Civilinė byla Nr. e3K-3-16-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01530-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija<>

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo –uždaroji akcinė bendrovė „Norus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimą melaginga, bei proceso teisės normų, nustatančių bylos medžiagos viešumo apimtis, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė UAB „KRS“ (toliau – ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės UAB „Kėdainių vandenys“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio tiekėjo nustatymo ir pirkimo sutarties sudarymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Kunionių kaimo nuotekų valyklos rekonstrukcija“ (toliau – Konkursas), jo sąlygose nustatė, kad pasiūlymai bus vertinami taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pasiūlymo ekonominis naudingumas nustatomas atsižvelgiant į pasiūlymo kainą (C) ir eksploatavimo išlaidas (T), kurias sudaro elektros energijos ir reagentų sąnaudos.
4. Atsakovė, įvertinusi Konkurso dalyvių pasiūlymuose nurodytas eksploatavimo išlaidas (T), UAB „KRS“ suteikė 6 šio ekonominio naudingumo kriterijaus balus; bendrovei „Per Aarsleff A/S“ – 5 balus; UAB „Norus“ – 15,7 balo; bendrovei „Ekoservispol Sp.z.o.o.“ – 20 balų. Ieškovė 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos galimai netinkamai atlikto UAB „Norus“ ir bendrovės „Ekoservispol Sp.z.o.o.“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balų apskaičiavimo, tačiau ji buvo atmesta, atsakovė taip pat atmetė ieškovės prašymą leisti susipažinti su UAB „Norus“ ir „Ekoservispol Sp.z.o.o.“ pasiūlymais, motyvuodama tuo, kad jie yra konfidencialūs.
5. Atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė: 1) UAB „Norus“, 2) UAB „KRS“, 3) bendrovė „Per Aarsleff A/S“, Konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Norus“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, ieškovė 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė atsakovei pretenziją, tačiau ši buvo atmesta.
6. Ieškovės teigimu, jos ir bendrovės „Per Aarsleff A/S“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balai tarpusavyje skiriasi nedaug, o UAB „Norus“ ir bendrovės „Ekoservispol Sp.z.o.o.“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balai – gerokai (4,3 balo); UAB „Norus“ ir bendrovės „Ekoservispol Sp.z.o.o.“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balai, lyginant su ieškovės ir bendrovės „Per Aarsleff A/S“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balais, skiriasi net keletą kartų. Ieškovės vertinimu, tokie dideli skirtumai, kai yra siūlomos panašios nuotekų valyklos technologijos, net teoriškai yra negalimi. Tai leidžia manyti, kad UAB „Norus“ galimai tyčia sumažino nuotekų valyklos elektros energijos ir (ar) reagentų sąnaudas, dėl to sumažėjo nuotekų valyklos technologijos eksploatacijos sąnaudos. Be to, UAB „Norus“, siekdama gauti didesnius ekonominio naudingumo kriterijaus balus, sąmoningai neįvertino elektros energiją vartojančių automatikos (valdymo) įrenginių elektros energijos sąnaudų bei parinko mažesnio, nei būtina, galingumo orapūtes ir (arba) apskaičiuodama orapūčių naudojamos elektros energijos sąnaudas vertino trumpesnį, nei reikalauja technologija, jų darbo laiką.
7. Anot ieškovės, trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija apie orapūčių ir valdymo prietaisų elektros sąnaudas yra melaginga ir neatitinka Konkurso sąlygų; nurodytos automatikos valdymo skydo elektros energijos sąnaudos nuo 100 iki 200 kWh per metus yra nepagrįstai mažos; įvairūs valdikliai, jutikliai bei kita antrinė nuotekų valyklos automatikos (valdymo) įranga per vienerius nuotekų valyklos eksploatavimo metus, priklausomai nuo jų gamintojo, suvartoja nuo 2000 iki 4000 kWh elektros energijos. Paaiškėjus, kad UAB „Norus“ pateiktame pasiūlyme yra dirbtinai sumažintos nuotekų valyklos eksploatavimo išlaidos, trečiojo asmens pasiūlymas privalėjo būti atmestas pagal Konkurso sąlygų 29.1.6 punktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad pasiūlymas gali būti atmestas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu tik tuo atveju, kai toks pasiūlymo atmetimo pagrindas yra nurodytas konkurso dokumentuose. Ginčo Konkurso sąlygose toks pagrindas nebuvo įtvirtintas. Ieškovės argumentus, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas Konkurso sąlygų 29.1.6 punkto pagrindu, teismas pripažino nepagrįstais.
10. Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygose atsakovė nurodė, jog pasiūlymo ekonominis naudingumas įvertinamas pagal pasiūlymo kainą ir eksploatavimo išlaidas (Konkurso sąlygų 28.11 punktas); eksploatavimo išlaidos turi būti apskaičiuotos pagal Pasiūlymo formos 3.6 punkte pateiktas lenteles; eksploatacinės išlaidos apskaičiuojamos taikant Konkurso dalyvio garantuotus parametrus, kurie pateikiami pasiūlymo formos 3.7 punkte „Garantijos“; sąnaudos ir kaštai skaičiuojami 2020 metų projektinei apkrovai pagal perkančiosios organizacijos nustatytas vienodas elektros energijos Lt/kWh bei reagentų Lt/kg kainas (Konkurso sąlygų 28.12 punktas).
11. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, kad trečiasis asmuo sąmoningai neįvertino elektros energiją vartojančių automatikos (valdymo) įrenginių elektros energijos sąnaudų bei parinko mažesnio, nei būtina, galingumo orapūtes ir (arba) skaičiavo trumpesnį, nei reikalauja technologija, orapūčių darbo laiką. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai (šios nutarties 6 punktas) yra deklaratyvūs, nesusiję su perkamo objekto savybėmis. Eksploatacinės išlaidos negali garantuoti perkamo objekto kokybės, maksimalų valymo sistemos veiklos efektyvumą galima pasiekti ir naudojant mažiau įrangos bei priemonių, kurios efektyvumu pranoksta didesnį naudojamos įrangos, įrenginių bei priemonių skaičių. Šią išvadą patvirtina trečiojo asmens argumentai, kad skirtingos technologijos nuotekų valyklos pasirinkimas lemia eksploatavimo išlaidų kriterijaus (T) balų skirtumą.
12. Sulyginęs trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymus, teismas nustatė, kad abi tiekėjos pateikė skirtingus technologinius sprendimus; trečiojo asmens pasiūlyme nenaudojama nuotekų siurblinė. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti UAB „Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ raštai nepatvirtina aplinkybių, kad UAB „Norus“ pasiūlyme pateikė melagingą informaciją, o perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus įvertino netinkamai. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė melagingos informacijos pateikimo fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
13. Teismas nurodė, kad parenkamų talpyklų tūriai turėjo būti apskaičiuojami pagal ATV-DVWK-A 131E standartą tik tuo atveju, jeigu Konkurso dalyvis pasirinko klasikinę nuotekų biologinio valymo technologiją. Kadangi ieškovė savo pretenzijose nenurodė argumentų dėl ATV-DVWK-A 131E standarto taikymo ir dėl jų nereiškė jokių reikalavimų, tai teismas, remdamasis CPK 4233 straipsnio 3 dalimi, jų plačiau nenagrinėjo.
14. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškinyje ir dublike išdėstyti argumentai neteikia pagrindo spręsti, jog vertinant Konkurso dalyvių pasiūlymus buvo padaryta esminių pažeidimų, ir dėl to tenkinti ieškinį.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Kolegija sutiko su ieškove, kad Konkurso sąlygų 29.1.6 punkte yra įtvirtintas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jame yra pateikta melaginga informacija, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016), kolegija padarė išvadą, kad informacija gali būti pripažinta melaginga, jeigu nustatomi kumuliatyvūs objektyvusis (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyvusis (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementai.
17. Kolegija sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo tyčia, t. y. suvokdamas arba negalėdamas nesuvokti, pateikė perkančiajai organizacijai tikrovės neatitinkančią informaciją apie elektros energijos sąnaudas. Ieškovė savo poziciją grindžia argumentais, kuriems patikrinti būtinas papildomas aiškinimas – tą patvirtina ieškovės kreipimasis į teismą ir nagrinėjant bylą pareikštas prašymas skirti ekspertizę. Vien atitinkamų duomenų apie elektros energijos sąnaudas nurodymas trečiojo asmens pasiūlyme neteikia pakankamo pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo sąmoningai siekė suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, taip pat kad jo pateikti duomenys apie elektros energijos sąnaudas objektyviai neatitinka tikrovės.
18. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Konkurso sąlygų 29.1.6 punkto nuostatas, tačiau padarė teisingą išvadą, jog trečiojo asmens pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl melagingos informacijos pateikimo, remiantis vien ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nesiimti detalaus tyrimo, kuriam reikėtų skirti teismo ekspertizę, panaudoti specialias mokslo ir technikos žinias, siekiant apskaičiuoti trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų orapūčių veikimo laiką, nustatyti nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydo tinkamam veikimui būtiną įrangą, automatikos valdymo skydo sunaudojamą elektros energiją ir išsiaiškinti, ar tiekėjo pateikta informacija nėra melaginga.
19. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens pasiūlymo ekonominis naudingumas (kainos C ir eksploatavimo išlaidų T reikšmės) buvo apskaičiuotas tinkamai. Kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens galimai dirbtinai sumažintų elektros energijos sąnaudų paremti vien prielaidomis, kurių nepakanka, kad būtų konstatuota trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis Konkurso sąlygų reikalavimams.
20. Kolegija nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė pasiūlė technologinį sprendimą, kurį įgyvendinant būtina įrengti siurblinę, todėl padidėjo jos siūlomos įrangos eksploatavimo išlaidos, į kurias privalėjo atsižvelgti perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus. Trečiasis asmuo siurblinės įrengti neketina, be to, šis įrenginys Konkurso dokumentuose nebuvo nurodytas kaip privalomas. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų, kurių medžiaga byloje pagrįstai pripažinta konfidencialia, duomenys.
21. Kolegija sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog analogiško pajėgumo nuotekų valymo įrenginiuose įrengti automatikos valdymo skydai per vienerius metus sunaudoja nuo 858,48 kWh elektros energijos. Ieškovės pateiktuose UAB „Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ raštuose nurodyti skirtingi automatikos skydo naudojamo elektrinio galingumo skaičiavimai; ieškovės pasiūlyme nurodytas daug didesnis automatikos valdymo skydo per vienerius metus sunaudojamos elektros energijos kiekis, nei apskaičiuotas pateiktuose raštuose; trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas automatikos valdymo skydo naudojamos elektros energijos kiekis nuo apskaičiuoto UAB „Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ raštuose skiriasi daug mažiau.
22. Kolegija nustatė, kad, remiantis Konkurso sąlygomis, ATVDVWK-A 13IE standartas turi būti taikomas apskaičiuojant parenkamų talpyklų tūrius. Kitų atvejų, kada atliekant skaičiavimus privaloma taikyti šį standartą, Konkurso sąlygose neįtvirtinta, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo reikalauti su pasiūlymu pateikti detalesnius, negu nurodyti, skaičiavimus. Kolegija pažymėjo, kad Konkursas vykdomas pagal FIDIC 2007 m. lietuviškame leidinyje pateiktas Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas (FIDIC Geltonąją knygą).
23. Išvadą, kad trečiojo asmens siūlomų orapūčių veikimo laikas yra realus, o elektros energijos sąnaudos pagrįstos, kolegija padarė iš jo pasiūlymo 1.3.3.8 punkte „Deguonies kiekis“ ir 1.4.1 punkte „Elektros energija“ pateiktų skaičiavimų. Palyginusi ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymuose nurodytą orapūtėms eksploatuoti būtiną elektros energijos kiekį, kolegija sprendė, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo siūlo įrenginius, kuriuose orapūtės dirba ne 24 valandas per parą, bet su pertraukomis (kurias ieškovė pasiūlė ilgesnes nei trečiasis asmuo). Didesnį ieškovės siūlomų orapūčių elektros energijos vartojimą nulėmė ne jų veikimo nepertraukiamumas, bet didesnis galingumas.
24. Kolegija konstatavo, kad byloje nepaneigti atsiliepimuose į ieškinį nurodyti teiginiai, jog skirtingą pirkimo objektui reikalingos įrangos eksploatavimo sąnaudų dydį gali lemti pasiūlymuose pateikti skirtingi technologiniai sprendimai. Vien tas faktas, kad trečiojo asmens nurodytos bendros elektros energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už ieškovės siūlomos įrangos sąnaudas, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo pateikė netikslią ar melagingą informaciją.
25. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydas privalėjo turėti minimaliam jo veikimui būtiną įrangą – 230 VAC / 24 VDC (5 A) maitinimo šaltinį ir visą valdymo įrangą, debitomatį ir elektrinį šildytuvą. Konkurso sąlygose nebuvo įtvirtinta jokių reikalavimų dėl automatikos valdymo skydo ar orapūčių sunaudotinos elektros energijos kiekio ar privalomų automatikos valdymo skydo sudėtinių dalių, todėl toks reikalavimas negalėjo būti iškeltas vertinant pasiūlymus. Ieškovė neįrodė, kad nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydas privalo turėti minimaliam jo veikimui būtiną įrangą, kuriai, nepriklausomai nuo taikomo technologinio proceso, reikalingos analogiškos minimalios elektros energijos sąnaudos.
26. Kolegija pažymėjo, kad trečiojo asmens atliktų eksploatavimo išlaidų apskaičiavimo teisingumas ir realumas yra užtikrintas su pasiūlymu pateikta vartojamos energijos kiekio garantija ir technologinio proceso garantija. Konkurso sąlygose nustatyta pakankama perkančiosios organizacijos apsauga dėl netinkamo elektros sąnaudų skaičiavimo: pirma, Viešojo pirkimo komisija įvertina dalyvio pasiūlymą, antra – dalyvis garantuoja suvartojamos elektros energijos kiekį, kurį viršijus mokamos sutartinės netesybos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

27. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių apsauga, ribojant proceso dalyvių teisę susipažinti su tokia informacija, pateisinama tik tuomet, kai teismas proceso dalyviams tinkamai laiduoja ir užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, inter alia (be kita ko), nepažeidžia rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų.
2. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens pasiūlymo techninę dalį pripažino konfidencialia ir taip apribojo ieškovės galimybę patikrinti joje pateiktų duomenų apie automatikos valdymo skydo ir orapūčių sunaudojamą elektros energiją teisingumą bei įrodinėti melagingos informacijos pateikimo perkančiajai organizacijai faktą, kuris sudaro šios bylos pagrindą. Ieškovė, siekdama įrodyti savo ieškinio pagrįstumą, tačiau negalėdama susipažinti su Konkurso pasiūlymais, prašė teismo skirti trečiojo asmens Konkurso pasiūlymo techninės dalies ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar jis tinkamai apskaičiavo automatikos valdymo skydo ir orapūčių elektros energijos sąnaudas. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje nurodė, kad teismo ekspertizės skyrimo klausimą spręs gavęs visų šalių procesinius dokumentus, tačiau nei paskutinio procesinio dokumento gavimo dieną, nei sprendime, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės prašymo skirti trečiojo asmens pasiūlymo ekspertizę, pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus bei apribojo ieškovės teisę (kartu ir pareigą) įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas.
3. Teismai atsisakė pasitelkti reikiamų mokslo žinių turintį asmenį ir byloje patys ėmėsi nagrinėti specialių žinių reikalaujančius automatikos valdymo skydo ir orapūčių elektros sąnaudų klausimus, kritikuoti ieškovės pateiktus argumentus, įrodančius galimą melagingos informacijos pateikimo trečiojo asmens pasiūlyme faktą. Teismai atmetė ieškovės argumentus motyvuodami tuo, kad ji neįrodė nurodytų tikėtinų abejonių, jog buvo pateikta melaginga informacija. Tokia teismų išvada nepagrįsta, nes ieškovė, negalėdama susipažinti su konfidencialiais trečiojo asmens pasiūlyme pateiktais automatikos valdymo skydo ir orapūčių elektros energijos sąnaudų skaičiavimais, galėjo iškelti tik tikėtinas abejones tokių skaičiavimų teisingumu ir reikalauti paskirti ekspertizę.
4. Techninę trečiojo asmens pasiūlymo dalį turėjo įvertinti specialių mokslo ir technikos žinių turintis asmuo. Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos tinkamai neįvertinus perkamo objekto specifikos (pavyzdžiui, kolegija nurodė, kad Konkurso dokumentuose nebuvo nustatyta jokių reikalavimų automatikos valdymo skydo privalomosioms sudėtinėms dalims, todėl trečiasis asmuo neprivalėjo į pasiūlymą įtraukti šios nutarties 25 punkte nurodytos įrangos; tačiau akivaizdu, kad bet kokiam lauko sąlygomis veikiančiam valdymo prietaisui yra būtinas maitinimo šaltinis, valdymo įranga, valdomų procesų duomenis fiksuojantis įtaisas (debitomatis) bei šildytuvas, palaikantis valdymo prietaiso darbinę temperatūrą; laikantis teismo logikos, jeigu automobilio viešojo pirkimo sąlygose nebūtų nurodomos visos be išimties jo sudėtinės dalys (apvalūs ratai, guminės padangos, stiklai, durys ir kt.), tiekėjas galėtų siūlyti automobilį su medinėmis padangomis, be stiklo, durų ar kt., nes ir be šių dalių jį būtų galima naudoti pagal paskirtį).
5. Šios nutarties 22 punkte nurodytos teismo išvados patvirtina, kad teismas nesuprato nuotekų valyklos veikimo principo ir neįsigilino į ATVDVWK-A 13IE standarto turinį. Kadangi skirtingo tūrio vienodus skysčius siekiant vienodai prisotinti oro yra reikalingas skirtingas oro kiekis, tai, norint apskaičiuoti orapūčių sunaudojamą elektros energijos kiekį, būtina patikrinti nuotekų valyklos talpyklų, kurių tūriai apskaičiuoti laikantis ATVDVWK-A 13IE, tūrių skaičiavimo teisingumą ir talpyklose esančiam skysčiui (nuotekoms) aeruoti (orui įterpti) technologiškai būtiną oro kiekį, kuris taip pat apskaičiuojamas taikant ATVDVWK-A 13IE standarto reikalavimus. Pagal ATVDVWK-A 13IE standartą galima patikrinti, ar trečiasis asmuo tinkamai apskaičiavo nuotekų valyklai veikti technologiškai būtiną oro kiekį, taigi ir orapūčių veikimo laiką, jų galingumą.
6. Remdamasis CPK 4238 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti viešojo pirkimo (viešojo intereso) elementą turinčią bylą. Šią bylą nagrinėję teismai ne tik pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bet ir nepagrįstai nepasinaudojo teise rinkti tiesioginius įrodymus (gauti teismo eksperto išvadą), būtinus ne formaliam, o visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui.
7. Teismai nepagrįstai suabsoliutino trečiojo asmens pateiktas vartojamos energijos kiekio ir technologinio proceso garantijas, kurios neįrodo ir nepatvirtina trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų elektros energijos sąnaudų teisingumo. Šie dokumentai yra skirti atsakovės pažeistoms teisėms ginti tuo atveju, jeigu trečiojo asmens sumontuota nuotekų valykla nepasieks Konkurso sąlygose ir trečiojo asmens pasiūlyme nustatytų rodiklių.
8. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką dėl tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimo melaginga (šios nutarties 16, 17 punktai), kasacinio teismo minimą papildomą teisinį (teisės aktų turinio) aiškinimą nepagrįstai sutapatino su papildomu faktiniu aplinkybių aiškinimusi (šiuo tikslu buvo teikiamas prašymas skirti teismo ekspertizę). Remdamiesi kasacinio teismo išaiškinimais, teismai privalėjo patikrinti trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų automatinio valdymo skydo ir orapūčių elektros energijos sąnaudų teisingumą ir vėliau, nustatę, kad reikalingos didesnės, nei nurodytos, elektros energijos sąnaudos, spręsti, ar trečiasis asmuo suvokė arba negalėjo nesuvokti, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
28. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas neprivalo visais atvejais jos skirti; tokį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis ne tik CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kadangi ieškovės ir trečiojo asmens konkurso pasiūlymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tai jis patikrino ieškovės teikiamus argumentus, išsamiai dėl jų pasisakė, tačiau nenustatė, kad jie pagrįsti. Byloje nebuvo pagrindo skirti ekspertizę, nes ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, tik iškėlė abejones ir prielaidas dėl trečiojo asmens pasiūlyme atliktų automatikos valdymo skydo ir orapūčių elektros sąnaudų skaičiavimų teisingumo.
2. CPK nereglamentuota, kokia forma turi būti išspręstas ekspertizės skyrimo klausimas, taip pat nenustatyta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, priimtą įrodymų rinkimo klausimu. Dėl to teismai neprivalėjo pasisakyti dėl ieškovės prašymo skirti ekspertizę. Net jei kasacinis teismas spręstų, kad tai privalėjo būti padaryta, šis procesinis trūkumas negali būti vertinamas kaip turėjęs įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
3. Teismas pagrįstai neišviešino trečiojo asmens pasiūlymo dalių, kurias jis nurodė kaip konfidencialias, nes jose pateikta informacija apie trečiojo asmens siūlomos technologijos grandis, techninius pasiūlymo sprendimus ir kita panaši informacija, kurios dėl trečiojo asmens dedamų pastangų nežino jo konkurentai, įskaitant ieškovę; ši informacija gali būti laikoma trečiojo asmens komercine (gamybine) paslaptimi. Ieškovė analogiškas savo pasiūlymo dalis taip pat nurodė kaip konfidencialias. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis, kuria ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai pripažinti nevieša bylos medžiaga, priimta tinkamai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
4. Teismai detaliai išanalizavo Konkurso sąlygų reikalavimus, išsiaiškino trečiojo asmens pasiūlymo turinį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, dėl kurių galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos informacijos teisingumo, todėl byloje nekilo poreikio atskleisti ieškovei konfidencialią informaciją. Aplinkybė, kad ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su visu trečiojo asmens pasiūlymu, nereiškia, jog ji negalėjo pateikti teismui objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų abejones dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos teisingumo.
5. Šios nutarties 27.7 punkte nurodyti ieškovės argumentai nepagrįsti; vartojamos energijos kiekio bei technologinio proceso garantijų pateikimas nepaneigia Konkurso dalyvių pareigos laikytis perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų, t. y. neatleidžia nuo pareigos detalizuoti siūlomos nuotekų valyklos technines savybes ir pateikti reikalaujamus skaičiavimus. Trečiasis asmuo juos pateikė; nei atsakovės Viešojo pirkimo komisija, nei teismai klaidų ar melagingos informacijos juose nenustatė.
6. Ieškovė nurodė, kad aplinkybes, jog nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydas visais atvejais turi minimaliam jo veikimui būtiną įrangą, o rengiant pasiūlymą turėjo būti taikomas ATVDVWK-A 13IE standartas, gali patvirtinti specialių žinių turintis asmuo, tačiau į tokį asmenį nesikreipė, neprašė skirti ekspertizės šiuo klausimu, taigi šių savo teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teigia, kad teismai nerinko duomenų ieškiniui pagrįsti ir taip pažeidė civilinio proceso taisykles, tačiau tokia jos pozicija nesuderinama su CPK 12, 21 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso principais.
7. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 sprendė, kad duomenys apie statybos vadovo patirtį, įgytą nesilaikant aktualaus teisinio reguliavimo, savaime nelaikytini melaginga informacija; šioje byloje sprendžiamas daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio klausimas dėl trečiojo asmens atsakovei pateiktos informacijos atitikties tiesai (tikrovei). Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie papildomą aiškinimą yra nepagrįsta – ieškovė turėjo pateikti teismui įrodymus, aiškiai patvirtinančius, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta informacija neatitinka tikrovės, tačiau to nepadarė, o be jų, vien iš deklaratyvių teiginių, negalima spręsti dėl ieškinio pagrįstumo.
29. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai pagrįstai trečiojo asmens pasiūlymo dalį pripažino konfidencialia (CPK 10 straipsnio 2 dalis), nes ji atitiko CK 1.116 straipsnyje apibrėžtą komercinės paslapties sampratą, taip pat turėjo būti laikoma konfidencialia VPĮ 6 straipsnio 1 dalies pagrindu. Išviešinus šią informaciją, trečiasis asmuo prarastų konkurencinį pranašumą, nes būtų žinoma, su kokiais gamintojais jis bendradarbiauja ir kokias kainas siūlo, ieškovė galėtų pasinaudoti turima informacija, siekdama komercinių tikslų.
2. Ieškovė siekia ne patikrinti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pagrįstumą, o susirinkti informaciją apie trečiojo asmens pasiūlymo techninius duomenis ir komercinio pobūdžio informaciją, siekdama įgyti komercinio pranašumo. Toks elgesys vadinamas „žvejybos ekspedicija“ (angl. fishing expedition); jis prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojamai sąžiningai verslo konkurencijai, bet ir lygiateisiškumo, rungimo ir dispozityvumo principams.
3. Remiantis VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, melaginga informacija galima pripažinti tik tokias objektyvios tiesos ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurias galima patikrinti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; šios aplinkybės turi būti objektyviai ir nesunkiai nustatomos bei patikrinamos. Priešingai nei nurodo ieškovė, melagingos informacijos tikrinimas neturėtų būti prilyginamas ekspertizei, tai nebūtų suderinama su VPĮ 39 straipsnio nuostatomis, pagal kurias dėl tiekėjų pasiūlymų netikslumų perkančioji organizacija turi kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti pasiūlymus. Laikantis ieškovės logikos, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymas taptų neįmanomas, nes jei būtų nustatyta galimų pasiūlymų trūkumų ar neatitikimų, jie visais atvejais būtų laikomi melaginga informacija.
4. Kadangi melaginga informacija turi būti lengvai patikrinama, tam neturi prireikti specialių žinių, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, kad melagingos informacijos nustatymas nėra galimas, jei tam prireikia ekspertų įvertinimo, t. y. paskirti teismo ekspertizę. Ieškovės nurodomi argumentai reikštų, kad melagingai informacijai nustatyti ir įvertinti visada reikėtų pasitelkti teismo ekspertus, o tai iš esmės prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).
5. Aplinkybė, kad savo pasiūlyme trečiasis asmuo pateikė naujoviškus, energijos sunaudojimo sąnaudas iš esmės sumažinančius technologinius sprendimus, kurie iš esmės skyrėsi nuo ieškovės pasiūlytų, niekaip negali būti laikoma melaginga informacija. Ieškovės argumentai neįrodo, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko ekonominio pasiūlymų naudingumo vertinimą, trečiojo asmens buvo sąmoningai suklaidinta.
6. Teismo ekspertizės paskirtis – vadovaujantis ekspertuojamos srities standartais ir taisyklėmis patikrinti tam tikrus skaičiavimus, tačiau ją atliekant netiriama, ar pateikta informacija yra melaginga. Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis; jo išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Šias nuostatas aiškinant kartu su CPK 212, 213, 218 straipsniais, darytina išvada, kad teismo ekspertizė gali būti skiriama tik tada, kai tam tikrų faktų ištyrimui yra būtina gauti nuomonę, paremtą specialiosiomis žiniomis. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą melagingai informacijai nustatyti nereikia turėti specialiųjų žinių, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai netekino ieškovės prašymų paskirti teismo ekspertizę.
7. Teismai nesuvaržė ieškovės teisių į teisingą bylos nagrinėjimą, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrįstai nustatė, kad ieškovės argumentai dėl melagingos informacijos yra deklaratyvūs, neatitinka realybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės teiginiai buvo neišsamūs, nelogiški, UAB „Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ paaiškinimai neįrodė, kad sąnaudos apskaičiuotos netinkamai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo siūlo skirtingas technologijas, tai nebuvo net teorinio pagrindo skirti teismo ekspertizę, o ieškovės procesinės teisės nebuvo suvaržytos.
8. Šios nutarties 27.4 punkte nurodyti ieškovės argumentai yra nepagrįsti; vien aplinkybė, kad ieškovė siūlo tam tikras automatikos valdymo skydo dalis, nereiškia, jog šias dalis privalo siūlyti ir trečiasis asmuo; jis naudoja kitokius techninius sprendimus, nei savo pateiktame pasiūlyme galimai nurodė ieškovė. Tiekėjų galimybė teikti įvairius, savo esme lygiaverčius sprendimus, atitinkančius Konkurso sąlygomis reikalaujamą funkcinę paskirtį, negali būti ribojama; sprendžiant priešingai, būtų paneigta VPĮ 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė teikti lygiaverčius technologinius sprendimus; Konkurso sąlygose toks ribojimas nebuvo nustatytas.
9. Nuotekų valyklų eksploatavimo išlaidų skaičiavimas negali būti prilyginamas ieškovės nurodyto ATV-DVWK-A 131E standarto taikymui, nes kiekvienas tiekėjas pasiūlymus rengia pagal savo patirtį, parenka, jo nuomone, tinkamiausią technologinį sprendimą. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių formulių, principų ar nuorodų į ATV-DVWK-A 131E standarto dalis, kurias trečiasis asmuo turėjo taikyti ne tik apskaičiuodamas talpyklų turinius, bet ir atlikdamas kitus skaičiavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tiekėjo pasiūlymo duomenų, nurodytų kaip konfidenciali informacija, pripažinimo nevieša bylos medžiaga

30. Ieškovė kasaciniame skunde kelia bylos medžiagos viešumo klausimą, nurodo, kad teismai, trečiojo asmens pasiūlymo techninę dalį pripažinę konfidencialia, apribojo ieškovės galimybę patikrinti pasiūlyme pateiktų duomenų teisingumą ir įrodinėti melagingos informacijos pateikimo faktą, o atsisakę skirti teismo ekspertizę, pažeidė jos teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Šie kasacinio skundo argumentai pripažintini iš dalies pagrįstais.
31. Trečiasis asmuo savo pasiūlyme nurodė, kad visa jame esanti informacija yra konfidenciali, išskyrus tą informaciją, kurią įpareigoja skelbti Lietuvos Respublikos įstatymai, t. y. konfidencialia informacija nėra laikoma bendra darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, taip pat ta informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus yra laikoma vieša, t. y. VĮ Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduoti dokumentai, patvirtinantys tiekėjo ar jo pasitelkiamų subrangovų kvalifikaciją, atestatai, leidimai ir pan. Kita pasiūlyme pateikta informacija tiekėjo nurodymu laikytina konfidencialia.
32. Ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su UAB „Norus“ techniniu pasiūlymu (įskaitant jame pateiktus nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų skaičiavimus), tačiau šis prašymas buvo atmestas, nurodant, kad perkančioji organizacija neturi galimybės pateikti prašomų duomenų, nes tiekėjai pateikė medžiagą su žyma „konfidencialu“. Perkančioji organizacija taip pat atmetė ieškovės pretenziją, kurioje ši skundė atliktą pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą, įrodinėjo, kad, apskaičiuojant nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas, padarytos akivaizdžios klaidos (faktinės išlaidos sumažintos, pateikta melaginga informacija). Rašte, kuriuo buvo atmesta pretenzija, perkančioji organizacija nurodė, kad techninių pasiūlymų vertinimas atliktas tinkamai, nenustatyta, jog buvo pateikta klaidinga ar melaginga informacija. Kadangi visi Konkurso dalyviai nurodė, kad jų techniniuose pasiūlymuose pateikta informacija yra konfidenciali, tai, siekdama neišviešinti jų techninių, technologinių sprendimų ir sumanymų, perkančioji organizacija nenurodė savo sprendimo detalių.
33. Teismui pateiktame ieškinyje UAB „KRS“ prašė teismo išreikalauti UAB „Norus“ pasiūlymą tam, kad būtų atlikti nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų skaičiavimai, o tuo atveju, jeigu ieškovei būtų uždrausta susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, skirti teismo ekspertizę pirmiau nurodytiems skaičiavimams atlikti.
34. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą, UAB „KRS“ ir UAB „Norus“ pasiūlymus pripažino nevieša bylos medžiaga, tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad šios tiekėjos yra konkurentės; pasiūlyme nurodyta informacija turi vertę tik dėl to, jog konkurentai jos nežino; pirmosios instancijos teismo vertinimu, pasiūlymų dokumentuose esanti informacija atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą komercinės paslapties sąvoką.
35. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.
36. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos yra pasisakyta, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat konstatuota, kad informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai; ji turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus; tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, jog visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes akivaizdu, kad pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; kt.).
38. VPĮ neįtvirtinta konfidencialios informacijos – komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų – samprata. Dėl to sprendžiant dėl tokios informacijos apsaugos, taikytinos atitinkamos CK nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika.
39. Šiame kontekste pažymėtina, juolab atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 6 straipsnio nuostatose vartojama tiek komercinių paslapčių, tiek konfidencialios informacijos sąvokos, jog kasacinio teismo praktikoje konfidenciali informacija pagal jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį skirstoma į atskiras, skirtingo pobūdžio kategorijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas); teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties 50 punktą).
40. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos.
41. Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
42. Aiškindamas pirmiau nurodytą nuostatą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 37, 39, 45 punktus ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Su informacijos konfidencialumu susijęs ir teismo proceso viešumo klausimas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą; šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties 79 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Teisėjų kolegija dėl byloje nustatytų aplinkybių (šios nutarties 31–34 punktai) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas trečiojo asmens pasiūlyme esančios informacijos konfidencialumo ir prašymo jį pripažinti nevieša bylos medžiaga vertinimas neatitinka pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas trečiojo asmens pasiūlymą nevieša bylos medžiaga, nevertino, ar jame esanti informacija atitinka komercinės paslapties sampratą dėl savo slaptumo, protingų pastangų, skirtų šiai informacijai išsaugoti, o ypač dėl jos vertingumo.
45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei savo pasiūlyme, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo nenurodė įtikinamų ir patikimų argumentų, kad visa techniniame pasiūlyme esanti informacija sudaro jo komercinę (gamybinę) paslaptį. Atitinkamai nei perkančioji organizacija, nei teismai taip pat nesikreipė į trečiąjį asmenį su prašymu patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nereikalavo pagrįsti, kurios pasiūlymo dalys negali būti teikiamos susipažinti kitiems Konkurso dalyviams (byloje dalyvaujantiems asmenims) ir dėl kokių priežasčių.
46. Sutiktina, kad projektuojant ir įrengiant buitinių nuotekų valyklą gali būti naudojami konkretūs techniniai sprendimai ar technologijos, kurie dėl savo ypatumų ar ypatingo panaudojimo būdo ir fakto, kad nėra žinomi tretiesiems asmenims, jų naudotojui galimai suteikia konkurencinį pranašumą, o informacijos apie juos atskleidimas galėtų pažeisti duomenų turėtojo teisėtus interesus. Tokie duomenys galėtų būti vertinami kaip komercinė (gamybinė) paslaptis. Tačiau šios išvados negalima a priori (iš anksto) padaryti apie visus techninio pasiūlymo duomenis, be kita ko, ieškovės nurodomus nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų skaičiavimus, prieš tai neištyrus ir neįvertinus juose pateikiamos informacijos, nenustačius, ar ji atitinka kriterijus, kurių pagrindu gali būti laikoma konfidencialia informacija.
47. Duomenys apie nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas iš principo gali būti susisteminti ir pateikti taip, kad nors jų išviešinimas ir leis suprasti, kokie įrenginiai, medžiagos ir pan. įeina į viešojo pirkimo sutarties objektą, tačiau neatskleis tiekėjo siūlomos valyklos konkrečių technologinių sprendimų (atsakymų, kaip, kokiu būdu veikia konkretus įrenginys, iš kokių sudėtinių dalių jis sudarytas ir pan.), jo turimų know-how (praktinė patirtis, technologinės naujovės), brėžinių ir t. t. Rinkoje egzistuojant keliems tam tikro objekto technologiniams sprendimams (pavyzdžiui, stabdymo sistema, veikianti hidrauliniu ar mechaniniu būdu) ir apie juos visuotinai žinant, ūkio subjekto, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, pasirinkimas, kokį vieną iš galimų techninių sprendimų naudoti, per se (savaime) nelaikytinas komercine paslaptimi.
48. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose pateikiamus argumentus, šios nutarties 45 punkte aptartą bylos šalių elgesį (neveikimą), susijusį su trečiojo asmens pasiūlymo informacijos neviešinimu, konstatuoja, kad, be deklaratyvių teiginių, byloje aiškiai nebuvo nurodyta, kuo nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų skaičiavimų išviešinimas sukeltų žalos trečiajam asmeniui ar sumenkintų jo konkurencinį pranašumą arba kokiais kitais būdais pažeistų įstatymų saugomas jo teises ir teisėtus interesus, susijusius su turima informacija. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl konkrečių išskirtinių aplinkybių egzistavo pagrindas trečiojo asmens nurodytam jo pateiktos informacijos konfidencialumui suteikti prioritetą prieš pirmiau aptartą civilinio proceso viešumo principą.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad teismai, visus trečiojo asmens pasiūlymo techninius duomenis pripažindami nevieša bylos medžiaga nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neužtikrino VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų taikymo bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą.

Dėl galimybės trečiojo asmens pasiūlyme pateiktus techninius duomenis vertinti kaip melagingą informaciją ir šių duomenų vertinimo pagal ligšiolinę kasacinio teismo praktiką pagrįstumo

50. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovė teismo procese laikėsi pozicijos, kad trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė galimai melagingą informaciją apie nuotekų valyklos sąnaudas, nes į skaičiavimus galėjo neįtraukti tam tikrų duomenų ar juos iškreipė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal kasacinio teismo praktiką nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir konstatuoti melagingos informacijos pateikimo aplinkybę. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo tyčia, t. y. suvokdamas ar negalėdamas nesuvokti, atsakovei iš tiesų (objektyviai) pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, o visa tai lėmė netinkamai ir neteisėtai įvykdytas Konkurso procedūras; ieškovės argumentus reikia patikrinti papildomai aiškinantis trečiojo asmens pasiūlymo turinį; ieškovės reikalavimai pagrįsti vien deklaratyviais argumentais.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliacinės instancijos teismo išvados teisiškai nepagrįstos, nes skundžiamame procesiniame sprendime netinkamai aiškinta ir taikyta kasacinio teismo praktika dėl informacijos kvalifikavimo kaip melagingos.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 53 punkte, kur konstatuota, jog pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo. Plėtojant šią praktiką, vėliau suformuluota taisyklė, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 39 punktas).
53. Taigi kasacinis teismas informacijos melagingumą sieja su faktiniu jos turiniu, o ne konkrečių aplinkybių teisiniu vertinimu (kuriam nesutampant, pasiūlymo duomenys gali būti aiškinami). Kasacinio teismo praktikoje pateiktas teisės aiškinimas, kad informacijos atitikties tiesai patikra neturi reikalauti papildomo teisinio aiškinimo, nereiškia, kad papildomai negali būti vertinami faktiniai pasiūlymo duomenys. Priešingai – objektyvios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga.
54. Iš to, kas nurodyta, išplaukia išvada, kad tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija. Ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme.
55. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl objektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento; jo vertinimu, kaip nurodyta pirmiau, ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai tikrovės neatitinkančią informaciją; ieškovės argumentams dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų orapūčių veikimo laiko, nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydo tinkamam veikimui būtinos įrangos ir automatikos valdymo skydo sunaudojamos elektros energijos patikrinti būtina atlikti papildomą vertinimą; ieškovės prielaidos nėra pakankamos spręsti dėl trečiojo asmens siekio suklaidinti atsakovę.
56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra faktinio pobūdžio, todėl, priešingai nei sprendė šis teismas, jų atitiktis tikrovei galėjo būti nustatyta nagrinėjant bylą, kurioje atitinkamai turėjo būti sprendžiama, ar egzistuoja pirmiau nurodyti objektyvusis ir subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementai (šios nutarties 52 punktas). Aplinkybė, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuos nurodė deklaratyvius teiginius ir prielaidas, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą; šis aspektas negali būti vertinamas atsietai nuo fakto, kad tiek perkančioji organizacija, tiek teismai nesuteikė ieškovei galimybės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlyme esančia informacija ir konkrečiais faktais ar skaičiavimais pagrįsti savo teiginius. Trečiojo asmens techninį pasiūlymą pripažinus konfidencialia informacija ir nevieša bylos medžiaga, ieškovė neturėjo net teorinių galimybių konkrečiai nurodyti, kokia jame nurodyta informacija yra melaginga.
57. Dėl to darytina išvada, kad ieškovės pateikti argumentai, kuriais ji įrodinėjo aplinkybę, jog trečiojo asmens pasiūlyme pateikta tariamai melaginga informacija, teismų privalėjo būti išsamiai ištirti ir motyvuotai patvirtinti arba atmesti.
58. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens pasiūlymo techninių duomenų atitikties tikrovei, šie apskritai negalėjo būti kvalifikuojami kaip melaginga informacija. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs tokį vertinimą, galimai buvo suklaidintas nevisiškai tikslios kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, inter alia, vykdant kasacijos funkciją užtikrinti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013), kyla poreikis atskirai pasisakyti dėl ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, susijusių su melagingos informacijos instituto taikymu.
59. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 pasisakė, kad kaip melaginga informacija gali būti kvalifikuoti tiekėjo nurodyti duomenys apie jo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitiktį nustatytiems reikalavimams. Nors toks aiškinimas pirmiau nurodytoje nutartyje pažymėtas kelis kartus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į aptariamoje nutartyje nagrinėto ginčo esmę (dėl tiekėjo galimybės remtis anksčiau įvykdytomis sutartimis įrodinėjant profesinį pajėgumą) ir taikytas teisės normas, šio aiškinimo dalis, susijusi su techniniais duomenimis (t. y. pasiūlymu siaurąja prasme), yra obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui), o ne ratio decidendi (sprendimo pagrindas).
60. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas turi teisę nesivadovauti ankstesnėje praktikoje pateiktais neprivalomais išaiškinimais (obiter dictum), tai nelaikytina nukrypimu nuo horizontaliųjų precedentų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/20012), nors turi teisę juos ir patvirtinti taip sukurdamas privalomą precedentą. Pavyzdžiui, vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių buvo patvirtintas 2014 m. kasacinio teismo nutartyje nurodytas obiter dictum dėl tiekėjo pareigos išviešinti trečiąjį asmenį, kuris nelaikytinas subrangovu ar jam nėra prilygintas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 41–42 punktus). Bet kokiu atveju nėra pagrindo taikyti teismo precedentų keitimo taisykles (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
61. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patvirtinti neprivalomojo išaiškinimo (t. y. jį padaryti privalomą) dėl toliau nurodomų priežasčių:
1. pirma, aptariamu 2011 m. liepos 1 d. nutartyje pateiktu vertinimu nebuvo remtasi nė viename vėlesniame kasacinio teismo procesiniame sprendime, juolab kad jo praktikoje dėl melagingos informacijos buvo sprendžiama vertinant tiekėjų kvalifikacijos duomenų ar su jais susijusios informacijos atitiktį tikrovei (be nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011, pažymėtinos šios: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017);
2. antra, VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata dėl tiekėjo, pateikusio melagingą informaciją, pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų iš esmės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) 45 straipsnio 2 dalies g punktą, kuris duoda nuorodą į Direktyvos 2004/18 VII skyriaus („Procedūros eiga“) 2 skirsnį („Kokybinės atrankos kriterijai“), kurio nuostatos perkeltos į VPĮ 33–38 straipsnius (taip pat žr., pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Impresa di Costruzioni Ing. E. Mantovani SpA ir Guerrato SpA prieš Provincia Autonoma di Bolzano ir kt., C-178/16, 48 punktą);
3. trečia, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į Sąjungos teisę, turi apsibrėžti šios nuostatos įgyvendinimo sąlygas, aiškinama taip, kad joje nurodyti pašalinimo pagrindai Sąjungos lygmeniu neprivalo būti taikomi vienodai, nes valstybės narės turi galimybę šių pašalinimo pagrindų iš viso netaikyti arba juos įtraukti į nacionalinės teisės aktus ir jiems suteikti tokį griežtumo laipsnį, kuris kiekvienu atveju galėtų skirtis atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu vyraujančias teisines, ekonomines ar socialines aplinkybes (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo Consorzio Stabile Libor Lavori Pubblici, C-358/15, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto valstybių narių reguliavimu galima tik įgyvendinti, patikslinti taikymo sąlygas, o ne praplėsti tiekėjų pašalinimo pagrindus. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymas ne tik kokybinės atrankos kriterijams (VPĮ 33–38 straipsniai), bet ir pasiūlymams (siaurąja prasme) galėtų reikšti Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies g punkto nuostatų įgyvendinimo ribų peržengimą, t. y. ne patikslinimą, o naują normą; kita vertus, net jei tai ir būtų leistina, nėra pagrindo spręsti apie tokią Lietuvos įstatymų leidėjo valią;
4. ketvirta, iš tiesų net nėra poreikio taikyti tiekėjų pašalinimo dėl melagingos informacijos pateikimo nuostatas pasiūlymui siaurąja prasme, nes dėl techninių duomenų bet kokiu atveju galima spręsti pagal VPĮ 39 straipsnio nuostatas, t. y. dėl (ne)atitikties iškeltiems reikalavimams; be to, pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjams suteikiama nevienodos apimties galimybė (teisė) tikslinti duomenis apie kvalifikaciją ar pirkimo objektą.
62. Nors apeliacinės instancijos teismas neteisingai (pernelyg siaurai) aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką dėl melagingos informacijos normų, tačiau galiausiai pagrįstai šalių ginčą sprendė vertindamas, ar trečiojo asmens pasiūlymo techninė informacija pagrindžia jo atitiktį Konkurso reikalavimams. Šiuo aspektu kasacinis teismas taip pat pasisako.

Dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo vertinant trečiojo asmens pasiūlymo siaurąja prasme atitiktį Konkurso sąlygoms

63. Ieškovė procesiniuose dokumentuose pateikė ne tik argumentus, kuriais buvo grindžiamas melagingos informacijos nurodymo trečiojo asmens pasiūlyme faktas (melagingai sumažinant nuotekų valyklos technologijos eksploatavimo kaštus), bet ir argumentus, kuriais, be melagingumo, iš esmės buvo kvestionuojama ir trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis nustatytiems reikalavimams (pasiūlytos mažesnio, nei būtina, galingumo (našumo) orapūtės, nustatytas trumpesnis, nei reikalauja technologija, jų darbo laikas).
64. Ginčą sprendę teismai konstatavo, kad ieškovės argumentų nepakanka tam, jog ieškinys būtų patenkintas, jais taip pat nepagrįstas poreikis skirti teismo ekspertizę. Tokias savo išvadas apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad pirma, ieškovės prašymas skirti ekspertizę pagrįstas deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, antra, teismas įvertino trečiojo asmens techninį pasiūlymą ir nenustatė, kad jame buvo pateikta netiksli informacija.
65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas be atskirų motyvų, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, atmetė ieškovės prašymą skirti teismo ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar trečiojo asmens pateikta informacija tikrai neatitinka tikrovės, taigi ir Konkurso reikalavimų. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo pateikti argumentai (šios nutarties 18 punktas), atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartą bylos aplinkybių kontekstą, vertintini kaip nepakankami tam, kad jos prašymas skirti ekspertizę būtų atmestas.
66. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 39 punktas; kt.).
67. Ieškovė, neturėdama galimybės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlyme pateiktais skaičiavimais, siūlomais techniniais sprendimais, tiek savo pretenziją, tiek ieškinį grindė argumentais apie galimai padarytus pažeidimus, dėl kurių trečiojo asmens techninis pasiūlymas buvo pripažintas techniškai naudingiausiu, o tam, kad būtų įsitikinta šių pažeidimų realumu, prašė skirti teismo ekspertizę.
68. Pažymėtina, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje jau buvo išreikšta abejonių dėl teismų gebėjimų be teismo eksperto ar kito kompetentingo subjekto (institucijos) pateiktos išvados specialiųjų žinių reikalaujančioje byloje (dėl medicininius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos techninių savybių) tinkamai įvertinti ginčo šalių pozicijas, suprasti specialius terminus, juos paaiškinti, atskleisti jų prasmę ir turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 66 punktas).
69. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl panašaus pirkimo objekto (dumblo apdorojimo įrenginių statyba) ir iš dalies tapataus ginčo kasaciniame teisme 2011 m. buvo nagrinėtas tiekėjo ir pirkėjo nesutarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011). Tai, kad tokio pobūdžio ginčai yra labai sudėtingi, reikalauja specifinių žinių ir kompetencijos, matyti iš pristatytos bylos aplinkybių ir ginčo sprendimo teismuose eigos: pirkėjas, kaip ir atsakovė nagrinėjamoje byloje, veikiantis vandentvarkos srityje, įvertino tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme atitiktį iškeltiems reikalavimams; vėliau, suabejojęs savo sprendimu, pasitelkė išorinį ekspertą, kurio pagalba dar kartą įvertino viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymus, o pirminius sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo iš dalies pakeitė; kasaciniam teismui 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi, kuria, be kita ko, teismui pasiūlyta apsvarstyti eksperto skyrimo galimybę, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pastarasis byloje paskyrė dvi ekspertizes; teismo paskirtas ekspertas nustatė, o vėliau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jo išvadomis rėmėsi, kad ne tik ieškovo, bet ir viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymai neatitiko pirkėjo iškeltų reikalavimų.
70. Nagrinėjamoje byloje atsisakęs pasitelkti specialiųjų žinių turintį ekspertą, apeliacinės instancijos teismas pats ėmėsi aiškinti su nuotekų valyklos energijos sąnaudomis, jos automatikos valdymo skydo įrengimu ir veikimu susijusius klausimus. Teismas atmetė ieškinio argumentus konstatavęs, kad trečiojo asmens pasiūlymo ekonominis naudingumas buvo apskaičiuotas tinkamai, trečiojo asmens siūlomų orapūčių veikimo laikas yra realus, o elektros energijos sąnaudos pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai dėl galimai dirbtinai sumažintų elektros energijos sąnaudų paremti prielaidomis, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamai nurodytą automatikos valdymo skydo sunaudojamos elektros energijos kiekį. Remdamasis Konkurso sąlygų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ATVDVWK-A 13IE standartas taikytinas tik apskaičiuojant parenkamų talpyklų tūrius, taip pat Konkurso dokumentuose nebuvo reikalavimo dėl maitinimo šaltinio, debitomačio ir elektrinio šildytuvo įrengimo.
71. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pakankamai išsamiai argumentuotos, kad būtų galima nustatyti, iš ko teismas sprendė dėl byloje keliamų faktinių ir teisinių klausimų (ne)įrodytumo, skundžiamoje nutartyje nepateiktas trečiojo asmens techninio pasiūlymo vertinimas, neaišku, ar buvo patikrinti jo pateikti skaičiavimai (CPK 185 straipsnis).
72. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės iškeltas abejones remdamasis tuo, kad jos yra deklaratyvios, neįrodytos, nors, kaip jau buvo pirmiau konstatuota, dėl nemotyvuoto pasiūlymų techninės dalies pripažinimo konfidencialia informacija ir atsisakymo skirti teismo ekspertizę ieškovės galimybės įrodinėti savo pozicijos pagrįstumą šioje byloje buvo apribotos. Tai konstatuodamas, teismas pripažino, kad trečiasis asmuo nurodė realų orapūčių veikimo laiką, pateikė pagrįstą sunaudojamos elektros energijos kiekį. Ši teismo išvada padaryta be papildomų motyvų, nepateikus ją patvirtinančių skaičiavimų, neįvertinus siūlomų techninių sprendimų tinkamumo ir jų atitikties Konkurso sąlygų reikalavimų visetui.
73. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pernelyg akcentavo ieškovės ir trečiojo asmens technologinių sprendimų skirtumus, dėl kurių, jo vertinimu, ir išsiskyrė jų pateikti suvartotinos elektros energijos kiekiai. Nors tokia aplinkybė ir svarbi, tačiau ja savaime nepaneigiamos ir ieškovės abejonės, kad trečiasis asmuo į pasiūlymą įtraukė ne visus reikalingus duomenis ar pateiktą informaciją pakeitė. Kaip nurodyta šios nutarties 69 punkte, teismų praktikoje buvo nagrinėta situacija, kai detalesnis tiekėjų pasiūlymų vertinimas lemia ne tik ieškovo, bet ir jo konkurento pasiūlymų siaurąja prasme neatitikties nustatymą.
74. Kita vertus, teisėjų kolegija, sutikdama su ieškove, pažymi, kad atsakovės ir apeliacinės instancijos teismo nurodyta kartu su pasiūlymu pateikta vartojamos energijos kiekio garantija ir technologinio proceso garantija per se neįrodo ir nepatvirtina trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų elektros energijos sąnaudų teisingumo. Tokia išvada koreliuoja su kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, esant dalyvių pretenzijų (ar perkančiosios organizacijos abejonių) dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir (ar) dėl to kilus ginčui, nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo motyvavimo lakoniškumą galimai lėmė byloje priimtas sprendimas techninius pasiūlymo duomenis pripažinti konfidencialia informacija ir nevieša bylos medžiaga – procesinį sprendimą motyvuojant pagal tokius neviešintinus duomenis, būtų sudėtinga užtikrinti jų slaptumą. Bet kokiu atveju konstatuotina, kad tais atvejais, kai byloje kyla kolizija tarp procesinio sprendimo aiškumo ir motyvavimo išsamumo bei siekio apsaugoti proceso šalies komercinę paslaptį, teismas privalo kiek įmanoma labiau užtikrinti šių abiejų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kita proceso šalis (kaip ir bet kuris kitas subjektas) galėtų būti supažindinama su riboto turinio, nuasmenintu procesiniu sprendimu, o išsamiai motyvuotą, įskaitant ir konfidencialios informacijos panaudojimą, sprendimą galėtų matyti tik aukštesnės instancijos teismas, jei jame toliau būtų nagrinėjamas tas pats ginčas, arba kitas teismas, bylą nagrinėjantis iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau pateikti išaiškinimai teikia pagrindą daryti išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl viešojo pirkimo pasiūlymo duomenų kvalifikavimo konfidencialiais ir bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Teismai, nepatikrinę, ar trečiojo asmens techninis pasiūlymas pagrįstai laikytas konfidencialiu ir be detalesnių motyvų jį pripažinę nevieša bylos medžiaga, pažeidė ieškovės teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą, pasunkino jos galimybes įrodyti savo ieškinio pagrįstumą, be argumentų atmetė prašymą skirti teismo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus, pateikė nepakankamai išsamius motyvus, kuriais atmesti ieškovės argumentai dėl galimų atsakovės padarytų pažeidimų, nepatikrino pasiūlyme pateiktų skaičiavimų. Dėl to buvo neatskleista bylos esmė, nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.
77. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, o sprendžia tik su teisės taikymu susijusius klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 360 straipsnis).
78. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, pirma, remdamasis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, turėtų įvertinti, ar visi trečiojo asmens techninio pasiūlymo duomenys yra konfidencialūs, ar egzistuoja pagrindas juos pripažinti nevieša bylos medžiaga; antra, dėl Konkurso objekto specifiškumo turėtų įvertinti galimybę paskirti teismo ekspertizę (CPK 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuri atsakytų į klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, technikos ar kitų žinių (CPK 212 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovė turėjo 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o trečiasis asmuo – 1815 Eur tokių išlaidų.
80. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.