95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija

1. Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka šias funkcijas:

1) rengia ir (arba) priima šiame įstatyme nurodytus teisės aktus;

2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;

3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;

4) teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;

5) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7) bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais;

8) persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;

9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo teikimą, įskaitant informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012, p. 1);

10) administruoja Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;

11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;

12) kiekvienais metais rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirkimų ataskaitą;

13) teikia ir nuolat atnaujina Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“ skelbiamą informaciją apie Lietuvoje išduodamas pažymas ir kitus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, laisvai ir neatlygintinai prieinamų Lietuvos duomenų bazių, kuriose pateikiama informacija apie tiekėjus, kaip nurodyta šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte, sąrašą;

14) rengia ir kas trejus metus Europos Komisijai teikia šio įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą;

15) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirkimų taisykles;

16) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;

17) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 106 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

18) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;

19) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:

1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;

2) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;

3) gauti perkančiosios organizacijos, Komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;

4) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;

5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;

6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;

7) traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis;

8) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją;

9) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;

10) gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą dėl šio įstatymo 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją;

11) patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus;

12) grąžinti perkančiajai organizacijai šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius skelbimus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

 

3. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkančioji organizacija kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkančioji organizacija turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajai organizacijai pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiosios organizacijos nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajai organizacijai vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų sutikimų tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

4. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui arba gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo dienos apie tai praneša perkančiosios organizacijos vadovui.

 

5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

 

Komentuojamame VPĮ 95^[1] straipsnyje įtvirtintos VPT funkcijos, jos teisės ir šių įgyvendinimo tvarka.

 

1. VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos VPT funkcijos.

1.1. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad VPT rengia ir (arba) priima VPĮ nurodytus teisės aktus.

Ši VPT funkcija reiškia, kad VPĮ turi būti tiesiogiai nurodyta, jog VPT turi pareigą priimti teisės aktus. VPT priimami teisės aktai atitinka įstatymus lydimųjų teisės aktų statusą.

VPĮ nustatyti VPT priimami teisės aktai:

• pirkimo vertės nustatymo metodika (VPĮ 5 straipsnio 5 dalis)^[2];
•  tvarka, kaip skelbiami vidaus sandoriai ir jų metinės ataskaitos (VPĮ 10 straipsnio 3 dalis)^[3];
• VPT su VTEK nustato nešališkumo deklaracijos formą (VPĮ 21 straipsnio 2 dalis) ^[4];
• mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis) ^[5];
• pirkimo planų tvirtinimo ir viešinimo tvarka (VPĮ 26 straipsnio 1 dalis) ^[6];
• skelbimų pateikimo ir vertinimo tvarka (VPĮ 27 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 5 dalis)^[7];
• skelbimų turinio reikalavimai (VPĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas)^[8];
• papildomi reikalavimai pirkimo dokumentams (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 32 punktas);
• susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomieji rekvizitai (VPĮ 44 straipsnio 9 dalis)^[9];
• tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis) ^[10];
• tvarka, kaip perkančiosios organizacijos skelbia informaciją apie melagingą informaciją pateikusius tiekėjus (VPĮ 52 straipsnio 1 dalis) ^[11];
• laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytų sutarčių, preliminariųjų sutarčių ir jų pakeitimo, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, viešinimo tvarka (VPĮ 86 straipsnio 9 dalis) ^[12];
• kainodaros taisyklės (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ^[13];
• tvarka, kaip perkančiosios organizacijos skelbia informaciją apie nepatikimus tiekėjus (VPĮ 91 straipsnio 1 dalis) ^[14];
• registracijos CVP IS tvarka (VPĮ 96 straipsnio 1 dalis) ^[15];
• informacija, kuri turi būti teikiama VPĮ 96 straipsnio 2 dalyje nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimai ir jų standartinės formos (VPĮ 96 straipsnio 3 dalis)^[16].

 

1.2. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT vykdo VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir VPĮ 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Ši VPT funkcija apima šiuos aspektus:

• VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Prevencija – tai išankstinis užtikrinimas, kad nebūtų atliktas pažeidimas, pirkimo dokumentų ir rekomendacijų pateikimas į ateitį ar pasiūlymas ištaisyti trūkumus, kurie gali būti ištaisyti.
• teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą. Priežiūra reiškia, kad VPT tikrina viešųjų pirkimų dokumentų, procedūrų atitikimą VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams, jeigu nustatomas pažeidimas, teikiami įpareigojimai, pavyzdžiui, nutraukti pirkimo procedūras.

VPT, įgyvendindama šią funkciją, yra patvirtinusi Pirkimų priežiūros taisykles.

Ši VPT funkcija vykdoma dviem formomis:

• vertinimu. Vertinimas – perkančiosios organizacijos atliekamo ar atlikto pirkimo ir (arba) sudarytos sutarties ar vidaus sandorio atitikties VPĮ ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams įvertinimas^[17]. Vertinimas atliekamas VPT tarnautojų VPT pavedimu (gavus pranešimą ar kitais būdais nustačius rizikas^[18]), kitų institucijų (teisėsaugos ar administruojančios institucijos) pavedimu.
• tikrinimu. Tikrinimas – perkančiosios organizacijos veiklos, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu, sutarčių sudarymu ir vykdymu, vidaus sandorių vykdymu, arba tam tikros srities, sektoriaus, rūšies pirkimų patikrinimas, kurio metu analizuojamos ir vertinamos perkančiosios organizacijos atliekamos pirkimų planavimo, organizavimo ir (arba) sutarties, vidaus sandorio sudarymo ir vykdymo procedūros, arba konkrečios srities, sektoriaus, rūšies pirkimų vykdymo tendencijos, pateikiant bendras įžvalgas, išvadas^[19].

 

1.3. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad VPT pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas.

ANK 589 straipsnio 75 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Viešųjų pirkimų tarnybos pareigūnai – dėl ANK 175, 184, 505, 507, 515 straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų.

Taigi, VPT kompetencija yra ne nagrinėti šias administracinių nusižengimų bylas, o atlikti administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti administracinių nusižengimų protokolus (pačias bylas pagal kompetenciją nagrinėja teismai):

• ANK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą įsigyjančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti pirkimo komisijai asmenims, pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 175 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
• ANK 184 straipsnyje įtvirtinta, kad VPĮ, PĮ, GPĮ, Koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų (detaliau dėl šio pažeidimo žiūrėti VPĮ 100 straipsnio komentarą).
• ANK 505 straipsnyje įtvirtinta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.
• ANK 507 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
• ANK 515 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

 

1.4. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad VPT teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires VPĮ taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus VPĮ taikymo klausimais.

VPT vykdo šias funkcijas perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams:

• teikia metodinę pagalbą^[20], pavyzdžiui, rengia konkrečių viešųjų pirkimų vykdymo gaires (statybos darbų pirkimo gaires, automobilių pirkimo gaires), pavyzdinius dokumentus, teikia naudingas nuorodas į užsienio praktiką, kitų šalių atsakingų institucijų portalus;
• rengia rekomendacijas ir gaires^[21], pavyzdžiui, sutarties keitimo gaires, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires.
• moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, pavyzdžiui CV PIS naudojimosi mokymus pradedantiesiems. Mokymų temos ir datos skelbiamos VPT interneto svetainėje.
• neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus VPĮ taikymo klausimais. Daugumą atsakymų VPT skelbia viešai interneto svetainėje^[22]. Klausimus perkančiosios organizacijos ir tiekėjai gali pateikti elektronine forma^[23], kreiptis nurodytais telefonais (atkreiptinas dėmesys į tai, kad CVP IS klausimais ir ataskaitų bei skelbimų klausimais telefonu VPT konsultuoja tik iki 12 val.)^[24], el. paštu klausk@vpt.lt.

 

1.5. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia VPT interneto svetainėje ir (arba) CVP IS ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie:

• pirkimus;
• sudarytas pirkimų sutartis;
• sudarytas preliminariąsias sutartis;
• pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus;
• ginčus;
• nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus (pažeidimai nustatomi atliekant vertinimus ar tikrinimus pagal Pirkimų priežiūros taisykles (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą);
• pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas.

Ši informacija:

• skelbiama VPT interneto svetainėje ir (ar) CVP IS (išskyrus konfidencialią informaciją), pavyzdžiui, teikiant metines, ketvirtines ar temines ataskaitas, apžvalgas^[25];
• teikiama Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 12, 14, 16 punkto komentarus).

 

1.6. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad VPT analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir VPĮ 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti.

VPT, atlikdama kitas savo funkcijas, ypač priežiūrą bei stebėseną (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto komentarus), turi ir sistemina viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, daugiausiai susiduria su pažeidimais, klausimais ir gali identifikuoti viešųjų pirkimų sistemos trūkumus. Dėl šios priežasties VPT, kaip viešųjų pirkimų srityje kompetentinga institucija, turi rengti ir teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sistemos tobulinimo, pavyzdžiui, teikiant teisės aktų pakeitimų pasiūlymus.

 

1.7. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad VPT bendradarbiauja su Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais.

VPT bendradarbiauja su Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais, t. y. gali kreiptis dėl Komisijos priimtų Direktyvą 2014/24/ES įgyvendinančių teisės aktų išaiškinimo ir taikymo pavyzdžių, prašyti pateikti išaiškinimus dėl konkrečių viešųjų pirkimų teisės normų, kurie nepatenka į ESTT jurisdikciją.

 

1.8. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad VPT persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą.

VPT, vadovaudamasi VPĮ 34 straipsnio 5-6 dalimis, turi, CVP IS priemonėmis gavusi skelbimą apie tarptautinės vertės pirkimą, jį patikrinti bei persiųsti Europos Sąjungos leidinių biurui (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio 5 ir 6 dalies komentarą).

 

1.9. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 9 punkte^[26] nustatyta, kad VPT koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl VPĮ 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo teikimą, įskaitant informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012, p. 1).

Europos Komisija 2021-02-24 informavo, jog viešųjų pirkimų modulio funkcionavimas IMI sistemoje (Vidaus rinkos informacinėje sistemoje) nutraukiamas

Kitų ES valstybių narių institucijos, perkančiosios organizacijos ir tiekėjai negali būti įpareigoti žinoti Lietuvos Respublikos nacionalinių viešųjų pirkimų teisės ypatumų, tačiau ši informacija vis tiek jiems gali būti aktuali: kitų valstybių perkančiosioms organizacijoms tikrinant Lietuvoje veikiančio ūkio subjekto pašalinimo pagrindus, kvalifikaciją; kitų valstybių tiekėjams rengiant ir teikiant pasiūlymus.

VPT turi pareigą koordinuoti, kad būtų pateikta informacija apie:

• VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. informacija, kaip rengiamos techninės specifikacijos, kaip priimtini lygiaverčiai tiekėjų sprendiniai ir kita aktuali informacija, ypač teismų praktika (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą);
• VPĮ 38 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. informacija apie ženklinimą, priimtinus lygiaverčius įrodymus ir kita aktuali informacija, ypač teismų praktika (detaliau žiūrėti VPĮ 38 straipsnio komentarą);
• VPĮ 39 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl techninės specifikacijos atitiktį įrodančių dokumentų, ypač tyrimų ataskaitų ir pažymų priimtinumo, lygiaverčių dokumentų priimtinumo ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti VPĮ 39 straipsnio komentarą);
• VPĮ 46 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl pašalinimo pagrindų taikymo, perkančiosios organizacijos pareigų ir teisių vertinant pašalinimo pagrindą, „apsivalymo doktrinos“ ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą);
• VPĮ 47 ir 48 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl kvalifikacijos reikalavimų (įskaitant kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus), jų proporcingumo, kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos taikymo ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti VPĮ 47 ir 48 straipsnio komentarą);
• VPĮ 50 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl EBVPD taikymo, pildymo, reikšmės, o taip pat dėl jo tikslinimo pagal VPĮ 45 straipsnį ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti VPĮ 45 ir 50 straipsnio komentarą);
• VPĮ 51 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. kokiais dokumentais patvirtinamas pašalinimo pagrindų nebuvimas ir tiekėjų kvalifikacija (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio komentarą);
• VPĮ 57 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. neįprastai mažos kainos nustatymo metodiką, prezumpciją, kada laikoma, kad kaina yra neįprastai maža, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų pareigas, neįprastai mažos kainos pagrindimą ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti VPĮ 57 straipsnio komentarą).

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra nurodyta, kad informacijos pateikimas yra išimtinai VPT funkcija ir pareiga. VPT turi pareigą koordinuoti, taigi, patį informacijos patalpinimą nurodytoje sistemoje gali atlikti kita institucija (detaliau dėl konkrečių institucijų žiūrėti VPĮ 92 straipsnio, VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 10 punkto komentarą), o VPT tik turi patikrinti, ar iš tikrųjų ši informacija yra pateikta.

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 9 punkte taip pat nėra nurodyta, kokiais būdais turi būti pateikiama informacija, išskyrus, kad vienas iš būdų, prieinamų kitų valstybių narių institucijoms, perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams yra Vidaus rinkos informacinė sistema^[27], sukurta vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB. Kitaip sakant, informacija gali būti perduodama ir kitais būdais, pavyzdžiui, el. paštu, pateikiant nuorodą į VPT atsakymus į klausimus ar panašiai, tačiau jeigu yra kreipiamasi naudojant nurodytą Vidaus rinkos informacinę sistemą, tuomet VPT turi sukoordinuoti, jog atsakymas taip pat būtų pateiktas šiuo būdu.

 

1.10. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad VPT administruoja CVP IS.

VPT valdo ir administruoja CVP IS, t. y.:

• užtikrina CVP IS nuolatinį veikimą, informuoja ir taiso trūkumus;
• vykdo CVP IS modernizavimą;
• registruoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus;
• rengia pirkimų vykdymo ir pasiūlymų pateikimo metodikas perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams;
• teikia konsultacijas dėl CVP IS veikimo^[28].

 

1.11. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad VPT administruoja perkančiųjų organizacijų pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal VPĮ 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį.

VPT be CVP IS sistemos taip pat administruoja šiuos sąrašus:

• nepatikimų tiekėjų sąrašą^[29];
• melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą^[30].

 

10.12. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad VPT kiekvienais metais rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

VPT turi pareigą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengtą metinę ataskaitą apie rezervuotus pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 23 straipsnio komentarą).

Kadangi perkančiosios organizacijos pagal VPĮ 23 straipsnio 2 dalį turi pareigą, atlikdamos supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų rezervuoti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, tai VPT turi įvertinti ir informuoti, ar šis procentas buvo pasiektas, kiek tiksliai procentų buvo pasiekta, ir kitą aktualią informaciją apie rezervuotus pirkimus^[31].

 

10.13. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad VPT teikia ir nuolat atnaujina Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“ skelbiamą informaciją apie Lietuvoje išduodamas pažymas ir kitus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, laisvai ir neatlygintinai prieinamų Lietuvos duomenų bazių, kuriose pateikiama informacija apie tiekėjus, kaip nurodyta VPĮ 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte, sąrašą.

VPT turi pareigą pateikti ir nuolat atnaujinti informaciją „e-Certis“ sistemoje^[32]. VPĮ 51 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija visų pirma reikalauja tokios rūšies pažymų ir tokių dokumentinių įrodymų formų, apie kuriuos pateikta informacija Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“, todėl šioje platformoje esanti informacija turi būti aktuali bei užtikrinanti, kad kitų valstybių perkančiosios organizacijos galėtų tinkamai patikrinti tiekėjų teikiamų dokumentų patikimumą.

Dėl šios priežasties VPT turi viešinti šiuos duomenis:

• informaciją apie Lietuvoje išduodamas pažymas, pavyzdžiui, Informatikos ir ryšių departamento išduodamą pažymą apie neteistumą, VĮ Registrų centro išduodamą jungtinę pažymą, VMI išduodamą pažymą, SPSC išduodamus sertifikatus.
• informaciją apie kitų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus,
• laisvai ir neatlygintinai prieinamų Lietuvos duomenų bazių, kuriose pateikiama informacija apie tiekėjus, kaip nurodyta VPĮ 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte, sąrašą, pavyzdžiui, Sodros duomenų bazę apie tiekėjų socialinio draudimo įmokų sumokėjimą, nepatikimų tiekėjų sąrašą, melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

 

10.14 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad VPT rengia ir kas trejus metus Komisijai teikia VPĮ 98 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą.

VPT turi pareigą pateikti Komisijai VPT parengtą stebėsenos ataskaitą^[33]. Stebėsenos ataskaita teikiama ne rečiau kaip kas trejus metus. Stebėsenos ataskaitos turinys detalizuotas VPĮ 98 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 98 straipsnio 2 dalies komentarą).

Pirmoji stebėsenos ataskaita teikiama ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus.

 

10.15. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 15 punkte^[34] nustatyta, kad VPT Komisijai teikia informaciją apie VPĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirkimų taisykles.

VPT turi pareigą pateikti Komisijai VPT parengtą informaciją apie:

• VPĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, t. y. apie institucijas, įgyvendinančias viešųjų pirkimų politiką bei viešųjų pirkimų priežiūrą (detaliau dėl institucijų žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalies komentarą).
• nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirkimų taisykles. Kitaip sakant, VPT turi informuoti apie VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2, 4, 6 punkte vykdomas VPT funkcijas.

 

10.16 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 16 punkte^[35] nustatyta, kad VPT Komisijos prašymu perduoda VPĮ 96 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.

Komisija turi teisę kreiptis į VPT tam, kad pastaroji pateiktų VPĮ 96 straipsnyje nurodytas ataskaitas, t. y. kiekvienos perkančiosios organizacijos vykdytų viešųjų pirkimų ataskaitas ar sudarytų viešojo pirkimo sutarčių, kurios sudaromos neskelbiant apie viešąjį pirkimą, ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją (detaliau apie ataskaitas žiūrėti VPĮ 96 straipsnio komentarą).

Tai reiškia, kad VPT, priešingai negu VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 14, 15, 17 punkte nurodytais atvejais, neprivalo savarankiškai teikti šios informacijos, o jos turi atskirai paprašyti Komisija.

 

10.17 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad VPT kiekvienais metais Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia CVP IS.

VPT turi pareigą informuoti Komisiją apie perkančiosioms organizacijoms per metus pritaikytas alternatyvias sankcijas (detaliau apie alternatyvias sankcijas žiūrėti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies komentarą), t. y. VPT turi kiekvienais metais surinkti ir Komisijai pateikti pačius teismo sprendimus, kuriais buvo pritaikytos alternatyvios sankcijos. VPT informaciją gauna iš Nacionalinės teismų administracijos (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 8 dalies komentarą).

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 17 punkte nenurodyta, kada ar per kiek laiko po kiekvienų metų pabaigos VPT pateikia šiuos duomenis Komisijai.

VPT taip pat turi paskelbti šiuos teismų sprendimus apie pritaikytas alternatyvias sankcijas CVP IS^[36].

 

10.18 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, kad VPT CVP IS skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas.

VPT, kaip už viešųjų pirkimų tinkamą vykdymą bei CVP IS administravimą atsakinga institucija, turi pareigą informuoti visus suinteresuotus subjektus apie aktualias pirkimo organizavimo metu tarptautinio pirkimo vertės ribas, kadangi jos keičiamos kartą per 2 metus Komisijos (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio 1 dalies komentarą). Ši informacija apie tarptautinio pirkimo vertės ribas viešinama CVP IS interneto svetainėje^[37].

 

10.19 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad VPT atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

VPT funkcijos taip pat gali būti nustatytos kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su VPT; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintose Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėse.

 

2. VPĮ 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos VPT teisės ir atitinkamai kitų subjektų pareigos užtikrinti VPT teisių neapsunkintą įgyvendinimą.

VPT turi teisę:

2.1.  savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte detalizuojama VPĮ 93 straipsnio 5 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 93 straipsnio 5 dalies komentarą) įtvirtinta taisyklė, kad VPT priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

Tai reiškia, kad VPT, neatsižvelgdama į kitų subjektų nuomonę, pavyzdžiui, tiekėjų prašymus, turi teisę pati nuspręsti dėl:

• tikrinamo objekto. Kitaip sakant, tiekėjų ar kitų institucijų prašymai pradėti tikrinimą nėra įpareigojantys VPT ir ji gali pasirinkti atlikti ar neatlikti konkretų tikrinimą. Išimtis nustatyta tik tais atvejais, kai kreipiasi teisėsaugos institucijos ar administruojančios institucijos, pavyzdžiui, CPVA, LVPA, ESFA. Tikrinimo apimtis ir teisės detalizuotos Pirkimų priežiūros taisyklėse (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą);
• tikrinimo būdo. Pirkimų priežiūros taisyklių 28 punkte nurodyti keli galimi tikrinimo būdai, t. y. tikrinimas gali būti atliekamas pirkimo vykdytojo buveinėje arba nuotoliniu būdu, o konkretų būdą gali laisvai pasirinkti VPT;
• tikrinimo masto. Pirkimų priežiūros taisyklių 30.4 bei 31 punktuose nurodyta, kad VPT nustato tikrinimo užduotis ir apimtis bei jas gali pagrįstai išplėsti. Kitaip sakant, savarankiškumas reiškia, kad pateiktas prašymas iš tiekėjo ar kitos institucijos nėra privalomas ne tik iš viso nagrinėti, bet VPT, priėmusi prašymą tikrinimui, nėra apribota tik prašymo apimtimi ir pati gali spręsti, ką ir kiek tikrins;
• tikrinimo laiko. VPT turi tiesę nustatyti, kada bus vykstama į pirkimo vykdytojo buveinę, per kiek laiko turi būti atliktas patikrinimas (Pirkimų priežiūros taisyklių 30.3 punktas). Minimalūs terminai yra reguliuojami Pirkimų priežiūros taisyklių 48-54 punktuose:

• VPT darbuotojas, gavęs užduotį atlikti vertinimą:

• ne vėliau kaip per 10 d. d. nuo pavedimo atlikti vertinimą gavimo dienos atlieka pasirengimą vertinti;
• ne vėliau kaip per 20 d. d. nuo visų vertinimui reikalingų duomenų gavimo dienos, atlieka tyrimą ir surašo vertinimo išvadą.

• Atsižvelgiant į atliekamo vertinimo apimtis, sudėtingumą bei kitas svarbias aplinkybes, 20 d. d. nustatytas terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 10 d. d.
• Kai vertinimas atliekamas teisėsaugos institucijų pavedimu, vertinimo išvada (arba) specialisto išvada turi būti parengta ne vėliau kaip per 60 d. d. nuo visų vertinimui atlikti reikalingų duomenų gavimo, jei specialiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Išimtiniais atvejais (neįprastai didelė apimtis, pirkimo vykdytojo veiksmai, turintys įtakos termino trukmei ir kt.) šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 40 d. d.
• Jei tikrinimas atliekamas pirkimo vykdytojo buveinėje, tikrinimo ataskaita turi būti parengta ne vėliau kaip per 40 d. d. nuo tikrinimo pirkimo vykdytojo buveinėje termino pabaigos, o kai pateikiamas nurodymas / prašymas pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, arba, jei kreipiamasi tarnybinės pagalbos ar prašoma eksperto išvados – nuo visų tikrinimo ataskaitai parengti reikalingų dokumentų gavimo.
• Jei tikrinimas atliekamas nevykstant į pirkimo vykdytojo buveinę, VPT darbuotojas:

• ne vėliau kaip per 10 d. d. nuo pavedimo atlikti tikrinimą gavimo dienos atlieka pasirengimą tikrinti;
• ne vėliau kaip per 40 d. d. nuo visų tikrinimui reikalingų duomenų gavimo dienos atlieka tyrimą ir surašo tikrinimo ataskaitą.

• Nustatyti terminai gali būti stabdomi šiais atvejais:

• kai vertinimo išvadai ar tikrinimo ataskaitai parengti pasitelkiamas ekspertas;
• kai vertinimo išvadai ar tikrinimo ataskaitai parengti reikalinga kompetentingos institucijos konsultacija (tarnybinė pagalba).

 

2.2. gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus VPT funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

VPT, vadovaudamasi Pirkimų priežiūros taisyklėmis, gali atlikti vertinimą ar tikrinimą. Vertinimo ir tikrinimo įrodymai gaunami taikant tokias vertinimo procedūras: perskaičiavimą (matematinio tikslumo patikrinimą), išorės patvirtinimą (informacijos patvirtinimą ar paneigimą), tikrinimą (dokumentų, objektų), stebėjimą (procesų, procedūrų ir kt.), paklausimą (klausimų pateikimą ir atsakymų į juos gavimą), analitines procedūras (Pirkimų priežiūros taisyklių 41 punktas). Taigi, šioms funkcijoms atlikti VPT gali reikalauti perkančiosios organizacijos suteikti informaciją ir dokumentus (Pirkimų priežiūros taisyklių 19, 33.2 , 40 punktai).

Dokumentų ir informacijos suteikimas galimas tiek paimant popierinius dokumentus, tiek perimant CVP IS prisijungimą bei prieinant prie elektroninių dokumentų. Kai yra paimami dokumentų originalai, VPT turi įforminti poėmio aktą^[38].

Informacija ir duomenys gali būti gaunami iš:

• perkančiosios organizacijos;
• kitų asmenų, turinčių ir valdančių informaciją ar dokumentus.

Informacija ir dokumentai, kurie gali būti paimami:

• susiję su pirkimu;
• susiję su pirkimo sutarties vykdymu.

Informacija ir dokumentai turi būti reikalingi VPT funkcijoms vykdyti, t. y. būtent skirti tikrinti ar vertinti. Taigi, jeigu yra atliekamas konkretaus pirkimo tikrinimas ar vertinimas, tai VPT gali paimti tik to konkretaus pirkimo dokumentus ar informaciją.

Dokumentai ir informacija gali būti paimti VPT tik laikinai, t. y. ne ilgiau kaip 30 dienų. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų. Taigi, bendras poėmio terminas negali būti ilgesnis kaip 60 dienų.

 

2.3. gauti perkančiosios organizacijos, Komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 3 punktas);

VPT, vadovaudamasi Pirkimų priežiūros taisyklėmis, gali atlikti vertinimą ar tikrinimą. Vertinimo ir tikrinimo įrodymai gaunami taikant tokias vertinimo procedūras: perskaičiavimą (matematinio tikslumo patikrinimą), išorės patvirtinimą (informacijos patvirtinimą ar paneigimą), tikrinimą (dokumentų, objektų), stebėjimą (procesų, procedūrų ir kt.), paklausimą (klausimų pateikimą ir atsakymų į juos gavimą), analitines procedūras (Pirkimų priežiūros taisyklių 41 punktas). Taigi, šioms funkcijoms atlikti VPT gali reikalauti perkančiosios organizacijos, Komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus (Pirkimų priežiūros taisyklių 33.4, 40 punktai).

Asmenys, kurie turi pateikti paaiškinimus:

• perkančioji organizacija;
• perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija;
• perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos konkretūs nariai;
• pirkimo procedūrose dalyvaujantys ekspertai;
• kiti asmenys, susiję su pirkimu ar sutarties vykdymu.

Paaiškinimai pateikiami dėl:

• subjektų atliktų veiksmų;
• subjektų priimtų sprendimų.

Paaiškinimai gali būti teikiami tiek raštu, tiek žodžiu^[39].

 

2.4. pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

Vertinimui ar tikrinimui atlikti VPT turi teisę pasitelkti konkrečios srities specialistus (ekspertus). VPT gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistus (ekspertus), kai vertinimui arba tikrinimui atlikti reikalingos kitų nei VPĮ sričių žinios ir kompetencija, pavyzdžiui, statybų teisės specialistų žinios reikalingos nustatyti, ar tinkamai parengta techninė specifikacija. Apie konkrečios srities eksperto poreikį nurodoma vertinimo pasirengimo etapo metu. Jei VPT neturi reikalingos srities eksperto, inicijuojama ekspertinės paslaugos pirkimo procedūra arba ekspertai pasitelkiami VPT direktoriaus nustatyta tvarka. VPT darbuotojai, pasinaudoję specialistų (ekspertų) ir (ar) VPT darbuotojų darbo rezultatais, yra atsakingi už savo išvadų teisingumą (Pirkimų priežiūros taisyklių V skyrius).

 

2.5. įtarusi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

Vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VPT atlieka pažeidimų prevenciją ir priežiūrą, tai reiškia, kad VPT pagal savo kompetenciją turi teisę perkančiosioms organizacijoms teikti įpareigojančius nurodymus, t. y. individualius administravimo aktus (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis, 5 straipsnio 2 punktas, 8, 9 straipsniai).

VPT diskrecija dėl įpareigojimų perkančiosioms organizacijoms yra ribota, todėl VPT turi pagrįsti, kad yra šios sąlygos kartu tam, jog galėtų perkančiosioms organizacijoms teikti įpareigojimus:

• turi būti įtarimas, kad perkančioji organizacija atliko VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Nepakanka tik ūkio subjekto ar institucijos pranešimo, turi būti objektyviai įvertinti pirkimo procedūrų duomenys ir informacija;
• įpareigojimas perkančiajai organizacijai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, t. y. VPT turi įvertinti, ar įpareigojimas atitinka proporcingumo principą, ar perkančioji organizacija nepatirs pernelyg didelės žalos dėl šio įpareigojimo.

VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti du atskiri VPT įpareigojimai, teikiami perkančiosioms organizacijoms:

• sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo;
• nustačius VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją:

• nutraukti pirkimo procedūras,
• pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

Pirkimų priežiūros taisyklių 56-57 punktuose nurodyta, kad VPT turi tikrinti, domėtis, kaip perkančiosios organizacijos įgyvendina VPT įpareigojimus.

Kadangi VPT įpareigojimai yra imperatyvaus pobūdžio individualūs administraciniai aktai, tai perkančiosios organizacijos turi teisę juos ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka.

 

2.6. VPĮ nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punktas);

VPĮ 72 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai prieš vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, privaloma gauti VPT sutikimą (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 1 dalies komentarą).

VPT sutikimų dėl neskelbiamų derybų vykdymo tvarka nustatyta VPĮ 95 straipsnio 3 dalies normose, Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse, patvirtintose VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-99. Prašymas dėl sutikimo pradėti pirkimą neskelbiamų derybų būdu gavimo išnagrinėjamas per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi arba nuo papildomų dokumentų gavimo ir jų užregistravimo VPT dienos^[40]. Sprendimą dėl sutikimo atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu VPT paskelbia CVP IS sprendimo priėmimo dieną^[41].

 

2.7. traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 7 punktas);

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad viena iš VPT funkcijų yra pagal savo kompetenciją nagrinėti administracinių nusižengimų bylas (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

Įgyvendinant šią funkciją, VPT turi teisę inicijuoti administracinio nusižengimo procedūras, t. y. traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. Konkretūs asmenys, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn detalizuojami konkrečiuose ANK straipsniuose (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 100 straipsnio komentarą).

Atitinkami VPT veiksmai yra detalizuoti konkrečiuose ANK straipsniuose (ANK 589 straipsnio 75 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VPT pareigūnai – dėl ANK 175, 184, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.).

 

2.8. nustačiusi VPĮ pažeidimus ar galimus KĮ pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

VPT kompetencija yra detaliai aprašyta baigtiniame sąraše VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje, todėl VPT negali priimti sprendimų, kurie viršija kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kai nustatomi pažeidimai srityse, viršijančiose VPT kompetenciją, pastaroji turi perduoti pagal institucijų kompetenciją klausimus tolesniam tyrimui.

Perduotini klausimai ir institucijos, kurioms perduodami duomenys:

• VPĮ pažeidimas;
• galimas KĮ pažeidimas, VPT tuomet duomenis perduoda Konkurencijos tarybai tolesniam tyrimui;
• korupcijos apraiškos. Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas^[42]. Tokiu atveju VPT duomenis perduoda STT tolesniam tyrimui;
• dokumentų klastojimas. Pagal BK 300 straipsnyje nurodyta atsakomybė už dokumento klastojimą. Klastojimas arba falsifikacija – tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant asmeninės naudos, pasipelnymo ar kitų tikslų. Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę^[43]. Tokiu atveju VPT duomenis perduoda STT ar kitai atsakingai institucijai tolesniam tyrimui.

 

2.9. nustačiusi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 9 punktas);

CPK 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viena iš VPT funkcijų yra VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencija, priežiūra, todėl VPT pagal savo kompetenciją turi užtikrinti, kad nebūtų tęsiami VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai.

Atsižvelgdama į tai, VPT turi teisę kreiptis tiesiai į teismą dėl vieno iš reikalavimų tenkinimo:

• pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio komentarą) arba
• alternatyvių sankcijų taikymo (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio komentarą).

VPT turi pateikti ieškinį apygardos teismui, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 dalimi. VPT nėra taikomi VPĮ 102 straipsnyje nurodyti ieškinio senaties terminai, o taikomas bendras 10 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnis)^[44].

 

2.10. gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą dėl VPĮ 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 10 punktas);

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad VPT koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl VPĮ 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo teikimą (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 9 punkto komentarą).

Kaip nurodyta VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 9 punkto komentare, koordinavimas reiškia, kad funkcijas gali atlikti ne pati VPT, o kita institucija. Dėl šios priežasties VPT turi teisę perduoti kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją (detaliau dėl konkrečios informacijos žiūrėti VPĮ 92 straipsnio komentarą).

 

2.11. patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 11 punktas);

VPT turi teisę rengti ir patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus.

 

2.12. grąžinti perkančiajai organizacijai VPĮ reikalavimų neatitinkančius skelbimus VPT nustatyta tvarka (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Vadovaujantis VPĮ 34 straipsnio reguliavimu, perkančiosios organizacijos turi pateikti viešojo pirkimo skelbimus VPT. Vis dėlto būtent perkančioji organizacija yra atsakinga už informacijos teisingumą. Taigi, jeigu VPT nustato, kad skelbime esanti informacija neatitinka VPĮ normų, grąžina skelbimą perkančiajai organizacijai pataisyti (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio komentarą)^[45].

 

3. VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutikimų vykdyti neskelbiamas derybas suteikimo tvarka.

VPT sutikimų dėl neskelbiamų derybų vykdymo tvarka nustatyta VPĮ 95 straipsnio 3 dalies normose bei Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse, patvirtintose VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-99.

Prašymas dėl sutikimo pradėti pirkimą neskelbiamų derybų būdu gavimo išnagrinėjamas per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi arba nuo papildomų dokumentų gavimo ir jų užregistravimo VPT dienos^[46]. Jeigu per nustatytą terminą VPT nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas.

Papildomų dokumentų pateikimo tvarka ir terminai^[47]:

• jeigu perkančioji organizacija kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, VPT ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti;
• perkančioji organizacija VPT prašomus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo VPT prašymo gavimo dienos;
• perkančiajai organizacijai pateikus motyvuotą prašymą, VPT šį terminą pratęsia perkančiosios organizacijos nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas;
• jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, VPT prašymo nenagrinėja. Tai nekliudo perkančiajai organizacijai vėl kreiptis į VPT su tuo pačiu prašymu dėl sutikimo pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

Sprendimą dėl sutikimo atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu VPT paskelbia CVP IS sprendimo priėmimo dieną^[48].

 

4. VPĮ 95 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga VPT pranešti perkančiosios organizacijos vadovui apie valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirtą administracinę nuobaudą.

Kaip nustatyta VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 7 punkte, VPĮ 100 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 100 straipsnio komentarą), ANK 589 straipsnyje, VPT turi teisę inicijuoti administracinio nusižengimo procedūrą, patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, pažeidusius VPĮ.

Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, VPT surašo pažeidimo protokolą ir jį teikia teismui, kuris sprendžia dėl administracinės atsakomybės ir nuobaudos skyrimo.

VPT, gavusi apylinkės teismo sprendimą dėl nuobaudos skyrimo^[49], turi pareigą pranešti apie tai perkančiosios organizacijos vadovui.

Pranešti VPT turi ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo dienos.

 

5. VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad VPT nenagrinėja skundų ir pranešimų apie galimus pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimus.

Informaciją apie galimus VPĮ pažeidimus vykdant pirkimus ar pirkimo sutartis galima pateikti VPT paštu, elektroniniu paštu, faksu arba struktūrizuota forma VPT interneto svetainėje^[50].

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT funkcija yra atlikti pažeidimų prevenciją ir priežiūrą. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad VPT savarankiškai pasirenka tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Taigi, VPT nėra privalomi tiekėjų, kitų subjektų prašymai, skundai dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų.

Vertinimo objektas vertinimui, o tikrinimo objektas tikrinimui atrenkami įvertinus riziką VPT direktoriaus teisės aktų nustatyta tvarka (Pirkimų priežiūros taisyklių 4 punktas, Viešųjų pirkimų, pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių bei pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui procedūrų tvarkos aprašas, patvirtintas VPT direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1S-154). Prašymą, skundą pateikę subjektai informuojami, ar jų skundas, prašymas perduodamas vertinti (tikrinti), ar VPT nenustatė rizikų, bei prašymas, skundas neperduotas tolesniam vertinimui viešai skelbiant VPT interneto svetainėje^[51].

Jeigu prašymas ar skundas perduodamas tolesniam vertinimui, taikomas VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktas dėl VPT teisių, t. y. dėl teisės teikti įpareigojimus sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, o nustačius pažeidimus – nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punkto komentarą).

---

 

---