Civilinė byla Nr. e3K-3-371-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01280-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų <>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Diagnostikos laboratorijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Diagnostikos laboratorijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Medics“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo dalyvių teisę susipažinti su kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymais ir šios teisės gynimą bei nustatančių ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką, aiškinimo bei taikymo.

2.       Ieškovė UAB Diagnostikos laboratorija (toliau – ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus dėl viešojo pirkimo „Laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“ (toliau – Konkursas) 2 dalies pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo; išreikalauti iš atsakovės informaciją apie trečiojo asmens UAB „Baltic Medics“ (toliau – ir trečiasis asmuo) Konkurso 2 dalies pasiūlymo kainas (įkainius) ir leisti su šia informacija susipažinti ieškovei; išreikalauti iš atsakovės jos ir trečiojo asmens susirašinėjimą (išsiųstus ir gautus raštus) dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo bei leisti su šia informacija susipažinti ieškovei; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą Konkursą, jį skaidė į dalis. Konkurso 2 dalies pasiūlymus pateikė ieškovė, trečiasis asmuo ir UAB „Medicina practica laboratorija“. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo dalyvius apie sudarytą Konkurso 2 dalies pasiūlymų eilę, nurodė, kad Konkurso 2 dalies laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo; ieškovės pasiūlymas įrašytas antroje pasiūlymų eilės vietoje.

4.       Ieškovė 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo, leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu. Pretenzijoje nurodė, kad perkančioji organizacija neteisingai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą, jis turėjo būti atmestas dėl neįprastai mažos kainos.

5.       Perkančioji organizacija 2017 m. spalio 10 d. raštu pranešė ieškovei, kad Viešojo pirkimo komisija nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus, tačiau atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą supažindinti ją su trečiojo asmens pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu, nes taip būtų pažeistas reikalavimas neatskleisti tiekėjo komercinės (gamybinės) paslapties.

6.       Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinį argumentavo tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes jo kaina yra visiškai nereali (kad paslaugos būtų atliktos kokybiškai), atsakovė nepaaiškino ir nepagrindė, dėl kokių neįprastų ir pateisinamų savybių priėmė perpus mažesnės kainos pasiūlymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, VPĮ 40 straipsnio normas, nenurodė, dėl kokių priežasčių ir kokia apimtimi pakartotinai vertins tiekėjų pasiūlymus, neteisėtai neleido ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir pateiktu neįprastai mažos kainos pagrindimu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai; ši, išnagrinėjusi šią pretenziją, 2017 m. spalio 10 d. rašte parengė atsakymą, jį ieškovei išsiuntė 2017 m. lapkričio 10 d. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė VPĮ 941 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl pretenzijos išnagrinėjimo termino. Teismas sprendė, kad, atsakovei per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos neišnagrinėjus pretenzijos ir apie priimtą sprendimą nepranešus ieškovei, ši, net ir negavusi atsakymo į pretenziją, ieškinį teismui galėjo pateikti iki 2017 m. spalio 16 d. (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 17 d., praleidus ieškinio senaties terminą, todėl teismas konstatavo, kad jis atmestinas.

9.       Teismas nustatė, kad tiekėjų pateiktų Konkurso 2 dalies pasiūlymų kainų vidurkis yra 17 084,80 Eur. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2.1. punktu, tiek trečiojo asmens pasiūlymo kaina (9263,08 Eur), tiek ieškovės pasiūlymo kaina (12 774,48 Eur) turėjo būti laikoma neįprastai maža. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė pareikalavo iš neįprastai mažas kainas pasiūliusių tiekėjų tokių kainų pagrindimo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė, iš dalies tenkindama ieškovės pretenziją, nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus.

10.       Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateikto 2017 m. spalio 10 d. atsakymo nėra aišku, dėl kokių priežasčių ji nusprendė pakartotinai persvarstyti pasiūlymus ir apie priimtą sprendimą informuoti papildomai. Iš šios aplinkybės teismas sprendė, kad perkančioji organizacija nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl pasiūlymų vertinimo ir laimėtojo paskelbimo. Atsakovė tiesiogiai nenurodė, kad naikina (pripažįsta negaliojančiais) 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus dėl Konkurso 2 dalies pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo, tačiau nusprendė iš naujo vertinti dalyvių pasiūlymus (pakartotinai atlikti pasiūlymų vertinimo procedūras), siekdama iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, todėl teismas pripažino, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodyti sprendimai dėl Konkurso 2 dalies pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo yra pačios perkančiosios organizacijos pripažinti negaliojančiais, o patenkinus ieškovės pretenzijos dalį dėl šio reikalavimo jos teisės buvo apgintos.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi (paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu), 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. spalio 25 d. nurodė, kad viešojo pirkimo dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi supažindinti dalyvį su kitų dalyvių pasiūlymų turiniu, išskyrus jų nurodytą konfidencialią informaciją; pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nesutiko pateikti informacijos apie konkrečių tyrimų įkainius, nurodė, jog paslaugų įkainiai, kurie teikiami viešiesiems pirkimams, yra prieinami tik trims įmonės darbuotojams ir nėra viešai skelbiami, jie skiriasi nuo paslaugų, kurias įstaiga parduoda pacientams, įkainių, todėl ši informacija yra konfidenciali. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens pateikta informacija apie paslaugų įkainius ir jų sudedamąsias dalis yra konfidenciali, ir neleido ieškovei su ja susipažinti.

12.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens pasiūlymo dėl Konkurso 2 dalies duomenis, atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos bei leisti su jais susipažinti yra procesinio pobūdžio reikalavimai. Atsakovei atsisakius suteikti ieškovės prašomą informaciją, ši, manydama, kad jos subjektinė teisė ar teisėtas interesas buvo pažeisti, turėjo teisę kreiptis į teismą, t. y. pareikšti materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad tokie reikalavimai, kaip jie yra suformuluoti ieškinyje, neprašant vienu ar kitu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl galimai padaryto pažeidimo atsiradusius padarinius, savarankiškai negali sukelti jokių teisinių padarinių ir nepašalina galimo ieškovės teisės pažeidimo realios priežasties, nesukurtų ieškovei jokio materialinio teisinio rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-457-381/2018; kt.). Kadangi ieškovė ieškinyje nenurodė, kokiems argumentams ir faktinėms aplinkybėms pagrįsti būtina išreikalauti prašomus įrodymus, tai teismas šį ieškovės prašymą atmetė.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškinio senaties, atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė 2017 m. spalio 2 d. raštu atidėjo pretenzijos nagrinėjimą (šiame rašte nurodyta, kad nėra galimybės pateikti atsakymą į ieškovės pretenziją, pažymėta, jog atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo pateikimo). Kolegija konstatavo, kad VPĮ yra nustatyti konkretūs ir imperatyvūs terminai, kurių privalu laikytis tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, joms nesuteikta teisė savo nuožiūra atidėti pretenzijos nagrinėjimą.

15.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, atsakovei per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos neišnagrinėjus pretenzijos ir apie priimtą sprendimą nepranešus ieškovei, ši, vadovaudamasi VPĮ 94 straipsnio 2 dalimi, net ir negavusi atsakymo į pretenziją, ieškinį teismui galėjo pateikti iki 2017 m. spalio 16 d. (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ieškinys buvo pateiktas tik 2017 m. lapkričio 17 d., taigi praleidus VPĮ nustatytą terminą. Kolegija pažymėjo, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų, domėtis vykdomu pirkimu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises.

16.       Kolegija sutiko su ieškove, kad atsakovė aiškiai nenurodė savo sprendimo iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus argumentų, tačiau pažymėjo, jog turi būti vertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015). Atsižvelgdama į tai, kad šis atsakovės sprendimas nurodytas atsakyme į ieškovės pretenziją, kolegija padarė išvadą, jog buvo galima suprasti, kad perkančiosios organizacijos sprendimą iš naujo vertinti pasiūlymus lėmė būtent ieškovės pretenzijoje nurodyti argumentai. Atsakovei nusprendus iš naujo vertinti visų tiekėjų pasiūlymus, 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimai, nors atsakovės expressis verbis (tiesiogiai) ir nenurodyti kaip naikinami, tačiau faktiškai neteko teisinės reikšmės, todėl jų teisėtumo vertinimą kolegija pripažino betiksliu. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė to, ką perkančioji organizacija ketino atlikti – iš naujo vertinti visų tiekėjų pasiūlymus, tai kolegija padarė išvadą, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai jau yra apginti. Jei ieškovė manys, kad naujas sprendimas dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, ji, laikydamasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, galės VPĮ nustatyta tvarka skųsti naują perkančiosios organizacijos sprendimą (VPĮ 93, 94 straipsniai).

17.       Kolegija, nevertindama atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimų teisėtumo, nesprendė ir procesinio pobūdžio reikalavimų dėl trečiojo asmens siūlomų paslaugų kainų (įkainių) bei jo ir atsakovės susirašinėjimo dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos išreikalavimo, nes tokių reikalavimų patenkinimas neapgintų jokios subjektinės ieškovės teisės ir nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, jog reikalavimai gauti įrodymus negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai ir reiškiami kaip savarankiški reikalavimai ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-550-302/2018; kt.).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, pažeidė peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir nesilaikė jį aiškinant suformuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir kasacinio teismo praktikos. Teismų taikyta VPĮ 94 straipsnio 2 dalis skirta situacijoms, kai perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tiekėjo pretenziją – nepateikia jokio rašytinio atsakymo arba praneša, kad pretenzijos nenagrinės. Šioje byloje atsakovė atidėjo motyvuoto sprendimo dėl pretenzijos priėmimą iki tol, kol gaus atsakymus iš Viešųjų pirkimų tarnybos, į kurią kreipėsi dėl konsultacijos, apie tokį sprendimą informavo ieškovę. Teismų aiškinimas, pagal kurį tiekėjai, dar nežinodami, ar perkančioji organizacija ateityje patenkins jų pretenzijos reikalavimus, turėtų iš anksto inicijuoti teisminę ginčo stadiją ir patirti bylinėjimosi išlaidų, yra nelogiškas ir nepagrįstai varžo tiekėjų galimybes veiksmingai ginti savo teises.

18.2.                      Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama perkančiosios organizacijos teisė atnaujinti VPĮ nustatytus pretenzijos pateikimo terminus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Dėl ikiteisminės ginčo stadijos ypatingos reikšmės, veiksmingumo principo tinkamo įgyvendinimo ir būtinumo perkančiajai organizacijai suteikti galimybę ne formaliai, o nuodugniai išnagrinėti pretenzijos klausimus turėtų būti pripažįstama perkančiosios organizacijos teisė ne tik atnaujinti ikiteisminės ginčo stadijos pradžios, t. y. pretenzijos pateikimo, terminą, bet ir pratęsti pradėto ikiteisminio ginčo nagrinėjimo terminą, t. y. atidėti pretenzijos nagrinėjimą. Teismų argumentas, kad VPĮ nesuteikia perkančiajai organizacijai tokios teisės, vertintinas kritiškai, nes įstatyme neįtvirtinta ir perkančiųjų organizacijų teisė atnaujinti pretenzijos pateikimo terminą, nors teismų praktikoje ši teisė pripažįstama.

18.3.                      Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį remdamasi tuo, kad ieškinys buvo pateiktas praėjus daugiau kaip 15 dienų nuo atsakymo į pretenziją gavimo (2017 m. spalio 10 d.). Šiuos argumentus ieškovė paneigė, įrodydama, kad atsakymą į pretenziją gavo tik 2017 m. lapkričio 10 d., todėl ieškinį teismui pateikė laiku (2017 m. lapkričio 17 d.), laikydamasi VPĮ nustatytų terminų. Teismai, pažeisdami draudimą savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį, savarankiškai pakeitė ieškinio senaties taikymo pagrindą, neva perkančiajai organizacijai yra nesuteikta teisė atidėti pretenzijos nagrinėjimo terminą ir ieškovė turėjo teikti ieškinį, dar negavusi atsakymo į pretenziją. Išeidami už prašymo taikyti ieškinio senatį faktinio ir teisinio pagrindo ribų, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 17 straipsniuose nustatytus principus.

18.4.                      Teismai nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo susipažinti su ieškinyje nurodyta informacija (šios nutarties 11, 12, 17 punktai), nors teisė susipažinti su tiekėjo pasiūlymu yra subjektinė pirkimo dalyvio teisė, nustatyta VPĮ 6 straipsnyje, dėl jos pažeidimo ieškovė gali kelti savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus.

18.5.                      Ieškovė prašė leisti susipažinti su laimėtojo pasiūlymo duomenimis, taip pat prašė šiuos duomenis išreikalauti iš atsakovės, kad teismas, išnagrinėdamas šią informaciją, pats nuspręstų, ar ji yra konfidenciali. Tiek Lietuvos teismų, tiek Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad ginčą dėl pirkimo procedūrų teisėtumo nagrinėjantis teismas pats turi pareigą ištirti visus pirkimo procedūrų dokumentus, nepaisant to, kad tam tikra jų dalis gali būti konfidenciali informacija, ir priimti galutinį teismo sprendimą tik išanalizavęs bylos įrodymų visetą, jų tarpusavio sąsajumą bei įrodytinumo lygį (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec, C-450/06). Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimus, pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, taip pat VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl konfidencialumo vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

18.6.                      Laboratorinių tyrimų paslaugos teikiamos (atskiri tyrimai atliekami) pagal skirtingus įkainius; informacija, koks įkainis mokamas už konkretų tyrimą, neturi komercinės paslapties požymių, nes dėl jos atskleidimo kiti paslaugų teikėjai neįgaus jokio konkurencinio pranašumo; skaitinė paslaugų įkainio reikšmė neapibūdina tiekėjo komercinės paslapties (tiekėjo know-how (praktinė patirtis, technologinės naujovės) ar kitų galimai ypatingų ar slaptų tiekėjo savybių, tyrimų atlikimo proceso ar naudojamų priemonių teikiant šias paslaugas). Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių paslaugų įkainiai turėtų būti pripažinti turinčiais komercinės paslapties požymių; argumentas, kad ieškovė, sužinojusi įkainius, galimai kituose viešuosiuose pirkimuose siūlys juos mažesnius, prieštarauja viešųjų pirkimų esmei (tiekėjų konkurencija dėl mažiausių paslaugų kainų tampa reali, kai jie šias kainas žino). Ieškovė siekė susipažinti su paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu, kad nustatytų, kurie trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai yra dirbtinai sumažinti ir nepagrįsti. Atsakovė, uždrausdama susipažinti su informacija apie trečiojo asmens pasiūlymo kainas ir jų pagrindimu, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą.

18.7.                      Teismai nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą panaikinti atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus dėl Konkurso 2 dalies pasiūlymų eilės ir laimėjusios tiekėjo. Atsakovei teisme neatskleidus, kokia apimtimi ir dėl kokių konkrečių nustatyto laimėtojo pasiūlymo trūkumų ar neaiškumų bus atliekamas pakartotinis pasiūlymų vertinimas, lieka neaišku, ar atsakovė sutiko (ir kokia apimtimi) su pretenzijos reikalavimais dėl neįprastai mažų laimėtojo pasiūlytų kainų ir ar vertins pasiūlymą ieškovės pretenzijoje nurodytais aspektais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pakartotinė pasiūlymų vertinimo procedūra galima tik tada, kai panaikinami galutinius pirkimo rezultatus nustatantys neteisėti viešojo pirkimo komisijos sprendimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011). Dėl to atsakovė, siekdama grįžti į padėtį, buvusią iki jos padarytų pažeidimų dėl neišsamiai ar neteisingai įvertintų pasiūlymų, turėjo panaikinti Viešojo pirkimo komisijos priimtus nepagrįstus sprendimus, tačiau to nepadarė, todėl teismai privalėjo tenkinti šį ieškinio reikalavimą.

19.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Ieškovės nurodyta VPĮ nuostatų, reglamentuojančių ieškinio pateikimo teismui terminus ir tvarką, interpretacija iškraipo viešųjų pirkimų principus. VPĮ nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai savo nuožiūra nustatyti terminus, ypač susijusius su pretenzijų nagrinėjimu ir teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Įstatyme imperatyviai nustatyti konkretūs ir itin trumpi ieškinio senaties terminai užtikrina viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą ir įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai bei laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai ir teisių gynybai. Priešingas vertinimas, kad perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra sustabdyti tiekėjų pretenzijų nagrinėjimą neribotam laikui, reikštų perkančiosios organizacijos teisių suabsoliutinimą ir tiekėjų teisės kreiptis į teismą nepagrįstą ribojimą. Atsakovė nenurodė ieškovei, kiek laiko užtruks pretenzijos išnagrinėjimas, nes jis buvo susietas su trečiųjų asmenų veiksmais, kuriems atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos, taigi pretenzijos išnagrinėjimas buvo nukeltas neribotam ir neapibrėžtam laiko tarpui. Laikantis ieškovės pozicijos, tokiu atveju kiti tiekėjai netektų teisės skųsti perkančiosios organizacijos neveikimo, nes pretenzijos nagrinėjimo sustabdymas būtų teisėtas ir pagrįstas.

19.2.                      VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje, 941 straipsnio 3 dalyje nustatyti aiškūs su pretenzijos pateikimu ir jos išnagrinėjimu susiję terminai. Perkančiosios organizacijos atsakymas, kad pretenzija bus nagrinėjama gavus informaciją iš trečiųjų asmenų, nėra ir negali būti vertinamas kaip pretenzijos išnagrinėjimas. Dėl to teismai pagrįstai vertino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl jose pateikti išaiškinimai šioje byloje netaikytini.

19.3.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė faktines ginčo aplinkybes, nesutikimo su ieškiniu motyvus, pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismai taikė ieškinio senatį nesant atsakovės prašymo. Teismai, iš atsakovės nurodytų faktinių ginčo aplinkybių nustatę, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, pagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu.

19.4.                      Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašymas išreikalauti trečiojo asmens pasiūlymo duomenis nesukeltų jai teisinių padarinių, todėl jį atmetė. Be to, VPĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad paslaugų kainos sudedamosios dalys sudaro konfidencialią informaciją (VPĮ 20 straipsnis). Visi Konkurso pasiūlymus pateikę tiekėjai (taip pat ir ieškovė) nurodė, kad jų pasiūlymai (jų dalis) sudaro konfidencialią informaciją. Dėl to neaišku, kodėl ieškovė savo pasiūlymą vertina kaip konfidencialų ir prašo neatskleisti jo turinio, o su kitų dalyvių pasiūlymu nori susipažinti itin išsamiai. Visiems tiekėjams nurodžius, kad jų pasiūlymai ir šių sudėtinės dalys sudaro konfidencialią informaciją, šios informacijos atskleidimas tik vienam iš tiekėjų (ieškovei) pažeistų skaidrumo principą ir leistų kitiems tiekėjams abejoti Konkurso procedūrų objektyvumu.

19.5.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad reikalavimai gauti įrodymus negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai ir reiškiami kaip savarankiški reikalavimai ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-550-302/2018; kt.).

19.6.                      Perkančiajai organizacijai nusprendus iš naujo vertinti visų tiekėjų pasiūlymus, 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimai, nors perkančiosios organizacijos expressis verbis nenurodyti kaip naikintini, faktiškai neteko teisinės reikšmės, todėl jų teisėtumo vertinimas tapo betikslis. Ieškovės teisės ir teisėti interesai jau yra apginti perkančiajai organizacijai nusprendus iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.

20.       Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Teismai, vertindami ieškovės argumentus dėl jos teisės susipažinti su kito Konkurso dalyvio pasiūlymu, padarė teisingas išvadas (šios nutarties 11, 12, 17 punktai), pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimai išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens pasiūlymo dalį ir jo bei atsakovės susirašinėjimą yra procesinio pobūdžio reikalavimai, todėl nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių ir yra nespręstini.

20.2.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad informacija apie konkrečių tyrimų įkainius neturi komercinės paslapties požymių. Nepagrįstas (nesąžiningai įgytas) konkurencinis pranašumas, žinant kito tiekėjo paslaugų įkainius, gali būti panaudojamas dalyvaujant kitų perkančiųjų organizacijų paskelbtuose konkursuose, modeliuojant konkurentų taikomą kainodarą bei pateikiant tokį pasiūlymą, kurio kaina bus minimaliai mažesnė už konkurento. Ieškovės siekis sužinoti atskirų tyrimų kainas yra pagrįstas jos siekiu ne apginti tariamai pažeistas teises dėl trečiojo asmens pateiktos galimai neįprastai mažos pasiūlymo kainos, o sužinoti kito tiekėjo siūlomų tyrimų įkainius, nors pati ieškovė kituose konkursuose pateiktų pasiūlymų įkainius laiko komercine (gamybine) paslaptimi ir neleidžia jų atskleisti kitiems tiekėjams.

20.3.                      Trečiojo asmens protingos pastangos išsaugoti informaciją apie jo pasiūlymo turinį (tyrimų įkainius) atitinka visus tris kasacinio teismo praktikoje nurodytus komercinės (gamybinės) paslapties požymius; šios komercinės paslapties išsaugojimas sukuria jo konkurencinį pranašumą prieš konkurentus, todėl turi tikrą komercinę vertę.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

21.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytų sprendimų sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti Konkurso laimėtoją, taip pat atsakyme į ieškovės pretenziją pateikto atsisakymo supažindinti ieškovę su trečiojo asmens pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu.

22.       Ginčą sprendę teismai ieškinį atmetė, konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, taip pat netenkino jos prašymo leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi bei reikalavimo panaikinti atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus.

23.       Ieškovė, nesutikdama su teismų procesiniais sprendimais ir juose padarytomis išvadomis, pateikė kasacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus dėl, pirma, ieškinio senaties termino taikymo tuo atveju, kai perkančioji organizacija nagrinėja pretenziją ilgiau, nei nustatyta VPĮ, antra, subjektinės tiekėjo teisės susipažinti su nekonfidencialia kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų dalimi (siūlomų paslaugų įkainiais) pažeidimo, trečia, nepagrįstai nepanaikinto perkančiosios organizacijos 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, jai nusprendus iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus.

 

Dėl ieškinio senaties termino

 

24.       VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1852 redakcija) įtvirtinta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.

25.       Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą (VPĮ 941 straipsnio 3 dalis).

26.       Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad veiksmingi teisių gynimo būdai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali būti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą; apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos datos, kai tiekėjas gavo pranešimą ar sužinojo apie perkančiosios organizacijos sprendimą, galimai pažeidžiantį ieškovo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 61 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

28.       Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad VPĮ 94 straipsnio 2 dalies nuostata (šios nutarties 24 punktas) taikytina tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos (VPĮ 941 straipsnio 3 dalis) neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, t. y. nenagrinėja pretenzijos, nepateikia savo pozicijos joje išdėstytais klausimais ir (arba) neatlieka su pretenzijos reikalavimais susijusių veiksmų. Tokiu atveju ieškinys teismui turi būti pateiktas per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos. Kasacinis teismas konstatuoja, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių gynybą, sąvoka „neišnagrinėti pretenzijos“, kaip suponuojanti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, aiškintina siaurai, todėl jos taikymas neapima tokių situacijų, kai tiekėjui dėl atitinkamų aplinkybių objektyviai gali kilti pagrįstų lūkesčių dėl tolesnio pateiktos pretenzijos nagrinėjimo.

29.       Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo spręsta, jog VPĮ nenustatyta perkančiųjų organizacijų teisė atidėti gautų pretenzijų nagrinėjimą, nes įstatyme sureguliuotos tik pretenzijos išnagrinėjimo ar nenagrinėjimo situacijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 60 punktą). Vis dėlto galimos situacijos, kai, konkrečiu atveju siekiant užtikrinti kvalifikuotą peržiūros procedūrą ir veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių gynybą, dėl objektyvių priežasčių (būtinumo iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus ar kitaip patikrinti pretenzijoje nurodytus argumentus, kreiptis į kompetentingas institucijas ir pan.) perkančioji organizacija turės imtis aktyvių veiksmų ir dėl to pretenzija bus nagrinėjama ilgiau nei VPĮ nustatytos 5 darbo dienos. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo informuoti pretenziją pateikusį tiekėją apie užsitęsusį jos nagrinėjimą, o ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai perkančioji organizacija išnagrinėja pretenziją ir pateikia atsakymą tiekėjui, nes tik nuo šios dienos tiekėjui tampa žinomi perkančiosios organizacijos nesutikimo su jo reikalavimais (jų dalimi) pagrindai.

30.       Toks aiškinimas koreliuoja su kasacinio teismo praktika, pagal kurią negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015); taip pat su pozicija, kad tiekėjų veiksmingos teisių gynybos neužtikrina tokia situacija, kai dėl pavėluoto informavimo apie perkančiosios organizacijos sprendimo naują pagrindą tiekėjas priverstas vienu metu dalyvauti dviejuose skirtingose ginčo procedūrose: teisminėje dėl pirmojo sprendimo pagrindo ir ikiteisminėje dėl naujojo pagrindo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013).

31.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad, nesutikdama su atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytais Viešojo pirkimo komisijos sprendimais, ieškovė 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikė pretenziją. Atsakovė 2017 m. spalio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad negali pateikti atsakymo į pretenziją – kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo, nes ieškovė prašė susipažinti su informacija, kuri priskiriama komercinei (gamybinei) paslapčiai. Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. spalio 25 d. pateikė atsakymą perkančiajai organizacijai. Ši išnagrinėjo ieškovės 2017 m. rugsėjo 22 d. pretenziją ir 2017 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakymą į ją. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 17 d.

32.       Nurodytų faktinių bylos aplinkybių pagrindu teismai padarė išvadą, kad, atsakovei per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos neišnagrinėjus pretenzijos ir apie priimtą sprendimą nepranešus ieškovei (VPĮ 94 straipsnio 2 dalis), ši, net ir negavusi konkretaus atsakymo į pretenziją, ieškinį teismui galėjo pateikti iki 2017 m. spalio 16 d. Teismai pažymėjo, kad VPĮ nustatyti konkretūs ir imperatyvūs terminai, kurių privalu laikytis tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms; tiekėjai viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų, operatyviai ginti pažeistas subjektines teises.

33.       Teisėjų kolegija vertina, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog ieškinys buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą ir tai sudarė atskirą pagrindą jį atmesti.

34.       Kaip jau buvo nurodyta, būtina VPĮ 94 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga – aplinkybė, kad pretenzija buvo neišnagrinėta. Šioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovės pretenzija nebuvo galutinai išnagrinėta (nei patenkinta, nei atmesta) per 5 darbo dienas, tačiau jai buvo pranešta, kad perkančioji organizacija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, jog ši pateiktų išaiškinimą ginčui aktualiais klausimais. Taigi, ieškovė turėjo duomenų, kad perkančioji organizacija ėmėsi aktyvių veiksmų, jog gautų kompetentingos institucijos išvadą ir galėtų tinkamai atsakyti į ieškovės iškeltus klausimus, t. y. išnagrinėti pretenziją iš esmės. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ieškovė, net ir negavusi konkretaus (galutinio) atsakymo į pretenziją per VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, turėjo duomenų, jog pretenzija tebenagrinėjama ir atsakymas į jos argumentus bus pateiktas vėliau, todėl nebuvo pagrindo taikyti VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti.

35.       Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas; perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto (abstrakčiai), bet ir in concreto (konkrečiai, tiksliai), t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ V skyrius), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius; teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

36.       Padarius priešingą išvadą, t. y. kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo pirmojo atsakovės atsakymo apie kreipimąsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, byloje susiklostytų dviprasmiška situacija, kai, viena vertus, ieškovė, siekdama apginti savo teises, privalėtų teismui skųsti perkančiosios organizacijos neveikimą per nustatytą terminą iki galo neišnagrinėjant jos pretenzijos reikalavimų (inter alia (be kita ko), pateikti kito Konkurso dalyvio pasiūlymo duomenis), kita vertus, perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą į paklausimą, galimai patenkintų ieškovės pretenzijos reikalavimus. Tokiu atveju nebūtų užtikrintas proceso ekonomiškumas ir koncentruotumas, nes bent dalis ginčo, kuri galėjo būti išspręsta ikiteismine tvarka, jau būtų perkelta į teismą.

37.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė savo atsakymą dėl ieškovės pretenzijos pateikė 2017 m. lapkričio 10 d. Remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė informavo ieškovę, jog dėl kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsakymas į pretenziją negali būti pateiktas VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo atsakymo į pretenziją pateikimo dienos. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 17 d., tai darytina išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Spręsdami priešingai, teismai netinkamai taikė VPĮ 94, 941 straipsnių nuostatas, todėl ši skundžiamų procesinių sprendimų dalis naikintina.

 

Dėl tiekėjo teisės susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais

 

38.       VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija. Dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.

39.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl informacijos pripažinimo konfidencialia kriterijų, dėl subjektui svarbios informacijos apsaugos ir kito subjekto teisės į teisminę gynybą santykio, dėl teismo pareigų tinkamai įvertinti šias vertybes ir motyvuoti savo sprendimą bei užtikrinti kuo didesnį nagrinėjamų bylų viešumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, 75–83 punktai; 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 35–43 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; kt.).

40.       Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų pateiktų duomenų konfidencialumo laikomasi pozicijos, kad VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais; dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 40 punktą).

41.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo įkainių ir neįprastai mažos kainos pagrindimo konfidencialumo. Ieškovė prašė ją supažindinti su nurodyta trečiojo asmens pateikta informacija. Atsakovė šį jos prašymą atmetė motyvuodama tuo, kad prašoma informacija nėra viešai skelbiama, trečiasis asmuo deda protingas pastangas ją išsaugoti (pasiūlyme ir kainų pagrindime taip pat nurodė, jog ši informacija yra konfidenciali ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims), šios informacijos slaptumo išsaugojimas sukuria trečiojo asmens konkurencinį pranašumą prieš konkurentus ir dėl to turi komercinę vertę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens pateikta informacija apie paslaugų įkainius ir jų sudedamąsias dalis yra konfidenciali, ir neleido ieškovei su ja susipažinti, o apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės prašymų išreikalauti duomenis, nes, teismo vertinimu, tokių procesinio pobūdžio reikalavimų patenkinimas neapgintų jokios subjektinės ieškovės teisės ir nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių.

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos teismų išvados padarytos netinkamai taikant materialiosios teisės normas ir nukrypstant nuo jas aiškinant suformuotos kasacinio teismo praktikos.

43.       Dėl atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos, kad laboratorinių tyrimų įkainiai laikytini konfidencialia informacija, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog, remiantis VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija. Taigi įstatymų leidėjas tiesiogiai teisės akte nurodė, kad kaina nelaikytina konfidencialia informacija, išskyrus duomenis, kuriuose yra nurodytos kainos sudedamosios dalys. Tai reiškia kad, perkant paslaugas, bendra paslaugų ar konkrečios paslaugos kaina nėra konfidenciali, tačiau šią bendrą kainą sudarančios teikiant paslaugas naudojamų medžiagų ar priemonių kainos, paslaugas teikiančių asmenų darbo užmokestis ar kitoks atlygis, transportavimo, paruošimo ir pan. tiekėjo patiriamos išlaidos, tiekėjui tai nurodžius savo pasiūlyme (o vėliau, esant reikalui, tinkamai pagrindus), laikytinos konfidencialia tiekėjo pasiūlymo dalimi. 

44.       Kasacinis teismas konstatuoja, kad kainos sudedamųjų dalių pripažinimas konfidencialia informacija pagal VPĮ 6 straipsnio nuostatas iš esmės reiškia, jog toks vertinimas laikytinas nuneigiama prezumpcija. Ieškovai turi teisę įrodinėti, o teismai dėl to spręsti (inter alia, savo iniciatyva), kad konkrečiu atveju sudedamosios pirkimo objekto dalys nelaikytinos konfidencialia informacija. Bet kokiu atveju sąvoka „sudedamosios dalys“ aiškintina ir taikytina siaurai, siekiant apsaugoti kitiems ūkio subjektams neprieinamą kainodarą, o ne tiesiog paprastą kainos išskaidymą.

45.       Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, perkančiajai organizacijai įsigyjant keletą skirtingų paslaugų (paslaugų paketą), jų įkainiai nelaikytini paslaugų kainos sudedamosiomis dalimis VPĮ 6 straipsnio 1 dalies prasme. Tai – atskiri objektai, kurių kaina per se (savaime) nėra laikoma konfidencialia informacija ir tokia ji netampa tik dėl to, kad skirtingos prekės, paslaugos ar darbai perkančiosios organizacijos pasirinkimu įsigyjami organizuojant vieną viešąjį pirkimą. Aplinkybė, kad atskiri objektai perkami bendrai, nenulemia jų integralumo ir vertinimo kaip vienos visumos sudėtinių (funkciškai neatskiriamų) dalių. Dėl to trečiojo asmens Konkursui pasiūlytų atskirų laboratorinių tyrimų (iš kurių kiekvienas yra atskira paslauga) įkainiai nelaikytini pasiūlymo kainos sudėtinėmis dalimis, kurių konfidencialumas garantuojamas VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje.

46.       Dėl įkainių konfidencialumo papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovės bei trečiojo asmens pozicija nėra pagrįsta argumentais ar įrodymais, kurie patvirtintų tokių duomenų atitiktį kasacinio teismo praktikoje nurodytiems informacijos pripažinimo konfidencialia kriterijams (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 37, 39, 45 punktus).

47.       Pirma, laboratorinių tyrimų įkainiai neatitinka slaptumo požymio – nors šie duomenys, anot trečiojo asmens, nėra skelbiami jo interneto puslapyje, t. y. ši informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams (teisėjų kolegija tokio trečiojo asmens teiginio teisingumo nevertina ir dėl jo nepasisako), pagal šios nutarties 40 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, vien tai nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose tokia informacija yra saugotina. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad, remiantis prie Konkurso sąlygų pridėto viešojo pirkimo sutarties projekto nuostatomis, sudarius viešojo pirkimo sutartį (kuri privalo būti viešai paskelbta), prie jos turės būti pridėti atskirų laboratorinių tyrimų įkainiai (Laboratorinių tyrimų pirkimo–pardavimo sutarties projekto 3.1 punktas). Taigi pasibaigus Konkurso procedūroms jo laimėtojo pasiūlyti įkainiai neišvengiamai taps vieši (šiame kontekste žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 53 punktą).

48.       Antra, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė, kad informacija apie tyrimų įkainius turi komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Procesiniuose dokumentuose pateiktais deklaratyviais teiginiais konkrečiai patikimai ir įtikinamai neįrodoma, kaip ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlytais įkainiais, įgaus konkurencinį pranašumą prieš jį.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei žinant trečiojo asmens paslaugų įkainius, tačiau neturint konkrečių duomenų apie šių įkainių sudedamąsias dalis, nepakaktų duomenų konkrečiai trečiojo asmens taikomai kainodarai išsiaiškinti ir taip įgyti pranašumą dalyvaujant kituose viešuosiuose pirkimuose. Dėl to leidimas susipažinti su įkainiais Konkurso procedūrų metu nesuponuotų komercinės paslapties atskleidimo ir trečiojo asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Spręsdami priešingai, teismai netinkamai taikė VPĮ 6 straipsnio ir CK nuostatas, reglamentuojančias komercines paslaptis, bei nukrypo nuo aiškinant šias normas suformuotos kasacinio teismo praktikos.

50.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės reikalavimą leisti susipažinti su neįprastai mažos kainos pagrindimu perkančioji organizacija atmetė remdamasi tuo, kad tiekėjas neturi teisės susipažinti su informacija, kuri yra susijusi su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu (VPĮ 41 straipsnio 5 dalis); pirmosios instancijos teismas pripažino, kad perkančioji organizacija tinkamai sprendė dėl duomenų konfidencialumo.

51.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog VPĮ 41 straipsnio nuostatos savaime neaiškintinos kaip lemiančios tam tikros medžiagos pripažinimą konfidencialia informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017, 60 punktas). Tai reiškia, kad dėl konkrečios informacijos konfidencialumo kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal VPĮ, CK 1.116 straipsnio nuostatas bei jas aiškinant suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

52.       Kadangi byloje nėra duomenų, ar ieškovės nurodytas trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimas buvo pateiktas atsakovei (ir tai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko), tai teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl jo konfidencialumo. Šiuo aspektu tik pažymėtina, kad, sprendžiant dėl teisės susipažinti su tokio pobūdžio dokumentu, turėtų būti įvertintas jame nurodytų duomenų turinys pagal teismų praktikoje suformuotus informacijos pripažinimo konfidencialia kriterijus (plačiau žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 75–83 punktus; pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 35–43 punktus; kt.), patikrinta, ar jame nėra konfidencialios informacijos, susijusios su paslaugų įkainių sudedamosiomis dalimis, taip pat atsižvelgta į tai, kad tik pati svarbiausia ir komerciškai jautriausia vykdant viešojo pirkimo procedūras pateikta informacija gali būti pripažinta komercine (gamybine) paslaptimi bei dėl to – konfidencialia informacija.

 

Dėl ieškovės pažeistų teisių gynybos veiksmingumo ir procesinės bylos baigties

 

53.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, susipažinusi su atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytais sprendimais dėl sudarytos pasiūlymų eilės ir Konkurso laimėtojo, pateikė atsakovei pretenziją. Joje nurodė, kad Konkurso laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, nereali, jog būtų tinkamai ir kokybiškai suteiktos perkamos paslaugos, pažymėjo, kad tam, jog galėtų veiksmingai ginti savo pažeistas teises, jai būtina supažinti su trečiojo asmens pasiūlyme nurodytais įkainiais ir jo pateiktu neįprastai mažos kainos pagrindimu. Nurodytų argumentų pagrindu ieškovė reikalavo, kad atsakovė panaikintų savo 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus, taip pat supažindintų ieškovę su trečiojo asmens pasiūlymo įkainiais ir neįprastai mažos kainos pagrindimu.

54.       Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus ir apie priimtą sprendimą informuoti papildomai, atmesti ieškovės reikalavimą ją supažindinti su prašoma informacija. Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinyje prašė išreikalauti iš trečiojo asmens pasiūlymo dalį, kurioje nurodyti siūlomų paslaugų įkainiai, trečiojo asmens ir atsakovės susirašinėjimą dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo bei panaikinti atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus.

55.       Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ir ieškinį atmetė. Tačiau teismai taip pat pasisakė dėl ginčo esmės – nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina buvo neįprastai maža, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pareikalavo ją pagrįsti, bet, atsižvelgdami į tai, kad atsakovė nusprendė iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, taigi ginčijami jos sprendimai faktiškai neteko teisinės reikšmės, konstatavo, jog ieškovės teisės ir teisėti interesai buvo apginti, ir dėl to atmetė jos ieškinį.

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovės veiksmus ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka bei jam persikėlus į teismą, taip pat teismų nustatytas aplinkybes bei jas įvertinus padarytas išvadas, konstatuoja, kad ginčijamu atsakovės sprendimu ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti ir (ar) užtikrinti, o teismai neužtikrino veiksmingo jų gynybos įgyvendinimo.

57.       Bylos duomenys patvirtina, kad, laukdama Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymo į paklausimą dėl paslaugų įkainių ir jų pagrindimo vertinimo jų konfidencialumo aspektu, atsakovė nenagrinėjo ieškovės pretenzijoje keliamų reikalavimų, susijusių su sprendimu dėl Konkurso rezultatų, bei nesiėmė jokių veiksmų, būtinų nurodytiems reikalavimams išnagrinėti (byloje nėra duomenų apie tiekėjams siųstus paklausimus, pakartotinį pasiūlymų vertinimą ar kitus pan. veiksmus). Tik gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą, perkančioji organizacija nurodė, kad nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus ir apie priimtą sprendimą informuoti papildomai. Tačiau iš tokio atsakovės sprendimo turinio nebuvo aišku, dėl ko ir kokia apimtimi bus vertinami tiekėjų pasiūlymai, be to, iki ieškovės kreipimosi į teismą nebuvo žinomas tokio vertinimo rezultatas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad iš viešai prieinamų Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų matyti, jog atsakovė iki pat kasacinio teismo nutarties priėmimo dienos nėra iš naujo įvertinusi tiekėjų pasiūlymų ir dėl jų priėmusi jokių sprendimų.

58.       Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad, atmetusi ieškovės prašymą leisti susipažinti su prašoma informacija, atsakovė pranešė apie savo ketinimą iš naujo vertinti pasiūlymus, tačiau, pateikdama atsakymą į ieškovės pretenziją, jos reikalavimo panaikinti atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus nebuvo išnagrinėjusi iš esmės pagal pretenzijoje išdėstytus argumentus ir dėl jų nebuvo pateikusi motyvuoto atsakymo, kaip tai reglamentuota VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje (jo nepateikė iki šios nutarties priėmimo). Dėl to ieškovei atsirado pagrindas savo pažeistas teises ginti teisme, prašyti, kad būtų išreikalauta tinkamam trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimui būtina informacija, nuspręsta dėl jos konfidencialumo bei patikrintas skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumas. Kaip buvo konstatuota pirmiau šioje nutartyje, senaties terminas tokiam ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas. 

59.       Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė dvi argumentų grupes – dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo supažindinti ieškovę su trečiojo asmens pateiktais duomenimis ir dėl trečiojo asmens pasiūlytos nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos, dėl kurios jo pasiūlymas neturėjo būti pripažintas tinkamu ir įtrauktas į pasiūlymų eilę.

60.       Pirmąjį reikalavimą (leisti susipažinti su informacija) ieškovė suformulavo iš esmės kaip procesinio pobūdžio reikalavimą – prašė išreikalauti įrodymus CPK 199 straipsnio 1 dalies ir 4233 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktų pagrindu tam, kad galėtų įrodyti antrojo reikalavimo pagrįstumą.

61.       Apeliacinės instancijos teismas, nevertinęs skundžiamų atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimų teisėtumo, nesprendė ir ieškovės reikalavimų dėl įrodymų išreikalavimo, atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl tokio pobūdžio reikalavimų (procesinių) vertinimo (šios nutarties 17 punktas).

62.       Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytoje praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog reikalavimai gauti įrodymus negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai ir reiškiami kaip savarankiški reikalavimai ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinyje buvo nurodytas ne vien procesinis prašymas išreikalauti įrodymus, bet ir materialusis reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, tai pripažintina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesilaikė savo praktikos (horizontaliųjų precedentų) ir, nukrypdamas nuo jos, nepagrįstai atsisakė ginti ieškinyje nurodytus galimai pažeistus ieškovės interesus.

63.       Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pirmiau aptartos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, taip pat 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018. Jose, be kita ko, konstatuota, kad subjektinė tiekėjo teisė susipažinti su savo konkurento pasiūlymu atskirai įtvirtinta įstatyme, todėl yra savarankiška ir ginama; nors tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais iš tiesų turi procedūrinio elemento požymių, tačiau, siekiant apginti šios teisės įgyvendinimą, pareikšto reikalavimo pobūdis dėl to nelaikytinas išimtinai procesiniu ir atskirai (savarankiškai) neginamu (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 67, 70 punktus).

64.       Kasacinis teismas išaiškino, kad tiekėjams būtų pernelyg sunku ir neapibrėžta kreiptis į teismą su bendruoju reikalavimu panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, o vėliau, tik jei teismas patenkintų jų reikalavimą susipažinti su prašoma informacija, tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio ar pan.; toks teisių gynybos būdas ne tik nepatrauklus laiko ir finansų prasme, bet ir pernelyg komplikuotas; ieškovo teisės teisme ginti savo subjektinę teisę į informaciją suvaržymas nebūtinai prisidėtų prie proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, 62–64, 67 punktai).

65.       Apibendrinant šią praktiką darytina išvada, kad reikalavimas leisti susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ar jo dalimi vertintinas kaip atskira materialiosios teisės susipažinti su konkurento pasiūlymu įgyvendinimo priemonė, kuri tiekėjo gali būti pasirinkta tiek viena, tiek kartu reiškiant reikalavimus dėl konkrečių perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Aptarti išaiškinimai suponuoja teismo pareigą tirti ir vertinti teismui nurodytus argumentus dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo supažindinti tiekėją su prašoma informacija, inter alia, kvalifikuoti (o esant poreikiui – perkvalifikuoti) ieškovo reikalavimą, taip pat spręsti, ar yra pagrindas įpareigoti perkančiąją organizaciją leisti susipažinti su prašomais duomenimis.

66.       Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, ginčą šioje byloje sprendę teismai privalėjo įvertinti ieškovės prašymą dėl informacijos gavimo, jo argumentus, tačiau to nepadarė, formaliai konstatavo, kad buvo pareikštas procesinis reikalavimas.

67.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovės pretenzijoje, ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pareikštus reikalavimus ir pasirinktą teisių gynybos strategiją egzistavo pagrindas perkvalifikuoti šį jos prašymą į reikalavimą užtikrinti VPĮ 6 straipsnyje įtvirtintą teisę susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis (panaikinti atsakovės sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su prašoma informacija ir įpareigoti ją pateikti prašomus duomenis).

68.       Kaip jau buvo konstatuota pirmiau šioje nutartyje, tiek atsakovė, tiek ginčą sprendę teismai trečiojo asmens pasiūlymo įkainius nepagrįstai pripažino konfidencialia informacija ir atsisakė leisti ieškovei su jais supažinti. Dėl šių neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų buvo apsunkintos ieškovės galimybės argumentuotai ginčyti atsakovės sprendimus dėl trečiojo asmens pripažinimo Konkurso laimėtoju.

69.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, pripažinęs, jog perkančioji organizacija nepagrįstai neleido viešojo pirkimo dalyviui susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis, pagal konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes sprendžia, ar dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese, ar šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).

70.       Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė paaiškėjo tik kasaciniame teisme. Kadangi šioje byloje atsakovė motyvuotai neišnagrinėjo ieškovės pretenzijos, teismai nepasisakė dėl tokio jos neveikimo neteisėtumo, neišreikalavo į bylą ieškovės prašomų duomenų ir nevertino atsakovės sprendimo dėl Konkurso rezultatų teisėtumo, tai, neužtikrinus veiksmingos ieškovės teisių gynybos, aiškiai ir detaliai nebuvo suformuluoti ieškinio reikalavimai dėl atsakovės sprendimo panaikinimo (nenurodytas konkretus faktinis ieškinio pagrindas), byloje nesurinkti duomenys, reikšmingi ieškovės reikalavimams išspręsti. Įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgdama į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju veiksmingą ieškovės pažeistų teisių gynybą geriausiai užtikrintų atsakovės įpareigojimas supažindinti ieškovę su trečiojo asmens pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir, nenukrypstant nuo šios nutarties 52 punkte pateiktų išaiškinimų, neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimu (nekonfidencialia jo dalimi), jeigu toks Konkurse buvo pateiktas.

71.       Byloje nustačiusi, kad atsakovė priėmė sprendimą iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, tačiau iki šios kasacinio teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dėl jų nepriėmė jokio sprendimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog, siekiant užtikrinti teisėtą ieškovės interesą, kad skundžiamas atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas būtų peržiūrėtas, bei užkirsti kelią nemotyvuotam perkančiosios organizacijos neveikimui ilgą laiką (nuo skundžiamos apeliacinės instancijos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo) neatliekant jokių Konkurso procedūrų, egzistuoja pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus.

72.       Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, jei perkančiajai organizacijai, siekiančiai išnagrinėti pretenziją, kyla poreikis dar kartą įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir jos pačios priimto tiekėjo skundžiamo sprendimo pagrįstumą, skundžiamo sprendimo naikinti vien dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas vertinamas dar kartą, nėra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 32 punktas). Atsižvelgiant į šią praktiką ir šios nutarties 71 punkte nurodytą įpareigojimą atsakovei iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus, pripažintinas nepagrįstu ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus sprendimus.

73.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, iš naujo įvertinusi dalyvių pasiūlymus, perkančioji organizacija privalės dėl to priimti sprendimą (sudaryti naują pasiūlymų eilę arba nauju sprendimu patvirtinti, kad iki šalių ginčo sudaryta pasiūlymų eilė buvo tinkama) ir šis perkančiosios organizacijos sprendimas, jeigu Konkurso dalyviai su juo nesutiks, galės būti ginčijamas teisme naujoje civilinėje byloje.

74.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos ir dėl jų priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

75.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas ir skundžiamų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos, ir dėl jų priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

76.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

77.       Kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktikoje ne kartą spręsta, kad tais atvejais, kai dėl byloje susidėjusių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių nėra pagrindo patenkinti dalies ar visų ieškovo (tiekėjo) ieškinio reikalavimų, tačiau procese nustatyti neteisėti pirkėjo veiksmai, galima nukrypti nuo pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

78.       Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas iš dalies, iš esmės buvo pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, todėl ieškovei priteistinas visų turėtų bylinėjimosi išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, atlyginimas.

79.       Pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo po 263 Eur žyminio mokesčio, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad byloje pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas iš atsakovės, iš viso 564 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

80.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1620 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 900 Eur tokių išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.10 punktuose nurodytų dydžių, todėl, konstatavus, kad byloje pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, nurodytų išlaidų atlyginimas jai priteistinas iš atsakovės, iš viso 2520 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

81.       Konstatavus, kad patenkinus ieškovės ieškinio dalį iš esmės buvo pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, atsakovės ir trečiojo asmens pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose teikti prašymai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės atmestini.

82.       Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 263 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas, šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

83.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme ieškovė turėjo 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.13 punkte nurodyto dydžio, todėl konstatavus, kad byloje pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, nurodytų išlaidų atlyginimas jai priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

84.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas leisti susipažinti su trečiojo asmens UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir neįprastai mažos kainos pagrindimu bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą.

Įpareigoti atsakovę VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą leisti ieškovei UAB Diagnostikos laboratorijai susipažinti su trečiojo asmens UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir neįprastai mažos kainos pagrindimu (nekonfidencialia jo dalimi).

Įpareigoti atsakovę VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą iš naujo įvertinti viešojo pirkimo „Laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“ 2 dalies pasiūlymus.

Priteisti UAB Diagnostikos laboratorijai (j. a. k. 300598351) iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 191045757) 564 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėto žyminio mokesčio bei 2520 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą, iš viso 3084 (tris tūkstančius aštuoniasdešimt keturis) Eur.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti UAB Diagnostikos laboratorijai (j. a. k. 300598351) iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 191045757) 263 Eur kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio ir 1350 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimą, iš viso 1613 (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika) Eur.

Priteisti valstybei iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 191045757) 6,36 Eur (šešis Eur 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.