Civilinė byla Nr. e3K-3-234-469/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00412-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų <>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tauragės šilumos tinklams dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimą, tiekėjų tinkamos teisių gynybos ir bylą nagrinėjančio teismo pareigos vertinti viešųjų pirkimų principų pažeidimus santykį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „Požeminiai darbai“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės UAB Tauragės šilumos tinklų (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą dėl pretenzijos ir visus vėlesnius viešajame darbų pirkime „Tauragės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizacija“ (toliau – Konkursas) atsakovės priimtus sprendimus; pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį; pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė vykdė Konkursą, kurio objektas – Tauragės miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų renovacijos projektavimo ir rangos darbai, senus šilumos vamzdžius pakeičiant pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su monitoringo sistema. Atsakovė Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) 5 skyriuje nurodė techninius reikalavimus vamzdžiams, kurie bus naudojami atliekant perkamus darbus, nustatė, kad tiekėjas su pasiūlymu privalo pateikti siūlomų vamzdžių sertifikatus. Techninės specifikacijos 17 skyriuje nustatytas reikalavimas rangovui pagrįsti siūlomų medžiagų atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams ir įrodyti, kad šios medžiagos jam yra prieinamos, taip pat pareiga pateikti atitinkamus vamzdžių sertifikatus.
4. Be kitų, Techninės specifikacijos 5 skyriuje buvo nustatyti reikalavimai vamzdžių plieno sudėtyje esančių cheminių elementų kiekiui: C – ne daugiau nei 0,14 proc.; Si – ne daugiau nei 0,23 proc.
5. Ieškovė pateikė pasiūlymą Konkurse. Vertindama jo techninius duomenis, atsakovė paprašė pateikti paaiškinimus dėl pasiūlyme nurodytų plieno vamzdžių cheminės sudėties, sienelių storio, poliuretano putų izoliacijos, gedimų kontrolės sistemos. Įvertinusi ieškovės paaiškinimus, atsakovė 2017 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimų. Ieškovė pateikė pretenziją, tačiau ji taip pat buvo atmesta.
6. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimais, kreipėsi į teismą, nurodė, kad jos pasiūlymas atitiko pirkimo objektui taikomus teisės aktų reikalavimus dėl šilumos tinklų įrengimo ir priežiūros, pirkimo objektui naudotinų medžiagų. Atsakovė Konkurso sąlygas aiškino ir taikė atsietai nuo šių imperatyviųjų reikalavimų, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.
7. Ieškovė pažymėjo, kad kartu su pasiūlymu buvo pateikti sertifikatai, kuriuose buvo nurodytos siūlomų plieno vamzdžių specifikacijos, t. y. plieno standartas (markė), skersmuo, sienelių storis, cheminė sudėtis, mechaninės savybės. Be to, atsakydama į atsakovės paklausimą, ieškovė paaiškino atitinkamus savo pasiūlymo aspektus, pateikė savo tiekėjų kitiems klientams anksčiau gamintų gaminių specifikacijų pavyzdžius. Atsakovė netinkamai įvertino šiuos duomenis ir nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad kartu su pasiūlymu ieškovė pateikė sertifikatą Nr. 8574, kuriame nurodyta, jog vamzdžių „60,3 x 3,2“ plieno sudėtyje cheminio elemento C yra 0,15 proc. (daugiau nei reikalaujamas kiekis), todėl teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai sprendė, jog pasiūlytas vamzdis neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų. Vamzdžių „60,3 x 3,2“ atitiktį nustatytiems reikalavimams ieškovė grindė sertifikato Nr. 688/W/2016 duomenimis. Kadangi šis sertifikatas atsakovei buvo pateiktas kartu su 2017 m. gegužės 11 d. paaiškinimais (po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), t. y. juo buvo siekiama pakeisti pradiniame pasiūlyme nurodyto vamzdžio techninius duomenis, tai teismas tokių ieškovės veiksmų nevertino kaip redakcinio pobūdžio klaidos ištaisymo, pripažino, kad atsakovė pagrįstai šią ieškovės pasiūlymo dalį pripažino neatitinkančia nustatytų reikalavimų.
10. Vamzdžio „355,6 x 5,6“ plieno sudėtyje esančio cheminio elemento C atitiktį įtvirtintam reikalavimui ieškovė grindė sertifikatu Nr. 0191/16-2, kuriame nurodyta, kad gali būti pagaminami vamzdžiai, kuriuose elemento C kiekis būtų nuo 0,13 iki 0,17 proc. Kadangi perkančioji organizacija privalėjo vertinti ieškovės pasiūlymo ir su juo pateiktų dokumentų visumą, o ne atskiras jų dalis, tai, teismo vertinimu, Techninės specifikacijos 5 skyriuje nustačius maksimalų leistiną cheminio elemento C kiekį, vamzdžiai, kurių sudėtyje šio elemento yra daugiau, pagrįstai buvo įvertinti kaip neatitinkantys nustatytų reikalavimų.
11. Ieškovė siūlomų plieno vamzdžių „76,1 x 3,2“ ir „76,1 x 3,6“ atitiktį grindė sertifikatu Nr. 4273; jame, be kitų duomenų, buvo nurodyta, kad vamzdžio „76,1 x 3,6“ plieno cheminėje sudėtyje elemento Si yra nuo 0,229 iki 0,25 proc. Teismas sutiko su atsakove, kad sertifikatas Nr. 4273 nepatvirtina ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams (jame nurodytas per didelis elemento Si kiekis) ir byloje nėra įrodymų, jog sertifikatas Nr. E13157, kuriuo ieškovė savo paaiškinimuose įrodinėjo plieno vamzdžio „76,1 x 3,6“ atitiktį Konkurso sąlygoms, perkančiajai organizacijai buvo pateiktas kartu su pasiūlymu.
12. Dėl siūlomo vamzdžio „114,3 x 4,5“ plieno cheminės sudėties pagrindimo ieškovės pateiktame sertifikate Nr. 0893 nurodyta, kad elementas Si sudaro nuo 0,217 iki 0,24 proc., todėl teismas sutiko su atsakove, jog sertifikatas Nr. 0893 nepatvirtina siūlomo plieno vamzdžio atitikties nustatytiems reikalavimams.
13. Teismas nustatė, kad su pasiūlymu ieškovė pateikė vamzdžio „88,9 x 4,0“ sertifikatą Nr. 10932, kuriame nurodyta, jog plieno cheminėje sudėtyje elemento C yra 0,18 proc., o elemento Si – nuo 0,22 iki 0,24 proc. Teismas sutiko su atsakove, kad sertifikate nurodyti kiekiai neatitinka šios nutarties 4.1, 4.2 punktuose nurodytų Konkurso sąlygų. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad sertifikatas Nr. 10932 buvo pateiktas per klaidą, o vėliau perkančiajai organizacijai pateiktas sertifikatas Nr. 1908/W/2016 patvirtina pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, nes tokio pobūdžio klaida negali būti vertinama kaip neesminė. Teismas sprendė, kad, pateikdama naują sertifikatą su kitais duomenimis, ieškovė pakeitė savo pradinį pasiūlymą, nors tokie pakeitimai pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį yra negalimi.
14. Teismas pažymėjo, kad Konkursas organizuojamas perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti, todėl tik ji nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus ir pagal šiuos poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus bei nustato konkrečius reikalavimus. Ieškovė nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai plieno vamzdžiams neatitiktų teisės aktų reikalavimų, neginčijo Konkurso sąlygų. Dėl to, vertindama ieškovės pasiūlymą, atsakovė privalėjo tiksliai laikytis nustatytų Konkurso sąlygų, tarp jų ir Techninės specifikacijos 5 skyriaus reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai įvertino ieškovės pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams, tai darydama nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė savo pretenzijoje atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumą grindė tuo, jog ieškovės pasiūlymas atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, taip pat imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, todėl atsakovė nepagrįstai pasiūlymą atmetė. Pretenzijoje nebuvo keliamas klausimas dėl kitų tiekėjų pasiūlymų neatitikties Konkurso sąlygų reikalavimams ar skirtingo jų vertinimo. Kadangi šiuo pagrindu atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumas pretenzijoje nebuvo grindžiamas, tai teismas nevertino ieškovės argumentų dėl netinkamo kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 3 dalis).
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė pareiškė pretenziją dėl atsakovės sprendimo pripažinti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimų, joje įrodinėjo savo pasiūlyme nurodytų plieninių vamzdžių atitiktį Konkurso sąlygoms. Pretenzijoje pateikta tik abstrakti nuoroda į VPĮ 3 straipsnio 1 dalį; lygiateisiškumo pricipo pažeidimas niekaip neargumentuotas ir nemotyvuotas. Ieškinyje ir dar plačiau dublike jau aiškiai nurodyta, kad iš esmės tapatūs tiekėjų pasiūlymai (plieninių vamzdžių sertifikatų duomenys) buvo įvertinti skirtingai. Tokį ieškovės elgesį kolegija vertino kaip naujų argumentų pateikimą, kuris CPK 4233 straipsnio 2 dalyje yra draudžiamas.
18. Kolegija atmetė ieškovės argumentus dėl teismo pareigos ex officio vertinti lygiateisiškumo principo pažeidimą Konkurse, pažymėjo, kad ši pareiga nereiškia teismo galimybės neribotai kištis į šalių ginčą. Anot kolegijos, jeigu nenustačius akivaizdaus lygiateisiškumo principo pažeidimo būtų tiriama tokio pažeidimo galimybė, ignoruojant įstatyme suformuluotą tiekėjo pareigą tinkamai laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, būtų nepagrįstai pažeidžiami kitos bylos šalies interesai, ribojamos jos teisės apsiginti.
19. Nurodžiusi, kad tiekėjo pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma (VPĮ 2 straipsnio 19 dalis), kolegija atmetė ieškovės argumentus, jog perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą, neturėjo vadovautis sertifikatuose nurodyta informacija, nes ieškovės pasiūlyme (Konkurso sąlygų 5 priedas) buvo nurodyti Konkurso sąlygas atitinkantys plieniniai vamzdžiai ir ieškovės galimybė juos pateikti nebuvo paneigta. Kolegija sprendė, kad sertifikatai yra tiekėjo pasiūlymo dalis, todėl jie turėjo būti vertinami taip pat, kaip ir kiti dokumentai, o radus prieštaravimų, turėjo būti sprendžiama dėl viso pasiūlymo pripažinimo netinkamu.
20. Kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktuose sertifikatuose esančią informaciją, nustatė, kad daugumoje jų pateikti keletas iš esmės tokių pačių vamzdžių įvertinimų atlikus skirtingus bandymus ir kai kurie iš jų atitinka Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Nors nėra aišku, kokią galimybę pateikti perkančiajai organizacijai reikalingų savybių vamzdžius turi ieškovė, matyti, kad tokia galimybė egzistuoja. Nepaisydama nurodytų aplinkybių, kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės pasiūlymas pagrįstai buvo pripažintas neatitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimų.
21. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neginčija, jog, atsakydama į perkančiosios organizacijos paklausimą, 2017 m. gegužės 11 d. pateikė jai naujus sertifikatus. Byloje reikšmingi sertifikatai Nr. 68/W/2016 ir Nr. 1908/W/2016, nes tik pagal juose nurodytą informaciją ieškovė galėtų ištaisyti nustatytus atsakovei siūlomų vamzdžių „60,3 x 3,2“ ir „88,9 x 4,0“ plieno cheminio elemento C sudėties neatitikimus. Kolegija konstatavo, kad toks naujų dokumentų pateikimas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015; 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016), nelaikytinas tik formaliu, redakcinio pobūdžio klaidų ištaisymu, nes juos priėmus ieškovės pasiūlymas iš neatitinkančio Konkurso sąlygų taptų jas atitinkantis.
22. Kolegija nustatė, kad atsakovės 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateiktas paaiškinimas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra neviešinamas, tačiau nutarties dėl jo pripažinimo nevieša bylos medžiaga byloje nėra. Kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo netinkamas proceso teisės normų taikymas nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kuris buvo priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir ieškinį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai nenagrinėjo ir nenustatė, ar atsakovė skirtingai vertino ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus, diskriminuodama ieškovę bei pažeisdama lygiateisiškumo principą (šios nutarties 15, 17, 18 punktai), todėl nepagrįstai pripažino, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra teisėtas. Kadangi perkančioji organizacija privalo visų tiekėjų pasiūlymus vertinti vienodai bei dėl jų visų priimti vienodo griežtumo sprendimus, tai teismai, atsižvelgdami į ieškovės argumentus, privalėjo patikrinti, ar Konkurso laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlyme pateikti vamzdžių sudėties sertifikatai nebuvo panašūs į ieškovės pateiktus (nustačius, kad trečiojo asmens pateiktame sertifikate įtraukti tiek Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantys, tiek jų neatitinkantys vamzdžiai, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas). Neįvertinę trečiojo asmens sertifikatų, teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Teismai neįvertino esminių ieškovės įrodinėtų aplinkybių, įrodymų viseto, neatskleidė bylos esmės.
2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje buvo pareikštas naujas (pretenzijoje nenurodytas) reikalavimas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovė teigė, kad atsakovė pažeidė lygiateisiškumo principą, o šį argumentą išplėtojo dublike. Pagal CPK 4233 straipsnio 2 dalį, viešojo pirkimo bylos šalims nedraudžiama teikti naujų argumentų, išplėtojančių pretenzijoje nurodytą reikalavimo pagrindą (faktines aplinkybes); toks draudimas nenustatytas ir CPK 4233 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė pretenzijoje negalėjo detalizuoti savo reikalavimo, nes neturėjo duomenų – trečiojo asmens pasiūlymo dalis (plieno vamzdžių sertifikatai) buvo pripažinta konfidencialia, o nauja informacija apie trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo aplinkybes (kad jame taip pat buvo rasta neaiškumų dėl siūlomų vamzdžių sienelių storio, cheminės sudėties) paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu (atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį). Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nustatyta teismų pareiga užtikrinti perkančiosios organizacijos sprendimų veiksmingą peržiūrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016; kt.).
3. Materialiosios teisės normose (Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvoje 89/665/EEB ir ją įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose) yra įtvirtintas viešasis interesas užtikrinti perkančiosios organizacijos sprendimų veiksmingo peržiūrėjimo galimybę, o suformuota teismų praktika įpareigoja teismus ex officio kvalifikuoti perkančiųjų organizacijų padarytus viešųjų pirkimų principų pažeidimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Nagrinėjamoje byloje esant prielaidų manyti, kad galėjo būti šiurkščiai pažeistos pamatinės viešųjų pirkimų normos, teismams turint reikalingus įrodymus ir ieškovei dėl duomenų trūkumo (aktualią informaciją pripažinus konfidencialia) negalint įrodyti jos teisių pažeidimo, teismai privalėjo ex officio įvertinti, ar pažeidimas buvo padarytas.
4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos, ex officio nekonstatavo lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo, nors pažeidimo faktas tapo akivaizdus atsakovei pripažinus, kad ir kitų tiekėjų plieno vamzdžių sertifikatuose buvo tokio paties tipo duomenys (Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantys ir jų neatitinkantys).
5. Nutarties 9–13, 21 punktuose nurodytos teismų išvados padarytos neįvertinus ir nepasisakius dėl esminių ieškovės įrodinėtų aplinkybių, kad ieškovės techniniame pasiūlyme yra pasiūlyti Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantys plieno vamzdžiai ir nurodyti konkretūs jų duomenys, todėl aplinkybė, jog su pasiūlymu pateiktuose sertifikatuose be reikalavimus atitinkančių, nurodyti ir jų neatitinkantys plieno vamzdžiai, automatiškai nelaikytina tiekėjo pasiūlymo trūkumu. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepaaiškinta, kodėl viena pasiūlymo dokumentuose nurodyta informacija laikoma svarbesne už kitą.
6. Teismai neįvertino sertifikatų pobūdžio – tai istorinio pobūdžio dokumentas, išduodamas jau pagamintiems vamzdžiams ir nurodantis ieškovės tiekėjų kitiems klientams praeityje tiektus plieno vamzdžius, jis neapriboja tiekėjo galimybės ir pareigos patiekti Techninėje specifikacijoje reikalaujamus ir pasiūlyme nurodytus vamzdžius. Kadangi Konkurso dokumentuose nebuvo reikalaujama, kad tiekėjai plieno vamzdžius jau būtų pagaminę ar gavę iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tai nei ieškovė, nei kiti tiekėjai tokių plieno vamzdžių dar neturėjo ir pateikiamuose sertifikatuose negalėjo nurodyti konkrečių siūlomų plieno vamzdžių duomenų.
7. Dėl nurodytų sertifikatų ypatumų atsakovės sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą buvo vertinamas ne pats pasiūlymas, o sertifikatuose nurodytos aplinkybės – ieškovės pajėgumas patiekti pirkimo objektą. Reikalavimas istoriniais duomenimis (pvz., anksčiau tiektų prekių sertifikatais) pagrįsti tiekėjo galimybę patiekti viešojo pirkimo objektą sudarančias prekes, kurios viešojo pirkimo metu dar nėra gautos ar pagamintos (tai bus padaryta, jeigu tiekėjas laimės Konkursą), laikytinas su tiekėjo pajėgumo ar kvalifikacijos įrodymu susijusiu reikalavimu. Faktas, kad sertifikate nurodytos įvairių vamzdžių techninės charakteristikos, reiškia ne tai, jog tiekėjas siūlo Konkurso dokumentų neatitinkančius vamzdžius, bet patvirtina, kad pagal ankstesnį užsakymą buvo gaminami įvairūs skirtingi vamzdžiai. Sertifikatus aiškinant kartu su kitais pasiūlymo dokumentais, matyti, kad atsakovei buvo siūlomi pasiūlymo lentelėje nurodyti konkrečių charakteristikų vamzdžiai.
8. Teismai neatsižvelgė į tai, kad sertifikatai patvirtina tiekėjo pajėgumą ar kvalifikaciją patiekti atitinkamą prekę, todėl padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė negalėjo jų paaiškinti ar papildyti po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos; nesilaikė kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
9. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašytiniai paaiškinimai yra neviešinamas dokumentas, tačiau byloje nėra nutarties dėl jo pripažinimo nevieša bylos medžiaga. Ieškovei nebuvo leista susipažinti su šiais paaiškinimais, ji neturėjo galimybės į juos atsiliepti, todėl buvo pažeistos jos teisės į tinkamą teismo procesą, šalių lygybės įstatymui ir rungimosi principai. Iš CPK 12, 113, 117 straipsniuose įtvirtintų nuostatų darytina išvada, kad visi į civilinę bylą pateikti procesiniai dokumentai privalo būti įteikti kitiems bylos dalyviams, negali būti pripažįstami konfidencialiais ar nevieša bylos medžiaga ir tuo pagrindu neteikiami kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės 2017 m. spalio 4 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakyta dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų tikrovės neatitinkančių teiginių ir padarytų nepagrįstų išvadų, pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proceso šalies teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, rungimosi principą ir neužtikrino tinkamo proceso byloje.
24. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, analizavo byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis bei dėl jų pasisakė, rėmėsi kasacinio teismo praktika. Ieškovė proceso metu nuolat keitė savo poziciją ir argumentus, apsunkino tiek atsakovės teisę gintis, tiek teismų pareigos tinkamai išspręsti ginčą vykdymą. Pretenzijoje įrodinėta, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus; ieškinyje – kad dėl techninės klaidos buvo padarytas akivaizdus rašybos apsirikimas, bet pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, nes atsakovė privalėjo prašyti pataisyti akivaizdžias rašybos klaidas; dublike ieškovė pakeitė savo poziciją ir siekė įrodyti, kad atsakovė jos pasiūlymą vertino kitaip nei visų kitų tiekėjų pasiūlymus ir tuo ją diskriminavo.
2. Vien tai, kad teismai nekonstatavo pagrindo ex officio pasisakyti dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nereiškia, kad jie nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ar į juos neatsižvelgė. Jeigu būtų nustatyta, kad yra labai didelė tikimybė, jog buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, būtų priimtas kitoks sprendimas. Teismai nėra įpareigoti pasisakyti dėl visų ieškovės nurodomų aplinkybių ir aiškinti, kodėl jie nenustatė viešųjų principų pažeidimo, juolab kai ieškovės pozicija byloje buvo nenuosekli ir prieštaringa.
3. Abstrakti nuoroda į VPĮ nuostatą ar teismų praktikos citatą, kuriose nurodomi viešųjų pirkimų principai, nelaikytina tiekėjo pretenzijos argumentu, kurį būtų galima plėtoti kituose procesiniuose dokumentuose, jeigu iš pretenzijos turinio matyti, kad tiekėjas neginčija šių principų pažeidimo. Tiekėjo teisė į visapusišką jo galimai pažeistų teisių gynybą ribojama pareiga tinkamai parengti argumentus ir reikalavimus jau ikiteisminėje ginčo stadijoje, kad būtų užtikrintas viešasis interesas, proceso šalys galėtų apginti savo galimai pažeistas teises, o teismai – koncentruotai išnagrinėti bylą.
4. Konkurso sąlygose nuo pat jų paskelbimo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovė turės teisę prašyti, jog tiekėjai pateiktų sertifikatus ar lygiaverčius dokumentus, įrodančius, kad jų siūlomos medžiagos atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Kadangi visų Konkurso dalyvių techniniuose pasiūlymuose buvo neaiškumų, nebuvo galima nustatyti, ar tiekėjai siūlo tai, ko reikia, tai visų tiekėjų buvo prašoma paaiškinti, kaip jų siūlomi vamzdžiai atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Atsakydami, tiekėjai nurodė konkrečias pateiktų sertifikatų eilutes, paaiškino, kaip vamzdžiai atitinka keliamus reikalavimus; vienintelė ieškovė pateikė naujus sertifikatus, kuriais buvo siūlomi kiti nei pirminiame pasiūlyme nurodyti vamzdžiai; paaiškindama netinkamą pasiūlymą ieškovė siekė jį padaryti tinkamą. Kitų tiekėjų pateiktuose sertifikatuose nurodyti konkretūs siūlomų vamzdžių parametrai, nėra nuorodų į reikalavimų neatitinkančius vamzdžius, techninio pasiūlymo formose nurodyti tikslūs nustatytus reikalavimus atitinkantys vamzdžių sienelių storiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad vertinant pasiūlymus buvo laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo principo, nenukrypta nuo teismų praktikos dėl tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo.
5. Medžiagų kilmės ir atitikties sertifikatai įrodo ne istorinius duomenis, o tai, kad prekė, kurią siekiama parduoti, atitinka standartus; tai patvirtinantys sertifikatai išduodami konkrečiai prekei ar medžiagai jas pagaminus. Tiekėjas dar iki prekės (medžiagos) pirkimo turi teisę (privalo) išsiaiškinti, ar ji yra tinkamos kokybės ir atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus, todėl medžiagų pardavėjas dar iki jų pardavimo privalo pateikti medžiagų kilmės ir atitikties sertifikatus arba lygiaverčius dokumentus.
6. Pirkimo objektui įrengti reikalingi vamzdžiai nėra gaminami pagal specialius užsakymus; kiekvienas tokių vamzdžių gamintojas juos sertifikuoja ir nurodo konkretaus vamzdžio parametrus, todėl dar iki pirkimo momento vamzdžiai jau yra sertifikuoti. Ieškovė, tikėtina, nesiekė susipažinti su sertifikatais ir pagal juos atrinkti prekes, tačiau pateikė bet kokių anksčiau tiektų vamzdynų sertifikatus ir vylėsi, kad atsakovė jos pasiūlymą pripažins tinkamu.
7. Pirmosios instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikti atsakovės paaiškinimai (lydraštis, kuriuo persiųstas trečiojo asmens techninis pasiūlymas ir kuriame buvo aprašyta trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų techninių duomenų vertinimo procedūra) neturėjo būti pateikti šalims, nes juose buvo duomenų, kuriuos tiekėjai nurodė kaip konfidencialius (sudarančius gamybinę, komercinę paslaptį). Teismai šią informaciją gavo, įvertino, palygino ir pasisakė dėl ieškovės pasiūlymo atitikties nustatytiems reikalavimams.
8. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2017 m. spalio 4 d. rašytinius paaiškinimus, nes juose nepateikta jokių naujų duomenų, kurių ieškovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
25. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjo teisės tokį pasiūlymą taisyti

 

26. Teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad ginčo Konkursas nesiekia tarptautinio pirkimo vertės ribų, todėl šalių nesutarimui spręsti taikytina nacionalinė teisė, reguliuojanti supaprastintų viešųjų pirkimų procedūras. Be to, šalių ginčo nagrinėjimui taikytinos ir tarptautinių pirkimų normos, kiek VPĮ supaprastintų pirkimų reguliavimas duoda nuorodas į jas (VPĮ 85 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl jo neatitikties ginčo Konkurso sąlygoms (šios nutarties 4 punktas), nes su pasiūlymu pateiktuose sertifikatuose nurodyta vamzdžių cheminių elementų koncentracija neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, be to, atsakovė nustatė tam tikrus pagal Konkurso sąlygų 5 priedą parengto ieškovės techninio pasiūlymo, kuriame iš esmės deklaruojamos šių produktų techninės savybės, trūkumus; pastaruosius ieškovė procese įvardijo kaip rašymo klaidas. Ieškovė kasaciniame skunde (kaip ir viso proceso metu) kelia sertifikatų reikšmės ir kvalifikavimo vertinant tiekėjų pasiūlymus klausimus bent jau dviem aspektais: pirma, reikalavimas pateikti sertifikatus iš esmės rodo tiekėjų pajėgumą, antra, sertifikatai yra istorinio pobūdžio dokumentai ir nelaikytini konkrečiu tiekėjo įsipareigojimu perkančiajai organizacijai (tą, ieškovės vertinimu, patvirtina jos techninis pasiūlymas).
28. Aktualios sprendžiant ginčą (ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo metu galiojusios) redakcijos VPĮ 2 straipsnyje pateikiama bendra pasiūlymo sąvokos apibrėžtis, pagal kurią pasiūlymas – tai tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiekėjų atliktiniems rangos darbams naudojamų priemonių – vamzdžių – techninių savybių vertinimas iš esmės susijęs su pasiūlymo siaurąja prasme, o ne tiekėjų pajėgumo sritimi. Atsakovė siekė įsitikinti, kad siūlomi vamzdžiai turi reikiamas technines savybes, o ne gauti duomenis apie tiekėjo turimas technines priemones, gamybos pajėgumą ar praeityje sudarytus sandorius dėl šių prekių, t. y. ginčo Konkurso sąlygomis ir kitomis Techninės specifikacijos nuostatomis netikrino tiekėjų techninio ar profesinio pajėgumo (VPĮ 36 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas jau yra aiškiai pasisakęs, kad reikalavimas tiekėjams pateikti matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą susijęs su pasiūlymu siaurąja prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl jos techninio pasiūlymo pripažinimo tinkamu vertintini pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016 61–69 punktus bei juose cituojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir kasacinio teismo praktiką), šioje byloje teisėjų kolegija vadovaujasi joje suformuluotomis įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.
31. Pasiūlymui siaurąja prasme vertinti taikytinos VPĮ 39 straipsnio taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį perkančiajai organizacijai leidžiama prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
32. Tuo tarpu dėl kitų tiekėjo pateiktų dokumentų, nelaikytinų pasiūlymu siaurąja prasme, trūkumų taisymo VPĮ įtvirtintos iš esmės skirtingos taisyklės. VPĮ 32 straipsnyje, reglamentuojančiame tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą, be kita ko, nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis). Atitinkamai VPĮ 28 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų pasiūlymų pateikimą, 10 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.
33. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, remiamasi ir aktualia Teisingumo Teismo jurisprudencija. Teisingumo Teismo išaiškinta, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10).
34. Atsižvelgiant į tai, dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (pirmiau nurodyta kasacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016, 32 punktas).
35. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
36. Aktualiame nagrinėjamai bylai techninės pasiūlymo dalies atitikties techninės specifikacijos reikalavimams vertinimo kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas (pirmiau nurodyta kasacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iš teisinio reguliavimo, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo matyti, kad tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę), nebent perkančioji organizacija reikalautų pateikti prekių pavyzdžius, atlikti bandymus, demonstraciją ar pan. (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2013). Net jei tiekėjo siūlomos (naudojamos) prekės ar produktai iš tiesų yra tinkami ir iš esmės tenkintų pirkėjo nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjas nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų ar šie turi trūkumų, jo pasiūlymas siaurąja prasme negali būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas.
38. Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 5 skyriuje perkančioji organizacija nurodė techninius reikalavimus vamzdžiams, kurie bus naudojami atliekant perkamus darbus, nustatė, kad tiekėjas su pasiūlymu privalo pateikti siūlomų vamzdžių sertifikatus. Ieškovė kasaciniame skunde (bei viso proceso metu) iš esmės nepagrįstai įrodinėja tiekėjų techninių pasiūlymų ir su pasiūlymais pateikiamų vamzdžių sertifikatų reikšmę ir atskirtį ta prasme, kad tik techniniu pasiūlymu, kuriame esančioje lentelėje deklaruojamos produkto savybės, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja tinkamai atlikti rangos darbus, o sertifikatai kaip istorinio pobūdžio dokumentai iš esmės nekvalifikuotini kaip toks įsipareigojimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovės Konkurso sąlygų aiškinimas nepagrįstas. Kita vertus, primintina, kad atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė ne tik dėl sertifikatų turinio, bet ir pagal ieškovės techninį pasiūlymą.
39. Šiame kontekste teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad vamzdžių sertifikatai kvalifikuotini kaip tiekėjų deklaruojamų ar siūlomų techninių produkto savybių įrodomosios priemonės (techniniai dokumentai). Šio vertinimo nekeičia tai, kad šiais dokumentais, kaip akcentuoja ieškovė, iš esmės pagrindžiami istoriniai duomenys. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų sąlygos konkrečiais duomenimis įrodyti atitiktį techniniams reikalavimams paprastai suponuoja istorinių duomenų pateikimą ir vertinimą (pvz., laboratorinių bandymų rezultatus). Atsižvelgiant į tai, sertifikatai įeina į pasiūlymo siaurąja prasme apimtį ir yra reikšmingi vertinant šią tiekėjo pasiūlymo dalį.
40. Priešinga išvada iš esmės reikštų šių dokumentų reikšmės devalvaciją, t. y. jei, vertinant tiekėjų techninius duomenis, jų įrodomieji dokumentai būtų reikšmingi tik pavyzdžio pateikimo, o ne konkretaus pagrindimo prasme, tiekėjai iš esmės būtų neribojami pateikti bet kokius ir nevienodo turinio bei apimties sertifikatus, nes jais nebūtų pagrindžiama vamzdžių techninė atitiktis. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovės kasaciniame skunde pateikiamu sertifikatų reikšmės aiškinimu, neva Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta reikalavimo, kad šiuose dokumentuose nurodyti vamzdžiai turi atitikti ir visus Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus.
41. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovės pasiūlymas perkančiosios organizacijos įvertintas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų, kadangi tiekėja, pirma, dėl dalies pirkimo objekto pasiūlyme nurodė Techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančias siūlomų vamzdžių savybes, antra, dėl dalies pirkimo objekto pateikė netinkamus (nepatvirtinančius vamzdžių atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams) sertifikatus. Faktinės aplinkybės dėl ieškovės techninio pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos reikalavimams patvirtintos bylą nagrinėjusių teismų (šios nutarties 9–13 punktai) ir nenuginčytos ieškovės kasacinio skundo argumentais. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovės pasiūlymas siaurąja prasme neatitiko perkančiosios organizacijos Konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų pirkimo objektui ir šie pasiūlymo trūkumai dėl savo pobūdžio, remiantis šios nutarties 34 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, negalėjo būti ištaisyti nepažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų, todėl perkančioji organizacija pagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė.
42. Dėl visumos aptartų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus.

 

Dėl tiekėjų pažeistų teisių tinkamos gynybos ir teismų pareigos spręsti dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo

 

43. Antroji ieškovės kasacinio skundo argumentų dalis iš esmės susijusi su teisės normų, nustatančių teismo diskrecijos viešųjų pirkimų bylose veikti ex officio ribas, aiškinimu ir taikymu. Ieškovės teigimu, teismai neteisėtai netyrė galimo perkančiosios organizacijos padaryto lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo skirtingai vertinant jos ir kito tiekėjo pasiūlymus. Bylą nagrinėję teismai atsisakė nagrinėti ieškovės argumentus dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo remdamiesi tuo, kad šiuo pagrindu atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumas pretenzijoje nebuvo grindžiamas (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).
44. CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo praktikoje dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CPK ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
45. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis svarbiausia galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų (ieškinio pagrindo), o ne jų pagrindu reiškiamų reikalavimų, atžvilgiu. Kasacinio teismo konstatuota, kad ieškovai perkančiųjų organizacijų sprendimus dėl jų pasiūlymo vertinimo gali kvestionuoti nurodydami, jog kitų tiekėjų pasiūlymai, esant vienodoms aplinkybėms, buvo įvertinti skirtingai; dėl to nelaikoma, kad ieškovas teismo procese kelia naujus reikalavimus, susijusius su kito dalyvio pasiūlymo vertinimu, kai jis, kvestionuodamas galimai neteisėtą savo paties pasiūlymo vertinimą, be kita ko, įrodinėja, kad konkurse dalyvavusių ūkio subjektų pasiūlymai buvo įvertinti nelygiavertiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo, atsižvelgiant į CPK 4233 straipsnio nuostatas, aiškintina taip, jog tiekėjas procese savo pasiūlymo vertinimo teisėtumą gali kvestionuoti, inter alia, visų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčiu vertinimu, kai tokia aplinkybė yra iškelta pretenzijoje, nebent ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl šios aplinkybės nespręsta, nes šių aplinkybių tiekėjas objektyviai negalėjo nurodyti (CPK 4233 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, kai tiekėjas pretenzijoje objektyviai negali nurodyti faktinių aplinkybių (dėl jų konkrečiai pasisakyti), susijusių su kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimu, jis bet kokiu atveju turi nurodyti savo abejones, svarstymus ar prielaidas dėl nelygiaverčio tiekėjų pasiūlymų vertinimo.
47. Tiekėjų pažeistų teisių gynybos tinkamumas, inter alia, vertinamas, atsižvelgiant į tiekėjų iniciatyvumą viešųjų pirkimų procedūros metu. Šiame kontekste Teisingumo Teismo pažymėta, kad teisinio saugumo principu reikalaujama, jog pagal nustatytą tvarką gauta informacija ar informacija, kuri galėjo būti taip gauta, dalyvis nebegalėtų remtis kaip pagrindu pareikšti ieškinį praėjus nacionalinėje teisėje nustatytam terminui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą byloje Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13). Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Uniplex, C-406/08).
48. Tiekėjas savo teisę sužinoti apie kito tiekėjo pasiūlymą įgyvendina VPĮ 6 straipsnio nuostatų pagrindu. Jei perkančioji organizacija neteisėtai nesupažindina tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu, jis savo galimai pažeistas teises gali ginti įvairiomis teisių gynybos priemonėmis, priklausomai nuo to, kokią teisę jis siekia apginti – teisę į informaciją ar teisę į savo pasiūlymo tinkamą įvertinimą. Pirmu atveju tiekėjas (ieškovas) teismui pareiškia savarankišką materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti su kito tikėjo pasiūlymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018); antru atveju tiekėjas reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą bei teikia procesinį prašymą išreikalauti įrodymą (CPK 101 straipsnis, 199 straipsnis). Nepriklausomai nuo to, kurį iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų pasirinktų tiekėjas, jis visais atvejais perkančiajai organizacijai teikiamoje pretenzijoje didesne ar mažesne apimtimi turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimu.
49. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė Konkurso metu prašė ją supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, tačiau atsakovė šio prašymo netenkino. Vis dėlto ieškovė pretenzijoje iš esmės nekvestionavo savo pasiūlymo atmetimo dėl visų ar dalies tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčio vertinimo, nenurodė, kad negali tiksliai šių aplinkybių pagrįsti, nes jai neteisėtai nebuvo leista susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ieškovė peržiūros procedūrą iš esmės inicijavo tik dėl savo pasiūlymo vertinimo netinkamumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad į šalių ginčo teisme apimtį tiekėjų pasiūlymų vertinimo lygiateisiškumo aspektas neįėjo.
50. Kita vertus, net konkrečiu atveju konstatavus, kad tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, jog tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad vien aplinkybė, jog šalis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai ją įgyvendino, nagrinėjamu atveju – nesirėmė argumentais dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ikiteisminėje stadijoje, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl šių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo.
52. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.
53. Jau minėta, kad bylą nagrinėję teismai, konstatavę, jog ieškovė pateikdama pretenziją perkančiajai organizacijai nenurodė argumentų dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimų vertinant Konkurso dalyvių pasiūlymus, atsisakė nagrinėti šiuos reikalavimus CPK 4233 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant šios teismų procesinių sprendimų dalies teisėtumą reikšmingas ne tik ieškovės, bet ir bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys.
54. Šiame kontekste primintina, kad VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, pažeidimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti pirkimo procedūrų neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų, ieškovė pirmą kartą argumentus dėl galimo viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant jos ir trečiojo asmens pasiūlymą pateikė tik ieškinyje. Neatsižvelgdamas į tai, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi konstatavo, kad siekiant nustatyti tai, ar atsakovė, vertindama pasiūlymus, laikėsi tiekėjų lygiateisiškumo, proporcingumo principų, tikslinga išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens pateikto pasiūlymo dalis apie ieškinyje nurodyto ginčo aplinkybes; taip teismas turės galimybę nustatyti, ar atsakovė ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymams įvertinti taikė analogiškus vertinimo kriterijus. Šia nutartimi teismas nutarė įpareigoti atsakovę iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikti teismui trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymo dalis (sertifikatus) dėl ieškinyje nurodytų prekių atitikties Konkurso sąlygoms.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta nutartis reiškia, kad pirmosios instancijos teismas ex officio ėmėsi nagrinėti ieškinyje nepareikštą reikalavimą (dėl galimo viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus (CPK 4238 straipsnis). Teismo ex officio pradėtas nagrinėti reikalavimas turi būti išspręstas pagal tas pačias civilinio proceso taisykles, kaip ir ieškinio reikalavimai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tolesnių procesinių veiksmų tirdamas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje nurodytas aplinkybes teismas neatliko, šio reikalavimo neišnagrinėjo ir sprendime dėl bylos esmės nurodė, kad ieškovė dėl šios ginčo dalies nepasinaudojo ikiteismine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks procesinis teismo elgesys nesuderinamas su civilinio proceso nuostatomis, kurios įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes bei išspręsti visus reikalavimus (CPK 270 straipsnis).
57. Kita vertus, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasyviai sprendė šalių ginčą, nes iš atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turėjo kilti abejonių dėl nevienodo tiekėjų pasiūlymo vertinimo. Atsakovei pripažįstant, kad kitų tiekėjų pasiūlymuose buvo rasta analogiškų neaiškumų dėl vamzdžių techninių savybių atitikties Konkurso sąlygoms, visiems dalyviams buvo leista pasiaiškinti, bet tik ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, todėl kyla pagrįstų abejonių, kokie galėtų būti tinkami nurodytų neaiškumų tikslinimai, jei naujų sertifikatų taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas pateikti negalima.
58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje susiklosčiusiai procesinei situacijai vertinti pagal analogiją taikytina CPK 327 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį spręsti šiame skirsnyje nustatyta tvarka; jeigu bylos tokiu būdu išskirti negalima – tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje ieškovės pareikštos ir teismo ex officio iškeltos ieškovės reikalavimą pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės gali būti nagrinėjamos atskirai, konstatuotų proceso teisės normų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus naikintinos ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad ieškovės pasiūlymas atmestas pagrįstai (šios nutarties 42 punktas), iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas turės įvertinti perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens pasiūlymą teisėtumą.

 

Dėl bylos medžiagos (ne)viešumo

 

60. CPK 10 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, jog bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
61. Konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintų teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo principų taikymo taisyklės pabrėžia šių principų netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir ta apimtimi, kiek būtina bylos šalių interesams ir teisėms apginti.
62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 68, 73 punktai).
63. Viešųjų pirkimų bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).
64. Ieškovė, pateikdama teismui savo pasiūlymo ir jo priedų kopiją, nurodė, kad šiuose dokumentuose yra konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims gali sudaryti galimybes jiems nesąžiningai pasinaudoti nepagrįstu konkurenciniu pranašumu dalyvaujant panašiuose projektuose, ir prašė nurodytus duomenis pripažinti nevieša bylos medžiaga. Klaipėdos apygardos teismas, nurodęs, kad ieškovė prašė pripažinti nevieša tą bylos medžiagos dalį, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį, 2017 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino.
65. Atsakovė pateikė teismui ieškovės ir trečiojo asmens techninius pasiūlymus ir prašė teismo juos laikyti konfidencialiais bei neleisti su jais susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes juose esanti informacija (taikomos technologijos, darbų atlikimo būdai, specifika, medžiagų tiekėjai) yra komercinė gamybinė kiekvieno subjekto paslaptis. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi pripažino, kad atsakovės pateikti duomenys yra konfidenciali informacija.
66. Klaipėdos apygardos teismas, siekdamas nustatyti, ar atsakovė, vertindama pasiūlymus, laikėsi tiekėjų lygiateisiškumo, proporcingumo principų, pareikalavo iš atsakovės pateikti trečiojo asmens pasiūlymo dalis dėl ieškinyje nurodytų ginčo aplinkybių, pažymėjo, kad šie duomenys sudaro tiekėjų komercinę paslaptį, todėl sertifikatai turi būti pateikti tik bylą nagrinėjančiam teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovės pateikta trečiojo asmens pasiūlymo dalis (sertifikatai) dėl ieškinyje nurodytų prekių atitikties Konkurso sąlygoms pripažinta nevieša bylos medžiaga.
67. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės ir trečiojo asmens techninius pasiūlymus bei sertifikatus nevieša bylos medžiaga, tokio savo sprendimo plačiau nemotyvavo ir nepagrindė, kad joje esanti informacija atitinka komercinės paslapties sampratą dėl savo slaptumo, protingų pastangų, skirtų šiai informacijai išsaugoti, o ypač dėl jos vertingumo. Dėl to teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti nuomonę dėl bylos medžiagos viešumo. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kad techniniai tiekėjų pasiūlymai ir vamzdžių sertifikatai turi būti vieša bylos medžiaga. Atsakovė pateikė priešingą poziciją, tačiau konkrečių argumentų, pagrindžiančių, kad nurodyti pasiūlymų dokumentai turėtų būti vertinami kaip konfidenciali informacija, nepateikė. 
68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiekėjų techniniai pasiūlymai ir vamzdžių sertifikatai – tai dokumentai, kuriais teikėjai turėjo pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Dėl savo pobūdžio ši informacija iš esmės (paprastai) negali būti nevieša, o jokių specifinių aplinkybių, pagrindžiančių teisėtą interesą pripažinti aptariamą bylos medžiagą konfidencialia, dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė. Dėl to tiekėjų techniniai pasiūlymai ir jų pateikti vamzdžių sertifikatai laikytini vieša bylos medžiaga.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

69. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus (šios nutarties 42 punktas), ši pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis paliktina nepakeista. Kur
70. Ieškovė, be kita ko, ieškiniu ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją. Teismai šį jos reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
71. Taikant ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje naikintinos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 12 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, ir ši bylos dalis nutrauktina.
72. Remiantis šios nutarties 59 punkte padaryta išvada, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus naikintina. Kadangi nustatytų pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismo ex officio iškeltam reikalavimui išnagrinėti būtina iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, tai ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
73. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. liepos 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis dėl ginčo Konkurso objekto. Kadangi šios viešojo pirkimo sutarties teisėtumo vertinimas ir atitinkamų padarinių taikymas priklausys nuo teismo sprendimo dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens pasiūlymą teisėtumo (atitikties viešųjų pirkimų principams) vertinimo, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, naikintinas ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

74. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 1500 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1875,50 Eur atstovavimo išlaidų; atsakovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėjo 3690,50 Eur atstovavimo išlaidų. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
75. Kasaciniam teismui nusprendus, kad dalis bylos reikalavimų grąžinami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje proceso stadijoje nepriimamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 12 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Bylos dalį dėl atsakovės 2017 m. birželio 12 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

AB „Požeminiai darbai“ ir UAB ,,Plungės lagūna“ pateiktus techninius pasiūlymus ir prie jų pridėtus vamzdžių sertifikatus laikyti vieša bylos medžiaga.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.