Muitinės departamentui

prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai        

Žiniai

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai

2021-06-11    

Į 2021-05-20

Nr. 4S-610            (7.4Mr)

Nr. (22.10)3B-2927

VPĮ 17 straipsnio 1 dalis^[1], 55 straipsnio 5 dalis^[2]

Remiantis Pirkimo sąlygų 11.3 punktu, vertinti tiekėjų pasiūlymus numatyta pagal 3 kriterijus:

1. Kainą (C) (kriterijaus lyginamasis svoris 35);
2. VIKIS  sukūrimo ir diegimo darbų išdėstymo ir ekspertų funkcijų bei veiklų paskirstymo racionalumą ir pagrįstumą (T₁) (kriterijaus lyginamasis svoris 20);
3. Ekspertų patirtį (T₂) (kriterijaus lyginamasis svoris 45).

Tarnyba, įvertinusi Pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarką, nustatė, kad antrojo kriterijaus (T₁) vertinimų aprašymai, dėl juose vartojamų bendro, vertinamojo pobūdžio teiginių, suteikia neribotas pasirinkimo galimybes Perkančiajai organizacijai vertinant tiekėjų pasiūlymus. Pavyzdžiui, antrasis kriterijus (T₁) vertinamas:

– silpnai (21-40), jei tiekėjo pateiktame VIKIS sukūrimo ir diegimo darbų aprašyme (toliau – techninis pasiūlymas) nurodytos: „<...> Neaiškios ar nelogiškos kai kuriems ekspertams priskirtos funkcijos, atsakomybės ar indėlis <...>“;

– vidutiniškai  (41–60), ), jei tiekėjo pateiktame techniniame pasiūlyme: „<...> nurodytos visų ekspertų funkcijos ir atsakomybės. Tačiau aprašymas nepakankamai aiškus, trūksta išsamumo <...>“;

– gerai (61–80), jei tiekėjo pateiktame techniniame pasiūlyme: „<...> nurodytos visų ekspertų funkcijos, jų indėlis ir atsakomybės <...>“;

– puikiai (81–100), jei tiekėjo pateiktame techniniame pasiūlyme: „<...> Tiksliai nustatytos, aiškiai aprašytos visų ekspertų funkcijos, racionaliai paskirstytos ir pagrįstos ekspertų atsakomybės <...>“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teisės taikymo praktiką, yra nurodęs^[3], kad „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas, sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo, vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs ekonominio naudingumo balai“. LAT taip pat pažymėjo^[4], kad pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo. Pasiūlymų vertinimo kriterijus aprašius vartojant nekonkrečius, bendro pobūdžio teiginius ir sąvokas, detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija galėjo juos skirtingai suprasti ir vertinti.

Nagrinėjamu atveju, Pirkimo sąlygose pateiktus antrojo kriterijaus (T₁) vertinimų aprašymus skirtingai suprato net Perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai. Pvz., ekspertė A. G., vertinusi Pirkimo dalyvio techninį pasiūlymą, Ekspertinio vertinimo anketoje nurodė, kad techniniame pasiūlyme „<...> ekspertų funkcijos bei indėlio išdėstymas, identifikuotos rizikos ir jų valdymo priemonės pilnai pagrindžia projekto tikslų pasiekiamumą. <...>“ – techninį pasiūlymą įvertino „puikiai“ (100 b.). Ekspertė H. C. Ekspertinio vertinimo anketoje nurodė, kad techniniame pasiūlyme „<...> Nepakankamai aiškiai aprašytos ekspertų funkcijos, jų indėlis ir atsakomybės. <...>“ – kas pagal antrojo kriterijaus (T₁) vertinimų aprašymus turėtų būti vertinama „vidutiniškai“ (41–60), tačiau ekspertė techninį pasiūlymą įvertino „gerai“ (80 b.). Ekspertas R. B. Ekspertinio vertinimo anketoje nurodė, kad: „<...> Trūksta išsamumo išdėstant siūlomų ekspertų: funkcijas, indėlį į projektą ir atsakomybes. <...>“, kas taip pat pagal aprašymą turėtų būti vertinama „vidutiniškai“(41-60), tačiau techninį pasiūlymą įvertino „puikiai“ (82 b.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo sąlygose nustatyta antrojo kriterijaus (T₁) vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, suteikė Perkančiajai organizacijai neribotą pasirinkimo laisvę pasiūlymų vertinimui. Tuo Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 55 str. 5 d. reikalavimus bei 17 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą.

Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus Įstatymo nuostatų pažeidimus, nurodytus šioje Vertinimo išvadoje, vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu^[5], įpareigoja Perkančiąją organizaciją:

1. Nutraukti Pirkimo procedūras.

2. Per 21 d. d. nuo šios išvados gavimo dienos informuoti Tarnybą raštu apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Perkančioji organizacija, nesutikusi su Vertinimo išvadoje Tarnybos pateiktu sprendimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

1.

–