Civilinė byla Nr. e3K-3-469-469/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00538-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų <>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arbor Medical Corporation LT“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arbor Medical Corporation LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tradintek“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai (teisės verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti) atitikties vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Arbor Medical Corporation LT“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2019 m. kovo 8 d. raštais Nr. 19SR-VPS-800 ir Nr. 19SR-VPS-799 įformintus sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė atvirą konkursą „Medicinos įrangos pirkimas (I etapas)“ (toliau – Konkursas), jį skirstė į 3 dalis. Ieškovė pateikė pasiūlymą dėl 1-os ir 2-os Konkurso dalių. Atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, kelis kartus kreipėsi į ją, prašydama paaiškinti pasiūlymą, pateikti licenciją (-as) ar laikinąjį leidimą prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti pasiūlyme nurodytus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei jų priedus (galiojančius pasiūlymų pateikimo dieną – 2018 m. rugpjūčio 24 d.). Ieškovė pateikė atsakovei Radiacinės saugos centro 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą, kuriame nurodyta, kad buvo nuspręsta pakeisti ieškovės turimų licencijų verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedus, įrašant pakeitimus, susijusius su Konkurse ieškovės pasiūlytais „Azurion“ modelio angiografijos rentgeno aparatais, paaiškino, jog reikalavimas pateikti licenciją yra nepagrįstas, nes jokie kvalifikacijos reikalavimai Konkurso sąlygose nebuvo keliami. Taip pat ieškovė pateikė Radiacinės saugos centro 2014 m. išduotą licenciją ir jos priedus, kurių patikslinimai išduoti 2018 m. rugsėjo 11 d.

4.       Atsakovė 2018 m. spalio 11 d. informavo ieškovę, kad Viešojo pirkimo komisija nustatė galimą 1-os ir 2-os Konkurso dalies laimėtoją – ieškovę, bei paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius Konkurso sąlygose nustatytų pašalinimo pagrindų nebuvimą. Ieškovei pateikus prašomus dokumentus, atsakovė 2018 m. spalio 16 d. raštu informavo Konkurso dalyvius apie sudarytas pasiūlymų eiles ir nustatytus laimėtojus; 1-os ir 2-os Konkurso dalių laimėtoja paskelbta ieškovė. Gavusi kito tiekėjo pretenziją, atsakovė panaikino 2018 m. spalio 16 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilių sudarymo ir sugrįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją, pareikalavo iš ieškovės paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, t. y. pateikti dokumentus, įrodančius ieškovės teisę pasiūlymo pateikimo dieną – 2018 m. rugpjūčio 24 d. – verstis veikla, susijusia su Konkursui pasiūlytu angiografu „Azurion 7“. Ieškovei paaiškinus, kad atsakovės reikalavimas nepagrįstas, pastaroji 2019 m. sausio 2 d. informavo Konkurso dalyvius apie sudarytas pasiūlymų eiles ir nustatytus laimėtojus (analogiškus nurodytiems 2018 m. spalio 16 d. sprendime).

5.       Gavusi dar vieną pretenziją, atsakovė panaikino savo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą, sugrįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją ir pareikalavo iš ieškovės pateikti dokumentus, įrodančius, kad pasiūlymų pateikimo dieną ji turėjo teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, arba nurodyti subtiekėją, kuris turėjo teisę vykdyti nurodytą veikla ir kurio pajėgumais ieškovė turi teisę remtis. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės prašymas nepagrįstas, ir pareikalavo ją pripažinti Konkurso laimėtoja, tačiau atsakovė 2019 m. kovo 8 d. raštu Nr. 19SR-VPS-800 pranešė, jog ieškovės pasiūlymas atmestas tuo pagrindu, kad pasiūlymo pateikimo dieną ši neturėjo licencijos, leidžiančios prekiauti, montuoti, remontuoti ir prižiūrėti angiografo aparatą „Azurion 7“ (pagal Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 12 straipsnį visi subjektai, kurie vykdo veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo gauti Radiacinės saugos centro licenciją). 2019 m. kovo 8 d. raštu Nr. 19SR-VPS-799 atsakovė informavo apie sudarytas pasiūlymų eiles ir nustatytą 1-os bei 2-os Konkurso dalių laimėtoją – trečiąjį asmenį UAB „Tradintek“.

6.       Kadangi ieškovės pretenzija buvo atmesta, ji kreipėsi į teismą. Ieškinyje pažymėjo, kad Konkurso sąlygose buvo nustatyti tiekėjų pašalinimo pagrindai, tačiau nebuvo keliami jokie kvalifikacijos reikalavimai. Atsakovė, nekėlusi reikalavimo turėti teisę verstis atitinkama veikla, neturėjo pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymo kaip neatitinkančio minimalių kvalifikacijos reikalavimų dėl to, kad tiekėja nepateikė atitinkamos licencijos, galiojančios nustatytą pasiūlymų pateikimo dieną. Ieškovė turi ir pateikė atsakovei visas reikalingas Radiacinės saugos centro išduotas licencijas, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Konkurse perkami objektai yra susiję su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, t. y. tiekėjai pagal Radiacinės saugos įstatymo 8 ir 12 straipsnių nuostatas privalo turėti atitinkamas licencijas, leidžiančias prekiauti, montuoti, remontuoti ir prižiūrėti pirkimo objektus; taip pat nėra ginčo dėl to, kad Konkurso sąlygose nebuvo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turėti tokias licencijas.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė savo kvalifikacijai įrodyti pateikė Radiacinės saugos centro 2014 m. išduotą licenciją bei jos priedus, kurie patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. po galutinio pasiūlymų pateikimo termino; ieškovė neginčija, kad pasiūlymo pateikimo termino dieną (2018 m. rugpjūčio 24 d.) neturėjo licencijos, leidžiančios prekiauti, montuoti, remontuoti ir prižiūrėti angiografo aparatą „Azurion 7“. Ieškovė pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes kvalifikacijos reikalavimas turėti licenciją nebuvo nustatytas Konkurso sąlygose, savo poziciją grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017.

10.       Teismas sprendė, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, kasacinis teismas nurodytoje nutartyje nenustatė absoliutaus draudimo atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl kvalifikacijos neturėjimo pagal neišviešintus pirkimo sąlygų reikalavimus; jeigu pagal pirkimo objekto apibrėžtį pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų reikalavimus tiekėjai privalo turėti teisės verstis atitinkama veikla patvirtinimą (licenciją), perkančioji organizacija turi pareigą suteikti tiekėjui protingą terminą šio pasiūlymo trūkumui ištaisyti, tačiau pareiga suteikti tokį terminą pasiūlymo trūkumams pašalinti negali būti aiškinama kaip pareiga priimti pasiūlymą tiekėjo, kurio kvalifikacija yra netinkama ar nepakankama. Analogiška perkančiosios organizacijos pareiga įtvirtinta ir VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė suteikė ieškovei terminą pasiūlymo trūkumui ištaisyti; ieškovė pateikė Radiacinės saugos centro 2014 m. išduotą licenciją ir jos priedus, kurie patikslinti po pasiūlymų pateikimo termino. Teismas pažymėjo, kad tinkamam tiekėjų kvalifikacijos vertinimui užtikrinti perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tai svarbu dėl to, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., praėjusių finansinių metų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija, įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas.

12.       Vertindamas ieškovės pateiktos Radiacinės saugos centro 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymos turinį pagal Radiacinės saugos įstatymo 8 ir 12 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ nuostatas, teismas sprendė, jog teisė vykdyti veiklą, atitinkančią registruotos veiklos pobūdį, ieškovei buvo suteikta nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. ieškovė reikiamą kvalifikaciją įgijo po pasiūlymų pateikimo termino; iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ieškovė reikiamos kvalifikacijos neturėjo.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2019 m. gegužės 21 d. išaiškinimą dėl tiekėjo teisės verstis veikla tikrinimo (vertinimo) vykdant viešojo pirkimo procedūras, kuriame ji nurodė, jog jeigu pareiga turėti teisę verstis specifine (licencijų reguliuojama) veikla yra nustatyta kituose teisės aktuose, tai perkančioji organizacija turėtų kelti šį kvalifikacijos reikalavimą pirkimo sąlygose; tais atvejais, kai kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta pareiga tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos) (Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 11 punktas). Vadinasi, jei pirkimo dokumentuose kvalifikacijos reikalavimas dėl teisės verstis veikla nebuvo keliamas, tokiu atveju tiekėjas neprivalo pagrįsti, kad jis minėtą licenciją turėjo pasiūlymų pateikimo dieną. Tačiau svarbu, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.

14.       Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje VPT išvada, duota civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnyje nustatyta tvarka, vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Kadangi ieškovės pateiktas elektroninis laiškas yra privati VPT specialisto konsultacija, nesusijusi su nagrinėjama byla ir prieštaraujanti teismų praktikai, tai šį įrodymą teismas vertino kritiškai ir jį atmetė.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Konkurso dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti licenciją verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tačiau pareiga turėti dokumentą, patvirtinantį teisę verstis šia veikla, kyla taikant specialaus pobūdžio teisės aktą – Radiacinės saugos įstatymą. Šios srities reguliavimas reiškia, kad subjektui yra suteikiama teisė vykdyti tik jam išduotoje licencijoje bei jos priede nurodytą veiklą ir tik esant licencijos priede nurodytiems konkretiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių modeliams.

17.       Kolegija nurodė, kad ieškovės pasiūlytas „Azurion“ modelio angiografas į licencijos priedą buvo įtrauktas tik 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (2018 m. rugpjūčio 24 d.). Kolegija pažymėjo, kad tinkamam tiekėjų kvalifikacijos vertinimui užtikrinti perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2013).

18.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, sprendė, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nenurodė specialių reikalavimų tiekėjams, tačiau, šiems reikalavimams esant apibrėžtiems specialiuosiuose teisės aktuose ir tiekėjui (ieškovei) su pasiūlymu nepateikus konkrečių dokumentų, patvirtinančių jo teisę vykdyti konkrečią veiklą, privalėjo sudaryti galimybę tiekėjui pateikti trūkstamus (tiekėjo jau turimus ir pasiūlymo pateikimo dieną galiojančius) dokumentus. Kolegija pažymėjo, kad kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuluota taisyklė nereiškia, jog tiekėjas, neturėdamas galiojančios licencijos, po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl specialios teisės įgijimo (papildymo). Šią specialią teisę pasiūlymo tiekėjas privalo turėti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nepaisant to, ar specialus kvalifikacijos reikalavimas buvo nurodytas pirkimo sąlygose.

19.       Atsakovė keletą kartų kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti licenciją (-as) ar laikinąjį leidimą prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti pasiūlyme nurodytus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei jų priedus, todėl kolegija pripažino, kad aplinkybė, jog ieškovė iki tam tikro termino nepateikė įrodymų, patvirtinančių turimą teisę verstis atitinkama veikla, galiojančią 2018 m. rugpjūčio 24 d., suteikė pagrindą atsakovei pašalinti ieškovę iš Konkurso procedūrų.

20.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nurodytam VPT specialisto elektroninio laiško teisiniam vertinimui, pažymėjo, kad toks dokumentas neturi didesnės įrodomosios galios, todėl teismo pagrįstai buvo vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste ir pripažintas kaip nepatvirtinantis ieškovės pozicijos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

21.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo įtraukti į bylą VPT išvadai duoti; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Priimdami skundžiamus procesinius sprendimus teismai netinkamai taikė kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 pateiktus išaiškinimus. Šioje nutartyje teismas pakeitė savo ankstesnę praktiką, išaiškino, kad situacija, kai dėl pirkimo sąlygų netikslumo atitinkami reikalavimai dėl teisės verstis veikla jose nebuvo keliami, laikoma pasiūlymo trūkumu, kuris gali būti paaiškinamas, t. y. pasiūlymo trūkumo ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisę verstis veikla įrodančio dokumento pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų). Perkančioji organizacija ir teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, rėmėsi ankstesne kasacinio teismo praktika, kuri buvo pakeista civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad trūkumų šalinimas apsiriboja nepateikto dokumento pateikimu.

21.2.                      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2016 m. birželio 2 d. sprendime byloje Pizzo, C-27/15, nagrinėdamas situaciją dėl tiekėjo pašalinimo iš konkurso procedūros dėl nesumokėto mokesčio, kai toks reikalavimas nebuvo nustatytas pirkimo dokumentuose, konstatavo, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, jog pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenustatyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas; tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą. Taigi Teisingumo Teismas pripažino, kad perkančioji organizacija turėjo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumą per papildomą terminą ir toks trūkumų šalinimas neapsiriboja vien tik reikalingo dokumento pateikimu, o apima ir reikiamo statuso įgijimą (pašalinimą).

21.3.                      Atsakovė nepagrįstai ieškovės licencijos (jos patikslinimo) įgijimą (tariamai pavėluotai) siejo su pasiūlymų pateikimo terminu, nors toks kvalifikacijos reikalavimas Konkurso sąlygose nebuvo keliamas. Kadangi ieškovė turi ir perkančiosios organizacijos reikalavimu jai pateikė visas reikalingas Radiacinės saugos centro išduotas licencijas, tai, remiantis šios nutarties 21.1–21.2 punktuose nurodyta teismų praktika, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Teismai nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad ginčo atveju tiekėjams leistina pateikti tik su pasiūlymu nepateiktus kvalifikacijos dokumentus; toks aiškinimas neatitinka galiojančio VPĮ reguliavimo, pagal kurį tiekėjai su pasiūlymais teikia tik Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (deklaraciją), o ne kvalifikacijos dokumentus (juos turi pateikti tik laimėjęs tiekėjas).

21.4.                      VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys, teikia pagrindą daryti išvadą, kad, perkančiajai organizacijai vykdant pirkimo procedūras, neprivaloma visais atvejais vertinti specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės verstis veikla turėjimo. Kadangi Konkurso dokumentuose buvo nurodyta, kad tiekėjų kvalifikacija nevertinama, tai pripažintina, kad atsakovė įtvirtino, jog ir teisė verstis veikla nebus tikrinama, kaip tą leidžia VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Tokiu atveju tiekėjas, siekdamas vykdyti sutartį, privalo užtikrinti teisės verstis veikla turėjimą arba pasitelkti tokią teisę turinčius asmenis. Atsakovė, reikalaudama iš ieškovės pasiūlymų pateikimo dieną turėti licenciją verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir ją pateikti Konkurso procedūrų metu, ignoravo VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad vertinimo metu ieškovė jau turėjo teisę verstis atitinkama veikla.

21.5.                      Konstatuodami, kad tais atvejais, kai kvalifikacijos (teisės verstis veikla) reikalavimai pirkimo dokumentuose nenustatomi, tiekėjas privalo pagrįsti, jog pasiūlymų pateikimo dieną turėjo teisę verstis atitinkama veikla, teismai netinkamai aiškino ir taikė Metodikos 11 punktą. Pagal šią normą, tais atvejais, kai vertinamas teisės verstis veikla turėjimas dėl pirkimo dokumentuose neįtvirtintų (praleistų) reikalavimų, kvalifikacijos reikalavimų vertinimo principai ir procedūrinė tvarka nėra taikomi. Teismai ignoravo tiek Metodikos 11 punkto nuostatą, tiek ieškovės pateiktą VPT išaiškinimą dėl šios nuostatos taikymo (šios nutarties 13 punktas), pagal kurį ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas ir negalėjo būti reikalaujama, kad teisę verstis veikla ieškovė turėtų būtent pasiūlymų pateikimo dieną. Teismai, pateikdami formalius motyvus, atsisakė remtis šiuo prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) rašytiniu įrodymu ir teisės aktą priėmusios institucijos išaiškinimu (CPK 197 straipsnis), taip pat nepagrįstai atsisakė įtraukti šią instituciją į bylą išvadai teikti.

22.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Ieškovės cituojamos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 45.2 punkte yra pažodžiui įtvirtinta pozicija, priešinga nurodomai kasaciniame skunde, – pagal ją kvalifikacija ir teisė verstis veikla privalo būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo momento: „rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino“.

22.2.                      Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformulavo aiškias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (lot. ratio decidendi), nurodė, kad pasiūlymo trūkumo ištaisymas suprantamas arba kaip trūkstamo teisę verstis veikla įrodančio dokumento pateikimas, arba leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų; šiomis taisyklėmis nebuvo paneigta tos pačios nutarties 45.2 punkte nurodyta taisyklė, kad kvalifikacija privalo būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino. Atsakovė suteikė ieškovei teisę ne tik pateikti anksčiau nepateiktą dokumentą, bet ir pasitelkti kitą (naują) ūkio subjektą, tačiau ieškovė šiomis teisėmis nepasinaudojo. Ieškovės įrodinėjama galimybė pateikti dokumentą, patvirtinantį įgytą kvalifikaciją po pasiūlymų pateikimo termino, cituotoje kasacinio teismo nutartyje nėra nurodyta (neįtvirtinta kaip privaloma teisės aiškinimo taisyklė, todėl teismai neprivalėjo vadovautis ieškovės aiškinimais).

22.3.                      Tiek ginčui aktualios, tiek anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis, iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad imperatyvieji kitų įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems teisės subjektams, todėl aplinkybė, kad iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas tiekėjui turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą), suteikiančią teisę vykdyti perkamus darbus, nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės tokį dokumentą turėti ir jį pateikti; perkančioji organizacija negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šių dokumentų neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-661-469/2015). Remdamosi šia praktika, perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjas turi dokumentus, leidžiančius įvykdyti pirkimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas buvo nustatytas pirkimo sąlygose.

22.4.                      Tiek VPT viešai pateikiami išaiškinimai, tiek kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-408/2012) patvirtina, kad tais atvejais, kai galimas pirkimo laimėtojas teikia dokumentus, gautus iš institucijų, laikoma, kad dokumentai, nurodantys duomenis po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, yra priimtini, tačiau tiekėjo kvalifikacija ir atitiktis reikalavimams turi būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir tai turi būti užfiksuota pačiame dokumente. Tokią poziciją patvirtina ir kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 45 punkte nurodyti išaiškinimai.

22.5.                      Ieškovė netinkamai aiškina VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šioje normoje nustatyta būtina jos taikymo sąlyga – jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi. Ginčo atveju, nors kvalifikacijos reikalavimas dėl teisės verstis veikla ir nebuvo nustatytas Konkurso dokumentuose, atsakovė tikrino Konkurse dalyvavusių tiekėjų teisę verstis atitinkama veikla. Tą padaryti atsakovė privalėjo tiek Metodikos 11 punkto pagrindu, tiek laikydamasi teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, tiek reaguodama į gautas tiekėjų pretenzijas.

22.6.                      Teismai pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktu VPT paaiškinimu (glaustu el. paštu pateiktu atsakymu į nežinomą ieškovės atstovo užduotą klausimą), kuris nėra VPT išvada, padaryta ištyrus Konkurso vykdymo aplinkybes ir priimtus sprendimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, net VPT vertinimo išvados negalėtų būti laikomos prima facie įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), o šiuo atveju buvo pateikta individuali konsultacija el. paštu, ji nemotyvuota, prieštarauja Metodikos 11 punkto nuostatoms ir kasacinio teismo išaiškinimams.

23.       Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Ieškovė netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Šioje nutartyje teismas tiesiogiai nurodė, kad kitų ūkio subjektų pajėgumų pasitelkimas leidžiamas, kai pats tiekėjas negali ar neturi teisės verstis veikla, t. y. nurodė, kad negalima vėliau įgyti teisės verstis veikla (ši teisė turi būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino), o tokios teisės iki nurodyto momento neįgijęs tiekėjas gali kreiptis į ją jau turinčius ūkio subjektus. Tokia taisyklė nepakeitė ankstesnės teismų praktikos dėl tiekėjų kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos vertinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015; kt.) ir būtinybės turėti kvalifikaciją iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016; kt.). Kadangi Konkurso dokumentuose nebuvo nustatyta galimybė įgyti kvalifikaciją po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (neįtvirtinta VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga), tai kvalifikacija turėjo būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino; toks reikalavimas taikomas tiekėjui ar jo pasitelkiamam kitam ūkio subjektui.

23.2.                      Priešingai negu teigia ieškovė, kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nustatytos tik dvi alternatyvos – galimybė pateikti naują (su pasiūlymu nepateiktą) dokumentą, pagrindžiantį tiekėjo teisę verstis veikla, arba pasitelkti kito ūkio subjekto pajėgumus tam, kad tiekėjas atitiktų reikalavimą dėl teisės verstis veikla. Ieškovė nepagrįstai sutapatina teisės verstis veikla objektyvų neegzistavimą (nei tiekėjas, nei pasitelktas ūkio subjektas neturėjo pajėgumo) ir ieškovės nedisponavimą tuo pajėgumu (ūkio subjektas turėjo pajėgumą), tačiau nebuvo sudarytas joks susitarimas su ieškove dėl jo perdavimo (rėmimosi šiuo pajėgumu). Laikantis ieškovės pozicijos, kad teisę verstis veikla galima įgyti bet kuriuo metu, kiltų didelė rizika, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas neįgis teisės verstis veikla, o perkančioji organizacija turės iš naujo vertinti kitų tiekėjų pasiūlymus ar netgi iš naujo vykdyti viešąjį pirkimą, būtų pažeisti viešųjų pirkimų operatyvumo ir efektyvumo, racionalaus lėšų panaudojimo tikslai, tiekėjų lygiateisiškumo principas (VPĮ 17 straipsnis).

23.3.                      Atsakovė tinkamai įgyvendino kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 įtvirtintą pareigą suteikti galimybę ištaisyti trūkumus ir į ieškovę kreipėsi net kelis kartus, todėl ši, tinkamai nepasinaudojusi suteiktomis galimybėmis, kilusių pasekmių negali perkelti perkančiajai organizacijai.

23.4.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Teisingumo Teismo sprendimu byloje Pizzo, nes jis priimtas byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl negali būti laikomas precedentu. Nurodytoje byloje Teisingumo Teismas vertino reikalavimą dėl pareigos sumokėti mokestį, jis kilo ne iš pirkimo sąlygų ir ne iš teisės aktų, bet plačiai interpretuojant teisės normas (tiekėjai galėjo nežinoti apie tokią pareigą), o nagrinėjamos bylos atveju galimybę vykdyti veiklą tik gavus licenciją reguliuoja imperatyvūs teisės aktai, jie ieškovei žinomi; reikalavimas dėl mokesčio sumokėjimo nėra kvalifikacijos reikalavimas (tai kitas reikalavimas tiekėjams), jam netaikomas imperatyvas, kad tiekėjas jį atitiktų iki pasiūlymų pateikimo termino; reikalavimo dėl mokesčio sumokėjimo trūkumą galima objektyviai ištaisyti, o reikalavimams dėl teisės verstis veikla kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nustatė kitokios apimties trūkumų ištaisymo galimybę. Be to, byloje Pizzo perkančioji organizacija tiekėjui nesuteikė teisės ištaisyti trūkumą, o atsakovė net tris kartus kreipėsi į ieškovę dėl duomenų pateikimo.

23.5.                      Radiacinės saugos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad tiekėjai turi įgyti licenciją prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. Kadangi pasiūlymo (ofertos) pateikimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162, 6.167 straipsniais, laikytinas pardavimo santykių pradžia, tai ieškovė, neturėdama licencijos prekiauti „Azurion 7“ modeliais, net negalėjo pateikti Konkurso pasiūlymo. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad veiklos registravimas suteikia teisę asmeniui vykdyti veiklą, atitinkančią registruotos veiklos pobūdį (5 punktas); veiklai įteisinti (licencijai gauti) turi būti pateiktas gamintojas ir modelis (13 punktas); viena iš licencijos priedo būtinų dalių yra informacija apie gamintoją ir modelį (29 punktas). Atsakovės po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos gautoje licencijoje nėra nurodytas angiografo „Azurion 7“ modelis. Taigi ieškovės gauta licencija nėra tinkama, nesuteikia jai teisės prekiauti Konkursui pasiūlytais angiografo modeliais, todėl ieškovė negali būti pripažinta turinčia teisę verstis atitinkama veikla.

23.6.                      VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato reikalavimą, kad tiekėjas turėtų teisę verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti tik tokią teisę turintys tiekėjai. Jeigu atitinkamos veiklos vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl tokios veiklos vykdymo, jie taikomi nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti (pakartoti) viešojo pirkimo sąlygose. VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas aiškintinas taip, kad perkančioji organizacija turi galimybę tiesiogiai pirkimo dokumentuose nurodyti, kad teisė verstis veikla gali būti įgyta po pasiūlymų pateikimo termino; jeigu tokia teisė tiekėjams nėra nustatyta, taikoma bendra taisyklė – teisė verstis veikla turi būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino. Ieškovė netinkamai aiškina nurodytą normą, ji negali būti suprantama kaip leidžianti po pasiūlymų pateikimo termino įgyti kvalifikaciją.

23.7.                      Ieškovė netinkamai aiškina Metodikos 11 punktą. Jame yra įtvirtinta pareiga perkančiosioms organizacijoms leisti ištaisyti trūkumus. Dėl trūkumų taisymo yra pasisakyta pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, jis apima leidimą pateikti trūkstamą dokumentą, kuris gali būti išduotas ir po pasiūlymų pateikimo termino, arba pasitelkti naujus pajėgumus (naujus ūkio subjektus), tačiau tokia teisės aiškinimo taisyklė negali būti išplečiama ir pagal ją negali būti leidžiama ištaisyti trūkumus po pasiūlymų pateikimo termino įgyjant pačią teisę verstis veikla.

23.8.                      Teismai tinkamai įvertino ieškovės pateikto el. paštu gauto VPT darbuotojos paaiškinimo reikšmę. Šis įrodymas pateiktas pavėluotai, po teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, kuriame buvo nustatyta teismo sprendimo paskelbimo data, o pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Kadangi VPT darbuotojos el. laiške yra nurodyta tik bendro pobūdžio informacija, o ne išanalizuota ginčo situacija, teismui nebuvo pateiktas VPT siųstas paklausimas, tai darytina išvada, kad VPT darbuotojos el. laiškas nepatvirtina jokių ieškovės įrodinėjamų aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

24.       Nagrinėjamoje byloje spręstina dėl tiekėjų teisės verstis veikla vertinimo, kai atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nebuvo iš anksto išviešintas Konkurso sąlygose. Ginčo šalys iš esmės nesutaria dėl to, kaip – siaurai ar plačiai – reikėtų aiškinti kasacinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Dėl to šioje nutartyje bus pasisakoma vėliau.

25.       Kasacinis teismas, vykdydamas viešąją teisės aiškinimo ir vienodo teisės normų taikymo užtikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014), vertina, kad šioje byloje, be kita ko, tikslinga pasisakyti dėl kai kurių Konkurso ir peržiūros procedūrų aspektų, priminti ir plėtoti kasacinio teismo jurisprudenciją šioje srityje. 

 

Dėl tam tikrų Konkurso ir peržiūros procedūrų aspektų

 

26.       Atsakovė, prieš priimdama ginčijamus sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą, sudaryti naujas pasiūlymų eiles ir nustatyti jų laimėtoją, pakartotinai vertino ieškovės kvalifikaciją, inter alia (be kita ko), dėl trečiojo asmens pateiktų pretenzijų. Atskirai atkreiptinas dėmesys į šių jos veiksmų, dėl kurių nėra ginčo byloje, seką:

26.1.                      2018 m. rugsėjo 3 d. perkančioji organizacija paskelbė, kad, įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, nenustatė jų pašalinimo pagrindų (galutinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2018 m. rugpjūčio 24 d.);

26.2.                      2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, be kita ko, jos iki rugsėjo 28 d. prašydama pateikti licenciją (-as) ar laikinąjį leidimą prekiauti montuoti, prižiūrėti ir remontuoti pasiūlyme nurodytus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei jų priedus;

26.3.                      2018 m. spalio 3 d., įvertinusi gautus dokumentus, įskaitant ieškovės pateiktą Radiacinės saugos centro raštą, jos paprašė iki spalio 5 d. pateikti trūkstamą licenciją ir jos priedus; perkančioji organizacija nurodė, kad licencija ar laikinas leidimas vykdyti veiklą turi būti ne vėlesnės nei 2018 m. rugpjūčio 24 d. datos, priešingu atveju ieškovės pasiūlymas bus atmestas;

26.4.                      2018 m. spalio 11 d., įvertinusi ieškovės pateiktą licenciją ir priedus bei atsakymą, kuriame pateikiama pozicija dėl tinkamo Konkurso sąlygų aiškinimo ir taikymo, taip pat nurodomos kai kurios kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, atsakovė priėmė sprendimą ieškovę paskelbti Konkurso 1-os ir 2-os dalių galima laimėtoja ir paprašė jos pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus;

26.5.                      2018 m. spalio 16 d. atsakovė priėmė sprendimus nustatyti visų trijų Konkurso dalių pasiūlymų eiles ir paskelbti jų laimėtojus; ieškovė pripažinta Konkurso 1-os ir 2-os dalių laimėtoja, trečiasis asmuo – Konkurso 3-ios dalies laimėtoju; laimėtojai pakviesti iki 2018 m. spalio 26 d. pasirašyti viešojo pirkimo sutartis (šis terminas vėliau patikslintas nurodant 2018 m. lapkričio 1 d.);

26.6.                      2018 m. lapkričio 2 d. atsakovė sustabdė Konkurso procedūras dėl spalio 31 d. gautos trečiojo asmens pretenzijos;

26.7.                      2018 m. lapkričio 9 d. perkančioji organizacija išnagrinėjo trečiojo asmens pretenziją, ją tenkino iš dalies, panaikino savo 2018 m. spalio 16 d. sprendimus (šios nutarties 26.5 punktas), atnaujino Konkurso procedūras pasiūlymo vertinimo stadijoje;

26.8.                      2018 m. lapkričio 28 d. atsakovė vėl kreipėsi į ieškovę; nurodė, kad iš naujo įvertino jos pasiūlymą, priminė ankstesnį tarpusavio susirašinėjimą dėl ieškovės teisę verstis veikla įrodančių dokumentų, ieškovės paprašė iki lapkričio 30 d. paaiškinti ir pateikti įrodymus, kad susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais dieną (2018 m. rugpjūčio 24 d.) ji turėjo atitinkamus aptariamą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus;

26.9.                      2019 m. sausio 2 d. atsakovė, gavusi ieškovės paaiškinimus, pakartotinai nustatė Konkurso 1–3 dalių pasiūlymų eiles, ieškovę pripažino 1-os ir 2-os dalių laimėtoja, ją pakvietė iki 2019 m. sausio 12 d. pasirašyti viešojo pirkimo sutartis;

26.10.                      2019 m. sausio 11 d. atsakovė, tą pačią dieną gavusi antrąją trečiojo asmens pretenziją, priėmė sprendimą stabdyti 1-os ir 2-os dalių Konkurso procedūras;

26.11.                      2019 m. sausio 18 d. atsakovė priėmė sprendimą tenkinti trečiojo asmens pretenziją iš dalies, panaikinti 2019 m. sausio 2 d. sprendimus dėl Konkurso 1-os ir 2-os dalių pasiūlymų eilių sudarymo ir laimėtojų paskelbimo; nurodė, kad atnaujinamos Konkurso procedūros;

26.12.                      2019 m. vasario 14 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, jos prašydama iki vasario 19 d. paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą nekeičiant jo esmės, pateikti dokumentus dėl teisės verstis veikla, kurie būtų išduoti (sukurti) ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 24 d., arba nurodyti subtiekėją, kuris iki šios dienos įgijo analogišką teisę ir kurio pajėgumu ieškovė gali remtis; nurodė, kad, nepateikus šių duomenų, ieškovės pasiūlymas bus atmestas;

26.13.                      2019 m. vasario 25 d. atsakovė pagal savo paklausimą gavo Radiacinės saugos centro raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. neturėjo teisės prekiauti, montuoti, remontuoti ir prižiūrėti angiografą „Azurion 7“, o licencija teikti šias paslaugas išduota 2018 m. rugsėjo 11 d.;

26.14.                      2019 m. kovo 8 d. atsakovė priėmė ginčo sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą, sudaryti naujas pasiūlymų eiles ir nustatyti Konkurso dalių laimėtojus.

27.       Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad klausimas, kaip vertinti ieškovės pasiūlymą dėl pavėluotai įgytos teisės verstis veikla, kai šis tiekėjų pajėgumo reikalavimas nebuvo įtvirtintas Konkurso sąlygose, buvo sprendžiamas bent tris kartus. Tai – daugiau teisės, o ne fakto klausimas, nes atsakovei apie tai, kad ieškovės kvalifikacijos dokumentai išduoti vėlesne nei 2018 m. rugpjūčio 24 d. data, tapo žinoma iš ieškovės 2018 m. spalio 4 d. atsakymo, kuriame, be kita ko, buvo iš dalies cituojama kasacinio teismo praktika, dėl kurios reikšmės šalys ginčijasi teismo procese.

28.       Pažymėtina, kad atsakovė iki ginčo sprendimų priėmimo du kartus sudarė pasiūlymų eiles ir Konkurso 1-os ir 2-os dalių laimėtoja pripažino ieškovę, o vėliau šiuos sprendimus panaikino. Tai suponuoja vertinimą, kad, pirma, perkančioji organizacija iš tiesų neturėjo aiškios ir nuoseklios pozicijos dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo ir Konkurso sąlygų bei VPĮ nuostatų (pirmiausia šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto) aiškinimo ir taikymo, antra, tai lėmė užsitęsusį, neracionalų ir neekonomišką pirkimo ir peržiūros procedūrų vykdymą, nes nuo pradinių pasiūlymų vertinimo veiksmų iki ginčo sprendimų priėmimo praėjo pusė metų.

29.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu – VPĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas; aptartas reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su įstatymo nuostata, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino; įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 49 punktą).

30.       Šiame kontekste taip pat primintina kasacinio teismo praktika šioje srityje, pagal kurią, kai perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, iš naujo vertina atitinkamo tiekėjo pasiūlymą ir sprendžia dėl skundžiamo savo sprendimo teisėtumo, tai nelaikytina priimto sprendimo persvarstymu, o tiesiog VPĮ nustatytu pretenzijos nagrinėjimu. Sprendimas tenkinti tiekėjo pretenziją ir panaikinti prieš tai priimtą sprendimą – perkančiosios organizacijos teisėtai išreikšta valia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise pakeisti savo ankstesnį sprendimą; jei perkančiajai organizacijai, siekiančiai išnagrinėti pretenziją, kyla poreikis dar kartą įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir jos pačios priimto tiekėjo skundžiamo sprendimo pagrįstumą, skundžiamo sprendimo naikinti vien dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas vertinamas dar kartą, nėra būtina.

31.       Tiekėjo pasiūlymo atitikties iškeltiems reikalavimams pakartotinis vertinimas pačios perkančiosios organizacijos iniciatyva ir kai tai atliekama gavus tiekėjo pretenziją – ne tapatūs jos veiksmai, todėl ir neturėtų būti vienodai vertinami. Pirmasis atvejis yra išimtinis, o pretenzijos nagrinėjimas, inter alia, skundžiamo sprendimo įvertinimas pagal pretenzijoje pateiktus argumentus yra įprastinis, įstatyme aiškiai reglamentuotas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos atvejis. Be to, laiku pateiktos pretenzijos nagrinėjimas nepriklauso nuo joje nurodytų prielaidų pagrįstumo ir bet kokiu atveju ne pažeidžia viešųjų pirkimų principus, o juos įgyvendina dėl tinkamo įstatymo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-106-690/2017, 32–33 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Nors, pristatytas aplinkybes formaliai vertinant pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, atsakovė nepakeitė savo sprendimų dėl ieškovės kvalifikacijos vertinimo, tačiau iš perkančiosios organizacijos sprendimų turinio ir jų priėmimo sekos darytina priešinga išvada. Pažymėtina, kad, išnagrinėjusi pirmąją trečiojo asmens pretenziją, kurioje buvo keliamas kvalifikacijos atitikties klausimas dėl ieškovės pajėgumo įgijimo momento, atsakovė 2018 m. lapkričio 28 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę (šios nutarties 26.8 punktas), o dėl gautų ieškovės paaiškinimų atsakovė 2019 m. sausio 2 d. pakartotinai nustatė tą pačią pasiūlymų eilę (šios nutarties 26.9 punktas). Taigi tokiu sprendimu de jure (teisiškai) trečiojo asmens pirmoji pretenzija buvo galutinai atmesta.

33.       Trečiasis asmuo vėliau pateikė pakartotinę pretenziją, šios perkančioji organizacija galėjo nenagrinėti (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė šią pretenziją tenkino iš dalies, trečią kartą kreipėsi į ieškovę iš esmės dėl analogiškų paaiškinimų, o gavusi panašaus pobūdžio atsakymą galiausiai priėmė ginčo sprendimus.

34.       Nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, pakartotinai vertindama ieškovės pasiūlymą, spręsdama teisės klausimą dėl ieškovės kvalifikacijos atitikties ir dėl to priimdama priešingus sprendimus, ne tik užvilkino Konkurso procedūras, bet ir pažeidė ieškovės kaip Konkurso dalyvės, įskaitant ir kaip į peržiūros procedūrą įtraukto subjekto, teises, neužtikrino teisinio saugumo ir viešųjų pirkimų principų. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, atsižvelgs į šiuos perkančiosios organizacijos veiksmus (šios nutarties 26.1–26.14 punktai), skirstydama proceso šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

35.        Kasacinis teismas toliau pasisako dėl ginčijamų atsakovės sprendimų teisėtumo.

 

Dėl perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiksmų vertinant ieškovės teisę verstis veikla teisėtumo

 

36.       Kasacinėje byloje spręstina dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti ieškovės pasiūlymą dėl jos kvalifikacijos neatitikties (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dėl to nustatyti naujus Konkurso 1-os ir 2-os dalių rezultatus (anksčiau ieškovė buvo du kartus paskelbta jų laimėtoja). Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – vertinimas, ar tiekėjo teisė verstis veikla, kurią liudijantis dokumentas išduotas po galutinio pasiūlymų pateikimo termino, yra įgyta tinkamai, jei atitinkamas pajėgumo reikalavimas nebuvo įtvirtintas viešojo pirkimo sąlygose. 

37.       Atsakovė ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kurią kaip pagrįstą pripažino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kad, nepriklausomai nuo to, jog Konkurso sąlygose nebuvo įtvirtinto reikalavimo tiekėjams turėti (ir įrodyti) teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, dalyviai privalėjo įgyti šį pajėgumą ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną; dėl Konkurso sąlygų turinio ieškovė pagal kasacinio teismo praktiką galėjo pasitelkti subrangovą, tačiau ir jis bet kokiu atveju turėjo būti įgijęs kvalifikaciją ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovė, priešingai, vertino, kad, jeigu pagal kasacinio teismo praktiką dėl Konkurso sąlygose neįtvirtinto tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimo dalyviui galima pasitelkti iš anksto neišviešintą subrangovą, jam turėtų būti leidžiama ir vėlesne data įgyti šią kvalifikaciją, svarbu, jog viešojo pirkimo sutartį vykdytų tam reikalingą teisę turintys subjektai.

38.       Kaip ne kartą nurodyta šioje nutartyje, proceso šalių nesutarimas pagrįstas skirtingu kasacinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 motyvų turinio aiškinimu ir galimybe juos pritaikyti bei išplėtoti ginčo situacijai. Pastarojoje išplėstinės kasacinio teismo teisėjų kolegijos nutartyje, inter alia, nurodyta:

38.1.                      ankstesnė (iki 2017 m. vasario 14 d.) kasacinio teismo praktika, pagal kurią tiekėjų pasiūlymai iš esmės vertinti kaip neatitinkantys reikalavimų, neįtvirtintų pirkimo sąlygose, bet išplaukiančių iš specialiųjų teisės normų, taip pirmenybę suteikiant ne viešųjų pirkimų sąlygų aiškumui, o specialiųjų teisės normų taikymui, sukuria prielaidas perkančiųjų organizacijų galimam piktnaudžiavimui ar bent pernelyg didelei diskrecijai vertinant tiekėjų pajėgumą pagal iš anksto neišviešintus reikalavimus;

38.2.                      pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tiekėjams suteikiama plati galimybė pateikti trūkstamus jų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, įskaitant trūkstamus duomenis dėl teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti; vis dėlto neretai dalyviai arba neturi teisės atlikti tam tikros siauros specializacijos darbų (teikti paslaugų), arba pagal įstatymą yra ribojami tai daryti, todėl ligšiolinė praktika dėl kvalifikacijos duomenų tikslinimo yra nepakankama ir nuo šiol turėtų apimti ir tiekėjo sudėties pasikeitimo ar pasitelkiamų naujų trečiųjų asmenų situacijas;

38.3.                      atsižvelgiant į tai, keistina ligšiolinė kasacinio teismo praktika (šios nutarties 38.1 punktas) taip, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;

38.4.                      jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;

38.5.                      tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, viena svarbiausių nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 taisyklių, dėl kurios, inter alia, ir buvo keičiama ligtolinė kasacinė jurisprudencija, – šios nutarties 38.3 punkte pacituotas imperatyvas, pagal kurį bet kokiu atveju (net ir dėl ūkio subjektų teisės verstis veikla, kuri įtvirtinta kituose privalomuosiuose teisės aktuose) draudžiama atmesti tiekėjų pasiūlymus pagal iš anksto neišviešintas sąlygas.

40.       Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kasacinis teismas aptariamoje nutartyje nenustatė absoliutaus draudimo atmesti tiekėjo pasiūlymo dėl kvalifikacijos neturėjimo pagal neišviešintus privalomuosius reikalavimus. Priešingai, nurodyta teisės aiškinimo taisyklė vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje iš esmės (be tam tikrų toliau išvardijamų išimčių) įtvirtinta kaip universalus (bendrasis) imperatyvas, kurio esmė – tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo; tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2019 23 punktą).

41.       Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad yra nustatytos tik kelios šio imperatyvo išimtys, pagal kurias galima atmesti tiekėjo pasiūlymą pagal aiškiai viešojo pirkimo sąlygose neišviešintus kriterijus: pirma, kai tiekėjas nesugeba ištaisyti trūkumo, susijusio su pareiga turėti tam tikrą veiklos vykdymo teisę, išplaukiančią iš imperatyviųjų teisės normų; antra, kai tiekėjas pateikia per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, užfiksuotą iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios parengtuose dokumentuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 57–59 punktus). Šios dvi situacijos pagrįstos objektyviomis, siaurai aiškinamomis ir taikomomis priežastimis, susijusiomis su perkančiųjų organizacijų negalėjimu sudaryti viešojo pirkimo sutarties su pirkimo laimėtoju.

42.       Vis dėlto, kiek tai susiję su tiekėjų teisės verstis veikla turėjimo (įgijimo) įrodinėjimu pagal neišviešintus viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, kaip nurodyta pirmiau, perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjų pasiūlymų prieš tai jiems neleisdamos (jų neįpareigodamos) išsitaisyti nustatyto privalomo pajėgumo trūkumo. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės iš esmės vertintinos kaip kompromisas, kuriuo suderinama tiekėjų teisių apsauga nuo neskaidraus ir savavališko pasiūlymų vertinimo bei imperatyviųjų teisės normų taikymo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, iš tiesų nėra tiek svarbu, kaip (kokiu būdu) tiekėjui leisti ištaisyti nustatytą trūkumą (jei tai apskritai jam įmanoma padaryti), nulemtą specialiųjų teisės normų taikymo, nes, kaip ne kartą nurodyta šioje nutartyje, priešingu atveju pirmenybė neteisėtai būtų suteikta ne viešojo pirkimo sąlygoms. 

43.       Kitais atvejais, kai nereikia taikyti specialiojo (privalomojo) reguliavimo, apskritai nekyla poreikio taisyti trūkumo, nes jo perkančiosios organizacijos, kaip neišplaukiančio iš pirkimo sąlygų, ir negali nustatyti. Šiuo aspektu kasacinio teismo pažymėta, kad svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne; atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-340/2013).

44.       Atsakovė, trečiasis asmuo ir teismai pernelyg siaurai aiškina šios nutarties 38.5 punkte nurodytą trūkumo šalinimo sąvoką, ją susiedami tik su naujo subrangovo pasitelkimu. Ši jų (ypač trečiojo asmens) pozicija pagrįsta kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuota kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos samprata (doktrina), taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias tiekėjų kvalifikacija privalo būti įgyta ne vėliau kaip iki galutinio pasiūlymo pateikimo momento.

45.       Neginčytina, kad galimybė pasitelkti papildomą trečiąjį asmenį – subrangovą privalomajame reguliavime įtvirtintos specialiosios teisės (kuri kompetentingų subjektų būtų suteikta pagal prieš tai pristatytą pajėgumo įgyties momento taisyklę) atitikčiai įrodyti iš esmės atitinka kasacinio teismo jurisprudenciją dėl tiekėjų kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos ir jų pajėgumo įgijimo vėliausio momento. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujo, iš anksto dalyvio pasiūlyme neišviešinto subrangovo pasitelkimas įprastiniu atveju draudžiamas, nebent susiklostytų aptariamoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 spręstos teisės verstis veikla neišviešinimo situacijos atvejis.

46.       Šiame kontekste kasacinio teismo praktika nuosekliai bei nenustatant specifinių išimčių plėtojama ta linkme, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo, nepriklausomai nuo tokių subjektų statuso pasiūlymų pateikimo ir vertinimo metu; teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys nepripažįstamas objektyvia kategorija, kurią būtų galima tikslinti, t. y. tiekėjas, savo pasiūlyme neišviešinęs tiesioginiam sutarties vykdymui pasitelkiamų ūkio subjektų, netenka teisės savo atitikties kvalifikacijos ar pasiūlymo siaurąja prasme reikalavimams grįsti tokių subjektų turimais pajėgumais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Taigi tik viešojo pirkimo dalyvio pasitelkiamo trečiojo asmens pajėgumas laikytinas objektyvia kategorija (su iš tokio vertinimo išplaukiančiomis teisėmis), tačiau pati tokio subjekto pajėgumo pasitelkimo aplinkybė objektyvumu nepasižymi. Vadinasi, tais atvejais, kai vertinama aiškiai pirkimo sąlygose įtvirtintų kitokio pobūdžio ūkio subjektų kvalifikacijos reikalavimų (pvz., profesinis pajėgumas) atitiktis, leidžiama tikslinti tik pasitelkiamo trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis, jei iš dalyvio pasiūlymo galima tiksliai ir neabejotinai nustatyti šio subjekto ir dalyvio teisinių santykių egzistavimą, bet ne nurodyti naują pasitelktiną subtiekėją. Draudimas tiekėjui pasitelkti naują, iš anksto pasiūlyme neišviešintą trečiąjį asmenį įtvirtintas ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Esaprojekt, C-387/14).

48.       Teisėjų kolegija konstatuoja kad, priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, iš anksto neišviešinto ūkio subjekto pasitelkimas tiekėjo pajėgumui pagrįsti, kai jis pats jo neturi, neturėtų būti aiškinamas ir vertinamas kaip vienintelė galima jų pasitaisymo (trūkumo šalinimo) priemonė. Iš tiesų iš kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 motyvų neišplaukia aiškios trūkumo šalinimo mechanizmo ribos, todėl tiekėjai iš esmės turi turėti galimybę pasitaisyti ir kitokiu būdu, kuris gali būti aktualus tokioms situacijoms, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje.

49.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės neatmestini atvejai, kai dėl specifinio pirkimo objekto, atitinkamos rinkos struktūros ar kitokių priežasčių tiekėjui, net ir siekiančiam tą padaryti, nepavyks rasti jokio kito ūkio subjekto arba galimų subrangovų ratas bus itin siauras, dėl to jų pasitelkimas taps sudėtingas, ilgai truks ir pan. Pažymėtina, kad cituotoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 pažymėtas konkretus trūkumo pašalinimo būdas nurodytas, inter alia, atsižvelgiant į tos konkrečios bylos aplinkybėms aktualaus statybos rangos teisinio reguliavimo specifiką (ilgai trunkantis ar kartais kai kuriems subjektams net negalimas specialiosios teisės įgijimas).

50.       Nesutiktina su pozicija, kad nagrinėjamu atveju atitinkamos teisės įgijimas po galutinio pasiūlymų pateikimo termino, bet prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą prieštarauja Radiacinės saugos įstatymo nuostatoms. Šio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, atitinkantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, gali vykdyti veiklą Vyriausybės patvirtintose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėse nustatyta tvarka užregistravęs veiklą, nurodytą šio įstatymo 1 priede pateiktame Registruojamos veiklos rūšių sąraše, arba turėdamas licenciją ar laikinąjį leidimą vykdyti veiklą, nenurodytą šio įstatymo 1 priede pateiktame Registruojamos veiklos rūšių sąraše, pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas licencijų ar laikinųjų leidimų rūšis, išskyrus veiklas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

51.       Radiacinės saugos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte įtvirtinta, kad veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – veikla, dėl kurios gali padidėti žmonių ir aplinkos apšvita dėl jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės ir kuri valdoma kaip planuojama apšvitos situacija. Taigi iš šios normos expresis verbis (aiškiais žodžiais) neišplaukia, kad licencijuojama veikla, be kita ko, apima ikisutartinius santykius (ofertos teikimą), o ji labiau reiškia faktinį veiklos plačiąja prasme (įrengimą, eksploatavimą, priežiūrą ir pan.) vykdymą.

52.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinė problema dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo (iš esmės, be tam tikrų trečiojo asmens abejonių, dėl kurių atsakovė atskirai nesprendė, nėra ginčo, jog ieškovė faktiškai gali prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, juolab kad ji du kartus buvo paskelbta Konkurso 1-os ir 2-os dalių laimėtoja) iš esmės buvo nulemta Konkurso sąlygų, kuriose nebuvo jokių nuorodų apie tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimą, nors ieškovė reikalingus dokumentus iš Radiacinės saugos centro gavo per mažiau nei dvi savaites.

53.       Pažymėtina, kad pareiga įsitikinti ūkio subjektų pajėgumu įtvirtinta būtent VPĮ, o jo nuostatas aiškinančioje jurisprudencijoje suformuluota taisyklė, kad tiekėjų pajėgumas turi būti įgytas iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Jei šie imperatyvai išplaukia būtent iš VPĮ, tai dėl objektyvių priežasčių gali būti keičiama jo taikymo praktika, nepažeidžiant specialiojo teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu aktualu tai, kad kituose (ne viešųjų pirkimų) teisiniuose santykiuose, kuriuose nėra tiek detaliai reglamentuota ikisutartinė santykių stadija (laimėtojo išrinkimo procedūros), pirmiau nurodyto privalomojo teisinio reguliavimo imperatyvas iš esmės užtikrinamas sutarties sudarymo stadijoje.

54.       Teisėjų kolegija, inter alia, atsižvelgdama į ieškovės poziciją procese, taip pat atkreipia dėmesį į VPĮ nuostatas, pagal kurias pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Sąvoka „kvalifikacija nebuvo tikrinama“, atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų pareigas, išplaukiančias iš skaidrumo principo, apima ne tik prašymą pateikti atitinkamą teisę liudijantį dokumentą, bet pirmiausia – paties reikalavimo dėl šio tiekėjų pajėgumo turėjimo suformulavimą (įtvirtinimą) viešojo pirkimo sąlygose, t. y. laikoma, kad kvalifikacija tikrinama, kai atitinkami reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose ir perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymą, paprašo pateikti atitinkamus dokumentus.

55.       Imperatyviosios teisės normos privalomos visais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis), net jeigu viešųjų pirkimų procedūros metu dalyvių kvalifikacija – jų teisės vykdyti atitinkamą veiklą turėjimas – nėra tikrinama (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pastaroji VPĮ norma teikia pagrindą daryti išvadą, kad į šį įstatymą iš esmės yra perkelta privatinių teisinių santykių praktika atitinkamos veiklos vykdymo teisės turėjimą užtikrinti ne ikisutartiniuose, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose (nors perkančiosioms organizacijoms iš tiesų nedraudžiama reikalavimą dėl šio pajėgumo nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose). Perkančiosios organizacijos bet kokiu atveju, prieš sudarydamos viešojo pirkimo sutartį, privalo įsitikinti, ar atitinkami subjektai turės teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir juos vykdyti.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos iš esmės (daugiausia) koreliuoja su kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, tačiau dėl naujojo reguliavimo leidimas tiekėjui šalinti trūkumą kvalifikuotinas ne kaip bendrųjų teisės normų išimtis, o kaip atskiras institutas – įrodinėjimas, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.

57.       Atsižvelgiant į tai, toks tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas šioje srityje paskelbus galutinius viešojo pirkimo rezultatus nereiškia pakartotinio pasiūlymų vertinimo, todėl atsakingų asmenų teisės vykdyti veiklą įrodinėjimui prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį apskritai nėra poreikio de jure taikyti kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių (ar jų išimčių) dėl kvalifikacijos objektyvumo sampratos, ribojimo tikslinti kvalifikacijos duomenis laiko atžvilgiu ar pasitelkti naujus trečiuosius asmenis. Viešojo pirkimo laimėtojai bet kokiu atveju de facto negalės pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutarties neturėdami atitinkamos veiklos vykdymo teisės (leidimo).

58.       Byloje nėra ginčo, kad Konkurso sąlygose nebuvo keliama apskritai jokių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, be to, jose neįtvirtinta VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė. Vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija į viešojo pirkimo sąlygas neperkėlė šios VPĮ normos, nesuponuoja vertinimo, jog toks reguliavimas jiems netaikytinas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 64 punktą).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

59.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija sprendžia patenkinti kasacinį skundą ir panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Dėl to ieškovės ieškinys tenkintinas, panaikinami atsakovės 2019 m. kovo 8 d. sprendimai atmesti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti naujas Konkurso 1-os ir 2-os dalių pasiūlymų eiles bei paskelbti jų laimėtojus.

60.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vykdomo viešojo pirkimo „Medicinos įrangos pirkimas (I etapas) Nr. 17231 vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-01-0002“ procedūros ir atsakovė įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdytas jos vykdymas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasaciniam teismui konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pirmiau nurodyta teismo nutartimi taikyti apribojimai išnyko.

61.       Atsižvelgiant į ginčo sprendimų panaikinimą, perkančioji organizacija įpareigotina priimti naujus sprendimus, reikalingus Konkurso 1-os ir 2-os dalių procedūroms įvykdyti ir pabaigti. Primintina, kad nauji atsakovės sprendimai negali pažeisti šios nutarties res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).

62.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų galutinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.

63.       Kasaciniame skunde ieškovė taip pat prašė įtraukti į bylą VPT išvadai duoti. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šis ieškovės prašymas netenkintinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

64.       Kasaciniam teismui patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini bei priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

65.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

66.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 51 punktą). Primintina, kad trečiasis asmuo inicijavo peržiūros procedūrą, pateikė pakartotinę pretenziją, ginčo sprendimai, be kita ko, priimti dėl jo veiksmų.

67.       Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, nustatęs veiksmingumo principo pažeidimą, teismas į šią aplinkybę gali atsižvelgti vertindamas perkančiosios organizacijos veiksmus dėl tiekėjo pasiūlymo vertinimo, taip pat paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas; šis vertinimo modelis, be kita ko, reiškia tai, kad tiekėjui gali būti priteisiamas ir tokios išlaidos, kurių dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), nuostatose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius. Taigi byloje nustatęs, kad perkančioji organizacija ne tik priėmė neteisėtą sprendimą, bet ir neužtikrino tiekėjų pažeistų teisių gynybos, teismas, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, gali nemažinti prašomų atlyginti išlaidų dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013).

68.       Teisėjų kolegija pagal aptartą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo praktiką, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kasacinis skundas tenkinamas, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra naikinami ir priimamas naujas procesinis sprendimas, sprendžia, jog visos ieškovės patirtos teismo procese bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos tokia tvarka: pirma, iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis tiek, kiek išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių, antra, papildomai tik iš atsakovės – kiek išlaidų dydis viršija Rekomendacijose įtvirtintus dydžius.

69.       Bylos duomenys patvirtina, kad pateikdama ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovė sumokėjo po 3750 Eur žyminio mokesčio, taip pat sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme. Kasaciniam teismui konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinį tenkinti, jos sumokėtas žyminis mokestis (iš viso 11 288 Eur) priteistinas lygiomis dalimis (po 5644 Eur) iš atsakovės ir trečiojo asmens.

70.       Kartu su kasaciniu skundu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Konkurso procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, tačiau šio prašymo neapmokėjo žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos nutartimi šis ieškovės prašymas buvo patenkintas, todėl konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas, už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą mokėtinas 38 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės ir trečiojo asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) lygiomis dalimis (po 19 Eur).

71.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už ieškinio ir procesinių prašymų parengimą turėjo 3630 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktuose nurodytus dydžius (3058,11 Eur). Atsižvelgiant į šios nutarties 68 punkte nurodytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės ir trečiojo asmens modelį, ieškovei už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme iš trečiojo asmens priteistinas 1529,05 Eur atlyginimas, o iš atsakovės – 2100,95 Eur atlyginimas.

72.       Konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinį tenkinti, trečiojo asmens prašymas priteisti iš ieškovės už atsiliepimo į ieškinį parengimą turėtų 1415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

73.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už apeliacinio skundo parengimą turėjo 1840,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų 8.10  punkte nurodytą dydį (1590,69 Eur). Atsižvelgiant į šios nutarties 68 punkte nurodytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės ir trečiojo asmens modelį, ieškovei už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš trečiojo asmens priteistinas 795,34 Eur atlyginimas, o iš atsakovės – 1045,07 Eur atlyginimas.

74.       Konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinį tenkinti, trečiojo asmens prašymas priteisti iš ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtų 1790,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

75.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už kasacinio skundo parengimą turėjo 2265,12 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų 8.13 punkte nurodytą dydį (2058,54 Eur). Atsižvelgiant į šios nutarties 68 punkte nurodytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės ir trečiojo asmens modelį, ieškovei už advokato pagalbą kasaciniame teisme iš trečiojo asmens priteistinas 1029,27 Eur atlyginimas, o iš atsakovės – 1235,85 Eur atlyginimas.

76.       Konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, trečiojo asmens prašymas priteisti iš ieškovės už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėtų 6110,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Arbor Medical Corporation LT“ ieškinį tenkinti, panaikinti atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. kovo 8 d. sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti naujas atviro konkurso „Medicinos įrangos pirkimas (I etapas)“ 1-os ir 2-os dalių pasiūlymų eiles bei paskelbti jų laimėtoją.

Perskirstyti šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „Arbor Medical Corporation LT“ (j. a. k. 30157716) iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) 5644 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio, 2100,95 Eur pirmosios instancijos, 1045,07 Eur apeliacinės instancijos ir 1235,85 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso – 10 025,87 Eur (dešimt tūkstančių dvidešimt penkis Eur 87 ct).

Priteisti ieškovei UAB „Arbor Medical Corporation LT“ (j. a. k. 30157716) iš trečiojo asmens UAB „Tradintek“ (j. a. k. 124942182) 5644 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio, 1529,05 Eur pirmosios instancijos, 795,34 Eur apeliacinės instancijos ir 1029,27 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso – 8997,66 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 66 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) 19 (devyniolika) Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtino žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „Tradintek“ (j. a. k. 124942182) 19 (devyniolika) Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtino žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.