Civilinė byla Nr. e3K-3-217-969/2019

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ ieškinius atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Genra“ prašė teismo išeiti iš ieškinio ribų, įvertinti ir pasisakyti dėl techninio projekto dalies 15/021-TP-ŠVOK techninės specifikacijos vėdinimui 1.1, 1.2.9 punktuose, dalies 15/021-TP-ER 2.9.2 punkte ir dalies 15/021-TP-AS 2.4.1, 3.3.51 punktuose nustatytų reikalavimų aiškumo, nedviprasmiškumo ir atitikties viešųjų pirkimų principų reikalavimams, o jeigu būtų nustatyti pažeidimai – viešojo pirkimo procedūras nutraukti; jei pažeidimų nebūtų nustatyta – pripažinti, kad UAB „Genra“ techninis pasiūlymas atitinka viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus; panaikinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. VP4-448 įformintą atsakovės sprendimą dėl UAB „Genra“ pasiūlymo atmetimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi kasacinis skundas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalies dėl UAB „Genra“ ieškinio reikalavimų nebuvo gautas ir ši bylos dalis nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, tai ji nutartyje plačiau neaprašoma.

3.       Ieškovė UAB „Eikos statyba“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė atvirą konkursą „Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiai, statyba“ (toliau – Konkursas). Ieškovė pateikė Konkurso pasiūlymą, tačiau jis atsakovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. VP4-447 buvo atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų reikalavimų, nurodžius, kad su pasiūlymu pateikti žiniaraščiai neatitinka Techninių specifikacijų (pateikto žiniaraščio 18 iš 2050 eilučių pavadinimai nesutapo su Konkurso dokumentuose pateiktų pavyzdinių žiniaraščių eilučių pavadinimais).

5.       Ieškovės nuomone, atmesdama jos pasiūlymą, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 9 dalyje nustatytą pareigą perkančiajai organizacijai leisti tiekėjui ištaisyti redakcinio pobūdžio klaidas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Ieškovė paaiškino atsakovei, kad klaidos žiniaraščio eilučių pavadinimuose atsirado dėl programos „Sistela“ ypatumų ir žmogiškosios klaidos keičiant pavadinimus taip, kad jie atitiktų Konkurso sąlygose pateiktoje formoje nurodytus pavadinimus, pažymėjo, jog siūlomi darbai atitinka perkančiosios organizacijos siekiamus įsigyti darbus, pasiūlyme nėra jokių kainos apskaičiavimo klaidų, todėl atsakovė privalėjo sudaryti galimybę ieškovei pateikti savo pasiūlymo paaiškinimą. Nustatyti sąnaudų žiniaraščių trūkumai yra neesminiai ir gali būti lengvai ištaisomi pakeičiant eilučių tekstą (korektūros klaida), tačiau nekeičiant jų esmės, matų, kiekių ir įkainių; toks pakeitimas neturi jokios reikšmės nei pasiūlymų palyginimui, nei pirkimo rezultatui – leidžia įsigyti objektą, racionaliai naudojant lėšas; patikslinus pasiūlymą nebūtų pažeistas nei tiekėjų lygiateisiškumas, nei viešojo pirkimo skaidrumas, o perkančioji organizacija užtikrintų konkurenciją Konkurse.

6.       Kadangi atsakovė atmetė ieškovės pretenziją, tai ieškovė kreipėsi į teismą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu UAB „Genra“ ieškinį tenkino iš dalies; nutraukė bylos dalį dėl UAB „Eikos statyba“ ieškinio reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pretenziją; kitą UAB „Eikos statyba“ ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nurodė, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutraukė bylos dalį pagal ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, jame rado 18 klaidų (ieškovė šios aplinkybės neginčija): 1) Sklypo plano žiniaraščio 33 eilutėje ieškovė nurodė: „Plastikinių bordiūrų įrengimas ant betono pagrindo, kai bordiūras 80x200x1000 (vejos)“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Betono bordiūrų įrengimas ant betono pagrindo, kai bordiūras 80x200x1000 (vejos)“; 2) Architektūros žiniaraščio 53, 55, 62, 64 eilutėse ieškovė nurodė: „Betoninio posluoksnio po pamatais armavimas tinklais“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Betoninio posluoksnio armavimas tinklais“; 3) Architektūros žiniaraščio 59 eilutėje ieškovė nurodė: „Denginių nuolydžio 100 mm storio sluoksnių įrengimas iš termoizoliacinių plokščių polistireninio putplasčio plokštės“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Denginių nuolydžio 100 mm storio sluoksnių įrengimas iš polistireninio putplasčio plokščių, paduodant medžiagas keltuvu (90 mm vidutinis, baseino zona)“; 4) Architektūros žiniaraščio 143, 144 eilutėse ieškovė nurodė: „Aliuminio arba plastiko langų blokų su varstomomis sąvaromis montavimas mūrinėse sienose, kai langų blokų plotas daugiau kaip 1m2 iki 2 m2“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Aliuminio langų blokų su varstomomis sąvaromis montavimas mūrinėse sienose, kai blokai daugiau kaip 1 iki 2 m2 (L-1)“; 5) Architektūros žiniaraščio 150 eilutėje ieškovė nurodė: „Keleivinio 3-ų sustojimų lifto, kurio kėlimo galia iki 1000 kg montavimas“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Keleivinio 2-ų sustojimų lyninio lifto, kurio kėlimo galia iki 1150 kg montavimas“; 6) Architektūros žiniaraščio 151 eilutėje ieškovė nurodė: „Krovininio 3-ų sustojimų lifto, kurio kėlimo galia 1750 kg montavimas (ŽN keltuvas)“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „3-ų sustojimų krovininio lifto, kurio kėlimo galia 1150 kg, montavimas“; 7) Konstrukcijų žiniaraščio 2, 21 eilutėse ieškovė nurodė: „Galvenų įrengimas“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Gelžbetoninės pamatų plokštės, įrengiant klojimus iš skydų, paduodant betoną siurbliu (Galvenų betonavimas)“; 8) Konstrukcijų žiniaraščio 9, 25 eilutėse ieškovė nurodė: „Betonas C30/37 XC1“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Pagrindiniai resursai: Betonas, Armatūra“; 9) Elektroninio ryšių (lauko) žiniaraščio 2, 10 eilutėse ieškovė nurodė: „Gelžbetoninių kontrolinių šulinių (KŠ) 100 cm skersmens montavimas gyvenvietėse, kai šulinio gylis 1.8 m“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „G/b ryšių kanalizacijos šulinių įrengimas“; 10) Baseino įrangos žiniaraščio 44 eilutėje ieškovė nurodė: „Kaskadinė sistema siaura koncentruota srove su 3kW siurbliu“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Kaskadinė sistema plačiu piltuvu su 3kW siurbliu“; 11) Baseino įrangos žiniaraščio 73 eilutėje ieškovė nurodė: „Kaskadinė sistema vaikų baseinui su 3 kW siurbliu“, o Konkurso sąlygose buvo nustatyta: „Kaskadinė sistema vaikų baseinui su 2,2 kW siurbliu“.

10.       Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus ieškovės pasiūlymo trūkumus, sprendė, kad žiniaraščiuose buvo ne supainiotos tam tikrų žiniaraščių eilutės, bet pateikti duomenys apie medžiagas, kurios Konkurse nebuvo perkamos, dalis perkamų medžiagų liko neįvertinta, buvo pasiūlyti kiti darbai. Ieškovė kartu su pretenzija dėl jos pasiūlymo atmetimo pateikė koreguotą techninę informaciją (naujus žiniaraščius), todėl teismas padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos nustatyti pasiūlymo trūkumai yra ne techniniai, o esminiai, jie negalėjo būti ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės – netinkamų medžiagų ar darbų nepakeitus kitais (tinkamais).

11.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija su Konkurso dokumentais pateiktuose žiniaraščiuose nurodė, kokie darbai turi būti pasiūlyti, kokių darbų įkainiai turi būti nurodyti, todėl ieškovė privalėjo kruopščiai parengti pasiūlymą, nekeisdama darbų pavadinimų ir eiliškumo. Konkrečios programos naudojimas žiniaraščiams formuoti ir joje esančių duomenų tinkamumas priskirtini išimtinai tiekėjo rizikai. Tikslus žiniaraščio eilutės turinio nurodymas turi esminę reikšmę, nes už darbus bus mokama pagal fiksuotus darbų įkainius, o ne pateikiant bendrą objekto kainą.

12.       Teismas nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, kad atsakovė, ieškovės pasiūlyme siaurąja prasme nustačiusi reikšmingus trūkumus, šį pasiūlymą įvertino pagal turiningojo vertinimo principą. Nustatant Konkurso sąlygas ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį jų reikalavimams, visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus dėl tariamo VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

13.       Teismas konstatavo, kad, ieškovei pateikus Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų neatitinkančius žiniaraščius, šiuos reikalavimus atitinkančių žiniaraščių pateikimas tikslinant pasiūlymą būtų laikomas pasiūlymo esmės keitimu, todėl pripažino, kad perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismas atmetė argumentus, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, turėjo pareigą kreiptis į tiekėją prašydama paaiškinti, ar pasiūlyme nurodyti darbai atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, nes ne tiekėjas, bet perkančioji organizacija sprendžia, ar pasiūlyme nurodyti darbai atitinka nustatytus reikalavimus. Anot teismo, leidimas ieškovei toliau dalyvauti Konkurso procedūrose reikštų Konkurso sąlygų pakeitimą ir nepagrįsto pranašumo suteikimą ieškovei kitų tiekėjų atžvilgiu, lemtų skaidrumo, lygiateisiškumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų pažeidimą, sudarytų prielaidas galimai neskaidriai panaudoti viešojo pirkimo lėšas.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal UAB „Genra“, UAB „Eikos statyba“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2019 m. sausio 24 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Genra“ ieškinys tenkintas iš dalies ir atsakovei paskirta 10 000 Eur bauda, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – UAB „Genra“ ieškinį atmetė; kitą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neginčijo, jog kartu su jos pasiūlymu pateiktuose žiniaraščiuose buvo padaryta 18 klaidų, o Konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad pasiūlymas, kuriame pateiktas darbų kiekių žiniaraštis neatitiks Konkurso sąlygų reikalavimų, bus atmestas (Konkurso sąlygų 60.1.8.2, 87.3 punktai), konstatavo, jog perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą. Perkančiajai organizacijai pripažinus tokį pasiūlymą tinkamu ir jo neatmetus, būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad darbų kiekių žiniaraščiuose esantys neatitikimai buvo lengvai ištaisomi patikslinant darbų pavadinimus, nekeičiant siūlomų darbų įkainių, atkreipė dėmesį į tai, kad, nustačius, jog ieškovės pateikti darbų kiekių žiniaraščiai neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų, ir dėl to atmetus jos pasiūlymą, negalimas pakartotinis pataisytų žiniaraščių pateikimas (priėmimas), nes pateikti nauji ištaisyti žiniaraščiai ieškovės pasiūlymą iš neatitinkančio Konkurso sąlygų reikalavimų daro juos atitinkantį (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis). Tokia išvada atitinka šios nutarties 12 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, jos nekeičia ieškovės nurodyta aplinkybė, kad pasiūlymo klaidos nebuvo esminės.

16.       Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kolegija konstatavo, kad šis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Skundžiamuose sprendimuose teismai, nesilaikydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatų, pasisakydami dėl tiekėjo teisės patikslinti (paaiškinti) pasiūlymą, nepagrįstai apribojo VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymą, t. y. konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės patikslinti (paaiškinti) savo pasiūlymą, nors teisės normose nenustatytas toks ribojimas (dėl įsivėlusios techninės klaidos, kai nekeičiama pasiūlymo kaina ar perkamas objektas). Atsakovė, nesuteikdama ieškovei teisės patikslinti (paaiškinti) pasiūlymą, nesilaikė viešųjų pirkimų dalyvių lygiateisiškumo principo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), pažeidė Konstitucijos 28 straipsnį.

17.2.                      VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta tiekėjų teisė tikslinti pasiūlymus, be kita ko, net ir ištaisyti aritmetines klaidas, nekeičiant pasiūlymo esmės, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimą ir ribojant pernelyg formalų reglamentavimo taikymą. Remdamasi šia norma perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui patikslinti (paaiškinti) savo pasiūlymą, jei tik tokiais paaiškinimais nėra keičiama pasiūlymo kaina ar pats pirkimo objektas. Kadangi ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktuose darbų žiniaraščiuose nustatytos klaidos yra techninio pobūdžio, padarytos rankiniu būdu taisant programa „Sistela“ suformuotus žiniaraščius (per klaidą palikus 18 netikslių eilučių pavadinimų), tai šis pasiūlymo netikslumas galėjo būti ištaisytas tiek naujai pateikiant visą žiniaraštį su ištaisytais eilučių pavadinimais, tiek nurodant perkančiajai organizacijai, kad ši vadovautųsi su Konkurso dokumentais pateikta žiniaraščio forma, taikant ieškovės pasiūlyme nurodytas kainas. Dėl patogumo ieškovė pateikė naujai užpildytą žiniaraštį su pakoreguotais eilučių pavadinimais, tačiau tai neteikia pagrindo kitaip vertinti tokį patikslinimą, t. y. šis patikslinimas nekeičia pasiūlymo esmės. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad techninės klaidos buvo padarytos tik 18 iš 2050 eilučių, t. y. 0,87 proc. visų eilučių, taigi patikslinimų kiekis buvo nežymus. Atsakovė, priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatytą perkančiosios organizacijos pareigą leisti tiekėjui ištaisyti redakcinio pobūdžio klaidas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus.

17.3.                      Teismai, spręsdami dėl ieškovės teisės paaiškinti pasiūlymą, neatsižvelgė į aplinkybes, kad techninių klaidų atsiradimą lėmė perkančiosios organizacijos pateiktų Konkurso dokumentų forma – žiniaraščių failai buvo pateikti ne XLS ar DOC formatais, į kuriuos būtų galima įrašyti siūlomą įkainį, bet ieškovė turėjo iš naujo savarankiškai parengti pirminius žiniaraščius ir rankiniu būdu koreguoti įkainius bei žiniaraščio eilučių pavadinimus. Be to, atsakovės pateikti žiniaraščiai buvo suformuoti neautomatiškai (nenaudojant sąnaudų skaičiavimo programos), darbų eilučių pavadinimai buvo pakeisti arba papildyti, todėl tiekėjo naudojamoje „Sistela“ duomenų bazėje nebuvo perkančiosios organizacijos nurodytų darbų pavadinimų, tiekėjui reikėjo rankiniu būdu taisyti sistemos siūlomus pavadinimus, nesutampančius su nurodytais Konkurso sąlygose.

17.4.                      Nepaisydama žiniaraštyje įsivėlusių techninių klaidų, ieškovė įvertino visas reikalingas sąnaudas, pateikė Konkurso objektą atitinkantį pasiūlymą ir nurodė kainas, kurias gali pasiūlyti bei pagrįsti (atitinkamai ištaisydama klaidas, ieškovė nekeistų pasiūlytų įkainių ir bendros pasiūlymo kainos). Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad, perkančiajai organizacijai leidus ieškovei ištaisyti pasiūlymo trūkumus, būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Remiantis Konkurso sąlygų 90 punktu, pasiūlymai bus vertinami pagal galutinę pasiūlymo kainą (įkainių sumą), siūlomam statybos vadovui tiekėjo mokamą atlyginimą ir siūlomo projekto vadovo patirtį, todėl nežymios techninės klaidos sąnaudų (darbų) žiniaraščių eilučių tekste, kurios gali būti lengvai ištaisomos nekeičiant pasiūlymo esmės, neturėtų jokios įtakos lyginant tiekėjų pasiūlymus ir užtikrinant tiekėjų lygiateisiškumą.

17.5.                      Perkančioji organizacija ir teismai neatliko turiningojo pasiūlymo vertinimo, nepagrįstai sprendė, kad žiniaraščių trūkumų ištaisymai yra esminis pasiūlymo keitimas, nepagrindė, kad žiniaraščių eilučių ištaisymas į formą, pateiktą kartu su Konkurso sąlygomis (žinomą visiems tiekėjams), galėtų turėti esminę įtaką pasiūlymų vertinimui ar Konkurso rezultatui.

17.6.                      Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjo teisės patikslinti pasiūlymą ir perkančiosios organizacijos pareigos leisti tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015), perkančiosios organizacijos pareigos atlikti pasiūlymo patikslinimo turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/1014), VPĮ 17 straipsniuose įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).

18.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Teismai, įvertinę ieškovės pasiūlyme padarytas klaidas, pagrįstai sprendė, kad dėl esminio klaidų pobūdžio nėra įmanoma jas ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės ir (ar) neteikiant naujo pasiūlymo, kaip tai įtvirtinta VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje. Ieškovė pasiūlė ne tą pirkimo objektą, dėl kurio įsigijimo buvo vykdomas Konkursas (nurodė iš esmės skirtingus darbus (šios nutarties 9 punktas). Dalis ieškovės pasiūlyme nurodytų darbų iš esmės skyrėsi nuo atsakovės siekiamų įsigyti darbų, šie skirtumai nebuvo vien redakcinio pobūdžio ar formalus neatitikimas, kurį būtų galima ištaisyti pateikiant paprastą paaiškinimą (ieškovė siūlė kitokias medžiagas, neįsivertino dalies medžiagų, pasiūlė darbus su papildomais apribojimais, kurių nebuvo Konkurso dokumentuose, teikė alternatyvius pasiūlymus, nors alternatyvos Konkurse nebuvo leidžiamos (Konkurso sąlygų 23, 58 punktai) ir kt.). Nustatytos neatitiktys negali būti ištaisomos kitaip nei iš naujo teikiant pasiūlymą ir jame pakeičiant Konkurso dokumentų neatitinkančias eilutes, ir atitinkamai nurodant tokių naujai siūlomų darbų įkainį. Ieškovės teiginiai, kad klaidoms pašalinti būtų pakakę paaiškinimo, nekeičia pirmiau nurodytos išvados, nes toks paaiškinimas taip pat iš esmės keistų ieškovės pasiūlymą ir Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą padarytų jas atitinkantį, o tai pažeistų VPĮ 55 straipsnio 9 dalį.

18.2.                      Kasaciniame skunde nurodoma, kad padarytos klaidos buvo „techninės“. VPĮ nenustatyta tokių klaidų taisymo galimybė, neįvirtintas tokios klaidos apibrėžimas, o kasacinio teismo praktikoje techninė klaida prilyginama akivaizdžiai klaidai; ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016). Ieškovės padarytos klaidos negali būti vertinamos kaip aritmetinės, akivaizdžios ar redakcinio pobūdžio, todėl net jei jų atsiradimą ir lėmė ieškovės pasirinkta technika ar pasiūlymą rengęs darbuotojas, šių klaidų rizika tenka pačiai ieškovei.

18.3.                      Konkurso dokumentai buvo tikslūs ir aiškūs, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad perkančioji organizacija ir teismai perkėlė tiekėjui atsakomybę už šių dokumentų tikslumą. Pareiga pateikti tinkamą pasiūlymą tenka tiekėjui, o ne perkančiajai organizacijai, todėl ieškovė privalėjo kruopščiai parengti pasiūlymą ir surašyti tikslių darbų įkainius, nekeisdama darbų pavadinimo turinio ir eiliškumo. Konkrečios programos pasirinkimas ir naudojimas formuojant žiniaraščius, taip pat joje esančių duomenų tinkamumas priskirtinas išimtinai tiekėjo rizikai. Jeigu perkančioji organizacija sprendimą dėl klaidų taisymo priimtų vertindama tiekėjo nurodomas subjektyvias aplinkybes, nulėmusias tokių klaidų atsiradimą (žmogiškasis faktorius, pasirinkta programinė įranga), tokie jos veiksmai visiškai neatitiktų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

18.4.                      Konkurso sąlygų 60.1.8.2 punkto nuostatos patvirtina, kad pasiūlymuose nurodyti darbai ir jų įkainiai buvo esminė pasiūlymo dalis, reikalinga ne tik viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, bet ir pasiūlymams vertinti bei palyginti. Ieškovei į pasiūlymą neįtraukus dalies perkamų darbų (net jei ši dalis nedidelė) ir jų įkainių, ieškovės pasiūlymo neįmanoma vertinti ir palyginti su kitais pasiūlymais.

18.5.                      Nustačiusi, kad pasiūlymo trūkumų ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės nebuvo įmanoma, perkančioji organizacija pagrįstai neprašė ieškovės tikslinti savo pasiūlymą. Priešingas VPĮ 55 straipsnio 9 dalies aiškinimas ir taikymas prieštarautų įstatymo imperatyvams, pažeistų viešųjų pirkimų principus, diskriminuotų kitus tiekėjus, tinkamai parengusius savo pasiūlymus.

18.6.                      Kasacinio skundo argumentai dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo nepagrįsti. Atsakovės elgesys vertinant ieškovės pasiūlymą atitiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką dėl vienodo požiūrio principo ir skaidrumo pareigos (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10; 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Manova, C-336/12). Leidimas ieškovei taisyti esmines pasiūlymo klaidas prieštarautų ne tik lygiateisiškumo, bet ir skaidrumo principams, juolab kad atsakovė Konkurso sąlygose nustatė, jog darbų kiekių žiniaraščių įrašų turinys ir eilės tvarka negali būti keičiami, o dėl netinkamo žiniaraščių užpildymo pasiūlymas bus atmetamas (Konkurso sąlygų 60.1.8.2, 87.3 punktai).

18.7.                      Kasacinis teismas savo praktikoje dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies (savo turiniu identiška šiam ginčui aktualiai VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatai) aiškinimo ir taikymo yra konstatavęs, kad nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018; kt.). Ieškovė pateikė pasiūlymą pakeistam pirkimo objektui, todėl teismai pagrįstai taikė nurodytą praktiką ir atmetė ieškinį. Teismai tinkamai taikė šios nutarties 17.6 punkte nurodytą teismų praktiką, priimdami skundžiamus sprendimus atsižvelgė į šiose nutartyse pateiktus išaiškinimus.

19.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl tiekėjų teisės paaiškinti, patikslinti savo pasiūlymus siaurąja prasme

 

20.       VPĮ įtvirtintas bendrasis principas, kad tiekėjas turi teisę paaiškinti savo pasiūlymą (tokio pobūdžio nuostata buvo įtvirtinta tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tiek yra įtvirtinta po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje).

21.       Pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį (ginčui aktuali 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija), perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

22.       Pažymėtina, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalies turinys iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl, taikant ginčui aktualios redakcijos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, remtinasi kasacinio teismo suformuota VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

23.       Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

25.       Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

26.       Nurodyti išaiškinimai koreliuoja su Teisingumo Teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, 40–41 punktai).

27.       Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje pažymėta, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C‑131/16, 36–37 punktai; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas sujungtose bylose MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C‑523/16 ir C‑536/16, 50, 52 punktai).

28.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovės pasiūlyme nustatyti neatitikimai (šios nutarties 9 punktas) pagal savo pobūdį galėjo būti ištaisyti paaiškinant (patikslinant) pasiūlymą ir ar atsakovė privalėjo leisti ieškovei tai padaryti.

29.       Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ieškovės pasiūlymo trūkumai buvo ne techniniai, o esminiai; norint juos ištaisyti, turėjo būti pakeistos netinkamai nurodytos medžiagos ar darbai, o toks pakeitimas būtų laikomas pasiūlymo esmės keitimu – netinkamo pasiūlymo pakeitimu į tinkamą.

30.       Nesutikdama su nurodytomis teismų išvadomis, ieškovė pateikė kasacinį skundą, jame nurodė argumentus, kad atsakovė netinkamai taikė VPĮ 55 straipsnio 9 dalį; be pagrindo sprendė, jog, leidus ieškovei ištaisyti nustatytus techninio pobūdžio pasiūlymo trūkumus, būtų atliktas esminis pasiūlymo keitimas, pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; neatsižvelgė į techninių klaidų atsiradimo aplinkybes. 

31.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės pateiktame žiniaraštyje buvo padaryta 18 klaidų, šios klaidos įvairios – žiniaraščio lentelėje nurodytos kitokios medžiagos, nei buvo reikalauta (pvz., pasiūlyti plastikiniai, o ne betono bordiūrai), kitokių specifikacijų įranga (pvz., pasiūlytas 3-ų sustojimų liftas, kurio kėlimo galia iki 1000 kg, o ne reikalautas 2-ų sustojimų liftas, kurio kėlimo galia 1150 kg), pasiūlyta tik dalis konkrečioje žiniaraščio eilutėje nurodyto objekto (betonas, o ne betonas su armatūra) arba skirtingo pobūdžio objektas (pvz., kaskadinė sistema siaura koncentruota srove, o ne perkančiosios organizacijos reikalautu plačiu piltuvu). Taigi žiniaraštyje buvo nurodytas (pasiūlytas) kitokio pobūdžio (charakteristikų) objektas, nei buvo reikalaujama Konkurso dokumentuose.

32.       Dėl nurodytų darbų kiekių žiniaraščio neatitikimų darytinos dvejopo pobūdžio išvados. Viena vertus, kaip pagrįstai nustatė ginčą sprendę teismai, toks žiniaraštis neatitiko Konkurso sąlygų 60.1.8.2 punkte perkančiosios organizacijos įtvirtinto reikalavimo, jog rengiant darbų kiekių žiniaraščius negali būti keičiamas įrašų darbų ir medžiagų kiekių žiniaraščiuose turinys ir eilės tvarka. Remiantis Konkurso sąlygų 87.3 punktu, pasiūlymas turėjo būti atmetamas, jeigu jis neatitinka Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų (pvz., darbai neatitinka techninės specifikacijos ar kitų reikalavimų, pasiūlymas pateiktas ne perkančiosios organizacijos nurodytomis elektroninėmis priemonėmis, nepateiktas darbų kiekių žiniaraštis ar žiniaraščiai, pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose darbai sugrupuoti kitaip nei su Konkurso dokumentais pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose ir neįmanoma vienareikšmiškai aiškiai nustatyti, ar tiekėjas siūlo tokius darbus, kokie perkami, ir ar jie apima viską, kas buvo nurodyta Konkurso dokumentuose ir jų prieduose; tiekėjas netinkamai užpildė žiniaraščius (nurodė mažesnius / didesnius darbų kiekius, nelygiavertes medžiagas, įrenginius), pakeitė perkamus darbus ir medžiagas kitais, ar neįrodė šių darbų ar medžiagų lygiavertiškumo; tiekėjas nepateikė siūlomų svarbiausių medžiagų, įrangos sertifikatų ar kitos techninės dokumentacijos; paaiškindamas pasiūlymą pakeitė pasiūlymo techninius duomenis ar duomenis paaiškino taip, kad iš neatitinkančio pasiūlymą padarė šiuos reikalavimus atitinkantį, ir pan.). 

33.       Taigi perkančioji organizacija Konkurso dokumentuose buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pateiktų žiniaraščių sutapties su pateiktais Konkurso dokumentuose svarbos, jų reikšmės vertinant pasiūlymus ir atsiskaitant už atliktus darbus vykdant viešojo pirkimo sutartį (remiantis Konkurso sąlygų 60.1.8.2 punktu, darbų ir medžiagų kiekių žiniaraščiuose nustatyti darbų kiekiai naudojami pasiūlymo kainai (įkainių sumai) apskaičiuoti bei pagrįsti; darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti darbų vieneto įkainiai bus naudojami sumokėti už faktiškai atliktus darbus; bendra pasiūlymo kaina (bendra įkainių suma) turi būti įrašyta į pasiūlymo formą ir naudojama tik renkant laimėtoją, o už darbus su Konkurso laimėtoju bus atsiskaitoma pagal darbų įkainius, nurodytus užpildytuose darbų kiekių žiniaraščiuose).

34.       Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti ieškovės pasiūlymo trūkumai teismų pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip tokie neatitikimai, kurie negali būti ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės. Toks vertinimas atitinka šios nutarties 23–27 punktuose pristatytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus, nuo jų nenukrypsta. Pripažintina, kad šios nutarties 9 punkte detaliai nurodyti ieškovės pasiūlymo siaurąja prasme trūkumai buvo tokio pobūdžio, kad pasiūlymo nebuvo galima paaiškinti (patikslinti) nepakeičiant jo duomenų, o toks pasiūlymo esmės keitimas neatitiktų VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimo.

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iš teisinio reguliavimo, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo matyti, jog tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę), nebent perkančioji organizacija reikalautų pateikti prekių pavyzdžius, atlikti bandymus, demonstraciją ar pan. (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2013). Vadinasi, net jei ieškovės siūlomi darbai iš tiesų vėliau galėtų būti tinkamai atlikti ir iš esmės tenkintų atsakovės nustatytus reikalavimus, tačiau kai ieškovė tokių duomenų nenurodė pasiūlyme ar juos nurodė su esminiais trūkumais, jos pasiūlymas siaurąja prasme negali būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas.

36.       Kaip jau buvo nurodyta, pagal kasacinio teismo praktiką pirkėjų diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės pasireiškia ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (šios nutarties 24 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas perkančiųjų organizacijų pareigą kreiptis dėl pasiūlymo paaiškinimo susiejo su aplinkybėmis, ar nustatyti netikslumai yra redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytini ar paaiškintini. Ieškovė, skunde teigdama, kad atsakovė nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos (nutarties 17.6 punktas), savo argumentus dėl atsakovės pareigos kreiptis į ieškovę dėl jos pasiūlymo paaiškinimo taip pat grindžia prielaida, jog pasiūlyme buvo padaryta korektūros klaidų, jos buvo lengvai ištaisomos. 

37.       Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog ieškovės pasiūlymo nebuvo įmanoma paaiškinti nepakeičiant jo esmės, taigi paneigus kasaciniame skunde padarytą prielaidą dėl pasiūlyme padarytų klaidų pobūdžio, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovė, nukrypdama nuo kasacinio skundo 17.6 punkte nurodytos praktikos, nevykdė savo pareigos leisti tiekėjai patikslinti pasiūlymą. Nesant galimybės pateikti pasiūlymo paaiškinimą, atitinkantį VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimus, atsakovei nekilo pareiga tokio paaiškinimo prašyti. Atitinkamai pripažintina, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai.

38.       Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad teismai netinkamai įvertino ieškovės pasirinktą būdą, kuriuo ji patikslino savo pasiūlymą (naujai pateikė visą žiniaraštį su ištaisytais eilučių pavadinimais, o ne paaiškinimą, kuriame būtų nurodžiusi vadovautis su Konkurso dokumentais pateikta žiniaraščio forma, taikant ieškovės pasiūlyme nurodytas kainas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbus ne konkretus būdas, kaip bus ištaisytas pasiūlyme nustatytas jo trūkumas, o aplinkybė, jog pasiūlymas taisomas pakeičiant jo duomenis taip, kad Konkurso dokumentų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis (pagal analogiją žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Dėl to pripažintina, kad net ir ieškovei pateikus paaiškinimą, koks konkretus atitinkamos žiniaraščio eilutės turinys turėtų būti vertinamas kaip pasiūlytas Konkursui (neteikiant naujo žiniaraščio su ištaisytais duomenimis), toks pasiūlymo paaiškinimas turėtų būti vertinamas analogiškai, kaip pakeičiantis pradinį ieškovės pasiūlymą.

39.       Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad klaidos buvo padarytos tik 18 iš 2050 eilučių, t. y. 0,87 proc. visų eilučių, taigi patikslinimų kiekis buvo nežymus, nekeičia pirmiau šioje nutartyje nurodytų išvadų ir negali daryti įtakos pateiktiems išaiškinimams. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad nustatyto pasiūlymo trūkumo mažareikšmiškumas (jo svarba ir vertė visos viešojo pirkimo sutarties atžvilgiu) nedaro įtakos tokio pasiūlymo vertinimui kaip neatitinkančio nustatytų reikalavimų, jeigu bent dalis jo tokių reikalavimų neatitinka (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; kt.).

40.       Kasaciniame skunde ieškovė nurodė, kad klaidos jos pasiūlyme atsirado dėl to, jog perkančioji organizacija žiniaraščio formas pateikė ne redaguojamais XLS ar DOC failų formatais, bet PDF formatu, taip pat žiniaraščiai suformuoti neautomatiškai (nenaudojant sąnaudų skaičiavimo programos), todėl rankiniu būdu taisant programa „Sistela“ suformuotus žiniaraščius buvo padaryta klaidų. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais.

41.       Visų pirma pažymėtina, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose tiesiogiai nereglamentuojama, kokia forma perkančiosios organizacijos turi pateikti pirkimo dokumentus ar atitinkamas jų dalis. Remiantis bendraisiais pirkimo dokumentams keliamais reikalavimais (VPĮ 35 straipsnis), pripažintina, kad jie turi būti pateikti lengvai prieinamu, visuotinai paplitusiu elektroninių failų formatu. Atsakovės pasirinktas PDF formatas tokį reikalavimą atitinka. Nors ir galima būtų sutikti su ieškove, kad, žiniaraštį pateikus redaguotinu (XLS, DOC ar pan.) formatu, tiekėjams būtų patogiau (paprasčiau) užpildyti žiniaraščio formą, perkančiosios organizacijos sprendimas to nedaryti, juolab įvertinus Konkurso dokumentuose aiškiai išreikštą jos siekį, kad žiniaraščiai būtų pateikti nekeičiant juose nurodytų duomenų (šios nutarties 32 punktas), nepripažintinas pažeidimu, dėl kurio ieškovei galėtų būti suteiktos privilegijos leidžiant ištaisyti pasiūlymo trūkumus jį pakeičiant.

42.       Atitinkamai atmestinas ir ieškovės argumentas dėl žiniaraščių suformavimo pasirenkant konkrečią sąnaudų skaičiavimo programą (šiuo atveju – „Sistela“). Kadangi statybų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas nurodymas sąnaudas skaičiuoti naudojant konkrečią (-ias) programą (-as), rinkoje gali egzistuoti ne viena tokia programa, be to, tam tikrais atvejais atitinkamos programos gali neatitikti konkrečių perkančiosios organizacijos poreikių, tai pripažintina, kad atsakovė yra laisva pasirinkti, kokiu būdu apskaičiuoti perkamam objektui reikalingas sąnaudas, ir toks jos pasirinkimas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos vertinant ieškovės pasiūlyto pirkimo objekto atitiktį Konkurso dokumentų reikalavimams.

43.       Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teisiškai nereikšminga, dėl kokių priežasčių tiekėjas padarė klaidą, jei šis trūkumas ir jo taisymas nepasižymi požymiais arba kriterijais, nurodytais šios nutarties 25 punkte; perkančioji organizacija, taikydama VPĮ 39 straipsnio 1 dalį, neturi vertinti subjektyviosios dalyvio veiksmų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016, 37 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija detaliau nevertina ir plačiau nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės darbuotojų patirtais sunkumais, rankiniu būdu taisant programa „Sistela“ suformuotus žiniaraščius.

44.       Apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl jis paliktinas galioti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

47.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 2250 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2119,92 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškovės prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

48.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl jos prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.