2019-06-13, e3K-3-211-969/2019
Civilinė byla Nr. e3K-3-211-969/2019
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,<>
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „HSC Baltic“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.) Vilniuje, Aušros Vartų g. 5, didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas). Ieškovė pateikė pasiūlymą Konkurse. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pašalino ieškovę iš Konkurso procedūrų, nurodė, kad ši nepateikė tam tikrų techninių dokumentų: statybų aikštelės situacijos plano, laikinų evakuacijos planų, gaisro gesinimo priemonių išdėstymo plano, agregatų montavimo ant stogo plano (toliau – ir ginčo dokumentai).
4. Ieškovės manymu, Konkurso dokumentai parengti taip, kad dėl sąmoningai užslėptų reikalavimų galėtų būti proteguojamas vienas konkretus viešojo pirkimo dalyvis. Konkurso sąlygų 3 priede „Užsakovo reikalavimai“ buvo pateikta informacija būsimam rangovui apie darbų apimtį, rūšis ir jų vykdymo eigą, kad tiekėjas galėtų apskaičiuoti ir pasiūlyti tinkamą darbų kainą, šio dokumento 2.5, 2.6 ir 5.23 punktuose buvo nurodyti įprastiniai statybos proceso metu rengiami dokumentai (paprastai pateikiami techninio projekto pasirengimo statybai, statybos darbų organizavimo dalyje ir statybos darbų technologiniame projekte). Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta, kad jų 3 priede yra įtvirtinti pasiūlymų pateikimo reikalavimai, taip pat nenustatyta, kaip konkrečiai bus patikrinama ginčo dokumentų atitiktis Konkurso sąlygų (taigi ir jų 3 priedo) reikalavimams. Dėl to atsakovė nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė dalies pasiūlymo dokumentų, ir atmetė jos pasiūlymą, be pagrindo nepaprašė ieškovės paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą.
5. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, tačiau ši buvo atmesta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad teisės aktuose neįtvirtinti reikalavimai, kurioje konkrečiai Konkurso dokumentų dalyje ir kokiu formatu turi būti nustatytos sąlygos dėl tiekėjų pasiūlymo formos, turinio, kartu su pasiūlymu pateikiamų dokumentų ir pan. Ieškovė neginčijo, kad nebuvo susipažinusi su Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktų reikalavimais, šios sąlygos jai buvo aiškios, dėl jų patikslinimo ar išaiškinimo ji į perkančiąją organizaciją nesikreipė. Pretenzijoje savo nesutikimą su atsakovės 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovė grindė ne tuo, kad šis reikalavimas buvo „užslėptas“, o tuo, kad ji neprivalėjo teikti dokumentų, kuriuos turėjo parengti ir pateikti pirkimą laimėjęs tiekėjas, tapęs rangovu. Dėl to teismas atmetė ieškinio argumentus, kad atitinkamos Konkurso sąlygos buvo „užslėptos“.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nei pretenzijoje, nei prieš nuspręsdama dalyvauti Konkurse neginčijo jo sąlygų. Nors ieškinyje nurodyta, kad juo ginčijamas tik atsakovės 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas, teismo vertinimu, ieškinio argumentai dėl reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti ginčo dokumentus tikslingumo, dokumentų esmės ir jų vertinimo, teiginys, kad viešojo pirkimo sąlygos neturi būti savitikslės, yra tiesiogiai susiję su Konkurso sąlygų, o ne su atsakovės sprendimo teisėtumo vertinimu. Kadangi ieškovė sutiko dalyvauti Konkurse nurodytomis sąlygomis, jų privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka neginčijo, tai teismas Konkurso sąlygų teisėtumo klausimo nenagrinėjo.
9. Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktuose nurodyta, jog ginčo dokumentai turi būti pateikti kartu su pasiūlymu, ir nėra nuostatų, kad šie dokumentai teikiami po pirkimo sutarties pasirašymo arba ją vykdant. Aplinkybių, kad ginčo sąlygos nurodytos skirsnyje, kuriame nustatyti pirkimo sutarties vykdymo reikalavimai, ir jose vartotos sąvokos „rangovas“, „užsakovas“, teismas nevertino kaip teikiančių pagrindą ieškovei kitaip suprasti aiškiai nurodytą reikalavimą pateikti dokumentus kartu su pasiūlymu. Ieškovė, manydama, kad ginčo dokumentai turėjo būti teikiami ne kartu su pasiūlymu, bet vėlesnėje stadijoje, veikdama rūpestingai, tokias savo abejones turėjo ir galėjo pašalinti teikdama prašymą dėl Konkurso sąlygų paaiškinimo arba jas ginčydama. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad iš Konkurso sąlygų buvo akivaizdu, jog žodis „pasiūlymas“ turi kitokią reikšmę nei tiekėjų iki Konkurso sąlygose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos teikiamas pasiūlymas.
10. Teismas pažymėjo, kad išvadą, jog Konkurso sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, patvirtina ir faktas, kad kiti Konkurse dalyvavę tiekėjai ginčo dokumentus pateikė kartu su pasiūlymu. Konkurse nedalyvavusių asmenų nuomones dėl Konkurso sąlygų aiškinimo teismas pripažino subjektyviomis, neįrodančiomis jokių bylai reikšmingų aplinkybių ir jomis nesivadovavo. Teismas padarė išvadą, kad Konkurso sąlygos buvo pakankamai aiškios, o ieškovės nurodytas aplinkybes apie šių sąlygų išdėstymą dalyje, skirtoje būsimiems statybos darbams, išdėstymo formatui ir pan. aprašyti, vertino kaip neesminius netikslumus, neturinčius įtakos Konkurso sąlygų aiškumui.
11. Kadangi ieškovė pripažino, kad Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktuose nurodytos sąlygos yra susijusios su reikalavimais darbams ir jų aprašymu, t. y. susijusios su pirkimo objektu, tai teismas sprendė, jog atsakovė neturėjo teisės prašyti ieškovės pateikti jos kartu su pasiūlymu nepateiktų dokumentų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45, 55 straipsniai).
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktuose nustatytų reikalavimų įtvirtinimo vieta, juose nurodytų dokumentų paskirtis bei taisyklių jiems įvertinti nenustatymas rodo, jog šie dokumentai teiktini tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu ir tik Konkursą laimėjusio subjekto, o ne visų potencialių dalyvių. Kolegija pritarė šios nutarties 7 punkte nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymėjo, kad aplinkybė, jog Konkurso sąlygų 3 priede vartojamos sąvokos „užsakovas“, „rangovas“ nereiškia, kad jame išimtinai pateikiama informacija skirta tik Konkursą laimėjusiam tiekėjui, nes tiekėjai dar iki pasiūlymų pateikimo turi susipažinti su visais Konkurso dokumentais, kad pateiktų Konkurso sąlygas visiškai atitinkantį pasiūlymą. Nors Konkurso sąlygų VI skyriuje „Pasiūlymų rengimas, pateikimas ir keitimas“ nėra tiesiogiai nurodyta, kad Konkurso sąlygų 3 priede yra nustatyti reikalavimai pateikiamam pasiūlymui, 6.12.1.7 punkte nurodyta, jog tiekėjo pasiūlymą, be kita ko, sudaro ir kita Konkurso sąlygose prašoma informacija ir (ar) dokumentai. Kolegija nurodė, kad ieškovės argumentai, jog ginčo dokumentai yra įprastiniai statybos metu rengiami dokumentai, nepašalina galimybės prašyti tiekėją pateikti šiuos dokumentus su pasiūlymu, jei nėra įrodyta, kad jie yra pertekliniai, neproporcingi ar pan. Tai šioje byloje nebuvo padaryta.
14. Dėl ginčo dokumentų atitikties Konkurso sąlygoms vertinimo kolegija pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti tiekėjų sumanymų įgyvendinti pirkimo sutartį realumu dar prieš jos sudarymą, tam ji gali taikyti visas proporcingas priemones. Konkurso sąlygų 6 priede „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka“ atsakovė įtvirtino, kad pateikti pasiūlymai vertinami, be kita ko, ir pagal darbų atlikimo laiką (kriterijus T1). Pagal šį kriterijų perkančioji organizacija įvertina tiekėjo pateiktą darbų atlikimo grafiką ir darbų vykdymo aprašymą; jie laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jei juose bus pateikta ne visa Konkurso sąlygų 6 priedo 3 punkte nustatyta informacija arba iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad tiekėjas neįvykdys darbų per siūlomą terminą. Iš šių nuostatų kolegija sprendė, kad Konkurso sąlygose yra nustatyta ginčo dokumentų vertinimo tvarka.
15. Kadangi ieškovė neneigė aplinkybės, kad ji buvo susipažinusi su Konkurso sąlygų 3 priedu, tai kolegija vertino, jog ieškovė turėjo matyti ir jame nustatytus reikalavimus pateikti ginčo dokumentus kartu su pasiūlymu. Nepaisant to, iki pasiūlymo pateikimo nekėlė klausimų dėl to, kaip suprantamas žodis „pasiūlymas“, nekvestionavo Konkurso sąlygų teisingumo. Kolegija konstatavo, kad atsakovės sprendimas Konkurso sąlygų 3 priede įtvirtinti ginčo reikalavimus yra pagrįstas bei proporcingas.
16. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė turėjo pareigą leisti ieškovei patikslinti (papildyti) savo pasiūlymą pateikiant trūkstamus dokumentus, pažymėjo, jog ginčo dokumentai – Konkursu siekiamų įgyti darbų dalies įgyvendinimo planai – yra ieškovės pasiūlymo siaurąja prasme dalis; tiekėjas turi ribotas galimybes aiškinti (tikslinti) šios pasiūlymo dalies trūkumus (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016; kt.).
17. Faktines ginčo aplinkybes įvertinusi pagal nurodytą teismų praktiką kolegija konstatavo, kad ieškovė negalėtų ištaisyti nustatytos pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms niekaip kitaip, kaip tik pateikdama naujus dokumentus, padarančius jos pasiūlymą iš neatitinkančio Konkurso sąlygų reikalavimus galimai juos atitinkančiu. Tokia situacija neatitiktų nei skaidrumo, nei proporcingumo principų, todėl kolegija pripažino, kad perkančioji organizacija pagrįstai neprašė ieškovės patikslinti jos pasiūlymą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, paneigė VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų pareigą parengti aiškius, tikslius ir be dviprasmybių viešojo pirkimo dokumentus, juos taikyti skaidriai ir sąžiningai (VPĮ 17 straipsnis), Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktų reikalavimus nepagrįstai vertino kaip pasiūlymo pateikimo, o ne viešojo pirkimo sutarties vykdymo reikalavimus.
18.2. Konkurso sąlygų 2.3, 6.14 punktų, 2 priedo 5.13, 5.15 punktų analizė patvirtina, kad Konkurso sąlygų 3 priedo paskirtis – informuoti būsimą rangovą apie darbų apimtį, rūšis ir vykdymo eigą siekiant, kad jis apskaičiuotų visus atsakovės siekiamus įsigyti darbus ir pateiktų tinkamą (teisingą) darbų kainą. Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad jų 3 priede yra nustatyti pasiūlymų pateikimo reikalavimai (priešingai, tokie reikalavimai įtvirtinti Konkurso sąlygų VI skyriuje „Pasiūlymų rengimas, pateikimas ir keitimas“); jame nebuvo nurodyta, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikti, be kita ko, ginčo dokumentai.
18.3. Konkurso sąlygų 3 priede yra vartojamos ne perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, bet užsakovo ir rangovo sąvokos, turinčios atskirą – rangos sutartinių teisinių santykių dalyvių – reikšmę. Tokios reikšmės neįgyja viešajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai, t. y. ieškovė, teikdama Konkurso pasiūlymą, nebuvo rangovė. Dėl to teismai nepagrįstai vertino, kad Konkurso sąlygų 3 priede nustatyti reikalavimai rangovui turi būti taikomi ir tiekėjui, teikiančiam Konkurso pasiūlymą. Sisteminė Konkurso sąlygų analizė patvirtina, kad statybos techniniai ginčo dokumentai, kurie yra rengiami jau prasidėjus statybai (jai ruošiantis), neturėjo būti pateikti kartu su pasiūlymu.
18.4. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo dokumentai yra įprastiniai statybos dokumentai, rengiami pasirašius projektavimo ir rangos darbų sutartis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 25.8 punkte nustatyta, kad tipiniam (įprastiniam) statinio projektui yra rengiama pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis, joje įprastai pateikiami bendrieji statybos darbų statybvietėje saugos reikalavimai, be kita ko, statybvietės ribos bei jos aptvėrimas (atitinka Konkurso sąlygose nurodytą Statybų aikštelės situacijos planą); saugos reikalavimai ir priemonės atliekant darbus veikiančioje įmonėje (greta jos), nurodymai ar sprendiniai įvykus avarijai ar gaisrui statybvietėje (atitinka Laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių išdėstymo planą); kėlimo kranų, kitų statybos stacionarių mechanizmų galimos pastatymo vietos (atitinka Agregatų montavimo ant stogo planą).
18.5. Konkursą laimėjęs tiekėjas turės parengti techninį projektą, kurio viena iš dalių, be kita ko, bus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis (žr. Konkurso sąlygų 2 priedo 1 skyriaus 1.2 poskyrį). Be to, pirmiau nurodyti aspektai yra pateikiami ne tik techninio projekto pasirengimo statybai bei statybos darbų organizavimo dalyje, bet ir statybos darbų technologiniame projekte (statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 24–27 punktai). Šie argumentai patvirtina, kad tokie dokumentai neturėjo būti pateikiami kartu su pasiūlymu Konkurso procedūrų metu.
18.6. Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta, kaip bus patikrinama ginčo dokumentų atitiktis keliamiems reikalavimams, taip pat ir įtvirtintiems Konkurso sąlygų 3 priede, nagrinėjant bylą atsakovė nepaaiškino, dėl ko kilo poreikis, kad ginčo dokumentai būtų pateikti kartu su pasiūlymu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, o apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad ginčo dokumentai buvo reikalingi pasiūlymų ekonominiam naudingumui įvertinti (šios nutarties 14 punktas), – tokio tikslo nenurodė pati atsakovė, be to, Konkurso sąlygose nustatytoje ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkoje nebuvo nurodyta, kad darbų atlikimo laikas bus vertinamas pagal ginčo dokumentus (jis turėjo būti vertinamas pagal tiekėjų parengtus darbų atlikimo grafikus ir darbų vykdymo aprašymus). Dėl to skundžiamais procesiniais sprendimais teismai paneigė VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytą perkančiosios organizacijos pareigą parengti aiškius, tikslius, be dviprasmybių viešojo pirkimo dokumentus.
18.7. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sisteminio viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018), perkančiųjų organizacijų pareigos nustatyti aiškius reikalavimus tiekėjams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017), Teisingumo Teismo praktikos dėl reikalavimų tiekėjams formulavimo, jų kvalifikavimo (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Teismai nesistemiškai aiškino Konkurso sąlygas, suabsoliutino lingvistinį aiškinimo metodą, neatsižvelgė į statybą reglamentuojančius teisės aktus, itin didelę reikšmę suteikė ieškovės pareigai domėtis visomis galimomis Konkurso sąlygų spragomis.
18.8. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė išvadą, kad aplinkybę, jog Konkurso sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, patvirtino ir tas faktas, kad kitos Konkurse dalyvavusios tiekėjos UAB „Infes“ ir UAB „Irdaiva“ neva pateikė ginčo dokumentus kartu su pasiūlymais, nors tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai atsakovės pozicija ir kitų Konkurso dalyvių pateiktais deklaratyviais raštais, tačiau pirminių šaltinių, patvirtinančių tokių duomenų tikrumą ir patikimumą, į bylą nebuvo pateikta. Šis įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą (nepagrįstą ieškovės ieškinio atmetimą).
19. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Ieškovė (taip pat ir kiti tiekėjai) nereiškė jokių pretenzijų dėl Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktų tariamo neaiškumo, dviprasmiškumo, todėl teismai pagrįstai nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl tariamo Konkurso sąlygų neaiškumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 2, 3 dalys).
19.2. Šios nutarties 9, 13 punktuose nurodytos teismų išvados teisėtos ir pagrįstos. Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktuose tiksliai ir aiškiai nurodyta, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikti ir ginčo dokumentai. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014) sąvoka „pasiūlymas“ reiškia pasiūlymą, teikiamą iki pirkimo sąlygose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o pirkimo sąlygose pateikti reikalavimai su pasiūlymu pateikti nurodytus konkrečius dokumentus reiškia reikalavimą tiekėjams pateikti šiuos konkrečius dokumentus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Aplinkybė, kad dokumentas (Konkurso sąlygų 3 priedas), kuriame pateikti reikalavimai, pavadintas „Užsakovo reikalavimai“, neteikia pagrindo pripažinti, jog jame nustatyti reikalavimai yra skirti rangovui, bet ne tiekėjui, ar nesilaikyti šių reikalavimų teikiant pasiūlymą.
19.3. Kasacinio skundo argumentai, kad ginčo dokumentus reikia pateikti tik vykdant viešojo pirkimo sutartį, neatitinka aiškių Konkurso sąlygų nuostatų, kuriose nurodyta, jog šie dokumentai turi būti pateikiami kartu su pasiūlymu. Aplinkybė, kad panašaus pobūdžio duomenys teikiami projektuotojams rengiant techninį projektą, neįrodo, jog Konkurso sąlygų 3 priedo 2.5, 2.6, 5.23 punktuose nurodytų dokumentų tiekėjai neturėjo pateikti teikdami pasiūlymus. Pagal Konkurso sąlygas, po viešojo pirkimo sutarties pasirašymo Konkurso laimėtojas turės pateikti tik didžiosios salės remonto projektą ir paveldo tvarkybos projektą (Konkurso sąlygų 3 priedo 1.2 punktas).
19.4. Remiantis viešojo pirkimo sutarties 5.24.2 punktu, Konkurso laimėtojas vykdydamas darbus privalo vadovautis savo pasiūlymu, o tai reiškia, kad laimėtojas, rengdamas projektą, privalės vadovautis kartu su pasiūlymu pateiktais ginčo dokumentais. Tiekėjų techniniame pasiūlyme teikiami duomenys visuomet būna panašūs į duomenis, kurie būna nustatomi rengiant techninį projektą, darbo projektą ar technologijos projektą, nes pirkimo laimėtojas, rengdamas projektą, privalo vadovautis savo pateiktu techniniu pasiūlymu.
19.5. Atsakovė reikalavo pateikti ginčo dokumentus, nes siekė nustatyti, kaip tiekėjai planuoja įgyvendinti pirkimo objektą, juolab kad pastatas yra kultūros paveldo objektas, jo stogas yra įtrauktas į vertingųjų savybių sąrašą, jame yra saugotinų vertybių, pastatas yra į pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje teritorijoje, atliekant darbus turės būti užtikrinta nenutrūkstama Lietuvos nacionalinės filharmonijos veikla. Perkančioji organizacija vertino tiekėjų kartu su pasiūlymais pateiktų dokumentų atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams (reikalavimai pirkimo objektui, brėžiniai buvo viešai paskelbti Konkurso sąlygose); atskirose sąlygose buvo nurodyti reikalavimai, dėl kurių atitikties turėjo būti pasisakyta ginčo dokumentuose. Tiekėjai galėjo savo nuožiūra pasirinkti, kaip įgyvendinti pirkimo objektą, ir tai atskleisti pasiūlyme.
19.6. Pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį ir 55 straipsnio 9 dalį draudžiama teikti pasiūlymo „siaurąja“ prasme papildymus, patikslinimus, naujus duomenis. Tuo atveju, kai tiekėjas su savo pasiūlymu apskritai nepateikia pirkimo dokumentuose reikalautų dokumentų, tokie pasiūlymai laikytini nepriimtinais (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis) ir juos privaloma atmesti. Kadangi ieškovė su savo pasiūlymu nepateikė ginčo dokumentų, tai jos pasiūlymas pagrįstai buvo pripažintas nepriimtinu ir nebuvo (negalėjo būti) vertinama jo atitiktis Konkurso sąlygų reikalavimams.
19.7. Kasaciniu skundu siekiama, kad ieškovės pasiūlymas būtų vertinamas nelygiateisiškai, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, t. y. kad aiškūs Konkurso sąlygų 3 priedo reikalavimai (su pasiūlymu pateikti ginčo dokumentus) ieškovei nebūtų taikomi. Tokia situacija neatitiktų Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamo vienodo požiūrio principo (Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89; kt.), taip pat kasacinio teismo praktikos dėl draudimo perkančiajai organizacijai pernelyg laisvai interpretuoti savos suformuluotas aiškias pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3-325-469/2018; kt.). Teismai laikėsi kasacinio teismo suformuluotų taisyklių, pagrįstai sprendė dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo.
19.8. Kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra nepagrįsti. Paskelbiant Konkursą ir jį vykdant buvo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-248/2018 pateiktų išaiškinimų – nuo pat Konkurso paskelbimo jo sąlygose buvo išviešinti reikalavimai kartu su pasiūlymu pateikti ginčo dokumentus, šie reikalavimai suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, Konkurso sąlygose nebuvo jiems prieštaraujančios informacijos. Skunde nurodomoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 pateikti išaiškinimai, suformuluoti sprendžiant kitokio pobūdžio ginčą (dėl pirkimo dokumentuose neišviešintų kvalifikacijos reikalavimų, kai pirkimo dokumentuose pateikiama prieštaringa informacija), todėl jie šioje byloje netaikytini. Nagrinėjamos bylos aplinkybių neatitinka ir ieškovės nurodyta Teisingumo Teismo nagrinėta byla Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, todėl joje priimtame sprendime nurodyti išaiškinimai šioje byloje taip pat netaikytini.
19.9. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo nepagrįsti – priimdami skundžiamus procesinius sprendimus teismai rėmėsi kitų Konkurso dalyvių rašytiniais paaiškinimais, kurie patvirtino, jog Konkurso sąlygų reikalavimai yra aiškūs, o ginčo dokumentus buvo privaloma pateikti kartu su pasiūlymu. Tokie paaiškinimai pripažintini tinkamais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 197 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo objekto, jo nagrinėjimo ribų ir ieškovės prašymo jas peržengti
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo. Šio sprendimo vertinimo pagrindas – ieškovės pasiūlymo siaurąja prasme trūkumo (nepateikti ginčo dokumentai) pobūdis, dėl kurio pasiūlymas buvo atmestas neleidžiant ieškovei papildomai pateikti trūkstamų dokumentų po galutinio pasiūlymų pateikimo termino.
21. Ieškovė atsakovės sprendimo teisėtumą viso proceso metu ginčija šių svarbiausių argumentų pagrindu: a) Konkurso sąlygų turinys ir išdėstymo vieta nesuponuoja tiekėjų pareigos Konkurso pasiūlyme pateikti ginčo dokumentų; b) ginčo dokumentai – įprastiniai statybos metu rengiami dokumentai; c) Konkurso sąlygose nenustatyta konkreti ir aiški ginčo dokumentų vertinimo tvarka.
22. Nors dėl ginčo pobūdžio šalys iš esmės sutaria, tačiau jos proceso metu iš dalies teikė priešpriešinius argumentus, susijusius su Konkurso sąlygų teisėtumu. Ieškovė dublike (ir kasaciniame skunde) expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodė, kad Konkurso sąlygų nekvestionuoja, vis dėlto jas įvardijo kaip neaiškias. Tokią iš esmės dviprasmišką teisių gynybą patvirtina ir tai, kad teismo posėdžio išvakarėse ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą peržengti kasacinio skundo ribas (apie teismo teisę taip spręsti viešųjų pirkimų ginčus užsimenama ir kasaciniame skunde).
23. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima tiekėjų teisių gynybos reguliavimo ir jo laikymosi svarba. Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Vienas tokių atvejų – išimtinės situacijos, kai dalyvis (-iai) turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus (šiame kontekste žr. Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą byloje eVigilo, C-538/13). Vis dėlto šios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas konstatuoja, kad Konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas pateikti ginčo dokumentus, atskirai nevertinant jo teisėtumo pagal kitus teisės aktus, yra pakankamai aiškus ir tikslus tiek, jog deramai informuotas ir rūpestingas ūkio subjektas galėtų suprasti, kad jis privalo pateikti aptariamus dokumentus su Konkurso pasiūlymu, o ne viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ginčo dokumentų nepateikė ne dėl to, kad jų turinys stokojo aiškumo, bet todėl, jog ji nepastebėjo reikalavimo juos pateikti.
26. Pritartina ieškovei, kad ginčo dokumentų nurodymo Konkurso sąlygose vieta ir santykis su kitais reikalavimais, įtvirtintais dalyje „Užsakovo reikalavimai“, iš tiesų nėra įprastas. Vis dėlto sąvokos „kartu su pasiūlymu pateikti“ turinio bet kokiu atveju negalima aiškinti kitaip, nei jis įtvirtintas lingvistiškai. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad sisteminis viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška, nes tai būtų nepateisinama, nesuderinama su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Šiame kontekste, atskirai nesprendžiant dėl Konkurso sąlygų teisėtumo (nors ginčai dėl tokio pobūdžio reikalavimų teisėtumo iš principo galimi), atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią mokslo (ar kitoje srityje) vartojamos sąvokos, sampratos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, a fortiori (ypač) kai tokia perkančiųjų organizacijų valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose; iš tiesų neatmestinos situacijos, kai pirkėjas pasirenka vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal vieną ar kelias (o ne visas) iš sudėtinių tam tikros kategorijos, reiškinio dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Atsižvelgiant į tai, perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio), nei tai įprasta kituose santykiuose; be to, jei perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose suformuluoja individualizuotą ad hoc (šiuo atveju) reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai ir jų taikymas viešųjų pirkimų praktikoje suponuoja poreikį tiekėjams išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet, kaip susiklostė šiuo atveju, ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems. Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, labiau tikėtina, kad ieškovė ginčo dokumentų nepateikė iš esmės dėl to, jog nepastebėjo atitinkamų Konkurso sąlygų, o ne dėl to, kad jai nebuvo aiškus jų turinys.
30. Atsižvelgiant į tai, pripažintini teisiškai nereikšmingais ieškovės argumentai dėl ginčo dokumentų reikšmės ir formavimo tikslų pagal statybos teisinį reguliavimą, taip pat dėl ginčo dokumentų vertinimo tvarkos. Byloje nenustatyta, kad ieškovė, ketindama pateikti ginčo dokumentus, būtų susidūrusi su esminėmis kliūtimis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jau spręsta, kad kai iškelti reikalavimai yra deklaratyvūs (jų atitikčiai pagrįsti nenurodoma pateikti jokių atskirų dokumentų), išreiškiantys tik perkančiosios organizacijos pageidavimus ateityje (nukreiptus į sutarties vykdymą), nėra pagrindo spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio situacija nesusiklostė.
31. Apibendrinant darytina išvada, kad ginčo dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymais pareiga tiekėjams buvo nustatyta Konkurso sąlygose, šis reikalavimas privalomas tiek Konkurso dalyviams, tiek perkančiajai organizacijai, o jo turinys nesikeičia nei dėl Konkurso sąlygų sisteminio aiškinimo, nei dėl reikalavimų įtvirtinimo vietos ir būdo.
32. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje spręstina tik dėl to, ar perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą dėl nepateiktų ginčo dokumentų, neleisdama jų papildomai pateikti. Į spręstinų teisės klausimų apimtį nepatenka vertinimas, ar atsakovė neperžengė diskrecijos ribų tiekėjams pareigą pateikti ginčo dokumentus nustatydama galimai užslėptu būdu.
33. Šiame kontekste, ypač atsižvelgiant į ieškovės prašymą peržengti kasacinio skundo ribas, pažymėtina, kad nors pirmiau nurodyti tinkamos teisių gynybos įgyvendinimo ribojimai teismų nesaisto, jie pagal įstatymą gali veikti kaip aktyvus arbitras, vis dėlto aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų aplinkybių vertinimo, teismo pozicija ex officio (pagal pareigas) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo pobūdį, jų interesų gynybos tinkamumą procese bei atsižvelgdama į Konkurso sąlygų dėl ginčo dokumentų pateikimo turinį bei galimą jo vertinimą pagal viešųjų pirkimų ir specialųjį statybos rangos reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas ir atskirai pasisakyti dėl atitinkamų reikalavimų teisėtumo. Dėl šių priežasčių pirmiau pristatytas ieškovės prašymas netenkintinas.
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo
35. Ieškovė atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą, inter alia, kvestionuoja tuo pagrindu, kad perkančioji organizacija, prieš priimdama ginčo sprendimą, nesikreipė į ieškovę prašydama patikslinti pasiūlymą, t. y. pateikti trūkstamus ginčo dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą dėl nepateiktų ginčo dokumentų ir nepažeidė savo pareigų, išplaukiančių iš pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimo.
36. Kasacinio teismo šioje srityje nuosekliai pažymima, kad kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini; svarbiau yra trūkumo turinys ir jį taisančio paaiškinimo (patikslinimo) naujoji pasiūlymo išraiška, o ne būdas ir forma, kaip nustatyta neatitiktis buvo paaiškinta ar pataisyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad duomenų nepateikimas apskritai nelaikytinas redakcinio pobūdžio trūkumu, kurį būtų galima objektyviai nustatyti ir paprastai ištaisyti. Be to, kasacinio teismo pažymėta, kad net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016 32 punktą).
38. Teisingumo Teismo taip pat pažymima, kad jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą; nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
39. Plėtodamas Slovensko ir kitose bylose pateiktus išaiškinimus, Teisingumo Teismas expressis verbis yra konstatavęs, kad prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; toks prašymas negali lemti to, kad atitinkamas konkurso dalyvis iš tikrųjų galiausiai pateiks naują pasiūlymą (žr. Teisingumo Teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą sujungtose bylose MA.T.I. SUD ir DUEMMESGR, C‑523/16 ir C‑536/16, ir jame nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
40. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nepažeidė VPĮ 55 straipsnio nuostatų ir viešųjų pirkimų principų, todėl jos sprendimas pripažįstamas teisėtu, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas galioti.
41. Ieškovė 2019 m. gegužės 14 d. kasaciniam teismui pateikė atsakovei siųstą prašymą dėl informacijos apie viešojo pirkimo sutarties vykdymo eigą suteikimo ir atsakovės atsakymą į šį prašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis), todėl prie kasacinio skundo negali būti pridedami ar vėliau kasaciniam teismui teikiami nauji įrodymai, taip pat ir pakartotinai pateikiami jau byloje esantys įrodymai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos.
42. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes šie neturi teisinės reikšmės ginčui spręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
44. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 750 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1210 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovės prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
45. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl jos prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
46. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 2,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ši suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), tai nurodytų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš kasacinį skundą pateikusios ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti UAB „HSC Baltic“ pateiktą atsakovei siųstą prašymą ir šios atsakymą į jį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite