Civilinė byla Nr. e3K-3-17-690/2019

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija <>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „VVARF“ ieškinius atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ ir „Žemaitijos keliai“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimą ir nustatančių perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinius, aiškinimo bei taikymo.

2.       Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) Viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. kovo 2 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       UAB „VVARF“ ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. kovo 2 d. sprendimą atmesti UAB „VVARF“ pasiūlymą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi dėl šio ieškinio priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (jo dalis) nebuvo skundžiamas apeliaciniu skundu ir ši bylos dalis nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, tai jis šioje nutartyje plačiau neaprašomas. 

4.       AB „Eurovia Lietuva“ ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2018 m. sausio 31 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Plungės miesto Telšių, Laisvės, Rietavo ir Minijos gatvių atkarpų techninių parametrų gerinimas ir eismo saugos priemonių diegimas“ (toliau – Konkursas).

5.       Konkurso dokumentuose, be kitų, buvo nustatyti reikalavimai dėl grotelių medžių šaknų apsaugai:

5.1.                      prie Konkurso sąlygų pridėtame Techniniame projekte nurodyta, kad turės būti įrengta 34 vnt. grotelių medžių šaknų apsaugai iš ketaus (2.4.4.3 punktas);

5.2.                      darbų (statinys – „Telšių gatvės kelio (gatvės) konstrukcija. I darbų etapas Pk0+00-Pk5+58,91“) žiniaraštyje Nr. 1 „I darbų etapas Pk0+00-Pk5+58,91“ (toliau – ir Darbų kiekių žiniaraštis) nurodyta, kad turės būti įrengta 24 vnt. grotelių medžių šaknų apsaugai (3 skyriaus 12 eilutė);

5.3.                      įrenginių poreikio žiniaraštyje (statinys – „Telšių gatvės kelio (gatvės) konstrukcija. I darbų etapas Pk0+00-Pk5+58,91) Nr. 1 (toliau – Įrenginių poreikio žiniaraštis) nurodyta, kad atliekant darbus reikės 24 vnt. grotelių medžių šaknų apsaugai (4 skyriaus 16 eilutė).

6.       Atsakovė, 2018 m. vasario 8 d. raštu atsakydama į tiekėjo prašymą patikslinti Techninio projekto 2.4.4.3 punkte ir darbų kiekių žiniaraščių 4 skyriaus 12 punkte nurodytą skirtingą grotelių medžių šaknų apsaugai kiekį, nurodė: „Prašome įsivertinti 34 vnt.“

7.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė, atsižvelgdama į Konkurso sąlygas ir 2018 m. vasario 8 d. pateiktus jų paaiškinimus, kartu su jungtinės veiklos partneriu trečiuoju asmeniu UAB „Plungės lagūna“ pateikė pasiūlymą, tačiau atsakovės Viešųjų pirkimų komisija jį atmetė, nes Įrenginių poreikio žiniaraštyje buvo nurodyti 24 vnt., o ne 34 vnt. apsauginių grotelių. Ieškovės nuomone, pasiūlymas atmestas nepagrįstai, nesilaikant Konkurso sąlygų ir 2018 m. vasario 8 d. rašte pateiktų paaiškinimų. Atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos parengti tinkamas, aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, vertindama pasiūlymus taikė naujus reikalavimus, kurie nebuvo iš anksto išviešinti suinteresuotiems tiekėjams, nors perkančiajai organizacijai vertinant pasiūlymus draudžiama kelti naujus (nenustatytus) reikalavimus, atsisakyti kai kurių reikalavimų, keisti pirkimo sąlygose įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus.

8.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad sprendimas atmesti jos pasiūlymą priimtas be kreipimosi paaiškinti ir (ar) patikslinti pateiktą pasiūlymą, jo atitiktį Konkurso sąlygose keliamiems reikalavimams. Konkurso sąlygose nustatyta fiksuoto įkainio peržiūros kainodara (bus mokama už faktinę atliktų sutartyje nurodytų darbų apimtį pagal darbų įkainius neviršijant pradinės sutarties vertės), Darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti kiekiai yra naudojami tik pasiūlymams vertinti, todėl darbų kiekio trūkumai nelaikytini esminiu pasiūlymo trūkumu, kurio tikslinimas negalimas nekeičiant pasiūlymo esmės.

9.       Kadangi atsakovė netenkino ieškovės pretenzijos reikalavimo, susijusio su jos pasiūlymo dalies dėl medžių šaknų apsaugos grotelių vertinimu, tai ieškovė kreipėsi į teismą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinius atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismas nurodė, kad Konkurso pasiūlymai turėjo tiksliai atitikti pateiktus Techninius projektus (Konkurso sąlygų 5 priedas), darbų kiekių žiniaraščius (Konkurso sąlygų 6 priedas), kitus atsakovės dokumentus, įskaitant jos pateiktus Konkurso sąlygų paaiškinimus. Tiekėjams atkreipus dėmesį į tai, kad Techniniame projekte nurodytas apsauginių grotelių medžių šaknims kiekis skiriasi nuo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyto kiekio, atsakovė paaiškino, kad turi būti vadovaujamasi Techniniame projekte pateiktais duomenimis ir į savo pasiūlymus tiekėjai turi įtraukti (įvertinti) projekte nustatytą apsauginių grotelių skaičių, t. y. 34 vnt.

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės pasiūlymo lokalinėje sąmatoje, parengtoje pagal Darbų kiekių žiniaraštį, buvo nurodytas tinkamas grotelių medžių šaknų apsaugai kiekis – 34 vnt. Ginčas kilo dėl Įrenginių poreikio žiniaraštyje nurodyto šių grotelių kiekio (24 vnt.) teisinio vertinimo.

13.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad darbų lokalinėje sąmatoje turėjo būti nurodyti atliktini darbai, jų kiekis ir vertė, o Įrenginių poreikio žiniaraštyje – šiems darbams atlikti reikalingi įrenginiai, jų kiekis ir vertė. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad tiek darbų lokalinėje sąmatoje, tiek Įrenginių poreikio žiniaraštyje turėjo būti nurodytas tas pats grotelių medžių šaknų apsaugai kiekis (atsakovė paaiškino tiekėjams, kad jie pasiūlymuose turi įsivertinti 34 vnt. grotelių, be to, tiek Darbų kiekių žiniaraštyje, tiek Įrenginių poreikio žiniaraštyje buvo nurodomas ir vertinamas toks pats visų kitų įrenginių (pvz., šiukšlių dėžių, suolų) kiekis). Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad vertindama jos pasiūlymą atsakovės Viešųjų pirkimų komisija nesilaikė Konkurso sąlygų ir jų paaiškinimų, dėl pasiūlymo pateikė naujus reikalavimus, kurie tiekėjams nebuvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai išviešinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

14.       Teismas nekonstatavo VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo, sprendė, kad ieškovė pasiūlyme nurodė per mažą grotelių medžių šaknų apsaugai kiekį dėl savo pačios neatidumo, išsamaus ir visapusiško pirkimo dokumentų bei jų paaiškinimų neįvertinimo. Ieškovė laikytina profesionalia ir kvalifikuota viešųjų pirkimų dalyve, todėl jai taikyti didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teismo nuomone, ieškovė galėjo ir turėjo atidžiai bei išsamiai susipažinti ir įvertinti ne tik atsakovės pateiktus darbų kiekių žiniaraščius, bet ir Techninius projektus bei Konkurso dokumentų paaiškinimus (CPK 178, 185 straipsniai).

15.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlymo trūkumas (jame padaryta klaida) nėra redakcinio pobūdžio. Šis trūkumas yra reikšmingas, dėl jo neteisingai apskaičiuota galutinė pasiūlymo kaina, todėl jis negalėjo būti pripažintas tinkamu taikant turinio viršenybės prieš formą principą, atsakovės Viešųjų pirkimų komisija neturėjo teisės ir pareigos kreiptis į ieškovę prieš atmesdama jos pasiūlymą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Konkurso sąlygų 124 punkte įtvirtinta fiksuoto įkainio peržiūros kainodara, teismas nepripažino pakankama priešingai išvadai padaryti.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ apeliacinius skundus, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino, panaikino atsakovės 2018 m. kovo 2 d. sprendimą atmesti jungtinės veiklos partnerių AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymą ir sudaryti pasiūlymų eilę, pripažino atsakovės ir UAB „Žemaitijos keliai“ 2018 m. birželio 28 d. sudarytą rangos sutartį Nr. BT6-01-352 niekine ir negaliojančia, įpareigojo atsakovę įvertinti jungtinės veiklos partnerių AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygoms ir iš naujo spręsti dėl pasiūlymų eilės; kitą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17.       Iš atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. vasario 8 d. posėdžio protokolo kolegija nustatė, kad tiekėjai perkančiajai organizacijai buvo pateikę net 18 klausimų dėl Konkurso sąlygų patikslinimo. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažino, kad Konkurso sąlygos nebuvo visiškai tikslios ir aiškios (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Gavusi tiekėjo paklausimą dėl Techninio projekto 2.4.4.3 punkte ir Darbų kiekių žiniaraščio 4 skyriaus 12 punkte nurodyto grotelių medžių šaknų apsaugai kiekio neatitikties, perkančioji organizacija nurodė įsivertinti 34 vnt. Nei paklausime, nei atsakyme į jį nebuvo užsiminta apie galimus Įrenginių poreikio žiniaraščio neatitikimus. Dėl to kolegija sprendė, kad ieškovė pagrįstai patikslino tik Darbų kiekių žiniaraštį, o Įrenginių poreikio žiniaraštyje nurodyto grotelių medžių šaknų apsaugai kiekio (24 vnt.) nepakeitė. Šių aplinkybių pagrindu kolegija konstatavo, kad atsakovė, 2018 m. kovo 2 d. sprendimu atmetusi ieškovės pasiūlymą vien dėl Įrenginių poreikio žiniaraštyje nurodyto netikslaus grotelių medžių šaknų apsaugai kiekio (tokio, koks buvo nurodytas atsakovės parengtose Konkurso sąlygose), neprašydama patikslinti ar paaiškinti pasiūlymą, nepagrįstai suvaržė ieškovės ir jos partnerės, galimai iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teises, pažeidė imperatyviąsias VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnis).

18.       Kolegija sprendė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priimta neįvertinus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikius įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 177, 185 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius.

19.       Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu kolegija atsakovės ir UAB „Žemaitijos keliai“ 2018 m. birželio 28 d. sudarytą rangos sutartį pripažino neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai; prisidėjimas prie kasacinio skundo

 

20.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia įstatymo pagrindu, todėl grįžimas į pirkimo procedūras yra negalimas; teismas turi spręsti dėl neteisėtos viešojo pirkimo sutarties padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017; kt.). Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygoms ir spręsti dėl pasiūlymų eilės, t. y. iš esmės nutarė šalis grąžinti į ankstesnę pirkimo stadiją, nors pasirašius viešojo pirkimo sutartį Konkurso procedūros buvo pasibaigusios įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o rangos sutartis buvo pradėta vykdyti, taigi grįžimas į jau pasibaigusias procedūras buvo objektyviai neįmanomas.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas išaiškinti skundžiamą nutartį, nurodė, kad sutartis faktiškai nebuvo (negalėjo būti) pradėta vykdyti dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nors šio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, taigi ji galėjo būti ir buvo vykdoma. Skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai konstatavo, kad sudaryta sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia, tačiau neišsprendė, kokie konkretūs padariniai turi būti taikomi pripažinus negaliojančia iš dalies įvykdytą rangos sutartį.

20.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės 2018 m. kovo 2 d. sprendimo teisėtumo, pažeidė CPK 176, 185, 263 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo jas aiškinant suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismas klaidingai vertino dalį esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčių faktinių aplinkybių ir (ar) jų neanalizavo, todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, kad ieškovės pasiūlymo atmetimą lėmė ne tiekėjų neatidumas (nepakankamas rūpestingumas), bet atsakovės pareigos pateikti aiškias, tikslias pirkimo sąlygas nevykdymas.

20.4.                      Techninio projekto 2.4.4.3 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad darbams atlikti reikės 34 vnt. grotelių medžių šaknų apsaugai, jame nebuvo atskirai išskirtas grotelių montavimo darbų ir pačių grotelių kiekis. Kadangi atsakovės pateiktuose žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad reikės atlikti 24 vnt. grotelių montavimo darbus ir reikės 24 vnt. grotelių šiems darbams atlikti, tai, atsakydama į tiekėjų paklausimą, atsakovė ištaisė šį neaiškumą, nurodė tiekėjams vadovautis Techniniu projektu bei į savo pasiūlymus įtraukti būtent 34 vnt. grotelių. Ieškovė pagal Darbų kiekių žiniaraštį parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodė 34 vnt. apsauginių grotelių, o Įrenginių poreikio žiniaraštyje klaidingai nurodė per mažą grotelių kiekį – 24 vnt. Priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, šią klaidą lėmė ne netinkamas atsakovės pareigų vykdymas, bet nepakankamas tiekėjų atidumas ir rūpestingumas; jie neturėjo jokio pagrindo manyti, kad grotelių kiekis tikslintinas tik viename iš žiniaraščių, tiekėjo paklausime buvo prašoma patikslinti grotelių medžių šaknų apsaugai kiekį, bet ne grotelių montavimo darbų kiekį.

20.5.                      Tiek Darbų kiekių žiniaraštis, tiek Įrenginių poreikio žiniaraštis yra skirti to paties statinio (Telšių gatvės (kelio) konstrukcija) to paties darbų etapo (I darbų etapas Pk0+00- Pk5+58,91) tai pačiai daliai (4 dalis „Eismo dalyvių aptarnavimo statiniai“), tikslintinas eilutes skyrė vos du puslapiai, Telšių gatvės (kelio) konstrukcijos pirmajam darbų etapui iš viso nustatytas tik keturių skirtingų įrenginių poreikis (šiukšlių dėžių, suolų, apsauginių grotelių medžių šaknims ir apsauginių tvorelių), visų įrenginių kiekis tiek Darbų kiekių žiniaraštyje, tiek Įrenginių poreikio žiniaraštyje buvo vienodas, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad grotelių ir jų montavimo darbų kiekiai skiriasi (galėtų skirtis).

20.6.                      Atsakovės pareigos parengti aiškias bei nedviprasmiškas pirkimo sąlygas tinkamą vykdymą patvirtina ir tai, kad visi kiti tiekėjai vienodai (teisingai) suvokė perkančiosios organizacijos 2018 m. vasario 8 d. atsakymą į tiekėjų paklausimą, savo pasiūlymuose nurodė ir įvertino būtent 34 vnt. grotelių. Dėl to darytina išvada, kad ieškovės pasiūlyme esanti klaida buvo padaryta dėl jos ir jos partnerės neatidumo, nepakankamo rūpestingumo, išsamaus ir visapusiško Konkurso dokumentų bei jų paaiškinimų neįvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šiai atsakovės pozicijai pagrįsti pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, savo procesinį sprendimą grindė labai glaustais motyvais.

20.7.                      Vien faktas, kad Konkurso dalyviai buvo pateikę net 18 klausimų dėl Konkurso sąlygų patikslinimo, pats savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovės pareigų netinkamo vykdymo; teismas neįvertino, ar pateikti klausimai susiję su nagrinėjama byla ir joje keliamomis problemomis (jie nesusiję su apsauginėmis grotelėmis medžių šaknims).

20.8.                      Pagal apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus rūpestingumo pareiga taikytina išimtinai tik perkančiosioms organizacijoms, o tiekėjams netaikytini net minimalūs rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Tokia pozicija neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią perkančiosios organizacijos parengtų dokumentų teisėtumas vertinamas iš pakankamai gerai informuotų ir normaliai rūpestingų tiekėjų pozicijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017).

21.       Prisidėjimu prie atsakovės kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Žemaitijos keliai“, palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo atsakovės kasacinį skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą. Prisidėjime papildomai nurodyta, kad trečiasis asmuo atliko ir perdavė atsakovei darbų už 67 071,77 Eur be PVM, todėl rangos sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia atsakovei ir trečiajam asmeniui kilo neigiamų padarinių. Be to, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo, nebuvo atsižvelgta į Konkurse išviešintų sąžiningų subrangovų, su kuriais UAB „Žemaitijos keliai“ sudarė subrangos sutartis, suinteresuotumą dėl ginčo rangos sutarties; skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, leisti susipažinti su kasacinio skundo 29 ir 73 punktuose nurodytais atsakovės Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. rugsėjo 18 d. teiktais rašytiniais paaiškinimais. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Kasaciniame nepagrįstai teigiama, kad sudarius viešojo pirkimo sutartį negalima grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 išaiškinta, kad viešojo pirkimo procedūrų pabaiga iš esmės reiškia perkančiųjų organizacijų, bet ne tiekėjų ar teismų veiksmų suvaržymą; nors viešojo pirkimo procedūros gali būti pabaigtos ar nutrauktos, tiekėjai nėra varžomi ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus, o teismai priimti sprendimus dėl jų, be kita ko, įpareigoti perkančiąsias organizacijas iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus.

22.2.                      Teismas negalėtų įpareigoti iš naujo vertinti pasiūlymus tuo atveju, jeigu būtų išsaugota neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir teismas paskirtų alternatyviąją sankciją atsakovei (nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo; pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį saugoti pirkimo sutartį ir skirti alternatyviąją sankciją perkančiajai organizacijai galima tik išimtiniais atvejais, o jų atsakovė neįrodė). Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 taip pat pažymėta, kad neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties išsaugojimo, kaip išimtinės priemonės, ir kitų peržiūros procedūros instrumentų taikymas tam tikrais atvejais gali prisidėti prie perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės ginčų kilimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje pirkimo sutartį pripažinus negaliojančia ir atsakovę įpareigojus iš naujo vertinti pasiūlymus, nebuvo pažeistas VPĮ, nenukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.

22.3.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi reikalavo iš atsakovės pateikti duomenis apie viešojo pirkimo sutarties vykdymą (kokia sutarties dalis įvykdyta, ar darbai atliekami kokybiškai), informavo apie paskirtą teismo posėdžio datą (2018 m. rugsėjo 19 d.), tačiau atsakovė elgėsi pasyviai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimai atliktų darbų apimtis, 2018 m. liepos 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose tik lakoniškai nurodė, kad pagal pirkimo sutartį rengiami darbo projektai, o darbai nepradėti vykdyti, todėl atsakovės teiginiai dėl nemažą įvykdytų darbų dalį byloje neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

22.4.                      Vien fakto, kad viešojo pirkimo sutartis yra pradėta vykdyti arba yra atlikta dalis darbų, nepakanka, kad viešojo pirkimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia; tą patvirtina ir VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kadangi atsakovės sudarytoje rangos sutartyje nustatyta įkainio kainodara (už faktiškai atliktus darbus atsiskaitoma pagal nurodytus įkainius, neatsižvelgiant į darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių faktinį pakitimą vykdant pirkimo sutartį), tai galima pakeisti tiekėją, kuris perimtų tolesnį darbų vykdymą ir juos užbaigtų, nesiginčijant dėl buvusio kontrahento atliktų darbų apimties ir dėl atlygio dalies naujam tiekėjui.

22.5.                      Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad Konkurso sąlygose ir jų paaiškinimuose nebuvo nurodyta, jog tiekėjas privalo tikslinti Konkurso sąlygose pateiktą Įrenginių poreikio žiniaraštį. Atsakovės nurodomas tiekėjo paklausimas, į kurį buvo atsakyta 2018 m. vasario 8 d. raštu, buvo susijęs su Darbų kiekių žiniaraščio duomenų neatitiktimi Techniniam projektui; ieškovė ištaisė šiame žiniaraštyje buvusias klaidas. Kadangi paklausimas ir atsakymas buvo susiję su konkrečiu dokumentu – Darbų kiekių žiniaraščiu, tiekėjai neturėjo pagrindo manyti, kad reikia tikslinti ir kitų dokumentų, pateiktų atskiruose failuose, duomenis (ypač atsižvelgiant į didelę jų apimtį), apie tai nebuvo nurodyta ir atsakovės 2018 m. vasario 8 d. atsakyme į paklausimą.

22.6.                      Reikalavimas, kad tiekėjai patys ieškotų, kokius konkrečius Konkurso dokumentus reikia tikslinti, būtų neproporcingas ir neadekvatus, neatitiktų VPĮ nuostatų, pagal kurias pareiga parengti tikslius ir aiškius pirkimo dokumentus nustatyta perkančiajai organizacijai. Proporcingumo principo neatitiktų ir sprendimas atmesti pasiūlymą dėl netikslaus prekių kiekio nurodymo vienoje iš tūkstančio eilučių, kai perkančioji organizacija aiškiai nenurodė, kad šie duomenys yra tikslintini.

22.7.                      Kadangi pateikdama pasiūlymą pagal Konkurso sąlygų 1 priede pridėtą formą ieškovė raštu patvirtino prisiimanti riziką už visas išlaidas, kurias privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą, tai net ir nustačius, kad jos pasiūlymo Įrenginių poreikio žiniaraštis užpildytas su trūkumais (kuriuos nulėmė perkančiosios organizacijos netiksliai parengti Konkurso dokumentai), viešojo pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta dėl sumos, neviršijančios ieškovės pasiūlymo kainos, t. y. ieškovė neįgytų konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus. Atitinkamai atsakovė sutaupytų, nes galėtų įsigyti darbus už 163 561,44 Eur mažesnę kainą, nei pasiūlė didžiausios kainos pasiūlymą pateikusi UAB „Žemaitijos keliai“.

22.8.                      Ieškovei nebuvo žinoma, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, ji nesupažindinta su šio dokumento turiniu. Iš kasacinio skundo turinio galima numanyti, kad prie šių rašytinių paaiškinimų pridėti AB „Žemaitijos keliai“ užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai. Kadangi byloje yra paviešinti ieškovės užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai, tai ji prašo teismo leisti susipažinti su AB „Žemaitijos keliai“ užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais.

23.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą teisės aktuose nustatyta tvarka negauta.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. sausio 2 d. nutartimi nusprendė pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos viešumo apimties. Bylos šalys nepateikė rašytinių paaiškinimų dėl bylos viešumo apimties.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

25.       Atsakovė kasaciniame skunde kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl, pirma, jos galimai neteisėtų veiksmų teisinių padarinių, antra, dėl ginčijamo jos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiausia būtent dėl pastarojo ginčo aspekto nagrinėjamoje byloje ir reikia spręsti, nes nuo šio klausimo baigties priklausys antro aspekto (neteisėtumo padarinių) nagrinėjimo poreikis (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 28 punktą).

 

Dėl ieškovės pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo (jo atmetimo) teisėtumo

 

26.       Dėl aptariamo klausimo visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog, pirma, pradinėje Konkurso sąlygų – Techniniame projekte, Darbų kiekių žiniaraščiuose, Įrenginių poreikio žiniaraštyje – versijoje buvo pateikti skirtingi atitinkamų darbų (įrenginių, priemonių) kiekiai, inter alia (be kita ko), dėl metalinių grotelių medžių šaknų apsaugai įrengti, antra, perkančioji organizacija, gavusi keliolika tiekėjų prašymų paaiškinti šias neatitiktis, nurodė, kuriais konkrečiais duomenimis ūkio subjektai turėtų remtis.

27.       Kaip nurodyta pirmiau, atitinkami duomenys pateikti atskiruose prie Konkurso sąlygų pridėtuose dokumentuose (Techniniame projekte, Darbų kiekių ir Įrenginių poreikio žiniaraščiuose). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad perkančioji organizacija gavo klausimą dėl grotelių kiekio nesutapties (24 ar 34 vnt.) Techniniame projekte ir Darbų kiekių žiniaraštyje (bet ne Įrenginių poreikio žiniaraštyje); į užduotą klausimą ji atsakė – „prašome įsivertinti“. Dėl to šalys iš esmės ir nesutaria (tokiu pačiu aspektu iš esmės išsiskyrė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados), kokia apimtimi atsakovė patikslino tarpusavyje nederančias Konkurso sąlygų nuostatas: ar ji pašalino bet kokius prieštaravimus tarp Techninio projekto ir visų žiniaraščių, ar tai padarė tik iš dalies, t. y. patikslino vieno iš žiniaraščių (bet ne visų) duomenis Techninio projekto atžvilgiu.

28.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiekėjų pasiūlymai turėjo tiksliai atitikti visas Konkurso sąlygas (įskaitant priedus) ir jų paaiškinimus; sprendė, kad grotelių, kaip ir kitų įrenginių, kiekis turėjo būti (buvo) vienodas tiek lokalinėje sąmatoje (Darbų kiekių žiniaraštyje), tiek Įrenginių poreikio žiniaraštyje, todėl atsakovės paaiškinimas „prašome įsivertinti“ apėmė abu dokumentus; konstatavo, kad su ieškovės pasiūlymu pateiktame Įrenginių poreikio žiniaraštyje nurodyti 24 vnt. nėra redakcinio pobūdžio klaida, kurią būtų galima ištaisyti, paaiškinti, nes ji lėmė galutinę pasiūlymo kainą.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, pažymėjo, kad Konkurso sąlygos stokojo aiškumo (dalyviai buvo pateikę 18 prašymų jas paaiškinti), atsakovė dėl apsauginių grotelių pateikė pernelyg lakonišką paaiškinimą, iš kurio aiškiai nematyti Įrenginių poreikio žiniaraščio duomenų neatitikties Techniniam projektui ir (ar) atsakovės valios šią pataisyti, dėl to ieškovė pasiūlyme patikslino ne visus, o dalį žiniaraščių; atsižvelgiant į tai, ginčijamas atsakovės sprendimas atmesti pasiūlymą neleidžiant paaiškinti neatitikties yra neteisėtas.

30.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą ir motyvuotą perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimą.

31.       Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl visi dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus; pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą; perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygas turi suformuluoti taip, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką).

32.       Iš kasacinio teismo praktikos taip pat matyti, kad viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimai ir patikslinimai laikytini sudėtine pirkimo sąlygų dalimi, todėl dėl pirkimo objekto ir kitų iškeltų reikalavimų turinio spręstina pagal perkančiosios organizacijos dokumentų visumą; šalys ir teismai negali ignoruoti perkančiosios organizacijos procedūrų metu atliktų pirkimo sąlygų paaiškinimų, patikslinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, pirma, ne tik pačios viešojo pirkimo sąlygos, bet ir jų paaiškinimai turi būti kiek įmanoma aiškesni, tikslesni, antra, jei nevisiškai nuoseklios viešojo pirkimo sąlygos nėra tinkamai patikslintos, jų turinys nekvalifikuotinas kaip aiškus tik dėl paties tikslinimo fakto.

34.       Kasacinio teismo konstatuota, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Pažymėtina, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsakovė sulaukė daug prašymų paaiškinti Konkurso sąlygų prieštaravimus. Nors tik vienas jų buvo susijęs su ginčo objektu (apsauginių grotelių kiekiu), tačiau klausimų gausa rodo ne tik perkamų darbų kompleksiškumą, bet ir tai, kiek pati atsakovė buvo kruopšti rengdama Konkurso sąlygas. Perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą iš pradžių atmetė dėl pasiūlymo siaurąja prasme neatitikties trims Konkurso sąlygų reikalavimams, tačiau vėliau ginčo objektas susiaurėjo iki aptariamo reikalavimo dėl apsauginių grotelių kiekio. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė ir perkančioji organizacija, tokią pačią klaidą pasiūlyme įvėlė ne tik ieškovė, bet ir kitas tiekėjas, todėl iš keturių dalyvių tokiu pačiu pagrindu suklydo du.

36.       Nors sutiktina su atsakove, kad duomenys, nurodyti skirtinguose Konkurso dokumentuose, iš principo (paprastai) turėtų koreliuoti tarpusavyje, taigi įrenginių poreikis iš esmės turėtų atitikti darbų kiekį, mastą (tokią poziciją teisiškai pagrįsta pripažino ir pirmosios instancijos teismas), tačiau tokia išvada peržengia pirkimo sąlygų sisteminio aiškinimo ribas, juolab kad pati atsakovė klausiama turėjo galimybę tinkamai ir aiškiai visus galimus Konkurso sąlygų prieštaravimus pašalinti.

37.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „kiekvieno protingo žmogaus“ kategorija kaip viešojo pirkimo sąlygų turinio vertinimo pagrindas gali būti nepakankama spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 26 punktą).

38.       Kaip procese įrodinėjo UAB „Plungės lagūna“, neatmestinos situacijos, kad dėl užsakovo turimų medžiagų atsargų darbų ir jiems atlikti naudojamų priemonių kiekiai gali skirtis. Šiame kontekste primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią atitinkamoje srityje vartojamos sąvokos, sampratos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, a fortiori (ypač) kai tokia perkančiosios organizacijos valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose; iš tiesų neatmestinos situacijos, kai pirkėjas pasirenka vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal vieną ar kelias (o ne visas) iš sudėtinių tam tikros kategorijos, reiškinio dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Bet kokiu atveju konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, 52 punktą). Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės paaiškinimas „prašome įsivertinti“, atsižvelgiant į tai, kad klausimas buvo užduotas ne dėl visų galimų grotelių kiekių nesutapčių, negali būti kvalifikuojamas kaip aiškiai pašalinantis vidinius Konkurso sąlygų prieštaravimus.

40.       Galiausiai, atsižvelgiant į Konkurso sąlygose įtvirtintas kainodaros taisykles, atsakovės abstraktaus pobūdžio nurodymas įsivertinti gali būti vertinamas ne kaip Konkurso sąlygų prieštaravimų pataisymas, o pažymėjimas apie tikrąjį perkančiosios organizacijos poreikį (34 vnt. grotelių) atskirai nekeičiant Konkurso sąlygų.

41.       Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija tinkamai neįvykdė pareigos nustatyti aiškius reikalavimus dėl pirkimo objekto tiek pirminio Konkurso sąlygų paskelbimo metu, tiek jas tikslindama. Nors aptariamas trūkumas nėra tokio pobūdžio, kad tiekėjai negalėtų pateikti pasiūlymų, o atsakovė – jų lygiateisiškai įvertinti, bet netinkamas perkančiosios organizacijos pareigų vykdymas bet kokiu atveju negalėjo lemti pasiūlymo atmetimo.

 

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių (dėl galimo ginčo šalių grįžimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį)

 

42.       Pagrindinis atsakovės nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu aspektas susijęs su neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių taikymu – viešojo darbų pirkimo sutarties su UAB „Žemaitijos keliai“ panaikinimu bei įpareigojimu atsakovei iš naujo spręsti dėl ieškovės ir jos partnerės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms ir dėl pasiūlymų eilės sudarymo. Atsakovė iš esmės kelia dvejopo pobūdžio argumentus: pirma, pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas apskritai negalėjo pripažinti negaliojančia sudarytos viešojo pirkimo sutarties; antra, skundžiamu procesiniu sprendimu sukuriamos jo įgyvendinimo problemos dėl atsiskaitymo su panaikintos sutarties šalimi, be to, neaišku, kaip reikėtų sudaryti sutartį su ieškove, jei dalis perkamų darbų jau yra atlikti.

43.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentus, dėl kurių plačiau bus dar pasisakoma, nėra pagrindo keisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo.

44.       Pirmiausia pažymėtina, kad nesutiktina su atsakovės vertinimu, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, jei viešojo pirkimo sutartis sudaryta, jos naikinti negalima, todėl teismas negali ginčo šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė iš dalies netinkamai interpretuoja ligšiolinę kasacinio teismo praktiką, neatsižvelgia į išnagrinėtų ginčų faktines aplinkybes.

45.       Pavyzdžiui, jos nurodomoje kasacinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 šalys nebuvo grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį dėl to, kad neteisėtai sudaryta sutartis buvo išsaugota dėl aplinkybių, susijusių su viešuoju interesu (visuomenės saugumo, krašto apsaugos poreikių); kitoje atsakovės nurodomoje byloje (civilinė byla Nr. e3K-3-301-469/2017) šalys nebuvo grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį dėl to, kad, nors tai nėra aiškiai joje detalizuota, buvo įvykdyta reikšminga dalis sutarties, kuri, be kita ko, buvo išsaugota.

46.       Kita vertus, pastarasis pristatytas viešųjų pirkimų ginčų atvejis iliustruoja iš dalies ydingą ligšiolinę visų Lietuvos teismų praktiką taikant išimtines VPĮ nuostatas dėl viešojo pirkimo sutarties išsaugojimo ir dėlto – šalių negrąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Pažymėtinas ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo problemiškumas viešųjų pirkimų atveju, kuris, kaip ir nagrinėjamu atveju, sukuria papildomas (išvestines) viešųjų pirkimų ginčų problemas. Kasacinis teismas vienoje naujausių nutarčių šiuo klausimu apžvelgė nacionalinės jurisprudencijos aktualias problemas ir pažymėjo galimus jų sprendimų būdus.

47.       Dėl netinkamo peržiūros procedūros priemonių taikymo perkančiosios organizacijos objektyviai gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis, įgyvendindamos pareigą pagal sutartį sumokėti kontrahentui už jos vykdymą ir pareigą pagal teismo sprendimą sumokėti neteisėtai pašalinto ar nepripažinto viešojo pirkimo laimėtojo naudai civilinės atsakomybės forma; pirmiau nurodytų grėsmių turėtų būti kaip įmanoma labiau vengiama, tai pirmiausia turi užtikrinti teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones ir spręsdami dėl neteisėtai sudarytos sutarties išsaugojimo ir kitų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-468/2018 32, 34 punktus).

48.       VPĮ (2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-678 redakcija galiojusi nuo 2010 m. kovo 2 d.) viešojo pirkimo sutarties išsaugojimas ir alternatyviųjų priemonių taikymas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, jos taikymas susietas su viešuoju interesu, nesusijusiu su ekonominėmis priežastimis, nepatogumais renkantis naują kontrahentą ir pan. (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis); taigi teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-468/2018, 37, 38 punktai).

49.       Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-468/2018, 39 punktas).

50.       Teismo sprendimu pripažinus perkančiųjų organizacijų veiksmų neteisėtumą, jos įpareigotinos (net to konkrečiai nenurodžius teismui) toliau tęsti pirkimo procedūras, jose atlikti pakartotinius veiksmus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus; tokio modelio išimtimi laikytinos situacijos, kai teismas nutraukia pirkimo procedūras arba nelieka pagrindo bei poreikio pakartotinai atlikti procedūrinių veiksmų (pavyzdžiui, sudaryta ir (ar) įvykdyta viešojo pirkimo sutartis, kuri dėl viešojo intereso išsaugoma, o teismas paskiria alternatyvią sankciją) (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-468/2018 70 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51.       Šalių grįžimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį kontekste kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra, inter alia, ne kartą pažymėjęs, kad:

51.1.                      konstatavus, jog perkančioji organizacija netinkamai atliko atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y., pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų; tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtas, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas;

51.2.                      šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį; jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik jo pasiūlymą atmesti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).

52.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pažymėta apie civilinės bylos Nr. e3K-3-301-469/2017 išnagrinėjimo aplinkybes (šios nutarties 45 punktas), šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį ribojimas gali būti susijęs su viešojo pirkimo sutarties reikšmingos dalies įvykdymu, dėl ko pasikeičia pirkimo objektas ir neįmanoma užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymosi: pavyzdžiui, dėl sumažėjusios pirkimo objekto apimties tam tikri reikalavimai tiekėjams gali tapti neproporcingi, be to, neatmestina tikimybė, kad mažesnės vertės pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, ir pan.

53.       Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas Siaurojo geležinkelio byloje atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį (pagal kurią perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras dėl neatliktų darbų dalies, kviesdama pateikti pasiūlymus ginčo šalis tiekėjus), inter alia, tuo pagrindu, kad ginčo pirkimas vyko dėl vientiso pirkimo objekto, dalis darbų yra atlikta, tačiau tvirtinant taikos sutartį nėra galimybės šios pirkimo objekto dalies individualizuoti; dėl to viešasis pirkimas dėl neatliktų rangos darbų dalies negali vykti pagal toliau tęsiamas tas pačias pirkimo sąlygas ir pradinio pirkimo procedūras (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

54.       Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodyta situacija nesusidarė, todėl šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį ribojimai neaktualūs. Pažymėtina, kad, pirma, pirkimo objektas buvo išsamiai detalizuotas (nustatytas reikalavimas pateikti plačios apimties žiniaraščius), antra, atsiskaitymas su rangovu numatytas ne pagal fiksuotos kainos, o fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę, taigi bet kokiu atveju su tiekėju būtų atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbus, todėl nežymiai (UAB „Žemaitijos keliai“ nurodo, kad perduota atliktų darbų už maždaug 67 tūkst. Eur; sutarties vertė beveik 4 mln. Eur) sumažėjęs pirkimo objektas per se nelemia, kad pasikeitusi viešojo pirkimo sutarties apimtis suponuotų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. 

55.       Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose 2018 m. liepos 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. birželio 28 d., šiuo metu yra rengiami darbo projektai ir konkretūs darbai dar nepradėti vykdyti. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tik 2018 m. spalio 11 d., perkančioji organizacija, prisiimdama iš to išplaukiančius padarinius ir riziką, savo iniciatyva teismui neteikė jokių duomenų apie sutarties vykdymo eigą, todėl teismas atskirai nesprendė, ar esama ribojimų šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

56.       Teisėjų kolegija pagal pirmiau nurodytus argumentus konstatuoja, kad neracionalu išsaugoti viešojo pirkimo sutartį, atsakovei skirti baudą, kuri ex lege (pagal įstatymą) galėtų viršyti ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlytų kainų skirtumą (daugiau kaip 163 tūkst. Eur), o vėliau ieškovei, jei ji kreiptųsi į teismą, galimai priteisti žalos atlyginimą.

57.       Kaip nurodyta pirmiau, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Žemaitijos keliai“ kelia tarpusavio atsiskaitymo klausimą, taip pat nurodo problemas dėl pakartotinio ieškovės pasiūlymo vertinimo ir galimo sutarties su ja sudarymo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pirmiausia pažymi, kad pirmiau nurodyti klausimai neįeina į nagrinėjamos bylos ginčo apimtį, juolab kad, kaip jau buvo pažymėta, apeliacinės instancijos teismas nedisponavo duomenimis apie sutarties vykdymo eigą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės ir UAB „Žemaitijos keliai“ neteisėtai sudarytos sutarties padarinių, t. y. tarpusavio atsiskaitymo už atliktus darbus apimties. Šį klausimą turi spręsti pačios šalys, jei dėl to kiltų ginčas – įstatymų nustatyta tvarka jis galėtų būti nagrinėjamas teisme. Atsakovės ir „UAB „Žemaitijos keliai“ piniginių prievolių nustatymas ir įvykdymas aktualus ir dėl to, kad atliktų darbų priėmimas ir atsiskaitymas už juos neišvengiamai darys įtaką naujiems sutartiniams santykiams, jei atsakovė, įgyvendindama įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, sudarys sutartį su ieškove.

58.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl atsakovės keliamos problemos, susijusios su viešojo pirkimo sutarties sudarymu pagal pasikeitusias aplinkybes. Vienas iš galimų šalių interesų suderinimų tokiu atveju galėtų būti viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimas.

59.       Teismo sprendimai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų – tos objektyvios aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti taikant pirkimo sąlygas; neatmestinos situacijos, kad po atitinkamo teismo sprendimo perkančioji organizacija negalės nuosekliai laikytis kai kurių pirminių pirkimo sąlygų, pvz., dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo momento; teismui šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, dėl to gali atitinkamai kisti pirkimo sąlygų taikymas, tai nelaikytina neteisėtu pirkimo sąlygų keitimu; nesant tokios galimybės, tiekėjo, kurio interesai buvo pažeisti perkančiosios organizacijos veiksmų, teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį galėtų būti įgyvendinama tik kitose pirkimo procedūrose, jei tokios būtų ir jei šis tiekėjas pakartotinį pirkimą laimėtų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

60.       Įstatyme neįtvirtinta absoliutaus draudimo keisti pirkimo sutarties sąlygas, šios gali būti keičiamos, jei tai nelems viešųjų pirkimų principų ir tikslų pažeidimo; nepagrįstas vertinimas, kad, perkančiajai organizacijai nusprendus atsisakyti tiekėjo pasiūlytų „perteklinių“ objektų, pirkimo sutarties pakeitimas būtų neteisėtas, o toks tiekėjas įgautų nepagrįstą pranašumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

61.       Kita vertus, perkančioji organizacija turėtų atskirai įsivertinti viešojo pirkimo sutarties su ieškove (jei tokia būtų sudaryta) pakeitimo poreikį, nes dėl aptartos fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės rangovui bet kokiu atveju atlyginama už faktiškai atliktus darbus. Be to, iš viešojo pirkimo sutarties nuostatų matyti, kad joje atskirai įtvirtintas darbų apimties keitimo mechanizmas (sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 punktas).

62.       Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija privalo nustatyti, pirma, kiek buvo atlikta darbų vykdant neteisėtai sudarytą sutartį, bei atitinkamai atsiskaityti su UAB „Žemaitijos keliai“; antra, kiek dėl neteisėtai sudarytos sutarties vykdymo sumažėjo pirkimo objekto apimtis, ar (ir kokia apimtimi) atlikti darbai gali būti įskaityti į naujo rangovo įsipareigojimų apimtį, šiam sudarius sutartį pagal pateiktą pasiūlymą Konkurse. Šias pareigas atsakovė privalo vykdyti bendradarbiaudama tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

63.       Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos atsakovės kasacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

65.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 750 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2922,15 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atsakovės prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

66.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ turėjo 1452 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus atsakovės kasacinį skundą, ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti AB „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) iš Plungės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188714469) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.