87 straipsnis. Pirkimo sutarties turinys

1. Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta:

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis;

3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;

4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

5) sutarties prievolių įvykdymo terminai;

6) sutarties įvykdymo užtikrinimas;

7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma;

8) ginčų sprendimo tvarka;

9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka;

10) sutarties galiojimas;

11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka;

12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.

2. Perkančioji organizacija gali nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jeigu tokios sąlygos:

1) susijusios su pirkimo objektu, kaip nustatyta šio įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje;

2) nurodytos pirkimo dokumentuose.

 

Komentuojamo VPĮ 87 straipsnyje^[1] yra įtvirtinti materialieji (turinio) pirkimo sutarties reikalavimai. Komentuojamame straipsnyje yra nustatyti konkretūs viešojo pirkimo sutarties turinio reikalavimai, t. y. esminės sutarties sąlygos, kurios privalo būti nurodytos viešo pirkimo sutartyje. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką CK nuostatos ir jose įtvirtintas sutarčių laisvės principas VPĮ 87 straipsnio kontekste taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialusis VPĮ^[2]. CK 6.382 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita.

Sąlygos, įtvirtintos sudarytoje pirkimo sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto viešojo pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę. Dėl to pirkimo sutartys turi būti rengiamos ne tik vadovaujantis VPĮ įtvirtintais privalomais reikalavimais, tačiau taip pat kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas įmanomas su konkrečiu pirkimu ir su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes^[3]. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sutartis jų galiojimo laikotarpiu galima keisti tik griežtai laikantis VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos privalo įvertinti visus galimus sutarties vykdymo ypatumus ir juos išsamiai aptarti rengiamos sutarties sąlygose, nes iš anksto nenustačius tam tikrų sąlygų lankstumo, toks sprendimas gali sukelti neigiamus padarinius ne tik tiekėjams, bet ir pačiai perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, pirkimo sutartyje nustačius, kad subrangovai negalės būtų keičiami, ar nustačius tik kelias tokio pakeitimo galimybes, o pasitelktam subrangovui iš esmės vėluojant atlikti darbus ar kitais būdais netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus rangovui, jo pakeitimas viešojo pirkimo sutarties kontekste taptų negalimu, dėl to būtų itin apsunkintas tinkamas ir savalaikis pirkimo sutarties įvykdymas).

Be to, perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sutarties sąlygos turi ne tik neprieštarauti VPĮ reguliavimui ir kitoms teisės normoms (pavyzdžiui, CK), bet taip pat negali būti pernelyg griežtos tiekėjams. Sutarties projekte nustačius teisėtus, tačiau pernelyg griežtus, nepalankius tiekėjams reikalavimus (pavyzdžiui, dideles baudas, pernelyg didelės vertės sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus ir kitas sąlygas), yra didelė tikimybė, kad tiekėjai nesiryš dalyvauti pirkime ir teikti konkurencingą pasiūlymą.

VPĮ 87 straipsnio nuostatos turi būti sistemiškai aiškinamos ir taikomos kartu su VPĮ 35 straipsniu, kuriame įtvirtinti reikalavimai pirkimo dokumentų turiniui, kadangi pirkimo sutarties projektas yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 1 dalies komentarą). VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 13 punkte taip pat nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal VPĮ 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 13 punkto komentarą).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos turi diskreciją rengti pirkimo sutartis ir jose nustatyti konkrečius reikalavimus, dėl to reikalavimai pirkimo sutartims (kiek jie neatsispindi sutarties projekte) turi būti ne tik suderinti su VPĮ nuostatomis, bet jiems taip pat, kaip ir pirkimo dokumentams bendrąja prasme, taikomi ir kiti tinkamumo kriterijai: (i) reikalavimų tikslingumas, proporcingumas; (ii) reikalavimų atitiktis aktualių kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms; (iii) objektyvus atitikties reikalavimams patikrinamumas; (iv) realios konkurencijos viešajame pirkime užtikrinimas (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 1 dalies komentarą). Atitinkamai pirkimo sutarties projekto turiniui, kaip sudėtinei pirkimo dokumentų daliai, taip pat keliami reikalavimai, kad pirkimo sutarties nuostatos būtų tikslios, aiškios ir be dviprasmybių (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 4 dalies komentarą).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pirkimo sutartis, sudaryta atlikus pirkimo procedūras pagal VPĮ nuostatas yra specifinė tuo, jog tiekėjai jas sudaro prisijungimo būdu, todėl atitinkamai perkančiosios organizacijos yra atsakingos už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus, įskaitant sutarties projektą. Priešingu atveju gali kilti nepagrįsto perkančiosios organizacijos praturtėjimo grėsmė^[4]. Už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos^[5]. Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai^[6]. Atsižvelgiant į tai, būtent perkančiosioms organizacijoms kyla neigiamų padarinių už netinkamą pirkimo sutarties ar kitų pirkimo dokumentų parengimą^[7].

 

Pavyzdys

Pirkimo sutartyje nustatyta, kad tiekėjas privalo atlikti statybos darbus, vadovaujantis prie pirkimo sutarties pridėtu techniniu darbo projektu. Pirkimo sutartyje jokie kiti darbų atlikimo reikalavimai nėra detalizuoti. Techninis darbo projektas buvo su trūkumais, dėl kurių tiekėjas privalėjo stabdyti darbus, tol, kol šie trūkumai bus ištaisyti, atitinkamai dėl to tiekėjas neatliko darbų sutartyje nustatytu terminu. Sutartyje nebuvo įtvirtinta terminų keitimo tvarka, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas negalėjo darbų vykdyti būtent dėl pirkimo sutarties ir jos priedų trūkumų, neigiamų padarinių rizika turėtų kilti perkančiajai organizacijai, o tiekėjui neturėtų būti taikoma atsakomybė už tokių terminų praleidimą.

 

1. Komentuojamo VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas sąlygų, kurias perkančioji organizacija privalo nustatyti pirkimo sutartyje, sąrašas. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis sąrašas taikomas tik raštu sudarytoms pirkimo sutartims (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio komentarą). Nurodytas privalomų sąlygų sąrašas yra baigtinis, tačiau perkančioji organizaciją turi teisę pirkimo sutartyje nustatyti ir papildomas sąlygas (pavyzdžiui, šalių bendravimo, keitimosi informacija tvarka, susitikimų organizavimo tvarka ir pan.), kurios negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms. Pirkimo sutartyje privalo būti nustatytos šios sąlygos:

1) Sutarties šalių teisės ir pareigos. Įstatyme nėra įtvirtintų konkrečių reikalavimų, kokios šalių teisės ir pareigos turi būti nustatytos pirkimo sutartyje. Rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sutarties šalių teises ir pareigas apibrėžti, atsižvelgiant į perkamų darbų, paslaugų ar prekių specifiką, pirkimo sutarties pobūdį, perkančiosios organizacijos pirkimo sutartimi siekiamus tikslus ir kitas svarbias aplinkybes. Perkančiosios organizacijos, konkrečiose pirkimo sutartyse nustatydamos pagrindines šalių teises ir pareigas, turi teisę įgyvendinti CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, įtvirtindamos konkrečiu atveju  reikalingas nuostatas. Vis dėlto sutarčių laisvės principo įgyvendinimas bet kuriuo atveju negali reikšti VPĮ ir kitų imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų nepaisymo, t. y. visais atvejais pirkimo sutartyje įtvirtintos sutarties šalių teisės ir pareigos neturi prieštarauti VPĮ ir kitiems teisės aktų reikalavimams.

Perkančiosios organizacijos negali piktnaudžiauti savo teise nustatyti (parengti) pirkimo sutarties sąlygas, jas pritaikydamos tik savo poreikių tenkinimui ir neatsižvelgdamos į tiekėjo poreikius bei interesus. Pirkimo sutartyje visais atvejais nustatant šalių teises ir pareigas turi būti išlaikyta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra (pavyzdžiui, pirkimo sąlygose įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė reikalauti iš tiekėjo mokėti 0,2 proc. dydžio netesybas už darbų atlikimo vėlavimą, tuo tarpu tiekėjui nesuteikta teisė reikalauti netesybų iš perkančiosios organizacijos už apmokėjimo už atliktus darbus vėlavimą ar kitų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – tokios pirkimo sutartyje įtvirtintos nelygiavertės sąlygos, komentaro autorių nuomone, turėtų būti traktuojamos kaip perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimas, dėl to netinkamos).

 

Rekomendacija

Perkančiosioms organizacijoms gali būti nustatytos, įskaitant, bet neapsiribojant šios teisės:

• kontroliuoti ir prižiūrėti, ar darbų atlikimo, paslaugų teikimo, prekių tiekimo eiga, kiekis, kaina, kokybė, naudojimas atitinka pirkimo sąlygų, techninės specifikacijos reikalavimus, tiekėjo pasiūlymą, aktus, PVM sąskaitas faktūras, teisės aktų reikalavimus;
• atlikti bet kokius patikrinimus, kurie perkančiajai organizacijai atrodo reikalingi, kilus įtarimui ar siekiant išvengti grėsmės, kad tiekėjas nesugebės laiku atlikti darbų, teikti paslaugų, tiekti prekių ar darbai atliekami, paslaugos teikiamos, prekės tiekiamos nekokybiškai, neprofesionaliai, pažeidžiant teisės aktų, techninės specifikacijos, pasiūlymo reikalavimus;
• raštu reikalauti šalinti defektus ar trūkumus, nepriimti nekokybiškai atliktų darbų, suteiktų paslaugų, tiektų prekių ir nemokėti už netinkamai atliktus darbus, suteiktas paslaugas, tiektas prekes iki nustatytų defektų ar trūkumų pašalinimo, jei tai įmanoma arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba tiekėjo sąskaita;
• darbų vykdymo, paslaugų teikimo, prekių tiekimo metu raštiško ir motyvuoto prašymo pagrindu reikalauti tiekėjo darbuotojo (tiekėjo pareigas vykdančio asmens) pakeitimo, jei mano, kad šis asmuo netinkamai vykdo pareigas;
• nutraukti sutartį, esant sutartyje nustatytoms sąlygoms ir 90 straipsnyje nurodytus atvejus;
• pakeisti (kartu su tiekėju) sutarties sąlygas, sutartyje nustatyta tvarka, įskaitant VPĮ 89 straipsnyje nurodytus atvejus;
• pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei tiekėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai (įspėjus prieš tai tiekėją ir nurodžius, dėl kokio pažeidimo reikalavimas pateiktas) (išskyrus atvejus, kai sutarties įvykdymo užtikrinimas gali būti netaikomas, t. y. mažos vertės sutartims).

 

Perkančiosioms organizacijoms gali būti nustatomos, įskaitant, bet neapsiribojant šios pareigos:

• tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį;
• pateikti tiekėjui reikiamus dokumentus (pavyzdžiui, rangos sutarties atveju, statybą leidžiantį dokumentą, darbo projektą ir pan.);
• pateikti tiekėjui reikiamas medžiagas, įrangą, priemones, atlaisvinti statybvietę ar kt. (pagal sutarties objekto pobūdį);
• sutarties vykdymo metu bendradarbiauti su tiekėju, teikiant sutarties vykdymui pagrįstai reikalingą informaciją, kurios pateikimo būtinybė iškilo sutarties vykdymo metu;
• tiekėjui tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, priimti iš tiekėjo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, tiektas prekes sutartyje nustatyta tvarka;
• tiekėjui tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, sumokėti tiekėjui už sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai atliktus darbus, suteiktas paslaugas, tiektas prekes pagal sutartyje nustatytą kainą;
• sutarties vykdymo metu sudaryti tiekėjui galimybę patekti į perkančiosios organizacijos teritoriją (jei tai reikalinga, atsižvelgiant į pirkimo sutarties objektą, pavyzdžiui, rangos sutarties atveju tiekėjui reikalinga patekti į objektą, kuriame atliekami darbai);
• suteikti reikiamus įgaliojimus tiekėjui veikti perkančiosios organizacijos vardu (jei tai reikalinga, pavyzdžiui, projektavimo rangos sutarties atveju, jei tiekėjas įpareigojamas ir įgaliojamas perkančiosios organizacijos vardu gauti statybą leidžiantį dokumentą);
• užtikrinti iš tiekėjo sutarties vykdymo metu gautos ir su sutarties vykdymu susijusios informacijos konfidencialumą ir apsaugą. Pasibaigus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminui, tiekėjui paprašius raštu, grąžinti visus iš tiekėjo gautus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus;
• tinkamai vykdyti kitus įsipareigojimus, kurie yra nustatyti sutartyje ir teisės aktuose (pavyzdžiui, VPĮ, CK, Statybos įstatyme ir kt.).

 

Tiekėjams gali būti nustatomos, įskaitant, bet neapsiribojant šios teisės:

• gauti sutartyje nurodyto dydžio užmokestį už laiku, tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas, tiektas prekes;
• prašyti, kad perkančioji organizacija pateiktų su tinkamu sutarties vykdymu susijusią informaciją ar dokumentus, kurių pateikimo būtinybė atsirado sutarties vykdymo metu;
• atlikti sutartinius įsipareigojimus anksčiau sutartyje numatyto termino;
• patekti į perkančiosios organizacijos valdomas patalpas, tiek, kiek tai būtina atlikti darbus, suteikti paslaugas, tiekti prekes bei įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus (jei tai reikalinga pagal sutarties objekto pobūdį);
• suderinus su perkančiąja organizacija, įrengti statybos aikštelėje laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius (rangos sutarties atveju);
• sandėliuoti medžiagas, įrenginius, prekes (atsižvelgiant į pirkimo sutarties objekto pobūdį;
• reikalauti, kad perkančioji organizacija tinkamai ir laiku vykdytų kitus sutartinius įsipareigojimus.

 

Tiekėjams gali būti nustatomos, įskaitant, bet neapsiribojant šios pareigos:

• tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį;
• per sutartyje nurodytus terminus pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą (išskyrus atvejus, kai sutarties įvykdymo užtikrinimas gali būti netaikomas, t. y. mažos vertės sutartims), civilinės atsakomybės draudimus (pavyzdžiui, rangos sutarties atveju), pateikti kitus reikalingus dokumentus (jei taikoma);
• prieš 3 (tris) darbo dienas (ar kitą nurodytą terminą) nuo sutarties pasirašymo paskirti už sutarties vykdymą atsakingus asmenis, kurių kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (jeigu buvo keliami);
• sutartyje nustatytu laiku atlikti darbus, suteikti paslaugas, tiekti prekes ir perduoti perkančiajai organizacijai; ištaisyti nustatytus trūkumus, jei tokie buvo;

 

• laikytis saugos darbe, sveikatos, civilinės saugos, technologinių, aplinkos apsaugos (žemės, oro, vandens, gruntinių vandenų ir kt.), sanitarijos, gaisrinės saugos, techninių ir kitų reikalavimų (atsižvelgiant į pirkimo sutarties objekto pobūdį) bei susijusių perkančiosios organizacijos nurodymų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir užtikrinti, kad nurodytų reikalavimų laikytųsi tiekėjo bei jo pasitelktų trečiųjų asmenų (subrangovų) darbuotojai. Už nurodytų reikalavimų nesilaikymo kilusias pasekmes visais atvejais atsako tiekėjas;
• pateikti visus dokumentus, numatytus techninėje specifikacijoje, bei konsultuoti perkančiąją organizaciją kitais, su tiekėjo sutartiniais įsipareigojimais susijusiais, klausimais;
• raštu informuoti perkančiąją organizaciją apie aplinkybes, kurios trukdo ir (ar) gali trukdyti jam tinkamai vykdyti sutartį nedelsiant po to, kai jis apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti;
• vykdydamas sutartį, vadovautis perkančiosios organizacijos nurodymais, paaiškinimais;
• dalyvauti perkančiosios organizacijos organizuojamose susirinkimuose ir pasitarimuose (jei tokie bus rengiami). Jei tiekėjas ar jo atstovas susirinkime / pasitarime nedalyvauja, nepaisant to, jis įsipareigoja vykdyti susirinkimo / pasitarimo metu priimtus sprendimus;
• užtikrinti iš perkančiosios organizacijos sutarties vykdymo metu gautos ir su sutarties vykdymu susijusios informacijos konfidencialumą ir apsaugą. Pasibaigus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminui, perkančiajai organizacijai paprašius raštu, grąžinti visus iš perkančiosios organizacijos gautus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus;
• perkančiosios organizacijos prašymu teikti jai išsamias ataskaitas apie darbų atlikimo, paslaugų teikimo, prekių tiekimo eigą (įskaitant, bet neapsiribojant, išsamius pranešimus apie esamą sutarties vykdymo stadiją, numatomus įvykdymo terminus, aplinkybes, galinčias daryti įtaką įvykdymo terminams ir kt.);
• informuoti perkančiąją organizaciją apie sutartį vykdančius subrangovus;
• tinkamai vykdyti kitus įsipareigojimus, kurie numatyti sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, VPĮ, CK, Statybos įstatyme ir kt.). Dėl pastarosios pareigos, kuri aktuali ir perkančiajai organizacijai, kaip nurodyta pirmiau, be VPĮ įtvirtintų privalomų pirkimo sutarties sąlygų, tokių yra ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Statybos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintos statinio projektuotojo pareigos ir teisės.

 

2) Perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis. Pirkimo sutartyje turi būti aiškiai nurodomos ir apibrėžiamos perkamos prekės, paslaugos ar darbai. Pirkimo sutartyje taip pat nurodomas preliminarus, o jei įmanoma, tikslus jų kiekis (apimtis). Kitaip tariant, pirkimo sutartyje turi būti aiškiai apibrėžiamas pirkimo objektas, kuris nustatytas pirkimo dokumentuose bei detalizuotas techninėje specifikacijoje VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje bei 37 straipsnyje nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio komentarus). Pirkimo sutartyje taip pat gali būti pateikta nuoroda į techninę specifikaciją, nustatant, kad techninė specifikacija yra neatsiejama pirkimo sutarties dalis (priedas).

Dažnas atvejis, kai pirkimo sąlygose (įskaitant pirkimo sutartį) nurodoma, kad paslaugų, darbų ar prekių kiekis yra preliminarus, o perkančioji organizacija neįsipareigoja nupirkti viso kiekio bei sumokėti visą numatytą sutarties kainą. Perkančiosios organizacijos taip pat neretai nei pirkimo sąlygose, nei pirkimo sutartyje neapibrėžia, ką reiškia nurodytas „preliminarus kiekis“. Nesant tikslaus preliminaraus kiekio apibrėžimo, atsiranda tam tikras teisinis neapibrėžtumas, kas neabejotinai nedera su skaidrumo, nediskriminavimo principais, įtvirtintais VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir iš jų išplaukiančiu tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų pirkimo sąlygų reikalavimu, kuris įtvirtintas VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 4 dalies komentarus).

Kasacinis teismas šiuo aspektu yra nurodęs, kad, kai perkančioji organizacija nustato, kad pirkimo objekto apimtis (kiekiai) yra tokio orientacinio pobūdžio, kad gali būti nepasiekta viršutinė jos riba arba ji gali būti viršijama trečdaliu, tokia situacija de jure tampa labai artima tai, kai pirkimo objektas visai neapibrėžtas^[8].

Netikslios, neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos gali būti pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jei yra nustatoma, kad perkančiosios organizacijos nurodytos konkurso dalyko charakteristikos yra neteisingos, tai sudaro pagrindą konstatuoti jos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, kurie pasireikštų klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams^[9]. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos visais atvejais pirkimo sutartyje turėtų kuo įmanoma tiksliau apibrėžti pirkimo objektą ir jo kiekį. Tais atvejais, kai pirkimo sutartyje nurodoma, kad perkamas kiekis yra preliminarus, perkančioji organizacija turėtų įvardinti (apibrėžti) šio kiekio minimalią ir maksimalią ribas (kurios bet kuriuo atveju nuo planuojamo įsigyti kiekio neturėtų skirtis iš esmės – daugiau nei trečdaliu).

Pirkimo sąlygų tikslumo reikalavimas svarbus ir sprendžiant sutartinius perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal VPĮ, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti atitinkamo viešojo pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar šios sutarties projektas. Aplinkybė, jog viešojo pirkimo sąlyga dėl, pavyzdžiui, perkamų paslaugų apimties ir kainos apskaičiavimo nebuvo aiškiai suformuluota ir ginčo šalys sudarė šiuo aspektu ydingą sutartį, negali būti aiškinama tik vienos jų naudai – kaip per se (savaime) suteikianti prioritetą vienos ar kitos šalies pozicijai dėl sutarties kainos. Tokiu atveju šalių ginčas dėl paslaugų kainos skaičiavimo turėtų būti sprendžiamas taikant sutarčių aiškinimo taisykles bei atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumus. Jeigu bendrų sutarties šalių ketinimų taikant sutarčių aiškinimo taisykles nustatyti negalima, įskaitant atvejus, kai perkančiosios organizacijos ketinimai iš viešojo pirkimo sąlygų aiškiai neišplaukia, tai ginčijamas sutarties turinys turi būti nustatomas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis)^[10].

 

Pavyzdys

Tarp šalių kilo ginčas, vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą vertimo paslaugų sutartį, šalims skirtingai aiškinant sutarties sąlygą dėl paslaugų apimties ir jų kainos apskaičiavimo. Tiekėjas buvo pripažintas laimėjusiu viešąjį vertimo paslaugų pirkimą, kadangi pasiūlė mažiausią kainą, taigi, su juo buvo sudaryta vertimo paslaugų teikimo sutartis, šalys sutartį vykdė.

Vis dėlto sutartyje aiškiai neaptarus vertimo paslaugų apimties ir kainodaros, vykdant sutartį paaiškėjo, kad tiekėjas vieno puslapio kainą skaičiavo už 1500 spaudos ženklų, o perkančioji organizacija tą pačią kainą skaičiavo už 3500 spaudos ženklų apimties puslapio vertimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys ne tik sudarė vertimo paslaugų sutartį, bet ir ją vykdė, t. y. tiekėjas teikė vertimo paslaugas, o perkančioji organizacija už jas mokėjo, sutartį aiškinant negalima nustatyti bendros sutarties šalių valios, jų tikrųjų ketinimų, turėtų sutartį sudarant, todėl už suteiktas vertimo paslaugas, kurių rezultatu perkančioji organizacija pasinaudojo, turi būti atlyginama tiek, kiek tokiomis aplinkybėmis būtų susitarę analogiški šalims protingi asmenys. Tokiu būdu išvengiama vienos šalies nepagrįsto praturtėjimo kitos atžvilgiu (įskaitant nepagrįstą sutaupymą ar permokėjimą). Vertimo paslaugos apimties ir kainos nustatymo kriterijais šiuo atveju galėtų būti CVP IS duomenys apie analogiškuose viešuosiuose pirkimuose dėl vertimo paslaugų teikimo ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu kitų perkančių organizacijų nustatytą vertimo paslaugos apimtį, t. y. tam tikrą spaudos ženklų kiekį viename vertimo puslapyje, ir už ją pasiūlytą viešųjų pirkimų laimėtojų kainą.

 

3) Kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. Ši nuostata koreliuoja su VPĮ 35 straipsniu, kadangi perkančiosios organizacijos tiek pirkimo dokumentuose, tiek pirkimo sutartyse privalo nustatyti taikomą kainodarą. Nustatydamos kainodaros taisykles, perkančiosios organizacijos privalo vadovautis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatomis. Vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus, Kainodaros taisyklių nustatymo metodika yra rekomendacinio pobūdžio.

Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 punktą perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose ir sutartyje privalo nurodyti, koks sutarties kainos apskaičiavimo būdas ar jų derinys yra taikomas. Atskiroms sutarties dalims gali būti taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo būdai. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas yra esminis sutarties keitimas, kuris negalimas, vykdant sutartį. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punktą perkančioji organizacija, nustatydama kainodaros taisykles, gali nustatyti, įskaitant, bet neapsiribojant, šiuos pasiūlymo (sutarties) kainos apskaičiavimo būdus: fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio, fiksuotos kainos su peržiūra, fiksuoto įkainio su peržiūra, kintamo įkainio, sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo.

4) Mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta perkančiosios organizacijos atsiskaitymo su tiekėju už pagal pirkimo sutartį atliktus darbus, suteiktas paslaugas, tiektas prekes tvarka. Kitaip tariant, pirkimo sutartyje turėtų būti nustatyta: (i) ar pagal sutartį yra mokamas avansinis mokėjimas, jei taip, kokio jis dydžio ir kokia jo sumokėjimo tvarka; (ii) ar tiekėjui yra sumokama visa sutarties kaina, įvykdžius sutartyje nustatytus įsipareigojimus, ar mokėjimas yra vykdomas dalimis; jeigu mokėjimas vykdomas dalimis, turi būti nustatyta, kokios tos dalys; (iii) kokie yra atsiskaitymo terminai; (iv) ar yra nustatyta galimybė tiesioginiam atsiskaitymui su subtiekėjais; jei taip, kokios šio atsiskaitymo sąlygos ir tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 88 straipsnio 2 dalies komentarą), kitos atsiskaitymo sąlygos (jei taikoma konkrečiu atveju).

Pažymėtina, kad mokėjimo laikotarpiai (atsiskaitymo terminai) turi atitikti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Mokėjimai už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti ne vėliau kaip: (i) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą; (ii) jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas skolininkui išrašytas ir išsiųstas nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis; (iii) kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą gauna anksčiau, negu jam pateiktos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos; (iv) jeigu įstatymuose ar komercinėje sutartyje yra nustatyta priėmimo ar patikrinimo procedūra, kuria turi būti patikrinta, ar prekės, paslaugos ar darbai atitinka komercinės sutarties sąlygas, ir jeigu prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą anksčiau arba prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dieną, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dienos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). 

Pirkimo sutartyse tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų pagal minėto LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnį draudžiama nustatyti konkrečią datą, laiką ar įvykį, kada sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas laikomi gautais. Jeigu tai yra nustatyta, tokia sutarties sąlyga laikoma negaliojančia ir mokėjimai už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti per pirmiau nurodytus nustatytus laikotarpius (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). 

Pirkimo sutartyje nustatytas mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu pirmiau nurodyti nustatyti laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus, ir, jeigu bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis) (ši sąlyga galėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, sutartis yra finansuojama iš kitų šaltinių ir pan.). Jeigu pirkimo sutartyje nustatytas mokėjimo laikotarpis viršija 60 kalendorinių dienų, tokia sutarties sąlyga laikoma negaliojančia ir mokėjimai už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti per Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus laikotarpius.

Pirkimo sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad sąskaitos faktūros turi būti pateikiamos ir apdorojamos (peržiūrimos, patikrinami rekvizitai, apmokamos) tik elektroninėmis priemonėmis, t. y. negali būti leidžiama ne elektroninėmis priemonėmis pateikti sąskaitas faktūras (VPĮ 22 straipsnio 3 dalis). Elektroninė sąskaita faktūra reiškia sąskaitą faktūrą, išrašytą, perduotą ir gautą tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros perkančiosioms organizacijoms gali būti pateikiamos dviem būdais: pirma, tiekėjo pasiriktomis elektroninėmis priemonėmis, kai sąskaitos, sąskaitos faktūros atitinka nustatytus reikalavimus – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta EK 2017 m. spalio 16 d. įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES; antra, pirmiau nurodyto standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „e.sąskaita“ priemonėmis. Perkančiosios organizacijos, nepriklausomai nuo to, kuriuo iš pirmiau nurodytų būdų gavo elektroninę sąskaitą faktūrą, privalo ją apdoroti per „e.sąskaita“ sistemą^[11] (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 3 dalies komentarą). VPĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis dėl išskirtinai tik elektroninių sąskaitų faktūrų pateikimo ir apdorojimo netaikoma, kai pirma, yra VPĮ 22 straipsnio 12 dalyje nustatytos sąlygos (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 12 dalies komentarą); antra, viešojo pirkimo sutartis sudaroma žodžiu (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 7 dalies komentarą).

5) Sutarties prievolių įvykdymo terminai. Pirkimo sutartyje turi būti nurodomi terminai, per kuriuos ar iki kurių turės būti įvykdyti pirkimo sutarties šalių įsipareigojimai. Taip pat pateikiama informacija apie galimus prievolių įvykdymo terminų pratęsimus, sustabdymus ar nukėlimus, nurodant aplinkybes, kurioms atsiradus, prievolių įvykdymo terminai būtų pratęsti, sustabdyti ar nukelti. Taip pat gali būti pateikiama nuoroda į techninę specifikaciją, jei terminai pagal pirkimo sąlygas buvo įtvirtinti techninėje specifikacijoje.

 

Rekomendacija

• terminus nustatyti dienomis arba mėnesiais, vengti konkrečių juridinio fakto (įvykio) pradžios, pabaigos datų;
• prekių tiekimo sutarties atveju – nustatyti, kad prekės pristatomos nuo perkančiosios organizacijos užsakymo pateikimo, o ne nuo sutarties pasirašymo (jeigu taikoma pagal prekių pobūdį);
• darbų sutarties atveju – nustatyti, kad darbai pradedami vykdyti nuo statybą leidžiančio dokumento (jei jis neišimtas iki pirkimo pradžios) išdavimo termino ar statybvietės perdavimo dienos, o ne nuo sutarties pasirašymo dienos;
• paslaugų sutarties atveju – nustatyti, kad paslaugos pradedamos teikti nuo perkančiosios organizacijos atskiro pranešimo pateikimo arba reikiamos informacijos pateikimo (jeigu taikoma pagal paslaugų pobūdį);
• nustatyti realius terminus; nustatant terminus ir jų pratęsimo galimybes, įvertinti konkretaus pirkimo sutarties objekto specifiką, sezoniškumą, gamtines ir oro sąlygas, kitas objektyvias ir praktikoje dažnai pasitaikančias aplinkybes.

 

6) Sutarties įvykdymo užtikrinimas. Žiūrėti VPĮ 42 straipsnio komentarą.

7) Sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma. Pirkimo sutartyje pateikiama informacija apie galimybę keisti sutarties kainą dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimų bei kitų objektyvių aplinkybių, taip pat informacija apie galimybę pagal tą pačią sutartį įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų, kurių poreikis gali atsirasti dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo termino pratęsimo, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimo ir kt. Pirkimo sutartyje turi būti nurodyta tokių galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama, taip pat tokių pakeitimų įforminimo tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio komentarą).

8) Ginčų sprendimo tvarka. Pirkimo sutartyje turi būti įtvirtinta, kokia yra ginčų, kylančių iš sutarties ar susijusių su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sutarties sąlygų nevykdymu arba netinkamu vykdymu, sprendimo tvarka, pavyzdžiui, sąlygos dėl ginčų sprendimo derybų keliu, kokia šių derybų tvarka – terminas, per kurį ginčas gali būti išsprendžiamas derybomis, jo pratęsimo sąlygos ir galimas laikotarpis (jei taikoma); taip pat rekomenduotina įtvirtinti, kas laikoma derybų pradžia (pavyzdžiui, diena, kurią viena iš šalių pateikė prašymą raštu kitai šaliai su siūlymu pradėti derybas); teismingumas, jei ginčo nepavyktų išspręsti derybų keliu (pavyzdžiui, ar ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, ar arbitraže).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne visi ginčai, kylantys dėl viešojo pirkimo sutarties, yra arbitruotini. Kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad pagrindinis viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuojantis teisės aktas – VPĮ, taigi, sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinu santykių, arbitruotinumo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Tokio pobūdžio galios, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus Lietuvoje, suteiktos tik teismams. Viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime nustatytas ryšys tarp tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo užtikrinimo ir tiekėjų bei perkančiųjų organizacijų ginčus sprendžiančio subjekto statuso. Kasacinis teismas nurodė, kad ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikuotinas ginču dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurioms VPĮ nustato privalomąją teismo jurisdikciją. Arbitražinio teismo įgaliojimai tiek pagal nacionalinę teisę, tiek pagal ES teisę neprilygsta teismo įgaliojimams, arbitražinio teismo veikla nukreipta tik į teisinių santykių šalių nesutarimų sprendimą, todėl ginčų dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo arbitruotinumas galėtų lemti tai, kad bus nevisiškai pasiekti įstatymo leidėjo VPĮ įtvirtinti tikslai, visuomenės suinteresuotumas šiais santykiais būtų pernelyg apribotas (pavyzdžiui, dėl arbitražinio teismo sprendimo konfidencialumo), o tiekėjų teisių apsauga būtų neveiksminga dėl negalimumo prejudicinio sprendimo kreiptis į Teisingumo Teismą. Ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo negali būti sprendžiamas arbitražiniame teisme, nors toks ginčų sprendimas ir būtų nustatytas šalių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje^[12].

Taigi, nearbitruotini ginčai, susiję su viešųjų pirkimų sutartiniais teisiniais santykiais, kurie patenka į VPĮ reguliavimo sritį, pavyzdžiui, ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų) keitimo; tuo tarpu ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykių, kuriems VPĮ nuostatos netaikytinos, pavyzdžiui, dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą, nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas, todėl arbitruotini^[13].

9) Sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka. Pirkimo sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinta VPĮ 90 straipsnyje, taigi, šią tvarką reikia nurodyti pirkimo sutartyje (detaliau žiūrėti VPĮ 90 straipsnio komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai siejami su perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti sutartį ir ši tvarka turi būti nurodoma pirkimo sutartyje, tuo tarpu VPĮ 90 straipsnio 3 dalis susijusi tiek su perkančiosios organizacijos, tiek su tiekėjo teise nutraukti sudarytą ir vykdomą sutartį, ir taikoma tik tuo atveju, jei ši tvarka yra įtvirtinta sutartyje.

VPĮ 90 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės norma, kurioje yra įtvirtinti specialūs viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atvejai, o VPĮ 90 straipsnio 3 dalis nukreipia į CK 6.217 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, kuriose įtvirtinti bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai bei CK 6.721 straipsnį, kuriame reglamentuojamas vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas. Tačiau nurodytas specialusis teisinis reguliavimas viešojo pirkimo būdu sudarytoms paslaugų teikimo sutartims gali būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sutartyje aiškiai ir tiksliai nurodo, jog viešojo pirkimo sutartis galės būti nutraukiama CK nurodytais atvejais. Viešojo pirkimo sutartyje turi būti aiškiai apibrėžti sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta CK nustatytais atvejais. Tokios pačios pozicijos laikomais ir teismų praktikoje^[14] (detaliau žiūrėti VPĮ 90 straipsnio 3 dalies komentarą).

10) Sutarties galiojimas. Žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 5 dalies komentarą.

11) Subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka. Pirkimo sutartyje turi būti pateikiama informacija apie tiekėjo pasitelkiamus subtiekėjus, nurodant pirkimo sutarties dalį (-is), perduodamą (-as) subtiekėjui (-ams), taip pat pateikiama informacija apie galimą subtiekėjų keitimą (pavyzdžiui, dėl subtiekėjų bankroto, restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar likvidavimo procedūros pradėjimo; ar, kai subtiekėjai nebeatitinka jiems keliamų kvalifikacinių reikalavimų; su jais nutraukiama sutartis dėl negalėjimo laiku ir tinkamai įvykdyti sutarties sąlygų ir kt.), ar naujų pasitelkimą (pavyzdžiui, kai paaiškėja, kad yra būtina pasitelkti naują (papildomą) subtiekėją, atsiradus pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje nenurodytiems darbams ar nenurodytoms paslaugoms, be kurių nebūtų galima tinkamai įgyventi sutarties nuostatų; jei siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, būtina padidinti sutarties vykdymo spartą dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar kitų objektyvių aplinkybių ir kt. (detaliau žiūrėti VPĮ 88 straipsnio komentarą).

12) Perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas. VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai skelbti pirkimo sutartis ir jos pakeitimus (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 9 dalies komentarą). Taigi, pirkimo sutartyje turi būti nurodomas už šios pareigos įgyvendinimą atsakingas asmuo, kuris, be kita ko, būtų atsakingas už visus su sutarties vykdymu susijusius klausimus, o tiekėjas galėtų betarpiškai su juo bendrauti sutarties vykdymo klausimais. Pirkimo sutartyje turėtų būti nurodomi šio asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar kita reikalinga informacija). Nurodyta nuostata yra glaudžiai susijusi su viešųjų pirkimų skaidrumo principo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimu, kadangi ja užtikrinamas sklandus perkančiosios organizacijos ir tiekėjo tiesioginio ryšio palaikymas.

 

2. Komentuojamo VPĮ 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, kurios siejamos su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais. Tokiu atveju šios sąlygos pirma, turi būti susijusios su pirkimo objektu pagal VPĮ55 straipsnio 4 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 4 dalies komentarą), antra, privalo būti nurodytos iš anksto pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą). Pavyzdžiui, tais atvejais, kai tiekėjams pagal pirkimo sąlygas papildomi ekonominio naudingumo balai buvo skiriami už tai, kad jie pirkimo sutarties laimėjimo atveju įsipareigos į pirkimo sutarties vykdymą įtraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis (neįgaliuosius, turinčius priklausomybių ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 24 straipsnio komentarą), t. y. juos įdarbinti, arba, vykdant sutartį, įsipareigos įgyvendinti priemonių, skirtų skatinti moterų ir vyrų lygybę, socialinę atskirtį ir pan., pirkimo sutartyje gali būti nustatomos sąlygos, užtikrinančios, kad tiekėjas šių reikalavimų laikysis sutarties vykdymo metu (pavyzdžiui, sutartyje nustatyti reikalavimai tiekėjui periodiškai teikti perkančiajai organizacijai informaciją apie sutartį vykdančius asmenis, priemonių, skirtų skatinti moterų ir vyrų lygybę, socialinę atskirtį įgyvendinimo planą, šio plano įgyvendinimo veiklos ataskaitas ar kt.).

---

 

 

---