Civilinė byla Nr. e3K-3-398-469/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00363-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų <>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lavėnų socialinės globos namams, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Kretingos maistas“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų bei pirkimo sąlygų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos – bendrojo mokumo koeficiento – reikalavimo ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB ,,Grūstė“ (toliau – ir ieškovė) 2017 m. lapkričio 20 d. teismo prašė panaikinti BĮ Lavėnų socialinės globos namų (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimų dalis, kuriose atsakovė nepanaikino pirkimo sąlygų 21 punkto 2 lentelėje „Kvalifikacijos reikalavimai“ eil. Nr. 2 nurodyto reikalavimo: „Tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais). Reikšmė – ne mažesnė kaip 1,0“, o vietoj to, nepateikdama absoliučiai jokių argumentų, bendrąjį mokumo koeficientą (toliau – ir BMK) sumažino nuo 1 iki 0,8; atsakovė atmetė ieškovės pretenzijos dalį dėl neaiškių ir dviprasmiškų pasiūlymo vertinimo kriterijų „Šventinis stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose“ ir „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ ir balsų skyrimo tvarkos apibrėžimo arba šios dalies panaikinimą ir ekonominio naudingumo vertinimo sistemą paliko nepakeistą.

3.       Atsakovė 2017 m. lapkričio 7 d. paskelbė ir vykdė viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Lavėnų socialinės globos namų gyventojų maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 352140, (toliau – ir Konkursas).

4.       Konkurso sąlygų 21 punkto 2 lentelės „Kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punkte nurodyta, kad tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais) reikšmė turi būti ne mažesnė kaip 1,0; 84 ir 86 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinamas paslaugų teikimo organizavimo procesas. Ieškovė dėl šių Konkurso sąlygų pateikė pretenziją, kurią atsakovė iš dalies patenkino.

5.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, nurodo, kad ji pasirinko nepagrįstą tiekėjų finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo kriterijų – BMK su reikšme 0,8, kuris ne tik dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, bet ir, tikėtina, buvo suderintas ir pritaikytas vienam atsakovės neskaidriai parinktam tiekėjui. Ieškovė vertina, kad tiekėjų pajėgumą įvykdyti sutartį atsakovė galėjo pasitikrinti kitokiomis, tiekėjų konkurencijos neribojančiomis priemonėmis, todėl atsakovė pažeidė Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. S-105 (toliau – ir Metodika), 8 punkto reikalavimus – parinkti tokį kvalifikacijos reikalavimą, kuris geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį.

6.       Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė Metodikos 16.1 punkto nuostatą, nes BMK reikalavimas netaikomas sutartims su tarpiniais mokėjimais. Be to, atsakovės nustatyta BMK reikšmė gerokai viršija maitinimo sektoriuje nustatytą koeficientą, tačiau ji nepagrindė tokio kriterijaus dydžio reikalingumo ir priežastinio ryšio. Konkurso sąlygose vartojamos sąvokos yra išimtinai vertinamojo pobūdžio, todėl atsakovė nepaneigė, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai „Šventinis stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų namuose“ ir „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ ir balų skyrimo tvarka buvo apibrėžti neaiškiai ir dviprasmiškai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas vertino, kad pirkimo objekto specifiškumas įpareigojo perkančiąją organizaciją atrinkti tik finansiškai pajėgius įvykdyti prisiimtas prievoles dalyvius, todėl ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas dėl ne mažesnio už 0,8 BMK nustatymo nelaikytinas pertekliniu ir ribojančiu konkurenciją.

9.       Teismas pažymėjo, kad tam tikrais atvejais viešajame pirkime perkant paslaugas neišvengiamai yra susiduriama su perkamų paslaugų subjektyviu vertinimu. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės Konkurso nuostatose nėra konkrečiai ir detalizuotai aptartos šventinio stalų serviravimo valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose bei maitinimo paslaugų teikimo organizavimo proceso sąlygos, nes tokiu atveju tiekėjai savo pasiūlymuose pirkimų organizatoriui tik pakartotų pirkėjo nurodytas sąlygas ir tvirtintų jų pasiūlymus atitinkančius Konkurso sąlygų reikalavimus, todėl pats viešasis pirkimas prarastų prasmę dėl perkamų paslaugų kokybės, o būtų vertinama tik tiekėjų pasiūlyta kaina. Toks metodas neužtikrintų perkamų paslaugų kokybės, nes mažos kainos pasiūlymas retai būna geros kokybės ir tinkamas.

10.       Nurodyta, kad tiekėjai yra savo srities profesionalai, todėl jie turi galimybę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų elementų vertinimo balais, prašyti paaiškinti tiekėjui savo sprendimus dėl konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimo, nurodyti vertinimo motyvus ir t. t., todėl ieškovės ginčijamos Konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos kaip aiškiai pažeidžiančios viešojo pirkimo skaidrumą ir neužtikrinančios tiekėjų pasiūlymo vertinimo objektyvumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Grūstė“ apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12.       Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, iš dalies patenkindama ieškovės 2017 m. lapkričio 14 d. pretenziją ir nustatydama 0,8 dydžio BMK, siekė užtikrinti viešosios paslaugos teikimą neįgaliems asmenims, kuris išimtinai susijęs su viešojo intereso tenkinimu ir socialiai pažeidžiamų asmenų grupe, todėl, nustatydama 0,8 dydžio BMK paslaugų tiekėjui atrinkti, perkančioji organizacija neapribojo tiekėjų konkurencijos.

13.       Pažymėta, kad atsakovė organizuotame viešajame pirkime siekė įsigyti maitinimo paslaugų teikimą socialiai pažeidžiamiems asmenims – asmenims su negalia, kurie patys dėl savo sveikatos būklės nėra pajėgūs įgyvendinti savo būtiniausių poreikių, todėl net ir trumpalaikis jų maitinimo paslaugų nutrūkimas sukeltų šiems asmenims žalą ir tokiu būdu būtų pažeidžiamas viešasis interesas. Kolegija nurodė, kad Konkurso sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl to perkančioji organizacija ir nustatė Konkurso sąlygose BMK paslaugų teikėjui atrinkti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės BMK yra mažesnis nei Konkurso sąlygose nurodytas, nesudaro pagrindo vertinti, kad šis BMK riboja tiekėjų konkurenciją.

14.       Kolegija sprendė, kad UAB „Grant Thornton Baltic“ 2018 m. sausio 21 d. specialisto išvada yra individuali nuomonė apie BMK kriterijų, taikomą viešojo pirkimo procedūroms apskritai, tačiau ši išvada nepatvirtina, kad perkančiosios organizacijos nustatytas BMK kokiu nors būdu riboja tiekėjų konkurenciją ar kitaip pažeidžia Konkurso dalyvaujančių teikėjų interesus, įvertinus ir tai, kad perkančioji organizacija buvo nustačiusi tiekėjams ir kitus kvalifikacijos reikalavimus.

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo objekto specifiškumas įpareigojo perkančiąją organizaciją atrinkti tik finansiškai pajėgius vykdyti prisiimtas prievoles dalyvius, todėl ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas dėl ne mažesnio už 0,8 BMK nelaikytas pertekliniu.

16.       Metodikos 16.1 papunktyje nustatyta, kad BMK reikalavimas naudotinas perkant prekes, paslaugas ar darbus, sudarant didelės vertės ilgalaikes pirkimo sutartis. Šis reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, kadangi, periodiškai gaunant mokėjimus už prekes, paslaugas ar darbus, tiekėjui yra lengviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kita vertus, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1S-105, kuriuo patvirtinta Metodika, 2 punkte nurodoma, kad Metodika yra rekomendacinė. Dėl to kolegija sprendė, kad Metodikos 16.1 punkte nustatytas atvejis, kai BMK viešuosiuose pirkimuose nenaudotinas, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir organizuojant viešuosius pirkimus nėra imperatyviai privalomas.

17.       Iš Konkurso sąlygų matyti, kad jų 84.1 punkte nustatytas šventinio stalų serviravimo valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose vertinimas bus įvertinamas pagal paslaugų teikėjo pateiktas šventinio stalų serviravimo valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose Techninėje specifikacijoje nurodytų švenčių dienomis aprašymą. Konkurso sąlygų 84.5 punkte nustatytas maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas bus vertinamas pagal paslaugų teikėjo pateikto maitinimo paslaugų teikimo organizavimo proceso aprašo išsamumą, nuoseklumą, sklandumą (84.4.1 punktas), maitinimo paslaugų teikimo organizavimo proceso efektyvumą, nepertraukiamo maitinimo paslaugų teikimo užtikrinimo priemonių efektyvumą (84.4.2 punktas), produktų tiekimo užtikrinimą (84.4.3 punktas), galimybę ruošti ekologiškus patiekalus (84.4.4 punktas), gamybos technologinį procesą (84.4.5 punktas), higienos užtikrinimo priemonių efektyvumą (84.4.6 punktas), patiekalų išdalinimo efektyvumą, išdalinimui ir transportavimui naudojamos įrangos savybes, gyventojų aptarnavimo maitinimo (patiekalų pateikimą valgykloje ir į kambarius ir pan.) metu efektyvumą. Konkurso sąlygų 85 punkte nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami naudojant vertinimo skalę nuo 0 iki 100, kur 0 žymima, kai vertinama pirkimo objekto savybė neatitinka keliamų reikalavimų arba tokios savybės visai nėra, 100 – jeigu savybė visiškai atitinka keliamus reikalavimus arba yra geriausia, kokia tik gali būti.

18.       Kolegija pažymėjo, kad atsakovė, neperžengdama savo diskrecijos ribų, nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijų „Šventinis stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose“ ir „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ taikymo parametrus, atsižvelgdama į savo individualius poreikius, kuriuos nulemia BĮ Lavėnų socialinės globos namuose globojamų asmenų poreikiai, todėl vertinti šiuos kriterijus kaip neaiškius ir dviprasmiškus nebuvo pagrindo.

19.       Sutikta su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų 84.1 ir 84.5 punktuose nurodyti parametrai sudaro galimybę būtent patiems tiekėjams savo pasiūlymuose pasitelkti patirtį, išradingumą, sugebėjimus, gerą skonį ir t. t., kad jie pirkimui pateiktų estetiškus, įdomius, skoningus, netgi stebinančius pasiūlymus, kurie užtikrintų perkamų paslaugų kokybę ir sudarytų galimybę perkančiajai organizacijai išsirinkti geriausią iš pasiūlytų variantų. Dėl to spręsta, kad Konkurso sąlygų 84.1 ir 84.5 punktuose nurodyti parametrų vertinimo kriterijai yra pakankamai aiškūs, suprantami ir nedviprasmiški.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

20.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Grūstė“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Patenkinus ieškinį prašoma ex officio (pagal pareigas) išspręsti atsakovės su trečiuoju asmeniu VšĮ „Kretingos maistas“ sudarytos viešųjų pirkimų sutarties negaliojimo klausimą ir šią sutartį pripažinti negaliojančia arba taikyti alternatyvią sankciją ­– viešojo pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                       Iš VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1S-105 (Įsakymas) 2 punkto turinio matyti, kad Metodika yra imperatyviai privaloma visais atvejais, išskyrus tuomet, kai atliekami mažos vertės viešieji pirkimai ar mažos vertės pirkimai – šiais atvejais Metodikos taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio. Kadangi ginčo Konkurso vertė yra 522 315 Eur (su PVM), arba 431 665,29 Eur (be PVM), tai darytina išvada, kad jis nėra ir negali būti laikomas mažos vertės pirkimu.

20.2.                       Teisingai aiškindami ir taikydami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 straipsnio 7 dalį ir Metodikos 16.1 punktą, teismai būtų priėję prie išvados, kad BMK rodiklis Konkurse neturėtų būti taikomas. Nors Konkurso laimėtojas privalo būti finansiškai pajėgus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau teismai nenagrinėjo, kaip konkrečiai BMK rodiklis galėtų tai užtikrinti. Pagal Metodikos 16.1 punkte nustatytą taisyklę BMK rodiklis nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, o Konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ specialiųjų sąlygų 8.1. punkte nurodyta, kad tiekėjui už suteiktas maitinimo paslaugas kas mėnesį bus mokami tarpiniai mokėjimai.

20.3.                       Atsakovė, nustatydama Konkurso sąlygų 84.1 ir 84.5 punktuose nurodytų pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymo parametrus, nenustatė objektyvių, aiškių ir nedviprasmiškų reikalavimų. Konkurso sąlygų 84.1 ir 84.5 punktuose vartojamos tokios sąvokos, pvz., „efektyvumas“, „išsamumas“, „formalus“, „nepakankamai pagrįstas“, „pernelyg bendras“, „pakankamai atitinka vertinamą parametrą“, „pakankamai pagrįstas“, „subalansuota tematika“, kurios suprantamos ir vertinamos nevienodai, nes suformuluotos ne konkrečiai, o abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui. Teismai, visiškai nepagrįstai neatsižvelgdami į VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę, pripažino, kad Konkurso sąlygų 84.1 ir 84.5 punktuose nustatyti vertinimo kriterijai atitinka VPĮ nuostatas.

21.       Atsakovė BĮ Lavėnų socialinės globos namai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės UAB „Grūstė“ kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 

21.1.                       Nei Metodikoje, nei VPĮ nenustatytas ribojimas BMK taikyti viešuosiuose pirkimuose dėl ilgalaikės (36 mėn.), nepriklausomai nuo to, ar tai mažos ar didelės vertės pirkimas, maitinimo paslaugų teikimo sutarties. Priešingai, Metodika rekomenduoja vadovautis BMK kaip kvalifikacijos kriterijumi, nes šis finansinio pajėgumo rodiklis leidžia užtikrinti tiekėjo galimybę savo lėšomis vykdyti ilgalaikę sutartį. BMK kriterijaus taikymas Konkurse yra svarbus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą maitinimo teikimą socialiai jautriai asmenų grupei (neįgaliesiems). Konkretaus dydžio BMK buvo pasirinktas, atsižvelgiant į realią rinkos situaciją, todėl pasirinkta BMK reikšmė niekaip nediskriminuoja tiekėjų.

21.2.                      Sisteminis Metodikos 16 bei 8 dalių vertinimas atskleidžia, kad pirkimo vykdytojas kvalifikacijos reikalavimus turi teisę nustatyti ir kitokius, nei tiesiogiai įtvirtinti Metodikoje, su sąlyga, jog tokie kvalifikacijos reikalavimai atitinka jų tikslą bei kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus. Metodikos 16.1 punkte vartojamos formuluotės „reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“ taip pat nurodo šios normos ne imperatyvų, bet rekomendacinį pobūdį. Vien tai, kad, pasibaigus ginčo Konkursui, sudaroma pirkimo sutartis įtvirtino tarpinius (kasmėnesinius) mokėjimus, nesudaro pagrindo laikyti BMK pertekliniu ar neproporcingu kriterijumi.

21.3.                       Siekdama įsigyti ne tik mažiausios kainos, bet kaip įmanoma geresnės kokybės maitinimo paslaugas ir pasiekti, kad tiekėjai tarpusavyje varžytųsi ne tik mažiausia kaina, bet ir socialiai jautriai perkančiosios organizacijos globotinių grupei svarbiais paslaugų kokybės kriterijais (estetika, maitinimo proceso sklandumu ir kt.), perkančioji organizacija Konkurse nusprendė vertinti pasiūlymų ekonominį naudingumą (kaina ir kokybė). Konkurso sąlygose perkančioji organizacija išviešino pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijus, balų pagal kriterijus skyrimo tvarką ir lyginamuosius svorius vertinant bendrą pasiūlymo ekonominį naudingumą.

21.4.                      Perkančioji organizacija, dar labiau detalizavusi subkriterijus, neturėtų galimybės sulaukti kūrybiškai įdomiausių ir naudingiausių pasiūlymų. Esami kriterijai leidžia tiekėjams konkuruoti ne tik kaina, bet ir siūlomų sprendimų kūrybiškumu, kas atitinka VPĮ reikalavimus. Nepagrįstai nurodoma, kad Konkurso sąlygose įtvirtinti kriterijai yra dviprasmiški ar subjektyvūs, nes iškilusius neaiškumus ieškovė galėjo išsiaiškinti pasinaudodama teise prašyti perkančiosios organizacijos Konkurso dokumentų paaiškinimų.

21.5.                       Ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 priimta ne tik po ginčo Konkurso paskelbimo ir užbaigimo, bet ir vėliau, negu apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, todėl argumentas, kad teismai nukrypo nuo šios nutarties išaiškinimų, yra neteisingas.

21.6.                       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė netenkina Konkurso sąlygų 21 punkto 2 lentelės 2 eilutėje įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo, kad tiekėjo BMK reikšmė turi būti ne mažesnė kaip 0,8. Dėl to pripažinus, kad ieškovės reikalavimai dėl BMK kriterijaus panaikinimo yra nepagrįsti, tampa aišku, kad ji bet kuriuo atveju nebegali dalyvauti ginčo Konkurse, vadinasi, nebeturi teisinio suinteresuotumo ginčyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.    

21.7.                       Su kasaciniu skundu ieškovė pateikė du naujus įrodymus, t. y. ginčo Konkurso ataskaitos kopiją ir Telšių r. savivaldybės administracijos pirkimo ataskaitos kopiją, bet šie neturėtų būti kasacinio teismo priimami, vertinami ir pridėti prie bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepaaiškino, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, taip pat neaišku, kaip Telšių r. savivaldybės administracijos pirkimas susijęs su ginču šioje byloje.  

22.       Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės UAB „Grūstė“ kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsisakyti pridėti prie bylos bei vertinti ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Šiuo atveju apskritai neegzistuoja sąlyga, aptariama Metodikos 16.1 punkte, nes mokėjimai Konkurso laimėtojui pagal sutartį bus atliekami kartą per mėnesį, tačiau jie nekvalifikuotini nei kaip avansas, nei kaip tarpiniai mokėjimai Metodikos 16.1 punkto prasme. Iš Konkurso dokumentų 3 priedo „Sutarties projektas“ bendrųjų sąlygų 12 punkto, specialiųjų sąlygų 6 bei 8.1 punkto matyti, kad tiekėjui bus mokama tik visa kaina už jau suteiktas paslaugas. Taigi Pirkimo atveju tiekėjui bus iš dalies kompensuojamos ne patirtos ar nepatirtos išlaidos, bet bus mokama visa kaina už atitinkamą mėnesį realiai suteiktas paslaugas.

22.2. Metodikos 16.1 punktas imperatyviai nedraudžia nustatyti BMK ginčo Konkurse. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas gali nustatyti šioje Metodikoje neįtvirtintus, tačiau, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius, būtinus nustatyti kitokius kvalifikacijos reikalavimus ir (ar) kitokias šioje Metodikoje įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų reikšmes, vadovaudamasis šios Metodikos 8 punkte nustatytais principais.

 

 Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

23.       Nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų susijęs su dviem vertinimo aspektais: tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento taikymo teisėtumu ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus atitiktimi įstatymo reikalavimams. Šie du klausimai teisės aiškinimo ir taikymo aspektu apibrėžia kasacinio teismo nagrinėjimo ribas byloje.

24.       Ginčo Konkursui taikytinas nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas (2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-327). Iki naujojo įstatymo įsigaliojimo suformuota teismų praktika taikytina mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) – atsižvelgiant į naujojo teisinio reglamentavimo santykį su iki tol galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.  

 

Dėl tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento taikymo teisėtumo 

 

25.       Reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms nustatyti VPĮ 47 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

26.       Šios nuostatos koreliuoja su ankstesne kasacinio teismo praktika, kurioje nuosekliai pažymima, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį; viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 39–40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       VPĮ 47 straipsnio 2–6 dalyse nustatyti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai: 1) teisė verstis atitinkama veikla; 2) finansinis ir ekonominis pajėgumas; 3) techninis ir profesinis pajėgumas, kuriuos perkančioji organizacija turi taikyti, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo aplinkybes, be kita ko, vertę, pirkimo objekto pobūdį ir kt.

28.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad, neatsižvelgiant į tai, jog aptariamose įstatymo normose perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principinių nuostatų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui.

29.       Šiame kontekste pažymėtina, kad, kasacinio teismo praktikoje aiškinant buvusios redakcijos VPĮ nuostatas, nurodyta, jog VPĮ konkrečiai neįtvirtinta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį; dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus (pvz., rekomendacinio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos metodinę medžiagą ir pan.) bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujos redakcijos VPĮ naujai įtvirtintas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo teisinis reguliavimas, kuris privalo būti taikomas tiek nustatant pirkimo sąlygas, tiek vertinant jų teisėtumą. Kasacinio teismo spręsta, kad atitinkamos VPĮ normos – konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška, todėl būtent jos pirmiausia turėtų būti taikytinos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą; tinkamas konkrečių VPĮ nuostatų taikymas kartu reiškia ir tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi; kai kurios VPĮ normos aiškios, tikslios, iš esmės nepaliekančios taikymo laisvės, t. y. išimties; bendrųjų įstatymo normų – viešųjų pirkimų principų (ar bendrųjų teisės principų) – taikymas, taip pat siekis užtikrinti viešąjį interesą nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo, iškreipta įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2016 23, 24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Ši įstatymo nuostata įgyvendinta Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105. Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad juo patvirtinta Metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., Metodika yra rekomendacinė.

32.        Įvertinusi aptartų teisės aktų nuostatų turinį, teisėjų kolegija išaiškina, kad Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl Metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės („reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“). 

33.       VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus.

34.       Nurodytos įstatymo nuostatos detalizuotos Metodikos 16 punkte. Jos 16.1 papunktyje reglamentuotas vieno iš finansinio santykio rodiklių – bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento, kurį nustačius vertinamas  įmonės nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų (ilgalaikių ir trumpalaikių) santykis, taikymas. Šioje normoje, be kita ko, nustatyta, kad bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento reikalavimas naudotinas perkant prekes, paslaugas ar darbus, sudarant didelės vertės ilgalaikes pirkimo sutartis; šis reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, kadangi, periodiškai gaunant mokėjimus už prekes, paslaugas ar darbus, tiekėjui yra lengviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pristatytą reguliavimą, išaiškina, kad tarptautiniuose ir supaprastintuose pirkimuose, kai viešojo pirkimo sutartyje nurodytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai tiekėjui, bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai negali būti taikomas ir pirkimus vykdantys subjektai negali šio reikalavimo nustatyti pirkimo sąlygose. 

36.       Sprendžiant dėl bendrojo mokumo koeficiento taikymo ginčo Konkurso sąlygose teisėtumo svarbios šios aplinkybės: pirma, Konkursas pagal savo vertę priskirtinas supaprastintiems pirkimams, todėl jį vykdant Metodika yra privaloma ir jos taisyklės – imperatyviosios. Šiame kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime be teisinio pagrindo teigė, jog Metodikos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio (šios nutarties 16 punktas). Antra, viešojo pirkimo sutarties projekte (Konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ specialiųjų sąlygų 8.1 punktas) nustatyta sąlyga, kad tiekėjui už suteiktas maitinimo paslaugas kas mėnesį bus mokami tarpiniai mokėjimai. 

37.       Pristatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pagal Metodikos 16.1 punktą perkančioji organizacija neturėjo teisės Konkurso sąlygose nustatyti bendrojo mokumo koeficiento reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai, todėl Konkurso sąlygų 21 punkte įtvirtintos lentelės „Kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punktas pripažintinas neteisėtu, kaip prieštaraujantis teisiniam reguliavimui. 

 

Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų tinkamumo

 

38.       VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal aktualų, tiek pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą reikalavimai pasiūlymų vertinimo kriterijams Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinami, be kita ko, kaip išplaukiantys iš bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų.

39.       Teisingumo Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).

40.       Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.       Kasacinio teismo spręsta, kad, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 68 punktą).

42.       Konkurso sąlygų 84.1 punkte nustatyta, kad pasiūlymas dėl šventinio stalų serviravimo bus vertinamas pagal tiekėjo pateiktą paslaugos aprašymą; 84.5 punkte nustatyta, kad maitinimo paslaugų tiekimo organizavimo procesas bus vertinamas pagal jo aprašo išsamumą, nuoseklumą, sklandumą, tiekimo organizavimo proceso efektyvumą, produktų tiekimo užtikrinimą, galimybę ruošti ekologiškus patiekalus, gamybos technologinį procesą, patiekalų išdalinimo efektyvumą, naudojamos įrangos savybes ir pan.

43.       Teisėjų kolegija, kasacinio skundo argumentus ir teismų padarytas išvadas įvertinusi pirmiau nurodytų išaiškinimų kontekste, pripažįsta pagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovės Konkurso sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų bei viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų. Sutiktina su ieškove, kad šie pasiūlymų vertinimo kriterijai aprašyti vartojant nekonkrečias, neobjektyvias, išskirtinai subjektyvaus vertinamojo pobūdžio sąvokas, todėl detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui kyla rizika, kad tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija galėjo juos skirtingai suprasti ir vertinti. Dėl šių aplinkybių ginčijamos Konkurso sąlygų 84.1, 84.5 punktų nuostatos pripažįstamos neteisėtomis. 

44.       Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir prieštaraujančiais aptartoms įstatymo ir teismų praktikos nuostatoms bylą nagrinėjusių teismų argumentus, kad dėl perkamų paslaugų specifikos pasiūlymų vertinimo kriterijų suformuluoti konkrečiai ir detaliai nėra galimybės, o tiekėjų pasiūlymų vertinimo objektyvumas ir viešųjų pirkimų principų laikymasis gali būti užtikrintas tiekėjams pasinaudojus galimybe ginčyti jų pasiūlymų įvertinimą.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

45.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu; tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46.       Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, atsakovė su Konkurso laimėtoja VšĮ ,,Kretingos maistas“ 2017 m. gruodžio 19 d. sudarė viešojo paslaugų pirkimo sutartį. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas šią viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Vis dėlto, įvertinusi tai, kad ginčo Konkursu siekiama užtikrinti socialiai jautrios paslaugos – globos namų gyventojų maitinimo teikimą, kuris turi būti tvarus, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytą sandorį išsaugoti ir skirti alternatyvią sankciją – sutarties terminą sutrumpinti iki 2019 m. birželio 18 d. (VPĮ 106 straipsnis).

47.       Visumos aptartų argumentų pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijamos Konkurso sąlygos pripažįstamos neteisėtomis ir perkančiosios organizacijos su Konkurso laimėtoja VšĮ ,,Kretingos maistas“ 2018 m. sudarytos viešojo paslaugų pirkimo sutarties terminas sutrumpinamas.

48.       Ieškovė kartu su kasaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, jos manymu, pagrindžiančius kasacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai kasaciniame teisme nepriimami ir nevertinami. Dėl šios priežasties ieškovės pateiktus papildomus dokumentus atsisakoma priimti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50.       Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4436,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 788 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas ir 3648,15 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 3005,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 788 žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2217,93 Eur išlaidas už advokato pagalbą.

51.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkinamas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra naikinami ir priimamas naujas procesinis sprendimas, todėl ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 7442,08 Eur, atlyginimas priteisiamas lygiomis dalimis (po 3721,04 Eur) iš atsakovės ir trečiojo asmens.

52.       Ieškovė sumokėjo 750 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas lygiomis dalimis (po 375 Eur) iš atsakovės ir trečiojo asmens. Nors ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

53.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 6,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Grūstė“ ieškinį tenkinti.

BĮ Lavėnų socialinės globos namų supaprastinto atviro konkurso „Lavėnų socialinės globos namų gyventojų maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 352140) sąlygų 21 punkte įtvirtintos lentelės „Kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punktą, 84.1, 84.5 punktus pripažinti neteisėtais.

BĮ Lavėnų socialinės globos namų ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytos viešojo paslaugų pirkimo sutarties terminą sutrumpinti iki 2019 m. birželio 18 d. 

Priteisti ieškovei UAB „Grūstė“ (j. a. k. 166576122) iš atsakovės BĮ Lavėnų socialinės globos namų (j. a. k. 190794216) 4096,04 (keturis tūkstančius devyniasdešimt šešis Eur 4 ct) ir iš trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ (j. a. k. 164687871) 4096,04 (keturis tūkstančius devyniasdešimt šešis Eur 4 ct) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose atlyginimo.

Priteisti valstybei iš BĮ Lavėnų socialinės globos namų (j. a. k. 190794216) 6,27 Eur (šešis Eur 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Grūstė“ pateiktus papildomus įrodymus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.