16 straipsnis. Pirkimo sutartis, kurią dotuoja perkančioji organizacija

1. Šio įstatymo reikalavimai taikomi:

1) darbų pirkimo sutartims, kurias tiesiogiai daugiau kaip 50 procentų dotuoja perkančiosios organizacijos,  kai tos sutartys apima vieną iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

a) civilinės inžinerijos darbus, išvardytus šio įstatymo 1 priede;

b) ligoninių, mokyklų, universitetų, sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties infrastruktūros administraciniaistikslais naudojamų pastatų statybos darbus;

2) paslaugų pirkimo sutartims, kurias tiesiogiai daugiau kaip 50 procentų dotuoja perkančiosios organizacijos ir kurios yra susijusios su šios dalies 1 punkte nurodytomis darbų pirkimo sutartimis.

2. Perkančiosios organizacijos turi užtikrinti, kad visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pirkimai būtų atliekami vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, kad dotuojamą pirkimą atlieka ne pati perkančioji organizacija arba ji tą pirkimą atlieka kito subjekto vardu ar kito subjekto naudai.

Komentuojamame VPĮ 16 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos taisyklės pirkimams, kurie yra vykdomi ne pačių perkančiųjų organizacijų, tačiau yra jų dotuojami (skiriamas perkančiosios organizacijos finansavimas ar dotacijos gavėjas kitais būdais iš perkančiosios organizacijos gauna naudą dėl konkretaus projekto (vieno ar kelių susijusių pirkimų) vykdymo. Šiuo reguliavimu nustatoma išimtis iš taisyklės, kad tik perkančiosios organizacijos privalo vykdyti pirkimus pagal VPĮ ir nustato platesnį ratą subjektų, kurie privalo vadovautis VPĮ.

1. VPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VPĮ taikomas tik darbams ir paslaugoms, kuriuos perka ne perkančioji organizacija, o dotacijos gavėjas. Dėl to VPĮ netaikomas dotacijos gavėjo prekių pirkimams ir dotacijos gavėjas prekes gali įsigyti kaip privatus asmuo.

1.1. VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kai darbų pirkimams, dotuojamiems perkančiosios organizacijos, taikomas VPĮ.

Pirmoji sąlyga, įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – darbus tiesiogiai bent 50 procentų dotuoja perkančioji organizacija.

ESTT perkančiosios organizacijos daromus mokėjimus tretiesiems asmenims bei kitas taikomas lengvatas (pavyzdžiui, mokesčių lengvatas) laiko subsidijomis, kurios lemia viešųjų pirkimų normų taikytinumą. ESTT nurodė, kad tiesioginė subsidija negali būti aiškinama siaurai, kadangi tokiu būdu perkančiosios organizacijos galėtų siekti išvengti viešųjų pirkimų reguliavimo^[2]. Dėl to, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos taikoma konkreti lengvata, kaip antai atleidimas nuo nuomos mokesčio ir pan., gali būti laikoma dotacija komentuojamos normos prasme. Taigi, perkančioji organizacija dotacija turi laikyti tiek tiesioginį lėšų pervedimą dotacijos gavėjui, tiek kitą naudą, kurią gauna ūkio subjektas ir kuri turi piniginę vertę (išraišką) – mokesčių lengvatą (individualią); atleidimą nuo nuomos mokesčio; beprocentinę paskolą, turtinę teisę ir pan.

Taip pat, atsižvelgiant į ESTT formuojamą teismų praktiką^[3], dotacija konkrečiam subjektui negali būti nuolatinė. Jeigu ūkio subjektas nuolat gautų finansavimą iš perkančiosios organizacijos, tai jau būtų viena iš sąlygų ūkio subjektą pripažinti perkančiąja organizacija (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą).

Antroji sąlyga, įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti konkretūs darbai, kuriuos dotuoja perkančioji organizacija ir kurių įsigijimas turi būti vykdomas pagal VPĮ:

• civilinės inžinerijos darbai, kurie turi patekti į VPĮ 1 priedo sąrašą, pavyzdžiui, NACE klasifikatoriaus 45.21 klasės darbai, t. y. tiltai, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms, ilgi nuotolių vamzdynai ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto komunikacijos ir elektros linijos, papildomi miesto darbai, surenkamų statinių statymas ir įrengimas statybvietėje^[4].
• pastatai: ligoninių, mokyklų, universitetų, sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties infrastruktūra, administraciniais tikslais naudojami pastatai. Pavyzdžiui, ESTT nurodė, kad atostogų komplekso renovacija, kurios metu buvo renovuotos sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties patalpos, patenka į komentuojamo straipsnio reguliavimo sritį ir turi būti įgyjama pagal viešojo pirkimo procedūras^[5]. Kadangi nėra nustatytos ligoninių, mokyklų, universitetų, sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties pastatų apimtis, šios sąvokos turi būti aiškinamos plečiamai, pavyzdžiui, senelių namai, neįgaliųjų institutai turi būti priskirti prie ligoninių paskirties, kadangi pagrindinis tikslas – sveikatos priežiūra^[6].

1.2. VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, kai paslaugų pirkimams, dotuojamiems perkančiosios organizacijos, taikomas VPĮ.

Pirmoji sąlyga, įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – paslaugas tiesiogiai bent 50 procentų dotuoja perkančioji organizacija. Paslaugų dotacijos samprata ir turinys yra analogiškas darbų dotacijos sampratai ir turiniui (detaliau žiūrėti VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

Antroji sąlyga, įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – paslaugos turi būti tiesiogiai susijusios su darbais, nurodytais VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčių komentarą). Pavyzdžiui, statybos darbų techninės priežiūros paslaugos, kai statomi sporto ir poilsio paskirties pastatai, patenka į VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo apimtį.

2. VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad visi VPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis VPĮ.

Taigi, perkančioji organizacija, kuri dotuoja darbus ir paslaugas bent 50 procentų, turi nustatyti dotacijos gavėjui, nepriklausomai nuo to, koks yra dotacijos gavėjo statusas, konkrečias taisykles, reikalavimus, kurių pastarasis privalo laikytis. Tokie reikalavimai turi būti nuosekliai ir išsamiai reglamentuojami dotacijos suteikimo sutartyje.

VPĮ nesilaikymas (pirkimų pagal VPĮ nevykdymas, kai juos privaloma vykdyti) lemia bendruosius VPĮ nesilaikymo padarinius: visi priimti sprendimai yra neteisėti, sudarytos sutartys pripažintinos niekinėmis (detaliau žiūrėti VPĮ VII skyriaus komentarą), todėl rinkos dalyviai gali ginčyti sudarytas sutartis, o pirkėjui (atitinkamai ir perkančiajai organizacijai, kuri nevykdė tinkami dotuojamų darbų ir paslaugų įsigijimo priežiūros) būtų taikomos įstatyme nustatytos sankcijos.