Nuo 2019-11-01 VPĮ 55 straipsnis papildytas 11 dalimi: „11. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Taip pat 35 straipsnio 2 dalis papildyta 31 punktu, nustatančiu, kad Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta: „informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jeigu taikytina;“

Klausimai:

1. Teko girdėti, kad vertinti darbuotojų darbo užmokesčio medianą privaloma. Kaip yra iš tiesų?

2. Ar privaloma visais atvejais pagal 35 straipsnio 2 dalies 31 punktą reikalauti, kad būtų pateikiamas darbuotojų sąrašas, net jeigu pasiūlymų vertinimo metu nevertinsime siūlomo atlyginimo medianos?

3. Ar, pvz. perkant rangos darbus, valytojų paslaugas, tiekėjas turės pateikti visų statybininkų ar valytojų vardus pavardes, gimimo datas, darbo užmokesčio medianas? Jei ne, tai prašome konkrečiai nurodyti kokių darbuotojų duomenys reikalingi? Ar nurodytiems sutartį vykdysiantiems tiekėjo darbuotojams priskiriami visi tiekėjo, jo subtiekėjų darbuotojai, kurie atliks rangos darbus, ar tik darbuotojai, atliksiantys atitinkamus darbus, kuriems reikalingi atitinkami atestatai, sertifikatai?

4. Kaip skaičiuojama ta mediana? Kaip jūs suprantate „siūlomo“ darbo užmokesčio mėnesio medianą?

5. Kokius duomenis apie draudžiamąsias pajamas galima gauti iš Fondo valdybos, ar galima gauti duomenis apie fizinius asmenis, kurie nėra įdarbinti ar įdarbintas tik vienas darbuotojas ir pan.?

Atsakymai:

 1.  VPĮ 55 straipsnio 11 dalies formuluotėje žodis „gali“ nurodo, jog toks vertinimo kriterijus gali (bet ne privalo) būti nustatytas pirkimo dokumentuose. Jeigu pirkimo dokumentuose jis bus nustatytas, tuomet pagal šį kriterijų ir turės būti vertinama, o sutarties vykdymo metu - tikrinama. 

2. VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto formuluotės pabaigoje nurodoma „jei taikytina“. Tai reiškia, kad jei perkančioji organizacija konkrečiame pirkime nusprendžia nustatyti minėtą kriterijų (VPĮ 55 str. 11 d.), tik tada privalo būti taikoma VPĮ 35 str. 2 d. 31 p. nuostata.

3. Pati perkančioji organizacija sprendžia ir pirkimo dokumentuose nurodo, kurių darbuotojų (kokias užduotis atliksiančių darbuotojų) darbo užmokesčio mediana bus vertinama. Pažymėtina, kad vertinama ne tai, kiek tiekėjas savo darbuotojams moka dabar ar kiek mokėjo anksčiau - vertinama siūlomo mokėti (ateityje) darbo užmokesčio mediana. Tai reiškia, kad pasiūlymo vertinimo metu perkančioji organizacija iš esmės vertins pažadą, kurio tesėjimą ji turės patikrinti sutarties vykdymo metu. 

Taip pat, vertinama ne tai, kiek tiekėjas moka, mokėjo, ar siūlo mokėti visiems savo darbuotojams apskritai, o tai, kokia bus (ateityje) perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliekančių (vykdant tą konkrečią sutartį, su ta konkrečia perkančiąja organizacija) darbuotojų darbo užmokesčio mediana. Taigi, tai ne visi tiekėjo darbuotojai, ir ne visuomet būtinai tie darbuotojai, kurių veiklai reikalingi sertifikatai ar atestatai.

Pavyzdžiui, jeigu valymo paslaugų pirkimo metu perkančioji organizacija numatė, kad vertins patalpų valytojų darbo užmokesčio medianą, tai tik jų  (ir vien tik tų, kurie dirbs vykdydami užduotis, dėl kurių ir sudaryta ta sutartis) atlyginimo mediana ir bus vertinama (nors jokių sertifikatų/atestatų valytojoms nėra), bet nevertins kitų valymo įmonės darbuotojų, nesvarbu ar jie kaip nors prisidės prie perkamo objekto ar ne, pvz direktoriaus, sekretorės, buhalterio, kartais objekte apsilankančių kokybės kontrolės specialistų, ar aukštalipių, valančių langus (nors gal jiems ir reikalingi kokie nors atestatai) ir nevertins kituose objektuose pagal kitas sutartis valančių valytojų darbo užmokesčio medianos. 

Spręsdama, kokias užduotis vykdysiančių darbuotojų darbo užmokesčio mediana turėtų būti vertinama, perkančioji organizacija turi atsižvelgti į šios nuostatos tikslą: kovoti su šešėline ekonomika bei skatinti tiekėjų socialinę atsakomybę bei sąmoningumą mokant sąžiningus atlyginimus savo darbuotojams, taigi turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kokias užduotis vykdantys darbuotojai turi didžiausią tikimybę gauti nesąžiningai mažą atlyginimą. 

4. Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104, 2 punkte nurodyta, kad <...> darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu laikomos jų draudžiamosios pajamos, gautos iš jų draudėjo.

Mediana suprantama kaip skaičių eilės vidurinis elementas, pavyzdžiui, skaičių sekos 1000, 1000, 2000, 3000, 3050, mediana yra 2000. Jei skaičių sekos sudedamųjų dalių skaičius lyginis, mediana yra dviejų vidurinių skaičių vidurkis, pavyzdžiui, sekos 1000, 1000, 2000, 3000 mediana yra 1500.

Kiti pavyzdžiai: 

Beje, atsižvelgiant į Aprašą, pačiam pirkimo vykdytojui medianos skaičiuoti nereikės: tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, deklaruoja (pažada), kad mediana bus X*. Perkančioji organizacija lygina, kiek mediana (nurodyta ir paskaičiuota tiekėjo) viršija minimalų darbo užmokestį. 

Perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo arba nusprendusi patikrinti, ar tiekėjas laikosi šio įsipareigojimo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba)), kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Tai yra, ji pateiks Fondo valdybai konkrečių darbuotojų sąrašą su klausimu, ar jų reali mediana viršija ar neviršija skaičių X (prašyme nurodoma tiekėjo nurodytų darbuotojų vardai, pavardės, gimimo datos ir jų draudėjas (pavadinimas ir juridinio asmens kodas arba draudėjo kodas, o jei draudėjas yra fizinis asmuo, – vardas, pavardė ir asmens kodas arba draudėjo kodas), tiekėjo pasiūlyme pateikta mediana.

. Fondo valdyba, išnagrinėjusi prašymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos perkančiajai organizacijai pateikia informaciją, ar prašyme nurodytų darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio mediana yra ne mažesnė už tiekėjo pasiūlyme nurodytą darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio medianą. Informacija pateikiama prie kiekvieno pirkimo vykdytojo nurodyto mėnesio: nurodoma „taip“, jei apskaičiuota pirkimo vykdytojo nurodytų teikėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana atitinkamą mėnesį didesnė arba lygi nurodytai prašyme, arba „ne“, jei apskaičiuota pirkimo vykdytojo nurodytų visų teikėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana atitinkamą mėnesį yra mažesnė, nei nurodyta prašyme. (Pačiai perkančiajai organizacijai nieko skaičiuoti nereikės - informaciją pateiks tiekėjas ir Fondo valdyba). 

Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį forma patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-449.

5. Kaip ir numatyta VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje, kad perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Fondo valdyba valdo ir tvarko socialiniam draudimui aktualius duomenis apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas – pajamas, nuo kurių turi būti priskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Sąvokos „draudžiamosios pajamos“ ir „darbo užmokestis“ nėra tapačios – nors pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbo užmokestis (bent jau jo dalis) įeina į draudžiamąsias pajamas, pastarosioms taip pat priskiriamos pašalpos, premijos, priedai, išeitinės išmokos, kompensacijos ir kitos pajamos, išskirti iš jų tik darbo užmokestį Fondo valdybai nėra techninių ir teisinių galimybių. Nors, minėtos sąvokos nėra tapačios, pagal Aprašo 2 punktą yra nustatyta, kad Aprašo 1 punkte nurodytiems darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu laikomos jų draudžiamosios pajamos, gautos iš jų draudėjo, t. y. teikiami Fondo valdybos turimi duomenys apie draudžiamąsias pajamas. Todėl svarbu įvertinti, kad Fondo valdybos teikiami duomenys pagal Aprašo reikalavimus ir VPĮ 55 str. yra susiję su tų asmenų statusu, kurių draudžiamųjų pajamų medianą reikia apskaičiuoti, tie asmenys turi būti darbuotojai. Taigi, duomenų gali būti prašoma apie darbuotojus, o ne kitų kategorijų asmenis, nes fiziniai asmenys, pavyzdžiui, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, draudžiamąsias pajamas gauna ne darbo santykių pagrindu. 

Dėl vieno darbuotojo medianos.

VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 31 punkto ir 55 straipsnio 11 dalies nuostatos nustato reikalavimą, kad turi būti pateiktas konkrečių asmenų, kurie turi būti darbuotojai, sąrašas. Taigi, iš vieno darbuotojo darbo užmokesčio iš principo nėra galimybės nustatyti medianą, o teisės aktai nenustato, kad vieno darbuotojo darbo užmokestis gali būti prilyginamas medianai, ir jį (o ne faktinę medianą) galima būtų lyginti su tiekėjo nustatyta mediana.

Dėl valandinio darbo užmokesčio (ne mėnesio) medianos pagal Aprašą duomenų teikimo.

Aprašas nustato reikalavimus dėl nurodytiems darbuotojams mokamos darbo užmokesčio mėnesio medianos palyginimo su tiekėjo nustatyta mėnesio mediana. Taip pat Fondo valdyba netvarko duomenų apie valandinio (ar mėnesinio) darbo užmokesčio dydį, tvarko tik duomenis apie mėnesio ar kito laikotarpio draudžiamąsias pajamas.

Todėl Fondo valdyba, vykdydama VPĮ ir Aprašo nustatytus reikalavimus galėtų pateikti tik informaciją, ar prašyme visų nurodytų darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio mediana yra ne mažesnė už tiekėjo pasiūlyme pateiktą nurodytų darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio medianą.

* Kaip ir visais atvejais, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Todėl ji turi aiškiai nurodyti ar tiekėjas teikdamas pasiūlymą turi nurodyti siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą, ar turi nurodyti kiek siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. 

papildyta 2021-05-14 informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDra) apie užsienio tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio (draudžiamųjų pajamų) medianą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 straipsnio 1 dalį, Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas. Fondo valdyba užtikrina Fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 20 punktą, Fondo valdyba nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu. Atsižvelgdami į šias nuostatas, teikiame paaiškinimus Fondo valdybos kompetencijos klausimais.

VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Tokia kompetentinga įstaiga pagal Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 „Dėl Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra paskirta Fondo valdyba.  

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įmokų, mokamų už darbuotojus pagal Lietuvos socialinio draudimo teisę, mokėtojai (draudėjai), pagal VSDĮ 17 straipsnio 1 dalį, privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (t.y. teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jie yra užsienio ar Lietuvos juridiniai asmenys (piliečiai).

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vykdo pareigas ir tvarko atitinkamus duomenis (tarp jų – ir reikalingus vykdant VPĮ ir Aprašo nuostatas)  tik tų asmenų (draudėjų ir apdraustųjų (tarp jų – ir darbuotojų), kuriems taikoma Lietuvos  socialinio draudimo teisė. Taikytiną socialinio draudimo teisę iš esmės (su tam tikromis išimtimis) lemia ne valstybė, kurioje yra darbdavio (draudėjo) buveinė, ne pagrindinė jo veiklos vieta, ne darbo sutarties sudarymo vieta ar pačiai darbo sutarčiai (darbo santykiams)  taikoma teisė. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant darbuotojui taikytiną socialinio draudimo teisę, – darbuotojo faktinė darbo vieta (šiai taisyklei irgi yra išimčių). Dėl šios priežasties galimi atvejai, kai visiems ar daliai Lietuvos įmonės (draudėjo) darbuotojų nėra taikoma (neturi būti taikoma) Lietuvos socialinio draudimo teisė (tokie darbuotojai nėra apdraustieji Lietuvoje ir jų duomenų nėra ir neturi būti Fondo valdybos valdomuose registruose ar informacinėje sistemoje), ir, atvirkščiai, - užsienio įmonės darbuotojams gali būti taikoma Lietuvos socialinio draudimo teisė (ir tuomet tokių darbuotojų draudžiamųjų pajamų duomenys yra tvarkomi Fondo valdybos valdomuose registruose ir informacinėje sistemoje). Taigi vien pagal tai, kad tiekėjas, kurio darbuotojų draudžiamosios pajamos turi būti vertinamos pagal Įstatymą ir Aprašą, yra užsienio subjektas, negalima iš anksto nuspręsti, kad jo darbuotojų duomenys negalės būti gauti iš Fondo valdybos pagal Aprašą. Jei darbuotojai, kurių pajamos turi būti vertinamos pagal Aprašą, nėra apdraustieji Lietuvoje, Fondo valdyba neturės jų duomenų, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas yra Lietuvos subjektas ar ne, taip pat Fondo valdyba negalės pareikalauti tokių duomenų iš tiekėjo ar kitaip padėti perkančiajai organizacijai gauti tokius duomenis (pvz., tarpininkauti juos gaunant). Tokiais atvejais duomenis perkančioji organizacija turėtų gauti alternatyviais būdais, ne pagal Aprašą (pvz., reikalauti iš teikėjo pažymų, išduotų atitinkamos valstybės, kurios socialinio draudimo teisė taikoma, kompetentingų institucijų). Manytina, kad perkančiosioms organizacijoms, nusprendusioms taikyti atitinkamą kriterijų, tikslinga būtų iš tiekėjų prašyti nurodyti ne tik informaciją apie ketinamus pasitelkti atitinkamai sutarčiai vykdyti darbuotojus, bet ir apie jiems taikytiną socialinio draudimo teisę.

Taip pat pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašo 2 punktą yra nustatyta, kad Aprašo 1 punkte nurodytiems darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu laikomos jų draudžiamosios pajamos, gautos iš jų draudėjo. Todėl mediana skaičiuojama ne pagal darbo užmokestį, o pagal draudžiamąsias pajamas (nes darbo užmokesčio duomenų Fondo valdyba netvarko).