99 straipsnis. Europos Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimas

1. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimą, kad Europos Komisija nustatė rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos visą su pirkimu susijusią informaciją raštu pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

2. Perkančioji organizacija apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Komisijos nustatytu rimtu Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų sprendimų priėmimo ar veiksmų atlikimo informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba per 21 dieną nuo Europos Komisijos pranešimo apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą gavimo dienos privalo Europos Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba arba teismas.

4. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, inter alia gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba, pranešusi apie sustabdytas pirkimo procedūras, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, turi papildomai informuoti Europos Komisiją apie pirkimo procedūrų sustabdymo atšaukimą arba pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu. Tokiu pranešimu turi būti patvirtinama, kad galimas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.

6. Gavusi Europos Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

Komentuojamame VPĮ 99straipsnyje^[1] reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų, VPT teisės ir pareigos, kai Komisija nustato rimtą ES teisės pažeidimą viešųjų pirkimų srityje ir apie tai informuoja perkančiąją organizaciją ir (arba) VPT. Komentuojamame straipsnyje taip pat įtvirtinta atitinkamų pranešimų pateikimo tvarka, VPT ir Komisijos bendradarbiavimo nurodytose situacijose pagrindai.

Kaip nurodoma Komisijos darbiniame dokumente, Komisija, prieš sudarant pirkimo sutartį, gali savarankiškai ar gavusi skundą įvertinti, ar pirkimo procedūrų metu nebuvo rimto Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimo^[2], o tokį pažeidimą nustačiusi, turi kreiptis su pranešimu ir reikalavimu ištaisyti pažeidimą^[3].

Rimtas ES teisės nuostatų pažeidimas VPĮ 99 straipsnio atžvilgiu yra susijęs būtent su ES viešųjų pirkimų teisės normomis. Taip pat turi būti nustatytas pažeidimo rimtumas, t. y. pagrindinių laisvių (laisvas prekių, paslaugų, asmenų judėjimas), viešųjų pirkimų principų pažeidimas.

Jeigu valstybė narė ir (ar) konkreti perkančioji organizacija neištaiso pažeidimo, tuomet Komisija gali kreiptis į ESTT dėl pažeidimo nustatymo pagal vadinamąją įsipareigojimų nevykdymo procedūrą^[4]. Komisija turi prioritetą teikti nacionalinėms peržiūros procedūroms, todėl tokie patikrinimai turi būti vykdomi tik dėl rimtų ES teisės nuostatų pažeidimo^[5].

1. VPĮ 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms pateikti duomenis apie pirkimą VPT, kai gautas VPT pranešimas, kad Komisija nustatė rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą.

VPĮ 99 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta Komisijos atliekamo pažeidimo tyrimo eiga:

• Komisija, visų pirma, nustato, ar buvo rimtas ES teisės pažeidimas;
• nustačiusi rimtą ES teisės pažeidimą, Komisija kreipiasi į VPT dėl informacijos apie pirkimo eigą, priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus pateikimo;
• VPT kreipiasi į konkrečią perkančiąją organizaciją, kad ši pateiktų informaciją apie pirkimą, priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų (informaciją apie priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus perkančioji organizacija turi pateikti, vadovaujantis VPĮ 99 straipsnio 2 dalies nuostatomis (detaliau žiūrėti VPĮ 99 straipsnio 2 dalies komentarą);
• perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo VPT pranešimo gavimo dienos pateikti VPT visą su pirkimu susijusią informaciją raštu.

VPĮ 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiųjų organizacijų pareigos VPT. VPT pareigos Komisijai įtvirtintos VPĮ 99 straipsnio 3 dalyje (detaliau dėl VPT pareigų Komisijai žiūrėti VPĮ 99 straipsnio 3 dalies komentarą).

Perkančiosios organizacijos informaciją turi pateikti raštu (detaliau dėl termino raštu žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 29 dalies komentarą) tam, kad VPT galėtų šią informaciją pateikti Komisijai (detaliau dėl VPT pareigų Komisijai žiūrėti VPĮ 99 straipsnio 3 dalies komentarą).

2. VPĮ 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms pateikti duomenis VPT apie pirkime, dėl kurio Komisija nustatė rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus.

Kaip minėta VPĮ 99 straipsnio 1 dalies komentare, VPT iš perkančiosios organizacijos turi gauti visą informaciją apie pirkimą, dėl kurio Komisija nustatė rimtą ES teisės pažeidimą, t. y. tiek informaciją apie pirkimą, tiek informaciją apie priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus. Kadangi sprendimai gali būti priimti ar veiksmai atlikti ir jau po Komisijos pranešimo gavimo dienos, t. y. galimai perkančioji organizacija jau ištaisė pažeidimą,apie tai turi būti informuojama iš karto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimų priėmimo ar veiksmų atlikimo dienos. Informacija pateikiama VPT, kuri, vadovaujantis VPĮ 99 straipsnio 3 dalimi, informaciją teikia Komisijai (detaliau žiūrėti VPĮ 99 straipsnio 3 dalies komentarą).

3. VPĮ 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga VPT pateikti duomenis Komisijai apie pirkime, dėl kurio Komisija nustatė rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus.

Nacionaliniu lygmeniu gali būti priimami du sprendimai:

• ištaisyti pažeidimą;
• paaiškinti, kodėl pažeidimas neištaisytas.

Atsižvelgiant į galimus sprendimus, VPT turi Komisijai pateikti:

• pagal VPĮ 99 straipsnio 3 dalies 1 punktą patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas. Tokiu būdu turi būti nurodyta, kokiu būdu ištaisytas pažeidimas ir atitinkamai Komisija nebeturi pagrindo tęsti rimto pažeidimo tyrimo, kreiptis į ESTT;
• pagal VPĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punktą argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti (detaliau žiūrėti VPĮ 99 straipsnio 4 dalies komentarą);
• pagal VPĮ 99 straipsnio 3 dalies 3 punktą pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą įpareigoti sustabdyti pirkimo procedūras priėmė VPT arba teismas. Šiuo atveju pažeidimas dar nėra ištaisytas, tačiau jau yra pradėtas pažeidimo tyrimas ir vykdomos nacionalinės procedūros, todėl nėra pagrindo atlikti dvigubas procedūras ir Komisijai. Be to, tai atitinka ir Direktyvos 2007/66/EB preambulės 28-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtintą nacionalinių priemonių prioritetinį taikymą, t. y. kad esant pradėtoms nacionalinėms peržiūros procedūroms papildomai nėra taikomos Komisijos procedūros. Kadangi yra priimtas tik dalinis (procedūrinis) sprendimas dėl pažeidimo, vadovaujantis VPĮ 99 straipsnio 5 dalimi, Komisija turi būti informuojama ir apie galutinį sprendimą dėl pažeidimo (detaliau žiūrėti VPĮ 99 straipsnio 5 dalies komentarą).

4. VPĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė paaiškinti, kodėl pažeidimas neištaisytas.

VPĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT turi Komisijai pateikti argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti. Taigi, VPT paaiškinimas turi būti tinkamai argumentuotas.

Nei VPĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nei VPĮ 99 straipsnio 4 dalyje nėra pateikto sąrašo argumentų, kuriuos gali pateikti VPT, tačiau, kaip vienas iš galimų argumentų, gali būti tai, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja VPT, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Kaip ir VPĮ 99 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu atveju, pažeidimas dar nėra ištaisytas, tačiau jau yra pradėtas pažeidimo tyrimas ir vykdomos nacionalinės procedūros, todėl nėra pagrindo atlikti dvigubos procedūros bei Komisijai veikti. Kita vertus, Komisijai turi būti pranešta apie pažeidimo nagrinėjimo rezultatus iš karto, kai tik apie juos sužino VPT.

Rezultatai gali būti tiek pažeidimo ištaisymas, tiek paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.

5. VPĮ 99 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kaip turi elgtis VPT, kai Komisijai pateikiamas tarpinis sprendimas, t. y. pranešimas apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė VPT arba teismas.

Tuo atveju, kai VPT Komisijai išsiunčia pranešimą pagal VPĮ 99 straipsnio 3 dalies 3 punktą, VPT turi papildomą pareigą informuoti Komisiją apie galutinį sprendimą, kuris priimtas po to, kai pirkimo procedūrų sustabdymo metu buvo išnagrinėtas VPT, perkančiosios organizacijos ar teismo, t. y. apie:

• pirkimo procedūrų sustabdymo atšaukimą, t. y. apie tai, kad pažeidimą atsisakyta ištaisyti bei kartu pateikiamas argumentuotas pagrindimas, kodėl pažeidimas neištaisytas (detaliau apie pagrindimą žiūrėti VPĮ 99 straipsnio 4 dalies komentarą); arba
• pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu, t. y. pirkimo procedūros, dėl kurių buvo nustatytas rimtas Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, pasibaigė, todėl nebeliko ir pažeidimo, o naujos pirkimo procedūros atitinka Europos Sąjungos teisės nuostatas.

6. VPĮ 99 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VPT, gavusi Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

Kadangi VPĮ nuostatos turi atitikti ES teisės nuostatas, tai nustačius rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, atitinkamai laikoma, jog perkančioji organizacija pažeidė ir VPĮ reikalavimus.

Tokiu atveju VPT informuoja Komisiją apie tai, kad pažeidimas neištaisytas, tačiau pažeidimą pradėjo nagrinėti teismas pagal VPT ieškinį.

VPT kreipiasi į teismą, teikdama ieškinį, kaip institucija, ginanti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis) (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 9 punkto komentarą).