Civilinė byla Nr. 3K-3-6-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00476-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija <...>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko Agrotech“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko Agrotech“ ieškinį atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Apastata“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neįprastai mažos kainos pasiūlymo vertinimą, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė UAB „Račkausko Agrotech“ (toliau – ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 21 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio tiekėjo nustatymo bei 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Kelmės dvaro sodybos parterinės dalies sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams, techninio darbo projekto parengimas, statinio projekto vykdymo priežiūra ir statybos rangos darbai“ (toliau – Konkursas). Atsakovės Viešųjų pirkimų komisija 2016 m. spalio 21 d. sudarė pasiūlymų eilę ir Konkurso laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį UAB „Apastata“ (toliau – ir trečiasis asmuo).
4. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutiko, pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „Apastata“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes neatitiko Konkurso dokumentų reikalavimų. Anot ieškovės, UAB „Apastata“ kvalifikacija neatitiko Konkurso sąlygose nustatytų minimalių reikalavimų – ši tiekėja neturėjo teisės vykdyti asfaltavimo darbų, jos pasiūlyti specialistai neturėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduoto atestato, suteikiančio teisę būti tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovu, be to, UAB „Apastata“ neturi leidimų, kurie privalomi geodeziniams ir geologiniams tyrimams bei topografiniams tyrinėjimams atlikti.
5. Ieškovė taip pat nurodė, kad UAB „Apastata“ pasiūlymo kaina neįprastai maža – ji daugiau kaip 15 proc. mažesnė už kitų Konkurso dalyvių pasiūlytas kainas ir daugiau kaip 30 proc. mažesnė už perkančiosios organizacijos nustatytą pirkimo biudžetą. Anot ieškovės, perkančioji organizacija neįrodė, kad siekė išsiaiškinti UAB „Apastata“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos realumą ir objektyvų jos pagrindimą, todėl UAB „Apastata“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas.
6. Ieškovė skundė atsakovės veiksmus, kad ši leido susipažinti tik su nedidele UAB „Apastata“ pasiūlymo dalimi ir taip suvaržė ieškovės teises, pažeidė skaidrumo principą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Dokumentai, su kuriais ieškovė norėjo susipažinti, susiję su informacija apie trečiojo asmens kvalifikaciją, todėl jie negalėjo būti laikomi konfidencialia informacija.
7. Ieškovės pretenzija buvo atmesta, todėl ji kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 21 d. sprendimą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens neatitikties kvalifikacijos reikalavimams, nurodė, kad Konkurso dokumentuose nebuvo nustatyta, jog stovėjimo aikštelė turi būti asfaltuota, nereikalauta pateikti leidimų atlikti geodezinius ir geologinius tyrimus bei topografinius tyrinėjimus, pažymėjo, kad du trečiojo asmens specialistai turi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotus atestatus.
10. Aplinkybės, kad atsakovė dalį dokumentų pripažino konfidencialia informacija, teismas nepripažino įrodančia, jog trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko minimalių reikalavimų ar kad buvo pažeistos ieškovės teisės, nes dokumentai buvo pateikti teismui, kuris gali juos įvertinti.
11. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija Konkurso sąlygų 1 priede reikalavo nurodyti bendrą pasiūlymų kainą su PVM; šiame priede taip pat buvo detalizuotos perkamos paslaugos ir jų kiekis. Dėl to teismas sprendė, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal neįprastai mažos kainos kriterijus turi būti vertinama Konkurso dalyvių pasiūlymų bendra kaina, o ne jos sudedamosios dalys ir atskirų (siauresnės apimties) paslaugų kainos.
12. Teismas įvertino trečiojo asmens pasiūlytą kainą (368 999,88 Eur), kitų Konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (494 233,07 Eur) ir padarė išvadą, kad trečiojo asmens bendra pasiūlymo kaina yra 25,34 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ginčo atveju buvo pagrindas konstatuoti neįprastai mažos kainos faktą ir trečiojo asmens pasiūlymą atmesti.
13. Iš investicijų projekto „Kelmės dvaro sodybos parterinės dalies sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ teismas nustatė, kad investicijos į šį projektą sieks 495 826 Eur, t. y. iš esmės tokio dydžio sumą, kurią atitiko kitų 7 Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkis. Dėl to teismas pripažino, kad trečiojo asmens atsakymas į perkančiosios organizacijos paklausimą ir pateikti kainos apskaičiavimai nepaneigia ieškovės argumentų dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos.
14. Kadangi atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas atmesti ieškovės pretenziją nesukelia jokių teisinių pasekmių, tai teismas atmetė ieškovės reikalavimą jį panaikinti.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Kolegija pažymėjo, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį; perkančiosios organizacijos pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą kyla tada, kai tiekėjas negali pagrįsti neįprastai mažos kainos.
17. Byloje įrodyta, kad perkančioji organizacija įvertino pateiktų pasiūlymų kainas ir nustatė, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo pasiūlymo kaina mažesnė už planuojamą projekto investicijų vertę, neturi esminės reikšmės – svarbu, kad atsakovė nustatė, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog tokį faktą nustatė pati atsakovė. Šiais savo veiksmais ji įvykdė VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą, ieškovė to nenuginčijo.
18. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija neįrodė, jog siekė realiai išsiaiškinti UAB „Apastata“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos realumą, nurodė, kad atsakovė raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį, paprašė pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, pridėti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą, jo kainą. Kolegijos vertinimu, atsakovės rašte buvo suformuluota aiški užduotis, ji nebuvo formali. VPĮ 40 straipsnio nuostatos perkančiajai organizacijai suteikia teisę pačiai nuspręsti, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ar skaičiavimai turi būti pagrindžiami. Toks sprendimas, raštu įteiktas neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, įpareigoja šį pateikti perkančiosios organizacijos nurodytus duomenis ar dokumentus.
19. Kolegija, išklausiusi šalių paaiškinimus, ištyrusi rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo pateikė išsamius duomenis apie pasiūlymo kainą, o perkančioji organizacija juos tinkamai įvertino. Trečiojo asmens 2016 m. spalio 14 d. rašte „Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos“ gana išsamiai atsakyta į atsakovės prašymą, kolegijai nekilo abejonių dėl pasiūlymo kainos pagrįstumo. Teismo posėdžio metu atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas nurodė, kad iš trečiojo asmens pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo gavo naujų duomenų apie šio tiekėjo darbuotojus, jų atlyginimus, įmonės patirtį analogiško pobūdžio projektuose; trečiojo asmens atstovas nurodė, kad bendrovė turi 25 metų patirtį ir tai ne pirmas paveldosaugos projektas, kurį ji ketina vykdyti; pasiūlyta kaina atitinka rinkos kainą, nėra maža.
20. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pirmiau nurodytų įrodymų, nepagrindė savo teiginio, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir dėl to jo pasiūlymas turėjo būti atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 185 straipsniai). Kolegija konstatavo, kad atsakovė įvykdė VPĮ nustatytą pareigą reikalauti, jog tiekėjas pagrįstų neįprastai mažą kainą, o trečiasis asmuo įvykdė pareigą tokią kainą pagrįsti, įrodė, kad jo pasiūlymas realus ir ekonomiškai pagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo ,,Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ Nr. 1S-96 nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo UAB „Apastata“ pateikė neįprastai mažos kainos pasiūlymą (pasiūlyta kaina 25,34 proc. mažesnė už visų neatmestų pasiūlymų aritmetinį vidurkį). Ši kaina gerokai skyrėsi ne tik nuo visų neatmestų pasiūlymų kainų vidurkio, bet ir nuo Konkurso pagrindą sudarančio investicinio projekto vertės. Teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad UAB „Apastata“ tinkamai nepagrindė pasiūlytos neįprastai mažos kainos.
2. Atsakovė formaliai vertino (neįvertino) trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumą – Viešųjų pirkimų komisijos protokole nurodė, kad komisijos nariai laiko kainos pagrindimą tinkamu, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo, nors, remiantis VPĮ 16 straipsnio 3 dalimi, protokole turi būti nurodomi komisijos sprendimo motyvai, paaiškinimai.
3. Trečiojo asmens 2016 m. spalio 14 d. rašte perkančiajai organizacijai pateikti formalūs atsakymai nepagrindžia kainos realumo (pvz., trečiasis asmuo nurodė, kad projekto darbai buvo skaičiuoti ir vertinti pagal anksčiau šiame objekte atliktų darbų pavyzdį, todėl jis mano, kad tai pakankamai pagrįsta ekonominiu ir technologiniu aspektu). Šis teiginys patvirtina, kad net pats trečiasis asmuo nebuvo tikras dėl tariamo siūlomos kainos pagrįstumo. Kainos realumo nepagrindžia ir formalus trečiojo asmens teiginys, kad UAB „Apastata“ – jau 24 metus veikianti statybos įmonė, turinti ilgalaikių susitarimų su medžiagų tiekėjais, todėl medžiagas gali pirkti konkurencingomis kainomis.
4. Trečiasis asmuo nepateikė jokių atsakovės prašomų įrodymų (pvz., susitarimų su tiekėjais, technologijos patentų ar kt. darbų originalumo įrodymų), tik nurodė deklaratyvius teiginius, taip pat nepateikė išsamaus kainų išskaidymo, tik pridėjo kartu su Konkurso pasiūlymu pateikto įkainoto veiklos sąrašo kopiją, kuri nesuteikia jokios naujos informacijos ir negali būti laikoma tinkamu neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, juos vertino kaip subjektyviu aplinkybių aiškinimu paremtas prielaidas.
5. Priimdamas skundžiamą sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo tiek nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010), tiek nuo savo praktikos, kurioje yra konstatuota, kad bendro pobūdžio, niekuo nepagrįsta informacija apie įmonės veiklą nėra pakankama perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad paslaugos galės būti realiai suteiktos pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-302/2017).
6. Perkančioji organizacija nei vykdydama Konkurso procedūras, nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji įsitikino UAB „Apastata“ pateiktos neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumu ir realumu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo nei materialinio, nei procesinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
22. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovės Viešųjų pirkimų komisija, vykdydama VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, ir paprašė pateikti jos pagrindimą. Atsakovės rašte buvo aiškiai suformuluota užduotis, šis raštas buvo parengtas vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo ,,Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ Nr. 1S-96 nuostatomis, jis nebuvo formalus.
2. Trečiasis asmuo išsamiai atsakė į perkančiosios organizacijos prašymą, pateikė naujų duomenų apie savo darbuotojus, jų atlyginimus, analogiškų projektų vykdymo patirtį. Dėl to Viešųjų pirkimų komisijos nariams 2016 m. spalio 17 d. posėdžio metu nekilo abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimo tinkamumo.
3. Apeliaciniame procese trečiasis asmuo aiškiai išdėstė savo poziciją dėl galimybės atlikti darbus ir suteikti paslaugas už pasiūlyme nurodytą kainą, pažymėjo, kad turi ilgametę paveldosaugos projektų valdymo patirtį, ilgalaikius ryšius su žaliavų ir medžiagų tiekėjais, jo kaina nėra per maža rinkoje, už pasiūlytą kainą darbai bus atlikti ir paslaugos suteiktos tinkamai.
23. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir jos pagrindimo tinkamumo

24. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė ir šalys nekelia ginčo dėl to, kad trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Ginčas kilo dėl tokios pasiūlymo kainos pagrindimo – ieškovė skundė perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo neįprastai mažos kainos pagrindimas pripažintas tinkamu. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino, o apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.
25. Kasaciniame skunde ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo savo pasiūlytos kainos realumą grindė formaliais atsakymais, deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių atsakovės prašomų įrodymų, išsamaus kainų išskaidymo. Anot ieškovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovės atliktam trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimui, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungtyniškumo principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau tikintis, kad pasiūlymas bus pripažintas pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).
28. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija, apskaičiavusi, jog trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, paprašė ją pagrįsti, pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir mažą kainą. Perkančiosios organizacijos rašte pateiktas sąrašas įrodymų, kuriais galėjo būti grindžiama trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina (pvz., ekonomiško gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo aprašymas, pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų aprašymas, išskirtinai palankių sąlygų tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus įrodymai, subrangovų ar subtiekėjų pasitelkimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas, kainos išskaidymas ir kt.).
30. Trečiasis asmuo pateikė kainos pagrindimą, kuriame išsamiau arba lakoniškiau pasisakė dėl visų perkančiosios organizacijos rašte esančiame sąraše nurodytų aspektų. Savo pasiūlytą kainą trečiasis asmuo, be kitų panašaus pobūdžio teiginių, grindė tuo, kad projekto darbai buvo skaičiuoti ir vertinti pagal anksčiau šiame objekte atliktų darbų pavyzdį bei techninės užduoties aprašymą, tai pakankamai pagrįsta ekonominiu ir technologiniu aspektu; UAB „Apastata“ – jau 24 metus veikianti statybos įmonė, turinti ilgalaikių susitarimų su medžiagų tiekėjais, o tai leidžia pirkti medžiagas konkurencingomis kainomis; visi darbai bus atliekami pagal galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų ir projekto reikalavimus; bus naudojamos tik Europos Sąjungoje sertifikuotos statybinės medžiagos; pasiūlymo kaina apskaičiuota remiantis rinkos kainomis bei ilgamete atskirų darbų grupių skaičiavimo patirtimi; UAB „Apastata“ garantuoja, kad pateiktas pasiūlymas atitinka realias rinkos kainas, yra įmonės atliekamų darbų įprastinė kaina; įmonė, atsižvelgiant į turimą panašių statybos objektų įgyvendinimo praktiką, yra pajėgi įvykdyti Konkurso sąlygose nurodytos apimties įsipareigojimus už pasiūlyme pateiktą kainą. Prie šio kainos pagrindimo trečiasis asmuo pridėjo lentelę, kurioje pateikė kainos išskaidymą; kitų dokumentų ar įrodymų perkančiajai organizacijai nebuvo pateikta.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus trečiojo asmens paaiškinimus, padarė išvadą, kad juose gana išsamiai atsakyta į atsakovės prašymą; teismui nekilo abejonių dėl pasiūlymo kainos pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime pateikti motyvai neatitinka pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, jų pagrindu padarytos netinkamos išvados dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos realumo.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis asmuo iš tiesų nepateikė pakankamų ir realių duomenų, jog jo pasiūlytos kainos iš tiesų egzistuoja ir už jas tinkamai galės būti atlikti perkami darbai. Trečiojo asmens parengtame neįprastai mažos kainos pagrindime nurodyta daug deklaratyvių teiginių (susijusių su tiekėjo patirtimi, pajėgumais, turimais ryšiais su medžiagų tiekėjais ir pan.), taip pat garantijų, kad bus laikomasi teisės aktų bei Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, tačiau nepridėta įrodymų, kurie leistų įsitikinti šių teiginių patikimumu, realiomis galimybėmis juos įvykdyti. Tiekėjo teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nėra pakankami konstatuoti, kad buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į perkančiosios organizacijos iškeltus klausimus.
33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl griežto paties tiekėjo parengtų duomenų vertinimo yra nuosekli – tokios pozicijos laikomasi tiek vertinant neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumą (žr. šios nutarties 28 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką), tiek sprendžiant dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams – vien paties viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nepripažįstami pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo savo neįprastai mažos kainos pagrindime visiškai nepasisakė dėl archeologinių tyrimų kainos pagrįstumo, nors perkančioji organizacija paklausime atskirai dėl jos pažymėjo kaip dėl neįprastai mažos. Toks Konkurso dalyvio neveikimas nekoreliuoja su kasacinio teismo praktika, pagal kurią kainos sudėtinių dalių nurodymas ir jų pagrindimas – vienas galimų neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, o ne bendrasis reikalavimas ją pagrįsti pateikiant atitinkamus dokumentus, t. y. kainos pagrindimas ir kainos sudėtinių dalių pagrindimas (išskaidymas) yra netapačios kategorijos (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013). Šis kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad, perkančiajai organizacijai išskyrus tam tikras kainos dalis kaip neįprastai mažas, dėl jų turi būti pasisakoma papildomai, nepakanka pagrįsti bendrą pasiūlymo kainą, juolab pateikti deklaratyvius teiginius dėl jos tinkamumo.
35. Byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo 25,34 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (šios nutarties 12 punktas), ir trečiajam asmeniui nepateikus jokių siūlomą kainą pagrindžiančių įrodymų, lieka neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remdamasi atsakovės Viešųjų pirkimų komisija sprendė, kad pasiūlyta kaina atitinka rinkos kainą. Akivaizdu, kad bent 7 kitų rinkos dalyvių (Konkurso pasiūlymus pateikusių tiekėjų) atliekamų darbų kainos buvo gerokai didesnės už trečiojo asmens pasiūlytą kainą.
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų pateikti Konkurso pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, taigi pagrįstos bei realios kainos nustatymas turėjo esminę reikšmę, siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus už nurodytą kainą atlikti perkamus darbus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo pateikė išsamius duomenis apie pasiūlymo kainą, tačiau nenurodė detalesnių argumentų, kurių pagrindu padarė tokią išvadą.
37. Be šios nutarties 30 punkte nurodytų deklaratyvių teiginių, trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindime nebuvo pateikta galutinės kainos ar jos sudedamųjų dalių dydį patvirtinančių duomenų. Nors trečiasis asmuo nurodė, kad prie savo atsakymo perkančiajai organizacijai prideda kainos išskaidymą, svarbu pažymėti, jog ieškovė yra teisi teigdama, kad šiame išskaidyme nėra jokių papildomų duomenų, kurių perkančioji organizacija nebuvo gavusi kartu su trečiojo asmens pasiūlymu, – kainos išskaidyme yra pateikti duomenys, kurie perkančiajai organizacijai buvo nurodyti prie trečiojo asmens pasiūlymo pridėtame Kelmės dvaro sodybos parterinės dalies sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams įkainotos veiklos sąraše.
38. Taigi trečiasis asmuo prie neįprastai mažos kainos pagrindimo nepridėjo pasiūlymo sudedamųjų dalių kainas pagrindžiančių įrodymų, nors, žinodamas išsamiai išdėstytą perkančiosios organizacijos poziciją dėl kainos pagrindimo (kad turėjo būti pateiktas kainos išskaidymas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys), tą galėjo padaryti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks trečiojo asmens elgesys neatitinka šios nutarties 27 punkte aptartos bendradarbiavimo pareigos, įpareigojančios tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėją veikti aktyviai ir siekti kainos pagrįstumo nustatymo, nukrypsta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).
39. Šiame kontekste, siekdama suvienodinti teismų praktiką bylose dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo tinkamumo teismai turėtų spręsti laikydamiesi to paties griežtumo standarto, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo rezultato, t. y. ar ji nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas ir tiekėjas sugebės už siūlomą kainą patiekti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, ar tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl to, kad jo siūloma neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta. Šis išaiškinimas reiškia, kad praktikoje neturėtų būti toleruojamos ir teismų kitaip vertinamos situacijos, kai perkančioji organizacija atlaidžiau vertina neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusio jai priimtino tiekėjo parengtą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
40. Kasacinis teismas jau buvo atkreipęs dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ar jo neatmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Kasacinis teismas, remdamasis šioje nutartyje nurodytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, nesilaikė iš VPĮ 40 straipsnio nuostatų jai išplaukiančių pareigų, nepatikrino trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumo ir pasirengimo tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtu atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 21 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio tiekėjo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, naikintinas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
42. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenų matyti, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs 2017 m. gegužės 29 d. atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju trečiuoju asmeniu. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
43. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines ginčo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
44. Įvertinusi perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis, sandorio vertė – 368 999,88 Eur), tai, kad VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, pažymėdama, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), teisėjų kolegija atsakovei skiria 2 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės baudą (7380 Eur), kuri priteistina valstybės naudai.
45. Ieškovė, be kita ko, ieškiniu ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją. Pirmosios instancijos teismas tokį jos reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Taikant ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas iš esmės, o ši bylos dalis nutrauktina.
47. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis deklaratyvių neįprastai mažos kainos pagrindimo aspektų trečiojo asmens buvo nurodyti, o pirmosios instancijos nustatyti kaip konfidenciali informacija. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas iš esmės patenkina ieškovės reikalavimus, dėl šios ginčo dalies nespręstina iš esmės, nes net ir galimi pažeistų teisių gynybos suvaržymai nelėmė šios subjektinės teisės paneigimo ar didelio apsunkinimo. Vis dėlto kasacinis teismas konstatuoja, kad dėl konfidencialios informacijos nagrinėjamoje byloje (ir ikiteisminėje stadijoje) buvo spręsta netinkamai taikant kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; kt.) įtvirtintus kriterijus. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad deklaratyvūs teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais juos patvirtinančiais dokumentais, skaičiavimais ir pan., per se (savaime) neturi komercinės vertės, kurią reikėtų saugoti.
48. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Kasaciniam teismui patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas bei dėl ginčo esmės paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
50. Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis jai iš ieškovės nepriteistinas.
51. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 850 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.19 punkte nurodytą dydį, todėl konstatavus, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistina 771,90 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
52. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo turėjo 914,76 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Konstatavus, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, šis trečiojo asmens prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
53. Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, už jį sumokėtas žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 93  straipsnio 1, 3 dalys).
54. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 21 d. sprendimas pripažintas neteisėtu bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dėl ieškovės pretenzijos panaikinimo, ir šią bylos dalį nutraukti.

Skirti atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188768730) 7380 (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti UAB „Račkausko Agrotech“ (j. a. k. 162402010) iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188768730) 771,90 Eur  apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ir 217 Eur už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 988,90 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 90 ct).

Priteisti valstybei iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188768730) 7 (septynis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.