Klausimas:

Ar taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, kai mokykla suteikia teisę įmonei įrengti mokyklos patalpose spinteles, skirtas mokinių daiktams susidėti. Už naudojimąsi spintelėmis įmonei sumoka mokinių tėvai.

Atsakymas:

Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, kad Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.

VPĮ 2 straipsnio 44 dalyje nurodyta, kad „Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai.“

Kaip nurodoma VPĮ komentare, VPĮ 2 straipsnio 44 dalyje reglamentuojamos esminės viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos:

1) Sutartis sudaryta dėl ekonominės naudos. Ekonomine nauda (abipusiu atlygintinumu) yra laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai;

2) Sutartis sudaryta tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų (jungtinės veiklos partnerių) ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų;

3) Sutartis sudaryta raštu arba tiesiogiai įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais – žodžiu (VPĮ 86 straipsnio 7–9 dalyse nustatytais atvejais, detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio komentarą);

4) Sutarties dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

Ekonominė nauda tiekėjui – pirmiausia finansinė, nepriklausomai nuo lėšų gavimo šaltinio ar būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Net ir tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas prekes, paslaugas ar atlikdamas darbus, iš to gauna papildomą pirkimo sutartyje tiesiogiai nenustatytą atlyginimą iš trečiųjų asmenų arba realiai egzistuoja priešpriešinis interesų patenkinimas, su perkančiąja organizacija sudaryta sutartis nepraranda viešojo pirkimo-pardavimo sutarties požymių (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimas byloje  Komisija prieš Italiją, C-382/05).

Taigi, jeigu tiekėjo atrinkimą atlieka perkančioji organizacija, tuomet reikia atlikti viešąjį pirkimą. Šiuo atveju bus įsigyjamos tretiesiems asmenims reikalingos prekės – spintelės ir už tai sumokės patys tretieji asmenys, t. y. mokinių tėvai.

Jeigu patys mokinių tėvai atsirenka tiekėją, tuomet viešojo pirkimo atlikti nereikia.