Civilinė byla Nr. e3K-3-160-469/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00233-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų<...>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ ir trečiojo asmens bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – bendrovė „WTE Wassertechnik GmbH“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių maksimalios viešojo pirkimo kainos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Arginta“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Utenos vandenys“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2017 m. birželio 6 d. rašto Nr. SD-441 1.2, 2.2, 3.2, 4, 5, 6 punktuose nurodytus sprendimus, kuriais jungtinės veiklos partnerių trečiojo asmens bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ (toliau – ir trečiasis asmuo), UAB „Dzūkijos statyba“ ir AB „Montuotojas“ montavimo firmos Alytuje finansinis pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygose keliamus finansinius reikalavimus (1.2 punktas), apskaičiuota, kad bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ finansinio pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijaus dalis – pasiūlymo kaina (C) – yra 40,1 balo (2.2 punktas), o ekonominis naudingumas (S) – 88,4 balo (3.2 punktas), sudaryta pasiūlymų eilė (4 punktas), bendrovė „WTE Wassertechnik GmbH“ su partnerėmis pripažinta laimėjusia (5 punktas) ir pakviesta pasirašyti viešojo pirkimo sutartį ne anksčiau, nei pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo terminas (6 punktas); atmesti jungtinės veiklos partnerių bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“, UAB „Dzūkijos statyba“ ir AB „Montuotojas“ montavimo firmos Alytuje pasiūlymą; pripažinti jungtinės veiklos partneres UAB „Arginta“, UAB „Versina“ ir bendrovę „Huber SE“ viešojo pirkimo laimėtojomis; pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Utenos vandenys“ Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, įformintą 2017 m. birželio 28 d. rašte Nr. SD-507; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis vykdė atvirą konkursą „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau – ir Konkursas). Konkurse pasiūlymus pateikė dvi ūkio subjektų grupės: 1) UAB „Arginta“, UAB „Versina“ ir bendrovė „Huber SE“ (pasiūlymo kaina 12 489 000 Eur be PVM) (toliau pasiūlymuose ir atsakovės rengtuose dokumentuose nurodomos kainos sutrumpintai naudojamos be PVM) ir 2) bendrovė „WTE Wassertechnik GmbH“, UAB „Dzūkijos statyba“ ir AB „Montuotojas“ montavimo firma Alytuje (toliau šių jungtinės veiklos partnerių pasiūlymas sutrumpintai vadinamas pagrindinės partnerės bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ arba trečiojo asmens pasiūlymu) (pasiūlymo kaina 13 997 750 Eur be PVM).
4. Ieškovė 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. SD-441 buvo informuota, kad bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ finansinis pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Konkurso sąlygose keliamus finansinius reikalavimus (1.2 punktas), trečiojo asmens finansinio pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijaus dalis – pasiūlymo kaina (C) – yra 40,1 balo (2.2 punktas), o ekonominis naudingumas (S) – 88,4 balo (3.2 punktas), sudaryta pasiūlymų eilė: 1. Bendrovė „WTE Wassertechnik GmbH“ – 88,4 balo; 2. UAB „Arginta“ – 65,6 balo (4 punktas); bendrovė „WTE Wassertechnik GmbH“ pripažinta Konkurso laimėtoja (5 punktas), nutarta laimėjusią tiekėją kviesti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį ne anksčiau, nei pasibaigs sutarties pasirašymo atidėjimo terminas (6 punktas).
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Konkurso laimėtoja pripažino bendrovę, kurios pasiūlymo kaina viršija suplanuotą Konkurso vertę, t. y. bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ su partnerėmis pateikto pasiūlymo kaina 1 375 144,15 Eur viršijo atsakovės interneto puslapyje paskelbtą Konkurso vertę – 12 622 605,85 Eur. Anot ieškovės, atsakovė nenurodė objektyvių ir pagrįstų priežasčių didinti nustatytą Konkurso vertę, nelygino trečiojo asmens pasiūlymo kainos su turimu lėšų kiekiu, todėl pažeidė Konkurso sąlygų 27.14 punktą, kuriame nustatyta, kad, vertindama pasiūlymus, komisija palygina vertinamų pasiūlymų kainas su perkančiosios organizacijos Konkursui turimų lėšų kiekiu. Atsakovė, palyginusi turimų lėšų kiekį su trečiojo asmens pasiūlyta kaina, turėjo jo pasiūlymą atmesti. To nepadariusi, ji pažeidė Konkurso sąlygų 27.14, 29.1.5 punktus ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, 39 straipsnio 7 dalį.
6. Ieškovė pateikė pretenziją, ši buvo atmesta, todėl ji kreipėsi į teismą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės 2017 m. birželio 6 d. sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio tiekėjo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. birželio 28 d. sprendimą; atmetė ieškinio dalį dėl kitų atsakovės 2017 m. birželio 6 d. sprendimų panaikinimo; paliko nenagrinėtą ieškinio dalį dėl trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo ir ieškovės pripažinimo Konkurso laimėtoja; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. kovo 14 d. į CVP IS įkėlė skelbimą apie planuojamą vykdyti pirkimą, skelbime nurodyta, kad 2016 m. II ketvirtyje bus vykdomas atviras konkursas, trukmė – 24 mėn., pirkimo suma – 12 500 000 Eur. Skelbimas apie pirkimą į CVP IS įkeltas 2016 m. rugsėjo 8 d. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog maksimali Konkursui skirta kaina buvo nustatyta, patvirtina ne tik 2016 m. kovo 14 d. skelbimas, bet ir atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. birželio 5 d. pasitarimo protokolas Nr. VŠP17-49, kuriame nurodyta, kad Konkursui planuota maksimali sutarties vertė – 12 500 000 Eur, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. birželio 6 d. pasitarimo protokolas Nr. VŠP17-50, kuriame nutarta kreiptis į įmonės vadovą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyrių dėl papildomo finansavimo projektui įgyvendinti pagal nustatyto laimėtojo (trečiojo asmens) pasiūlytą kainą, kuri viršijo maksimalią kainą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad buvo nurodyta tik preliminari Konkursui skirtų lėšų suma.
9. Teismas sprendė, kad bylos duomenys paneigia tiek atsakovės ir trečiojo asmens, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą, jog maksimali Konkurso kaina nebuvo nustatyta. VPT, pateikdama tokią išvadą, nevertino atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pasitarimuose priimtų sprendimų dėl pasiūlytos kainos, viršijančios nustatytą maksimalią kainą, kuriuose Komisija nurodė, kad 2016 m. balandžio 22 d. paraiškoje Nr. 4-112 nurodyta maksimali planuojamos sudaryti sutarties vertė – 12 500 000 Eur, iš ES struktūrinių fondų skirtas 10 729 214,98 Eur finansavimas, todėl būtina kreiptis dėl papildomo finansavimo gavimo priėmus trečiojo asmens pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad jeigu perkančioji organizacija nebūtų nustačiusi maksimalios kainos, klausimas kreiptis dėl papildomo finansavimo nebūtų buvęs sprendžiamas.
10. Teismas sutiko su ieškove, kad VPT, pateikdama papildomą išvadą dėl kainos paskelbimo 2016 m. kovo 14 d. CVP IS, visiškai nepasisakė, ką reiškia toks paskelbimas, jame nurodytas pirkimo laikas bei objektas ir kodėl tokį skelbimą VPT laiko pirkimų planu. Toks skelbimas teismų praktikoje laikytinas numatomo pirkimo kainos paskelbimu ir perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, į jį privalo atsižvelgti (atsakovė tai ir padarė – Viešųjų pirkimų komisija svarstė šį klausimą ir pati konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina viršija maksimalią Konkursui skirtų lėšų sumą).
11. Teismas pažymėjo, kad VPT nurodė, jog pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija turi galimybę keisti pirkimui skirtų lėšų dydį, tačiau tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam rašytiniam pagrindimui. Dėl to atsakovės Viešųjų pirkimų komisija, 2017 m. birželio 5 d. posėdyje vertindama pasiūlymus ir manydama, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas ekonominiu požiūriu (vertinimu) yra geresnis ir priimtinesnis, tik neatitinka nustatytos maksimalios kainos, turėjo teikti rašytinius pagrindimus dėl kainos didinimo, o ne apsiriboti paaiškinimais apie tai, kad pakito rinkos kainos, tokio tipo projektas Lietuvoje planuojamas vykdyti pirmą kartą ar kad užsienio projektuotojai projektavimo darbus atliks geriau.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. planuojant projektą turėjo būti žinoma, jog jis bus pirmasis Lietuvoje, o jo įvykdymo terminas nukeliamas kelerius metus į priekį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad papildomas finansavimas bus gautas, nepagrindė būtinumo didinti suplanuotą kainą (pateikta tik vienos specialistės nuomonė ir paaiškinimai), nepridėjo neginčytinų įrodymų, kad suplanuotų darbų atlikimo kainos rinkoje yra išaugusios (priešingai, Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. birželio 5 d. posėdyje buvo nurodyta, kad kai kuriose srityse tiekėjų nurodytos išlaidos yra mažesnės, nei planuota (įranga), o kai kuriose – didesnės (įrenginių valdymas ir automatika).
13. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė, pateikdama 2016 m. kovo 14 d. skelbimą, kelia naują reikalavimą, nes pretenzija nebuvo reiškiama dėl pasiūlytos per didelės kainos, palyginti su nurodyta Konkurso dokumentuose. Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas pagal Konkurso sąlygų 27.14, 29.1.4 punktus, nes pasiūlyta kaina viršijo maksimalią Konkursui nustatytą sumą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad, atsakovei ir trečiajam asmeniui pradėjus ginčyti, jog nebuvo paskelbta maksimali Konkurso kaina, ieškovė pateikė įrodymus šiam teiginiui paneigti, nereiškia, kad ieškiniu keliamas naujas reikalavimas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl atsakovės 2017 m. birželio 6 d. rašto Nr. SD-441 1.2, 2.2, 3.2 punktuose nurodytų sprendimų panaikinimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino; kitą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
15. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamai atlikto Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. VŠP17-49 ir jo priedų turinio vertinimo, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir vertino įrodymus.
16. Teisėjų kolegija atmetė trečiojo asmens argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo. Vertindama, ar pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, nes išnagrinėjo ieškovės reikalavimą, grįstą faktiniu pagrindu, kurį sudarančios aplinkybės nebuvo nurodytos nei perkančiajai organizacijai reikštoje pretenzijoje, nei teismui pateiktame ieškinyje, kolegija nustatė, kad tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovė nurodė tapačias faktines aplinkybes, kurių pagrindu prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 3 dalis). Dėl trečiojo asmens argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino proceso šalių lygybės prieš įstatymą ir rungimosi principų įgyvendinimo, pažeidė trečiojo asmens teisę būti išklausytam, kolegija pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo turėjo pakankamai duomenų ir informacijos apie ginčo Konkursą, jo teisės dėl dalyvavimo byloje nebuvo pažeistos.
17. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (šios nutarties 8 punktas), kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės viešųjų pirkimų plano eilutę prilygino išankstiniam skelbimui apie pirkimą. Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad Konkursui skirtų lėšų dydis nebuvo nurodytas Konkurso sąlygose, Konkurso dalyviai neturėjo jokių teisėtų lūkesčių dėl konkrečios maksimalios pasiūlymo kainos ribos, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad kitų tiekėjų pasiūlymai būtų atmesti šiuo pagrindu.
18. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina (13 997 750 Eur) viršijo Konkurso dokumentuose nurodytą kainą (12 500 000 Eur). Kolegija pažymėjo, kad Konkurso dokumentuose nustatyta maksimali pirkimo sutarties kaina yra Konkurso dokumentų reikalavimas, keliamas tiekėjų finansiniams pasiūlymams. Aplinkybė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina viršija nustatytą maksimalią Konkurso kainą, reiškia, jog šis pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentų reikalavimų. Kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismui, kad perkančioji organizacija nepagrindė Konkurso kainos didinimo. Esant išviešintai Konkurso kainai, nepagrįstas Konkurso kainos didinimas vertinant pasiūlymus sudarė nelygias sąlygas ieškovei ir trečiajam asmeniui dalyvauti Konkurse.
19. Kolegija nurodė, kad reikalavimai dėl atsakovės 2017 m. birželio 6 d. rašto Nr. SD-441 1.2, 2.2, 3.2, 4, 5, 6 punktuose išdėstytų sprendimų panaikinimo yra susiję. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina viršijo perkančiosios organizacijos Konkursui skirtą lėšų sumą, todėl atsakovė nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ finansinis pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose keliamus finansinius reikalavimus, bei apskaičiavo šio pasiūlymo ekonominio naudingumo balus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti neteisėtais ir panaikinti visus pirmiau nurodytuose perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 6 d. rašto punktuose išdėstytus sprendimus. Dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl atsakovės 2017 m. birželio 6 d. rašto Nr. SD-441 1.2, 2.2, 3.2 punktuose išdėstytų sprendimų panaikinimo.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai, prisidėjimai prie kasacinių skundų, kiti kasaciniam teismui pateikti duomenys

 

20. Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą bei ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino VPĮ 24 straipsnio 8 dalį ir nepagrįstai Viešųjų pirkimų plano eilutę prilygino išankstiniam skelbimui apie pirkimą, kuris yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Išankstinis skelbimas apie pirkimą – speciali viešųjų pirkimų skelbimų rūšis. Tokie skelbimai, remiantis VPĮ 22 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS, teikiami pagal Europos Komisijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. reglamentu (ES) Nr. 842/2011 patvirtintą formą. Tik nurodytas sąlygas atitinkantis skelbimas laikytinas sudėtine pirkimo dokumentų dalimi.
2. Viešųjų pirkimų planas, remiantis VPĮ, nelaikytinas sudėtine pirkimo dokumentų dalimi. Padarę priešingą išvadą, teismai klaidingai sprendė, kad plane nurodyta Konkurso kaina yra sudėtinė Konkurso dokumentų dalis (privalomas reikalavimas). Apeliacinės instancijos teismas nevertino perkančiosios organizacijos argumentų dėl skirtingo išankstinio skelbimo apie pirkimą ir Viešųjų pirkimų plano teisinės reikšmės ir taip pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai, CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus bei pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti įrodymus (CPK 185 straipsnis).
3. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Konkurso sąlygų 1.4 punkte expressis verbis (tiesiogiai) buvo nustatyta, jog išankstinis skelbimas apie pirkimą nebuvo skelbtas. Teismų padaryta priešinga išvada prieštarauja Konkurso sąlygoms bei pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
4. Nei atsakovės interneto tinklalapyje paskelbtas straipsnis apie Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statybos projektui numatytą preliminarų 12 622 605,86 Eur finansavimą, nei Viešųjų pirkimų plane nurodyta planuojama Konkurso vertė negali būti laikomi Konkurso dokumentų reikalavimu, kuriame nustatyta maksimali pasiūlymo kaina, kurią viršijus tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas. Tokia sąlyga nebuvo nustatyta Konkurso sąlygose, jose nebuvo pateikta nuoroda į tinklalapio straipsnį ar Viešųjų pirkimų planą. Iki pirkimo pradžios skelbiami duomenys nėra pirkimo dokumentai, nes juos paskelbus nepradedamos pirkimo procedūros ir tiekėjai šių duomenų negali ginčyti VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka.
5. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl maksimalios Konkurso kainos padarytos nukrypstant nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) pateiktų išaiškinimų, kad visi reikalavimai tiekėjams turi būti tiesiogiai įtvirtinti pirkimo sąlygose, o ne kituose šaltiniuose, nebent pirkimo sąlygose būtų aiški nuoroda į šiuos duomenis; vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, jog pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta jo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Pizzo, C-27/15).
6. Reikalavimas skelbti viešųjų pirkimų planus įtvirtintas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, o ES teisės aktuose tokia pareiga perkančiosioms organizacijoms nenustatoma, todėl teismų aiškinimas, kuriuo viešųjų pirkimų planai prilyginami sudėtinei pirkimo dokumentų daliai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, juolab tokio aiškinimo pagrindu negali būti atmestas kitos ES valstybės narės tiekėjo, kuris objektyviai nežinojo visų nacionalinio reguliavimo ypatumų, pasiūlymas. Teismų nustatyta pareiga tiekėjams susipažinti ne tik su pirkimo sąlygomis, bet ir su visa perkančiųjų organizacijų tinklalapiuose dedama informacija bei skelbiamais viešųjų pirkimų planais yra neproporcinga ir diskriminuojanti, ypač užsienio tiekėjus.
7. VPĮ nenustatyta, kas yra laikoma per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina, teisės aktuose taip pat nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose įtvirtinti, kokia tiksli kaina yra laikoma per didele ir nepriimtina. Perkančiosios organizacijos pirkimo pradžioje suplanuota pirkimo vertė negali būti laikoma pakankamu per didelės kainos nustatymo įrodymu, jeigu iš tikrųjų ši vertė buvo suplanuota netinkamai; pirkimo vertė gali pasikeisti dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, rinkos kainų pasikeitimo, infliacijos ir pan. Šioje byloje teismai netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl netinkamai suplanuotos Konkurso vertės, dėl jų plačiau nepasisakė. Kvalifikuoti atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos specialistai pateikė išvadą, kad Konkurso laimėtojos kaina yra pagrįsta, o preliminari Konkurso vertė 2014 m. suplanuota netinkamai (remiantis prieš 3 metus atlikta studija, neįtraukus visų reikalingų išlaidų, nepakankamai įvertinus išlaidas projektavimui, esamų inžinerinių tinklų, statinių iškėlimui, nereikalingų statinių nugriovimui).
8. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog Konkurso laimėtojos pasiūlymo kaina nėra per didelė ir yra priimtina perkančiajai organizacijai (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šis sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus trečiojo asmens pasiūlymą, palyginus pasiūlytos kainos sudėtines dalis su planuotomis, atsižvelgus į siūlomą įrangą, technologiją ir planuojamus atlikti darbus, jų kokybę.
9. Teismai nenagrinėjo aplinkybės, kad ieškovės pateikta mažesnė pasiūlymo kaina visiškai nereiškia atsakovei priimtino ir racionalaus pasiūlymo, nes, kainą įvertinus su eksploatavimo išlaidomis, trečiojo asmens pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis. Teismai šį faktą ignoravo, todėl priėmė Konkurso tikslo – įsigyti reikalingus darbus kuo racionaliau – neatitinkančius sprendimus (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis).
10. Teismai neatsižvelgė į atsakovės nurodytą ES struktūrinių fondų lėšų administravimo teisinį reguliavimą, pagal kurį atsakovė, pateikdama paraišką dėl projekto finansavimo, nežinodama rangos darbų kainos, įsipareigojo skolintomis lėšomis padengti tinkamų finansuoti lėšų dalį bei išlaidų dalį, kurių nepadengs projekto finansavimas. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas ir (arba) partneris privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau nei 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (neįskaitant grynųjų pajamų). Dėl to atsakovė Konkurso pradžioje pagrįstai nustatė tik preliminarią Konkurso objekto vertę. Konkurso dokumentuose sąmoningai nebuvo paskelbta maksimali galima Konkurso vertė. Priimdama sprendimą laimėtoju paskelbti didesnės kainos, nei planuota, tačiau ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą pateikusį tiekėją, atsakovė įvertino savo finansines galimybes padengti išlaidų dalį, kurios nepadengs projektui skiriamo finansavimo lėšos.
21. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – palikti nenagrinėtus ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teisme pareikštą reikalavimą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą tuo pagrindu, kad atsakovės Viešųjų pirkimų plane, kuris yra Konkurso dokumentas, buvo nustatyta maksimali Konkurso kaina (jei teismas nenustatys pagrindo šį reikalavimą palikti nenagrinėtą – jį atmesti), ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai tenkino ieškinį konstatavę, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina viršijo atsakovės Viešųjų pirkimų plane nurodytą maksimalią Konkurso kainą, nors šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė nesirėmė nei atsakovei pateiktoje pretenzijoje, nei teismui pateiktame ieškinyje (šiuose dokumentuose buvo teigiama, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina viršijo atsakovės interneto tinklalapyje paskelbtą preliminarią projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą), o pirmąkart ginčo aplinkybes (naują reikalavimo pagrindą) nurodė tik savo dublike. Taigi ieškovės pretenzijos ir ieškinio faktiniai reikalavimo pagrindai aiškiai skyrėsi nuo faktinių reikalavimo pagrindų, nurodytų dublike, rašytiniuose paaiškinimuose ir apeliaciniame skunde.
2. Bylą sprendę teismai pažeidė CPK 4233 straipsnio 3 dalį, 312 straipsnį, nes išaiškino, kad tiekėjas tik ieškinyje privalo savo reikalavimus grįsti tais pagrindais (faktinėmis aplinkybėmis), kuriuos nurodė pretenzijoje, tačiau paskesniuose procesiniuose dokumentuose (pvz., dublike ar rašytiniuose paaiškinimuose) bei apeliaciniame skunde savo ieškinio reikalavimus gali grįsti ir kitais pagrindais (faktinėmis aplinkybėmis) nei tie, kuriais jis grindė savo pretenzijos reikalavimus ir kuriuos nurodė ieškinyje. Šie proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris, be kita ko, ir priimtas peržengus ginčo ribas.
3. Teismai nepagrįstai VPĮ 7 straipsnio 1 dalyje reikalaujamą paskelbti perkančiųjų organizacijų einamaisiais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinę prilygino išankstiniam skelbimui apie numatomus viešuosius pirkimus, o jose nurodytas sumas – maksimalioms viešųjų pirkimų kainoms bei nepateikė tokio savo sprendimo motyvų. Viešųjų pirkimų plano išrašas dėl savo formos bei turinio nėra ir negali būti laikomas išankstiniu skelbimu apie numatomą pirkimą, jis neatitinka 2011 m. rugpjūčio 19 d. Europos Komisijos reglamente (ES) Nr. 842/2011 įtvirtintų išankstinio skelbimo apie numatomą pirkimą reikalavimų, VPĮ 7 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 8 dalyje pateikto pirkimo dokumentų apibrėžimo.
4. Viešųjų pirkimų plano paskelbimu tiekėjai nekviečiami varžytis dėl pirkimo sutarties. Konkurso dokumentuose buvo pažymėta, kad joks išankstinis skelbimas apie numatomą pirkimą nebuvo skelbtas (Konkurso sąlygų 1.4 punktas), taip pat juose nepateikta nuoroda į Viešųjų pirkimų planą, kaip Konkurso dokumentų sudėtinę dalį. Padarydami skundžiamą išvadą, teismai ignoravo VPT 2017 m. rugsėjo 7 d. išvadą, kad viešųjų pirkimų plano išrašas yra viešųjų pirkimų plano dalis, tačiau nelaikytinas pirkimo dokumentu.
5. Teisės aktų nuostatų neatitinkančios teismų išvados formuoja nuo Teisingumo Teismo (pirmiau nurodytas 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Pizzo, C-27/15) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017) išaiškinimų nukrypstančią praktiką, kad bet kokie perkančiųjų organizacijų viešai paskelbti dokumentai gali būti laikomi viešojo pirkimo dokumentais, o viešųjų pirkimų planai ir VPĮ 7 straipsnio 1 dalies pagrindu paskelbtos suvestinės visais atvejais lemia viešojo pirkimo pradžią bei maksimalios viešojo pirkimo kainos įtvirtinimą viešojo pirkimo dokumentuose (net jei perkančioji organizacija nepageidauja jos nustatyti).
6. Viešųjų pirkimų plano išraše nurodyta 12 500 000 Eur suma nėra įvardyta kaip maksimali Konkurso kaina ar numatomo Konkurso vertė, o įvardyta žodžiu „kiekis“. Jokioje teisės normoje neįtvirtina, kad šioje suvestinėje nurodyti duomenys apie kiekį laikomi maksimalia viešojo pirkimo kaina, kurios negalima viršyti. Konkurso dokumentuose taip pat nebuvo nurodyta jokia kaina – nei maksimali, nei preliminari, nebuvo pateikta nuoroda į jokį kitą dokumentą, kuriame tokia kaina būtų nurodyta. Nuspręsdami, kad Viešųjų pirkimų plano išraše nurodyta suma yra maksimali Konkurso kaina, teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 8 dalis), nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiųjų organizacijų diskrecijos skelbti viešojo pirkimo kainą ar jos neskelbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).
7. Išvadą, kad Viešųjų pirkimų plano išraše buvo įtvirtinta maksimali Konkurso kaina, teismai grindė išimtinai netiesioginiais įrodymais – atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. birželio 5 ir 6 d. pasitarimų protokolais Nr. VŠP17-49 ir Nr. VŠP17-50. Šie pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminams sudaryti tiekėjams viešai neatskleisti dokumentai, į kuriuos Konkurso dokumentuose nėra pateikta aiški nuoroda, negali būti laikomi maksimalios Konkurso kainos šaltiniu. Iš perkančiosios organizacijos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos paskelbtos ir kitos viešos informacijos (Viešųjų pirkimų plano išrašo, skelbimo apie Konkursą, perkančiosios organizacijos interneto tinklalapyje 2016 m. lapkričio 24 d. paskelbtos informacijos ir Konkurso sąlygų) tiekėjai žinojo, kad jokia maksimali Konkurso kaina nebuvo nustatyta. Viešųjų pirkimų komisijos pasitarimai vyko po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jų turinys nebuvo ir negalėjo būti žinomas tiekėjams rengiant pasiūlymus, todėl teismai iš pasitarimuose paminėtų Komisijos narių pasisakymų nepagrįstai padarė išvadą, kad Viešųjų pirkimų plano išraše buvo nustatyta maksimali Konkurso kaina.
8. Sąvokos „maksimali viešojo pirkimo kaina“ ir „numatomo viešojo pirkimo vertė“ nėra tapačios ir reiškia skirtingus dalykus. Numatomo pirkimo vertė yra skirta ne viešai paskelbtai ir tiekėjams taikomai viršutinei kainos ribai apibūdinti, tačiau sumai, kurią perkančioji organizacija, planuodama pirkimą, iš anksto numato gauti iš įvairių finansavimo šaltinių ir panaudoti įsigydama viešojo pirkimo objektą; maksimali pirkimo kaina įpareigoja tiekėjus teikti pasiūlymus, neviršijant pirkimo dokumentuose paskelbtos arba per juose esančią aiškią nuorodą nurodytos pirkimo kainos. Viešojo pirkimo maksimali kaina yra pirkimo dokumentų reikalavimas, todėl, ją viršijus, pasiūlymas neatitinka viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų ir turi būti atmestas (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas); viršijus viešojo pirkimo vertę, tokios pasekmės netaikytinos. Pirmiau nurodytuose Viešųjų pirkimų komisijos pasitarimuose nebuvo užsiminta apie maksimalią Konkurso kainą.
9. Teismai, pažeisdami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir CPK 185 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, neužtikrino trečiojo asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą – neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl trečiojo asmens argumentų, kuriais jis rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (dėl ginčo ribų peržengimo, argumentų, susijusių su Viešųjų pirkimų plano išrašo teisiniu vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija turėjo pagrįsti tariamos maksimalios Konkurso kainos viršijimą ir pateikti duomenis apie gautą papildomą finansavimą, reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo), ir dėl to neatskleidė bylos esmės.
10. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nepriteisė trečiojo asmens naudai dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo šio apeliacijos pagrindo. Kasacinio teismo suformuota praktika, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, neturėtų apimti apeliacinės instancijos teismo teisės nepasisakyti dėl apeliacinio skundo pagrindų, susijusių su netinkamu bylinėjimosi išlaidų priteisimu pirmosios instancijos teisme, nes tokios išlaidos galimai buvo patirtos.
22. Prisidėjimu prie atsakovės kasacinio skundo, sutikdamas su jame pateiktais argumentais ir motyvais, trečiasis asmuo prašo kasacinį skundą tenkinti.
23. Prisidėjimu prie trečiojo asmens kasacinio skundo, sutikdama su jame pateiktais argumentais ir motyvais, atsakovė prašo kasacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
24. Ieškovė atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Atsakovė savo kasaciniame skunde nurodo kitokias, nei nustatė bylą nagrinėję teismai, faktines aplinkybes – kad Konkurso kaina buvo nurodyta atsakovės Viešųjų pirkimų plane (teismai konstatavo, jog į CVP IS buvo įkeltas atsakovės skelbimas apie numatomą pirkimą (šios nutarties 8, 17 punktai), taip pat byloje nustatyta, kad šis skelbimas bei atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. birželio 5 ir 6 d. posėdžio protokolai patvirtina, jog 12 500 000 Eur kaina yra maksimali Konkurso kaina. Nurodytos faktinės aplinkybės kasacinio teismo negali būti kvestionuojamos ir keičiamos, nes šis teismas netiria faktines aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.
2. Atsakovės 2016 m. kovo 14 d. CVP IS paskelbtas skelbimas turi būti vertinamas ne pagal jos ir trečiojo asmens, kurio interesus gina atsakovė, norus ar be teisinio ir faktinio pagrindo parengtas VPT išvadas, bet remiantis šio skelbimo ryšiu su Konkurso dokumentais. Nurodytas skelbimas nėra viešųjų pirkimų planas, nes pirkimų planuose kaina nenurodoma. Atsakovės kasaciniame skunde keliami klausimai, kad viešųjų pirkimų planas nėra pirkimo dokumentas ir jame nurodyta pirkimo kaina nėra niekam privaloma, teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išsprendimui, nes tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo sprendimuose yra nustatyta, kad 2016 m. kovo 14 d. CVP IS paskelbtas skelbimas nėra pirkimo planas, o jame nustatyta Konkurso kaina turi aiškų ir neatsiejamą ryšį su Konkurso sąlygų 27.14 ir 29.1.5 punktais.
3. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2016 m. kovo 14 d. CVP IS paskelbtas skelbimas yra ginčo Konkurso dokumentų dalis, nes jame nustatyta 12 500 000 Eur pirkimo objekto kaina yra šio Konkurso sąlygų 27.14 punkte nurodyta lyginimui nustatyta kaina. Toks aiškinimas atitinka VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatytą pirkimo dokumentų sąvoką, pagal kurią pirkimo dokumentai yra bet kokie raštu ar elektroninėmis priemonėmis išreikšti duomenys ir dokumentai, apibūdinantys pirkimo objektą ir pirkimo sąlygas.
4. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad 2016 m. kovo 14 d. CVP IS paskelbtas skelbimas nėra išankstinis skelbimas apie pirkimą, kuris grindžiamas Konkurso sąlygų 1.4 punkto nuostata, jog išankstinis skelbimas apie pirkimą nebuvo skelbtas. Aplinkybė, ar buvo skelbtas išankstinis skelbimas apie pirkimą, yra fakto klausimas. Siekiant įsitikinti, ar atsakovė paskelbė išankstinį skelbimą apie pirkimą, reikia patikrinti CVP IS; tą padarę tiekėjai rado 2016 m. kovo 14 d. atsakovės paskelbtą skelbimą. Dėl to teismai pagrįstai, nepažeisdami VPĮ 2 straipsnio 21 dalies ir 24 straipsnio 8 dalies normų, šį skelbimą vertino kaip išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą.
5. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė bent du kartus tiekėjams atskleidė Konkurso kainą – 2016 m. kovo 14 d. skelbime CVP IS ir 2016 m. lapkričio 24 d. savo tinklalapyje. Toks elgesys atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad perkančioji organizacija tiekėjams gali atskleisti kainą arba jos gali neatskleisti; pirkimui skiriamą lėšų sumą, arba, kitaip tariant, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina, perkančioji organizacija tiekėjams atskleidžia, jeigu tai naudinga pačiai perkančiajai organizacijai įsigyti prekes ir paslaugas geriausiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).
6. Atsakovė tiekėjams atskleidė Konkursui skiriamų lėšų sumą (didžiausią jai priimtiną Konkurso kainą), todėl, jai esant gana mažai, nepaisant didelės dumblo valymo įrangos tiekėjų ir statybos darbų vykdytojų rinkos, pasiūlymą Konkursui pateikė tik du tiekėjai ir vienintelė ieškovė sugebėjo pasiūlyti atsakovės nurodytą sumą atitinkančią kainą. Teismai pagrįstai sprendė, kad, neatsižvelgiant į 2016 m. kovo 14 d. CVP IS paskelbtą kainą, Konkurso procedūros būtų buvusios vykdomos savavališkai proteguojant vieną tiekėją.
7. Teismams nevertinant 2016 m. kovo 14 d. CVP IS paskelbtos Konkurso kainos, būtų nukrypta nuo Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendime byloje Pizzo, C-27/15, pateiktų išaiškinimų, kad skaidrumo ir vienodo požiūrio principai, reglamentuojantys visas viešojo pirkimo procedūras, reikalauja, jog esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, jog tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams.
8. Atsakovė kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad trečiojo asmens ir jo partnerių pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis nei ieškovės ir jos partnerių pasiūlymas, – įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose yra nustatyta, kad trečiojo asmens pasiūlyme dumblo apdorojimo įrenginių eksploatavimo sąnaudos yra sumažintos, į jas neįskaičiuojant visų privalomų reagentų bei sumažinus elektros energijos sąnaudas.
25. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime, be šios nutarties 24 punkte nurodytų atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą pateiktų argumentų, papildomai nurodomi šie argumentai:
1. Trečiojo asmens pasiūlymas negali būti laikomas ekonomiškai naudingiausiu Konkurso pasiūlymu. Toks pasiūlymas nustatomas tiekėjo pasiūlymo sudėtines dalis lyginant su kito tiekėjo pasiūlymo sudėtinėmis dalimis. Negali būti lyginami nevienodi pasiūlymai, t. y. neatitinkantis Konkurso sąlygų pasiūlymas negali būti lyginamas su atitinkančiu Konkurso sąlygas pasiūlymu. Trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kaina viršija perkančiosios organizacijos paskelbtą Konkurso vertę, todėl šio pasiūlymo ekonominis naudingumas negalėjo būti vertintas, juolab jis negalėjo būti palygintas. Be to, teismas netyrė ir nevertino techninio trečiojo asmens pasiūlymo, nėra objektyvių duomenų, kad jis galėtų būti geresnis.
2. Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai dėl teismų tariamai netinkamai atsakovei nustatytos pareigos pagrįsti būtinumą viršyti maksimalią Konkurso kainą bei pateikti duomenis apie gautą papildomą finansavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aiškią praktiką, kad keisti numatytą pirkimo vertę, t. y. didinti finansavimą pirkimui, perkančioji organizacija turi teisę tik esant objektyvioms aplinkybėms, tokioms kaip rinkos kainos, jų pasikeitimas pirkimo vykdymo metu, galimai netinkamas suplanuotos pirkimo vertės apskaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017).
3. Analogiškos pozicijos laikosi ir VPT, savo rekomendacijose nurodanti, kad perkančioji organizacija gali keisti pirkimui skirtų lėšų dydį tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui, jog tiekėjų pasiūlytos kainos yra perkančiajai organizacijai priimtinos. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepagrindė Konkurso kainos didinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią nustatytą aplinkybę nurodė savo sprendime, o apeliacinės instancijos teismas atmetė trečiojo asmens argumentus šiuo klausimu.
4. Atsakovė taip pat neįrodė, kad turi papildomų lėšų, reikalingų Konkurso objektui už didesnę, nei nurodyta maksimali, kainą įsigyti (kad kaina jai yra priimtina). Kadangi pagal Konkurso sąlygų 27.14 punktą vertindama tiekėjų pasiūlymus komisija pasiūlymų kainas palygina su Konkursui turimų lėšų kiekiu, tai, atsakovei neturint trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos sumos, pasiūlyta kaina laikytina atsakovei nepriimtina.
5. Aiškindamas CPK 4233 straipsnio 3 dalies teisės normą, Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad svarbi pretenzijoje ir ieškinyje keliamų klausimų, o ne jiems pagrįsti nurodytų argumentų, sutaptis; ta aplinkybė, jog ieškovė ieškinyje nurodė papildomų argumentų ar išplėtė išdėstytus pretenzijoje, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pažeidimo; pretenzijos ir ieškinio pagrindo sutaptis negali būti aiškinama tokiu būdu, kad tiekėjui būtų apribota teisė teikti papildomus argumentus; (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-393-330/20I7). Nurodytoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad dalies naujų argumentų nurodymą teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose gali lemti procesinė pareiga atsikirsti į perkančiosios organizacijos procesiniame dokumente (atsiliepime į ieškinį) išdėstytus argumentus.
6. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek pretenzijoje nurodė tas pačias faktines aplinkybes. Atsikirsdama į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, ieškovė dublike išdėstė argumentus apie Konkurso dokumentuose nustatytą Konkurso vertę, kuri buvo paskelbta 2016 m. kovo 14 d. skelbime, taigi ieškovė atsikirto į kitos bylos šalies argumentus ir pateikė savo teiginius pagrindžiančius dokumentus. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tokie ieškovės procesiniai veiksmai nepažeidžia CPK 4233 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. kovo 21 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos viešumo apimties ir dėl to, ar VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas kartu su jį aiškinančia kasacinio teismo praktika atitinka Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią Teisingumo Teismo jurisprudenciją.
27. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:
1. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovės (finansinio) pasiūlymo, teismai jo netyrė ir nevertino, be to, techninis ieškovės pasiūlymas įvertintas kitoje civilinėje byloje (nustatyta jo atitiktis Konkurso sąlygų reikalavimams), todėl nėra pagrindo spręsti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės finansinį pasiūlymą pripažino nevieša bylos medžiaga; šiame dokumente nėra jokių duomenų, kurie būtų reikšmingi bylai teisingai išspręsti (jis pateiktas vykdant CPK 4233 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą reikalavimą).
2. Byloje nekeliamas klausimas, kuris pasiūlymas (ieškovės ar trečiojo asmens) yra ekonomiškai naudingesnis, todėl kasacinis teismas neturėtų tirti ieškovės pasiūlymo (nusprendęs kitaip, turėtų vertinti tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens, kuris netinkamai apskaičiavo eksploatavimo išlaidas, pasiūlymus).
3. Pagal paskelbiant Konkursą galiojusio VPĮ 6 straipsnio 1 dalį kainos sudedamosios dalys laikytinos konfidencialia informacija, jos atskleidimas trečiajam asmeniui galėtų iškraipyti konkurenciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją pripažino nevieša bylos medžiaga ir nėra teisinio pagrindo naikinti šį sprendimą.
4. Viešojo pirkimo biudžetas yra viena iš svarbiausių priemonių, užtikrinančių skaidrumą bei užkertančių kelią perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti. Jo svarba pripažinta ir ES teisėje – Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvoje Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva 2014/24) nustatyta, kad nepriimtinais pasiūlymais, be kitų, laikomi pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, nustatytą ir užfiksuotą dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą (26 straipsnio 4 dalies b punktas, 35 straipsnio 5 dalis).
5. Atsakovė Konkurso vertę šiam dar neprasidėjus paskelbė Viešųjų pirkimų plane, o tai reiškia, kad plane nurodytą sumą viršijantis trečiojo asmens pasiūlymas yra nepriimtinas Direktyvos 2014/24 nuostatų prasme. Kasaciniam teismui konstatavus, kad perkančioji organizacija neturi pareigos laikytis pirkimo biudžeto, būtų sukurta Direktyvos 2014/24 nuostatoms prieštaraujanti situacija, leidžianti perkančiosioms organizacijoms manipuliuoti viešajam pirkimui skirtų lėšų suma.
28. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:
1. Teisingumo Teismo išvados, padarytos 2016 m. birželio 2 d. sprendime byloje Pizzo, C-27/15, ir vėliau cituotos kituose sprendimuose, svarbios dviem aspektais: pirma, perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjų pasiūlymų pagal apribojimus, kurie aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nebuvo įtvirtinti paskelbtuose pirkimo dokumentuose; antra, tiekėjams viešuosiuose pirkimuose pripažįstamas teisinis suinteresuotumas reikalauti taikyti konkurentams tik tokius apribojimus, kurie aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtinti paskelbtuose pirkimo dokumentuose.
2. Kasacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012 pateiktas išaiškinimas, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina, inter alia (be kita ko), gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma, papildyta vėlesnėje 2017 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-128-469/2017, kurioje pripažinta galimybė motyvuotai ginčyti perkančiosios organizacijos suplanuotą pirkimo vertę kaip nepagrįstą, pvz., dėl jos neatitikties rinkos kainoms, jų pasikeitimo vykdant pirkimą, netinkamo apskaičiavimo ar kitų objektyvių aplinkybių.
3. Jeigu tiekėjai neturėtų galimybės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo ir įrodinėti, kad ji suplanavo netinkamą pirkimo vertę, ar perkančioji organizacija neturėtų teisės pati persvarstyti tokios vertės, o būtų pripažįstamas automatinis pasiūlymo, viršijusio perkančiosios organizacijos suplanuotą ir pirkimo sąlygose neišviešintą pirkimo vertę, atmetimo mechanizmas, būtų pažeistas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išplėtotas tiekėjų nediskriminavimo principas ir būtų nukrypta nuo šio teismo Pizzo byloje pateiktų išvadų dėl draudimo atmesti pasiūlymą pagal pirkimo dokumentuose tiekėjams iš anksto aiškiai ir tiksliai neišviešintus apribojimus.
4. Tiekėjams pateiktuose ginčo Konkurso dokumentuose nebuvo nurodytas konkretus apribojimas dėl pasiūlymo kainos, todėl pagal pirmiau nurodytoje Pizzo byloje pateiktus išaiškinimus ieškovė neturi teisės reikalauti, kad konkurentas (trečiasis asmuo) laikytųsi aiškiai neįtvirtintos pareigos dėl konkrečios maksimalios pasiūlymo kainos, o perkančioji organizacija atmestų jo pasiūlymą. Ieškovei taip pat nepripažintinas materialusis teisinis suinteresuotumas ginti ne savo subjektinį, o viešąjį interesą, reikalaujant atmesti laimėtojo pasiūlymą dėl tariamai per didelės kainos, kaip neracionalios, nes tokia kaina pati savaime tiekėjų teisių nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
5. Atsakovės nuomone, viešu laikytinas tik ieškovės pasiūlymo raštas, užpildytas pagal Konkurso sąlygų I skyriaus 2 skirsnyje pateiktą formą. Darbų kiekių žiniaraščiai, jeigu juos ieškovė pateikė su finansiniu pasiūlymu, neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, yra pertekliniai, nesusiję su byla ir nelaikytini įrodymais, nes ginčas byloje kilo dėl bendros tiekėjo pasiūlymo kainos priimtinumo, todėl jų viešumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas. Be to, įstatymų leidėjas pripažįsta aukštesnį konfidencialumo apsaugos lygį kainos sudedamosioms dalims (VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad nekonfidenciali informacija yra pasiūlymo bendra kaina, bet ne jos sudedamosios dalys).
29. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:
1. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas reguliavimas netaikytinas ginčo Konkursui, nes neegzistuoja šios teisės normos hipotezėje nurodytos aplinkybės – ne visi Konkurso dalyviai pasiūlė per dideles, perkančiajai organizacijai nepriimtinas kainas. Be to, nurodyta norma negali būti aiškinama taip, kad leistų atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės jo kainos, jeigu iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo termino pabaigos paskelbtuose viešojo pirkimo dokumentuose nenurodyta suma, kurią perkančioji organizacija ketina skirti viešajam pirkimui, ir nepateikta nuoroda į kitą dokumentą, kuriame ši suma paskelbta; tokį aiškinimą pagrindžia Teisingumo Teismo byloje Pizzo suformuota praktika.
2. Kadangi ginčo Konkurso dokumentuose nebuvo nurodyta jokia Konkursui skirta suma ar nuoroda, kur būtų galima ją rasti, tai remiantis nurodyta praktika tiekėjų pasiūlymai negali būti atmesti dėl per didelės pasiūlytos kainos. Atsakovė Viešųjų pirkimų plano eilutėje „kiekis“ nurodytos sumos ar vėliau interneto svetainėje paskelbtos kitos preliminarios projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos nelaikė galutine suma, nenurodė, kad tiekėjai negali jos viršyti.
3. Kasacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012 pateikti išaiškinimai neatitinka vėliau suformuotos Teisingumo Teismo praktikos Pizzo byloje, jie suformuluoti neatsižvelgiant į proporcingumo principo reikalavimus (neužtikrina, kad būtų pasiektas racionalaus lėšų panaudojimo principas; viršija tai, kas būtina tikslui pasiekti). Kadangi ginčo Konkurso atveju egzistuoja visos aplinkybės, savo esme panašios į nurodytas Teisingumo Teismo sprendime Pizzo byloje, tai trečiojo asmens pasiūlymas negali būti atmestas remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes tai reikštų ne tik netinkamą šios normos taikymą, bet ir nukrypimą nuo Teisingumo Teismo praktikos.
4. Interneto svetainėje nurodyta preliminari tinkamų finansuoti išlaidų suma, nepaskelbta Konkurso dokumentuose, negali būti vertinama tiekėjų nenaudai kaip apibrėžianti perkančiosios organizacijos turimą Konkursui skirtą galutinę lėšų sumą; perkančiajai organizacijai manant, kad tiekėjų pasiūlyta kaina yra per didelė, šis faktas turėtų būti įrodinėjamas kitais įrodymais, nei minėta preliminari išlaidų suma.
5. Tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012; 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017), tiek VPT išaiškinimuose nustatyta galimybė perkančiosioms organizacijoms esant objektyvioms priežastims viršyti viešajam pirkimui suplanuotas lėšas. Iš nurodytos praktikos darytina išvada, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija nemano, jog tiekėjo pasiūlyta kaina yra jai per didelė, nepriimtina, ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, su šia pozicija nesutinkantis byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę įrodinėti priešingą aplinkybę – kad tiekėjo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai realiai yra per didelė. Atsakovė, nors ir neprivalėjo pagrįsti preliminarios projekto tinkamų finansuoti lėšų sumos, nurodė objektyvias aplinkybes, patvirtinančias, kodėl trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra didesnė, pateikė duomenis apie galimybę gauti papildomą finansavimą.
6. Kainos sudėtinės dalys yra pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos, kuri beveik visuomet atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus komercinės paslapties kriterijus, dalis. Remiantis VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, ieškovės finansinio pasiūlymo priedas „Įkainoti darbų kiekių žiniaraščiai“ turėtų būti laikomas konfidencialia informacija dėl jame nurodytų kainos sudėtinių dalių. Nors viešieji pirkimai dėl savo prigimties turėtų pasižymėti didesne viešumo elemento svarba, jie neturėtų tapti juose dalyvaujančių sąžiningų tiekėjų turimų vertingų saugomų komercinių paslapčių neatlygintino perdavimo be jų valios kitiems tiekėjams erdve. Konfidencialios informacijos apsaugos svarba pažymėta ir teismų praktikoje (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec, C-450/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

30. Teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad ginčo Konkursas yra tarptautinės vertės, todėl šalių nesutarimui spręsti taikytina nacionalinė ir Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti būtent tarptautinės vertės viešųjų pirkimų procedūras. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pasisakys dėl VPĮ nuostatų, reguliuojančių tarptautinių pirkimų procedūras, a fortiori (ypač) įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto, aiškinimo ir taikymo.
31. Šiame kontekste atskirai atkreiptinas dėmesys į ginčo Konkurso paskelbimo CVP IS momentą (2016 m. rugsėjo 8 d.), nuo kurio priklauso taikytina teisė: pirma, naujos redakcijos VPĮ pradėjo galioti tik nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl ginčui spręsti taikytina įstatymo 2015 m. birželio 23 d. redakcija; kita vertus, antra, Direktyvos 2014/24 91 straipsnyje nurodyta, kad Direktyva 2004/18/EB panaikinama nuo 2016 m. balandžio 18 d., taigi ginčo Konkurso paskelbimo metu galiojo naujoji viešųjų pirkimų direktyva, kurios nuostatos nebuvo laiku perkeltos į nacionalinę teisę, todėl, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinį subjektiškumą (valstybei plačiąja prasme priskirtas subjektas ir privatus asmuo), nagrinėjamoje byloje kyla poreikis galbūt (priklausomai nuo atitinkamų Direktyvos 2014/24 nuostatų turinio) taikyti direktyvų nuostatų tiesioginio veikimo doktriną (plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
32. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės pasiūlymo kaina 12 489 000 Eur, trečiojo asmens – 13 997 750 Eur; perkančioji organizacija skelbdama apie Konkursą, t. y. 2016 m. rugsėjo 8 d., tiekėjams expresis verbis (tiesiogiai) nenurodė, kokia pasiūlymo (viešojo pirkimo sutarties) kaina laikytina per didele; atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį ir jo partnerius Konkurso laimėtojais; perkančiosios organizacijos iki Konkurso procedūros pradžios viešai paskelbtuose ir neviešinamuose dokumentuose nurodyta Konkurso vertė (sutarties kaina) buvo mažesnė už laimėtojų pasiūlymo kainą (skirtinguose šaltiniuose nurodoma nuo 12,5 iki 12,62 mln. Eur).
33. Pažymėtina, kad šalys kasaciniame procese kelia šias teisės aiškinimo ir taikymo problemas, dėl kurių sprendžiama nagrinėjamoje byloje: a) ar viešųjų pirkimų planas laikytinas išankstiniu skelbimu apie pirkimą ir dėl to sudėtine Konkurso dokumentų dalimi; b) ar perkančiosios organizacijos gali pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą atmesti per didelės kainos pasiūlymus, jei ši sąvoka aiškiai neapibrėžta viešojo pirkimo dokumentuose; c) ar nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pasiūlymo kaina iš tiesų yra per didelė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, jei taip – ar atsakovė gali teisėtai imtis kokių nors veiksmų, kuriais būtų koreguojama Konkursui suplanuota lėšų suma.

 

Dėl viešojo pirkimo sutarčiai nustatytos maksimalios kainos išviešinimo Konkurso dokumentuose

 

34. Vienas svarbiausių ginčo šalių nesutarimo objektų – ar atsakovė Konkurso dokumentuose paskelbė Konkursui nustatytą pinigų sumą. Ieškovė viso proceso metu iš esmės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens pasiūlymas viršija maksimalią sutarties vertę, šią poziciją ji grindė perkančiosios organizacijos interneto puslapyje prieš Konkurso paskelbimą pateikta informacija, CVP IS paskelbto viešųjų pirkimų plano duomenimis, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių medžiaga. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas visuomet daugiau ar mažiau buvo grindžiamas Konkurso sąlygomis ir perkančiosios organizacijos pareiga jų laikytis.
35. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vieną iš atsakovės veiksmų neteisėtumo aspektų sudaro netinkamas Konkurso sąlygų 27.14 punkto (Viešųjų pirkimų komisija palygina vertinamų pasiūlymų kainas su perkančiosios organizacijos šiam pirkimui turimų lėšų kiekiu) taikymas; vėliau dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose šią poziciją papildomai grindė Viešųjų pirkimų plano ir interneto portale pateiktos informacijos teisiniu kvalifikavimu kaip Konkurso dokumentų. Iš esmės šiai pozicijai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pritarė, vertino, kad Viešųjų pirkimų planas dėl savo turinio, kurį vėliau patvirtino Viešųjų pirkimų komisijos narių pasisakymai, laikytinas išankstiniu skelbimu apie numatomą pirkimą.
36. Šiame kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pristatytą ieškovės interesų gynimo eigą, pirmiausia sprendžia pripažinti teisiškai nepagrįstais trečiojo asmens kasacinio skundo argumentus, kad ieškovė pakeitė savo reikalavimų teisinius ir faktinius pagrindus. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė savo pagrindinį reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį Konkurso laimėtoju nuosekliai grindė jo pasiūlymo kainos ir Konkursui suplanuotos sumos santykiu. Nagrinėjamu atveju informacijos šaltinis dėl Konkursui suplanuotos lėšų sumos yra mažiau teisiškai reikšmingas už pačios informacijos turinį. Be to, trečiojo asmens pasiūlymo kaina viršija tiek 12,5 mln., tiek 12,62 mln. Eur.
37. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis svarbiausia galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų atžvilgiu. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, nurodyta, kad pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas pretenzijoje nebūtinai turi būti iškeltas kaip būsimo ieškinio dalykas (reikalavimas), t. y. tiekėjas iš esmės gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pasiūlymo remdamasis pirkimo sąlygų neteisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Net jei ir būtų galima sutikti su trečiojo asmens pozicija (nors kasacinis teismas vertina priešingai), ji savaime nesuponuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų neteisėtumo, nes bet kokiu atveju, kaip ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje, viešųjų pirkimų bylose teismas – peržiūros institucija – dėl šių santykių viešojo pobūdžio turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), jo nesaisto proceso šalių rungimosi ribos; toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu; taigi, jei perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas nėra akivaizdus, teismas gali veikti aktyviai, o kai akivaizdus – privalo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Kita vertus, kasacinis teismas, pritardamas atsakovės ir trečiojo asmens argumentams, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog Konkursui suplanuota maksimali vertė (kaina) buvo įtvirtinta Konkurso dokumentuose. Kaip teisingai nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, Viešųjų pirkimų planas tiek pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą (VPĮ 7 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis bei 24 straipsnio 8 dalis; Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento 842/2011/ES 1 priedas), tiek pagal šio dokumento surašymo tikslus, kurie pasiekti ir ginčo Konkurse, nelaikytinas išankstiniu skelbimu apie pirkimą.
40. Kaip teisingai nurodoma kasaciniuose skunduose, pagrindinis išankstinio skelbimo apie pirkimą tikslas – sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus. Viešųjų pirkimų planų paskelbimo CVP IS pagrindinis tikslas – preliminariai informuoti rinkos dalyvius apie perkančiųjų organizacijų poreikius, kad šie galėtų iš anksto numatyti ir įvertinti savo galimybes varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių, taip pat, esant reikalui, prisitaikyti prie perkančiųjų organizacijų planuojamų pirkimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skiriasi aptariamų dokumentų paskirtis ir teisinė reikšmė, įskaitant jų (ne)paskelbimo padarinius. Be to, pažymėtina ir atsakovės bei trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, reikšminga vertinant užsienio tiekėjų teisėtų lūkesčių užtikrinimą, kad pirkimų planai – nacionalinės teisės sąvoka, o išankstinis skelbimas apie pirkimą – Europos Sąjungos.
41. Net ir neatsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų planas tiksliai neatitiko išankstinio paskelbimo apie numatomą pirkimą formos ir turinio reikalavimų (nors šios aplinkybės teisiškai reikšmingos), teismai nenustatė, jog ginčo Konkurse pasiūlymų pateikimo terminas buvo sutrumpintas. Pažymėtina, kad pačiose Konkurso sąlygose nurodyta, jog išankstinis skelbimas apie pirkimą nebuvo skelbtas.
42. VPĮ 7 straipsnyje kaip atskiros kategorijos vartojamos sąvokos „viešųjų pirkimų planai“ ir „išankstinis skelbimas apie numatomą pirkimą“. Būtent pastaroji sąvoka siejama su viešųjų pirkimų procedūrų pradžia. Primintina, kad kasacinio teismo spręsta, jog perkančiosios organizacijos atsakymas į paklausimą dėl techninės specifikacijos projekto neprilygsta viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimams, todėl, kilus ginčui, šalys negali juo remtis, nes tuo metu viešojo pirkimo procedūros nebuvo pradėtos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 31 punktą).
43. Pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų nekeičia tai, kad atsakovės Viešųjų pirkimų planas iš esmės buvo prieinamas CVP IS vartotojams, o Konkurso sąlygų 27.14 punkte įtvirtintas pasiūlymų kainų ir lėšų, kuriomis disponuoja perkančioji organizacija, palyginimo modelis. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. paskelbtose Konkurso sąlygose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (pvz., duodant tinkamai suformuluotą nuorodą į ikiprocedūrinį dokumentą) Konkursui suplanuota lėšų suma tiekėjams nebuvo išviešinta.
44. Šiame kontekste primintina nuosekliai formuojama kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią viešojo pirkimo reikalavimų apimtis (turinys) turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (žr., pvz., pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 69 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
45. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos aptarti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl pirkimui suplanuotos kainos išviešinimo Konkurso dokumentuose pripažįstami teisiškai nepagrįstais, o atitinkamos procesinių sprendimų dalys keičiamos.

 

Dėl Konkursui skirtos maksimalios kainos nustatymo ikiprocedūriniuose dokumentuose

 

46. Kasaciniuose skunduose, ypač trečiojo asmens, iš esmės kvestionuojama aplinkybė, kad perkančioji organizacija apskritai kokiuose nors šaltiniuose būtų nustačiusi maksimalią Konkursui skiriamą lėšų sumą. Skunduose nurodoma, kad, atsakovė nustatė tik preliminarią pirkimo objekto vertę, kuri nebūtinai sutampa su tinkamai atlikta rinkos analize. Su tokia šalių pozicija kasacinis teismas nesutinka, ją vertina kaip teisiškai nepagrįstą, prieštaraujančią byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovė, prieš paskelbdama ginčo Konkursą, suplanavo ir nustatė didžiausią leistiną sutarties vertę.
47. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad nors ginčo šalys dėl Konkursui suplanuotos maksimalios kainos nustatymo aplinkybės ginčijosi teikdamos argumentus dėl Viešųjų pirkimų plano paskelbimo CVP IS ir jo reikšmės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju daug svarbesnė yra 2016 m. balandžio 22 d. paraiška Nr. 4-122, apie kurią Viešųjų pirkimų komisijos nariai diskutavo 2017 m. birželio 5 d. ir 6 d. posėdžiuose. Būtent dėl šio dokumento ir jame įtvirtintos planuojamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties vertės Viešųjų pirkimų komisija nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina ją viršija, todėl buvo nuspręsta kreiptis į perkančiosios organizacijos direktorių leisti Konkurso procedūras vykdyti didesne, nei paraiškoje numatyta, verte (el. b. t. 1, l. 94).
48. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą aptariama paraiška nepateikta, bet apie jos turinį galima spręsti iš Viešųjų pirkimų komisijos protokolų ir šalių procesinių dokumentų, todėl kasacinis teismas, be kita ko, šiuo aspektu, t. y. dėl paraiškos turinio, nesant šalių ginčo, dėl to neribojamas spręsti (žr. pagal analogiją dėl tiekėjo-ieškovo pretenzijos nepateikimo į bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
49. Dėl pirmiau nurodytos išvados, kad atsakovės Konkursui suplanuota maksimali kaina buvo nustatyta ikiprocedūriniame dokumente – paraiškoje, ir dėl šios aplinkybės reikšmės nagrinėjant šalių ginčą teisėjų kolegija sprendžia, atsižvelgdama į, inter alia (be pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų aplinkybių), teisinį reguliavimą – Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1S-174 (toliau – Rekomendacijos).
50. Rekomendacijose detaliai apibrėžti viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo bei organizavimo veiksmai, atsakingiems asmenims priskirtinos funkcijos, iki viešojo pirkimo procedūrų paskelbimo rengiami dokumentai ir jų reikšmė. Atskirai pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 15, 50 punktus rekomenduojama pirkimų iniciatoriui nustatyti, inter alia, rinkos tyrimo, pirkimų pagrindimo ir lėšų poreikio nustatymo funkcijas, kurias jis įgyvendintų pildydamas Rekomendacijų 6 priede nurodytą paraišką. Rekomendacijų 6 priede „Paraiškos pavyzdinė forma“, inter alia, nustatyta, kad turėtų būti pildoma 4 eilutė „Maksimali planuojamos sudaryti sutarties vertė“.
51. Iš Rekomendacijų nuostatų matyti, kad viešųjų pirkimų procesas susideda iš ikiprocedūrinės stadijos, kurioje pirkimų iniciatorius atlieka rinkos tyrimą, rengia pagrindimą, pildo pirkimų sąrašą (poreikio formavimo etapas), vėliau už pirkimų planavimą atsakingas asmuo rengia, teikia tvirtinti pirkimų planą ir jo pakeitimus (pirkimų planavimo etapas), pirkimų iniciatorius atlieka išsamesnį rinkos tyrimą, pildo, teikia derinti, patvirtinti paraišką (pirkimų inicijavimo etapas), o Viešųjų pirkimų komisija rengia, derina, tvirtina pirkimo dokumentus, bei viešojo pirkimo procedūrų vykdymo stadijos, kuri prasideda paskelbiant apie pirkimą.
52. Iš Rekomendacijų nuostatų taip pat darytina išvada, kad maksimali planuojamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties vertė kaip perkančiosios organizacijos poreikius ir galimybes atspindinti kategorija nustatoma pradinėje viešųjų pirkimų proceso stadijoje, o pirkimo vertė kaip pirkimo būdo ir teisinio reguliavimo laikymosi užtikrinimo priemonė (VPĮ 9 straipsnis) – jau vėlesnėje, prieš viešojo pirkimo procedūrų paskelbimą. Taigi šios kategorijos atskiros, jų reguliavimo ir taikymo tikslai skirtingi.
53. Šiame kontekste kaip teisiškai nepagrįsti atmetami trečiojo asmens argumentai dėl Viešųjų pirkimų komisijos narių posėdžiuose ir dokumentuose užfiksuotų jų naudojamų skirtingų sąvokų. Mažareikšmiai formuluočių skirtumai nesudaro pagrindo abejoti išvada, kad Konkurso ikiprocedūrinėje stadijoje buvo nustatyta maksimali viešojo pirkimo sutarties vertė, dėl jos viršijimo pirkimo organizatorius ir perkančiosios organizacijos vadovas ėmėsi veiksmų, siekdami toliau tęsti Konkurso procedūras.
54. Pirmiau nurodytą išvadą patvirtina ir kitos teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama papildomo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo, pati deklaravo, jog jai tenkantys didesni finansiniai įsipareigojimai rangovui būtų didžiulė ekonominė našta, dėl kurios įmonė negalėtų įgyvendinti kitų būtinų plėtros ir rekonstrukcijos projektų (el. b. t. 4, b. l. 23–24). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos paraiškoje nurodyta lėšų suma iš esmės atitiko jos tuometines finansines galimybes, kurios pagrindžia Konkurso sąlygų 27.14 punkto (šios nutarties 35 punktas) nustatymo prasmę. Teorinės galimybės gauti papildomo finansavimo pirmiau nurodytų išvadų nepaneigia.

 

Dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo, kai pirkimui suplanuota kaina nėra tiekėjams išviešinama viešojo pirkimo dokumentuose

 

55. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog maksimali Konkursui (viešojo pirkimo sutarčiai) suplanuota lėšų suma (kaina) buvo nustatyta ikiprocedūrinės stadijos dokumente – paraiškoje, atskirai spręstina dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą, juolab kad ginčo šalys iš esmės viso proceso metu kėlė teisės klausimą, ar teisėta atmesti per didelės kainos pasiūlymus, jei tiekėjams iš anksto tinkamai nepaskelbta, kokiais atvejais (kokią sumą viršijus) taikomas šis pasiūlymų atmetimo pagrindas.
56. Kaip teisingai nurodo visos bylos šalys (tik vėliau nevienodai aiškina padarinius), pagal Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys viešojo pirkimo sąlygų nustatymo ir taikymo kontekste aiškintinas taip, kad:
1. perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų.
2. kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios.
3. siekiant konkurso dalyviams, formuojantiems savo pasiūlymus, sudaryti lygias galimybes, visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos.
4. siekiant užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei, visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus.
5. esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams.
6. perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64, 65, 67, 71.1 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
57. Kita vertus, ginčo šalys taip pat pripažįsta, kad kasacinio teismo dėl pasiūlymų atmetimo dėl per didelės kainos išaiškinta, kad skaidrumo principo laikymasis per se (savaime) nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą; tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacija nepriimtina (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu; kai pirkimui numatyta panaudoti lėšų suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis); VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina, inter alia, gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).             
58. Atsižvelgiant į nurodytą praktiką ir į aplinkybę, kad pristatyti teisės aiškinimai pakartoti ir taikyti kasacinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017, spręstina dėl šios nutarties 56 ir 57 punktuose nurodytos jurisprudencijos santykio. Kasacinis teismas vertina, kad pirmiau nurodytos 2017 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje priimti išaiškinimai iš esmės neapima specifinės situacijos, reglamentuotos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
59. Ši pozicija pagrįsta vertinimu, kad Lietuvos įstatymų leidėjas, laikydamasis perkančiųjų organizacijų teisėtų veiksmų ir kruopštaus viešųjų pirkimų proceso organizavimo, įskaitant pirkimui skirtų lėšų planavimą, prezumpcijos, atskirai sureguliavo iš anksto nenumatytas situacijas, kai tiekėjai pateikia didesnės nei planuota kainos pasiūlymus. Jei perkančiosios organizacijos, iš anksto neišviešinusios savo finansinių galimybių, būtų absoliučiai ribojamos atmesti joms objektyviai nepriimtinų kainų pasiūlymus, viešojo pirkimo procedūrų organizavimas galėtų atsidurti neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, kai tokių pasiūlymų de jure (teisiškai) negalima būtų atmesti, bet pirkėjas de facto (faktiškai) negalėtų sudaryti (įvykdyti) sandorio. Kasacinio teismo konstatuota, kad nėra prasmės sudaryti sandorį, iš anksto žinant, kad jis negalės būti tinkamai įvykdytas (žr. pagal analogiją, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
60. Kita vertus, pozicija, kad per didelės kainos pasiūlymai gali būti teisėtai atmetami tik tokiu atveju, jei perkančiosios organizacijos tokią sąvoką aiškiai apibrėžė viešojo pirkimo dokumentuose, suponuotų VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto vertinimą (kvalifikavimą) kaip negyvos normos, nes VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte materializuoti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai bet kokiu atveju perkančiąsias organizacijas įpareigoja atmesti išviešintų kriterijų neatitinkančius pasiūlymus. Taigi neliktų prasmės atskirai reglamentuoti per didelės kainos pasiūlymų atmetimo situacijas.

 

Dėl perkančiųjų organizacijų teisės keisti iš anksto suplanuotą pirkimui skirtą lėšų sumą

 

61. Atsakovė kasaciniame skunde, remdamasi kasacinio teismo praktika ir VPT byloje pateikta išvada dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo, nurodo, kad dėl pateisinamų priežasčių, inter alia, kai perkančiosios organizacijos netinkamai apskaičiavo pirkimui skirtų lėšų sumą, dėl objektyvių aplinkybių pasikeitė padėtis rinkoje ir kt., joms leidžiama šią sumą keisti. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus, neatitinkančius teisinio reguliavimo ir teismų praktikos. Dėl tų pačių priežasčių atitinkamai keičiami pirmosios instancijos teismo argumentai.
62. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017 40 punkte pateikti išaiškinimai, pirma, suformuoti sprendžiant perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės klausimą, todėl jų (išaiškinimų) turinys turėtų būti aiškinamas, atsižvelgiant į toje byloje spręstus klausimus ir nustatytas aplinkybes; antra, aptariamoje kasacinio teismo nutartyje iš esmės akcentuota tai, kad ieškovė neįrodinėjo priežastinio ryšio tuo aspektu, jog nepaneigta prielaida, kad jos pasiūlymas būtų atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Taigi kasacinis teismas aiškiai nesuformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad perkančiosios organizacijos turi nevaržomą teisę koreguoti pirkimui suplanuotą lėšų sumą.
63. Kita vertus, net jei ir būtų galima pritarti atsakovės siūlomam kasacinio teismo praktikos aiškinimui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į šios nutarties 31 punktą, ginčijamas atsakovės sprendimas vertintinas ir pagal Direktyvą 2014/24, iš kurios 26 straipsnio nuostatų matyti, jog pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, nustatytą ir užfiksuotą dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, laikytini nepriimtinais. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija negali teisėtai imtis veiksmų taip, kad, koreguojant ikiprocedūrinius dokumentus, nepriimtinas pasiūlymas taptų priimtinas.
64. Šios išvados nekeičia Direktyvos 2014/24 26 straipsnyje įtvirtinta galimybė perkančiosioms organizacijoms ir visiems nepriimtinus pasiūlymus pateikusiems dalyviams pereiti į derybų ar konkurencinio dialogo procedūrą, nes, pirma, tokia procedūrų eiga – galimybė, o ne pareiga; antra, derybų organizavimas ir vykdymas negarantuoja, kad tiekėjai neviršys perkančiųjų organizacijų biudžeto.
65. Dėl pirmiau nurodytų šios nutarties dalies argumentų šalių ginčui spręsti teisiškai nereikšmingi ankstesni neoficialūs VPT teikiami VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto išaiškinimai, kurie atspindėti ir byloje pateiktoje šios institucijos išvadoje (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), juolab kad po ginčijamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo VPT pakeitė savo poziciją dėl ginčijamos įstatymo nuostatos. 
66. Neginčytina, kad, perkančiajai organizacijai iš tiesų turint papildomų lėšų, racionalu neatmesti per didelės kainos pasiūlymų, juolab kad kasacinio teismo praktikoje dėl procedūrų nutraukimo ne kartą pažymėta perkančiųjų organizacijų pareiga dėti pastangas išsaugoti viešųjų pirkimų teisinius santykius, inter alia, ieškoti trūkstamo finansavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vis dėlto pažymėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos įstatymų leidėjas atskirai įtvirtino per didelės kainos pasiūlymų atmetimo institutą, dėl kurio byloje nagrinėjama situacija nepatenka į teisinį reguliavimą dėl procedūrų nutraukimo esant nenumatytoms aplinkybėms.
67. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad nors per didelė kaina iš tiesų galėtų būti laikoma nenumatyta aplinkybe, tačiau bet kokiu atveju tai – atskiras institutas, nepatenkantis į VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo sritį; pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija tam tikrais atvejais gali nutraukti pirkimo procedūras, o jei atmetami visi pasiūlymai (pavyzdžiui, taikant VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą), viešojo pirkimo procedūros nenutraukiamos, bet laikomos pasibaigusiomis įstatymo pagrindu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pirkimo procedūrų nutraukimas – atskira, siauresnės apimties teisinė kategorija už pirkimo procedūrų pasibaigimą (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017 43 punktas).
68. Dėl per didelės kainos pasiūlymų atmetimo instituto savarankiškumo taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors visų per didelės kainos pasiūlymų atmetimas ir procedūrų nutraukimas dėl kitų priežasčių iš esmės lemia tuos pačius padarinius – laimėtojo neišrinkimą ir sutarties su juo nesudarymą, tačiau VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata dėl nacionalinio reguliavimo perkančiosioms organizacijoms, gavusioms per didelės kainos pasiūlymą, suteikia mažiau diskrecijos ir galimybių sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
69. Šiame kontekste pažymėtina, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies formuluotės imperatyvusis pobūdis suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą atmesti per didelės kainos pasiūlymus. Taigi dėl nacionalinio reguliavimo perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus. VPĮ neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi ikiprocedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą.
70. Kasacinio teismo konstatuota, kad atitinkamos VPĮ perkančiosioms organizacijoms įtvirtintos pareigos turi būti jų vykdomos, o teismai turi vertinti jų atlikimo teisėtumą vienodai, nepriklausomai nuo pirkėjų siekio tiekėjo pasiūlymą atmesti ar jį laikyti tinkamu (žr. pagal analogiją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018 39 punktą).

 

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir jų padarinių

 

71. Atsižvelgiant į šios nutarties argumentų visumą, konstatuotina, kad perkančioji organizacija pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Konkurso sąlygų 29.1.4 punktą privalėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kurio kaina viršijo viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti skirtą lėšų sumą, todėl spręstina, kad teismai pagrįstai atsakovės 2017 m. birželio 6 d. sprendimus, kuriais sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas Konkurso laimėtojas pripažino neteisėtais. Šio vertinimo nekeičia tai, kad pagal teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015) atmesti pasiūlymus dėl per didelės kainos galima tuomet, kai visi pasiūlymai neatitinka viešojo pirkimo sutarčiai skirtos lėšų sumos.
72. Pažymėtina, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymas nesusietas su perkančiosios organizacijos pasirinkimu pasiūlymus vertinti pagal mažiausią kainą ar ekonominį naudingumą. Kaip jau buvo nurodyta, pirma, Lietuvos įstatymų leidėjas siekė atskirai sureguliuoti situacijas, kai perkančioji organizacija gauna jos finansines galimybes viršijančius pasiūlymus, antra, aptariamo reguliavimo taikymas siejamas daugiau su pirkimui skirtų lėšų nustatymu ir fiksavimu ikiprocedūriniuose dokumentuose, o ne su pirkėjui atsiradusia galimybe (ar norima įgyvendinti diskrecija) prisiimti didesnę ekonominę naštą.
73. Akivaizdu, kad tais atvejais, kai pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą, VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymas objektyviai atitinka situaciją, kai tiek laimėtojo, tiek visų kitų dalyvių pasiūlymai viršija sutarčiai nustatytą lėšų sumą. Tokia situacija gali susidaryti ir kai pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą. Vis dėlto, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, pasiūlymų kiekybinių ir kokybinių santykių vertinimo modelis gali lemti tai, kad tik vieno iš kelių tiekėjų, įskaitant preliminarų laimėtoją, pasiūlymo kaina viršys iš anksto nustatytą skiriamų lėšų sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai tiekėjo, kurio pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, nurodyta kaina viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtą lėšų sumą, pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą toks pasiūlymas privalo būti atmestas.
74. Net jei aptariama įstatymo nuostata būtų vertinama formaliuoju būdu (siaurai) ir VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nebūtų galima taikyti (pažymėtina, kad naujame nacionaliniame viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime tai atskirai sureglamentuota), jei pirkėjas gautų ir tinkamos kainos pasiūlymų, pirmiau nurodyta išvada dėl laimėtojo pasiūlymo vertinimo būtų pagrįsta racionalaus lėšų panaudojimo principu (VPĮ 3 straipsnis), dėl kurio teismai turi spręsti ex officio (pagal pareigas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
75. Šiame kontekste taip pat primintina, kad kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
76. Atsižvelgiant į šios nutarties dalies argumentus, atskirai spręstina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių, juolab kad ieškovė ieškinyje kelia reikalavimą ją pripažinti Konkurso laimėtoja. Kasacinis teismas sprendžia, kad tokiu atveju, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pagal teisinį reguliavimą negali būti išrinktas pirkimo laimėtoju, kitiems ūkio subjektams, dalyvavusiems to paties viešojo pirkimo procedūrose ir pateikusiems tinkamos kainos pasiūlymus, negali būti pripažinti teisėti lūkesčiai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą.
77. Šiame kontekste pažymėtina, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pasiūlymas yra atmestinas ne dėl jo ydingumo, o dėl perkančiųjų organizacijų pareigų, išplaukiančių iš teisinio reguliavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, trečiojo asmens pasiūlymas pagal Direktyvą 2014/24 laikytinas nepriimtinu, o ne netinkamu. Taigi, nors tiekėjo pasiūlymas atmetamas VPĮ 39 straipsnio pagrindu, bet iš esmės tai administracinis teisinio reguliavimo nulemtas susiklosčiusios situacijos sprendimas, kurio, priešingai nei pagal VPĮ 7 straipsnio nuostatas, perkančioji organizacija negali nepriimti.
78. Kaip jau buvo nurodyta, pagal Direktyvos 2014/24 26 straipsnio nuostatas į derybas tiekėjai gali būti pakviečiami, jei visų pasiūlymai yra nepriimtini (arba netinkami). Dėl to gali susidaryti teisinio neapibrėžtumo situacijos, kai sutartis su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju negali būti sudaryta, o į derybas su juo taip pat negalima pereiti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė iš principo turėtų sudaryti sutartį su daug mažesnio ekonominio naudingumo pasiūlymą pateikusiu tiekėju, o tai neatitiktų viešųjų pirkimų esmės ir tikslų bei racionalaus lėšų panaudojimo principo.
79. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos Konkurso procedūros teismo sprendimu nutraukiamos (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

80. Ieškovė ieškiniu teismo, inter alia, prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti šiuos atsakovės sprendimus: a) trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti atitinkančiu Konkurso sąlygas; b) trečiojo asmens pasiūlymui suteikti ekonominio naudingumo balą; c) sudaryti pasiūlymų eilę; d) trečiąjį asmenį pripažinti Konkurso laimėtoju; e) kviesti trečiąjį asmenį pasirašyti viešojo pirkimo sutartį; f) atmesti ieškovės pretenziją; taip pat prašė teismo sprendimu atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, o ieškovę pripažinti Konkurso laimėtoja.
81. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės sprendimus „c“, „d“, „e“, „f“, atmetė ieškinio reikalavimus dėl atsakovės sprendimų „a“ ir „b“ pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo; paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir ieškovę pripažinti Konkurso laimėtoja.
82. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimus „a“ ir „b“, bei šiuos ieškinio reikalavimus patenkino.
83. Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir teisinių išvadų teisėjų kolegija iš dalies keičia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.
84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
85. Taikant kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje naikintina skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 28 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.
86. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta ir joje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės susipažinti su ieškovės ir jos partnerių finansinio pasiūlymo dalimi, kuri ieškovės buvo nurodyta kaip konfidenciali. Atsižvelgdama į procesinę bylos baigtį, tai teisėjų kolegija, įgyvendindama civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis), šioje nutartyje dėl ieškovės finansinio pasiūlymo dalies ir jos konfidencialumo nepasisako.
87. Teisėjų kolegija taip pat nepasisakys dėl kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

88. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
89. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė UAB „Utenos vandenys“, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 3750 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2758,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės UAB „Arginta“. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovės kasacinis skundas atmestinas, šis jos prašymas netenkintinas.
90. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo bendrovė „WTE Wassertechnik GmbH“, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 3750 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 3225 Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės UAB „Arginta“. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad trečiojo asmens kasacinis skundas atmestinas, šis jo prašymas netenkintinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalis dėl atsakovės UAB „Utenos vandenys“ 2017 m. birželio 28 d. sprendimo atmesti ieškovės UAB „Arginta“ pretenziją pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Utenos vandenys“ sprendimą trečiojo asmens bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ pasiūlymą pripažinti atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalis, kuriomis palikti nenagrinėti ieškovės UAB „Arginta“ reikalavimai atmesti trečiojo asmens bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ pasiūlymą ir ieškovę UAB „Arginta“ pripažinti Konkurso laimėtoja, bei šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

Nutraukti atviro konkurso „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ procedūras.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.