83 straipsnis. Įgaliojimų atlikti pirkimo procedūras suteikimas kitai perkančiajai organizacijai
83 straipsnis. Įgaliojimų atlikti pirkimo procedūras suteikimas kitai perkančiajai organizacijai
- Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
- Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.
Komentuojamame VPĮ 83 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomos, kai už perkančiąją organizaciją viešąjį pirkimą VPĮ nustatyta tvarka atlieka kita perkančioji organizacija. Be to, komentuojamame straipsnyje nustatomas tokių perkančiųjų organizacijų tarpusavio teisinis santykis ir tarpusavio atsakomybės paskirstymas.
VPĮ 83 straipsnis sistemiškai aiškintinas su CK nuostatomis, kuriose reglamentuojami įgaliojimo ir pavedimo sutarties teisiniai santykiai (CK 2.132 – 2.151 straipsniai).
- VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė vienai perkančiajai organizacijai įgalioti kitą perkančiąja organizacija pirmosios vardu atlikti tokius veiksmus:
pirma, perkančioji organizacija gali įgalioti vieną ar kelis subjektus. VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje yra vartojama vienaskaita, kai kalbama apie įgaliotinę perkančiąją organizaciją, tačiau nėra jokių procedūrinių ar teisinių kliūčių įgalioti kelis subjektus VPĮ procedūrų vykdymui.
antra, perkančioji organizacija turi teisę pavesti atlikti nurodytas funkcijas tik kitai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui. Perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ir atlieka pirkimus, nesusijusius su jų „komunalinio sektoriaus“ veikla, turi vadovautis VPĮ normomis (PĮ 15 straipsnio 1 dalis, VPĮ 8 straipsnis), todėl jie gali būti įgaliotais atlikti pirkimo procedūras. Jeigu perkančioji organizacija įgaliojimus suteikia perkantiesiems subjektams, kurie nėra perkančiosios organizacijos (PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai), šiems pirkimams vis tiek taikomos VPĮ normos.
Galima pavesti atlikti šias funkcijas:
- organizuoti viešąjį pirkimą, t. y. parengti pirkimo dokumentus, atlikti rinkos konsultaciją, parinkti ekspertus, kurie dalyvaus tiekėjų pasiūlymų vertinime, paskelbti apie viešąjį pirkimą;
- atlikti pirkimo procedūras iki sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo, t. y. pateikti atsakymus į tiekėjų paklausimus, atverti tiekėjų pasiūlymus, įvertinti tiekėjų pasiūlymus, tiekėjų kvalifikaciją, pašalinimo pagrindų nebuvimą, kreiptis dėl pasiūlymų paaiškinimo, neįprastai mažos kainos pagrindimo, pranešti apie sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėtoją, siūlyti perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį;
- pateikti ataskaitą apie atliktą pirkimą;
- paskelbti apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį.
Atsižvelgiant į tai, įgaliotinė perkančioji organizacija negali sudaryti sutarties ar preliminariosios sutarties už pavedimą (įgaliojimą) suteikusią perkančiąją organizaciją, o pavedimas apsiriboja tik viešojo pirkimo procedūromis nuo organizavimo pradžios, pavyzdžiui, rinkos konsultacijos atlikimo, pirkimo dokumentų parengimo, iki sutarties sudarymo, t. y. pavedimą gavusi perkančioji organizacija dar paskelbia pasiūlymų eilę ir laimėtoją. Kita vertus, pretenzijų nagrinėjimas nėra priskirtinas prie pirkimo procedūrų, o prie ginčų nagrinėjimo (perkančiųjų organizacijų peržiūros) procedūrų, todėl pagal komentuojamą straipsnį įgaliojimas nėra skirtas įgaliotosios perkančiosios organizacijos pareigai nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl sprendimų. Nepaisant to, kadangi būtent įgaliotoji perkančioji organizacija geriausiai gali žinoti ginčo situaciją, nėra draudžiama papildomai įgalioti ją taip pat ir nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl sprendimų. Tokia pati pozicija taikytina dėl įgaliojimo atstovauti perkančiajai organizacijai teisminiuose ginčuose.
Tam, kad kita perkančioji organizacija galėtų atlikti nurodytus veiksmus, pavedimą duodanti perkančioji organizacija turi atlikti šiuos veiksmus:
- parengti įgaliojimą ir (arba) sudaryti pavedimo sutartį;
- nustatyti užduotis, t. y. tiksliai ir aiškiai nurodyti, kuriuos veiksmus turi atlikti kita perkančioji organizacija ir kada jau pavedimą duodanti perkančioji organizacija perima funkcijas;
- suteikti visus įgaliojimus atitinkamoms užduotims vykdyti, t. y. tiesiogiai nurodyti atitinkamame teisiniame dokumente, kad yra suteikiami konkretūs įgaliojimai (pavedimas suteikiamas).
- VPĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakomybės tarp įgaliotojos perkančiosios organizacijos ir įgaliotosios perkančiosios organizacijos paskirstymas.
Įgaliotoja perkančioji organizacija atsako už:
- Įgaliotajai (įgaliotinei) organizacijai nustatytas užduotis, t. y. perkančioji organizacija netinkamai nustačiusi užduotis, pavyzdžiui, pateikusi konkurenciją ribojančius pirkimo dokumentus, pagal kuriuos įgaliotoji perkančioji organizacija turi vykdyti pirkimą, atsako už jų neteisėtumą;
- pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą. Kadangi, kaip nustatyta VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio 1 dalies komentarą), įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija negali pasirašyti sutarties ir jos vykdyti, o jos įgaliojimai pasibaigia paskelbus laimėtoją bei, esant poreikiui, išsprendus ginčus dėl pirkimo procedūrų, tai ji nėra atsakinga už sutarties sudarymą ir tinkamą vykdymą.
- Atitinkamai įgaliotoja perkančioji organizacija yra atsakinga ir už alternatyvių sankcijų mokėjimą. Alternatyvi sankcija, pavyzdžiui, bauda, yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotinė, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik ši pastaroji perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas[1]. Kita vertus, jeigu alternatyvi sankcija buvo taikyta dėl įgaliotinės perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų, įgaliotoja perkančioji organizacija turi teisę reikalauti jos patirtų nuostolių (alternatyvi sankcija laikytina įgaliotosios perkančiosios organizacijos nuostoliais) atlyginimo iš įgaliotinės (CK 6.245 straipsnis).
Įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija atsako už tinkamą jai pavestų užduočių vykdymą, pavyzdžiui, jeigu jai buvo pavesta parengti pirkimo dokumentus, tai būtent įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija bus atsakinga už pirkimo dokumentų neteisėtumą.
VPĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tik atstovavimas pirkimo procedūrų metu ir šalių atsakomybė, tačiau neįtvirtinta šalių atsakomybė viešųjų pirkimų ginčo nagrinėjimo metu, neįtvirtintas šalių procesinis teisinis subjektiškumas, t. y. prieš kurią perkančiąją organizaciją – atstovę ar atstovaujamąją – tiekėjas turėtų inicijuoti peržiūros procedūrą. Tai ypač sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu atveju įgaliotajai (įgaliotinei) perkančiajai organizacijai perduodamos skirtingos funkcijos (užduotys). Šiuo aspektu teismų praktikoje suformuota bendra teisės aiškinimo taisyklė, kad tokiais atvejais abi perkančiąsias organizacijas reikėtų traukti į civilinę bylą atsakovėmis[2].
Pavyzdys
Perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Tiekėjas ginčijo laimėtojo paskelbimą, pateikdamas pretenziją įgaliotajai (įgaliotinei) perkančiajai organizacijai, paskui įgaliotojai perkančiajai organizacijai pateikė ieškinį.
LAT analogiškoje byloje nurodė, kad vykdant pirkimus pagal įgaliojimą susidaro trišalis teisinis santykis, kuris tiekėją (-us) tam tikromis nevienodomis dalimis, inter alia (įskaitant), atsižvelgiant į materialaus santykio plėtojimąsi teismo proceso metu (pvz., sudaryta viešojo pirkimo sutartis), sieja tiek su įgaliotoja, tiek su įgaliotąja (įgaliotine) perkančiąja organizacija, kurios teismo procese dėl to abi turėtų būti įtrauktos atsakovėmis. Kita vertus, įgaliotosios (įgaliotinės) perkančiosios organizacijos įtraukimas kaip trečiojo asmens, nereiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis būtų neteisėti[3].
[1] LAT 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018.
[2] LAT 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016.
[3] LAT 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite