo praktika iš esmės buvo formuota dėl dažnai pasitaikančių tiekėjų reikalavimų jų pasiūlymus pripažinti laimėjusiais; neracionalu tenkinti tiekėjo reikalavimą dėl jo pripažinimo laimėtoju, tačiau tai nereiškia, kad peržiūros institucija neturi teisės dėl perkančiosios organizacijos kompetencijos, įtvirtintos VPĮ, tenkinti tam tikrų ieškovų (tiekėjų) reikalavimų ar savo iniciatyva dėl to spręsti (CPK 4238 straipsnis), ypač tais atvejais, kai tam tikrų tiekėjų grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį negalimas, nes perkančioji organizacija, remdamasi teismo sprendimu, turės priimti sprendimą jo (jų) pasiūlymą (-us) atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus teismo sprendimas, kuriuo perkančioji organizacija įpareigojama iš naujo sudaryti laimėtojų eilę, iš esmės reiškia, kad visus sprendimus viešųjų pirkimų procedūrose turi priimti pati perkančioji organizacija, vadovaudamasi viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia teismų praktika. Toks teismo įpareigojimas negali būti aiškinamas per plačiai, be kita ko, kaip apimantis perkančiosios organizacijos teisę leisti tiekėjams pataisyti pirkimo sąlygų neatitinkančius pasiūlymus tokiu būdu, kad jie atitiktų šias sąlygas, ir pan.
31. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendime nustatytas įpareigojimas iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę nepaneigė iš VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies bei iš minėto sprendimo 28 ir 34 punktų išplaukiančios VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigos atmesti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymą. Atsakovei to nepadarius, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti jos neteisėtą neveikimą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėjimo

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013). Žinoma, tiekėjas tokia peržiūros procedūra prieš perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procesą gali pasinaudoti (tą ieškovė, siekdama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, atliko), be to, tokie tiekėjų veiksmai palengvina jų procesinę padėtį vėliau sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti nuostolius tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, nesikreipė į teismą ir neginčijo 2017 m. birželio 6 d. atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, kuriuo buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė ir konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (nors, kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, jos pasiūlymas turėjo būti atmestas), teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 22–24 punktuose, negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti jos teisę reikalauti žalos atlyginimo, įrodinėjant atsakovės veiksmų neteisėtumą šioje byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik pastarosios neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Priežastinis ryšys konstatuojamas tik įrodžius, kad jei perkančioji organizacija būtų elgusis teisėtai, su tiekėju būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei dėl to būtų buvusi gauta iš jos kylanti finansinė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).
35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl sprendė, kad civilinė atsakomybė negalima. Dėl kitų civilinės atsakomybės (žalos ir priežastinio ryšio) teismai apskritai nepasisakė.
36. Dėl tiekėjams priteistinos žalos dydžio kasacinio teismo konstatuota, kad tai – fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl kasaciniame procese teismas gali tik patikrinti, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo laikytasi įrodymų vertinimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).
37. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Remiantis CPK 360 straipsniu, byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme
38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams netyrus žalos ir priežastinio ryšio klausimų, o kasaciniam teismui šioje nutartyje teismų išvadą dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo pripažinus teisiškai nepagrįsta, teismų procesiniai sprendimai naikintini, bylą perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.