67 straipsnis. Pasiūlymai, apimantys trečiųjų šalių kilmės prekes

1. Šio straipsnio reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Sąjungos įmonių konkurencinį ir veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant Europos Sąjungos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.

2. Bet kuris pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės produktų dalis, nustatyta pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1), sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pasiūlytos produktų vertės. Šiuo atveju programinė įranga, naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma produktu.

3. Tais atvejais, kai pagal perkančiojo subjekto nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jeigu kainų skirtumas taikant šį straipsnį nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajam subjektui tektų įsigyti įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techniniai eksploatavimo bei priežiūros sunkumai ar per didelės sąnaudos.

4. Nustatant trečiųjų šalių kilmės produktų dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms tokia teisė suteikta Tarybos sprendimu.

5. Perkantieji subjektai ir tiekėjai informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją apie visus bendrojo pobūdžio teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria norėdami sudaryti paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šią informaciją pateikia Europos Komisijai.

6. Perkantieji subjektai ir tiekėjai informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją apie visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria, siekdami sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurių iškyla dėl to, kad nesilaikoma šio įstatymo 7 priede nurodytų Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos Komisijai.

 

Perkantysis subjektas privalo nustatyti tokius sutarties skyrimo (pasiūlymų vertinimo) kriterijus ir sutarties įvykdymo sąlygas, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų diskriminuojami ne tik Europos Sąjungoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojai, tačiau ir ekonominės veiklos vykdytojai (tiekėjai) iš trečiųjų valstybių, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų^[1] ir (ar) kitas prekybos sutartis^[2].

Šiame kontekste Europos Komisija 2019 m. liepos 24 d. paskelbė Konkurso dalyvių iš trečiųjų šalių dalyvavimo ES viešųjų pirkimų rinkoje gaires, kuriomis taip pat siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aukštą kokybę ir vienodas sąlygas viešųjų pirkimų rinkose. Šiame neprivalomojo pobūdžio dokumente nurodoma, kad iš esmės tiek Europos Sąjungos bendrovėms, tiek ne Europos Sąjungos bendrovėms taikomos tos pačios Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės. Tačiau teisė patekti į Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinką užtikrinama tik tų trečiųjų šalių bendrovėms, su kuriomis ES yra sudariusi privalomus tarptautinius arba dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, taikomus viešiesiems pirkimams. Pirmiau nurodytose gairėse taip pat pateikiami praktiniai patarimai dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų pateiktų pasiūlymų vertinimo ir su jais sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjų iš trečiųjų šalių ar trečiųjų šalių kilmės prekių pasiūlymas, vadovaujantis PĮ 29 straipsnio 5 dalimi, gali būti atmetamas ir tuo atveju, jeigu kelia ar gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams (žiūrėti detaliau PĮ 29 straipsnio 5 dalies komentarą).

PĮ 67 straipsnyje^[3] įtvirtinta pasiūlymo, apimančio trečiųjų šalių kilmės prekes, vertinimo tvarka, suteikiant pirmenybę Europos Sąjungoje veikiančio ekonominės veiklos vykdytojo siūlomoms prekėms tais atvejais, kai Europos Sąjunga ir (ar) atitinkama Europos Sąjungos valstybė narė su atitinkama trečiąja šalimi nėra sudariusi daugiašalio ar dvišalio susitarimo dėl tarpusavio prekybos.

PĮ 67 straipsnis taikomas tik vertinant pasiūlymus, susijusius su siūlomomis prekėmis, kilusiomis iš trečiųjų šalių, tačiau netaikomas pasiūlymams, susijusiems su trečiosiose šalyse veikiančių tiekėjų siūlomais darbais ar paslaugomis.

 

1. PĮ 67 straipsnio nuostatos taip pat taikomos nepažeidžiant Europos Sąjungos ar atskirų Europos Sąjungos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims. Todėl taikant PĮ 67 straipsnio nuostatas perkantysis subjektas privalo nepažeisti tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos Respublikos dvišalėmis sutartimis su trečiosiomis šalimis^[4] prisiimtų įsipareigojimų ne tik dėl tarpusavio prekybos, tačiau ir su prekyba susijusių įsipareigojimų, pavyzdžiui, taikant prekių apmokestinimą.

Pažymėtina tai, kad PĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostata yra pažodžiui perkelta iš Direktyvos 2014/25/ES 85 straipsnio 1 dalies, paliekant sąvoką valstybių narių įsipareigojimus. Komentaro autorių nuomone, PĮ 67 straipsnio 1 dalies prasme sąvoka valstybių narių įsipareigojimus turi būti taikoma tik Lietuvos atžvilgiu, kadangi sutarties uždarumo principas lemia, jog kitų Europos Sąjungos valstybių narių dvišalės tarptautinės sutarties pagrindu prisiimti įsipareigojimai trečiosioms šalims nėra ir negali būti taikomi Lietuvos Respublikai ar Lietuvos Respublikoje veikiantiems perkantiesiems subjektams.

Svarbu pažymėti ir tai, kad SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, jog Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje, todėl valstybių narių teisė sudaryti atskirus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tarpusavio prekybos yra itin ribota.

PĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta gana siaura PĮ 67 straipsnio taikymo sritis. Pavyzdžiui, vien Pasaulio prekybos organizacijos narėmis yra 164 pasaulio valstybės, o dar 23 valstybės yra pradėjusios stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją procesą^[5],[6]. Kadangi tiek Europos Sąjunga, tiek ir Lietuvos Respublika yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, daugiašalės sutarties pagrindu su Pasaulio prekybos organizacijos narėmis sudariusios sutartį dėl tarpusavio prekybos, PĮ 67 straipsnio nuostatos dėl prekių, kilusių iš vienos iš Pasaulio prekybos organizacijos narės valstybės, nebūtų taikomos.

Europos Sąjunga su 20 valstybių taip pat yra pasirašiusi Sutartį dėl viešųjų pirkimų. Pirmiau nurodytos sutarties šalimis yra: Armėnija, Australija, Kanada, Kinijos Taipėjus, Honkongas (Kinija), Islandija, Izraelis, Japonija, Lichtenšteinas, Juodkalnija, Moldova,  Norvegija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Singapūras, Šveicarija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Nyderlandai (Arubos vardu)^[7].

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas iš tiekėjo gavo pasiūlymą, kuriuo tiekėjas siūlo Meksikos Jungtinėse Valstijose pagamintus magistralinio vandentiekio vamzdžius. Meksikos Jungtinių Valstijų tiekėjo pasiūlymas yra lygiavertis Lenkijos Respublikos tiekėjo pasiūlymui tiekti Vokietijos Respublikoje pagamintus magistralinio vandentiekio vamzdžius, todėl perkantysis objektas svarsto, ar galėtų atmesti Meksikos Jungtinių Valstijų tiekėjo pasiūlymą PĮ 67 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Meksikos Jungtinės Valstijos nors ir nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė, tačiau Europos Sąjunga ir Meksikos Jungtinės Valstijos yra sudariusios susitarimą^[8], užtikrinantį Europos Sąjungos ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio prekybinius santykius. Todėl Meksikos Jungtinių Valstijų tiekėjui PĮ 67 straipsnio nuostatos netaikomos ir jo pasiūlymas PĮ 67 straipsnio 2 dalies pagrindu negali būti atmestas.

 

2. PĮ 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bet kuris pasiūlymas tiekti prekes, neegzistuojant kitų pagrindų, gali būti atmestas vien tuo atveju (pagrindu), jei PĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių kilmės produktų dalis pasiūlyme sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pasiūlytos produktų vertės. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas suteikė perkančiajam subjektui teisę nuspręsti, ar esant PĮ 67 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, perkantysis subjektas atmes tokį tiekėjo pasiūlymą.

PĮ 67 straipsnio 2 dalies taikymo prasme pasiūlyme nurodyta prekių kaina nėra aktuali ir neturėtų būti vertinama, kadangi turi būti vertinama reali pasiūlyme nurodytų prekių vertė. Tokiu būdu įstatymo leidėjas užkirto kelią teikėjams piktnaudžiauti teise nurodyti mažesnę atitinkamų prekių iš trečiųjų šalių kainą, siekiant sumažinti jų dalį bendros pasiūlymo kainos atžvilgiu.

Trečiųjų šalių kilmės prekių dalis nustatoma vadovaujantis muitinės kodeksu^[9]. Prekės vertė įprastai nustatoma, atsižvelgiant į sandorio vertę (kainą, faktiškai sumokėtą arba mokėtiną už prekes). Tuo atveju, jeigu prekių sandorio vertės nustatyti neįmanoma arba sandorio vertė akivaizdžiai neatitinka prekės vertės, tuomet pasitelkiami antriniai muitinio įvertinimo metodai, nustatant panašių ar lygiaverčių prekių kainą arba nustatomi prekės sukūrimo kaštai^[10].

PĮ 67 straipsnio 2 dalies taikymo prasme programinė įranga, taikoma telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, yra laikoma produktu (preke). Telekomunikacijų tinklo įrenginiais yra laikomi įrenginiai, kurie leidžia perduoti ir (ar) priimti signalus, siunčiamus elektroninių ryšių tinklais^[11]. Dėl to programinė įranga, skirta ar susijusi su telekomunikacijų tinklo įrenginiais, yra laikoma produktu (preke).

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas iš tiekėjo gavo pasiūlymą, kuriuo Vokietijos Federacijos tiekėjas siūlo Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje pagamintus kieto kuro katilus karšto vandens gamybai ir Vokietijos Federacijoje pagamintas karšto vandens akumuliacines talpas. Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje pagamintų kieto kuro katilų karšto vandens gamybai vertė sudaro 60 procentų pasiūlymo vertės.

Atsižvelgiant į tai, kad nei Europos Sąjunga, nei Lietuvos Respublika nėra sudariusios daugiašalės ar dvišalės prekybos sutarties su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika, Vokietijos Federacijos tiekėjui PĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos, o toks pasiūlymas PĮ 67 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti atmestas.

 

3. PĮ 67 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad lygiaverčių pasiūlymų atveju pirmenybė yra teikiama tam pasiūlymui, kuris negali būti atmestas vadovaujantis PĮ 67 straipsnio 2 dalimi. Kitaip tariant, pirmenybę įstatymų leidėjas teikia pasiūlymams, kuriais siūlomos Europos Sąjungoje ar su Europos Sąjunga arba Lietuvos Respublika tarpusavio prekybos sutartį pasirašiusioje valstybėje pagamintos prekės (produktai).

Lygiaverčiais pasiūlymais PĮ 67 straipsnio taikymo prasme yra laikomi pasiūlymai, kurių kainų skirtumas nėra didesnis kaip trys procentai. Todėl net ir tuo atveju, jei pasiūlytų PĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių kilmės prekių (pasiūlymo) kaina yra iki trijų procentų mažesnė nei, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje pagamintų prekių kaina, pirmenybė privalo būti teikiama Europos Sąjungoje pagamintų prekių pasiūlymui.

PĮ 67 straipsnio 3 dalyje taip pat yra nustatyta, kad pirmenybė pasiūlymui, kuriuo siūlomos Europos Sąjungoje ar su Europos Sąjunga arba Lietuvos Respublika tarpusavio prekybos sutartį pasirašiusioje valstybėje pagamintos prekės netaikoma tais atvejais, kai perkančiojo subjekto poreikius geriau patenkintų siūlomos trečiųjų šalių kilmės prekės.

Kitaip tariant, perkantysis subjektas galėtų įsigyti prekes, pagamintas trečiojoje šalyje tuo atveju, jei įsigyjant prekes, pagamintas Europos Sąjungoje ar su Europos Sąjunga arba Lietuvos Respublika tarpusavio prekybos sutartį pasirašiusioje valstybėje, būtų įsigyjama įranga (prekės), kuri būtų nesuderinama su perkančiojo subjekto turima įranga arba atsirastų techniniai eksploatavimo bei priežiūros sunkumai ar per didelės sąnaudos.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas iš tiekėjo gavo pasiūlymą, kuriuo Vokietijos Federacijos tiekėjas siūlo Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje pagamintus kieto kuro katilus karšto vandens gamybai ir Vokietijos Federacijoje pagamintas karšto vandens akumuliacines talpas. Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje pagamintų kieto kuro katilų karšto vandens gamybai vertė sudaro 60 procentų pasiūlymo vertės.

Perkantysis subjektas taip pat gavo lygiavertės kainos pasiūlymą iš tiekėjo, kuriuo Lenkijos Respublikos tiekėjas siūlo Lenkijos Respublikoje pagamintus kieto kuro katilus karšto vandens gamybai ir Vokietijos Federacijoje pagamintas karšto vandens akumuliacines talpas.

Perkantysis subjektas savo veikloje jau naudoja anksčiau įsigytus Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje pagamintus kieto kuro katilus karšto vandens gamybai, todėl įsigyjant Lenkijos Respublikoje pagamintus kieto kuro katilus perkantysis subjektas turėtų įsigyti papildomą įrangą (cirkuliacinius siurblius, vožtuvus, maitinimo sistemos transformatorius ir reguliatorius (valdiklius) ir atlikti papildomus veiksmus Lenkijos Respublikoje pagamintos įrangos suderinamumui su turima įranga (sukurti vieningą kieto kuro katilų valdymo programinę įrangą), taip pat dėl papildomai reikalingos įrangos išlaikymo perkantysis subjektas patirtų priežiūros sunkumus ir itin išaugusias priežiūros bei remonto sąnaudas, kadangi kieto kuro katilų valdymui reikėtų ženkliai didesnio valdymo priemonių skaičiaus, reikėtų apmokyti perkančiojo subjekto darbuotojus naudotis kito tipo kieto kuro katilais. Dėl to dėl Lenkijos Respublikos tiekėjo siūlomų kieto katilų įsigijimo perkantysis subjektas patirtų nepagrįstai didelius papildomus kaštus.

Pirmiau nurodytu atveju perkantysis subjektas galėtų netaikyti PĮ 67 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pirmenybę teikti ne lygiaverčiam Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje pagamintų prekių pasiūlymui ir galėtų įsigyti Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje pagamintus kieto kuro katilus karšto vandens gamybai, jei būtent šis pasiūlymas būtų ekonomiškai naudingiausias.

 

4. PĮ 67 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad taikant PĮ 67 straipsnį ir nustatant trečiųjų šalių kilmės produktų dalį neatsižvelgiama į tas trečiąsias šalis, kurios taiko Direktyvos 2014/25/ES nuostatas. Kitaip tariant, PĮ 67 straipsnio nuostatos netaikomos toms trečiosioms šalims, kurios Europos Tarybos sprendimu taiko Direktyvos 2014/25/ES nuostatas^[12],[13].

 

5. PĮ 67 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad perkantieji subjektai bei tiekėjai privalo informuoti Europos teisės departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos^[14] apie visas teisines ar praktines kliūtis, sudarant paslaugų sutartis trečiosiose šalyse, o Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apie nurodytus sunkumus atitinkamai praneša Europos Komisijai, su tikslu inicijuoti Direktyvos 2014/25/ES ar kitų Europos Sąjungos teisės aktų ar dvišalių ar daugiašalių sutarčių pakeitimus siekiant palengvinti viešojo pirkimo paslaugų sutarčių sudarymą trečiosiose šalyse.

Europos Komisija teikia viešiesiems pirkėjams ir valstybėms narėms keleriopą praktinę pagalbą^[15]. Tokiu būdu Komisija skatina keitimąsi informacija, žiniomis ir patirtimi, plėtojamas platus politinis dialogas ir bendradarbiaujama su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais.

 

6. PĮ 67 straipsnio 6 dalyje yra patikslinama PĮ 67 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodant, kad perkantieji subjektai bei tiekėjai privalo informuoti Europos teisės departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos^[16] ir tuo atveju, kai iškyla problemų dėl PĮ 7 priede nurodytų Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų laikymosi, pavyzdžių, reikalavimų minimaliam įdarbinimo amžiui, priverstiniam ar privalomam darbui, vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą, diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje.

 

7. PĮ 67 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos^[17] PĮ 67 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją apie problemas, iškilusias dėl to, kad nesilaikoma PĮ 7 priede nurodytų Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų, pateikia Europos Komisijai.

 

---

 

 

---