Civilinė byla Nr. e3K-3-468-469/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00313-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.35; 3.1.18.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų<>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl suteikiančiųjų institucijų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ūkio subjekto, dalyvaujančio koncesijos konkurse, teises ir pareigas, susijusias su elektroninio pasiūlymo pateikimu bei jo pasirašymu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), ir suteikiančiosios institucijos sprendimus vertinant tokių pasiūlymų pateikimo ir pasirašymo trūkumus, aiškinimo bei taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo:

2.1.                      panaikinti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau kartu – ir atsakovai, suteikiančiosios institucijos) sprendimus, kuriais nuspręsta nepratęsti termino ieškovės preliminariam pasiūlymui pateikti CVP IS priemonėmis projekto „Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“ koncesijos suteikimo konkurse (toliau – ir Konkursas); laikyti ieškovės pateiktus dokumentus neatitinkančiais pasiūlymo pateikimui keliamų reikalavimų, o ieškovės popierine forma pateiktą preliminarų pasiūlymą – nepateiktu ir grąžinti ieškovei (šie sprendimai įforminti 2018 m. sausio 15 d. komisijos posėdžio protokole Nr. A16-95/18(2.8.3.95-AD5), 2018 m. sausio 18 d. komisijos posėdžio protokole Nr. A16-95/18(2.8.3.95-AD5), komisijos 2018 m. sausio 23 d. rašte Nr. A51-6666/18 (2.8.3.95-AD5);

2.2.                      panaikinti Konkurso komisijos 2018 m. vasario 9 d. raštu įformintą atsakovų sprendimą, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovės pretenzijos;

2.3.                      ieškovės popierine forma pateiktą preliminarų pasiūlymą pripažinti pateiktu tinkamai ir laiku;

2.4.                      įpareigoti atsakovus sudaryti galimybę ieškovei per papildomą protingą terminą pateikti preliminarų pasiūlymą CVP IS priemonėmis, pasirašant saugiu elektroniniu parašu, nekeičiant į CVP IS pasiūlymų pateikimo langą iki 2017 m. gruodžio 8 d. 12.00 val. įkelto preliminaraus pasiūlymo (ir jo priedų) turinio, kuris atitinka preliminaraus pasiūlymo popierinį variantą, pateiktą iki nustatyto termino;

2.5.                      įpareigoti atsakovus vertinti ieškovės preliminaraus pasiūlymo turinį.

3.       Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai įgyvendina viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“; 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo paskelbtos koncesininko atrankos Konkurso sąlygos. Jose, be kitų reikalavimų, buvo nustatyta, kad Konkurso procedūros bus vykdomos pagal Konkurso sąlygose paskelbtą tvarkaraštį, jame nustatytais etapais: dalyvių išankstinė atranka pagal pateiktas paraiškas; preliminarių pasiūlymų pateikimas ir vertinimas; išsamių pasiūlymų pateikimas ir vertinimas; derybos; galutinių pasiūlymų pateikimas ir vertinimas bei koncesijos sutarties sudarymas (Konkurso sąlygų 59 punktas).

4.       Išankstinės atrankos kriterijus atitiko ieškovė ir AB „Axis Industries“, jos buvo pakviestos dalyvauti kitame Konkurso etape ir iki 2017 m. gruodžio 8 d. 12.00 val. pateikti preliminarius pasiūlymus. Konkurso sąlygų 10 priede buvo nustatyta, kad pasiūlymas kartu su pridedamais dokumentais teikiamas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis neredaguojama elektronine forma (nebent Konkurso sąlygose konkretaus dokumento atveju reikalaujama kitaip). Nurodyta, kad pasiūlymo pateikimo procedūros aprašymą galima rasti adresu http://www.cvpp.lt/index.php?fileid=68&task=download&option=com_quickfaq&Itemid=71. Pasiūlymas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, juo patvirtinant visą pasiūlymą (toliau – ir ginčo Konkurso sąlyga).

5.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. 9.24–11.26 val. preliminarų pasiūlymą ir jo priedus įkėlė į CVP IS, tačiau elektroniniu parašu jo nepasirašė ir iki nustatyto termino CVP IS nepateikė. Ieškovė 2017 m. gruodžio 8 d. 12.00 val. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipėsi į Konkursą vykdančią komisiją prašydama nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, nurodė, kad sistemoje nepavyksta pateikti preliminaraus pasiūlymo. Taip pat ieškovė iki nustatyto termino pabaigos Komisijai pateikė pasiūlymą popierine forma, tačiau Komisijos 2018 m. sausio 23 d. raštu buvo informuota apie priimtą sprendimą nepratęsti termino preliminariems pasiūlymams pateikti, ieškovės popierine forma pateiktą preliminarų pasiūlymą laikyti nepateiktu ir grąžinti. Dėl šio sprendimo ieškovė pateikė pretenziją, tačiau ši buvo atmesta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

6.       Ieškinys buvo grindžiamas argumentais, kad pateikti pasiūlymų Konkurso sąlygų 10 priede nurodytu būdu – CVP IS susirašinėjimo priemonėmis – buvo techniškai neįmanoma; atsakovai, nustatydami neįgyvendinamas sąlygas, elgėsi nesąžiningai. Be to, Konkurso sąlygose buvo reikalaujama pasirašyti pasiūlymą saugiu elektroniniu parašu, tačiau nebuvo nurodyta, kad šis reikalavimas negali būti įgyvendintas pasirašant mobiliuoju parašu (juo CVP IS nėra galimybės naudotis), taigi ieškovė buvo suklaidinta dėl galimybės pasirinkti bet kokį saugų elektroninį parašą.

7.       Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, kad atsakovai pasirinko neįprastą, skelbiant Konkursą galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme neįtvirtintą pasiūlymų pateikimo būdą (CVP IS skirta viešiesiems pirkimams vykdyti). Tik 2017 m. birželio 15 d. buvo priimtas Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-440 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuriuo patvirtintoje naujoje Koncesijų įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2018 m. sausio 1 d., buvo nustatytas CVP IS naudojimas koncesijos suteikimo procese (3 straipsnio 1 dalis). Remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, naujos redakcijos Koncesijų įstatyme nurodyti veiksmai, kurie turi būti atliekami naudojant CVP IS, iki 2018 m. gruodžio 30 d. atliekami paštu. Iš sisteminės nurodytų teisės aktų analizės ieškovė padarė išvadas, kad CVP IS iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo skirta naudoti koncesijų suteikimo procese ir iki ieškinio pateikimo tam nebuvo pritaikyta; įstatymų leidėjas ne tik nedraudžia, bet imperatyviai nurodo popierinės formos dokumentų naudojimą koncesijų konkurse. Dėl to popierinės formos preliminaraus ieškovės pasiūlymo priėmimas neprieštarautų koncesijos suteikimo principams, atitiktų bendruosius teisės principus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ginčo Konkurso sąlyga (šios nutarties 4 punktas) prieštarauja koncesijų suteikimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams, pažymėjo, jog Konkurso paskelbimo dieną galiojusios redakcijos Koncesijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.947 straipsnio 2 dalyje nebuvo nustatyta reikalavimų preliminarių pasiūlymų pateikimo formai arba išimčių ar apribojimų dėl pasiūlymų formos (pvz., kad pasiūlymas turi būti pateiktas tik popierine forma ar pan.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad suteikiančiosios institucijos turėjo teisę Konkurso sąlygose nustatyti, jog preliminarūs pasiūlymai privalo būti pateikti tik elektronine forma per CVP IS. Ši forma, nors ir nebuvo nustatyta ginčui aktualios redakcijos Koncesijų įstatyme, bet jam neprieštaravo.

10.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pakeitimo įstatymu buvo patvirtintas naujos redakcijos Koncesijų įstatymas; jo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet koks suteikiančiosios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant koncesijos skelbimą, kvietimus pateikti pasiūlymą ar kitus dokumentus, ekonominės veiklos vykdytojų paraiškas, pasiūlymus, vykdomas naudojantis CVP IS priemonėmis. Taigi ginčo Konkurso sąlyga atitiko priimant teismo sprendimą galiojusiame Koncesijų įstatyme įtvirtintus koncesijų suteikimo principus ir dokumentų pateikimo formos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ginčo koncesija yra sudėtinga ir didelės apimties, pagal Konkurso sąlygas dalyviai privalo pateikti daug įvairių dokumentų, todėl reikalavimas pasiūlymus teikti tik elektronine forma buvo objektyviai būtinas, kad būtų užtikrintas Konkurso skaidrumas. Ieškovės reikalavimas priimti jos popierinės formos preliminarų pasiūlymą prieštarauja ne tik Konkurso sąlygoms, bet ir koncesijų suteikimo procedūros principams.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pakeitimo įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl pašto naudojimo, kuriomis remiasi ieškovė, įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., po preliminarių pasiūlymų pateikimo termino (2017 m. gruodžio 8 d.) pabaigos, todėl negali būti taikomos veiksmams, kurie pagal Konkurso sąlygas buvo atlikti iki įstatymo įsigaliojimo. 

12.       Teismas atmetė ieškinio argumentus dėl Konkurso sąlygose nustatytos preliminarių pasiūlymų pateikimo formos neteisėtumo ir tuo pagrindu, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka bei terminais neginčijo Konkurso sąlygų, nereiškė pretenzijos, todėl neturi teisės jų kvestionuoti, o teismas negali tokių ieškovės argumentų priimti ir jų pagrindu konstatuoti Konkurso sąlygų neteisėtumą. Ieškovė taip pat neprašė paaiškinti Konkurso sąlygų, todėl teismas preziumavo, kad ši jas suprato ir žinojo, kaip jas įgyvendinti.

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės popierine forma pateiktas preliminarus pasiūlymas neatitiko ginčo Konkurso sąlygos, tokia neatitiktis vertintina pagal Konkurso sąlygų 9 priedo 7 punkte nustatytą kriterijų (ar pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose pasiūlymui nustatytus reikalavimus). Kadangi ieškovės preliminaraus pasiūlymo tikslinimas nebuvo galimas (popierinė forma į elektroninę gali būti tik keičiama, bet ne tikslinama), tai teismas sprendė, kad Komisija privalėjo atmesti Konkurso sąlygose nustatytos formos neatitinkantį preliminarų pasiūlymą. Tokio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Komisija ieškovės popierine forma pateiktą preliminarų pasiūlymą laikė nepateiktu ir grąžino, o ne jį atmetė; šis Komisijos sprendimas atitinka Konkurso sąlygų 9 priedo nuostatas, reglamentuojančias pasiūlymų atmetimą.

14.       Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ją suklaidino Konkurso sąlygų 10 priede pateikta nuoroda į pasiūlymo pateikimo procedūros aprašymą. Teismas nustatė, kad ši nuoroda buvo neaktuali ir nebuvo skirta pasiūlymui CVP IS priemonėmis pasirašant saugiu elektroniniu parašu pateikti, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog Konkurso sąlygų 10 priede nebuvo reikalavimo pasiūlymą teikti tik pagal minėtą nuorodą, tik nurodyta, kokiu adresu galima rasti pasiūlymo pateikimo aprašymą. Kadangi suteikiančiosios institucijos neadministruoja CVP IS, tai teismas pripažino, kad jos negalėjo Konkurso sąlygose nurodyti dokumentų pateikimo CVP IS ir pasirašymo per šią sistemą taisyklių. Neveikiant Konkurso sąlygų 10 priede nurodytai nuorodai, ieškovė turėjo elgtis protingai, t. y. atsidaryti Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą interneto svetainę ir vadovautis joje pateiktomis aktualiomis dokumentų pateikimo ir pasirašymo per CVP IS nuorodomis.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovė sėkmingai pateikė paraišką ir buvo pakviesta pateikti preliminarų pasiūlymą. Kadangi paraiška turėjo būti pateikta CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, neredaguojama elektronine forma ir pasirašyta saugiu elektroniniu parašu (analogiškai kaip ir preliminarus pasiūlymas), tai aplinkybę, jog ieškovė paraišką pateikė ne per CVP IS susirašinėjimo priemones, o per CVP IS „pasiūlymų pateikimo langą (dėžutę)“ ir paraišką patvirtino elektroniniu parašu, teismas pripažino patvirtinančia, jog ieškovė gerai suprato Konkurso sąlygas, nebuvo jų suklaidinta ir žinojo, kokiomis aktualiomis nuorodomis reikia naudotis, pateikiant ir pasirašant dokumentus CVP IS.

16.       Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino, jog 2017 m. gruodžio 8 d. nebuvo jokių CVP IS sutrikimų ir klaidų, taigi nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti preliminarų pasiūlymą per šią sistemą. Ieškovė nenurodė argumentų, kad dokumentų pateikimo ir jų pasirašymo per CVP IS procedūra būtų sudėtinga, reikalautų specialaus pasirengimo, kvalifikacijos, specialistų, apmokymų, techninių priemonių ar pan. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad paraišką teikė patyręs vadovas, o preliminarų pasiūlymą – vadovas, kuris neturėjo reikiamos patirties (pasiūlymą CVP IS priemonėmis teikė pirmą kartą), sprendė, jog ieškovė preliminaraus pasiūlymo nepateikė dėl subjektyvių priežasčių – savo pačios neatidaus, nerūpestingo ir neprotingo elgesio. Anot teismo, visos dėl tokio elgesio kilusios neigiamos pasekmės tenka ieškovei.

17.       Nustatęs, kad ieškovė turėjo daugiau nei 5 mėnesius preliminariam pasiūlymui pateikti, o prašymą dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateikė 2017 m. gruodžio 8 d. 12 val., lygiai tuo pačiu laiku, kai baigėsi pasiūlymų pateikimo terminas, teismas sprendė, kad Komisija neturėjo jokių galimybių šį prašymą išnagrinėti iki pasiūlymų termino pabaigos ir spręsti dėl jo pratęsimo.

18.       Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas papildomai nustatyti protingą terminą, per kurį ji galėtų CVP IS priemonėmis pateikti preliminarų pasiūlymą, prieštarauja Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes iki Konkurso sąlygose nustatyto preliminarių pasiūlymų pateikimo termino pabaigos buvo gautas kitos Konkurso dalyvės AB „Axis Industries“ preliminarus pasiūlymas. Šis prašymas taip pat prieštarauja Konkurso sąlygų 9 priedo nuostatoms, pagal kurias ieškovės preliminarus pasiūlymas turėjo būti atmestas (šios nutarties 13 punktas).

19.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, Konkurso sąlygose nustačius konkretų pasiūlymų pateikimo būdą, dalyviai neturėjo teisės jų pateikti kitu būdu. Tai, kad Koncesijų įstatymas ar kiti paskelbiant Konkurso sąlygas galioję teisės aktai tiesiogiai neįtvirtino galimybės vykdant koncesijų suteikimo konkursus naudoti CVP IS, neteikia pagrindo daryti išvados, jog ši sistema negalėjo būti naudojama, nes jokio konkretaus būdo jie taip pat nenustatė. Priešingai, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Koncesijų įstatymas patvirtina, kad koncesijų suteikimo konkursams organizuoti ne tik bus galima, bet ir būtina pasitelkti CVP IS. Anot kolegijos, šios išvados nepaneigia ieškovės nurodyta Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata; vadovaujantis ja, vykdant konkursus pagal naująją įstatymo redakciją paštu turi būti atliekami veiksmai, kol bus įgyvendintas imperatyvus reikalavimas naudoti CVP IS. Ginčui aktualioje Koncesijų įstatymo redakcijoje tokios ar panašios nuostatos nėra.

21.       Kolegija vertino, kad Konkurso sąlygose nurodytas reikalavimas pateikti pasiūlymą CVP IS susirašinėjimo priemonėmis buvo bendrinis apibūdinimas, kuriuo apibrėžtas pasiūlymų pateikimo būdas – per CVP IS. Aplinkybę, kad ieškovė realiai žinojo tvarką, pagal kurią turi būti pateiktas preliminarus pasiūlymas, patvirtino byloje esantys įrodymai, jog 2017 m. kovo 1 d. ji tinkamai pateikė paraišką dalyvauti Konkurse, o ši privalėjo būti pateikta iš esmės analogiška tvarka. Aplinkybę, kad paraišką teikė su sistema mokantis dirbti įmonės vadovas, o pasiūlymą – kitas, sistemos nepažįstantis vadovas, kolegija pripažino ieškovės vidine problema, dėl kurios negali būti atsakingos suteikiančiosios institucijos. Be to, kolegija nustatė, kad tiek paraiška buvo pateikta, tiek preliminarus pasiūlymas į CVP IS buvo keliamas per to paties asmens paskyrą.

22.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pateiktam klaidingos ir Konkursui neaktualios nuorodos įtvirtinimo Konkurso sąlygose vertinimui (šios nutarties 14 punktas), pažymėjo, kad ji galėjo suklaidinti dalyvius. Įvertinusi, kokio masto šis suklaidinimas galėjo būti ir ką dalyvė padarė, kad ši situacija būtų išspręsta, kolegija sprendė, jog ieškovė, sukėlusi dokumentus į sistemą ir bandydama juos pateikti, pamačiusi, kad sistema reikalauja atlikti visiškai kitokius veiksmus, nei nurodyti aprašyme, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą aktyviai pasidomėti aktualiu procedūros aprašymu, o ne keletą valandų bandyti atlikti iš esmės tuos pačius neefektyvius veiksmus.

23.       Kolegija nurodė, kad suteikiančiosios institucijos nėra CVP IS valdytojos ar prižiūrėtojos ir nenustato, kokios rūšies saugus elektroninis parašas gali būti naudojamas pateikiant pasiūlymus, todėl konstatavo, kad abstraktaus reikalavimo dėl elektroninio parašo nurodymas negalėjo pažeisti ieškovės, kuri turėjo pareigą pasidomėti ne tik pasiūlymo parengimo, bet ir jo pateikimo konkrečiais reikalavimais ir subtilybėmis, teisių. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog buvo suradusi asmenį, kuris būtų pasirašęs pasiūlymą tinkamu elektroniniu parašu, bet pasiūlymo vis tiek negalėjo pateikti dėl kompiuterinės programos „Java“ netikslumų (netinkamos versijos ar pan.).

24.       Kolegija kaip svarbią vertino aplinkybę, kad ieškovė iki preliminaraus pasiūlymo pateikimo dienos neteikė jokių paklausimų dėl Konkurso sąlygų 10 priedo nuostatos, jos neginčijo, taigi praleido terminą tą padaryti. Kolegija konstatavo, kad ieškovės veiksmai (pasiūlymui pateikti pasitelktas jokios darbo su CVP IS patirties neturėjęs asmuo, didelės apimties pasiūlymas teiktas likus mažiau nei trims valandoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) neatitiko jai, kaip verslininkei, keliamų protingumo standartų. Iš bylos aplinkybių kolegija sprendė, kad būtent subjektyvios aplinkybės (nepasidomėjimas laiku CVP IS, pasiūlymo kėlimas paskutinę jo pateikimo dieną bei techninė ieškovės kompiuterių būklė), o ne objektyvūs veiksniai (suklaidinimas pateikiant netinkamas, nepakankamas ar neaiškias Konkurso sąlygas) sutrukdė ieškovei pateikti pasiūlymą per atsakovų reikalaujamą sistemą.

25.       Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad popierine forma pateikto pasiūlymo neįmanoma keisti, o elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas gali būti koreguojamas (atšaukiamas ar pan.), pažymėjo, kad elektroninėje erdvėje vykdomo Konkurso eiga yra matoma ne tik jo organizatoriams, bet ir dalyviams, kurie gali sekti kiekvieną atliekamą veiksmą, gauti išsamią informaciją apie padarytus pakeitimus, o popierinės formos pasiūlymas gali būti gan nesudėtingai pakeistas apie tai nieko neinformuojant. Aplinkybę, kad elektroniniu būdu vykdomas Konkursas yra skaidresnis bei atviresnis, kolegija pripažino visuotinai suprantama.

26.       Ieškovės argumentą, kad Koncesijų įstatyme nustatyta pareiga suteikiančiosioms institucijoms nurodyti fizinę vietą, kurioje turi būti pateikti pasiūlymai, kolegija vertino kaip nepagrįstą įstatymo interpretavimą, nes vieta nebūtinai turi būti suprantama kaip fiziškai apčiuopiama, ji gali apimti ir elektroninę erdvę.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

27.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovų Konkurso sąlygose pateikta Konkursui neaktuali nuoroda galėjo suklaidinti dalyvius, tačiau nepagrįstai sprendė, jog tai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017, darytina išvada, kad bet kokios nuostatos įtraukimas į konkurso sąlygas yra tikslingas ir tai negali nesukelti teisinių pasekmių; negaliojančio procedūros aprašymo pateikimas Konkurso sąlygose negali būti aiškinamas dalyvių nenaudai, nes būtent atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi bei apdairūs, neinformavo dalyvių apie tai, kad šie nesivadovautų pateiktu procedūros aprašymu. Jeigu Konkurso sąlygose nebūtų buvęs pateiktas pasiūlymų pateikimo procedūros aprašymas, ieškovei galbūt būtų kilęs klausimas, kaip pateikti pasiūlymą CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, ir ji būtų kreipusis dėl Konkurso sąlygų paaiškinimo arba savo iniciatyva būtų ieškojusi procedūros aprašymo. Susipažinusi su Konkurso sąlygose pateikta mokomąja medžiaga, ieškovė suprato, kad aprašyta procedūra yra elementari ir aiški, todėl jai nekilo papildomų klausimų, o aplinkybę, kad pagal pateiktą procedūros aprašymą neįmanoma pateikti pasiūlymo, ieškovė suprato tik paspaudusi mygtuką „pateikti pasiūlymą“.

27.2.                      CVP IS yra skirta viešiesiems pirkimams, jos naudojimosi tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba, CVP IS naudojimo tvarkos aprašymuose vartojami išskirtinai su viešaisiais pirkimais susiję terminai ir sąvokos, todėl jų savaime pagal analogiją taikyti koncesijoms beveik neįmanoma ir joks protingas asmuo nesugalvotų to daryti savo iniciatyva. Ieškovė suprato, kad Konkurso sąlygose esanti nuoroda dėl preliminaraus pasiūlymo pateikimo procedūros aprašymo yra skirta ginčo Konkursui, ir neturėjo pagrindo ieškoti kito procedūrų, kurios taikomos viešiesiems pirkimams, aprašymo. Teismų išvada, kad ieškovė, sukėlusi dokumentus į CVP IS ir bandydama juos pateikti, pamačiusi, kad sistema reikalauja atlikti visiškai kitokius veiksmus, nei nurodyti aprašyme, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą aktyviai pasidomėti aktualiu procedūros aprašymu, neatitinka viešiesiems konkursams taikytinų principų bei sąžiningumo imperatyvo, padaryta ignoruojant klaidinančias Konkurso sąlygas, jų aiškinimo riziką perkeliant ieškovei.

27.3.                      Konkurso sąlygų reikalavimą pasiūlymą pateikti tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, kuriomis to padaryti neįmanoma, teismai nepagrįstai vertino kaip bendrinį apibūdinimą, kad pasiūlymas turi būti pateiktas per CVP IS, taikė dvejopus standartus. Formaliai ir pažodžiui taikant sąlygą „CVP IS susirašinėjimo priemonėmis“, kuri yra neįgyvendinama, tektų prieiti prie išvados, kad ir kita Konkurso dalyvė (kurios preliminarus pasiūlymas buvo priimtas) jos neatitiko. Jei sąlygų kūrėjai būtų siekę pateikti bendrinį apibūdinimą, būtų nurodę formuluotę CVP IS; CVP IS susirašinėjimo priemonės yra kur kas siauresnio pobūdžio priemonė; plečiamasis šios formuluotės aiškinimas neatitinka skaidrumo principo.

27.4.                      Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo pareigą pasidomėti ne tik pasiūlymo parengimo, bet ir jo pateikimo ypatumais, tinkamu elektroniniu parašu; tą konstatuodami, vadovavosi tam tikram subjektų ratui (nuolatiniams viešųjų pirkimų dalyviams) iš patirties gerai žinomomis procedūromis. Iš Konkurso sąlygų reikalavimo pasiūlymą pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, nesant nuorodos į aktualų ir tinkamą pasiūlymo pateikimo procedūros aprašymą, ieškovė negalėjo suprasti, kad negalės naudoti mobiliojo elektroninio parašo, o privalo iš anksto įsigyti elektroninį parašą USB laikmenoje (jo išdavimas užtrunka ne mažiau kaip 7 dienas); tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių ieškovei nepavyko pateikti pasiūlymo CVP IS. Konkurso sąlyga dėl elektroninio parašo negali būti aiškinama per siaurai, nukrypstant nuo lingvistinės jos reikšmės; dalyvio nenaudai negalima taikyti iš anksto neišviešintų reikalavimų, net ir tam tikram subjektų ratui visuotinai žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo.

27.5.                      Suteikiančiųjų institucijų parinktas pasiūlymų pateikimo per CVP IS būdas nėra įprastas, visuotinai priimtinas ir plačiai naudojamas komunikavimo būdas; ši sistema pritaikyta būtent viešiesiems pirkimams ir skirta jiems naudoti. Atsakovams taikomas viešosios teisės principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl, įstatyme nesant aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl CVP IS naudojimo koncesijų suteikimo konkurse, atsakovai nėra ir negali būti visiškai laisvi pasirinkti bet kokią specifinę sistemą, naudojamą kitose srityse; toks jų veikimas laikytinas neteisėtu, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).

27.6.                      Pagal Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį suteikiančioji institucija konkurso sąlygose turi nurodyti vietą ir laiką, kur ir kada konkurso dalyviai turi pateikti savo pasiūlymus. Ieškovės įsitikinimu, „vieta“ arba „kur“ yra suprantama kaip fizinė vieta; virtualūs elektroninių paslaugų portalai ar informacinės sistemos neturi fizinės formos, todėl negali būti laikomi vieta, kur galėtų būti pateikiami dokumentai. Dėl to darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė popierinę pasiūlymo dėl koncesijos pateikimo formą.

27.7.                      Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos patvirtina, kad nei pasiūlymų pateikimo termino dieną, nei kasacinio skundo pateikimo dieną CVP IS nebuvo pritaikyta ir nebuvo skirta koncesijoms; Koncesijų įstatymas tiesiogiai nustatė popierinę pasiūlymų pateikimo formą. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi Koncesijų įstatymo redakcija ne tik nereglamentavo CVP IS naudojimo koncesijų konkursuose, bet ir nenustatė šią sistemą tvarkančio subjekto – Viešųjų pirkimų tarnybos – funkcijų vykdant koncesijų suteikimo konkursus; naujoje Koncesijų įstatymo redakcijoje reglamentuotas tiek Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmuo, tiek ir CVP IS naudojimas koncesijų suteikimo procese. Pagal Pakeitimo įstatymą veiksmai, kurie turi būti atliekami naudojant CVP IS, iki 2018 m. gruodžio 30 d. atliekami paštu (2 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismo išvada, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo galima naudoti CVP IS, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. tos pačios sistemos naudoti jau negalima (vietoj to turi būti naudojamas paštas), neatitinka elementarios logikos, teisingumo, protingumo principų. Konkurso sąlygose ir įstatyme nesant draudimo pateikti popierinį preliminaraus pasiūlymo variantą, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybių visumą, nėra pagrindo nepriimti popierinio ieškovės preliminaraus pasiūlymo bei vertinti jo turinio.

27.8.                      Teismai pažeidė skaidrumo principą, nes dėl sąlygose pateiktų realiai neįgyvendinamų pasiūlymų pateikimo procedūrų viena iš dviejų Konkurso dalyvių buvo eliminuota iš Konkurso, net neįvertinus jos pateikto pasiūlymo turinio, o kita dalyvė buvo palikta Konkurse tik dėl to, kad pasiūlymą pateikė pagal jai įprastas viešųjų pirkimų procedūras. Formaliais pagrindais suvaržius dalyvių konkurenciją, buvo apribota suteikiančiųjų institucijų galimybė pasirinkti geriausią pasiūlymą, racionaliai panaudoti lėšas; Konkurse likus vieninteliam dalyviui, konkurencija tolesniuose jo etapuose išnyktų. Nagrinėjamu atveju taikytinas turiningojo pasiūlymo vertinimo principas, kuris, atsižvelgiant į koncesijos tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (tiek iš popierine forma pateikto preliminaraus pasiūlymo, tiek iš identiškų dokumentų, kurie buvo įkelti į CVP IS, yra aiškus ieškovės pateikto pasiūlymo turinys, apimtis, su pasiūlymu pateiktas sprendinys ir t. t.). Byloje taip pat taikytini bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, pagal kuriuos būtina įvertinti dalyvio veiksmus tikslui pasiekti, ar dalyvis aiškiai išreiškė savo valią dėl konkretaus preliminaraus pasiūlymo turinio, o ne aklai remtis formaliais, aiškiai neapibrėžtais, klaidinančiais kriterijais.

28.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                      Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad Konkurso sąlygos neaiškios, klaidinančios. Tačiau ieškovė neteikė prašymų paaiškinti Konkurso sąlygas, neginčijo jose nustatyto pasiūlymų pateikimo būdo, nekėlė CVP IS naudojimo koncesininko atrankos konkurse teisėtumo, nuostatos dėl elektroninio parašo tinkamumo klausimų, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011), byloje negalima kvestionuoti Konkurso sąlygų teisėtumo.

28.2.                      Konkurso sąlygose pateiktas neaktualus pasiūlymo pateikimo procedūros aprašymas nebuvo priežastis, dėl kurios ieškovė susidūrė su sunkumais pateikdama pasiūlymą, todėl tai negali būti pagrindas naikinti teismų procesinius sprendimus. CVP IS pasiūlymo pateikimo lange yra parengta informacija tiekėjui „Detali instrukcija“, kurioje nurodytos rekomendacijos dėl pasiūlymo pateikimo saugiu elektroniniu parašu, visa aktuali mokomoji medžiaga taip pat yra Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje. Taigi ieškovė negalėjo būti suklaidinta, nes visa informacija, kaip naudotis CVP IS, yra viešai ir lengvai prieinama. Be to, ieškovės teiginius paneigia faktas, kad ji pagal analogiškus Konkurso sąlygų reikalavimus sėkmingai per CVP IS „pasiūlymų pateikimo langą (dėžutę)“, o ne CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, pateikė paraišką ir buvo pakviesta pateikti preliminarų pasiūlymą. Kitai Konkurso dalyvei, kuri vadovavosi tomis pačiomis Konkurso sąlygomis, nekilo jokių sunkumų pateikti pasiūlymą.

28.3.                      Ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad Konkurso sąlygose pateikta nuoroda į medžiagą, skirtą būtent koncesijų konkursams, – joje vartojamos viešųjų pirkimų reguliavimui būdingos sąvokos, be to, viešieji pirkimai ir koncesijos yra panašūs, pasiūlymo pateikimo procedūra techniškai yra analogiška.

28.4.                      Suteikiančiosios institucijos neadministruoja CVP IS, nekuria dokumentų pateikimo ir pasirašymo per šią sistemą taisyklių. Ieškovė, pastebėjusi, kad Konkurso sąlygose pateikta nuoroda neveikia ar yra neaktuali, turėjo elgtis protingai, t. y. atsidaryti Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą interneto svetainę ir vadovautis joje pateiktomis aktualiomis dokumentų pateikimo ir pasirašymo per CVP IS nuorodomis.

28.5.                      Ieškovės veiksmai, kuriais ji, dalyvaudama itin didelės vertės valstybinės reikšmės Konkurse ir pasiūlymui pateikti pasitelkdama darbo su CVP IS patirties neturėjusį asmenį, savo didelės apimties pasiūlymą teikė likus mažiau nei trims valandoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, laikytini neatitinkančiais jai (verslininkei) keliamų protingumo standartų. Šios subjektyvios aplinkybės, o ne objektyvūs veiksniai sutrukdė ieškovei pateikti pasiūlymą per CVP IS. Ieškovė neišsiaiškino, kokiais elektroniniais parašais galima pasirašyti per CVP IS, nepatikrino, ar kompiuterinėje įrangoje instaliuota su CVP IS suderinta „Java“ versija, todėl jai kyla atsakomybė dėl to, kad pasiūlymas negalėjo būti pateiktas.

28.6.                      Nei teismas, nei atsakovai neaiškino Konkurso sąlygų per plačiai; tą daro ieškovė, siekdama, kad netinkama forma pateiktas pasiūlymas būtų pripažintas tinkamu. Konkurso sąlygose nurodytas reikalavimas pasiūlymą pateikti CVP IS susirašinėjimo priemonėmis vertintinas kaip bendrinis apibūdinimas, apibrėžiantis pasiūlymų pateikimo būdą – per CVP IS; sąvoka „CVP IS susirašinėjimo priemonės“ nukreipia dalyvius į CVP IS, kurioje pateikta visa aktuali ir naujausia informacija, kaip teisingai įkelti pasiūlymą. Ieškovei nepavyko pateikti savo pasiūlymo ne dėl to, kad Konkurso sąlygose buvo pavartota sąvoka „CVP IS susirašinėjimo priemonės“, o dėl kitų subjektyvių priežasčių (šios nutarties 28.5 punktas).

28.7.                      Suteikiančiosios institucijos nėra atsakingos už CVP IS veikimą, nežino ir negali žinoti, kokius elektroninius parašus naudoja dalyviai, taip pat nežino ir nėra atsakingos už tai, kokiais elektroniniais parašais ir kada yra galimybė pasirašyti CVP IS. Ieškovė turėjo pati rūpintis savo įrangos tinkamumu ir iš anksto pasidomėti, ar turima kompiuterinė įranga, elektroninis parašas yra suderinami su CVP IS. Informacija apie tai, kokį parašą reikia naudoti teikiant pasiūlymą per CVP IS, yra viešai skelbiama. 

28.8.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas dėl CVP IS naudojimo pasiūlymams pateikti teisėtumo (šios nutarties 20 punktas). Pasiūlymų teikimas per CVP IS yra įprasta praktika visuose viešuosiuose konkursuose, įskaitant ir koncesijas. Teigdama, kad Koncesijų įstatyme nustatyta pareiga suteikiančiosioms institucijoms nurodyti fizinę vietą, kurioje turi būti pateikti pasiūlymai, ieškovė netinkamai aiškina įstatymo nuostatas. Naujos redakcijos Koncesijų įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad bet koks suteikiančiosios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo bendravimas ir keitimasis informacija vykdomas naudojantis CVP IS. Aplinkybė, kad elektroniniu būdu vykdomas konkursas yra skaidresnis bei atviresnis, laikytina visuotinai suprantama. Dėl to teismai pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad Konkurso sąlygų reikalavimas pasiūlymus pateikti tik elektronine forma per CVP IS prieštarauja koncesijų tvarką reglamentuojantiems teisės aktams.

28.9.                      Nei Koncesijų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), galioję paskelbiant Konkursą, nedraudė naudoti CVP IS vykdant koncesininko atrankos procedūras (nenustatė nė vieno privalomo būdo, kaip turėtų būti teikiami pasiūlymai). Tokios išvados nepaneigia kasacinio skundo argumentai (šios nutarties 28.7 punktas) – Konkursas buvo paskelbtas dar iki ieškovės nurodyto naujos redakcijos Koncesijų įstatymo įsigaliojimo, pagal įstatymo redakciją, kurioje nebuvo reglamentuota, kokį būdą suteikiančioji institucija turi naudoti bendravimui su dalyviais ir pasiūlymų pateikimui (nenustatytas vien popierinės formos reikalavimas ar CVP IS naudojimo ribojimas). Pakeitimo įstatymo nuostatos dėl pašto naudojimo netaikytinos Konkurso procedūroms, nes jos galioja tik nuo šio įstatymo priėmimo.

28.10.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nei Konkurso sąlygose, nei įstatyme nebuvo aiškiai išreikšto draudimo pateikti pasiūlymą kita forma nei CVP IS susirašinėjimo priemonėmis – Konkurso sąlygų 53 punkte ir 10 priede buvo aiškiai nurodyta, kad pasiūlymas kartu su pridedamais dokumentais turi būti pateiktas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. Taigi Konkurso sąlygose buvo aiškiai išreikšta suteikiančiųjų institucijų valia Konkursą vykdyti per CVP IS bei dalyvių pareiga pasiūlymus teikti per CVP IS, o ne kitokiomis priemonėmis.

28.11.                      Vykdant Konkurso procedūras skaidrumo principas nebuvo pažeistas – Konkurso sąlygos buvo aiškiai suformuluotos, tinkamai išviešintos, žinomos dalyviams ir aiškios, dėl jų nekilo jokių papildomų klausimų; Konkurso sąlygų reikalavimai buvo taikomi vienodai visiems dalyviams. Ginčijamas pasiūlymų pateikimo būdas buvo pasirinktas ne atsitiktinai, o tam, kad būtų įgyvendinti dalyvių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos, skaidrumo, teisėtų lūkesčių, nuoseklumo principai. Leidžiant pasirinkti pasiūlymo formą ar ją keisti, būtų pažeistas skaidrumo principas.

28.12.                      Kadangi ieškovė elektroniniu parašu nepasirašė savo preliminaraus pasiūlymo, šis nebuvo pateiktas ir atsakovai neturėjo galimybės matyti dokumentų turinio bei juos vertinti, o popierinė pasiūlymo forma neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų. Ieškovės nurodomas turiningojo vertinimo (turinio viršenybės prieš formą) principas neleidžia suteikiančiosioms institucijoms skirtingiems dalyviams skirtingai taikyti Konkurso sąlygų reikalavimus, nesilaikyti Konkurso sąlygų; taip nutiktų, jeigu atsakovai priimtų Konkurso sąlygų reikalavimų nesilaikiusių dalyvių pasiūlymus, nors kitiems dalyviams šie reikalavimai buvo taikomi. Tai prieštarautų ir ieškovės nurodytiems bendriesiems teisės principams.

29.       Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.                      Teismai vertino kasaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes, kad Konkurso sąlygose nurodyta pasiūlymų pateikimo procedūra buvo klaidinanti ir realiai neįgyvendinama (atsižvelgė į suklaidinimo mastą ir į tai, ką dalyvis padarė, kad jo išvengtų), konstatavo, jog galimas suklaidinimas buvo neesminis – ieškovė, savo srities profesionalė, bando įrodyti, kad nežinojo, kaip reikėjo pateikti preliminarų pasiūlymą, tačiau šiuos jos argumentus paneigia aplinkybė, kad kvalifikacinio etapo metu ji pateikė dokumentus ir atliko visus reikiamus veiksmus, kurie buvo analogiški kaip ir preliminarių pasiūlymų pateikimo etape (ieškovė turėjo reikiamos patirties), o aktuali informacija apie pasiūlymų pateikimą buvo vieša ir lengvai pasiekiama. Ieškovė nepateikė pasiūlymo dėl savo kaltų veiksmų (neveikimo) – tinkamos rūšies elektroninio parašo ir reikiamos kompetencijos žmogiškųjų išteklių neturėjimo, netinkamo kompiuterinės įrangos paruošimo.

29.2.                      Mokomoji medžiaga, kaip pateikti pasiūlymą CVP IS, kurią ginčija ieškovė, nėra Konkurso sąlygų dalis; nuoroda į mokomąją medžiagą pateikta kaip metodinė rekomendacija, tai nebuvo imperatyvi Konkurso sąlygų nuostata. Ieškovė neteikė pretenzijų dėl šios Konkurso sąlygos ir neprašė jos paaiškinti; Konkurso sąlygos dėl preliminaraus pasiūlymo pateikimo buvo konkrečios ir aiškios.

29.3.                      Ieškovė nurodė, kad teismai tariamai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017, tačiau skunde netiksliai cituoja nurodytoje nutartyje pateiktą taisyklę, pagal kurią viešą konkursą vykdantis asmuo atsako už paskelbiant apie konkursą nurodytų tam tikrų sąlygų, susijusių su konkurso dalyku, tikrumą. Ginčo reikalavimas nesusijęs su Konkurso dalyku (tai nuoroda į rekomendacinio pobūdžio metodinį procedūros aprašymą), todėl pripažintina, kad teismai nenukrypo nuo ieškovės nurodytos kasacinio teismo praktikos. Be to, nurodytoje nutartyje nagrinėjami ne koncesijos ir ne viešojo pirkimo procese susiklostę teisiniai santykiai, todėl situacija nėra analogiška šioje byloje kilusiam ginčui.

29.4.                      Šios nutarties 27.2 punkte nurodytus kasacinio skundo argumentus paneigia teismų nustatytos aplinkybės, kad kita Konkurso dalyvė sugebėjo naudojimosi CVP IS procedūrų aprašymuose vartojamą terminą „tiekėjas“ prilyginti terminui „dalyvis“, o pati ieškovė CVP IS pateikė dokumentus kvalifikacinei atrankai, susirašinėjo su atsakovais naudodamasi CVP IS. Be to, paskelbiant Konkursą galiojusios redakcijos Koncesijų įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje buvo imperatyviai nurodyta, kad, suteikiant viešąją darbų koncesiją, suteikiančioji institucija privalo organizuoti konkursą ir apie jį skelbti CVP IS, o tai įrodo, kad CVP IS galėjo būti naudojama koncesijos suteikimo procedūroje.

29.5.                      CVP IS atsivėrusiame darbalaukyje nėra skilčių pavadinimais „susirašinėjimo priemonės“ ar „pasiūlymų pateikimo dėžutė“ (yra skiltys „Mano pasiūlymas“ ir „Susirašinėjimas“). Dėl to kyla klausimas, kodėl teisingu reikėtų laikyti būtent ieškovės aiškinimą, kad CVP IS susirašinėjimo priemonės apima tik susirašinėjimą tarp Konkursą organizuojančių ir jame dalyvaujančių subjektų, o ne visas CVP IS priemones, kuriomis naudodamiesi konkurso dalyviai gali pateikti savo paklausimus, prašymus, pranešimus, paraiškas, pasiūlymus ar kitus su konkurso vykdymu susijusius dokumentus. Atskiruose Konkurso sąlygų punktuose vartojami skirtingi terminai – CVP IS, CVP IS priemonės, CVP IS susirašinėjimo priemonės, tačiau jų reikšmė ta pati – CVP IS sukurti įrankiai, skirti tarpusavyje bendrauti ir keistis informacija. Teismai pagrįstai vertino termino CVP IS susirašinėjimo priemonės turinį (šios nutarties 21 punktas). Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas taikė dvejopus standartus, tikslingai atsirinko ir taikė ieškovei nepalankius vertinimo kriterijus; laikantis ieškovės pozicijos, reikėtų spręsti, kad kvalifikacinės atrankos etape Konkurso sąlygų neatitiko nė vienas dalyvis (taip pat ir ieškovė), nes dokumentus pateikė ne per skiltį „Susirašinėjimas“, o per skiltį „Mano pasiūlymas“.

29.6.                      Suteikiančiosios institucijos neturi teisės nustatyti reikalavimų CVP IS naudojamam saugiam elektroniniam parašui, tokie reikalavimai negalėjo būti traukiami ir į Konkurso sąlygas (aplinkybė, kad suteikiančiosios institucijos parinko pasiūlymų pateikimo būdą per CVP IS, nereiškia, jog jos perėmė ir šios sistemos administratoriaus funkcijas). Priešingu atveju galėtų susiklostyti situacija, kai, CVP IS administratoriui Konkurso vykdymo laikotarpiu pakeitus naudojimosi CVP IS taisykles bei suteikus galimybę sistemoje naudoti ir mobilųjį elektroninį parašą, būtų reiškiama pretenzija, kad Konkurso sąlygos nepagrįstai apribojo dalyvių galimybes dalyvauti Konkurse. CVP IS veikiančio elektroninio parašo rūšis buvo paaiškėjusi iki preliminarių pasiūlymų pateikimo etapo – kvalifikacinės atrankos etape buvo nustatytas analogiškas reikalavimas, o šį ieškovė sėkmingai įvykdė.

29.7.                      Teisės aktai nedraudė atsakovams Konkurso sąlygose nustatyti reikalavimo dokumentus teikti per CVP IS. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė iki preliminaraus pasiūlymo pateikimo dienos neginčijo Konkurso sąlygų 10 priedo nuostatos, todėl vėlesnėse procedūrose neteko šios teisės. Ieškovė netinkamai aiškina Koncesijų įstatymo nuostatas (šios nutarties 27.7 punktas); jame imperatyviai nurodyta darbų koncesijai naudoti CVP IS. Be to, ieškovės pozicija nenuosekli – kvalifikacinės atrankos etape vienam iš dalyvių iki nustatyto termino pabaigos nepateikus dokumentų savo kvalifikacijai patvirtinti ir prašant pratęsti paraiškų pateikimo terminą bei sudaryti galimybę pateikti dokumentus popierine forma, ieškovė reikalavo pateikto prašymo netenkinti, kad nebūtų pažeistas dalyvių lygiateisiškumo principas.

29.8.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nei Konkurso sąlygose, nei įstatymuose nėra draudimo pasiūlymą pateikti popierine forma, nes Konkurso sąlygų 10 priede aiškiai ir imperatyviai nurodyta, jog pasiūlymas kartu su pridedamais dokumentais teikiamas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. Sąlygų, kad pasiūlymus galima teikti ir popierine forma, nebuvo nustatyta, todėl tokio ieškovės pasiūlymo priėmimas neatitiktų Konkurso sąlygų reikalavimų, pažeistų skaidrumo principą. Be to, popierine forma pateiktas ieškovės pasiūlymas nebuvo atplėštas ir vertintas, o į CVP IS įkelti dokumentai apskritai nebuvo pateikti, todėl niekas kitas, be ieškovės, negalėtų patvirtinti, ar šie dokumentai yra identiški, ar skiriasi.

29.9.                      Teismai visapusiškai ir objektyviai įvertino visus pateiktus įrodymus, bylos aplinkybes vertino ne tik taikydami turinio viršenybės prieš formą principą, bet ir atsižvelgdami į Konkurso dalyvių lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, padarė pagrįstą išvadą, kad, suteikus nepagrįstą prioritetą vienam principui, būtų pažeisti kiti trys.

29.10.                      Priešingai nei nurodo ieškovė (šios nutarties 27.8 punktas), konkurencija buvo užtikrinta, nes preliminarų pasiūlymą pateikusi Konkurso dalyvė nežinojo, kad konkurentei to padaryti nepavyks. Pagal Konkurso sąlygų 96 punktą išsamiame pasiūlyme siūlomos sąlygos negali būti blogesnės nei pasiūlytos preliminariame pasiūlyme, todėl preliminarų pasiūlymą konkurencijos sąlygomis pateikęs dalyvis šio pasiūlymo bloginti negalės. Be to, į derybas galėtų būti kviečiamas tik vienas dalyvis (Konkurso sąlygų 106 punktas), todėl bet kokiu atveju tolesnėse Konkurso procedūrose dalyvautų tik vienas dalyvis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pagrindinių šalių ginčo aplinkybių

 

30.       Nors kasaciniame procese bylos faktai iš naujo nenustatomi, o apskųsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai patikrinami tik teisės taikymo aspektu, tačiau, atsižvelgiant į šalių nesutarimą ir ieškovės keliamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, tikslinga atskirai pristatyti kai kurias reikšmingas ginčo aplinkybes:

30.1. Konkursas paskelbtas 2016 m. rugsėjo 7 d.;

30.2. pagal Konkurso sąlygas Konkurso procedūras buvo numatyta, inter alia (be kita ko), vykdyti tokiais etapais: dalyvių išankstinė atranka pagal pateiktas paraiškas; preliminarių pasiūlymų pateikimas bei vertinimas; išsamių pasiūlymų pateikimas bei vertinimas; derybos; galutinių pasiūlymų pateikimas bei vertinimas ir koncesijos sutarties sudarymas;

30.3. šalių ginčas kilo preliminarių pasiūlymų pateikimo stadijoje. Iš visų ūkio subjektų, pareiškusių suinteresuotumą dalyvauti Konkurse, nustatytus išankstinės atrankos kriterijus atitiko AB „Axis Industries“ ir ieškovė UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“;

30.4. Konkurso komisija, atsižvelgdama į procedūrų eigą, pirmiau nurodytus ūkio subjektus pakvietė iki 2017 m. gruodžio 8 d. 12.00 val. pateikti preliminarius pasiūlymus;

30.5. ginčo Konkurso sąlygoje (šios nutarties 4 punktas), inter alia, nustatyta, kad pasiūlymas kartu su pridedamais dokumentais teikiamas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ir turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu;

30.6. ieškovė preliminarų pasiūlymą ir jo priedus į CVP IS įkėlė 2017 m. gruodžio 8 d. iki 12.00 val., tačiau elektroniniu parašu jo nepasirašė, todėl Konkurso komisija ieškovės pasiūlymo negali iki šiol matyti CVP IS, nors bet kokiu atveju ieškovės veiksmai, jų atlikimo momentas CVP IS užfiksuoti ir gali būti atsekami;

30.7. Viešųjų pirkimų tarnybos, į kurią 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi Konkurso komisija, duomenimis, ieškovės preliminaraus pasiūlymo pateikimo metu (2017 m. gruodžio 8 d.) CVP IS veikė be sutrikimų;

30.8. šalys iš esmės sutaria dėl dviejų techninio pobūdžio priežasčių – mobiliojo elektroninio parašo naudojimo ir preliminaraus pasiūlymo įkėlimo į netinkamą CVP IS skiltį – egzistavimo, dėl kurių ieškovė iš pradžių objektyviai negalėjo pateikti pasiūlymo. Vis dėlto net ir panaikinusi šiuos techninius trukdžius, ieškovė elektroniniu parašu negalėjo pasirašyti savo pasiūlymo. Nors bendrai sutariama, kad labiausia tikėtina techninė kliūtis, dėl kurios ieškovė galiausiai negalėjo pasirašyti pasiūlymo, buvo ieškovės kompiuteryje įdiegtos programos „Java“ nesuderinamumas su CVP IS pritaikoma jos versija, tačiau byloje ši aplinkybė nebuvo tiksliai teismų nustatyta;

30.9. ieškovė, susidūrusi su techninėmis kliūtimis ir negalėdama pasirašyti pasiūlymo, ėmėsi aktyvių veiksmų: a) keliolika kartų pakartotinai prisijungė prie CVP IS; b) susirado asmenį, turintį tinkamą elektroninį parašą; c) skambino į Viešųjų pirkimų tarnybą konsultuotis; d) 2017 m. gruodžio 8 d. 12.00 val. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipėsi į Konkurso komisiją su prašymu nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, nurodydama, kad sistemoje nepavyksta pateikti pasiūlymo;

30.10. nesėkmingai spręsdama preliminaraus pasiūlymo pasirašymo ir pateikimo CVP IS technines problemas, ieškovė tuo pačiu metu Konkurso komisijai pristatė savo preliminaraus pasiūlymo popierinę versiją iki Konkurso sąlygose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino (iki 2017 m. gruodžio 8 d. 12.00 val.);

30.11. Konkurso komisija iki ginčijamo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo (kuris buvo patikslintas sausio 18 d., ieškovei apie jį pranešta sausio 23 d.) priėmimo susirašinėjo su ieškove, taip pat su kompetentingomis institucijomis (VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra ir Viešųjų pirkimų tarnyba);

30.12. ginčijamame suteikiančiųjų institucijų sprendime, kuriuo nuspręsta, pirma, laikyti ieškovės pateiktus dokumentus neatitinkančiais Konkurso sąlygose nustatytų pasiūlymo pateikimo reikalavimų, antra, nepratęsti termino preliminariems pasiūlymams pateikti, trečia, preliminaraus pasiūlymo popierinę versiją laikyti nepateikta ir ieškovei grąžinti neatplėštą, nurodyta, kad jis (sprendimas) priimtas atsižvelgiant į Konkurso sąlygas, teisinį reguliavimą bei kompetentingų institucijų poziciją.

31.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl: a) šalių ginčui taikytinos teisės; b) šalių ginčo apimties; c) atsakovų sprendimų nepriimti ieškovės pasiūlymo ir nepratęsti termino preliminariems pasiūlymams pateikti teisėtumo; d) ginčijamų suteikiančiųjų institucijų veiksmų padarinių ieškovės teisių gynybai.

 

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės

 

32.       Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamus teisinius santykius ir Konkurso paskelbimo datą (šios nutarties 3, 30.1 punktai), pažymėtina, kad šalių ginčui spręsti pirmiausia taikytinos Koncesijų įstatymo nuostatos, galiojusios nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2018 m. sausio 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2397 redakcija).

33.       Koncesijų įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatyta koncesijos Lietuvos Respublikoje samprata, koncesijos sutarties dalykas, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarka, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimai, teisės ir pareigos, koncesijos sutarčių turinys, taip pat nustatyti su tuo susiję santykiai tiek, kiek to nereglamentuoja kiti koncesijas reglamentuojantys įstatymai; šiuo įstatymu viešosios darbų koncesijos reglamentavimas suderinamas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais įstatymo priede.

34.       Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad koncesijos suteikiamos šio įstatymo, CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; 21 straipsnyje nustatyta, kad sudarydama koncesijos sutartį, suteikiančioji institucija veikia remdamasi šiuo įstatymu, CK ir kitais įstatymais.

35.       Kasacinio teismo dėl koncesijoms taikytino teisinio reguliavimo pažymėta, kad:

35.1. viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimu siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti; šie tikslai taip pat būdingi koncesijų teisinių santykių reguliavimui;

35.2. nors viešieji pirkimai ir koncesijos reglamentuojamos atskirų specifinių įstatymų, bet savo esme tai panašūs teisiniai santykiai, turintys panašius teisinio reguliavimo tikslus (ekonominis visuomenės suinteresuotumas tam tikrais gėriais, kurių poreikis patenkinamas šiomis viešojo konkurso rūšimis, dalyvių sąžiningos konkurencijos skatinimas ir užtikrinimas, konkursą rengiančių institucijų atstovų korupcijos prevencija ir pan.), paprastai tą patį konkursą inicijuojantį subjektą; šie santykiai neišvengiamai abu turi viešojo intereso pobūdį;

35.3. vidaus rinkos laisvės, bendrieji teisės principai, tiekėjų laisvos konkurencijos skatinimas suartina viešųjų pirkimų ir koncesijų teisinius santykius jų teisėtumo tikrinimo prasme; dėl to nagrinėjant ginčus, susijusius su koncesijos konkursu, suteikiančiosios institucijos veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į dalyvių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo, abipusio pripažinimo principus (žr. taip pat Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl koncesijų Europos Bendrijos teisėje; OL, C 2000, 121/02), kurių turinys dėl teisinių santykių reikšmės visuomenei ir panašaus pobūdžio (bet nepaneigiant ir šių santykių skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų;

35.4. atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų pirkimų principų taikymas pagal analogiją, bendrieji viešumo, objektyvumo bei nešališkumo reikalavimai neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo paslaugų koncesijoms, nes tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinis įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti skirtingas šių dviejų rūšių konkursų vykdymo tvarkas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką).

36.       Pažymėtina, kad pastarojoje nutartyje vienas iš argumentų šalių ginčui taikyti viešųjų pirkimų principus buvo koncesijos konkurso sąlygų nuostatos, pagal kurias tokia pareiga buvo tiesiogiai įtvirtinta. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso sąlygų 49 punkte įtvirtinta, jog jame vadovaujamasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo, proporcingumo ir racionalaus lėšų naudojimo principais, Koncesijų įstatymu, CK, taip pat kitais su koncesijos suteikimu susijusiais teisės aktais ir Konkurso sąlygomis.

37.       Dėl darbų koncesijoms taikytino teisinio reguliavimo taip pat pažymėtina, kad iki 2014 m. vasario 26 d., kai buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (toliau – Direktyva 2014/23), joms (darbų koncesijoms) buvo taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) taisyklės; Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad viešoji darbų koncesija – tai tos pačios rūšies sutartis kaip ir viešojo darbų pirkimo sutartis, išskyrus tai, kad atlygis už atliktus darbus yra tik teisė naudotis darbo rezultatais arba tokia teisė kartu su mokėjimu.

38.       Nors darbų koncesijoms iki Direktyvos 2014/23 perkėlimo į nacionalines teisines sistemas tiesiogiai buvo taikytinos tik viešumo taisyklės (šiame kontekste plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2015), tačiau, kaip nurodyta pirmiau, jų teisėtumo vertinimui buvo aktualūs bendrieji principai, išplaukiantys iš Europos Sąjungos steigimo sutarčių, ir juos įgyvendinantys viešųjų pirkimų principai. Pirmiau nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2015 kasacinio teismo konstatuota, kad koncesijų teisinių santykių specifiškumas negali būti aiškinamas taip, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika nėra visiškai aktuali, įskaitant ir dėl to, jog Europos Sąjungos lygmeniu koncesijos nereglamentuojamos (išskyrus tam tikras išimtis, taikomas darbų koncesijoms).

39.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamam ginčui spręsti taikytini bendrosios ir specialiosios koncesijos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, galiojusių Konkurso paskelbimo metu, nuostatos (Koncesijų įstatymas, CK), taip pat lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo, proporcingumo ir racionalaus lėšų naudojimo principai, kurie, be kita ko, įtvirtinti VPĮ (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1852 redakcija) ir kurių turinys plačiai išaiškintas kasacinio ir Teisingumo Teismo praktikoje, nepaneigiant koncesijų specifiškumo ir joms taikytino reguliavimo.

 

Dėl šalių ginčo nagrinėjimo apimties

 

40.       Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje atskirai pasisako dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėto šalių ginčo apimties, nes šis aspektas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingas procesinei bylos baigčiai. Pažymėtina, kad, nors ikiteisminėje ginčo stadijoje šalys dėl ginčijamo atsakovų sprendimo teikė įvairius priešpriešinius argumentus (dėl to plačiau bus pasisakoma vėliau), tačiau teismo procese iš esmės dominavo dviejų argumentų grupės: pirma, teisinio reguliavimo (Konkurso sąlygų ir Koncesijų įstatymo nuostatos) dėl galimo ieškovės suklaidinimo nurodant elektroninio pasirašymo procedūrą ir dėl galimybės apskritai koncesijoms naudoti CVP IS ir, antra, objektyvių ir subjektyvių kliūčių, dėl kurių ieškovei nepavyko pasirašyti savo preliminaraus pasiūlymo (netinkamo elektroninio parašo naudojimo, galimų CVP IS sutrikimų, žinojimo ir turėjimo žinoti, kaip veikia CVP IS, asmeninės ieškovės atsakomybės už nesėkmingą pasiūlymo pasirašymą ir pan.).

41.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pretenzijoje, be pirmiau nurodytų argumentų, kuriuos, be kita ko, Konkurso komisijai nurodė prieš priimant ginčijamus sprendimus pateiktuose paaiškinimuose, teikė argumentus ir dėl nagrinėjamos situacijos vertinimo pagal protingumo principą, be kita ko, dėl kito Konkurso dalyvio interesų, taip pat dėl trūkumo kvalifikavimo kaip formalaus, kurio taisymas nedarytų įtakos pasiūlymo turiniui ar keitimui, be to, dėl turinio viršenybės prieš formą, viešųjų pirkimų principų turinio ir reikšmės nagrinėjamam atvejui.

42.       Konkurso komisija, atsakydama į pretenziją, inter alia, nurodė, kad, priimdama ginčijamą sprendimą, įvertino panašių atvejų jurisprudenciją, pateikė kasacinio teismo praktikos dėl viešųjų pirkimų principų fragmentus, lakoniškai pažymėjo, jog ieškovės pateiktos preliminaraus pasiūlymo popierinės versijos priėmimas pažeistų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad termino pratęsimas prieštarautų Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies reguliavimui, todėl būtų atliktas be teisinio pagrindo.

43.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo kad: a) ieškovės preliminaraus pasiūlymo popierinė versija neatitiko ginčo Konkurso sąlygos; b) CK ir Koncesijų įstatymo normoms neprieštarauja suteikiančiųjų institucijų ir dalyvių bendravimas CVP IS; c) ginčo Konkurso sąlyga neprieštarauja ir šiuo metu galiojančiam reguliavimui (Pakeitimo įstatymui); d) pasiūlymų pateikimas per CVP IS objektyviai būtinas, užtikrina skaidrumą; e) ieškovė Konkurso komisijai neteikė prašymų paaiškinti Konkurso sąlygas, be to, pavėluotai jas ginčija, todėl ieškiniu negali jų kvestionuoti; f) ieškovės argumentai dėl Konkurso sąlygų, kuriose nurodyta pasiūlymų pateikimo CVP IS tvarka, klaidinančio pobūdžio nepagrįsti (suklaidinimo mastas nebuvo reikšmingas); g) suteikiančiosios institucijos neadministruoja CVP IS, neatsako už šios sistemos veiklą; h) ieškovė buvo neapdairi, nekruopšti, pavėluotai pradėjo pasiūlymo įkėlimo į CVP IS procesą, pasiūlymo nepateikimą lėmė subjektyvios, o ne objektyvios priežastys; i) pasiūlymo pateikimo metu CVP IS sutrikimų neužfiksuota; j) CVP IS nėra pernelyg sudėtinga, ja gali naudotis protingo žmogaus standartą atitinkantis asmuo; k) ieškovės reikalavimas pratęsti preliminaraus pasiūlymo pateikimo terminą prieštarauja Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 daliai ir Konkurso sąlygoms; l) preliminaraus pasiūlymo patikslinimas elektroniniu pasirašymu negalimas.

44.       Pažymėtina, kad dėl šios nutarties 41 punkte aptartų ieškovės argumentų iš esmės pasisakė tik pirmosios instancijos teismas; jis lakoniškai ir plačiau nemotyvuodamas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas suteikti papildomą terminą pasiūlymui pateikti būtų objektyviai nepagrįstas, reikštų nepagrįstos ir neteisėtos privilegijos suteikimą ieškovei bei pažeistų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

45.       Kasacinis teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo argumentų pasisakys plačiau kitoje dalyje; teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos šios nutarties 43 punkte nurodytus teismų argumentus kasacinio teismo praktikos kontekste:

45.1.                      Pirma, subjektyvių ir objektyvių ieškovės preliminaraus pasiūlymo nepasirašymo priežasčių nustatymo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo ne kartą akcentuota, ypač atsižvelgiant į priešingą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų praktiką, jog už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos; šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai; atsižvelgiant į tai, būtent perkančiosioms organizacijoms, o ne tiekėjams, kurie atskirai nepateikia klausimų dėl vėliau ginčijamų sąlygų, kyla neigiamų padarinių už netinkamai konkurso sąlygose įgyvendintą viešųjų pirkimų tikslą gauti tinkamos kokybės (plačiąja prasme) paslaugą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45.2.                      Antra, dėl Konkurso sąlygose nurodyto neaktualaus pasiūlymo pateikimo CVP IS procedūros aprašymo pažymėtina, kad jeigu asmuo savanoriškai prisiima ikisutartinę prievolę atskleisti kitai šaliai tam tikrą informaciją, kurios atskleidimas, remiantis įstatymu, nėra privalomas, tai asmuo tokią prievolę turi vykdyti tinkamai – suteikti teisingą, tikrovę atitinkančią informaciją, jog, jos pagrindu priimdama sprendimą dalyvauti konkurse ir prisiimdama visas su tuo susijusias rizikas, kita būsimo sandorio šalis tai galėtų daryti pamatuotai; toks konkurso rengėjo prievolės turinys išplaukia iš potencialių konkurso dalyvių teisinių lūkesčių dėl šios informacijos tikrumo; jeigu konkurso sąlygose pateikiama trečiųjų asmenų surinkta ar parengta informacija, sprendžiant dėl atsakomybės už jos tikrumą (teisingumą), pagal analogiją taikytinas CK 6.257 straipsnis, pagal kurį skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017 35, 36 punktus).

45.3.                      Trečia, nesutiktina su vertinimu, kad ieškovė pavėluotai ginčija Konkurso sąlygas. Pažymėtina, kad ji pretenzijoje nurodė argumentus dėl ginčo Konkurso sąlygos ir kitų nuostatų atitikties teisiniam reguliavimui, o Konkurso komisija dėl procedūrinių terminų praleidimo pretenzijos neatmetė. Pagal kasacinio teismo praktiką netinkamas (pavėluotas) ir neigiamus padarinius sukuriantis pirkimo sąlygų kvestionavimas iš esmės reiškėsi pavėluotu pretenzijos padavimu ir dėl to perkančiosios organizacijos atsisakymu ją nagrinėti arba tik ieškinyje reiškiamu reikalavimu dėl pirkimo sąlygų, praleidžiant ikiteisminę ginčų stadiją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45.4.                      Ketvirta, dėl pavėluoto Konkurso sąlygų ginčijimo taip pat pažymėtina, kad, be kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų aiškinimų, susijusių su ikiteisminės ginčo stadijos reikalavimais (pretenzijos pateikimo tvarka, terminai ir kt.), neatmetamos ir išimtinės situacijos, kai dalyvis (-iai) turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus; šios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

45.5.                      Penkta, atsižvelgiant į pretenzijos ir atsakymo į ją turinį bei apimtį, šalių teiktus argumentus procese, primintina, kad įstatymų leidėjas įteisino kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, jog tiekėjo pretenzijoje ir ieškinyje nurodomos aplinkybės turi sutapti, todėl tiekėjai ribojami pavėluotai ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus; atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) atskirai įtvirtintos nuostatos dėl ieškiniui keliamų reikalavimų ir pirmiau nurodyti ieškovo procesinio elgesio ribojimai, tai per se (savaime) nereiškia, kad atsakovėms – perkančiosioms organizacijoms procese suteikta daugiau teisių; bet kokiu atveju pasikeitusi perkančiųjų organizacijų pozicija dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo turi paaiškėti prieš šiems inicijuojant peržiūros procedūrą ir tokiu būdu, kad nebūtų pažeista pastarųjų teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018 34–36 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46.       Kasacinis teismas vertina, kad teismai, kaip nurodyta pirmiau, nors ir pasisakė dėl koncesijų teisinio reguliavimo, CVP IS veikimo techninių aplinkybių ir pan., ieškovės veiksmų pateikiant ir pasirašant pasiūlymą, tačiau iš esmės nesprendė dėl jos reikalavimo pagrįstumo (galimybės jį patenkinti). Teismai šalių ginčą sprendė daugiau retrospektyviniu (praeities), o ne perspektyviniu (ateities) aspektu, t. y. plačiai pasisakė dėl to, ar ginčo Konkurso sąlyga teisėta, įvertino ieškovės elgesį pateikiant ir pasirašant pasiūlymą, apžvelgė techninius (technologinius) ginčo aspektus, tačiau beveik nevertino, ar, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, ieškovei teisėtai galima leisti pasirašyti savo į CVP IS įkeltą pasiūlymą arba priimti popierinę jo versiją, ar tai atitiktų viešųjų pirkimų arba bendruosius teisės principus, ar pažeistų kito Konkurso dalyvio interesus ir pan. Dėl to konstatuotina, kad teismai nagrinėjamą ginčą sprendė pernelyg siaurai, inter alia, neatsižvelgdami į visus šalių teiktus argumentus. 

47.       Pažymėtina, kad tiekėjo teisė ištaisyti tam tikrus pasiūlymo trūkumus pirmiausia priklauso nuo jų pobūdžio ir reikšmės, todėl viešo konkurso sąlygų teisėtumo vertinimo, trūkumo padarymo priežasčių (objektyvios ar subjektyvios) ir panašaus pobūdžio klausimų svarba yra menkesnė. Jei būtų priešingai, panašaus pobūdžio bylose dėl ūkio subjektų pasiūlymų trūkumų teismams nereikėtų spręsti dėl atitinkamų konkurso sąlygų kvalifikavimo, jų aiškinimo ir taikymo pagal teisinį reguliavimą, vertinti, kokio pobūdžio ir reikšmės nustatyta neatitiktis iškeltiems reikalavimams, o pakaktų nustatyti šio trūkumo atsiradimo priežastis, kurios paprastai būtų subjektyvios, juolab kad ginčuose dėl pasiūlymų vertinimo iš esmės (paprastai) negalima kelti konkurso sąlygų teisėtumo klausimo.  

 

Dėl atsakovų sprendimų nepriimti ieškovės pasiūlymo ir nepratęsti pasiūlymų pateikimo CVP IS termino teisėtumo 

 

48.       Dėl pirmiau šioje kasacinio teismo nutartyje išdėstytų motyvų nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas, ar ieškovė teisėtai galėjo reikalauti iš atsakovų jai leisti pataisyti preliminaraus pasiūlymo pasirašymo ir pateikimo trūkumus. Kaip nurodyta pirmiau, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nustatytas trūkumas netaisytinas. Kasacinis teismas tokį teismų vertinimą pripažįsta netinkamai motyvuotu, prieštaraujančiu galiojančiam reguliavimui ir jį aiškinančiai jurisprudencijai.

49.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į iš dalies dviprasmiškas teismų išvadas dėl vertinimo, ar ieškovė pateikė pasiūlymą. Neginčytina, kad elektroninė preliminaraus pasiūlymo versija, įkelta į CVP IS, nebuvo tinkamai pasirašyta, o popierinio pasiūlymo pateikimo galimybė nebuvo nustatyta Konkurso sąlygose. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad ieškovė pasiūlymą de facto (faktiškai) pateikė, todėl nekvestionuotina jos valia dalyvauti tolesnėse Konkurso procedūrose (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 30 punktą), ypač pasiūlymo popierinės ir elektroninės versijų pateikimą, ieškovės bendravimą su Viešųjų pirkimų tarnyba, siekiant tinkamai pateikti elektroninę preliminaraus pasiūlymo versiją, prašymą Konkurso komisijai pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, ieškovės pastangas įvairiomis priemonėmis spręsti technines problemas, trukdančias tinkamai pateikti pasiūlymą.

50.       Konstatuotina, kad ieškovė kryptingai, bet nesėkmingai dėjo pastangas įgyvendinti savo subjektines Konkurso dalyvės teises. Nepriklausomai nuo to, kad dalis atsakomybės už preliminaraus pasiūlymo pasirašymo ir pateikimo trūkumus tenka pačiai ieškovei, bet kokiu atveju byloje nenustatyta, jog ji, atlikdama daugybę įvairiausių veiksmų techninėms problemoms išspręsti, tiesiog, piktnaudžiaudama turimomis teisėmis, imitavo dalyvavimą Konkurse. Galiausiai peržiūros procedūros inicijavimas taip pat įrodo jos suinteresuotumą dalyvauti Konkurse bei realiai varžytis dėl koncesijos sutarties sudarymo.

51.       Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta elektroninio pasiūlymo pateikimo tvarkos (formos) trūkumų, nagrinėjamoje byloje, kaip nurodyta pirmiau, spręstina, ar suteikiančiosios institucijos galėjo ir turėjo leisti ieškovei ištaisyti tokio pobūdžio pasiūlymo pateikimo ir pasirašymo trūkumą, kurį kasacinis teismas vertina kaip formalų. 

52.       Kasacinis teismas konstatuoja, kad šalių ginčui aktualiame teisiniame reguliavime, pirma, nebuvo įtvirtintos aiškios imperatyviosios normos, kurioje būtų nustatytas draudimas koncesijos konkurso dalyviui pataisyti formalų elektroninio pasiūlymo pateikimo (pasirašymo) trūkumą, antra, jame (reguliavime) tokio pobūdžio trūkumų taisymo situacijos apskritai nesureglamentuotos.

53.       Nesutiktina su atsakovų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų argumentais, kad termino į CVP IS įkeltam preliminariam pasiūlymui pasirašyti pratęsimas būtų nesuderinamas su Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi. Šioje normoje nustatyta, kad suteikiančioji institucija turi teisę pratęsti dokumentų dalyvauti konkurso dalyvių išankstinėje atrankoje, preliminarių neįpareigojančių ir (ar) išsamių įpareigojančių konkurso pasiūlymų pateikimo terminą bet kuriuo metu iki nustatyto termino pabaigos ir po nustatyto termino, gavusi kontroliuojančiosios institucijos leidimą, jeigu negauta nė vieno konkurso dalyvio pasiūlymo.

54.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisės klausimas neįeina į Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies reguliavimo sritį. Šios normos taikymo tikslas suteikti rinkos dalyviams papildomo laiko pasiūlymams pateikti, nes galbūt pradinis terminas buvo nepakankamas ar buvo kitokių kliūčių, dėl kurių konkursas nesulaukė susidomėjimo. Vis dėlto, priešingai nei nagrinėjamu atveju, pasiūlymo negavimo sąvoka daugiau reiškia pasiūlymo nepateikimą de facto (faktiškai), o ne de jure (teisiškai). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, be kita ko, įvertinusi Koncesijų įstatymo travaux préparatoires (paruošiamąją medžiagą).

55.       Pirmiausia pažymėtina, kad Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata įtvirtinta 2006 m. liepos 11 d. įstatymu X-749. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CVP IS jokiems konkursams nebuvo naudojama dar porą metų, o praktika šią sistemą naudoti koncesijoms susiformavo dar vėliau. Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, inter alia, nurodyta, kad Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pakeitimu suteikiama teisė suteikiančiajai institucijai pratęsti dokumentų dalyvauti konkurse dėl koncesijos suteikimo pateikimo terminą, jeigu negautas nė vienas pasiūlymas; tai sudarytų papildomą galimybę suteikiančiajai institucijai sutaupyti laiką ir lėšas, kuriuos reikėtų panaudoti naujam koncesijos konkursui.

56.       Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad aptariama įstatymo nuostata buvo skirta popierinių pasiūlymų į suteikiančiųjų institucijų fizines vietas (buveines) nepateikimo situacijoms sureguliuoti, o ne formaliems nepasirašymo (ar pasirašymo trūkumų) atvejams. Pažymėtina, kad ir kitose Koncesijų įstatymo normose tiesiogiai nesureguliuotas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos sprendimas. 

57.       Dėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui taikytino konkretaus reguliavimo nebuvimo šalių nesutarimas teisiškai vertintinas pagal bendrąsias teisės normas, visų pirma viešųjų pirkimų principus (žr. a contrario (priešingai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016 23, 24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje; viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

59.       Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60.       Kasacinis teismas sprendžia, kad leidimas po iš anksto nustatyto termino koncesijos konkurso dalyviui elektroninėmis priemonėmis pasirašyti į CVP IS įkeltą pasiūlymą nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė visą laiką nuosekliai įrodinėjo, kad nesiekia pateikti turinio prasme naujo pasiūlymo, o tik nori, jog jai būtų leista pasirašyti jau į CVP IS įkeltą dokumentą. Taigi termino, skirto pasiūlymams pateikti, pratęsimo tikslas – tik suteikti galimybę elektroniniu parašu pasirašyti į CVP IS įkeltą pasiūlymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks leidimas nesuponuotų neleistino Konkurso nuostatų pakeitimo ir procedūrų neskaidrumo.

61.       Pažymėtina, kad pirmiau aptartose Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatose sąvokos „koncesijos konkursų sąlygų pakeitimai“ ir „terminų pratęsimai“ vartojamos kaip savarankiškos (atskiros) kategorijos. Taigi sprendimas pratęsti terminus pasiūlymams pateikti per se nereiškia neteisėto konkurso nuostatų pakeitimo.

62.       Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į VPĮ 31 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios, nors nagrinėjamu atveju ir nėra tiesiogiai taikytinos, bet kurių turinys ir sąveika aiškiai patvirtina pirmiau pažymėtą išvadą apie formalių trūkumų ištaisymo ir konkurso sąlygų keitimo institutų atskirtį.

63.       VPĮ 31 straipsnio („Vokų su pasiūlymais atplėšimas“) 10 dalyje įtvirtinta, kad vokų su pasiūlymais atplėšimo metu viešojo pirkimo komisija turi leisti posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti Komisijos pastebėtus jų pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu. Pabrėžtina, kad iki 2008 m. rugsėjo 15 d. pirmiau nurodytas elgesio modelis buvo įtvirtintas ne kaip pareiga, o kaip teisė. Nors VPĮ 31 straipsnio 10 dalies nuostata įtvirtinta dar neveikiant CVP IS, tačiau tai nereiškia, kad formaliais trūkumais laikytini tik popierinių pasiūlymų pasirašymo trūkumai.

64.       VPĮ 39 straipsnio („Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas“) 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, jog dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

65.       Taigi iš VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 10 dalies nuostatų koegzistavimo darytina išvada, kad formalių trūkumų ištaisymas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu, nesuponuoja netinkamo pasiūlymo pakeitimo į tinkamą. Pirmiau nurodyta išvada koreliuoja ir su Direktyvos 2004/18 nuostatų aiškinimu Teisingumo Teismo praktikoje.

66.       Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlymas yra neaiškus ar neatitinka techninių specifikacijų; Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas; įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus kandidatui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas; be to, toks analogiškas prašymas turi būti pateiktas visoms tapačioje situacijoje esančioms įmonėms, jei nėra objektyvios priežasties, pateisinančios nevienodą kandidatų vertinimą šiuo klausimu, ypač kai pasiūlymas bet kuriuo atveju turi būti atmestas kitais pagrindais (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

67.       Teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas atsakovų sprendimas yra formalus, neatitinka siekiamų tikslų ir yra neproporcingas.

68.       Kasacinio teismo ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros.

69.       VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70.       Iš nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu matyti, kad turinio viršenybės prieš formą principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą visose viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas. Pavyzdžiui, teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kaip nurodyta pirmiau, pagrindų netaikyti turinio viršenybės prieš formą principo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

71.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kasacinis teismas VPĮ (atitinkamai ir Koncesijų įstatymo) normas pripažįsta imperatyviomis, nuosekliai pabrėžia jų svarbą, išskiria jų santykį su kitais teisės aktais, t. y. šias normas kitų normų atžvilgiu kvalifikuoja kaip specialiąsias, tačiau bet kokiu atveju kartu pabrėžia įstatymų leidėjo siekius reguliuoti viešųjų pirkimų (atitinkamai koncesijų) teisinius santykius, pirkimų tikslą, įtvirtintą įstatyme, perkančiajai organizacijai sudaryti sutartį įsigyjant, ko reikia, racionaliai panaudojant pirkimui skirtas lėšas.

72.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad VPĮ 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, kad, atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšas panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę; VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai užtikrinti, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šis įstatymas aiškintinas ir taikytinas taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

73.       Turinio viršenybės prieš formą principas – iš esmės viešųjų pirkimų (koncesijų) reguliavimo aiškinimo ir taikymo pagrindas. Dėl to nei šių santykių formalizavimas, nei toks šių ginčų sprendimas nėra suderinamas su iš reguliavimo išplaukiančiais tikslais. Pirmiau nurodytoje nutartyje konstatuota, kad VPĮ įtvirtintos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, patvirtina aiškinimą, jog neturi būti suteikiama pirmenybė formaliam procedūrų vykdymui, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas.

74.       Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjų sąžiningumo deklaracija yra sąžiningo konkurso garantija ne tik konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, bet ir apsauga pačiai perkančiajai organizacijai nuo galimų pretenzijų šiuo pagrindu; vertinant tiekėjo sąžiningumo deklaraciją pagal lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, darytina išvada, kad šia deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo ir pateikimo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai, o patvirtinimo, kad tiekėjai ir perkančiosios organizacijos neteikė ir neketina ateityje teikti jokio atlygio (pinigų, dovanų, paslaugų ir kt.) už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti viešąjį pirkimą; atsižvelgiant į tai, negalimas toks aiškinimas, kad jei tiekėjas, pildydamas šį dokumentą, padarė datos rašymo apsirikimo klaidą (vietoj „9 d.“ nurodė „19“), tai tik nuo neteisingai įrašytos dokumento surašymo datos laikytina, jog jis yra sąžiningas; dėl tokių aplinkybių laikyti tiekėją nesąžiningu ir jo pasiūlymą atmesti neproporcinga (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

75.       Tais atvejais, kai bet kuris vidutinis, įprastinę patirtį viešuosiuose pirkimuose turintis šių santykių subjektas atitinkamą pasiūlymo trūkumą turi suprasti bei vertinti kaip akivaizdžiai formalią bei nereikšmingą neatitiktį, dėl kurios gali būti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas aiškinantis šios klaidos turinį, bet kokiu atveju dalyviui negali lemti griežčiausių neigiamų padarinių – pasiūlymo atmetimo. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus, vertintini kaip per daug formalūs ir neproporcingi (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013).

76.       Cituojamoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad neteisinga formaliai taikyti VPĮ 31 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuriose išspręsta galima kainos išraiškų (skaičiais ir žodžiais) kolizijos situacija pirmenybę suteikiant žodžiams, o ne skaičiams, ir konkrečiu atveju laikyti, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pasiūlė sudaryti sutartį ne už „484 000 Lt“, o už „keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus“, bei versti tiekėją ištaisyti menamą aritmetinę klaidą pasiūlymo kainą sumažinant tūkstantį kartų.

77.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo spręsta dėl panašių kaip nagrinėjamoje byloje (nors ir neanalogiškų) tiekėjų pasiūlymų trūkumų šalinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1086-236/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017). Nors šiose bylose iš esmės spręstas klausimas dėl galimybės pataisyti elektroniniu būdu pasirašytus pasiūlymus, nes dėl sertifikato negaliojimo ar kitų priežasčių nebuvo galima identifikuoti pasiūlymą pasirašiusio asmens, tačiau bet kokiu atveju pasiūlymo nepasirašymas CVP IS ar netinkamas pasirašymas iš esmės reiškia tą patį elektroninio parašo naudojimo trūkumą, kuris pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką yra taisytinas. 

78.       Lietuvos apeliacinis teismas pirmiau nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017 konstatavo, kad su pasiūlymo pasirašymu ir pasirašančio asmens identifikavimu susiję trūkumai nėra laikytini esminiais ir privalo būti pašalinti perkančiajai organizacijai kreipiantis į tiekėją, nustatant terminą šiems formaliems trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė savo paties suformuotų horizontaliųjų precedentų.

79.       Pažymėtina, kad su turinio viršenybės prieš formą (turiningojo vertinimo) principu koreliuoja kasacinio teismo praktikoje išplėtoti nepagrįsto konkurencinio pranašumo ir formalaus pažeidimo kriterijai, kurie aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

80.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste, ypač tais atvejais, kai nėra aiškių VPĮ nuostatų atitinkamoje srityje, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos VPĮ nuostatose ar pirkimo dokumentuose; atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams; tam taikytinas tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus; dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai; atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

81.       Kasacinis teismas konstatuoja, kad jei atsakovai kokiu nors būdu būtų patenkinę ieškovės prašymą ir būtų priėmę jos į CVP IS įkeltą pasiūlymą (sudarę technines ar organizacines sąlygas jį pateikti de jure), tai savaime nebūtų lėmę kito Konkurso dalyvio interesų pažeidimo, juolab kad šie ūkio subjektai nebuvo atsidūrę vienodoje situacijoje (AB „Axis Industries“ pavyko įkelti pasiūlymą į CVP IS ir jį pasirašyti elektroniniu parašu). Aplinkybė, kad, leidus ištaisyti byloje aptariamus formalius techninio pobūdžio trūkumus, ieškovės pasiūlymas būtų priimtas ir dėl to ji galėtų varžytis su kitu Konkurso dalyviu, per se nereiškia, jog dėl to būtų pažeisti pastarojo subjekto teisėti interesai. 

82.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinį kriterijų – tiekėjų kvalifikacijos, jų naudojamų įrenginių ir siūlomo pirkimo objekto atitiktį pirkimo sąlygoms, VPĮ bei kitoms imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Vis dėlto nagrinėjamu atveju leidimas (sudarymas sąlygų) po nustatyto termino pasirašyti pateiktą pasiūlymą laikytinas ne imperatyviųjų normų pažeidimu, o kaip tik – jų įgyvendinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konkurso sąlygų 107 punktą Konkurso komisija turi teisę pakviesti dalyvauti derybose ir dalyvį, kurio išsamaus pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimas sudarytoje išsamių pasiūlymų eilėje yra antras, jeigu šio dalyvio išsamus pasiūlymas yra panašus į geriausią įvertinimą gavusio dalyvio išsamų pasiūlymą.

83.       Teisėjų kolegija vertina, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo pažeisti ne tik ieškovės teisėti interesai, bet ir apskritai suvaržyta tiekėjų konkurencija, pakenkta laisvam ir rinkos ekonomikos principus atitinkančiam šalių varžymuisi. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybių pasiekti geriausią rezultatą ir dėl to racionaliai panaudoti lėšas, kai į derybas pakviestas ūkio subjektas nejaučia konkurencinio spaudimo iš kito dalyvio ir dėl to neišvengiamai sumenksta pačių suteikiančiųjų institucijų derybinė galia ir pasirinkimo laisvė.

84.       Dėl nurodytų argumentų visumos kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčijami atsakovų sprendimai (šios nutarties 30.12 punktas), kuriais iš esmės ieškovei neleista ištaisyti formalaus su pasiūlymo pasirašymu susijusio trūkumo, pripažintini neproporcingais ir neteisėtais.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

85.       Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu, inter alia, reikalavo panaikinti ginčijamus atsakovų sprendimus, taip pat sprendimą netenkinti jos pretenzijos, pripažinti tinkamai ir laiku pateikta jos preliminaraus pasiūlymo popierinę versiją, įpareigoti atsakovus sudaryti galimybę ieškovei per papildomą protingą terminą pateikti preliminarų pasiūlymą CVP IS priemonėmis, pasirašant saugiu elektroniniu parašu, nekeičiant pasiūlymo turinio, bei įpareigoti vertinti pasiūlymo turinį.

86.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus, todėl jie naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – panaikintini atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 15 d. sprendimai (patikslinti 2018 m. sausio 18 d.), kuriais ieškovės pateikti dokumentai pripažinti neatitinkančiais Konkurso sąlygų, nepratęstas terminas preliminariam pasiūlymui pateikti, atsakovai įpareigotini priimti ieškovės UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ į CVP IS 2017 m. gruodžio 8 d. įkeltą preliminarų pasiūlymą, įvertinti jo atitiktį Konkurso sąlygoms bei spręsti dėl ieškovės dalyvavimo Konkurse tolesnės eigos ir Konkurso rezultatų.

87.       Dėl pirmiau nurodytų atsakovų įpareigojimų pažymėtina, kad atsakovai patys ar kitų subjektų (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos) pagalba turi suteikti technines galimybes ieškovei pasirašyti į CVP IS įkeltą pasiūlymą ar kitomis alternatyviomis priemonėmis užtikrinti, kad į CVP IS įkeltas pasiūlymas būtų pateiktas atsakovams. Jie neribojami pasirinkti būdus, kaip įgyvendinti teismo įpareigojimą priimti ieškovės pasiūlymą bei jį vertinti. Vykdydami šį įpareigojimą, atsakovai, be kita ko, turi įsitikinti, kad ieškovė pasirašo ir de jure pateikia būtent 2017 m. gruodžio 8 d. į CVP IS įkeltą pasiūlymą, kad nuo šios datos iki įpareigojimo įvykdymo nebuvo atlikta jokių veiksmų, dėl kurių būtų pakeistas pasiūlymo turinys.

88.       Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti preliminaraus pasiūlymo popierinės versijos (formos) pateikimą tinkamu pažymėtina, kad šis reikalavimas dubliuoja reikalavimą panaikinti ginčijamus atsakovų sprendimus, be to, jis iš dalies yra alternatyvus reikalavimui leisti per papildomą terminą pasirašyti į CVP IS įkeltą elektroninį pasiūlymą. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso komisija, neatplėšusi popierine forma pateikto pasiūlymo, jį grąžino ieškovei, todėl iš esmės nežinomas jo turinys, o kasacinis teismas atskirai nevertina byloje pateikto pasiūlymo turinio, nelygina jo su kitomis priemonėmis pateiktu pasiūlymu. Kai ieškovei bus leista pasirašyti elektroninį pasiūlymą, įkeltą į CVP IS, atsakovams paaiškės jo turinys.

89.       Dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su jos pretenzijos atmetimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl viešo konkurso dalyvio pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; tokiuose ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

90.       Taikant ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl Konkurso komisijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo atmesti jos pretenziją ir ši bylos dalis nutrauktina.

91.       Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 363 straipsnio 2 dalis).

92.       Pagal CPK 4238 straipsnio, reglamentuojančio viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylų nagrinėjimo tvarką, 2 dalį (2017 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XIII-441 redakcija) teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Vienas iš tokių atvejų – teismo teisė ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

93.       Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

94.       Be CPK 145 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma, be kita ko, įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

95.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog ieškovės popierine forma pateiktas preliminarus pasiūlymas nepagrįstai buvo nepriimtas, ir nusprendus, kad šis pažeidimas privalės būti ištaisytas, be to, viešojoje erdvėje esant duomenų apie tai, kad suteikiančiosios institucijos baigė derybas su kitu Konkurso dalyviu (taigi egzistuoja prielaidos sudaryti koncesijos suteikimo sutartį), yra pagrindas ex officio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti koncesiją suteikiančiąsias institucijas (atsakovus) nesudaryti koncesijos sutarties (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kol nebus pateiktas ir pagal Konkurso sąlygų reikalavimus įvertintas ieškovės pasiūlymas bei priimtas suteikiančiųjų institucijų sprendimas dėl Konkurso rezultatų. Šios laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrintų veiksmingą ieškovės pažeistų teisių gynybą, bet ir atitiktų viešąjį interesą, kad nacionalinės reikšmės objektas būtų įsigytas užtikrinant sąžiningą ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją, racionaliai ir skaidriai panaudojant valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos lėšas. Įvertinus Konkurso objekto svarbą, vertę pripažintina, kad Koncesijos sutarties sudarymo draudimas taip pat atitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, būtų išvengta didelės žalos galinčio sukelti sutarties nutraukimo ar restitucijos taikymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

96.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

97.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

98.       Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (pripažinti neteisėtais dalis ginčijamų atsakovų sprendimų ir jie įpareigoti priimti bei įvertinti ieškovės pasiūlymą), iš esmės buvo pripažintas pagrindinių ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas. Įvertinus tai ir aplinkybę, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas, ieškovei priteistinas visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kiekvienos instancijos teisme pabaigos, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

99.       Pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo po 3750 Eur žyminio mokesčio, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad byloje pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų, iš kiekvieno po 3769 Eur.

100.       Ieškovė savo ieškinyje ir apeliaciniame skunde prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pabaigos) atstovavimo išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai šie ieškovės prašymai netenkintini.

101.       Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 3750 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad byloje pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų, iš kiekvieno po 1875 Eur.

102.       Ieškovė savo kasaciniame skunde prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos) atstovavimo išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai šis ieškovės prašymas netenkintinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi, 4237 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 15 d. sprendimus (patikslintus 2018 m. sausio 18 d.), kuriais ieškovės pateikti dokumentai pripažinti neatitinkančiais projekto „Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“ koncesijos suteikimo konkurso sąlygų ir nepratęstas terminas preliminariam pasiūlymui pateikti. 

Įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti ieškovės UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ į CVP IS 2017 m. gruodžio 8 d. įkeltą preliminarų pasiūlymą, įvertinti jo atitiktį koncesijos konkurso sąlygoms bei spręsti dėl tolesnio ieškovės dalyvavimo koncesijos konkurse ir šio rezultatų.

Nutraukti bylos dalį dėl atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 9 d. sprendimo netenkinti ieškovės UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pretenzijos.

Priteisti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ (j. a. k. 304428283) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 3769 (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis) Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ (j. a. k. 304428283) iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (j. a. k. 188620621) 3769 (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis) Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėto žyminio mokesčio.

Pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nesudaryti koncesijos sutarties su AB „Axis Industries“, iki nebus priimtas ir įvertintas ieškovės pasiūlymas bei priimtas galutinis sprendimas dėl Konkurso rezultatų.

Priteisti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ (j. a. k. 304428283) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 1875 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ (j. a. k. 304428283) iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (j. a. k. 188620621) 1875 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.