Civilinė byla Nr. e3K-3-296-378/2019

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00232-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

<...>

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos butų ūkis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos butų ūkis“ dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga CPO LT, byloje išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos paskelbto viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Magirnis“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija; nutraukti daugiabučių namų Utenoje, Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, modernizavimo rangos darbų viešuosius pirkimus Nr. CPO59293 ir Nr. CPO58300, o jeigu viešojo pirkimo sutartys su tiekėjais jau sudarytos – pripažinti jas negaliojančiomis; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė per centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – ir CPO) vykdo daugiabučių namų Utenoje, Taikos g. 29, Taikos g. 35 (Nr. CPO59293) ir Aušros g. 95, (Nr. CPO58300) modernizavimo rangos darbų be projektavimo viešuosius pirkimus (toliau kartu – Konkursai). Susipažinusi su Konkursų techninėmis specifikacijomis ieškovė nustatė, kad jos neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų, yra pritaikytos vienam tiekėjui, diskriminuoja rangovus, todėl šie pirkimai yra neteisėti ir turi būti nutraukti.

4.       Specifikacijose nurodyta, kad fasadų sienų šiltinimui turi būti naudojamos termoizoliacinės poliuretano plokštės, suklijuotos tarpusavyje poliuretaniniais klijais su 4 mm fibrocementine apdailos plokšte; plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos poliuretaniniais aerozoliniais klijais ir tvirtinamos smeigėmis iš nerūdijančio plieno, kurių galvutės su vidiniu šešiabriauniu (toliau – ginčo Konkursų sąlygos). Specifikacijose nurodytomis plokštėmis („Fibrolight“) prekiauja vienintelė tiekėja – UAB „Termoskydas“; kitų gamintojų ir tiekėjų, kurie galėtų patiekti pirkimo sąlygas atitinkančias apšiltinimo medžiagas, nėra.

5.       Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 4 d. pateikė atsakovei pretenzijas dėl ginčo Konkursų sąlygų neteisėtumo, tačiau jos buvo atmestos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

6.       Ieškinyje, be pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pakoregavo anksčiau vykdyto viešojo pirkimo sąlygas, kad gaminys „Fibrolight“ jas atitiktų. Ieškovė paaiškino, kad su atsakove 2017 m. birželio 12 d. buvo sudariusi pagrindinę sutartį Nr. CPO36997 dėl daugiabučių namų Utenoje, Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų suteikimo. Prie pirkimo dokumentų pridėtoje techninėje specifikacijoje buvo reikalaujama, kad fasado įrengimo darbams būtų naudojamos tik Europos techninius liudijimus (toliau – ETL) ar Europos techninius įvertinimus (toliau – ETĮ) turinčios ir CE ženklu ženklintos sienų šiltinimo sistemos ir medžiagos. Kadangi atsakovės reikalavimus atitinkanti apšiltinimo medžiaga („Fibrolight“) nebuvo sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka (jai nėra išduotas nei ETL, nei ETĮ, taip pat medžiaga nėra paženklinta CE ženklu), tai ieškovė dėl atsakovės kaltės nuo 2018 m. liepos 23 d. nutraukė sutartį Nr. CPO36997. Atsakovė pripažino ieškovės nurodytus sutarties nutraukimo pagrindus pagrįstais ir skelbdama ginčo pirkimus modifikavo specifikacijas (panaikino reikalavimą turėti ETL arba ETĮ, taip pat reikalavimą sistemai būti paženklintai CE ženklu, sumažino fibrocementinės plokštės storį), kad tiekėjai UAB „Termoskydas“ nebūtų kliūčių tiekti savo gaminį.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; 2019 m. sausio 17 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. gegužės 24 d. per CPO paskelbė konkursą dėl statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų daugiabučiams namams Utenoje, Taikos g. 29, Taikos g. 35 ir Aušros g. 95, pirkimo; šio konkurso laimėtoja buvo paskelbta ieškovė, ji su atsakove 2017 m. birželio 12 d. sudarė pagrindinę sutartį Nr. CPO36997. Remiantis šios sutarties nuostatomis, darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. birželio 15 d., tačiau ieškovė 2018 m. birželio 22 d. raštu informavo atsakovę, kad, šiai nesutikus keisti „Fibrolight“ gaminio į pasiūlytas alternatyvas, bus laikoma, jog sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. pranešė ieškovei, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-591-198/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO36997 pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir negauto pelno priteisimo.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko su 2017 m. vykdyto pirkimo sąlygomis, neprašė jų tikslinti, nereiškė pretenzijų, o laimėjusi pirkimą pasirašė pagrindinę sutartį Nr. CPO36997. Klausimą, kad prie sutarties Nr. CPO36997 pridėta techninė specifikacija pažeidžia viešųjų pirkimų principus, ieškovė iškėlė praėjus daugiau nei metams po jos sudarymo, pasibaigus sutartyje nurodytam galutiniam darbų atlikimo terminui (2018 m. birželio 15 d.), nors, atsakydama į perkančiosios organizacijos 2018 m. kovo 21 d. ir balandžio 6 d. įspėjimus nutraukti sutartį dėl jos nevykdymo, 2018 m. balandžio 10 d. informavo atsakovę, kad darbus pradės vykdyti per dvi savaites.

10.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pirko darbus su projektavimu, į techninį darbo projektą „Fibrolight“ medžiagą įtraukė pati ieškovė, todėl teismas atmetė ieškinio argumentus, kad ginčo pirkimų dokumentuose suformuluoti techninių specifikacijų reikalavimai yra pritaikyti vieno gamintojo, t. y. UAB „Termoskydas“, prekėms, kad atsakovės veikla neskaidri, ji nelinkusi bendradarbiauti. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės elgesys, kai ji, baigiantis darbų atlikimo galutiniam terminui, iškėlė klausimą, kad sutartis Nr. CPO36997 (techninė jos specifikacija) pažeidžia viešųjų pirkimų principus, prieštaravo VPĮ tikslui, viešojo pirkimo dalyvių pareigai elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai ir gynybai.

11.       Teismas nustatė, kad Konkursais perkami rangos darbai be projektavimo. Daugiabučių namų Utenoje, Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, modernizavimui yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai, juose nurodyti duomenys apie statinio projektus. Šių objektų techninių darbo projektų dalyje „Techninė specifikacija“ įtvirtintas sienų šiltinimo sprendinys: išorės sienų šilumos izoliacija – izoliacijos tipas fasadinė izoliacinė plokštė „Fibrolight“; izoliacijos storis – 120 mm poliuretanas ir poliuretano klijais priklijuota 4,0 mm storio fibrocementinė plokštė. Atsakovė pirkimų technines specifikacijas pasirinko iš CPO katalogo, jose pateiktas sienų šiltinimo aprašymas: (DSP2.5.1) pastatų sienų šiltinimas iš išorės daugiasluoksnėmis termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis; termoizoliacinis sluoksnis – 120 mm poliuretanas ir 4 mm apdailos sluoksnis; termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas – U<0,20 W/(m2-K). Įvertinęs šias nuostatas teismas padarė išvadą, kad daugiabučių namų techniniuose darbo projektuose įtvirtinti sprendiniai lėmė, jog buvo pasirinkta atitinkama techninė specifikacija iš CPO katalogo ir išskirtinių, konkurenciją ribojančių sąlygų nustatyta nebuvo.

12.       Teismas sutiko su ieškove, kad vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 3 dalimi techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Atsižvelgdamas į VPĮ 2 straipsnio 34 dalyje pateiktą techninės specifikacijos apibrėžtį, teismas padarė išvadą, kad atsakovės parengtos techninės specifikacijos neprieštarauja VPĮ, pritarė atsakovės pozicijai, kad, perkant per CPO, neprivaloma atlikti rinkos tyrimų dėl konkrečių medžiagų ir jų platinimo tvarkos.

13.       Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad techninė specifikacija parengta vienai medžiagos tiekėjai – UAB „Termoskydas“, iš bylos duomenų nustatė, kad „Fibrolight“ plokšte prekiauja prekybos tinklas „Ermitažas“, taip pat Vokietijos bendrovė „Weiss Chemie Technik GmbH Co. KG“. Teismas pažymėjo, kad techninėse specifikacijose nebuvo nurodytas gaminys „Fibrolight“; toks sprendinys įtvirtintas techniniame darbo projekte; projektavimo darbus atliko ieškovė, atsakovė už juos sumokėjo. Atlikus bendrąsias projektų ekspertizes konstatuota, kad jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; pagal projektus išduoti statybą leidžiantys dokumentai.

14.       Teismas nurodė, kad fibrocementinės plokštės yra įtrauktos į CPO tinkamų statybinių medžiagų sąrašus; „Fibrolight“ produktas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus ir yra leidžiamas naudoti – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. birželio 27 d. patikrino UAB „Termoskydas“ pateiktos į rinką plokštės „Fibrolight-120-1“ atitiktį teisės aktų reikalavimams ir padarė išvadą, kad ji atitinka Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-123, 2.2 punkto reikalavimus.

15.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog fibrocementines plokštes draudžiama naudoti daugiabučių namų sienoms šiltinti, kad „Fibrolight“ gaminys neužtikrina priešgaisrinės apsaugos reikalavimų dėl atsparumo ugniai, kaip nurodo ieškovė. Priešingai, atsakovė pateikė įrodymus, kad fibrocementinės plokštės naudojamos ne tik Utenoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose renovuojamų daugiabučių sienoms šiltinti, kad statybos produktas „Fibrolight“ atitinka aukštesnės klasės atsparumo ugniai reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad naudojant „Fibrolight“ gaminį darbai bus atlikti nekokybiškai, nebus racionaliai naudojamos lėšos.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl ginčo Konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkursų nutraukimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, pripažino techninių specifikacijų reikalavimus, kuriais konkretizuota fasadų apšiltinimo termoizoliacinė plokštė, neteisėtais; bylos dalį dėl neteisėtų ieškovės veiksmų padarinių perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; panaikino Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, ir šią bylos dalį nutraukė.

17.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ CPO LT sudarytos nuo 2017 m. gruodžio 12 d. galiojančios preliminariosios sutarties Statybos rangos darbų be projektavimo sienų šiltinimo specifikacijos DBP02.18 dalyje nurodyta: „Pastatų sienų šiltinimas iš išorės daugiasluoksnėmis termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis. Termoizoliacinis sluoksnis – 120 mm poliuretanas ir 4 mm apdailos sluoksnis. Termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas – U?0,20 W/(m²·K)“. Į bylą nepateikta duomenų, kad šios CPO elektroniniame kataloge nurodytos perkamų darbų ypatybės neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus (neįrodyta, kad negalėtų būti pasiūlyti kiti, išskyrus „Fibrolight“, fasadų šiltinimo ir apdailos gaminiai); pirmiau nurodytoje nuostatoje jokių nuorodų į konkrečią termoizoliacinę sistemą nėra.

18.       Kolegija nurodė, kad atsakovė užsakymą per CPO formavo remdamasi nurodytu preliminariosios sutarties aprašymu, tačiau taip pat pridėjo objektų Utenoje, Aušros g. 95, Taikos g. 29 ir 35, technines specifikacijas, kuriose, be kita ko, buvo įtvirtintos ginčo Konkursų sąlygos. Kolegija sprendė, kad šiose atsakovės specifikacijose yra nurodytos savybės, apibūdinančios konkrečias daugiasluoksnes termoizoliacines apdailos plokštes „Fibrolight“. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė (į bylą teikė namų, kuriems apšiltinti naudotas „Fibrolight“ statybos produktas, sąrašą; ieškovei siųstame 2018 m. birželio 29 d. rašte nurodė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai sienoms šiltinti pasirinko „Fibrolight“ plokštes).

19.       Pagal bylos duomenis kolegija sprendė, kad „Fibrolight“ plokštę gali patiekti tik UAB „Termoskydas“. Nors atsakovė su tokia išvada nesutiko, tačiau ją paneigiančių duomenų nepateikė. Kolegija pažymėjo, kad byloje esantis lankstinukas vokiečių kalba nepatvirtina, jog ginčo plokštę gali patiekti Vokietijos bendrovė „Weiss Chemie Technik GmbH“, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad „Fibrolight“ plokštėmis prekiauja prekybos tinklas „Ermitažas“. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, siekdama gauti informacijos apie tai, kur galima įsigyti „Fibrolight“ gaminį, kreipėsi būtent į UAB „Termoskydas“.

20.       Kolegija nustatė, kad daugiabučių namų Utenoje, Taikos g. 29, 35, Aušros g. 95, atnaujinimo (modernizavimo) investiciniuose planuose nurodyta informacija apie sienų šiltinimą patvirtina, jog daugiabučių namų fasadų šiltinimo priemonė buvo aprašyta ją pritaikant konkrečiai termoizoliacinei plokštei „Fibrolight“, o ne nurodant apšiltinimo sprendinio principą. Kadangi bylos duomenys nepatvirtino, kad tokio konkretaus sprendinio būtų pageidavę daugiabučių namų gyventojai (jie rinkosi vieną iš dviejų pasiūlytų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketų), tai kolegija atmetė atsakovės argumentą, jog preliminariosios sutarties specifikacijos reikalavimai buvo išplėsti, nes tokį daugiabučių namų šiltinimo būdą pasirinko daugiabučių namų gyventojai.

21.       Kolegija pažymėjo, kad investicijų planuose nėra nuostatų, draudžiančių daryti pakeitimus, ir atsakovė nepateikė argumentų, jog daugiabučių namų šiltinimo medžiagos ir (ar) apšiltinimo būdas negalėtų būti pakeisti, todėl kolegija sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog egzistavo objektyvus būtinumas nustatyti ginčijamus pastato išorės sienų apšiltinimo reikalavimus; atsakovės argumentai negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą. Anot kolegijos, tokio poreikio nepagrindžia ir aplinkybė, kad „Fibrolight“ plokštė buvo nurodyta techniniame darbo projekte. Atsakovė, detalių reikalavimų poreikį grįsdama šia aplinkybe, nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad techninio projekto pakeitimai yra nebegalimi ir kad tai yra pakankama priežastis pateisinti konkurencijos ribojimą.

22.       Kolegija konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog pageidaujami rezultatai gali būti gauti tik modernizuojamų namų išorės sienas apšildžius „Fibrolight“ plokšte. Techninės specifikacijos nuostatomis dėl fasado sienų šiltinimo prioritetas buvo suteiktas konkrečiai statybinei medžiagai, taip sudarant kliūtis konkurencijai, ir atsakovė nenurodė konkurencijos ribojimą pateisinančių priežasčių, todėl kolegija pripažino, kad ginčijami reikalavimai neatitinka VPĮ 37 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų.

23.       Kolegija nurodė, kad nors ieškovė ieškinyje atskirai nesuformulavo reikalavimo dėl konkrečių techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo, tačiau šis reikalavimas išplaukia iš ieškinyje nurodytų aplinkybių (ieškinio pagrindo). Konstatavusi, kad ginčo pirkimų procedūros vyko neteisėtai, t. y. pagal neteisėtas pirkimo sąlygas, kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, pripažino neteisėtais detalius techninės specifikacijos reikalavimus dėl daugiabučių namų fasadui apšiltinti reikalingų termoizoliacinių plokščių. 

24.       Kolegija nustatė, kad ginčo pirkimų procedūros yra pasibaigusios viešojo pirkimo sutarčių sudarymu – pirkimo Nr. CPO59293 laimėtoja pripažinta UAB „Dauniškis ir KO“; su ja 2018 m. rugsėjo 11 d. sudaryta pagrindinė sutartis 2018 m. spalio 1 d. buvo nutraukta dėl viršytos investicijų plane nustatytų išlaidų sumos; pirkimo Nr. CPO58300 laimėtoja pripažinta UAB „Eirta“, su ja 2018 m. rugsėjo 10 d. sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi UAB „Eirta“ nėra įtraukta į nagrinėjamą bylą, tai, negalėdama spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kolegija bylos dalį dėl pirkime Nr. CPO58300 sudarytos sutarties galiojimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, šalių paaiškinimai, į bylą įtrauktų institucijų išvados

 

25.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis ir iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys bei bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Kadangi Konkursai buvo vykdomi per CPO, tai, remiantis VPĮ 2 straipsnio 39 dalimi, 35 straipsniu, būtent CPO teko pareiga Konkursų dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirkimų specifikacijos, įskaitant preliminariosios sutarties nuostatas, buvo paskelbtos CPO elektroniniame kataloge, atitiko VPĮ reikalavimus ir jų teisėtumas ieškovės nebuvo ginčijamas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčo pirkimų procedūros vyko neteisėtai.

25.2.                      Apeliacinės instancijos teismas Konkursų sąlygomis laikė atsakovės parengtas specifikacijas, susijusias su pastatų fasadų sienoms naudotina konkrečia statybine medžiaga – „Fibrolight“. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes ginčo pirkimus vykdė ir pirkimų dokumentus rengė CPO, o ne atsakovė, be to, atsakovės pateikti techniniai darbo projektai, kuriuose buvo įtvirtinta ginčo Konkursų sąlygos, Konkursų dokumentuose buvo įvardyti kaip užsakovo pateikiama papildoma informacija, pažymint, kad pridedama informacija negali būti laikoma papildomais užsakovo reikalavimais ar atnaujinto varžymosi sąlygomis, kurios galėtų pakeisti ar leistų kitaip interpretuoti užsakymą ar techninę specifikaciją; jeigu papildomoje informacijoje pateikti duomenys skiriasi nuo reikalavimų, nurodytų užsakyme arba techninėje specifikacijoje, teisingais laikomi užsakyme ar techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai. Šios nuostatos reiškia, kad atsakovės pateikti techninių darbo projektų sprendiniai turėjo būti vertinami tik kaip papildoma informacija, kuriai neatitinkant ginčo Konkursų specifikacijų, būtina vadovautis būtent specifikacijų nuostatomis. Techninių darbo projektų sprendiniai nelaikytini techninėmis specifikacijomis VPĮ 2 straipsnio 34 dalies prasme, atitinkamai nevertintina jų atitiktis VPĮ 37 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimams.

25.3.                      VPĮ 37 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių nuostatas aiškinant su VPĮ 2 straipsnio 36, 38 dalių nuostatomis darytina išvada, kad techninės specifikacijos neturėtų diskriminuoti būtent tų tiekėjų, kurie pageidautų dalyvauti atitinkamame pirkime, t. y. kurie yra potencialūs viešojo pirkimo dalyviai, o ne apskritai visų įmanomų tiekėjų. Ginčijami techninių darbo projektų sprendiniai nediskriminavo ieškovės, nes reikalavimas naudoti „Fibrolight“ medžiagas, vykdant pastatų modernizavimo darbus, privalomas ne tik ieškovei, bet ir bet kuriam kitam pirkimuose siekiančiam dalyvauti ūkio subjektui; šią medžiagą galima įsigyti tiek iš „Fibrolight“ pardavėjos UAB „Termoskydas“, tiek prekybos tinkle „Ermitažas“, tiek iš bet kurio kito Lietuvoje ar užsienio šalyje veikiančio „Fibrolight“ pardavėjo ar gamintojo. Byloje nenustatyta, kad ginčijama sąlyga savaime sudarė kitiems rangovams palankesnes sąlygas atlikti perkamus statybos darbus, palyginus su tomis, kurias turėjo ieškovė.

25.4.                      Kadangi Konkursais perkamos ne prekės (statybos medžiagos), o atitinkami pastatų modernizavimo darbai, tai byloje nėra poreikio aiškintis, vertinti ir spręsti, ar techninių darbo projektų sprendiniai dėl „Fibrolight“ nepažeidžia analogiškų ar lygiaverčių statybinių medžiagų pardavėjų ar gamintojų teisių ir interesų, juolab kad ieškovė nėra įgaliota ginti kitų ūkio subjektų teisių bei interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Atsakovės vertinimu, VPĮ 37 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei pirkimų objektas būtų ne statybos darbai, vykdytini išduotų ir galiojančių statybą leidžiančių dokumentų pagrindu, o atitinkamos prekės ir analogiškų ar lygiaverčių prekių pardavėjai (gamintojai), t. y. potencialūs pirkimo dalyviai, savo interesus siektų apginti pareikšdami ieškinį.

25.5.                      Skundžiamame procesiniame sprendime apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2010 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010, 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl ginčijamų reikalavimų ji neturi galimybės dalyvauti pirkimuose ar kad tokia galimybė jai yra apsunkinta, palyginus su kitų rangovų galimybėmis (CPK 178 straipsnis), taip pat nesiekė įrodyti, kad perkamus darbus gali atlikti naudodama kitas lygiavertes medžiagas.

25.6.                      Pagrindinės sutarties projekte, kuris VPĮ 2 straipsnio 39 dalies prasme buvo vienas iš pirkimo dokumentų, buvo nustatyta tiekėjo pareiga atlikti darbus būtent pagal techninį darbo projektą (2.1 punktas), užsakovės teisė kontroliuoti ir prižiūrėti, ar darbų atlikimo eiga, kiekis, įkainis, medžiagų kokybė atitinka techninį darbo projektą (8.1.1 punktas), teisė reikalauti, kad tiekėjas darbus vykdytų pagal techninį darbo projektą (8.1.2 punktas), tiekėjo pareiga vykdyti darbus pagal techninį darbo projektą, garantuoti, kad darbai priėmimo metu atitiks būtent techniniame darbo projekte nustatytas savybes (8.4.8 punktas). Taigi ieškovės nesutikimas su techninio darbo projekto sprendiniu dėl „Fibrolight“ iš esmės reiškia nesutikimą ir su nurodytomis pagrindinės sutarties projekto nuostatomis, tačiau jos byloje nebuvo ginčijamos.

25.7.                      Pagrindinės sutarties projekto 16 punkte nurodyti jos priedai ir įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas paskesnės eilės dokumentas turi žemesnę teisinę galią nei prieš jį nurodytas dokumentas. Kadangi Techninė specifikacija nurodyta 16.1.1 punkte, o techninis darbo projektas – 16.1.2 punkte, tai, esant prieštaravimui tarp techninės specifikacijos ir techninio darbo projekto sprendinių, privalu vadovautis būtent techninės specifikacijos reikalavimais. Ši taisyklė iš esmės atitinka šios nutarties 25.2 punkte nurodytas CPO elektroninio katalogo nuostatas ir patvirtina, kad nėra pagrindo spręsti, jog techninio darbo projekto sprendiniai dėl „Fibrolight“ yra neteisėti ir lemia pirkimų procedūrų neteisėtumą.

25.8.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą apeliacinės instancijos teismas ieškinio nevertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatų aspektu, t. y. neįvertino, ar ieškovės elgesys neteikė pagrindo atsisakyti ginti jos teises teismine tvarka. Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planuose, kurie suderinti su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – ir BETA) ir kuriems pritarė daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, buvo nustatyta, kad pastatų išorinės sienos šiltinamos įrengiant termoizoliacines apdailos plokštes, pagamintas iš kietųjų poliuretano putų ir fibrocementinės apdailos plokštės (konkretus medžiagų ir apdailos tipas parenkamas rengiant techninį darbo projektą). Per CPO vykdytą statybos rangos darbų ir projektavimo viešąjį pirkimą laimėjo ieškovė, su ja 2017 m. birželio 12 d. buvo sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovė, pasitelkusi subrangovę projektuotoją UAB „Plėtros garantas“, parengė pastatų techninius darbo projektus, būtent šių ieškovės parengtų projektų sprendiniuose buvo nustatyta pastatų fasadų sienoms apšiltinti naudoti „Fibrolight“.

25.9.                      Pastatų techniniai darbo projektai po bendros ekspertizės pripažinti tinkamais, perduoti atsakovei, už juos atsiskaityta su ieškove, pagal juos išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir ieškovė buvo pradėjusi vykdyti pastatų modernizavimo darbus, taigi ieškovė nematė jokių kliūčių tam, kad pastatų fasadų sienų apšiltinimo darbai negalėtų būti vykdomi naudojant būtent „Fibrolight“ medžiagą. Kadangi atsakovei atsisakius pakeisti „Fibrolight“ gaminį į kitas alternatyvas ieškovė nebaigė vykdyti 2017 m. birželio 12 d. pagrindinėje sutartyje nurodytų darbų, tai atsakovė buvo priversta vykdyti naujus pastatų modernizavimo rangos darbų be projektavimo paslaugų pirkimus (ginčo Konkursai), kad būtų užbaigti pagal techninį darbo projektą ir jo pagrindu išduotus galiojančius statybą leidžiančius dokumentus pradėti darbai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Konkursų paskelbimą, jų pobūdį ir sąlygas nulėmė neteisėtas ieškovės elgesys, t. y. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas.

25.10.                      Situacija, kai, pati parengusi techninius darbo projektus ir juose nurodžiusi atitinkamus reikalavimus (taip pat ir dėl „Fibrolight“), ieškovė vėliau ieškiniu ginčija savo parengto techninio darbo projekto sprendinių teisinį pagrįstumą, patvirtina akivaizdų ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis, aiškiai nesąžiningą elgesį. Toks elgesys teikia pagrindą atsisakyti ginti ieškovės teises (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

25.11.                      Ieškovei nebaigus vykdyti ginčo pastatų modernizavimo darbų, per CPO paskelbtais Konkursais buvo siekiama, kad būtų užbaigti jau pradėti darbai, kuo greičiau atkuriant normalias gyvenimo sąlygas pastatų gyventojams (užtikrinant viešojo intereso apsaugą).

26.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Atsakovė yra perkančioji organizacija VPĮ prasme, kuri privalo užtikrinti, kad pirkimo dokumentai atitiktų VPĮ reikalavimus bei nediskriminuotų tiekėjų. CPO, vykdydama centralizuotą viešąjį pirkimą, teikia pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, tačiau naudos gavėjas ir subjektas, kuris siekia įsigyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus ir nustato šiems objektams konkrečias technines specifikacijas, yra perkančioji organizacija (atsakovė). Pagal su CPO sudarytą preliminariąją sutartį atsakovei kyla pareiga elektroniniame kataloge nurodyti konkrečias užsakymo sąlygas, taip pat pateikti techninę darbų specifikaciją.

26.2.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė byloje ginčijo savo pačios parengtą techninį darbo projektą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl atsakovės parengtų techninių specifikacijų, kurios yra sudėtinė Konkursų sąlygų dalis, neteisėtumo; jose, be kita ko, nustatyta, jog, esant neatitiktims, viršenybė yra taikoma užsakovės (atsakovės) parengtai techninei specifikacijai. Šią poziciją patvirtina ir pagrindinės sutarties projektas, pagal kurį tiekėjas įsipareigoja atlikti darbus pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, užsakytų darbų sąrašą ir suderintą techninį darbo projektą (techninį ir darbo projektus). Atsakovės parengtos specifikacijos, kuriose nustatytos pirkimo objektų ypatybės, specifiniai reikalavimai, atitinka VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje, 35 straipsnio 2 dalies 10 punkte pateiktą techninės specifikacijos sampratą.

26.3.                      Kasaciniame skunde pateikta techninio darbo projekto sąlygų analizė yra teisiškai nereikšminga, nes ieškovė neginčijo techninio darbo projekto sąlygų, be to, techninis darbo projektas yra ne techninė specifikacija VPĮ prasme, o normatyvinis statybos techninis dokumentas (statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR 1.04.04:2017), 6.19 punktas).

26.4.                      Tiek VPĮ 37 straipsnyje, tiek kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad techninė specifikacija privalo atitikti VPĮ nuostatas, esminius viešųjų pirkimų principus, neriboti konkurencijos ir nediskriminuoti tiekėjų. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas; nustatęs, kad atsakovės parengtos specifikacijos yra detalizuotos itin smulkiai, jose nurodytos apšiltinimo sistemos medžiagos, gamybos būdas, medžiagų storiai, varžos koeficientai ir pan., įvertinęs šios nutarties 17–19 punktuose nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės parengtos techninių specifikacijų sąlygos faktiškai riboja konkurenciją, nes prekes gali tiekti tik viena tiekėja – UAB „Termoskydas“. Atsakovė šių išvadų nepaneigė.

26.5.                      Šios nutarties 25.3 punkte nurodyti atsakovės argumentai apie galimybę laisvai įsigyti „Fibrolight“ medžiagą yra deklaratyvūs, nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad yra tik vienas nurodytos medžiagos tiekėjas, patvirtina aplinkybę, jog Konkursų sąlygos yra diskriminacinės, neatitinka VPĮ 17, 37 straipsnių reikalavimų, o atsakovės pateiktas namų, kuriuose naudotas „Fibrolight“ statybos produktas, sąrašas patvirtina, jog atsakovė sistemiškai vykdo viešuosius pirkimus pagal technines specifikacijas, pritaikytas „Fibrolight“ medžiagai.

26.6.                      Kasacinio skundo argumentai (kad yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai, darbus pradėta vykdyti, egzistuoja poreikis apsaugoti viešąjį interesą) nepagrindžia būtinybės pateisinti nustatytas konkurenciją ribojančias, tiekėjus diskriminuojančias, konkrečiam medžiagos tiekėjui pritaikytas sąlygas. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl techninėse specifikacijose buvo būtina nustatyti ginčijamus reikalavimus, nepagrindė, kad jų nenustačius nebūtų pasiektas pirkimo tikslas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šių reikalavimų neteisėtumo.

26.7.                      Teigdama, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, atsakovė kasaciniame skunde pateikė iškreiptą faktinių ginčo aplinkybių analizę, klaidingai nurodė, kad ieškovė 2018 m. birželio 22 d. pareikalavo iš atsakovės pakeisti „Fibrolight“ gaminį į kitas alternatyvas, tačiau, nenustačiusi pagrindo tenkinti šį reikalavimą, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. vienašališkai nutraukė pagrindinę sutartį. Ieškovė, elgdamasi rūpestingai, po 2017 m. birželio 15 d. pagrindinės sutarties sudarymo atliko rinkos tyrimą ir dar 2017 m. liepos 21 d. informavo atsakovę, kad „Fibrolight“ gaminys neatitinka techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų (neturi reikiamo CE ženklo ir ETL sertifikatų), ir, siekdama išsaugoti sutartį, 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu prašė pakeisti netinkamas medžiagas tinkamomis. Atsakovė 2017 m. spalio 3 d. raštu atsisakė keisti fasadų šiltinimo medžiagas, todėl ieškovė, siekdama tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, pradėjo vykdyti statybos rangos darbus, o fasadų šiltinimo medžiagos pakeitimo klausimą paliko spręsti vėliau. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija 2018 m. gegužės 16 d. atliko statybų patikrinimo procesą ir priėmė rezoliuciją, kurios pagrindu sustabdė rangos darbų vykdymą, iki bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad „Fibrolight“ medžiaga turi pirkimo sąlygose nurodytą ženklą; šio patikrinimo pagrindu ieškovė 2018 m. birželio 12 d. raštu dar kartą paragino atsakovę pakeisti „Fibrolight“ medžiagą alternatyviais gaminiais. Atsakovė 2018 m. birželio 13 d. atsakymu pareikalavo nedelsiant vykdyti sutartį, nurodė, kad medžiagos pakeitimo klausimas bus išnagrinėtas darbų metu. Ieškovė 2018 m. birželio 22 d. raštu paprašė iki 2018 m. liepos 2 d. pateikti aiškią nuomonę dėl „Fibrolight“ medžiagos keitimo, taip pat informavo, kad, nesutikus to padaryti, bus laikoma, jog sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. Atsakovė 2018 m. birželio 29 d. rašte nepateikė aiškaus atsakymo ir pareikalavo tęsti darbus, todėl ieškovė 2018 m. liepos 5 d. išsiuntė raštą atsakovei, kuriame priminė, kad sutartis yra nutraukiama nuo 2018 m. liepos 23 d., kaip buvo nurodyta 2018 m. birželio 22 d. rašte. Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. raštu informavo, kad nesutinka su sutarties nutraukimu, ir nurodė tęsti pradėtus darbus, taip pat pareiškė, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-223-544/2019, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad pagrindinė statybos rangos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės – esminio sutarties pažeidimo (atsakovė parengė konkurenciją ribojančias pirkimo sąlygas; nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą pakeisti netinkamas medžiagas tinkamomis).

26.8.                      Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teisminę gynybą yra garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, elgėsi kaip rūpestingas, sąžiningas ir protingas subjektas, todėl teismai nagrinėjamoje byloje teisėtai ir pagrįstai netaikė CK 1.137 straipsnio nuostatų.

27.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartimi buvo nuspręsta paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, įtraukti į bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą ir Viešųjų pirkimų tarnybą išvadoms duoti ir jos įpareigotos pateikti išvadas dėl šių byloje kylančių teisės taikymo klausimų:

28.1.                      Ar pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPDNAMĮ) 2 straipsnio 2 ir 3 dalis bei kitų teisės aktų nuostatas savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius kartu gali būti daugiabučio namo savininkų sprendimu paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ?

28.2.                      Kokiu statusu – kaip savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius ar bendrojo naudojimo objektų administratorius – ginčo darbų pirkimo teisiniuose santykiuose veikė atsakovė?

28.3.                      Ar atsakovė yra perkančioji organizacija VPĮ 2 straipsnio 25 dalies prasme?

28.4.                      Ar VPDNAMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatos suprastinos ir aiškintinos taip, kad juridinis asmuo – savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius ar bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuriam pagal daugiabučio namo butų savininkų pavedimą tenka pareiga organizuoti to paties daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą, įgyvendina ne savo, o įgaliotojo (atstovaujamojo), t. y. daugiabučio namo butų savininkų, interesus?

28.5.                      Ar, tarp daugiabučio namo butų savininkų ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus (ar bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) nesant atskirai sudarytos pavedimo sutarties, pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius ar bendrojo naudojimo objektų administratorius neturėtų teisės vykdyti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso, inter alia (be kita ko), rangos darbų pirkimo?

Kitais žodžiais tariant, ar daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimas teisiniame reguliavime nėra įtvirtintas kaip atitinkamų subjektų pareiga ar privalomai vykdoma funkcija?

28.6.                      Ar Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 (toliau – Atnaujinimo projekto rengimo aprašas), 4 punktas aiškintinas taip, kad užsakovas (savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius ar bendrojo naudojimo objektų administratorius), nepriklausomai nuo jo teisinio statuso pagal VPĮ, privalo atlikti pirkimus laikydamasis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų?

28.7.                      Ar, atsižvelgiant į Atnaujinimo projekto rengimo aprašo 1 punktą, pirmiau nurodytų pareigų nereikia laikytis pirkimus organizuojantiems kitiems bendrojo naudojimo objektų valdytojams – daugiabučio namo butų savininkų bendrijai ar savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui?

Kitais žodžiais tariant, ar Atnaujinimo projekto rengimo aprašo nuostatos taikytinos visiems VPDNAMĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintiems subjektams, atsižvelgiant į tai, kad nei butų savininkų bendrijų, nei savininkų įgaliotas asmuo niekada nebus laikytinas perkančiąja organizacija?

28.8.                      Ar, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, įskaitant Atnaujinimo projekto rengimo aprašo 1 punktą, bendrojo naudojimo objektų valdytojui ar savivaldybės paskirtam savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, neturinčiam perkančiosios organizacijos statuso, savo poreikį dėl prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo įgyvendinant per CPO, jų (užsakovų) sudaroma pirkimo sutartis patenka į VPĮ reguliavimo sritį?

28.9.                      Ar, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-469/2018 pateiktus teisės išaiškinimus, VšĮ CPO LT ir ieškovės 2014 m. liepos 7 d. bei 2017 m. gruodžio 12 d. sudarytos sutartys patenka į VPĮ teisinio reguliavimo sritį?

28.10.                      Ar užsakovai, per CPO įsigydami pastatų modernizavimo (atnaujinimo) darbus, prie CPO kataloge įtvirtintų sąlygų papildomai gali laisvai nurodyti konkrečias techninės specifikacijos sąlygas? Kas atsakingas už tokių papildomai įtvirtintų techninės specifikacijos sąlygų teisėtumą?

28.11.                      Kokie teisiniai santykiai vykdant viešojo pirkimo procedūras susiklosto tarp pirkėjų (užsakovų) ir VšĮ CPO LT?

28.12.                      Ar Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (toliau – Investicijų plano rengimo tvarkos aprašas), 26 punktas ir STR 1.04.04:2017 58 punktas suprastini ir aiškintini taip, kad BETA investicijų planų ir tipinio statinio projekto nevertina jų atitikties VPĮ normoms?

28.13.                      Ar BETA, atsižvelgdama į Atnaujinimo projekto rengimo aprašo 4, 6 punktus, vertina, ar investicijų plano ir tipinio statinio projekto parengimo pirkimai nepažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų? Ar ši pareiga priklauso nuo to, ar pirkimai nėra vykdomi per CPO?

28.14.                      Ar VPDNAMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pastato atnaujinimas įgyvendinamas vadovaujantis butų savininkų patvirtintu investicijų planu, suprastinos ir aiškintinos taip, jog šį planą įgyvendinantis subjektas neturi jokios jo įgyvendinimo diskrecijos (pavyzdžiui, negali nukrypti nuo investicijų plano sprendinių)?

28.15.                      Ar pagal teisinį reguliavimą, įskaitant Investicijų plano rengimo tvarkos aprašo 1 priedo 4 ir 5 lenteles ir Atnaujinimo projekto rengimo aprašo 1, 3, 10, 11 priedų nuostatas, investicijų plane įtvirtinti pastato modernizavimo sprendiniai teisėtai gali būti tokio išsamumo (tikslumo), kad nuo jų iš esmės nebūtų galima nukrypti rengiant viešojo pirkimo sąlygas ir (ar) techninį darbo projektą?

28.16.                      Ar Investicijų plano rengimo tvarkos aprašo 28 punktas suprastinas ir aiškintinas taip, kad keičiamas investicijų planas pakartotinai derinamas su BETA, tačiau netvirtinamas daugiabučių namų butų savininkų pagal šio aprašo 27 punktą?

28.17.                      Ar, atsižvelgiant į STR 1.04.04:2017 6.4, 6.19, 9.1.2, 9.2, 13.4, 13.5, 14.2, 42,45, 46, 47, 49 punktus bei kitus statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, laikytina, kad kai pastato techninio projekto ir darbo projekto parengimas yra atskiriamas (t. y. užsakovas atskirai įsigyja pastato techninio projekto parengimo paslaugas ir šio pastato statybos rangos darbus), rangovas, prieš pradėdamas rangos darbus, parengia jo poreikius ir veiklos specifiką atitinkantį darbo projektą (atitinkantį techninį projektą), todėl, nutraukus rangos sutartį, kitas (naujas) rangovas darbus gali vykdyti tik pagal iš naujo parengtą darbo projektą?

28.18.                      Ar analogiškai išvadai apie galimą projektavimo paslaugų rezultato (ne)perimamumą turi reikšmės tai, kad pastatų modernizavimo atveju rengiamas bendras darbo techninis projektas?

28.19.                      Ar techniniam darbo projektui taikomas STR 1.04.04:2017 28 punkte įtvirtintas draudimas nurodyti konkrečius produktus?

28.20.                      Ar STR 1.04.04:2017 28 punkte įtvirtintas draudimas nenurodyti konkrečių statybos produktų pavadinimų ar konkrečių statybos produktų gamintojų, importuotojų, platintojų ir įgaliotųjų atstovų pažeidžiamas, jei atitinkamų reikalavimų visuma netiesiogiai (užslėptai) lemia konkretaus gaminio ar gamintojo parinkimą?

28.21.                      Jei tikslūs tipinio statinio projekto dalių sprendiniai, suponuojantys konkretaus gaminio ar gamintojo nurodymą (tiesioginį ar netiesioginį), yra nulemti tapataus ar panašaus detalumo reikalavimų, kuriuos iškėlė užsakovas (ar statytojo pareigas įgyvendinantis subjektas), kuris jų (įskaitant ir projektą ekspertavusį subjektą) laikytinas atsakingu už STR 1.04.04:2017 28 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą?

29.       Išvadas ir rašytinius paaiškinimus byloje pateikė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, trečiasis asmuo VšĮ CPO LT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir atsakovė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

30.       Nagrinėjamoje kasacinėje byloje teisėjų kolegijai iškilo daug teisės klausimų (dėl kurių dalies, atsakydami į kasacinio teismo užduotus klausimus, byloje dalyvaujantys asmenys pateikė savo poziciją), inter alia, dėl atsakovės teisinio statuso, jos veiklai taikomo teisinio reguliavimo, daugiabučių namų renovavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo, jų santykio su viešųjų pirkimų ir statybos rangos teisiniu reguliavimu, taip pat dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia spręsti dėl pastarojo aspekto, nes nuo atsakymo į klausimą, ar ieškovė turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos iškeltus reikalavimus, priklauso poreikis analizuoti ginčo Konkursų sąlygų teisėtumą.

 

Dėl tiekėjos (ieškovės) suinteresuotumo ginčyti Konkursų sąlygas

 

32.       Ieškovė procese atskirai neįrodinėjo savo suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas. Atsakovė, priešingai, nuosekliai ginčijo tokią ieškovės teisę. Nors pirmosios instancijos teismas dėl pareikštų reikalavimų sprendė, be kita ko, motyvuodamas dėl ankstesnio viešojo pirkimo ir jo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių, tačiau teismai ieškovės suinteresuotumo klausimo iš esmės taip pat atskirai nenagrinėjo, daugiausia pasisakė dėl ginčo Konkursų sąlygų teisėtumo.

33.       Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją; Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Medeval, C-166/14).

34.       Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas matyti, kad, pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

35.       Pažymėtini šie pagrindiniai aptariamos kasacinio teismo praktikos (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką) aspektai:

35.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas;

35.2. pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko;

35.3. įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos;

35.4. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius;

35.5. pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs;

35.6.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas;

 

35.7. tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti;

35.8. sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo;

35.9. teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą);

35.10. tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan.;

35.11. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia:

35.11.1. kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015);

35.11.2. kai teismo proceso metu viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiūlymus ir kai būtų visiškai aišku, kad naujas viešasis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sąlygas ateity nebus skelbiamas (žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015);

35.11.3. jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014);

35.11.4. viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 51 punktą);

35.11.5. kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės. Vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką);

35.11.6. kai viešojo pirkimo sąlygos tarpusavyje susijusios taip, kad vienų nustatymas lemia kitų turinį (pvz., pirkimo objektų sujungimo nuostatos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), o tiekėjas (ieškovas), ginčydamas bet kurias jų, aiškiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 38, 39 punktus);

35.11.7. kai tiekėjas teismo procese siekia nepagrįstai išplėsti ginčo apimtį įrodinėdamas, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje kvestionuotos tam tikros viešojo pirkimo sąlygos iš esmės kartu reiškia ir kitų su jomis susijusių, bet savarankiškų (kurių egzistavimas nelemia privalomo kitų nustatymo) reikalavimų ginčijimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015);

35.11.8. kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją). Galimas pirkimo sąlygų pakeitimo, kurį inicijavo ieškovas, pripažinimas neteisėtu lemia tokio tiekėjo piktnaudžiavimą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 58.3 punktą).

36.       Iš nurodytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.

37.       Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje atsakovė viso proceso metu kvestionavo ieškovės suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų nustatyti ginčo Konkursų sąlygas teisėtumą. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė iš esmės abejoja abiejų pirmiau nurodytų tiekėjų teisinio suinteresuotumo sąlygų egzistavimu. Jos vertinimu, pirma, tiekėjai negali kvestionuoti viešojo darbų pirkimo sąlygų dėl statybų rangos procese naudotinų medžiagų, antra, ieškovė pati prisidėjo prie ginčo Konkursų sąlygų turinio, nes parengė techninius darbo projektus, kuriuose nurodė konkrečias apdailos plokštes (šios vėliau aprašytos Konkursų techninėse specifikacijose), todėl nebegali kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygų.

38.       Kasacinis teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl jų atskirai pasisako.

39.       Pirmiausia nesutiktina su pernelyg siaura atsakovės pateikiama tiekėjų teisinio suinteresuotumo samprata, pagal kurią rangovai (taigi ne prekių gamintojai ar jų pardavėjai) negali kvestionuoti reikalavimų dėl medžiagų, kai vykdomas rangos darbų, o ne prekių viešasis pirkimas. Atsakovės vertinimu, ginčo Konkursų sąlygos apskritai negali pažeisti viešojo darbų pirkimo dalyvių (rangovų) teisių.

40.       Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų) peržiūros procedūros objektas yra bet kokie jų sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio, nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą bei sprendimų priėmimo momento. Bet koks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas dėl viešojo pirkimo sutarties, patenkantis į viešųjų pirkimų reguliavimo ratione materiae (materialusis pagrindas) ir galintis turėti teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar šis aktas priimtas pagal formalią sutarties sudarymo procedūrą, ar jos netaikant, yra sprendimas, kuriam turi būti taikoma peržiūros procedūra (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 57, 58 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

41.       Neabejotina, kad reikalavimas dėl statybų rangos procese naudotinų medžiagų iš principo gali daryti įtaką ne tik prekių gamintojų (platintojų), bet ir rangovų tarpusavio konkurencijai, pavyzdžiui, dėl pačios jų galimybės dalyvauti viešojo pirkimo konkurse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), taip pat dėl jų varžymosi atitinkamai perkančiajai organizacijai pateikiant ekonomiškai patraukliausią pasiūlymą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017).

42.       Teisiškai nepagrįsta pozicija, pagal kurią perkančiosios organizacijos viešojo darbų pirkimo sąlygose galėtų įtvirtinti reikalavimus dėl naudotinų medžiagų (ar įrenginių), bet jų niekas negalėtų ginčyti: nei rangovai, nes jie prekių negamina ir neplatina, nei prekių gamintojai ir platintojai – nes jie nebūtų tinkami ieškovai viešojo darbų pirkimo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 37 straipsnyje nėra jokios nuorodos į tokį tiekėjų (rangovų) teisių ribojimą, nes bendrųjų nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvų taikymas nesusietas su konkrečiu pirkimo objektu.

43.       Pažymėtina, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Magirnis“ turėjo interesą dalyvauti ginčo Konkursuose, juolab kad dalyvavo ir laimėjo prieš tai vykusius tų pačių daugiabučių namų atnaujinimo projektų parengimo ir renovavimo darbų viešuosius pirkimus bei parengė techninius darbo projektus. Ieškovė taip pat nurodė, kad siekė dalyvauti Konkursuose, tačiau kitomis sąlygomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė su atsakove 2017 m. birželio mėnesį sudarė tų pačių daugiabučių namų atnaujinimo projektų parengimo ir renovavimo darbų pirkimo sutartį, tačiau ji vėliau buvo nutraukta.

44.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus (šios nutarties 39–43 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Magirnis“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas.

45.       Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovei negali būti pripažinta teisė skųsti ginčo Konkursų sąlygas, prie kurių turinio parengimo ji netiesiogiai prisidėjo, kasacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė (taip pat iš dalies ieškovė) procese pernelyg didelę svarbą suteikė ankstesniems perkančiosios organizacijos ir ieškovės teisiniams santykiams. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas detaliai pristatė ankstesnių viešųjų pirkimų skelbimo, jų dokumentų rengimo ir sutarties su ieškove sudarymo, vykdymo bei nutraukimo aspektus, akcentavo, kad dabartinis šalių ginčas nulemtas išimtinai ieškovės kaltų veiksmų, t. y. nenoro užbaigti pradėtus renovavimo darbus.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta atsakovės pozicija, kuriai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė stokoja teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas, nepagrįsta teisiniais argumentais, daugiau nukreipta į ginčo Konkursų – darbų pirkimų pagal anksčiau parengtus tikslius techninius darbo projektus – sąlygų parengimo pateisinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ankstesnių viešųjų pirkimų konkurso ir sutarties pagrindu susiklostę teisiniai santykiai, nors ir svarbūs siekiant suprasti dabartinius atsakovės veiksmus, tačiau per se (savaime) nepagrindžia ginčo Konkursų sąlygų teisėtumo, kurio vertinimo rezultatas bet kokiu atveju neturėtų priklausyti išimtinai tik nuo peržiūros procedūrą inicijuojančio konkretaus subjekto ir jo ryšių su perkančiąja organizacija.

47.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors formaliai šalių ginčo aplinkybės panašios į kasacinio teismo nagrinėtas pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 (šios nutarties 35.11.8 punktas), kai kasacinis teismas nepripažino ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, prie kurių kilimo jis pats ir prisidėjo, tačiau aptartos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra tapatus ir dėl to negalimas taikyti nagrinėjamam ginčui.

48.       Pirma, ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai dėl tų pačių daugiabučių namų renovavimo klostosi kelių skirtingų viešųjų pirkimų, paskelbtų skirtingu metu ir pagal netapačias pirkimo sąlygas (skiriasi reikalavimai dėl CE ženklinimo, kitų parametrų), pagrindu. Antra, ieškovės, kaip ir bet kurio kito ūkio subjekto, konkuravimo galimybės per tam tikrą laiką gali keistis, tiek gerėti, tiek blogėti, todėl per se neatmestinos situacijos, kad ieškovės galimybės gauti „Fibrolight“ plokštę pablogėjo, arba atvirkščiai – pagerėjo sąlygos įsigyti ir naudoti kitas analogiškas medžiagas, juolab kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog jie nustatė, kad rinkoje egzistuoja pigesnės analogiškos ar geresnės kokybės plokštės.

49.       Šiame kontekste pažymėtini atsakovės kasacinio skundo argumentai, kad ginčo Konkursų sąlygos visiems dalyviams taikytinos vienodai, taip pat kad ieškovė byloje neįrodinėjo, jog „Fibrolight“ plokščių nurodymas kitiems dalyviams sudarė palankesnes konkuravimo sąlygas. Kasacinio teismo jau spręsta, kad viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas vertinant perkančiosios organizacijos veiksmus reikšmingas ne tik tiesioginio (de jure; teisiškai), bet ir netiesioginio (de facto; faktiškai) jo pasireiškimo prasme; teismas gali konstatuoti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą ne tik tada, kai nustato skirtingą tapačių reiškinių vertinimą (arba vienodą skirtingų), bet ir tada, kai visiems tiekėjams vienodai taikomi perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai de facto lemia skirtingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). 

50.       Taigi vienintelė aplinkybė, kad atitinkamos viešojo pirkimo sąlygos nustatytos ir taikomos visiems ūkio subjektams vienodai, per se nereiškia jų teisėtumo. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad bylose dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ne)teisėtumo ieškovai savo teises gali ginti ir teismai pagal pareikštus reikalavimus arba, esant pagrindui, ex officio (pagal pareigas) privalo ieškovų argumentus vertinti spręsdami dėl šių galimų tiekėjų teisių pažeidimų: 1) konkrečių (atskirų) techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo; 2) kelių bendrai taikomų ar visumos techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginės diskriminacijos); 3) neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (neproporcingai siekiamam tikslui sumažinamos tiekėjų galimybės konkuruoti pirkime) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 45 punktą).

51.       Vis dėlto kasacinis teismas konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo šios nutarties 45–50 punktuose pateiktų atsakovės argumentų vertinimo, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu, nes jo ieškovė procese apskritai neįrodinėjo. Neginčytina, kad techninės specifikacijos nuostatomis, kuriose įtvirtintos konkrečios naudotinų prekių, įrenginių ar procesų nuorodos, potencialiai ribojama tiekėjų konkurencija, tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą, kaip nurodyta pirmiau, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų konkurentų teises. 

52.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė viso ginčo metu (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo Konkurso sąlygas, nepateikdama jokių bent kiek konkretesnių argumentų, kad ji turi blogesnes sąlygas įsigyti „Fibrolight“ plokštes ar turi geresnes panašių (lygiaverčių) apdailos medžiagų įsigijimo sąlygas. Iš tiesų vienintelis konkretesnis, tačiau įrodymais nepagrįstas argumentas buvo pateiktas kasacinio teismo posėdyje, kai ieškovė nurodė, kad rinkoje egzistuoja pigesnių panašios ar net geresnės kokybės prekių. Viso proceso metu ieškovė tik rėmėsi bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.

53.       Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.       Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė, be bendrojo siekio (intereso) dalyvauti Konkursuose pagal pakeistas sąlygas lyginant su ankstesniais pirkimais, iš esmės nenurodė kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nepasisakys dėl to, kokius konkrečius įrodymus dėl savo teisių pažeidimo ieškovė ar bet kuris kitas tiekėjas turėjo pateikti, juolab kad tokią teisių gynybą ji turėjo įgyvendinti ikiteisminėje stadijoje (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą). 

55.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vienintelė aplinkybė, jog ieškovė prieštaravo ginčo Konkursų sąlygoms, per se jos pačios neribotų laimėjimo atveju naudoti būtent „Fibrolight“ plokštes. Atsižvelgiant į tai, byloje nesant kitų ieškovės pateiktų argumentų (įrodymų), VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo reikštų ne konkretaus ūkio subjekto teisių įgyvendinimą (gynimą), o viešojo intereso apsaugos užtikrinimą. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo ex officio nesprendžia.

56.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo Konkursų sąlygas buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

57.       Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos motyvus, atsakovės kasacinis skundas tenkinamas – skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, nors ir dėl kitų argumentų, ieškovės ieškinys atmestas.

58.       Dėl kasacinio teismo padarytos išvados apie ieškovės nesuinteresuotumą ginčyti Konkursų sąlygas dėl „Fibrolight“ plokštės naudojimo nėra poreikio atskirai spręsti šios nutarties 28.1–28.21 punktuose iškeltų teisės klausimų, nors šie, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingi analogiškuose ginčuose, kuriuose ieškovams pavyktų įrodyti teisinį suinteresuotumą ginčyti atitinkamo pobūdžio viešojo pirkimo sąlygas.

59.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nesprendė dėl ginčo Konkursų sąlygų teisėtumo, todėl pirmiau nurodyta procesinė bylos baigtis nereiškia, jog šios yra tinkamos ir teisėtos, juolab kad procese išsiskyrė byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl to, kokio detalumo turėtų būti techniniai darbo projektai, kai ketinama vykdyti darbų pirkimą be projektavimo. Atsižvelgiant į tai, šis kasacinio teismo sprendimas ginčo Konkurso sąlygų turinio teisėtumo aspektu neturi precedentinės galios kitiems panašiems ginčams.

60.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu, inter alia, reikalavo panaikinti atsakovės sprendimą dėl pretenzijos atmetimo, nutraukti Konkursų procedūras ar pripažinti negaliojančiomis viešųjų pirkimų sutartis, jei jos būtų sudarytos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nors ieškovė tiesiogiai nekvestionuoja ginčo Konkursų sąlygų, tačiau reikalavimas dėl jų pripažinimo neteisėtomis išplaukia iš ieškinio. Be to, teismas reikalavimo panaikinti sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija, nenagrinėjo iš esmės ir šią bylos dalį nutraukė.

61.       Šiame kontekste kasacinio teismo jau pažymėta, kad tais atvejais, kai ieškovas ne visai tiksliai suformuluoja savo reikalavimus ieškinyje, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį ieškovo pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija; teismo procesinis sprendimas šalių ginčą apriboti tik kaip ieškinio dalyku nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pretenziją, ne(per)kvalifikuoti tikrojo šalies tikslo iš esmės ginčyti viešojo pirkimo rezultatą yra pernelyg formalus ir paneigiantis tiekėjo (ieškovo) teisių gynybos veiksmingumo principą; iš dalies teisiškai nekorektiškai suformuluotas ieškinio reikalavimas neturėtų ieškovui lemti pačių griežčiausių padarinių (bylos nutraukimo), juolab kai iš procesinių dokumentų aiškus ieškovo tikslas ginčyti atitinkamus perkančiosios organizacijos sprendimus; tokiu atveju teismas turi pats perkvalifikuoti ieškovo reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 47, 48 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62.       Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai perkvalifikavo ieškovės reikalavimus, nustatė, kad jais buvo ginčijamos atitinkamos Konkursų sąlygos. Susiklosčius iš esmės panašiai situacijai, kokia buvo nagrinėta civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, kai vienintelis savarankiškas reikalavimas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų buvo pareikštas dėl atsakymo į pretenziją panaikinimo, o iš visos peržiūros procedūros ir procesinių dokumentų turinio buvo aiški tiekėjo (ieškovo) valia ginčyti atitinkamą perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo galimai pažeidžiami tiekėjo interesai, netaikytina ankstesnė kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismas turėtų nutraukti bylos dalį, kuria ginčijamas pretenzijos atmetimas, o sprendžiama iš esmės dėl perkvalifikuoto reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atmetamas visas perkvalifikuoto turinio ieškinys, naikinamas visas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, o ne jo dalis.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

63.       Kasaciniam teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas bei paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65.       Bylos duomenys patvirtina, kad pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišsprendė, o priėmęs sprendimą atmesti ieškinį, dėl byloje mokėtino žyminio mokesčio nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

66.       Bylos duomenimis, įvykdžius ginčo viešuosius pirkimus Nr. CPO59293 ir Nr. CPO58300, daugiabučių namų Utenoje, Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, modernizavimo rangos darbai nupirkti už 1 258 603,20 Eur. Ši suma, net ir įvertinus ankstesniais pirkimais įsigytus projektavimo darbus, neviršija tarptautinio pirkimo vertės (5 548 000 Eur, kai perkami darbai), todėl už ieškinį (atitinkamai ir apeliacinį bei kasacinį skundus) mokėtinas 1000 Eur dydžio žyminis mokestis (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis, 4 dalis).

67.       Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Magirnis“ bankroto byla. Kadangi dėl šios nutarties buvo pateiktas trečiojo asmens UAB „Lavitas“ atskirasis skundas ir, kol jis bus išnagrinėtas, nutartis iškelti bankroto bylą nėra įsiteisėjusi, tai šioje byloje gali būti sprendžiamas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti, už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš ieškovės, iš viso 1500 Eur (1000 x 0,75 x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis, 7 dalis).

68.       Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, ieškovės prašymas priteisti už apeliacinį skundą turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, turėjo 980,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

70.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 2250 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 5711,20 Eur išlaidų už kasacinio skundo bei rašytinių paaiškinimų kasaciniam teismui parengimą; šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės.

71.       Šios nutarties 66 punkte konstatavus, kad už kasacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis – 1000 Eur (skundą pateikus elektroninių ryšių priemonėmis – 750 Eur), atsakovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 1500 Eur (2250 – 750) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, jos sumokėta žyminio mokesčio suma (750 Eur) atsakovei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 punktas).

72.       Atsakovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.13, 8.16 punktuose nurodytus dydžius, todėl, patenkinus kasacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2522,78 Eur turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

73.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė kasaciniame teisme turėjo 3969,46 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šis ieškovės prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

74.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 25,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą. 

Priteisti atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“ (j. a. k. 183605327) iš ieškovės UAB „Magirnis“ (j. a. k. 124600620) 750 Eur žyminio mokesčio, 980,10 Eur apeliacinės instancijos ir 2522,78 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso – 4252,88 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du Eur 88 ct).

Grąžinti atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“ (j. a. k. 183605327) advokato Kęstučio Virkečio už kasacinį skundą 2019 m. balandžio 27 d. sumokėtą 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur žyminio mokesčio permoką. Šią sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Magirnis“ (j. a. k. 124600620) 1500 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir 25,77 Eur kasaciniame teisme turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, iš viso 1525,77 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis Eur 77 ct) (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.