2018-10-31, e3K-3-397-378/2018
Civilinė byla Nr. e3K-3-397-378/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00500-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų <>
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Kelmės kultūros centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JS Baltic“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kelmės kultūros centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu jis jose sudaro susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, taip pat nustatančių ieškinio pareiškimo teismui terminus, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė UAB „JS Baltic“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) prašė teismo panaikinti atsakovės BĮ Kelmės kultūros centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl atsakovės organizuoto viešojo pirkimo „Didžiosios salės kėdžių pirkimas“ (toliau – Konkursas), grąžinti ieškovę į Konkurso procedūras.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. paskelbė Konkursą, ieškovė jame pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2017 m. lapkričio 24 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atmestas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi tokio turinio pranešimas neatitiko VPĮ reikalavimų, tai ieškovė tą pačią dieną išsiuntė atsakovei pretenziją. Atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. atsiuntė identišką atsakymą į pretenziją, jame nenurodė sprendimo atmesti pasiūlymą priežasčių ir motyvų, todėl ieškovė 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, tačiau į šiuos kreipimusis nebuvo atsakyta. Ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė ieškinį Kelmės rajono apylinkės teismui, tačiau 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi jis atsisakė priimti ieškinį. Ieškinys tą pačią dieną buvo paduotas Šiaulių apygardos teismui. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nuspręstų, kad jis buvo praleistas.
4. Ieškinyje laikėsi pozicijos, kad jos pasiūlymas nepagrįstai atmestas tuo pagrindu, jog ji, siekdama iškreipti konkurenciją Konkurse, su kitais tiekėjais yra sudariusi susitarimų; tokių duomenų byloje nėra, perkančiosios organizacijos sprendimas formalus, nemotyvuotas. Aplinkybė, kad kelių pasiūlymų kaina sutampa, nereiškia, jog tiekėjai yra susitarę ir siekia nesąžiningais būdais laimėti Konkursą. Kainų sutapimas – visiškas atsitiktinumas; ieškovės ir UAB „Virkida“ pasiūlymuose vieneto kaina (be PVM) ir suma (be PVM) pažymėtos geltonai dėl atsakovės veiksmų – ši buvo suprogramavusi, kad Konkurso sąlygų 1 priedo lentelėje įrašant vieneto kainą ir sumą jos automatiškai pageltonuoja.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė praleido VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą 5 darbo dienų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie priimtą sprendimą. Kadangi atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikė sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, tai ji, siekdama ginčyti šį sprendimą, privalėjo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 5 d. pateikti ieškinį teismui, tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2017 m. gruodžio 18 d. Teismas nurodė, kad svarbių priežasčių atnaujinti šį terminą byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnis).
7. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo dviejų ieškovės pretenzijų. Teismas vertino, kad ieškovės 2017 m. lapkričio 28 d. paklausimas ir 2017 m. lapkričio 29 d. atsiliepimas į jos pretenzijos atmetimą nelaikytini pretenzijomis VPĮ 102 straipsnio prasme. Nurodytuose raštuose ieškovė nekėlė reikalavimų panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, priešingai, pateikė savo poziciją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pretenziją.
8. Anot teismo, net jeigu būtų vertinama, kad ieškovės paklausimas ir atsiliepimas į jos pretenzijos atmetimą gali būti laikomi pretenzijomis, tokios pretenzijos būtų pripažįstamos pakartotinėmis ir todėl nenagrinėtomis, nes jose keliami tapatūs klausimai kaip ir pretenzijoje, kurią perkančioji organizacija išnagrinėjo ir pateikė atsakymą. Remdamasi VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo, todėl atsakovė, vadovaudamasi nurodyta norma, pagrįstai ir teisėtai nevertino ieškovės paklausimo ir atsiliepimo į jos pretenzijos atmetimą.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo prielaida yra perkančiosios organizacijos įtikinamų duomenų dėl tiekėjų sudarytų susitarimų turėjimas, bet ne šių duomenų atskleidimas tiekėjui. Teismas sprendė, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai įvertino ieškovės pasiūlymą, palygino jį su kitų tiekėjų pasiūlymais ir, remdamasi surinktais duomenimis, pagrįstai vertino, jog egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrindas. Tokio atsakovės sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodo perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos vertinant ieškovės ir UAB „Virkida“ pasiūlymus nustatytos aplinkybės, kad šios dvi tiekėjos pateikė identiškus pasiūlymus ir vienodą pasiūlymų kainą, abiejų pasiūlymų lentelių grafos „Vieneto kaina (be PVM)“ ir „Suma (be PVM)“ pažymėtos geltonai.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, siekdama išsiaiškinti, ar nurodytos tiekėjos nederino Konkurso pasiūlymų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, prašydama įvertinti ieškovės ir UAB „Virkida“ pirkimo dokumentus ir pateikti savo išvadas. Konkurencijos taryba nurodė, kad, siekiant atpažinti tiekėjų galimai iš anksto suderintus pasiūlymus, siūlytina vadovautis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtomis rekomendacijomis (toliau – EBPO rekomendacijos), kuriose nurodyti pavyzdiniai požymiai, liudijantys, jog tiekėjai tarpusavyje suderino savo pasiūlymus, pavyzdžiui, vienodos rašybos ar skaičiavimo klaidos skirtingų tiekėjų pasiūlymų dokumentuose, skirtingų įmonių pasiūlymuose yra panašūs įrašai, daryti ranka ar panašiu šriftu, naudojamos tapačios formos ar blankai, pastebimi braukymai ar kiti koregavimai, skirtingų įmonių pasiūlymai pažymėti panašiais pašto antspaudais, nurodyti tie patys registracijos vietos ir elektroninio pašto adresai, fakso ar telefono numeriai, pagal elektroninių pasiūlymų ypatybes, matyti, kad skirtingų įmonių dokumentai yra sukurti to paties asmens ar pateikti vienu metu ir kt.
11. Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba, įvertinusi UAB „Virkida“, UAB „JS Baltic“ ir UAB „Ruksa“ pasiūlymus, nustatė, jog jie visi pateikti tą pačią, paskutinę, pasiūlymų pateikimo termino dieną, vidutiniškai 30 min. intervalais; visuose pasiūlymuose skiriasi tiekėjų kontaktinių duomenų rašymo šriftas, tačiau sutampa skaitinės ir žodinės pasiūlymo sumos išraiškos rašymo šriftas ir būdas; vienetų tikslumu sutampa UAB „Virkida“ ir UAB „JS Baltic“ pasiūlymų kainos, be to, UAB „JS Baltic“ pasiūlyme pastebimos kainos redagavimo ranka žymės; UAB „JS Baltic“ ir UAB „Ruksa“ pasiūlymai parengti nepakeitus pasiūlymo formoje nurodytų perkančiosios organizacijos rekvizitų. Konkurencijos taryba pažymėjo, kad nurodyti požymiai gali būti priskiriami prie pasiūlymų derinimo požymių, kurie gali rodyti tiekėjų susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją viešajame pirkime, sudarymo tikimybę.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, įvertinusi Konkurencijos tarybos paaiškinimus, nusprendė, jog yra nustatyti akivaizdūs požymiai, kurie rodo galimą ieškovės ir UAB „Virkida“ susitarimą, todėl pagrįstai atmetė abiejų tiekėjų pasiūlymus VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovės argumentus, kad tokio susitarimo nebuvo, teismas vertino kaip prielaidas ir jais nesirėmė (CPK 263 straipsnis).
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies; panaikino atsakovės 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, skyrė atsakovei 3379,53 Eur baudą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visų ieškovės teiktų pretenzijų turinį, padarė išvadą, kad jose buvo prašoma pateikti perkančiosios organizacijos turimus „įtikinamus duomenis“ dėl ieškovės galimai sudarytų susitarimų, kuriais siekta iškreipti konkurenciją Konkurse, ir nebuvo prašoma panaikinti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 24 d. sprendime formaliai nurodė tik VPĮ nuostatą, kuria remiantis buvo atmestas ieškovės pasiūlymas (nenurodė argumentų ir motyvų), atsakovės 2017 m. lapkričio 28 d. atsakyme į pretenziją taip pat nenurodyta, kuo remiantis buvo atmestas ieškovės pasiūlymas (nenurodyta, kokius įtikinamus duomenis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme turi perkančioji organizacija) ir nebuvo pateikti atsakymai į kitas ieškovės pretenzijas (2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. raštus), kolegija sprendė, kad atsakovė, pažeidusi VPĮ 103 straipsnio 3 dalies nuostatą ir nenurodžiusi pasiūlymo atmetimo motyvų, sudarė sąlygas ieškovei klaidingai vertinti situaciją, taip apribojo jos galimybę tinkamai pasinaudoti savo teisėmis – žinoti pasiūlymo atmetimo priežastis ir tinkamai pasinaudoti teisminės gynybos teise (nustatytu terminu apskųsti atsakovės sprendimą). Kolegija konstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalis).
15. Kolegija nurodė, kad teismui pateiktas Konkurencijos tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. raštas neįvardytas kaip konfidencialus, tokiu nebuvo pripažintas nei Konkurse, nei šioje civilinėje byloje, todėl apie tokį dokumentą ieškovė turėjo būti informuota ir supažindinta su jo turiniu, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kolegija vertino, kad atsakovės atsisakymas pateikti ieškovei ginčo sprendimo priežastis pažeidžia skaidrumo principą (VPĮ 17 straipsnis).
16. Kolegija išaiškino, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata turėti „įtikinamų duomenų“ tam, kad tiekėjas būtų pašalintas iš pirkimo procedūros, reikalauja ne abejotinų prielaidų, nuomonių, o aiškių ir konkrečių, teisingų duomenų, paneigiančių galimybę dviprasmiškai vertinti situaciją. Konkurencijos tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. rašte aiškiai nurodyta, kad jame pateikiama tik preliminari Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė, kuri nebūtinai gali sutapti su Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus sprendimų priėmimo organo, sprendimais konkrečiose bylose taikant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas. Konkurencijos tarybos specialistai pasiūlė atsakovei atkreipti dėmesį į tiekėjų pasiūlymų galimo derinimo požymius, tačiau jokių konkrečių išvadų dėl to nepadarė.
17. Dėl to atsakovė neturėjo pagrindo Konkurencijos tarybos nurodytų prielaidų vertinti kaip įtikinamų duomenų, o privalėjo imtis priemonių abejonių keliančiai situacijai visapusiškai ištirti, be kita ko, bendradarbiaudama su tiekėjais, jų prašydama papildomų duomenų ir t. t. Kolegijos nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir pašalinti ieškovę iš Konkurso procedūrų; atsakovė netinkamai vykdė Konkurso procedūras (VPĮ 45 straipsnis), pažeidė lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnis).
18. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė Konkurencijos tarybos specialistų nuomone, pakartojo rašto turinį, jį priėmė kaip neginčijamą ir įtikinamą įrodymą, besąlygiškai sutiko su atsakovės pozicija, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos (CPK 2, 177, 185, 4238 straipsniai).
19. Kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija – rašytinis įrodymas, byloje vertintinas kartu su kitais; toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Kadangi Konkurencijos tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. rašte pateikta tik preliminari Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė, tai kolegija vertino, kad ji negalėjo būti suabsoliutinta, toks raštas turėjo būti vertinamas kartu su kitais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė (CPK 185 straipsnis).
20. Kolegija konstatavo, kad dėl nustatytų viešųjų pirkimų principų pažeidimų yra pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies, panaikinti atsakovės 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Kadangi Konkursas yra pasibaigęs 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoja UAB „Vertika“, tai, remdamasi VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 2 punktu, įvertinusi atsakovės padaryto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (67 590,60 Eur), aplinkybę, kad sutartis įvykdyta, kolegija atsakovei skyrė 5 proc. sutarties vertės dydžio baudą (3379,53 Eur).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovė BĮ Kelmės kultūros centras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktui taikyti būtina nustatyti 2 kumuliatyviai taikomas sąlygas: 1) tiekėjas su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją vykdomame pirkime, 2) perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Taigi ši norma taikoma, kai nustatomas horizontalusis (išorės) interesų konfliktas – bet kokie konkurso dalyvių susitarimai, kurie bet kokiu būdu iškreipia konkurenciją viešojo pirkimo procedūrose, įskaitant tuos, kurie apima konkurencijos teisės taisykles dėl draudžiamų susitarimų.
21.2. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įgyvendinta 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies d punkto nuostata, todėl vertinant jos turinį aktuali Europos Sąjungos teismų praktika, pagal kurią konkurencijos iškraipymas horizontaliuoju interesų konfliktu yra draudžiamas, visi dalyviai turi turėti vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymų sąlygas, o tai reiškia, kad visų konkurentų pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos (Bendrojo teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Brink’s Security Luxembourg prieš Komisiją, T-437/05); vienodos galimybės turi būti užtikrintos tiek rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant (Bendrojo teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Communicaid Group prieš Komisiją, T-4/13).
21.3. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg griežtai ir siaurai aiškino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąvoką „įtikinami duomenys“, konstatuodamas, kad pasiūlymas šios normos pagrindu gali būti atmetamas tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija turi iš esmės neginčijamų įrodymų dėl tiekėjų tarpusavio susitarimų. Nei VPĮ, nei kasacinio teismo praktikoje nepateiktas sąvokos „įtikinami duomenys“ išaiškinimas, vertinimas, o skundžiamame sprendime formuojamas ydingas precedentas, pagal kurį nė viena perkančioji organizacija savarankiškai negalės taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto, nes negalės užtikrinti neginčijamų įrodymų surinkimo – perkančioji organizacija neturi ikiteisminių institucijų ar teismo teisių ar įgaliojimų, todėl ji objektyviai negali turėti ir gauti savo esme neginčijamų įrodymų.
21.4. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai tuo, kad Konkurencijos tarybos paaiškinimai nelaikytini oficialia Konkurencijos tarybos išvada. Teismas vertino Konkurencijos tarybos paaiškinimų formą, bet ne turinį, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Nepriklausomai nuo Konkurencijos tarybos paaiškinimų formos, juose yra pateikta šios institucijos pozicija, ji, be kita ko, pagrįsta EBPO rekomendacijomis.
21.5. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą praktiką dėl interesų konflikto vengimo, nevertino EBPO rekomendacijose išskirtų požymių, kurių buvimas (nustatymas) laikytinas pakankamais įrodymais – „įtikinamais duomenimis“ VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo prasme.
21.6. Konstatuodamas, kad vien tik teisinio pagrindo (įstatymo straipsnio) nurodymas negali būti laikomas tinkamu motyvavimu, nes tariamai apriboja tiekėjo galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiųjų organizacijų pareigos motyvuoti priimamus sprendimus vertinimo, pagal kurią perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis reikalavimui motyvuoti sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015).
21.7. Atsakovė nurodė teisinį sprendimų priėmimo pagrindą – VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą, todėl pripažintina, kad ieškovė, profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, puikiai suprato sprendimo dėl jos pasiūlymo atmetimo pagrindą; šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad ji, nepraleisdama VPĮ įtvirtinto termino, pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, taip pat ir ieškinį teismui (nors ir praleidusi ieškinio senaties terminą). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės teisių į teisminę gynybą įgyvendinimas nebuvo apribotas.
21.8. Atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išaiškinimų, pagal kuriuos tikslių ir konkrečių faktinių bylos aplinkybių žinojimas nėra sąlyga, kuri turi būti įvykdyta tam, kad būtų pradėtas skaičiuoti senaties terminas; senaties termino pradžios momentu reikia laikyti teikėjo sužinojimo apie sprendimą, o ne susipažinimo su šio sprendimo motyvais momentą (Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Evropaiki Dynamiki, C-469/11 P).
21.9. Teismas nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą remdamasis vien argumentais dėl tariamai nepakankamo perkančiosios organizacijos Konkurse priimtų sprendimų motyvavimo. Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas tik esant svarbioms priežastims, o jų šioje byloje nėra nustatyta. Priešingai, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiekėjas savo teisėmis turi naudotis laikydamasis nustatytos tvarkos ir turi prisiimti pasekmes, kilusias dėl savo neveikimo, ilgo delsimo pateikti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Dėl to ieškovės praleistas ieškinio senaties terminas negalėjo būti atnaujintas.
22. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Apeliacinės instancijos teismas vertino atsakovės sprendimo pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą ne EBPO rekomendacijų, o Konkurencijos tarybos rašto pagrindu, t. y. šio rašto kaip nuomonės, o ne išvados, aspektu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vertino ieškovės pasiūlymo atitiktį EBPO rekomendacijoms, darė kokias nors išvadas ir pan. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nė vienos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo sąlygų – duomenų (juolab įtikinamų) apie bet kokios formos susitarimus tarp ieškovės ir kitų Konkurso dalyvių.
22.2. Atsakovė, pažeisdama viešųjų pirkimų principus, nemotyvuodama ir nepaaiškindama savo sprendimų, nesikreipdama į ieškovę, nesiimdama jokių aktyvių veiksmų, kad pagrįstų savo išankstinę nuomonę, išskyrus paklausimą Konkurencijos tarybai, neveikė sąžiningai, apdairiai, rūpestingai ir, neturėdama įtikinamų duomenų, priėmė nepagrįstą sprendimą pašalinti ieškovę iš Konkurso.
22.3. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino sąvoką „įtikinami duomenys“. Atsakovė neįrodė, kad, atmesdama ieškovės pasiūlymą, vadovavosi ne prielaidomis, nuomonėmis, o aiškiais, konkrečiais ir teisingais duomenimis.
22.4. Remiantis kasacinio teismo praktika, perkančioji organizacija turi ir privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdama patvirtinti ar išsklaidyti jai kilusias abejones dėl pirkimo dalyvių elgesio, galimų nesąžiningos konkurencijos apraiškų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016), tačiau atsakovė šių veiksmų nesiėmė, apribojo ieškovės teises ir galimybes įrodyti, kad nebuvo jokio horizontaliojo interesų konflikto.
22.5. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino Konkurencijos tarybos raštą, pagrįstai sprendė, kad jame pateikta šios institucijos nuomonė. Nei Konkurencijos įstatyme, nei Konkurencijos tarybos nuostatuose neįtvirtinta Konkurencijos tarybos funkcija teikti nuomones, todėl darytina išvada, kad, pateikdama atsakovei savo nuomonę, Konkurencijos taryba veikė kaip patariamoji, o ne konstatuojamoji (priimanti sprendimus, duodanti išvadas) institucija. Toks patarimas nelaikytinas tinkamu ir vieninteliu įrodymu perkančiajai organizacijai priimti sprendimus, o teismui – jais vadovautis kaip pagrindu pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Kadangi jokių kitų įrodymų, papildančių, pagrindžiančių atsakovės poziciją, į bylą nebuvo pateikta (jie neegzistavo), tai atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą teismo pagrįstai buvo vertintas kaip nepagrįstas.
22.6. Kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika (šios nutarties 21.6 punktas), priešingai nei bando įrodyti atsakovė, patvirtina jos sprendimo neteisėtumą, nukrypimą nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, toks sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015; kt.). Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės elgesys buvo sąžiningas, operatyvus ir išsamus, o atsakovė veikė pažeisdama imperatyviąsias viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančias teisės normas, nebendradarbiavo su ieškove, savo aktyviais (nemotyvuotais sprendimais) ir pasyviais (neatsakydama į paskesnes pretenzijas ir neteikdama jokių paaiškinimų) veiksmais sudarė situaciją, dėl kurios ieškovė, anot apeliacinės instancijos teismo, praleido ieškinio senaties terminą.
22.7. Ieškovės nuomone, paskutinė pretenzija, į kurią nebuvo atsakyta, pateikta 2017 m. lapkričio 29 d., todėl, remiantis VPĮ 102 straipsnio 2 dalimi, ieškinio padavimo terminas galėjo būti skaičiuojamas iki 2017 m. gruodžio 22 d. Pagal šį skaičiavimą ieškinys teismui pateiktas (2017 m. gruodžio 15 d.) nepraleidus senaties termino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovės pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo ir dėl ieškinio senaties
23. Nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstina dėl ieškovės galimai pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo tinkamumo, ypač dėl galimai praleisto ieškinio senaties termino, dėl kurio taikymo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimas kasaciniame teisme taptų nebereikšmingas.
24. Ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą priimtas 2017 m. lapkričio 24 d., tiekėja perkančiajai organizacijai pateikė 3 pretenzijas (2017 m. lapkričio 24 d., 28 d., 29 d.) (šios nutarties 3 punktas), o ieškinį teismui – 2017 m. gruodžio 18 d. Šalys viso proceso metu, inter alia (be kita ko), nesutaria dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos ir aplinkybės dėl jo praleidimo vertinimo. Šiuo klausimu išsiskyrė ir teismų pozicija procese.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė; konstatavo, kad atsakovė pirmąją ieškovės pretenziją atmetė 2017 m. lapkričio 28 d., nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino skaičiavimas ir jis turėjo baigtis 2017 m. gruodžio 5 d.; nenustatyta svarbių priežasčių atnaujinti šį terminą; teismas nesutiko su tiekėja, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo antrosios ir trečiosios pretenzijų; šios pagal savo turinį kaip tokios nekvalifikuotinos, o jeigu ir būtų jomis laikytinos, tai būtų vertintinos kaip pakartotinės ir nenagrinėtinos.
26. Apeliacinės instancijos teismas, nors iš esmės ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiekėja turėjo operatyviau kreiptis į teismą gavusi atsakymą į pirmąją pretenziją, tačiau sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl pačios perkančiosios organizacijos veiksmų (neveikimo), kuriais iki pat teismo proceso ieškovei nebuvo tinkamai nurodyti jos pasiūlymo atmetimo motyvai (priežastys); šias aplinkybes teismas pripažino svarbiomis ir dėl to atnaujino ieškinio senaties terminą.
27. Kasacinis teismas konstatuoja, kad šalių ginčo aplinkybes tinkamiau įvertino apeliacinės instancijos teismas, nors ir priėjo prie iš dalies neteisingų išvadų dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs ieškovės pažeistų teisių gynybą (tiekėjos aktyvumą, sąžiningumą), bet kokiu atveju užtikrino jos teisę į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 109 straipsniai), todėl iš dalies netinkamas jo išvadas kasacinis teismas šioje nutartyje papildo.
28. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad kasacinio teismo ne kartą spręsta, jog VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Primintina, kad perkančioji organizacija antrosios ir trečiosios tiekėjos pretenzijų dėl jų pakartotinumo nenagrinėjo.
29. Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai; pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis (pvz., skirtingos pirkimo sąlygos); tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms teikti naujas nepakartotines pretenzijas savaime nepanaikina pretenzijų ir ieškinių terminų skaičiavimo tvarkos ir jos privalomo taikymo; taigi, nors tiekėjai turi teisę pateikti naujas (nepakartotines) pretenzijas perkančiosioms organizacijoms, pastarosios taip pat turi teisę dėl praleisto termino jų nenagrinėti (palikti jas nenagrinėtas) (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018, 37, 38 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Išimtimi galėtų būti laikomos situacijos, kai tiekėjai įrodo, kad momentas, kada jie turėjo sužinoti apie savo interesus pažeidžiantį įvykį, nesutampa su realaus šios aplinkybės supratimo momentu, ypač kai ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindai (motyvai) tiekėjui tampa aiškūs vėliau, nei šis sprendimas buvo priimtas; veiksmingi teisių gynimo būdai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali būti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą; apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos datos, kai tiekėjas gavo pranešimą ar sužinojo apie perkančiosios organizacijos sprendimą, galimai pažeidžiantį ieškovo interesus (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Kita vertus, kasacinio teismo taip pat spręsta, kad aiškinimas, kuriuo būtų pripažinta teisė tiekėjui skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus vien dėl šios pateikto atsakymo į paklausimą fakto, nevertinant tokio paklausimo ir atsakymo į jį turinio, atsakyme pateiktos informacijos naujumo ir jos reikšmės tiekėjo teisių gynybai, neatitiktų teisminės gynybos veiksmingumo principo, nukryptų nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje, be kita ko, nustatyta ir tiekėjų pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises; naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamas ginčas iš kitų išsiskiria tuo, kad, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovei iki atsiliepimo į jos ieškinį gavimo iš esmės nebuvo žinomos jos pasiūlymo atmetimo priežastys. Nors iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiekėjos kreipimaisi į atsakovę nelaikytini pretenzijomis, tačiau jis nepagrįstai šį teisinį kvalifikavimą pritaikė tik daliai ieškovės kreipimųsi į atsakovę, be to, tiekėjos nenaudai. Iš tiesų nė viename iš trijų kreipimųsi į perkančiąją organizaciją ieškovė expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nereikalavo panaikinti 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo, o tik prašė paaiškinti jo motyvus. Taigi, remiantis formaliai teisingu pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė apskritai neinicijavo peržiūros procedūros.
33. Vis dėlto toks nagrinėjamo ginčo vertinimas būtų teisiškai nepagrįstas. Kad ir kaip būtų vertinami ieškovės kreipimaisi į atsakovę (tiek kvalifikavimo prasme, tiek jų vertinimo dėl pakartotinumo aspektu), nagrinėjamu atveju tai neturi lemti jos teisių gynybos neveiksmingumo ir formalių peržiūros procedūrų atlikimo.
34. Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas; perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto (abstrakčiai), bet ir in concreto (konkrečiai, tiksliai), t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks pasiekiamas jų pritaikymo rezultatas; teismai, spręsdami viešųjų pirkimų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
35. Ieškovė pirmame kreipimesi į atsakovę nurodė, kad ji nedalyvavo draudžiamame susitarime su kitais ūkio subjektais (net nežinojo, kas dalyvauja Konkurse), o jos pasiūlymas be jokių argumentų ir paaiškinimų buvo atmestas, todėl prašė supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, siekdama suprasti pasiūlymo atmetimo priežastis. Perkančioji organizacija atsakyme į šį kreipimąsi (pretenziją) nurodė, kad ji vadovaujasi VPĮ, ginčijamame sprendime tiekėjai buvo nurodytas jos pasiūlymo atmetimo pagrindas, o pretenzijoje ieškovės pateikti subjektyvūs teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais; be to, atsakovė atsisakė tenkinti prašymą supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, nes tai prieštarautų VPĮ, nors konkrečios įstatymo normos nenurodė.
36. Antrame ir trečiame ieškovės kreipimuosesi, į kuriuos atsakovė neatsakė, tiekėja pakartojo ankstesnę savo poziciją dėl nežinojimo apie konkrečias jos pasiūlymo atmetimo priežastis, dėl kurių ji negali nei komentuoti perkančiosios organizacijos veiksmų, nei ginti pažeistų teisių; taip pat pakartotinai atsakovės paprašė duomenų apie galimus savo neteisėtus veiksmus; nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas subordinuotas įtikinamų duomenų turėjimu, todėl be jų pasiūlymo atmesti negalima; pažymėjo, kad jei su pasiūlymu pateikta deklaracija atsakovei netinkama, ši gali vadovautis pirmoje pretenzijoje savanoriškai pareikštu patvirtinimu apie savarankišką dalyvavimą Konkurse.
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pristatytos ginčo aplinkybės iš esmės panašios į Teisingumo Teismo nagrinėtas Lämmerzahl byloje, kurioje taip pat spręsta dėl ieškovo (tiekėjo) teisių gynybos veiksmingumo, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pasyvumą šiam suteikiant informaciją apie pirkimo objekto apimtį (Teisingumo Teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Lämmerzahl, C-241/06). Nurodytoje byloje priimtame sprendime Teisingumo Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog tiekėjas savo iniciatyva pakartotinėmis užklausomis siekė išsiaiškinti atitinkamų konkurso sąlygų turinį, tačiau perkančiosios organizacijos atsakymai buvo neaiškūs, dviprasmiški, juose buvo išsisukinėjama, tokiam ūkio subjektui dėl peržiūros terminų pasidarė pernelyg sunku naudotis suteiktomis teisėmis, o nacionalinio perkančiųjų organizacijų sprendimų apskundimo reguliavimo, nors savaime atitinkančio Europos Sąjungos teisę, taikymas pažeidė veiksmingumo principą.
38. Kaip kasaciniame skunde nurodo pati atsakovė, perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumas, inter alia, priklauso nuo jų aiškumo, išsamumo ir adresatų (tiekėjų) tinkamo supažindinimo su jais. Taigi iš viešųjų pirkimų skaidrumo principo išplaukia tiekėjo teisė kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neaiškumo, neišsamumo, atskirai neginčijant jo neteisėtumo kitais pagrindais (nagrinėjamu atveju – nekvestionuojant paties draudžiamo susitarimo). Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje iš esmės tik pristatė pagrindines ginčo aplinkybes, taip pat teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, tačiau, neturėdama konkrečių duomenų apie savo pasiūlymo atmetimą, jų ir neginčijo.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo aplinkybes pagal pristatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, konstatuoja, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Pirma, jei antrasis ir trečiasis ieškovės kreipimaisi į atsakovę būtų laikomi pretenzijomis (tokiomis jie įvardyti ieškinyje), net jei jos ir pakartotinės, perkančioji organizacija jų apskritai nenagrinėjo, todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai atsakovė pagal VPĮ privalėjo išnagrinėti paskutinę pretenziją. Pažymėtina, kad pretenzijų pakartotinumas suponuoja perkančiųjų organizacijų teisę jų netenkinti (jas atmesti, palikti nenagrinėtas), bet ne apskritai jų nevertinti.
40. Antra, ieškovės kreipimųsi į atsakovę nelaikant pretenzijomis (šios pozicijos laikosi kasacinis teismas), bet kokiu atveju dėl byloje susidėjusių aplinkybių, dėl kurių ikiteisminėje stadijoje tiekėja nežinojo konkrečios savo pažeistų teisių apimties (turinio), vadovaujantis veiksmingumo principu, netaikytinos atitinkamos VPĮ ar CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą ir jo praleidimo padarinius (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumo
41. Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija, pastebėjusi, jog ieškovė ir UAB „Virkida“ pateikė vienodos kainos pasiūlymus, be to, šių dalyvių pasiūlymo skiltys dėl kainos pažymėtos geltona spalva, 2017 m. lapkričio 14 d. nusprendė kreiptis į Konkurencijos tarybą išaiškinimo dėl galimų šių tiekėjų suderintų veiksmų. Konkurencijos taryba į šį kreipimąsi atsakė 2017 m. lapkričio 22 d.; atsakyme pateikė preliminarią institucijos specialistų nuomonę, nurodė, kad UAB „JS Baltic“, UAB „Virkida“ ir UAB „Ruksa“ pasiūlymuose esama tam tikrų veiksmų derinimo požymių. Šio Konkurencijos tarybos rašto pagrindu, papildomai nevertindama tiekėjų pasiūlymų, atsakovė 2017 m. lapkričio 24 d. konstatavo, kad yra nemažai ieškovės ir UAB „Virkida“ veiksmų derinimo požymių, kurie galėtų rodyti galimą šių ūkio subjektų susitarimą, ir nutarė abiejų tiekėjų pasiūlymus atmesti.
42. Nors pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį, tačiau ieškovės ieškinį atmetė ir dėl ginčo esmės, t. y. vertino, kad ginčijamas atsakovės sprendimas teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, konstatavo, kad perkančioji organizacija netinkamai taikė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl tiekėjos pasiūlymas atmestas nepagrįstai. Šio teismo teigimu, Konkurencijos tarybos raštas nėra išvada, todėl neturi didesnės nei kiti įrodymai įrodomosios reikšmės; su šiuo raštu ieškovė nebuvo supažindinta; įtikinamų duomenų sąlyga, kaip pagrindas taikyti VPĮ 46 straipsnio nuostatas, reikalauja ne abejotinų prielaidų, nuomonių, o aiškių, konkrečių, teisingų duomenų.
43. Atsakovė kasaciniame skunde šiuo klausimu kelia teisės aiškinimo problemas dėl: pirma, sąvokos „įtikinami duomenys“ aiškinimo ir taikymo, inter alia, atsižvelgdama į Konkurencijos tarybos poziciją; antra, perkančiosios organizacijos pasiūlymo atmetimo motyvavimo išsamumo ir padarinių jo teisėtumo vertinimui. Kasacinis teismas toliau pasisako dėl pirmiau nurodytų atsakovės argumentų.
a) dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo
44. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl Konkurencijos tarybos rašto reikšmės, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, inter alia, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų, Lietuvoje laikytina nauju tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindu jį vertinant buvusios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriame buvo nustatytas tiekėjų pašalinimas dėl rimto profesinio pažeidimo, atžvilgiu (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-690/2018 26 punktą).
45. Pastarojoje nutartyje kasacinio teismo pažymėta, kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko gana griežtą pasiūlymų atmetimo dėl rimto profesinio pažeidimo – konkurencijos teisės akto pažeidimo – modelį, pagal kurį būtinas ne tik kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų nustatytas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, tačiau kartu ir šio sprendimo įsiteisėjimas, kuris pagal teismų praktiką iš dalies prilygintas teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimui; tokiu reguliavimu įtvirtintas apskųsto Konkurencijos tarybos nutarimo neigiamų padarinių viešųjų pirkimų santykiuose taikymo atidėjimas, inter alia, dėl sunkumų, galinčių iškilti, jei teismas įsiteisėjusiu sprendimu Konkurencijos tarybos nutarimą (ar atitinkamą jo dalį) panaikintų, o tiekėjo pasiūlymas jau būtų atmestas ir (ar) jam būtų uždrausta dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose.
46. Žinoma, naujasis reguliavimas nereiškia, kad anksčiau tiekėjai galėjo nebaudžiami dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose pažeisdami laisvos konkurencijos principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 68 punktas). Pažymėtina, kad tiekėjo rimto profesinio pažeidimo kaip tiekėjo pašalinimo iš konkurso procedūrų pagrindas liko ir naujos redakcijos reguliavime (VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktis). Darytina išvada, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 6 dalies 3 punkto c papunkčio nuostatos yra atskiros, jomis reguliuojamos skirtingos situacijos, todėl jų aiškinimas ir taikymas negali būti tapatus.
47. Sutiktina su atsakove, kad apeliacinės instancijos teismas pernelyg griežtai ir siaurai aiškino sąvoką „įtikinami duomenys“. Iš tiesų įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo.
48. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienintelė aplinkybė, jog Konkurencijos tarybos rašte buvo nurodyta, kad ji pateikia tik preliminarią specialistų išvadą, per se (savaime) nereiškia, kad šios specializuotos institucijos išreikšta pozicija yra teisiškai nesvarbi ir nepatenka į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo sritį. Tai, kad Konkurencijos tarybos raštas nėra įpareigojantis, jame nenustatyta privalomojo pobūdžio įpareigojimų, nekonstatuota draudžiamų ūkio subjektų suderintų veiksmų, reikšminga tik jo teisinės galios prasme. Bet kokiu atveju, jei perkančioji organizacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, gavusi jos vertinimą, ji negali jo ignoruoti (dėl to bus pasisakoma vėliau).
49. Iš tiesų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo prasme perkančiosios organizacijos nėra įpareigojamos kreiptis į Konkurencijos tarybą, juolab kad konkrečiu atveju joms gali būti akivaizdu dėl pirmiau nurodytos nuostatos taikymo. Atsižvelgtina į tai, kad Konkurencijos taryba, priimdama sprendimą, kuriuo konstatuojamas draudžiamas ūkio subjektų susitarimas (suderinti veiksmai) ir paskiriama ekonominė sankcija, atlieka įstatymuose nustatytas formalias procedūras (įrodymų vertinimą, subjektų apklausą, susirašinėjimą ir pan.). Dėl to, jei būtų reikalaujama, kad ji po kiekvieno perkančiųjų organizacijų kreipimosi atliktų tokias procedūras, viešojo pirkimo procesas būtų užvilkintas, taip pat būtų apsunkinta ir pačios institucijos veikla.
50. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad duomenys, gauti po pirminio Konkurso dalyvių vertinimo, taip pat vėliau gauta Konkurencijos tarybos pozicija kvalifikuotini kaip įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme. Kita vertus, pabrėžtina, kad vien įtikinamų duomenų turėjimas (gavimas, surinkimas) nėra pakankama sąlyga pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūrų de minimis (bent jau) neleidus jam pasiaiškinti dėl perkančiosios organizacijos turimų duomenų teisingumo ir abejonių pagrįstumo.
51. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurencijos tarybos rašte pasiūlyta vadovautis EBPO rekomendacijomis; nurodyta, kad pavyzdiniai veiksmų derinimo požymiai yra tik gairės, kurių pagrindu perkančiosioms organizacijoms gali kilti įtarimas dėl neteisėtų ūkio subjektų veiksmų; pateiktos papildomos institucijos pastabos dėl kitų galimo antikonkurencinio elgesio požymių; pažymėta, kad, vertinant situaciją, reikėtų atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, ar tokie tiekėjų veiksmai galėtų būti paaiškinami kokiomis nors objektyviomis aplinkybėmis.
52. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija iš esmės nenagrinėjo Konkurencijos tarybos rašto, taip pat galimai suderintų ieškovės ir UAB „Virkida“ veiksmų turinio. Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokole lakoniškai nurodyta, kad Komisija, susipažinusi su Konkurencijos tarybos raštu, nutarė, jog yra nemažai pasiūlymų derinimo požymių, kurie galėtų rodyti dalyvių galimą susitarimą, dėl to nutariama abiejų tiekėjų pasiūlymus atmesti.
53. Interesų konfliktų (plačiąja prasme) tyrimo kontekste kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika. Joje pažymima, kad perkančiosioms organizacijoms kyla bendroji aktyvaus veikimo pareiga užtikrinant viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus, tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais, t. y. kai procedūrų skaidrumui kyla grėsmė dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ar dėl kelių tiekėjų tarpusavio santykių; Teisingumo Teismo konstatuota, kad perkančiųjų organizacijų aktyvus vaidmuo (pareiga) užtikrinti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus kyla iš viešųjų pirkimų direktyvų esmės, o tai reiškia, jog perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 64 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
54. Kasacinio teismo pažymėta, kad, siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 49 punktą). Pažymėtina, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 42 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
55. Akivaizdu, kad neįmanoma tiksliai ir tinkamai įvertinti, ar formaliai panašiai suredaguoti ūkio subjektų pasiūlymai reiškia jų neteisėtą bendradarbiavimą, ar gali būti paaiškinami objektyviomis aplinkybėmis, jei iš jų tokių paaiškinimų prieš atmetant pasiūlymus neprašoma. Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme, sužinojusi tikslias jos pašalinimo iš Konkurso priežastis, teikė argumentus, kuriais buvo siekiama paaiškinti galimas jos ir kito dalyvio pasiūlymo panašumų (vienodos kainos, geltono fono žymėjimo ir kt.) priežastis. Vis dėlto teismai dėl šių jos argumentų nesprendė iš esmės.
56. Kita vertus, kyla pagrįstų abejonių, ar ūkio subjektai, pateikę vienodos kainos pasiūlymus, iš tiesų derino tarpusavio veiksmus, nes tokiu atveju vėliau pasiūlymą pateikęs dalyvis negautų jokios konkrečios naudos: jei konkurentas (-ai) pateiks mažesnę kainą, jie abu nelaimės Konkurso, jei didesnę – laimės greičiau tos pačios kainos pasiūlymą pateikęs dalyvis. Pažymėtina, kad jokių įprastinei verslo praktikai prieštaraujančių veiksmų (pvz., nepateikti dokumentai, neatvykta pasirašyti sutarties ir pan.) nagrinėjamoje byloje nenustatyta (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 80–87 punktus).
57. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija Konkurso procedūras vykdė nesilaikydama kruopštumo ir skaidrumo pareigų, kadangi iš esmės nesiėmė jokių papildomų tyrimo veiksmų, nesiaiškino, ar ir kaip ūkio subjektai Konkurse galimai iškraipė sąžiningą konkurenciją (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 51 punktą).
b) dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą motyvavimo išsamumo ir jo reikšmės
58. Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto tinkamas taikymas neapribotas tik įtikinamų duomenų turėjimu, bet siejamas ir su jų atskleidimu ūkio subjektams, dėl kurių sąžiningų veiksmų perkančiajai organizacijai kyla pagrįstų abejonių. Kaip nurodyta pirmiau, galimybė pašalinti ūkio subjektus dėl jų antikonkurencinių veiksmų subordinuota aktyvaus perkančiųjų organizacijų vaidmens aiškinantis dalyvių neteisėto elgesio aplinkybes. Toks tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bendravimas neišvengiamai lems ūkio subjektų informavimą apie abejones keliančius jų veiksmų aspektus.
59. Šiame kontekste, kaip kasaciniame skunde nurodo pati atsakovė, kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad Viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises; perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti; šios aplinkybės nustatomos įvertinant Viešojo pirkimo komisijos protokolo turinį ir kitus pirkimo procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą); pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti komisijos sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
60. Pažymėtina, kad nors ginčijamame sprendime perkančioji organizacija nurodė jo priėmimo teisinį pagrindą (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas), dėl kurio ieškovė galėjo iš dalies suprasti jos pasiūlymo atmetimo prielaidas, bet tokiais veiksmais atsakovė iš esmės pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą, juolab kad net atsakyme į pretenziją jokios papildomos informacijos jai taip pat nebuvo suteikta. Nesutiktina su atsakove, kad dėl tiekėjams keliamo profesionalumo reikalavimo ieškovė suprato ginčijamo sprendimo esmę. Kaip ne kartą spręsta kasacinio teismo, šis reikalavimas vienodai keliamas ir perkančiosioms organizacijoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018 45.1 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
61. Pirmiau nurodytų teisės išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad dėl ieškovės neinformavimo apie priimto sprendimo atmesti jos pasiūlymą priežastis ginčijamas atsakovės sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir neskaidrus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija nevertino Konkurencijos tarybos rašto turinio, apie jį (ar savo pačios abejones) neinformavo ieškovės ir neleido jai pasiaiškinti, konstatuoja, jog perkančioji organizacija VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą taikė formaliai, dėl akių, turėdama konkretų tikslą pašalinti ieškovę iš Konkurso, o ne išsiaiškinti galimas jos ir kitų ūkio subjektų dalyvavimo aplinkybes.
Dėl procesinės bylos baigties
62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio kaip šis ginčą dėl VPĮ 46 straipsnio nuostatų taikymo, teismo procese pirmiausia tikrinamas perkančiosios organizacijos atliktas įtikinamų duomenų pagrįstumo tyrimas, o ne iš naujo renkami duomenys apie ūkio subjektų dalyvavimo savarankiškumą. Tik teismo procese paaiškėjus konkrečioms priežastims, dėl kurių tiekėjas buvo pašalintas iš viešojo pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, teismas gali spręsti, ar tokį ginčą nagrinėti iš esmės procese, ar įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo atlikti galimo draudžiamo susitarimo tyrimą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
63. Nagrinėjamoje byloje, nepaisydamas nustatytų pažeidimų, padarytų perkančiajai organizacijai vertinant tiekėjų pasiūlymus ir teismams nagrinėjant dėl to kilusį šalių ginčą, dėl proceso koncentruotumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į tai, kad buvo sudaryta ir įvykdyta viešojo pirkimo sutartis, tad pakartotinis bylos procesas nesukeltų bylos šalims jų siekiamų teisinių padarinių, kasacinis teismas sprendžia, kad byla negrąžintina nagrinėti iš naujo vertinti, ar Konkurencijos tarybos rašte nurodyti veiksmų derinimo požymiai kvalifikuotini kaip draudžiamas susitarimas.
64. Kasacinis teismas konstatuoja, kad nors kasaciniame skunde iš dalies pagrįstai nurodomi kai kurie apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai, tačiau remiantis atsakovės argumentais nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto šio teismo sprendimo. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą pripažintas neteisėtu ir pritaikyta alternatyvi sankcija, paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui spręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
67. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, atsakovė sumokėjo 750 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, šių išlaidų atlyginimas atsakovei nepriteistinas.
68. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė turėjo 3025 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl, atmetus kasacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1425,79 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „JS Baltic“ (j. a. k. 302780922) iš BĮ Kelmės kultūros centro (j. a. k. 188209171) 1425,79 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis Eur 79 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite