Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijai

Žiniai

Kauno miesto savivaldybės administracijai

2022-04-21

Į 2022-03-28

Nr.

Nr.

4S- 357(7.4Mr)

VP-7

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Mokinių (nemokamo ir mokamo) bei darbuotojų maitinimo paslaugų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2022 m. vasario 11 d., Nr. 585790) (toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas

Supaprastintas pirkimas, atviras konkursas

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

Planuota Pirkimo vertė – 189 000,00[1]

Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo vertinimas dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, dėl Pirkimo dokumentų  nuostatų, susijusių su sutarties įvykdymo užtikrinimu bei vienašališku sutarties nutraukimu / Pirkimo vertinimas atliktas iki pasiūlymų nagrinėjimo ir įvertinimo bei Pirkimo laimėtojo nustatymo

Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas,  projektą administruojanti institucija

-

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją: teismo procesas nevyksta

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[2]

Įstatymo 35 straipsnio 4 dalis[3]

Įstatymo 47 straipsnio 1 dalis[4]

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos[5] 7.3 papunktis[6]

Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V1-0005 sudaryta Pirkimo komisija[7]. Pirkimo dokumentai patvirtinti 2022 m. vasario 8 d. Pirkimo komisijos protokolu Nr. PR-22-02. 

Dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų:

1.1. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ (toliau – Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai) 4 punkto lentelės 4.1 papunktyje nustatyta: „Tiekėjas turi turėti teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla.“ Šio kvalifikacijos reikalavimo atitikčiai pagrįsti, turi būti pateikiama: „1) galiojančio Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopija arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  Maisto tvarkymo subjektų registro išrašas su nurodytu maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo  numeriu, kuriame pagrindinė leidžiama  ekonominės veiklos rūšis: 56.29 M – Mokyklų užkandinių, valgyklų ir virtuvių veikla. Leidžiamas produktų grupių asortimentas: 29.0 viešojo maitinimo patiekalai <...>.“

Pažymėtina, kad maisto tvarkymo subjektų registravimo, patvirtinimo pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527[8] (toliau – Aprašas). Aprašo 26.2 (dėl Aprašo 1 priedo 1 punkte nurodytų maisto tvarkymo veiklų) ir 38.2 (dėl Aprašo 1 priedo 2 punkte nurodytų maisto tvarkymo veiklų) papunkčiuose numatyta, kad maisto tvarkymo subjektas, siekiantis įgyti teisę vykdyti maisto tvarkymo veiklą, turi kreiptis į atitinkamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį departamentą, kurio teritorijoje planuoja vykdyti maisto tvarkymo veiklą, ir jam pateikti maisto tvarkymo vietos (patalpų) projektą (planą) su įrenginių išdėstymu. Aprašo 26.5 ir 38.5 papunkčiuose taip pat numatytas reikalavimas pateikti dokumento, kuriuo patvirtinama teisė naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje numatoma vykdyti su maisto tvarkymu susijusią veiklą, kopiją.

Tarnyba neginčija imperatyvių teisės normų, kad kiekvienas maisto tvarkymo subjektas privalo turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (būti registruotas), tačiau tokio kvalifikacijos reikalavimo įtvirtinimas Pirkimo sąlygose, vertinant pirmiau nurodytų Aprašo nuostatų kontekste, yra netinkamas, kadangi nėra galimybės įsitikinti, jog tiekėjas maitinimo paslaugas galės teikti konkrečioje vietoje ir konkrečiose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus patalpose, t. y. Pirkimo dokumentuose nurodytoje paslaugų teikimo vietoje[9]. Vadovaujantis Aprašu, tiekėjas teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla Pirkimo sąlygose nurodytoje paslaugų teikimo vietoje galės įgyti tik tada, kai sudarys Pirkimo sutartį su Perkančiąja organizacija, perims Perkančiosios organizacijos patalpas, kreipsis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (atitinkamą teritorinį jos departamentą) ir pateiks jai maisto tvarkymo vietos (patalpų) projektą (planą) su įrenginių išdėstymu, kt. Atsižvelgiant į tai, tiekėjas, Perkančiajai organizacijai reikalingoje paslaugų teikimo vietoje norintis teikti maitinimo paslaugas (jeigu jų neteikia šiuo metu ar nebuvo teikęs anksčiau), Pirkimo procedūrų vykdymo metu vertinant tiekėjų kvalifikaciją (kuomet Pirkimo rezultatas dar nėra žinomas) išpildyti Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 4.1 papunkčio sąlygų dėl pagrindžiančių dokumentų pateikimo negalės[10]. Apibendrinant išdėstytą, kvalifikacijos reikalavimas „turi turėti teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla“ bei šio reikalavimo atitikčiai pagrįsti reikalaujami dokumentai[11] turėtų būti nustatyti kaip sutarties sąlyga, tokiai sąlygai įgyvendinti numatant atitinkamą terminą.

Tarnyba konstatuoja, jog Perkančioji organizacija, Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 4.1 papunktyje  nustatydama pirmiau nurodytą sąlygą, pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatą, 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, taip pat, atsižvelgiant į Įstatymo 47 straipsnio 7 dalį, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, – šios metodikos 7.3 papunktyje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principą.

1.2. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 4 punkto lentelės 4.2 papunktyje nustatyti techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai tiekėjo vadovaujančių specialistų ir asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą, kvalifikacijai: „Tiekėjas turi turėti bent vieną vadovaujantį specialistą, vykdysiantį pirkimo sutartį, įgijusį ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šis asmuo turi turėti ne mažesnę, kaip 24 mėnesių[12] per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbo patirtį teikiant maisto gamybos paslaugas“. Šio reikalavimo atitikčiai pagrįsti tiekėjai privalo pateikti vadovų ir paslaugas teikiančių specialistų, atsakingų už sutarties vykdymą, sąrašą pagal pridedamą formą, taip pat: „1) ne žemesnį kaip aukštąjį išsilavinimą patvirtinančio dokumento (studijų krypčių grupės: technologijos mokslai, sveikatos mokslai <...> studijų krypčių pavadinimai – Maisto  technologijos <...> arba kita nenurodyta studijų grupė ir (ar) krypties pavadinimas, jei diplome ar jo priede nurodyta, kad absolventai gali dirbti dietistais valstybinėse ir privačiose viešojo maitinimo įmonėse) <...>.“

Pagal nustatytą reikalavimą, darytina išvada, jog Perkančiajai organizacijai yra reikalingi vadovaujantis specialistas ir asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, ką patvirtina ir Perkančiosios organizacijos paaiškinimas[13]: „Pirkimu siekiamai sudaryti sutarčiai vykdyti reikalingas vadovaujantis specialistas <...> bei specialistas <...> Vadovaujantis specialistas ir specialistas nebūtinai turi būti vienas ir tas pats asmuo“.  Tačiau įvertinus 4.2 papunktyje įtvirtintų reikalavimų visumą, Tarnyba sprendžia, jog nustatyti reikalavimai yra dviprasmiški ir nėra aišku, kokį išsilavinimą turi būti įgiję reikalaujami specialistai. Pirmame 4.2 papunkčio stulpelyje „Kvalifikacijos reikalavimas“ nustatytas reikalavimas, jog tiekėjas turėtų „bent vieną vadovaujantį specialistą, vykdysiantį Pirkimo sutartį, įgijusį ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą“, iš ko galima spręsti, jog minėtame stulpelyje įtvirtinta tik dalis reikalavimo, t. y. reikalavimai vadovaujančio specialisto išsilavinimui, tuo tarpu, specialisto, įvardinto kaip „asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą“, išsilavinimui jokie reikalavimai nekeliami. Vertinant antrame 4.2 papunkčio stulpelyje „Atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai“ įtvirtintą informaciją, jog turi būti pateikti „ne žemesnį kaip aukštąjį išsilavinimą“ patvirtinantys dokumentai, daroma išvada, jog reikalaujami specialistai (neišskiriant: ar vadovaujantis specialistas, ar asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą) gali būti įgiję tiek universitetinį, tiek koleginį išsilavinimą[14].

Perkančioji organizacija nurodė[15], kad vadovaujantis specialistas turi būti įgijęs ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinė išsilavinimą, o specialistas – ne žemesnį kaip aukštąjį išsilavinimą. Pažymime, kad reikalavimai tiekėjo specialistams turi būti nurodomi stulpelyje „Kvalifikacijos reikalavimas“, tiksliai ir aiškiai apibūdinant reikalaujamą specialistų kompetenciją, išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, tuo tarpu stulpelyje „Atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai“ – kokie dokumentai (jų kopijos),  kita informacija turi būti pateikiami, kad patvirtintų tiekėjo specialisto (-ų) išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Be to, įvertinus vadovaujančio specialisto atliekamas funkcijas („vadovaujantis specialistas bus atsakingas už sutarties vykdymą, vadovavimą tiekėjo personalui, ruošiančiam maistą, Geros higienos praktiką maisto tvarkymo procesuose, higienos ir sanitarijos reikalavimų diegimą bei įgyvendinimą ir kontrolę, tiekėjo atstovavimą santykiuose su maisto produktų tiekėjais, kontroliuojančiomis institucijomis, bendradarbiavimą su Perkančiosios organizacijos administracija bei informacijos apie paslaugų teikimo eigą ir kitos Pirkimo sutartyje nurodytos informacijos teikimą“[16]), darytina išvada, jog reikalavimas vadovaujančiam specialistui būti įgijus ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą yra nepagrįstai susiaurintas, ribojantis galimybę teikti pasiūlymus tiekėjams, turintiems kompetentingus (gebančius atlikti pirmiau nurodytas funkcijas) specialistus, atitinkamą kvalifikaciją įgijusius, pvz., pagal koleginių studijų ar profesinio mokymo programas, kas pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą.

Atsižvelgiant į tai, jog Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 4.2 papunktyje įtvirtinti reikalavimai, susiję su tiekėjo specialistų išsilavinimu, yra netikslūs ir dviprasmiški, o dalis reikalavimo, susijusio su išsilavinimo lygiu – neproporcinga, Tarnyba konstatuoja, jog Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies, Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo principus.

-

Tarnyba, atsižvelgdama į Pirkimo vertinimo išvados II dalyje nustatytus Įstatymo pažeidimus,  vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu[17], įpareigoja Perkančiąją organizaciją:

1.    nutraukti Pirkimo procedūras;

2.    per 21 darbo dieną nuo šios išvados gavimo dienos informuoti Tarnybą raštu apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.

Perkančioji organizacija, nesutikusi su Tarnybos įpareigojimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

1. Dėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo:

Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonės, kurias privalo nustatyti perkančioji organizacija[18] tam, kad būtų užtikrintas tinkamas viešojo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Pati perkančioji organizacija sprendžia, kokius reikalavimus, susijusius su sutarties įvykdymo užtikrinimu, nustatyti pirkimo dokumentuose bei sutartyje. Ji gali nurodyti ne tik vieną, bet ir kelis perkančiajai organizacijai priimtinus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus, tačiau visos užtikrinimo priemonės turi būti parenkamos griežtai laikantis viešųjų pirkimų principų, ypač proporcingumo. Kuo pirkimo objektas sudėtingesnis ir svarbesnis viešajam interesui, kuo pirkimo vertė didesnė, tuo atitinkamai perkančioji organizacija gali pasirinkti griežtesnes užtikrinimo priemones. Perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju turi vertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes.  Pirkimo sutarties įvykdymas gali būti užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnyje nustatytais (pvz., netesybos, laidavimas, garantija) ir kitais, CK neįvardintais, būdais (pvz. laidavimo draudimas, užstatas, dalies mokėjimo sulaikymas ir kt.).

Vertinamu atveju, Pirkimo sąlygų 7 priedo „Sutarties projektas“ (toliau – Sutarties projektas) 23.26 papunktyje nustatyta[19], kad paslaugų tiekėjas įsipareigoja „per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo antspaudais dienos pateikti Užsakovui 1 000,00 Eur dydžio garantiją, išduotą Lietuvoje ar užsienyje banko <...>“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pažymime, jog nepaisant to, jog vienas iš prievolių užtikrinimo būdų – garantija (CK 6.90 – 6.97 straipsniai) gali būti tiek banko, tiek draudimo bendrovės ar kitos finansų institucijos išduota garantija,  pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatyti sąlygą pateikti sutarties įvykdymo garantiją, išduotą būtent banko, nėra draudžiama, jei dėl objektyvių aplinkybių ir pagrįstų priežasčių, toks ribojimas yra būtinas.

Paprašius paaiškinti ir pagrįsti[20], kodėl reikalaujama būtent Lietuvos ar užsienio banko išduotos garantijos, Perkančioji organizacija nurodė[21], kad „<...> Sutarties įvykdymo užtikrinimas – besąlyginė ir neatšaukiama banko garantija – pasirinktas atsižvelgiant ir laikant viršesniu pirkimo objektą, viešąjį interesą bei siekį apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, nei tiekėjo nuomonė, patogumas ir/ar pageidavimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių pasirinkimo <...>“.  Įvertinus pateiktą paaiškinimą, Tarnybos nuomone, Perkančioji organizacija įvertino Pirkimo objektą, galimas rizikas ir kitus aspektus, todėl Pirkimo dokumentuose, atitinkamai ir Sutarties projekte teisėtai nustatė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę – banko garantiją, kaip geriausiai jos interesus užtikrinančią sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę.

Be pirmiau aptartos banko garantijos, Sutarties projekte numatyta dar viena sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė – bauda (23.27 papunktis)[22], bei nustatyta, kokiais atvejais ir kokioms aplinkybėms esant (už įsipareigojimų, nurodytų Sutarties projekto 23.11 papunktyje, nevykdymą ar netinkamą įvykdymą[23]) Perkančioji organizacija galės pasinaudoti nurodytu sutarties įvykdymo užtikrinimu – bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties projekte įtvirtintos kelios sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės, Perkančioji organizacija sutarties vykdymo metu neturėtų tiekėjui taikyti dvigubo baudavimo už nevykdomus tiekėjo įsipareigojimus, t. y. vienu metu taikyti dvi sankcijas (netesybas (baudą) ir pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu – banko garantija) dėl to paties tiekėjo pažeidimo. Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad nei viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nei teismų praktika nenumato vieno konkretaus netesybų (baudų, delspinigių) dydžio ar procento. Kiekvieno konkretaus pirkimo atveju, įvertinus perkamą objektą, kitus su juo susijusius svarbius aspektus, prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką, pati perkančioji organizacija turi nustatyti tokį užtikrinimo dydį, kuris būtų sąžiningas, proporcingas galimiems prognozuojamiems nuostoliams dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo, pagrįstas ir užtikrinantis pačių netesybų paskirtį – atlyginti patirtus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, jos atlieka kompensuojamąją funkciją[24].

2. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo:

Sutarties projekte įtvirtinti šie vienašališko sutarties nutraukimo atvejai:

i) Perkančioji organizacija turi teisę „vienašališkai nutraukti Sutartį joje numatytais atvejais, įskaitant Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, laikantis minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų“[25];

ii) „Kiekviena šalis turi teisę dėl esminių Sutarties pažeidimų vienašališkai nutraukti Sutartį, pranešusi kitai Šaliai raštu apie Sutarties nutraukimą prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu kita Šalis neįvykdo arba netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus“[26]. Sutarties projekto 29.1–29.5 papunkčiuose[27] detalizuota, kas yra laikoma esminiu Sutarties sąlygų pažeidimu;

iii) tiekėjas įsipareigoja „pakeisti specialistus kitais specialistais, kurie yra ne žemesnės kvalifikacijos <...> Jeigu Paslaugų teikėjas nerado kito lygiaverčio specialisto, Užsakovas turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai“[28].

Sutarties projekto 24.9 papunktyje konkretizuojama, jog Perkančioji organizacija turi teisę, įspėjusi prieš 30 kalendorinių dienų, nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu tiekėjas nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų[29].

Įvertinus šias Sutarties projekto nuostatas, darytina išvada, jog jos neprieštarauja Įstatymo bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams, taip pat CK nuostatoms. Sutarties projekte įtvirtinti vienašališki sutarties nutraukimo atvejai atitinka Įstatymo 90 straipsnio sąlygas, t. y. Sutarties projekte nurodyti Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nustatyti specialūs viešųjų pirkimų sutarčių  nutraukimo atvejai, taip pat įvardinti esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių sutartis gali būti nutraukiama, atitinkamai – aiškiai apibrėžta, jog sutartis gali būti nutraukta ir CK nurodytais bendraisiais vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais (6.217 straipsnis).