Civilinė byla Nr. e3K-3-32-378/2019

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija <>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai (iki reorganizacijos – viešoji įstaiga Kauno Dainavos poliklinika) dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jo nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus dėl viešojo pirkimo objekto techninės specifikacijos, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Roche Lietuva“ (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos (po reorganizacijos – VšĮ Kauno miesto poliklinika) (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2016 m. liepos 14 d. sprendimą dėl UAB „Roche Lietuva“ pretenzijos; pripažinti neteisėtomis atsakovės vykdomo viešojo pirkimo „Asmens sveikatos priežiūros laboratorinės diagnostikos prietaisų nuomos, jų veikimą užtikrinančių paslaugų ir medžiagų pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygas dėl 1, 2 ir 3 pirkimo dalių ir pirkimą nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė atvirą Konkursą, pirkimo objektą skaidė į 13 dalių. Ieškovės teigimu, Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) III dalies reikalavimai dėl pirmos Konkurso dalies „Automatinis analizatorius imunocheminiams tyrimams (1 vnt.)“ ir antros Konkurso dalies „Automatinis analizatorius biocheminiams tyrimams (2 vnt.)“ yra pritaikyti konkrečių gamintojų analizatoriams. Techninės specifikacijos III dalies 1.1 lentelės 3, 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14 ir 17 punktų reikalavimų dėl pirmos Konkurso dalies visumą atitinka tik „Abbott Diagnostics“ analizatorius „Architect i1000SR“, o 2.1 lentelės 2, 3, 5, 6, 8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 28 ir 31 punktų reikalavimų dėl antros Konkurso dalies visumą atitinka tik „Randox“ analizatorius „RX daytona“. Be to, trečia Konkurso dalis „Pusiau automatinis elektrolitų analizatorius (1 vnt.)“ išskirta nepagrįstai, pažeidžiant racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principą.

4.       Ieškovė taip pat ginčijo kaip perteklinius, nepagrįstus technine, medicinine ir finansine prasme ar objektyviais perkančiosios organizacijos poreikiais ir dėl to ribojančius konkurenciją Techninės specifikacijos III dalies reikalavimus: 

4.1.                      „Mėginių įsiurbimas: Mėginių įsiurbimas ir lašinimas atliekamas nenaudojant vienkartinių antgalių“ (1.1 lentelės 6 punktas). Ieškovės manymu, tokį reikalavimą atitinka ne visų gamintojų siūlomi analizatoriai, be to, vienkartinių antgalių naudojimas yra pranašesnis;

4.2.                      „Reagentų paruošimas: Visi reagentai, kalibrantai, kontrolės turi būti paruošti naudojimui, jų nereikia skiesti ar kitaip ruošti“ (1.1 lentelės 12 punktas). Ieškovės manymu, darbo metu reagentus gali paruošti ir sumaišyti laboratorijos personalas; 

4.3.                      „Reagentų stabilumas: Reagentų rinkinių stabilumas analizatoriuje mažiausiai 20 dienų. Atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos“ (1.1 lentelės 13 punktas). Iš dalies patenkinus ieškovės pretenziją, reagentų rinkinių stabilumo analizatoriuje terminas pakeistas iš 21 dienos į 20 dienų, o tai patvirtina, kad reikalavimas buvo perteklinis. Jis toks ir liko, nes pakeitimas buvo formalus;

4.4.                      „Tireotropinas TSH. Funkcinis jautrumas < 0,005 mIU/l“ (1.2 lentelės 1 punktas), „Skydliaukės peroksidazės antikūnai Anti-TPO. Funkcinis jautrumas < 0,50 IU/ml; Koncentracijos iki 800,0 IU/ml išmatuojamos be praskiedimų“ (1.2 lentelės 4 punktas); „25-Hidoksivitaminas D (bendras). Kryžminis reaktyvumas su 25-OH vitamino D3 C-3-epimeru < 2 proc.“ (1.2 lentelės 6 punktas). Ieškovės manymu, šie reikalavimai pritaikyti išimtinai gamintojui „Abbott“. Rinkoje yra gamintojų, kurių įranga atliekamų tyrimų apatinė matavimo riba yra šiek tiek didesnė arba viršutinė matavimo riba yra mažesnė, tačiau kurie funkciniu ir medicininiu požiūriu nesiskiria nuo tyrimų metodų, kai taikomas atsakovės reikalaujamas funkcinis jautrumas ar matavimo intervalas;

4.5.                      „Išimama karuselė. Ne mažiau nei 40 pozicijų reagentams. Reagentų buteliukai statomi į bet kurią laisvą poziciją“ (2.1 lentelės 4 punktas). Tyrimų sąrašą sudaro tik 23 tyrimai, todėl, ieškovės manymu, pakaktų į analizatorių įdėti visų išvardytų metodų reagentus ir tuo būtų patenkinti perkančiosios organizacijos poreikiai;

4.6.                      „Reakcijos kiuvetės: Daugkartinio ilgalaikio naudojimo (ne mažiau 3 metai), pagamintos iš pirekso arba analogiško atsparaus stiklo“ (2.1 lentelės 5.2 punktas). Ieškovės manymu, biocheminių tyrimų analizatoriuose gali būti naudojamos tiek vienkartinės, tiek daugkartinio naudojimo kiuvetės. Ginčijamas reikalavimas riboja galimybę tiekėjams pasiūlyti geresnes vienkartines kiuvetes, kurių kaina galėtų būti įtraukta į bendrą teikiamo pasiūlymo kainą ir nepareikalautų papildomų perkančiosios organizacijos išlaidų;

4.7.                      „Maišymo sistema: Atskiras reakcijos mišinio maišytuvas. Ne mažiau trijų maišumo lygių (silpnas, normalus, intensyvus)“ (2.1 lentelės 6 punktas). Ieškovės manymu, šis reikalavimas riboja konkurenciją, nes kiekvienas gamintojas savaip užtikrina homogenišką reakcijos mišinio sumaišymą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Spręsdamas dėl Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 6 punkto teisėtumo, teismas pažymėjo, kad joks teisės aktas nereglamentuoja tyrimams naudojamų prietaisų antgalių rūšies. Saugos ir atitikties reikalavimai laboratorijose naudojamiems prietaisams keliami Lietuvos medicinos normoje MN 102:2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ (toliau – Saugos reglamentas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 679. Saugos reglamente nenustatyta ribojimų naudoti daugkartinius antgalius, todėl teismas atmetė ieškovės teiginius apie prietaisų, naudojančių vienkartinius antgalius, pranašumą. Iš ieškovės paaiškinimų ir atsakovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad bent keli gamintojai gali pasiūlyti prietaisus, kuriems nereikia naudoti vienkartinių antgalių („Abbott“, „Beckman Coulter“, kt.). Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad medicinines atliekas iš karto po jų susidarymo būtina surinkti ir išrūšiuoti į atskiras pakuotes pagal išskirtas medicininių atliekų grupes, kaip nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706.

7.       Teismas nurodė, kad Saugos reglamento 1 priedo 7.1 punkte nustatyta, jog prietaisas turi būti suprojektuotas taip, kad juo būtų lengva naudotis ir būtų kuo labiau sumažintas prietaiso užteršimo ir nuotėkio pavojus jį naudojant, o jei tai ėminių talpyklos – pavojus užteršti ėminį. Teismas pažymėjo, kad naudojant paruoštus sertifikuotus reagentus užtikrinamas reagentų vienodumas, tyrimų tikslumas, sumažėja tyrimų rezultatų paklaidos rizika, užterštumo pavojus. Perkančioji organizacija, įgyvendindama savo diskreciją pirkti paruoštus reagentus, siekia patogumo ir sutaupyti laiko teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 12 punkto reikalavimas nėra perteklinis ir neriboja tiekėjų konkurencijos.

8.       Teismas nurodė, kad Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 13 punkte apibrėžtos reagentų stabilumo laiko ribos teisės aktuose nėra nustatytos. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ir kitų gamintojų („Abbott“, „Beckman Coulter“, „Siemens“, „Roche“, „Ortho Clinical“, „Snibe Maglumi 2000 Plus“ ir „Mindray CL-1000i“) reagentų rinkinių stabilumas atitinka šį reikalavimą. Ieškovė nepateikė argumentų, kad reagentų stabilumo terminas neturi įtakos tyrimų kokybei.

9.       Vertindamas šalių argumentus dėl Techninės specifikacijos 1.2 lentelės 1, 4, 6 punktų reikalavimų, teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje apibūdino funkcinius reikalavimus pirkimo objektui, nustatydama bendruosius techninius ir kokybinius jo parametrus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Funkciniai reikalavimai gali būti aukšto lygio, tačiau jie turi būti detaliai aprašyti techninėje specifikacijoje. Teismo nuomone, ginčo reikalavimai yra suformuluoti aiškiai ir vienodai suprantami tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams; juose nustatyta lygiavertiškumo galimybė – „mažiau kaip“, „iki“. Kadangi perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 3, 18, 25, 32 straipsniais, turi teisę pasirinkti jai kokybės atžvilgiu tinkamiausią paslaugų teikimo technologiją, tai teismas padarė išvadą, kad atsakovės nustatyti reikalavimai yra pagrįsti, o ieškovė neįrodė, jog ginčijami reikalavimai riboja konkurenciją ar kad reikalavimai dėl antros Konkurso dalies yra pritaikyti išimtinai vieno tiekėjo analizatoriui.

10.       Spręsdamas dėl Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 4 punkto teisėtumo teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje analizuoja vieną „Randox“ analizatorių „RX daytona“, tačiau bylos duomenys ir viešai skelbiama informacija patvirtina, jog nustatytus reikalavimus atitinka ir analizatoriai „Snibe Maglumi 2000 Plus“, „Mindray CL-1000i“, „Analyticon Biolyzer 600“, „Beckman Coulter AU5800“, kurių vienkartinė įkrova (50, 63, 72) daug didesnė nei nustatyta Konkurso dokumentuose.

11.       Teismas nurodė, kad teisės aktuose nereglamentuojama tyrimams naudojamų kiuvečių rūšis. Jo nuomone, reikalavimas naudoti daugkartines stiklines kiuvetes yra pagrįstas ir protingas, nes stiklas yra skaidrus (nuolat galima matyti, kas vyksta), atsparus karščiui ir šalčiui, beveik nedalyvauja jokiose cheminėse reakcijose, lengvai valomas. Be to, atsakovė turi teisę pasirinkti pageidaujamas produkto charakteristikas ir nustatyti technines specifikacijas. Atsakovė, įvertinusi savo patirtį naudojant analizatorių su daugkartinio naudojimo stiklo kiuvetėmis, atliekamų tyrimų skaičių, vienkartinėms kiuvetėms utilizuoti reikalingas lėšas, nustatė tokius techninius parametrus, kurie labiausiai atitinka jos interesus. Ieškovė, teigdama, kad vienkartinės kiuvetės yra geresnės ir naudingesnės, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas atmetė argumentus, kad Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 5.2 punktas yra neprotingas ir nepagrįstas.

12.       Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė Konkurso sąlygose nenurodė, kokiais kitais būdais gali būti užtikrinamas sumaišymas ir kokį alternatyvų variantą gali pasiūlyti tiekėjai. Tačiau sprendė, kad ieškovė tik deklaratyviai kvestionavo Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 6 punkto reikalavimą, nepateikė įrodymų ir nenurodė, kuo jis ydingas ir kaip riboja tiekėjų konkurenciją.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodinėjo pirkimo objekto neskaidymo į dalis ekonominio naudingumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai), poreikį neskaidyti grindė tuo, kad daugelis tiekėjų gali pasiūlyti ne atskirą analizatorių, bet sudaryti galimybes šiuos tyrimus atlikti antroje Konkurso dalyje nurodytu automatiniu analizatoriumi. Teismas sutiko su atsakove, kad Konkurso dalių sujungimas neleistų pritraukti daugiau tiekėjų, o tai sukurtų prielaidas mažinti tiekėjų konkurenciją. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo dėl kai kurių Konkurso dalių, nereiškia, jog pirkimo objekto nereikėtų skaidyti į dalis. Atsakovė yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, ji siekia išsinuomoti medicininius prietaisus, kuriais kasdien atliekamų tyrimų procesas būtų maksimaliai automatizuotas. Dėl to teismas sprendė, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti ginčijami reikalavimai yra protingi, pagrįsti, juos realiai gali atitikti Konkurse dalyvausiantys tiekėjai.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15.       Kolegija sutiko su ieškove, kad atskirų ginčo Konkurso sąlygų vertinimas neleidžia tinkamai patikrinti, ar visi Techninės specifikacijos reikalavimai yra pritaikyti konkrečiam analizatoriui; pirmosios instancijos teismas neįvertino reikalavimų visumos. Tačiau kolegija pritarė teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog Techninės specifikacijos reikalavimai yra pritaikyti konkretiems analizatoriams. Techninės specifikacijos 1.1 lentelėje nustatyta 20 reikalavimų dėl pirmos Konkurso dalies, tačiau ieškovė ginčijo tik 4 iš jų, teigdama, jog jie yra pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją; dėl antros Konkurso dalies keliami 35 reikalavimai, tačiau ieškovė ginčijo tik 3 iš jų. Kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija paneigia jos nurodomus argumentus, kad visi kiekvienos Konkurso dalies reikalavimai pritaikyti konkrečiam analizatoriui.

16.       Kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovės nurodomų analizatorių techniniai parametrai sutampa su Techninėje specifikacijoje nustatytais reikalavimais, nereiškia, kad Konkurso reikalavimai pritaikyti būtent šių analizatorių gamintojams; tokį pritaikymą patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Priešingai, atsakovės byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad visus Techninės specifikacijos reikalavimus dėl pirmos Konkurso dalies atitinka „Snibe Maglumi 2000 Plus“, „Mindray CL-1000i“ ir „Beckman Coulter UniCel Dxl 600“ analizatoriai. Be to, byloje pateikti tik keli analizatorių pavyzdžiai, tačiau nepaneigta tikimybė, kad rinkoje egzistuoja ir daugiau analizatorių, kurie atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus. Ieškovės sudaryta „RX daytona“ ir kitų analizatorių palyginamoji lentelė patvirtina, kad iš esmės visus Techninės specifikacijos reikalavimus dėl antros Konkurso dalies atitinka ir „Beckman Coulter AU480“ analizatorius (išskyrus dėl sunaudojamo vandens kiekio, tačiau šio kriterijaus ieškovė neginčijo).

17.       Kolegija atmetė argumentus, kad Konkurso sąlygose nurodyti pertekliniai reikalavimai, kurie įrangos gamintojams jau yra nustatyti Saugos reglamente ir Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383. Ieškovės nurodyti reikalavimai yra susiję su analizatorių veikimo saugumu ir tinkamu naudojimu, o ne su perkančiosios organizacijos teise įsigyti konkrečius tyrimus atliekančią įrangą, atitinkančią konkrečias technines specifikacijas.

18.       Spręsdama dėl Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 6 punkto teisėtumo, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė, taupydama lėšas ir siekdama užtikrinti teikiamų paslaugų efektyvumą, jau ilgą laiką naudoja daugkartinio naudojimo antgalius, kurie praplaunami automatiškai, taip išvengiant papildomų laiko sąnaudų, vienkartinių antgalių padarymo nekenksmingų, jų atliekų sandėliavimo, tvarkymo ir utilizavimo išlaidų. Ieškovė su tokiomis teismo išvadomis nesutiko, tačiau nepateikė argumentų dėl atliekų šalinimo, neginčijo, kad vienkartinių antgalių utilizavimas didina atsakovės išlaidas. Taip pat ieškovė neįrodė savo teiginių, kad vienkartinių antgalių naudojimas yra paprastesnis, juos naudoja dauguma gamintojų. Remdamasi šiais motyvais kolegija atmetė ir ieškovės argumentus dėl Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 5.2 punkto reikalavimo.

19.       Dėl Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 12 punkto teisėtumo kolegija pažymėjo, kad atsakovė, siekdama išvengti klaidų tikimybės ir sumažinti personalo darbo krūvį, nusprendė įsigyti analizatorius, kurie tyrimus atliktų kuo labiau automatizuotai. Ieškovės teiginiai, kad reagentus gali paruošti ir sumaišyti laboratorijos personalas, yra deklaratyvūs, neįrodo jos teiginių pagrįstumo (CPK 185 straipsnis). Kolegija nesutiko su ieškove, kad ginčijamos sąlygos dalis ,,ar kitaip ruošti“ yra neaiški, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar kiti tiekėjai kreipėsi į atsakovę dėl Konkurso dokumentų paaiškinimo.

20.       Kolegija sutiko su perkančiąja organizacija, kad pagrindinė reagento galiojimo termino paskirtis yra būtinumas keisti reagentus rečiau, o ne poreikis apibrėžti tyrimo kokybę. Vien tai, kad Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 13 punkte nustatytas minimalus reagentų galiojimo terminas atitinka trumpiausią „Abbott“ reagento galiojimą, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog šis reikalavimas pritaikytas būtent „Abbott“ analizatoriui. Reikalavimas reagentų stabilumui nėra apibūdintas tiksliais duomenimis, todėl pasiūlymus gali teikti tiekėjai, kurių analizatorių stabilumas yra 21 diena ir ilgesnis. Kolegijos nuomone, ieškovė nepagrindė, kaip ginčo sąlygos dalis „Atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos“ diskriminuoja tiekėjus ir riboja konkurenciją; toks reikalavimas atitinka pirkimo specifiką ir protingumo kriterijų.

21.       Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Techninės specifikacijos 1.2 lentelės 1, 4 ir 6 punktų reikalavimai taip pat nėra pernelyg specifiniai, jie pateisinami perkamo objekto specifika, atsakovė tinkamai ir įtikinamai pagrindė jų poreikį. Ieškovė, deklaratyviais teiginiais nesutikdama su teismo išvadomis, nenurodė jokių jas paneigiančių argumentų (CPK 178 straipsnis).

22.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovė nesutiko su Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 4 punkto reikalavimu, tačiau neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovės nurodytiems 23 tyrimams reikalingi reagentai susideda iš dviejų ir daugiau dalių, o kiekvienai reagentų sudėtinei daliai ir papildomoms medžiagoms reikalinga atskira vieta reagentų talpykloje.

23.       Dėl Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 6 punkto kolegija nurodė, kad ieškovė neteigė, jog nėra analizatorių, kurie atitiktų nustatytus reikalavimus, be to, tiekėjai galėjo siūlyti lygiavertį analizatorių, jei įrodytų, kad jo gamintojo sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka Techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

24.       Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos prielaidos, kad, sujungus antrą ir trečią Konkurso dalis, daugiau tiekėjų galėtų pateikti pasiūlymus, neįrodo Konkurso sąlygų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečioji Konkurso dalis išskirta teisėtai, užtikrina tiekėjų konkurenciją, lygiateisiškumą ir atitinka VPĮ 25 straipsnio reikalavimus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

25.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Ieškovė iš Techninėje specifikacijoje nustatytų 20 reikalavimų dėl pirmos Konkurso dalies išskyrė 9, o iš 36 reikalavimų dėl antros Konkurso dalies – 17 reikalavimų, nurodė, kad jie kartu kaip visetas yra išskirtinai būdingi tik atitinkamai „Architect i1000SR“ ir „RX daytona“ analizatoriams, bei pateikė savo argumentus pagrindžiančius įrodymus. Teigdama priešingai, atsakovė turėjo pagrįsti, kad rinkoje yra daugiau nustatytų reikalavimų visumą atitinkančių analizatorių. Atsakovė nurodė, kad pirmos Konkurso dalies reikalavimus atitinka 4 analizatoriai, tačiau toks jos teiginys nepagrįstas (atsakovės nurodyti analizatoriai neatitiko arba jos pateiktose analizatorių brošiūrose nebuvo informacijos apie: „Siemens Immulite 2000XPi“ – atitiktį Techninės specifikacijos III dalies 1.1 lentelės 8, 9 punktų reikalavimams; „Beckman Coulter UniCel DxI 600“ – 1.1 lentelės 14 punkto reikalavimui; „Snibe Maglumi 2000 Plus“ – 1.1 lentelės 10, 11, 13, 14 punktų reikalavimams; „Mindray CL-1000i“ – 1.1 lentelės 6, 10, 11, 13, 14 punktų reikalavimams). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė įrodė, jog rinkoje yra daugiau reikalavimus atitinkančių analizatorių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir VPĮ 25 straipsnio 8 dalį.

25.2.                      Atsikirsdama į ieškovės argumentus dėl antros Konkurso dalies sąlygų pritaikymo „RX daytona“ analizatoriui, atsakovė prie kiekvienos sąlygos nurodė vis kitą ją atitinkantį analizatorių, o tai patvirtina, kad rinkoje nėra analizatoriaus, kuris atitiktų antros Konkurso dalies sąlygų visumą. Teismai aklai rėmėsi atsakovės nurodytomis aplinkybėmis ir nepatikrino jų teisėtumo, taip pažeidė CPK 263 straipsnį.

25.3.                      Šios nutarties 15 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatas. Nors dalis įvairių rinkoje egzistuojančių analizatorių techninių parametrų sutampa, ieškovė nurodė Konkurso sąlygų reikalavimus, kurie iš kitų išskiria „Architect i1000SR“ ir „RX daytona“ analizatorius bei sudaro galimybes Konkurse dalyvauti tik jų gamintojams ar platintojams. Ta aplinkybė, kad Techninės specifikacijos reikalavimai apibrėžti sąvokomis „ne mažiau kaip“, „ne vėliau“ ir pan., nepaneigia pirmiau nurodytų išvadų, nes net ir negriežtai apibrėžti reikalavimai lemia, kad juos dėl kiekvienos Konkurso dalies atitinka tik po 1 analizatorių.

25.4.                      Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus dėl Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 6 punkto neteisėtumo, pateikė motyvus, kad naudojant vienkartinius antgalius patiriamos didesnės utilizavimo išlaidos, todėl ji privalėjo pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius skaičiavimus, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis); jos pozicija liko neįrodyta. Daugkartiniai antgaliai sudaryti iš medžiagų, kurių savybės kitokios nei vienkartinių antgalių, todėl jų utilizavimo sąlygos ir įkainiai skiriasi. Be to, atsakovė neatsižvelgė į aplinkybę, kad daugkartiniai antgaliai yra plaunami su specialiomis medžiagomis, kurios (ir jų buteliukai) taip pat turės būti utilizuojamos, taigi bus patirta išlaidų. Jas įvertinus, gali būti pigiau utilizuoti vienkartinius antgalius nei daugkartinius. Vienkartiniai antgaliai yra saugesni, nes kiekvienas tyrimas atliekamas su nauju, švariu antgaliu; plaunant antgaliai gali būti tinkamai neišplaunami ir dėl to tyrimas bus netinkamas. Šie argumentai pagrindžia ir Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 5.2 punkto reikalavimo neteisėtumą.

25.5.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 12 punkto reikalavimas yra aiškus ir teisėtas. Tokia nuostata riboja konkurenciją, nes iš Konkurso eliminuojami tiekėjai, kuriems ginčo sąlyga nėra aiški ir kurie, netinkamai ją interpretuodami, gali atsisakyti dalyvauti Konkurse.

25.6.                      Teismai netinkamai aiškino Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 13 punkto nuostatas. Reagentų stabilumo terminas nemažina tyrimų sąnaudų. Konkurso sąlygose nurodytas konkretus perkamų reagentų ir tyrimų kiekis, todėl tiekėjas, prieš teikdamas pasiūlymą, žino, kiek reagentų jis turi pasiūlyti. Didesnis reagentų kiekis nereiškia didesnės pasiūlymo kainos, nes konkuruodami tiekėjai gali pasiūlyti didesnį trumpesnio stabilumo reagentų kiekį už mažesnę kainą. Trumpesnis stabilumo terminas nereiškia, kad liks daugiau nepanaudotų reagentų – tiekėjas, įvertinęs planuojamų atlikti tyrimų kiekį, pasiūlys tiek reagentų, kiek reikia. Konkurso sąlygose neįtvirtinti reikalavimai dėl reagentų utilizavimo ar kalibravimo, todėl teismų argumentai dėl jų nėra susiję su byla; be to, byloje nėra įrodymų, kad dėl dažnesnio reagentų utilizavimo atsakovė patirtų didesnių sąnaudų.

25.7.                      Techninės specifikacijos 1.2 lentelės 1, 4, 6 punktai yra pertekliniai ir nepagrįstai riboja konkurenciją. Dėl gamintojų naudojamų skirtingų metodikų matavimo ribos gali skirtis, tačiau visais atvejais jos yra tokios, kuriose aptinkami virusai. Toks reikalavimas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. spalio 27 d. direktyvoje 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų ir Saugos reglamente. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad virusai yra aptinkami tik jos nurodytose ribose ir kad kitos ribos yra netinkamos (CPK 178 straipsnis). Analizatorių gamintojai matavimo ribas nustato pagal mokslinių tyrimų rezultatus.

25.8.                      Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 4 punktas riboja konkurenciją, nes, Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 2 punkte nustačius reikalavimą dėl analizatoriaus našumo (per 1 valandą turi būti atlikta ne mažiau 400 tyrimų), reagentų pozicijų kiekis nėra svarbus –našumo reikalavimą gali tenkinti ir kiti analizatoriai, kurių reagentų talpa yra mažesnė.

25.9.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 6 punkto teisėtumo, nepaneigė ieškovės argumentų, kad ši nuostata riboja konkurenciją (kiekvienas gamintojas savaip ir nebūtinai atsakovės nurodytu būdu užtikrina homogenišką reakcijos mišinio sumaišymą ir tinkamą tyrimo atlikimą). Savo procesinį sprendimą teismas grindė vien argumentu, kad tiekėjai turi teisę teikti lygiaverčius pasiūlymus, tačiau tokia išvada sudaro sąlygas perkančiosioms organizacijoms nustatyti neteisėtas, tik konkretiems tiekėjams pritaikytas sąlygas.

26.       Atsakovė VšĮ Kauno miesto poliklinika atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Nors ieškovė nurodo, kad tam tikri Techninės specifikacijos reikalavimai yra pritaikyti konkretiems analizatoriams, tačiau reikalauja pripažinti neteisėtais ir panaikinti visus Techninės specifikacijos reikalavimus. Atsakovė, rengdama Konkurso sąlygas, jų reikalavimus nustatė ne pagal konkretaus analizatoriaus charakteristikas, o pagal tai, kokių funkcionalumų, kokio tikslumo ir išsamumo tyrimai jai reikalingi. Ieškovė, teigdama, kad tam tikri Techninės specifikacijos reikalavimai yra pertekliniai, turėjo nurodyti ir pagrįsti, kokia būtų pagrįsta techninių reikalavimų rodiklių minimali riba, tačiau to nepadarė.

26.2.                      Teigdama, kad pirmos ir antros Konkurso dalių reikalavimai pritaikyti tik vienam analizatoriui, ieškovė pateikė klaidinančius pavyzdžius ir argumentus, nurodė daug faktinių aplinkybių, nors kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovės argumentai, kad atsakovės išvardyti analizatoriai neatitinka visų Techninės specifikacijos reikalavimų (šios nutarties 25.1 punktas), nepagrįsti nes, pirma, analizatorių gamintojai siūlo įvairias savo gaminių modifikacijas ir dalis parametrų yra lengvai koreguojami, todėl pirkime gali būti pateikti pasiūlymai, kurie skiriasi nuo viešai skelbiamų brošiūrų; antra, vien tai, kad atsakovė dėl kai kurių Konkurso sąlygų nurodė tik vieną jas atitinkantį analizatorių ir nepaminėjo kitų, nereiškia, kad kiti analizatoriai tokių reikalavimų neatitinka; trečia, ieškovė sutapatina skirtingus Techninės specifikacijos reikalavimų rodiklius su nieko bendro neturinčiais analizatorių rodikliais; ketvirta, aplinkybę, kad analizatoriai neatitinka dalies nustatytų reikalavimų, ieškovė grindžia tuo, jog jų brošiūrose nenurodyta informacija apie tam tikrus parametrus, nors tai nereiškia, kad analizatorius jų neatitinka.

26.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos reikalavimai nėra apibūdinti tiksliais kriterijais, pasiūlymus gali teikti ir tiekėjai, kurių analizatoriai turi aukštesnius nei reikalaujami techninius parametrus, be to, tiekėjai gali teikti lygiaverčius pasiūlymus. Net jei Techninės specifikacijos reikalavimus atitiktų mažas skaičius arba tik vienas analizatorius, tai savaime nereiškia nei VPĮ 25 straipsnio 8 dalies pažeidimo, nei tiekėjų konkurencijos ribojimo. Dirbtinai sumažinus keliamus reikalavimus vien tik tam, kad atsirastų daugiau pasiūlymus teikiančių dalyvių, perkančiosioms organizacijoms kiltų rizika įsigyti jų poreikių netenkinančias prekes ar paslaugas.

26.4.                      Atsakovė pagrindė savo atsikirtimus, kad daugkartinių antgalių (Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 6 punktas) naudojimas yra efektyvesnis ir racionalesnis, triplike pateikė skaičiavimus, kiek per metus susidarytų vienkartinių reakcijos kiuvečių ir vienkartinių išpilstymo antgalių atliekų, kurias reikėtų kaupti, neutralizuoti ir utilizuoti. Ieškovė šių skaičiavimų nekvestionavo, apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad daugiau gamintojų siūlo vienkartinio, o ne daugkartinio naudojimo antgalius. Tai patvirtina, kad atsakovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, o ieškovė nepasinaudojo galimybe atsikirsti. Tik kasaciniame skunde buvo nurodyta, kad vienkartinių antgalių utilizavimas galbūt yra pigesnis, tačiau tokie teiginiai neįrodyti, jie nepagrįsti. Neįrodyti ir ieškovės teiginiai, kad vienkartinio naudojimo antgaliai yra saugesni. Šiuos argumentus atsakovė pateikia nesutikdama ir su ieškovės teiginiais dėl Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 5.2 punkto.

26.5.                      Ieškovė, ginčydama Techninės specifikacijos 1.1 lentelės 13 punkto nuostatas nenurodė, kaip konkrečiai turėjo būti suformuluota ši sąlyga ir kodėl turėjo būti nustatytas trumpesnis stabilumo terminas ar kitoks kalibrantų galiojimo terminas. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad kiekvieną dieną atliekamas nevienodas tyrimų skaičius, todėl atsakovei naudingiau turėti ilgesnio galiojimo ir stabilumo reagentus, nes tokiu atveju, kai reikia atlikti mažai tyrimų, nereikia išmesti buteliuko vos jį atidarius ir atlikus, pvz., tik vieną tyrimą.

26.6.                      Ieškovė, teigdama, kad atsakovė nepagrindė Techninės specifikacijos 1.2 lentelės 1, 4, 6 punktų reikalavimų būtinumo, klaidina teismą. Ieškovės nurodomas Saugos reglamentas nustato į Lietuvos rinką tiekiamų in vitro diagnostikos medicinos prietaisų būtinuosius saugos reikalavimus, bet ne tai, kokio jautrumo ir tikslumo tyrimus turi atlikti analizatoriai. Analizatoriaus veikimo saugumas ir atskirų tyrimų kokybės aspektai yra dvi skirtingos kategorijos, kurių pirmąją užtikrina Europos Sąjungos teisės aktai, o antrąją – kiekvienas gamintojas, pasirinkdamas tyrimų ir analizės jautrumo kriterijus. Atsakovė Konkurso sąlygose nurodė reikalavimus, susijusius su analizatorių techniniu pajėgumu, ir nereikalavo daugiau saugumo priemonių, nei nustatyta Europos Sąjungos teisėje. Ieškovė neįrodė, kad rinkoje nėra analizatorių, atitinkančių tireotropiniam hormonui ir anti-TPO reagentams keliamus funkcinio jautrumo reikalavimus, o atsakovė pateikė mokslinius straipsnius ir tyrimų rezultatus, kurie patvirtina, kad funkcinis jautrumas yra svarbiausia TSH tyrimo metodo veikimą apibūdinanti charakteristika.

26.7.                      Ieškovė nepateikė argumentų, kurie paneigtų teismų išvadas dėl Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 4 punkto reikalavimo teisėtumo (šios nutarties 22 punktas). Atsakovė (ilgametę patirtį turinti sveikatos priežiūros įstaiga) geriausiai žino atliekamų tyrimų dažnumą, skaičių ir dėsningumus, todėl jos teisė savo veikloje naudoti tinkamą ir patogią įrangą neturėtų būti paneigiama.

26.8.                      Techninės specifikacijos 2.1 lentelės 6 punkto reikalavimas nėra perteklinis; jis būtinas, nes skirtingiems tyrimams naudojami skirtingi reagentai, o skirtingi lygiai reakcijos metu maišo skirtingo klampumo skysčius. Tokiu būdu išvengiama putų susidarymo, mažėja pakartotinių tyrimų poreikis (dėl neteisingo rezultato).

26.9.                      Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, nors juo neskundė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl trečios Konkurso dalies išskyrimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl trečios pirkimo objekto dalies išskyrimo pagrįstumo yra įsiteisėjusi, todėl negalima patenkinti ieškinio visa apimtimi. Be to, ieškinio patenkinimas visa apimtimi reikštų ir tai, kad neteisėtais būtų pripažinti visi Techninės specifikacijos reikalavimai dėl pirmos ir antros Konkurso dalių.

 

IV. Kreipimosi į Teisingumo Teismą ir šio teismo priimto prejudicinio sprendimo esmė

 

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: „Ar 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) 2, 23 straipsnių ir VI priedo nuostatos (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) turi būti aiškinamos ir suprantamos taip, kad kai perkančioji organizacija – asmens sveikatos priežiūros įstaiga – viešojo pirkimo konkurso būdu siekia įsigyti prekes (medicinos diagnostikos įrangą ir priemones) ar tam tikras teises į jas tam, kad pati galėtų atlikti tyrimus, jos diskrecija apima teisę nustatyti tik tokias techninės specifikacijos sąlygas prekėms, kuriomis (sąlygomis) ne izoliuotai apibūdinamos atskiros įrangos ir (ar) priemonių veikimo (techninės) ir naudojimo (funkcinės) savybės, bet apibrėžiami atliktinų tyrimų kokybiniai parametrai ir tyrimų laboratorijos darbo veiksmingumas, kurių turinys turi būti atskirai aprašytas to paties viešojo pirkimo nuostatose?“

28.       Teisingumo Teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendime Roche Lietuva, C-413/17, (toliau – Prejudicinis sprendimas) nusprendė, kad 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24 dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (toliau – Direktyva 2014/24), 18 ir 42 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog pagal juos perkančioji organizacija neįpareigojama formuluodama viešojo medicininių prekių pirkimo konkurso techninę specifikaciją iš principo teikti pirmenybės arba medicinos aparatų individualių charakteristikų svarbai, arba šių aparatų veikimo rezultato svarbai, bet yra reikalaujama, kad techninė specifikacija apskritai atitiktų vienodo požiūrio ir proporcingumo principus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar jo nagrinėjamoje byloje aptariama techninė specifikacija atitinka šiuos reikalavimus.

 

V. Byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai paaiškinimai

 

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta pateikti rašytinius teisinius argumentus dėl Prejudicinio sprendimo.

30.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:

30.1.                      Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismas pripažino perkančiosios organizacijos diskreciją formuluojant technines pirkimo specifikacijas, tačiau kartu nurodė, kad ji nėra absoliuti – perkančioji organizacija turi tik tokią diskreciją, kiek jos (diskrecijos) neriboja teisės aktai ir viešųjų pirkimų principai. Perkančiajai organizacijai yra leidžiama nustatyti tokius techninės specifikacijos reikalavimus, kurie nėra draudžiami ir kurie bet kokiais būdais (tiesiogiai arba netiesiogiai) nelemtų neteisėtų padarinių. Turi būti įvertinti ne tik teisės aktuose tiesiogiai įtvirtinti reikalavimai, bet ir konkretaus pirkimo aplinkybės (pirkimo objekto specifika, įsigyjamų prekių rinka ir kt.).

30.2.                      Viešųjų pirkimų, panašių į ginčo Konkursą, specifika lemia, kad tiekėjų galimybės teikti lygiaverčius pasiūlymus VPĮ prasme yra labai apsunkintos – atskirų gamintojų, kurie tą patį funkcinį rezultatą pasiekia nevienodais technologiniais sprendimais, prekės dažnai nebūna pripažįstamos lygiavertėmis VPĮ prasme vien dėl to, jog techninėse specifikacijose būna nustatyti itin konkretūs, specifiški funkciniai sprendimai, jie techninėje specifikacijoje vertinami pavieniui, o ne kaip visuma. Lieka neaišku, ar siekdamas įrodyti pasiūlymo lygiavertiškumą tiekėjas turi įrodyti kiekvieno techninės specifikacijos reikalavimo lygiavertiškumą (kas ne kiekvienu atveju gali būti įmanoma), ar reikalavimų visumos lygiavertiškumą (kas dėl sudėtingo įrodinėjimo gali palikti abejonių, ar tenkinami visi atskiri techninės specifikacijos reikalavimai).

30.3.                      Perkančiosios organizacijos diskrecija nustatyti reikalavimus, kurie iš tiesų jai nebūtini arba gali būti užtikrinti keliais skirtingais būdais, turėtų būti ribojama. Dėl to, kad skirtingi gamintojai tyrimų rezultatus pasiekia naudodami skirtingus technologinius sprendimus, neturėtų būti pateisinami perkančiosios organizacijos reikalavimai, paremti vieno iš gamintojų prekėms būdingais techniniais sprendimais.

30.4.                      Turi būti vertinamas Techninės specifikacijos išsamumo ir detalumo proporcingumas; būtina išsiaiškinti, ar toks išsamumo laipsnis būtinas norint pasiekti užsibrėžtus tikslus. Kiekvieną techninės specifikacijos reikalavimą vertinant atskirai dažnai nenustatomas nepagrįstas konkurencijos ribojimas, nes šį reikalavimą atitinka keli skirtingi tiekėjai; konkurencijos apribojimas nustatomas vertinant reikalavimų visumą, nes ją atitinka tik vienas tiekėjas. Dėl tokios ydingos praktikos yra pasisakęs kasacinis teismas (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017), jo išaiškinimai atitinka Teisingumo Teismo poziciją.

30.5.                      Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad Techninės specifikacijos I dalies 9 reikalavimai ir II dalies 17 reikalavimų kaip visuma yra išskirtinai būdingi tik atitinkamai „Architect i1000SR“ ir „RX daytona“ analizatoriams, t. y. Konkurso sąlygomis, jas aiškinant ne atskirai, o kaip visumą, sukurta netiesioginė diskriminacija. Ginčo Techninės specifikacijos reikalavimai parengti tiesiogiai nenurodant konkretaus analizatoriaus modelio, tačiau surašant tokius reikalavimus, kurių visumą atitiktų tik vienas tiekėjas (siūlantis perkančiosios organizacijos iki Konkurso paskelbimo naudotus analizatorius). Ginčijami teismų procesiniai sprendimai prieštarauja VPĮ 25 straipsnio 8 daliai, pagal kurią perkančiajai organizacijai draudžiama viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečias technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Prejudicinis sprendimas patvirtina tokios praktikos ydingumą.

30.6.                      Teisės aktuose nustatyti pakankamai konkretūs, detalūs ir išsamūs reikalavimai vykdant Konkursą siekiamiems įsigyti objektams. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl papildomų (specifiškesnių nei įtvirtinti teisės aktuose) reikalavimų Konkurso objektui nustatymo Techninėje specifikacijoje objektyvaus būtinumo, t. y. jų proporcingumo, ypač įvertinus tai, kad kiekvienas diagnostikos įrenginys Europos Sąjungoje privalo būti ženklinamas CE ženklu, o tam jis privalo atitikti teisės aktuose nustatytus techninius reikalavimus.

30.7.                      Sveikatos priežiūros įstaigai turėtų rūpėti ir ji, atsižvelgdama į vienodo požiūrio bei proporcingumo principus, pirkimo sąlygose turėtų nustatyti reikalavimus tyrimams ir jų kokybei, bet ne medicinos diagnostikos įrangos techninėms savybėms. Be to, perkančiosios organizacijos turėtų siekti technines specifikacijas formuluoti kuo mažiau išsamiai, o specifinius, konkurenciją ribojančius ar atskirų gamintojų (jų grupės) prekėms būdingus reikalavimus nustatyti tik esant neišvengiamai būtinybei, ją objektyviai pagrindus.

31.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:

31.1.                      Iš Prejudiciniame sprendime pateiktų išaiškinimų darytina išvada, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę nustatyti ir suformuluoti konkrečius techninius reikalavimus perkamai medicinos įrangai, o ne su įranga atliekamų tyrimų rodikliams. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad atsakovė negalėjo nustatyti konkrečių reikalavimų įrangos našumui ir darbui, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini ir ieškovės argumentai, kad ES teisės aktai užtikrina, jog visi rinkoje esantys analizatoriai yra kokybiški bei saugūs. Analizatoriaus veikimo saugumas ir atskirų tyrimų kokybinių aspektų užtikrinimas yra dvi skirtingos kategorijos, kurių pirmoji užtikrinama ES teisės aktų reikalavimais, o antroji – gamintojo pasirinktais tyrimų ir analizės jautrumo kriterijais. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai yra susiję su analizatorių techniniu pajėgumu, nes kiekvieno gamintojo analizatoriai atlieka skirtingo jautrumo tyrimus.

31.2.                      Ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai atitinka vienodo požiūrio ir proporcingumo principus, atsakovė pagrindė tokių reikalavimų objektyvų medicininį būtinumą, t. y. kokius rezultatus, kokių tyrimų kokybę ar sklandų bei racionalų atsakovės laboratorijos darbą padeda užtikrinti kiekvienas reikalavimas. Ieškovė, teigdama, kad ginčijami reikalavimai yra pertekliniai ir riboja konkurenciją, turėjo pareigą tokius savo teiginius pagrįsti bei nurodyti, kokie reikalavimai būtų teisėti, o atsakovė privalėjo pagrįsti ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų objektyvų poreikį. Ieškovė byloje deklaratyviai ginčijo visus Techninės specifikacijos I, II ir III dalių reikalavimus, nepateikė argumentų, kokie objektyviai teisingi Techninės specifikacijos reikalavimai turėjo būti nustatyti. Atsakovė pateikė ištraukas iš mokslinių straipsnių, informaciją apie tyrimų rezultatus ir gerąją praktiką, nurodė argumentus, patvirtinančius, kad ginčijami reikalavimai yra objektyviai būtini siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientams atliekamų tyrimų tikslumą ir ankstyvą susirgimų diagnostiką, perkančiosios organizacijos išteklių taupymą ir darbo organizavimo patogumą. Šie argumentai patvirtina, kad atsakovė ginčijamus reikalavimus nustatė ne dėl savo užgaidų ar siekio diskriminuoti kokį nors tiekėją, o dėl to, jog jie užtikrina kokybišką, sklandų, greitą ir racionalų laboratorijos darbą, pacientų srautų valdymą, ankstyvą susirgimų ir ligų diagnostiką.

31.3.                      Konkurse nebuvo draudžiama siūlyti lygiaverčius funkcionalumus turinčią įrangą, tačiau ieškovė nekėlė klausimų dėl lygiavertiškumo, neįrodinėjo, kad jos siūloma įranga yra lygiavertė. Tai patvirtina, kad ieškovė tiesiog siekė panaikinti visus jai nepatinkančius (netinkančius) Techninės specifikacijos reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar jie objektyviai yra svarbūs asmens sveikatos priežiūros įstaigai.

31.4.                      Atsakovė byloje pagrindė, kad ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai yra proporcingi, atitinka vienodo požiūrio principą. Medicininės įrangos viešuosiuose pirkimuose proporcingumo ir vienodo požiūrio principo atitikties vertinimas negali būti atliekamas tik pagal ieškovės nurodomą kriterijų, kiek potencialių tiekėjų rinkoje gali pasiūlyti reikalavimus atitinkantį produktą. Tokiuose pirkimuose turi būti analizuojama objektyvi būtinybė perkančiajai organizacijai įsigyti vienais ar kitais konkrečiais parametrais pasižyminčią medicininę įrangą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

32.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Techninės specifikacijos reikalavimų (tiek juos vertinant kartu, tiek atskirai) teisėtumo.

33.       Ginčą sprendę teismai nekonstatavo ieškovės įrodinėjamo Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo, todėl ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismų atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikė kasacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus dėl, pirma, VPĮ 25 straipsnio 8 dalies ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo sprendžiant dėl Techninės specifikacijos reikalavimų dėl kiekvienos Konkurso dalies viseto teisėtumo, antra, nepagrįstai padarytų išvadų, kad ieškinyje nurodyti atskiri Techninės specifikacijos reikalavimai (šios nutarties 4 punktas) nėra pertekliniai ir neriboja konkurencijos.

34.       Kasaciniam teismui sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą kilo pagrįstų abejonių dėl atsakovės pasirinkto pirkimo modelio atitikties VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktui, pagal kurį pirkimo objektas apibrėžiamas apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, todėl 2017 m. birželio 19 d. nutartimi jis informavo šalis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, o 2017 m. birželio 30 d. nutartimi pateikė kreipimąsi į Teisingumo Teismą (šios nutarties 27 punktas), į kurį atsakant buvo priimtas 2018 m. spalio 25 d. prejudicinis sprendimas Roche Lietuva, C-413/17.

 

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos rengiant techninę specifikaciją užtikrinti jos reikalavimų atitiktį vienodo požiūrio ir proporcingumo principams

 

35.       Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 nuostatas, susijusias su reikalavimų pirkimo objektui nustatymu, Prejudiciniame sprendime nurodė šiuos nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti aktualius aspektus:

35.1.                      Direktyvos 2014/24 nuostatos nedraudžia, kad konkurso dėl medicininių prekių, skirtų medicininiams tyrimams atlikti, tiekimo sąlygose būtų nurodytos siekiamos įsigyti įrangos veikimo ir naudojimo charakteristikos ir siekiamos įsigyti individualios priemonės; jose nenustatyta techninių specifikacijų formulavimo metodų hierarchija ir nesuteikta jokios pirmenybės kuriam nors iš šių metodų;

35.2.                      perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai; 

35.3.                      pagal Direktyvos 2014/24 18 ir 42 straipsnius perkančioji organizacija neįpareigojama formuluojant viešojo medicininių prekių pirkimo konkurso techninę specifikaciją iš principo teikti pirmenybės arba medicinos aparatų individualių charakteristikų svarbai, arba šių aparatų veikimo rezultato svarbai, bet yra reikalaujama, kad techninė specifikacija apskritai atitiktų vienodo požiūrio ir proporcingumo principus;

35.4.                      techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams turi būti sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaroma nepagrįstų kliūčių atverti viešuosius pirkimus konkurencijai;

35.5.                      technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtinio konkurencijos susiaurinimo (apribojimo) taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas;

35.6.                      techninės specifikacijos išsamumo laipsnis turi atitikti proporcingumo principą; kuo išsamesnės techninės specifikacijos nustatomos, tuo didesnė rizika, kad konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos.

36.       Remdamasis šiais išaiškinimais, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nacionalinis teismas, spręsdamas ginčą dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, turi nustatyti ir įvertinti:

36.1.                      ar, atsižvelgiant į diskreciją, kurią turi perkančioji organizacija, formuluodama techninę specifikaciją pagal kokybinius reikalavimus ir atsižvelgdama į atitinkamą pirkimo objektą, dėl ypač išsamios techninės specifikacijos netiesiogiai neteikiama pirmenybė kuriam nors viešojo pirkimo dalyviui;

36.2.                      ar toks techninės specifikacijos išsamumo laipsnis būtinas norint pasiekti užsibrėžtus tikslus (ar jis proporcingas);

36.3.                      techninės specifikacijos atitiktį vienodo požiūrio ir proporcingumo principams.

37.       Taigi, atsakydamas į kasacinio teismo pateiktą kreipimąsi dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ar jų dalies) visumos teisėtumo vertinimo, Teisingumo Teismas iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus.

38.       Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).

39.       Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą).

40.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, joje konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.).

41.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojama praktika dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

42.       Nagrinėdamas ieškovės prieš kitą perkančiąją organizaciją užvestą bylą, kurios faktinės aplinkybės ir kurioje iškelti teisiniai klausimai buvo labai panašūs į šios civilinės bylos aplinkybes, kasacinis teismas pažymėjo, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 31 punktą).

43.       Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra pasisakyta dėl tokios netiesioginės diskriminacijos neteisėtumo; konstatuota, jog techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, kad juos visus in corpore (visi drauge) atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės (kiti gamintojai privalėtų siūlyti aukštesnės klasės ir dėl to brangesnes prekes), diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 33 punktą ir jame nurodytą praktiką).

44.       Kasacinis teismas konstatavo, kad tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais; tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų (o atsižvelgiant į Prejudicinio sprendimo išaiškinimus – ir tai, ar sąlygų išsamumo pobūdis (lygis) nepažeidžia proporcingumo principo); ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 34–35 punktus).

45.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ją taikydama kartu su nagrinėjamoje byloje gautame Prejudiciniame sprendime pateiktais Teisingumo Teismo išaiškinimais, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: bylose dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ne)teisėtumo ieškovai savo teises gali ginti ir teismai pagal pareikštus reikalavimus arba, esant pagrindui, ex officio (pagal pareigas) privalo ieškovų argumentus vertinti spręsdami dėl šių galimų tiekėjų teisių pažeidimų: 1) konkrečių (atskirų) techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo; 2) kelių bendrai taikomų ar visumos techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginės diskriminacijos); 3) neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (neproporcingai siekiamam tikslui sumažinamos tiekėjų galimybės konkuruoti pirkime).

 

 

Dėl ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo

 

46.       Nagrinėjamoje byloje, minėta, ieškovė teikė dvejopo pobūdžio argumentus – ginčijo tiek Techninės specifikacijos reikalavimų dėl pirmos ir antros Konkurso dalies visumos teisėtumą, tiek atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą. Tokiu atveju, remiantis šios nutarties 44 punkte pateiktu išaiškinimu, pirmiausia turėjo būti įvertinta pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktis VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui ir tik po to, jeigu nebūtų konstatuotas šis pagrindas, sprendžiama dėl atskirų ginčijamų sąlygų teisėtumo.

47.       Kadangi bylą nagrinėjant kasacine tvarka buvo priimtas sprendimas peržengti kasacinio skundo ribas ir įvertinti atsakovės pasirinkto pirkimo modelio atitiktį VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktui, šiuo tikslu gautas Prejudicinis sprendimas, tai kasacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytą bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką (kasacinio skundo argumentus ir klausimą, dėl kurio buvo peržengtos kasacinio skundo ribos) bei Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus, teisės taikymo ir aiškinimo aspektu pasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su Techninės specifikacijos reikalavimų (kaip visumos) atitiktimi vienodo požiūrio ir proporcingumo principams.

48.       Kaip nurodyta šios nutarties 35 punkte, Teisingumo Teismas pripažino, kad perkančioji organizacija, rengdama techninę specifikaciją, turi teisę pasirinkti, kokie reikalavimai bus nustatomi, ji nėra įpareigota kelti reikalavimus medicinos aparatų veikimo rezultatui bei jai nėra draudžiama kelti reikalavimų medicinos aparatų individualioms charakteristikoms. Remiantis Prejudiciniame sprendime pateiktais išaiškinimais, nacionalinis teismas, spręsdamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, taigi ir jų detalumo pagrįstumo, turi įvertinti, ar konkretus techninės specifikacijos išsamumo laipsnis buvo būtinas norint pasiekti užsibrėžtus tikslus (ar jis proporcingas siekiamam tikslui), taip pat ar nustatant išsamius reikalavimus netiesiogiai neteikiama pirmenybė kuriam nors viešojo pirkimo dalyviui.

49.       Vertinant būtinumą nustatyti būtent ginčijamo pobūdžio Techninės specifikacijos reikalavimus ir jo atitiktį siekiamiems tikslams (ginčijamų reikalavimų proporcingumą), aktualios šios byloje nustatytos aplinkybės: Techninėje specifikacijoje buvo įtvirtinta 20 reikalavimų dėl pirmos Konkurso dalies ir 36 reikalavimai dėl antros Konkurso dalies; šie reikalavimai susiję su siekiamo įsigyti automatinio analizatoriaus techniniais sprendimais dėl jo veikimo ir kitomis techninėmis charakteristikomis, pavyzdžiui, reikalavimai dėl našumo, mėginių ir reagentų rinkinių kiekio (talpos) analizatoriuje, jų skiedimo, papildymo, reagentų ir kalibracijos stabilumo, rezultatų išdavimo laiko, bangos ilgių, matavimo metodų, maišymo sistemos ir pan.

50.       Tokių Techninės specifikacijos reikalavimų pasirinkimą ieškovė grindė argumentais dėl specifinio ir viešajam interesui itin svarbaus Konkurso objekto, pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudėtingumo ir būtinumo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientams atliekamų tyrimų tikslumą ir ankstyvą susirgimų diagnostiką, perkančiosios organizacijos išteklių taupymą ir darbo organizavimo patogumą, pažymėjo, kad nustatyti reikalavimai objektyvūs, jais nesiekiama diskriminuoti kokį nors tiekėją. Dėl atskirų ieškovės ginčijamų reikalavimų pagrįstumo atsakovė pateikė išsamesnius argumentus.

51.       Kasaciniam teismui informavus šalis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kitų argumentų, nurodė, kad laboratorinė diagnostika – licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga; licencija išduodama, kai sveikatos priežiūros įstaiga atitinka teisės aktuose nustatytus civilinės atsakomybės draudimo, higienos, medicinos priemonių, personalo, patalpų ir teisinės formos reikalavimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorija privalo turėti ir pateikti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos laboratorijos kokybės vadovą ir darbo instrukcijas (atsakovės atveju – 76 dokumentus), kuriose detaliai ir nuosekliai aprašyti veiksmai, atliekant tyrimus su turima įranga. Keičiantis laboratorijoje naudojamiems analizatoriams ir siekiant užtikrinti laboratorijos darbo nepertraukiamumą, ši dokumentacija turėtų būti nedelsiant pakeista, todėl atsakovė nurodė mananti, kad ji turi teisę reikalauti, jog įranga atitiktų darbo instrukcijoje nurodytus reikalavimus.

52.       Atsakovė paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad laboratorijoje atliekamų tyrimų tikslumą, glaudumą, pakartotinumą ir atitiktį galima užtikrinti tik tada, kai tam pačiam asmeniui tie patys tyrimai atliekami tais pačiais metodais ir tais pačiais prietaisais. Kai tyrimai atliekami skirtingais metodais, naudojant skirtingus prietaisus, neišvengiama rezultatų neatitikčių.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus atsakovės argumentus, sprendžia, kad jie nepatvirtina, jog, siekiant teisėto tikslo, egzistavo objektyvus būtinumas nustatyti itin detalius techninius reikalavimus Konkurso objektui.

54.       Pirmiausia pažymėtina, kad galimybė nustatyti tam tikrus (specifinius) ar itin detalius reikalavimus viešojo pirkimo objektui, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, suteikiama išimtiniais atvejais bei tinkamai ją pagrindus. Atsakovės nurodyti bendro pobūdžio argumentai apie jos statusą (asmens sveikatos priežiūros įstaiga), vykdomą veiklą (asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas) ir Konkurso objektą (laboratoriniams tyrimams atlikti būtina įranga ir medžiagos) vien dėl savo pobūdžio (socialiai jautri visuomenei svarbi sveikatos priežiūros sritis) negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą. Poreikis itin detaliai apibrėžti pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus turėjo būti pagrįstas nurodant detalius jį patvirtinančius argumentus, o ne apibendrintus teiginius apie teikiamų paslaugų sudėtingumą ar jų ypatingą svarbą.

55.       Be to, iš šios nutarties 50–52 punktuose nurodytų atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji laikėsi pozicijos, jog vykdydama Konkurso procedūras galėjo nustatyti reikalavimus, kurie jai leistų išsinuomoti įrangą, atitinkančią institucijoje parengtose darbo instrukcijose nurodytus reikalavimus, t. y. atsakovė atvirai išreiškė siekį ir toliau naudotis tokia pačia įranga, kuria naudojosi iki Konkurso paskelbimo. Ši pozicija vertintina kaip netiesioginis pripažinimas, kad itin detalios Konkurso sąlygos (Techninė specifikacija) buvo parengtos taip (pritaikytos), jog jas atitiktų vienas konkretus analizatorius. Toks perkančiosios organizacijos tikslas, net ir pripažįstant, kad jis taip pat reiškia, jog siekiama įsigyti itin aukštos kokybės analizatorių, suderintą su atsakovės turima sistema, atitinkantį visų darbo instrukcijų reikalavimus ir užtikrinantį tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, neatitinka nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų (šios nutarties 38 punktas).

56.       Atitinkamai šiam tikslui pasiekti pasirinktos priemonės ar būdai (konkrečios itin detaliai apibrėžtos Techninės specifikacijos sąlygos) kvalifikuotini kaip neatitinkantys proporcingumo reikalavimo, nes iki minimumo sumažina konkurenciją ir panaikina kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė argumentų, jog jos siekiamo tikslo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientams atliekamų tyrimų tikslumą nebuvo galima pasiekti kitomis, proporcingesnėmis ir mažiau tiekėjų konkurenciją varžančiomis priemonėmis.

57.       Šiame kontekste paminėtina kasacinio teismo praktika, kad reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdomo viešojo pirkimo objektui teisėtumas turi būti nustatytas, be kita ko, įvertinus perkančiosios organizacijos veiklos specifiką. Nors sveikata – konstitucinė vertybė, viešojo intereso sudedamoji dalis, tačiau įstatymų leidėjui sureguliavus skirtingų lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių institucijų sistemą, daugiausia pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti institucija turėtų kelti skirtingus reikalavimus nei, pvz., tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje atliekami itin sudėtingi (taip pat ir mokslo) tyrimai (pagal analogiją žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 49 punktą). 

58.       Dėl atsakovės argumento, kad, įsigijus (išsinuomojus) kitokią, nei anksčiau naudota, laboratorijos įrangą, reikėtų iš naujo parengti naują laboratorijos kokybės vadovą ir darbo instrukcijas, papildomai pažymėtina kasacinio teismo praktika, kurioje buvo išaiškinta, jog tai, kad tiekėjų teises mažiau ribojančios priemonės padidina perkančiosios organizacijos administracinę naštą ir tikimybę, jog jos ne visada pasiteisins, per se nereiškia, kad absoliutus draudimas dalyvauti Konkurse laikytinas proporcingu (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 52 punktą). Atitinkamai tai reiškia, kad vien papildomų pareigų perkančiajai organizacijai ar kitokio pobūdžio administracinės naštos atsiradimas (padidėjimas) nepateisina itin griežtų (tiekėjų teisę dalyvauti viešajame pirkime ribojančių) reikalavimų viešojo pirkimo dalyviams ar objektui (nėra tokiems reikalavimams proporcingas) nustatymo.

59.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, jog dėl atsakovės vykdant Konkursą siekto tikslo būtų pateisinamas (vertinamas kaip proporcingas) jos pasirinktas itin išsamus ir detalus reikalavimų pirkimo objektui nustatymo Techninėje specifikacijoje būdas, taip pat kad šio tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau ūkio subjektus varžančiomis priemonėmis.

60.       Dėl Teisingumo Teismo nurodyto vertintino kriterijaus, ar išsamiais reikalavimais netiesiogiai neteikiama pirmenybė kuriam nors viešojo pirkimo dalyviui, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog visus Techninės specifikacijos I ir II dalies reikalavimus atitiko „Abbott Diagnostics“ analizatorius „Architect i1000SR“ ir „Randox“ analizatorius „RX daytona“.

61.       Bylos šalys nesutarė dėl to, ar yra kitų analizatorių, kurie taip pat atitiktų visus Techninės specifikacijos I ir II dalies reikalavimus. Teismai šio ginčo aspekto neįvertino ir dėl jo nepasisakė, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės kasaciniame teisme patikrinti šalių argumentų teisėtumo (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip Prejudiciniame sprendime nurodė Teisingumo Teismas (šios nutarties 37 punktas) ir savo praktikoje yra išaiškinęs kasacinis teismas (šios nutarties 42 punktas), teisės aktų reikalavimų neatitinka viešojo pirkimo sąlygos, kurių derinys (sąlygų grupė) ar jų visuma pritaikyta nebūtinai tik vienam tiekėjui ar gamintojui, bet ir labai siauram jų ratui.

62.       Nagrinėjamu atveju šalys ginčijosi dėl keleto analizatorių galimos atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau aptarta praktika patvirtina, kad net jeigu būtų nustatyta, jog Techninės specifikacijos reikalavimus galimai atitiko ir dar vienas ar keli analizatoriai, tai nepašalintų diskriminuojančio Techninės specifikacijos reikalavimų pobūdžio, ypač įvertinus tai, kad šių prekių rinka pakankamai išplėtota. Šiame kontekste primintina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog vienintelė aplinkybė, kad viešojo pirkimo pasiūlymus pateikė ne vienas, o keli tiekėjai, nėra pagrindas pripažinti, kad viešajame pirkime nebuvo apribota konkurencija (pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

 

63.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės ginčijamus atskirus Techninės specifikacijos reikalavimus, ištyręs šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, sprendė, jog ginčijami reikalavimai nėra itin aukšti, pertekliniai, neriboja konkurencijos. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atskiras ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų vertinimas neleidžia tinkamai patikrinti, ar jie visi yra pritaikyti konkrečiam analizatoriui, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Techninės specifikacijos reikalavimų dėl konkrečios Konkurso dalies visumos (kiekvieną ginčijamą reikalavimą vertino atskirai), tačiau pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog Techninės specifikacijos reikalavimai buvo pritaikyti konkretiems analizatoriams.

64.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog tokio pobūdžio bylose kaip ši turi būti vertinami visi ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai, tačiau, nepaisydamas šio savo teiginio, pritarė pirmosios instancijos teismo (kuriame nebuvo vertinama reikalavimų visuma) išvadai dėl Techninės specifikacijos teisėtumo. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo priimtas prieštaringas sprendimas, dalis ieškovės argumentų buvo atmesti jų neišnagrinėjus iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį ieškovės reikalavimą ir vertindamas jo pagrįstumą, privalėjo vertinti visų ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų dėl Konkurso pirmos ir antros dalių (kaip visumos) teisėtumą ir jų atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Šis aspektas byloje liko neįvertintas, o tai galėtų sudaryti prielaidas bylos dalį dėl šių argumentų pagrįstumo įvertinimo grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

65.       Tačiau tai konstatavus, būtina atsižvelgti į individualias šios bylos aplinkybes, kad, Viešųjų pirkimų tarnybai patikrinus Konkurso procedūrų teisėtumą bei nustačius VPĮ ir kitų teisės aktų pažeidimus, atsakovė buvo įpareigota nutraukti Konkurso procedūras. Iš viešai skelbiamų Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovė įvykdė VPT įpareigojimą, 2016 m. gruodžio 28 d. nutraukė Konkurso procedūras dėl pirmos, antros ir trečios jo dalies. Taigi ieškovės siekis, kad pagal neteisėtas sąlygas Konkurso procedūros toliau nebūtų tęsiamos, yra įgyvendintas. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat siekiant užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl techninės specifikacijos reikalavimų proporcingumo vertinimo, bylos dalis dėl ieškovės argumentų, kuriais Konkurso sąlygų neteisėtumas grindžiamas sąlygų grupės neteisėtumu ir konkurenciją ribojančiu pobūdžiu, negrąžintina nagrinėti iš naujo.

66.       Konstatavus, kad Techninės specifikacijos reikalavimų dėl pirmos ir antros Konkurso dalių visuma neužtikrino vienodo požiūrio ir proporcingumo principų, šie Techninės specifikacijos reikalavimai pripažintini neteisėtais. Kadangi, kaip buvo nurodyta šios nutarties 65 punkte, Konkurso procedūros dėl pirmos, antros ir trečios jo dalies buvo nutrauktos (pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktą laikomos pasibaigusiomis), tai nėra pagrindo spręsti dėl ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų pripažinimo negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, naikintinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškinys dėl Techninės specifikacijos sąlygų dėl pirmos ir antros Konkurso dalies pripažinimo neteisėtomis, ir dėl šios bylos dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.

67.       Pripažinusi, kad Techninės specifikacijos reikalavimų dėl pirmos ir antros Konkurso dalies visuma buvo neteisėta, teisėjų kolegija papildomai nebesprendžia dėl ieškovės kasaciniame skunde nurodytų atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo. Kaip buvo nurodyta šios nutarties 44 punkte, dėl atskirų Konkurso sąlygų teisėtumo sprendžiama tuo atveju, jei nenustatoma pirkimo sąlygų grupės (visumos) neatitiktis VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui.

68.       Šiuo aspektu tik primintina, kad kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl kai kurių ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų, pvz., reikalavimo reagentų stabilumui (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 58–66 punktus), automatinio mėginio praskiedimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 73–78 punktus). Šie kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi ir į juos turės būti atsižvelgta perkančiajai organizacijai rengiant naujo viešojo pirkimo dėl analizatorių įsigijimo (nuomos) sąlygas.

69.       Kadangi ieškovės kasaciniame skunde nebuvo pateikta argumentų, susijusių su jos ieškinio reikalavimais dėl Konkurso sąlygų dėl trečios Konkurso dalies pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, tai dėl šio ieškinio reikalavimo paliktina galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis.

70.       Ieškovė, be kita ko, ieškiniu ginčijo atsakovės 2016 m. liepos 14 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenzijas. Bylą nagrinėję teismai šį reikalavimą atmetė.

71.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

72.       Taikant ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje naikintinos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 14 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.

73.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

74.       Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis ir dėl jų priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

75.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

76.       Kasaciniam teismui konstatavus, kad dėl dalies ieškinio reikalavimų priimtinas naujas sprendimas – patenkinti ieškinio reikalavimai dėl Techninės specifikacijos reikalavimų dėl pirmos ir antros Konkurso dalies ir paliktina nepakeista teismų procesinių sprendimų dalis dėl Techninės specifikacijos reikalavimų dėl trečios Konkurso dalies, buvo patenkinti 67 proc. ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme reikštų reikalavimų ir iš esmės visi kasacinio skundo reikalavimai (kadangi kasaciniame skunde nepateikta argumentų dėl Konkurso trečios dalies techninių reikalavimų, tai vien formalus prašymas juos panaikinti nevertintinas kaip atskiras kasacinio skundo argumentas ir į jo netenkinimą neatsižvelgtina sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo).

77.       Pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo po 217 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo patenkinti 67 proc. ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovės priteistina 290,78 Eur (217 x 2 x 67 / 100) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 3444,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), 8.1–8.3 punktuose nurodytus dydžius, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2117,82 Eur (3160,93 Eur x 67 / 100) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

79.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nurodytus dydžius, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, atsakovei iš ieškovės priteistinas 970,33 Eur (2940,40 Eur x 33 / 100) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

80.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodytą dydį, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 862,11 Eur (1286,73 Eur x 67 / 100) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

81.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą dydį, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, atsakovei iš ieškovės priteistinas 324,71 Eur (983,97 Eur x 33 / 100) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

82.       Atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1975,67 Eur ((290,78 + 2117,82  + 862,11) – (970,33 + 324,71)) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.

83.       Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas, šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

84.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 9600,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

85.       Prie prašymo pridėti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme ieškovė turėjo 6186,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.13, 8.16 punktuose nurodytus dydžius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 2244 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

86.       Iš prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovė taip pat turėjo 3413,70 Eur išlaidų, susijusių su prašymo priimti Prejudicinį sprendimą nagrinėjimu Teisingumo Teisme (už rašytinių paaiškinimų ir prašymo surengti Teisingumo Teisme žodinį posėdį parengimą, su bylos nagrinėjimu Teisingumo Teisme susijusias konsultacijas).

87.       Pagal CPK 93 straipsnio 6 dalį bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos.

88.       Konstitucinis Teismas, vertindamas šios teisės normos konstitucingumą, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime (bylos Nr. 16/2017), nurodė, kad CPK 93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neleidžiantis teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų, atsiradusių dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į Teisingumo Teismą, paskirstymo klausimo, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į bylos šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip antai Teisingumo Teismo pateikiamų klausimų svarbą teisės sistemai ir prejudicinio sprendimo reikalingumą sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti.

89.       Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad CPK 93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančio draudimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą. Tokiu teisiniu reguliavimu taip pat paneigiamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuojamas teisėtas lūkestis, kad teismas, teisingai ir objektyviai išnagrinėjęs jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip sudarant prielaidas nepagrįstai riboti šią asmens konstitucinę teisę. Dėl nurodytų argumentų Konstitucinis Teismas sprendė, kad CPK 93 straipsnio 6 dalis, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

90.       Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Remiantis šia nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog CPK 93 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl ieškovės išlaidų, susijusių su prašymo priimti Prejudicinį sprendimą nagrinėjimu Teisingumo Teisme, atlyginimo.

91.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

92.       Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu, už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas).

93.        Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8 punkte tarp advokato teikiamų paslaugų nėra išskirtos advokato atstovaujant klientui Teisingumo Teisme teikiamos paslaugos (pvz., rašytinių paaiškinimų teikimas, dalyvavimas Teisingumo Teismo posėdyje ir pan.), taigi nėra reglamentuota, koks turėtų būti priteistas maksimalus bylą nagrinėjant Teisingumo Teisme turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas.

94.       Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija); pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos.

95.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

96.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atstovaujant proceso dalyviui Teisingumo Teisme teiktinų advokato teisinių paslaugų pobūdį, sudėtingumą, paprastai taip pat ir sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, konstatuoja, kad, nustatant išlaidų už rašytinių paaiškinimų Teisingumo Teismui parengimą dydį, įstatymo analogijos pagrindu gali būti taikomas Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas koeficientas už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą, kadangi, kaip buvo nurodyta, specialaus reglamentavimo dėl tokių išlaidų nėra, abi santykių grupės artimos, vienodų koeficientų taikymas atitiktų protingumo ir teisingumo principus.

97.       Ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų Teisingumo Teismui parengimą atlyginimo dydis (2455,10 Eur) viršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą dydį, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 2057 Eur išlaidų advokato pagalbai Teisingumo Teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

98.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 958,60 Eur už prašymo surengti Teisingumo Teisme žodinį posėdį parengimą, tačiau nepridėjo duomenų, kad toks prašymas šiam teismui buvo pateiktas, todėl šis ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

99.       Konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, atsakovės prašymas kasaciniame teisme ir Teisingumo Teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

100.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškovės UAB „Roche Lietuva“ reikalavimai dėl Konkurso „Asmens sveikatos priežiūros ir laboratorinės diagnostikos aparatūros nuomos, jos veikimą užtikrinančių paslaugų ir medžiagų pirkimas“ Techninės specifikacijos sąlygų dėl pirmos ir antros Konkurso dalių pripažinimo neteisėtomis, ir dėl jų priimti naują sprendimą – šiuos ieškovės UAB „Roche Lietuva“ ieškinio reikalavimus tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovės UAB „Roche Lietuva“ reikalavimas dėl atsakovės VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2016 m. liepos 14 d. sprendimo atmesti ieškovės pretenziją, ir šią bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir dėl jų priimti naują sprendimą.

Priteisti UAB „Roche Lietuva“ (j. a. k. 300089404) iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos (j. a. k. 135042394) 1975,67 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Priteisti UAB „Roche Lietuva“ (j. a. k. 300089404) iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos (j. a. k. 135042394) 217 Eur už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, 2244 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme ir 2057 Eur tokių išlaidų Teisingumo Teisme atlyginimą, iš viso 4518 (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika) Eur.

Priteisti valstybei iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos (j. a. k. 135042394) 13,01 Eur (trylika Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.