15 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos
15 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos
- Šio įstatymo reikalavimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimams taikomi tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti;
2) už visą teikiamą paslaugą sumoka pati perkančioji organizacija.
- Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kurie netenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
VPĮ 15 straipsnyje[1] nurodyta, kokiais atvejais perkančioji organizacija, įsigydama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, turi taikyti VPĮ reikalavimus.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas svarbiausių ekonominės pažangos variklių, todėl siekiama, kad perkančiosios organizacijos stengtųsi strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti. Vienas iš inovacijų skatinimo būdų yra ikiprekybiniai pirkimai ir inovatyvieji pirkimai, kurie gali būti atliekami Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos apraše[2] nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti komentuojamo straipsnio antros dalies komentarą) bei konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės būdu (detaliau žiūrėti VPĮ ketvirtojo bei šeštojo skirsnių straipsnių komentarą).
- VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta išimtis, kai perkančioji organizacija, siekdama įsigyti komentuojamame straipsnyje apibrėžtas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, taiko VPĮ normas[3], t. y. taikoma šiame įstatyme nustatyta viešųjų pirkimų tvarka. Kaip galima pastebėti iš komentuojamo teksto, įstatymų leidėjas nustatė atvirkštinę išimtį, t. y. reguliuojama ne situacija, kai VPĮ reikalavimai netaikomi, kaip tai nurodyta VPĮ 6 straipsnyje, bet atvirkščiai – nustatyta, kada VPĮ normos yra taikomos.
Pagal komentuojamą straipsnį VPĮ įtvirtinta tvarka privaloma vadovautis, jeigu (esant visoms toliau nurodytoms sąlygoms), pirma, perkamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, antra, šių paslaugų (pirkimo objekto) BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5 bei, trečia, egzistuoja VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti, ketvirta, egzistuoja VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad už visą teikiamą paslaugą sumoka pati perkančioji organizacija. Komentuojama teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su to paties VPĮ straipsnio antra dalimi, kurioje, kaip nurodoma toliau, nustatyta bendroji VPĮ netaikymo išimtis.
Aptariama pirkimų organizavimo tvarka nustatyta, siekiant skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų bendrą finansavimą iš privačių įmonių. Kitaip tariant, siekiama paskatinti įmones bendradarbiauti su perkančiosiomis organizacijomis, dalyvaujant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje[4]. Todėl VPĮ reikalavimai iš esmės taikomi tik tada, kai nėra tokio bendro finansavimo bei kai su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis susijusios veiklos rezultatais naudojasi pati perkančioji organizacija. Tokiu atveju laikoma, kad ji įsigijo paslaugas ir tokia situacija atitinka viešojo pirkimo sąvoką (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 37 dalies komentarą).
Pirma, tam, kad pagal VPĮ 15 straipsnį būtų taikomi VPĮ nustatyti reikalavimai, turi būti perkamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kurios bendrai apibrėžiamos kaip sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas[5].
VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad VPĮ reikalavimai yra taikomi tik šioms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms:
(i) Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos bei su jomis susijusios konsultacinės paslaugos (BVPŽ kodas 73000000-2);
(ii) Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos (BVPŽ kodas 73100000-3);
(iii) Mokslinių tyrimų paslaugos (BVPŽ kodas 73110000-6);
(iv) Eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos (BVPŽ kodas 73120000-9);
(v) Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektavimas bei atlikimas (BVPŽ kodas 73300000-5);
(vi) Išankstinės galimybių studijos ir technologijų demonstravimas (BVPŽ kodas 73420000-2);
(vii) Išbandymas ir įvertinimas (BVPŽ kodas 73430000-5).
Taigi, VPĮ reikalavimai taikomi tik pirmiau nurodytoms paslaugoms bei kai tenkinamos VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.
Antra, komentuojamo VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pirkimams yra taikomi VPĮ reikalavimai:
(i) Pirmoji sąlyga yra susijusi su tuo, kad iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda būtų naudinga tik konkrečiai perkančiajai organizacijai, bet ne viešajam interesui plačiąja prasme užtikrinti. Siekiant atskirti, ar nauda bus skirta konkrečiai perkančiajai organizacijai ar visai visuomenei plačiąja prasme, reikia įvertinti, koks yra įsigyjamų mokslinių tyrimų tikslas, kur gauta nauda bus panaudojama ir pan.
Kai perkančioji organizacija įsigyja mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti produktus ar technologijas visai rinkai, VPĮ nebūtų taikomas, kadangi nėra tenkinama pirmoji VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija siekia įsigyti mėginių laboratorinių tyrimų paslaugas (BVPŽ kodas 73110000-6). Toks pirkimas atliekamas ekologinės gamybos kontrolės tikslais, t. y. susijęs tik su konkrečia perkančiąja organizacija ir jos gaunama nauda iš atliekamų tyrimų.
(ii) Antrąja sąlyga nustatoma, kad būtent perkančioji organizacija turi sumokėti už teikiamą paslaugą. Tuo atveju, jei siekiama įsigyti paslauga yra finansuojama ne tik perkančiosios organizacijos, bet, pavyzdžiui, privačių įmonių, tai tokiu atveju pirkimo vykdymui nebus taikoma viešųjų pirkimų procedūra. Tačiau tuo atveju, jei sutarties šalys yra kelios perkančiosios organizacijos, kurios gauna naudą bei jos kartu apmoka už suteiktas paslaugas, tai tokiu atveju vis tiek būtų taikomi VPĮ reikalavimai, kadangi tai neturėtų būti vertinama kaip gautas finansavimas iš išorės[6].
Pavyzdys
Perkančioji organizacija siekia įsigyti medicinos prietaisų ir įrangos rekvalifikavimo (kokybės patikrinimo) paslaugas (BVPŽ kodas 73430000 - Išbandymas ir įvertinimas). Perkančioji organizacija siekia išsiaiškinti, ar turima įranga (šaldikliai) užtikrina reikiamą temperatūrą. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos tikslas – patikrinti, kaip veikia turima įranga, kas reiškia, jog tai susiję su nauda konkrečiai perkančiajai organizacijai ir perkančioji organizacija nusimato už šią paslaugą sumokėti pati.
Tuo atveju, jei tenkinamos visos pirmiau nurodytos sąlygos, t. y. nėra bendro pramonės ir perkančiosios organizacijos finansavimo bei, kai su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis susijusios veiklos rezultatais naudojasi pati perkančioji organizacija, tuomet taikoma viešųjų pirkimų procedūra. Tačiau tokių pirkimų vykdymui yra nustatyti tam tikri supaprastinti reikalavimai. Pavyzdžiui, VPĮ 71 straipsnio 3 d. 1 p. nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu prekės gali būti perkamos, jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.
Sprendžiant dėl VPĮ 15 straipsnio taikymo, svarbu pažymėti, kad tai susiję būtent su viešųjų paslaugų sutarčių išimtimis, kas reiškia, jog tokiu atveju turi būti sudaryta paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis, kaip tai nustatyta VPĮ 2 straipsnio 24 dalyje (plačiau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 24 dalies komentarą).
Be to, Direktyvos 2014/24/ES preambulės 35 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdė tą veiklą, galėtų viešai paskelbti tos veiklos ataskaitą, tuo tarpu perkančioji organizacija išlaiko išimtinę teisę naudotis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatais vykdydama savo veiklą.
- VPĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta bendroji išimtis, pagal kurią VPĮ nėra taikomas. Kitaip tariant, perkant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, tačiau, kurios įgyjamos nesant VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų sąlygų, VPĮ reikalavimai netaikomi ir įstatymu nesivadovaujama.
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nėra tenkinamos VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, turi būti vadovaujamasi Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašu[7]. Šis aprašas nustato MTEP paslaugų pirkimų, kuriems netaikomi reikalavimai pagal VPĮ 15 straipsnio 1 dalį, organizavimo ir vykdymo principus, vykdymo tvarką, pagrindines MTEP paslaugų pirkime dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, ekspertų skyrimo tvarką, kitus esminius su MTEP paslaugų pirkimu susijusius klausimus, taip pat ir ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarką.
Svarbu pažymėti ir tai, kad siekiant vykdyti ikiprekybinius pirkimus, gali būti įsigyjamos tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kaip tai nurodyta VPĮ 15 straipsnyje[8]. Tai gali apimti sprendimų ieškojimą ir kūrimą, prototipų gamybą, taip pat riboto pirmųjų bandomųjų produktų ir paslaugų skaičiaus kūrimą. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos neapima veiklų, susijusių su komercine plėtra (pavyzdžiui, masinė gamyba, tiekimas komerciniam gyvybingumui užtikrinti, integracija, pritaikymas, papildomas pritaikymas ir esamų produktų ar procesų patobulinimas).
[1] Komentuojamos VPĮ 15 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 14 straipsnio normas.
[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 22 patvirtintas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašas.
[3] Lieve Bos, Stephan Corvers, „Pre-commercial Public Procurement, A missing link in the European Innovation Cycle, Public Needs as a driver for innovation“, 2006.
[4] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 35 konstatuojamoji dalis.
[5] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 15 dalis.
[6] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L., Brussels Commentary on EU Public Procurement Law, Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018, p. 272.
[7] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 22 patvirtintas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašas.
[8] Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 14 d. komunikatas {SEC(2007) 1668} „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite