61 straipsnis. Riboto konkurso sąlygos ir vykdymas

1. Ribotą konkursą perkančioji organizacija gali vykdyti visais atvejais atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus.
2. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis.
3. Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

4. Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija ribotą konkursą gali atlikti šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;

2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija;

3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais.

5. Ribotame konkurse perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos yra draudžiamos.

 

Komentuojamame VPĮ 61 straipsnyje^[1] įtvirtintos riboto konkurso vykdymo taisyklės, sąlygos ir etapai.

Pagrindinė riboto konkurso savybė (lyginant su atviru konkursu) – sumažinti perkančiųjų organizacijų administracinę naštą, apribojant tiekėjų, teikiančių pasiūlymus perkančiajai organizacijai, skaičių (prieš tai sudarius vienodas galimybes visiems pateikti paraiškas)^[2]. Nors ribotas konkursas ir atviras konkursas yra dažniausiai taikomi viešojo pirkimo būdai, tačiau reikia atsižvelgti į šiuos pagrindinius atviro ir riboto konkursų skirtumus:

I. riboto konkurso ypatybė yra ta, kad jis yra vykdomas dvejais etapais – pirmajame etape perkančiosios organizacijos skelbia apie pirkimą ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas, o antrajame – atrinktus tiekėjus kviečia pateikti pasiūlymus. Tuo tarpu vykdant atvirą konkursą, nėra taikoma dviejų etapų procedūra ir tiekėjai teikia tik pasiūlymus. Dėl to yra būtina atskirti paraiškos ir pasiūlymo sąvokas, t. y. paraiška yra tiekėjo pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria jis išreiškia pageidavimą dalyvauti pirkime (apie paraiškos sąvoką detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 42 dalies komentarą), o perkančiajai organizacijai įvertinus tiekėjų paraiškas ir pabaigus pirmąjį tokio pirkimo etapą, ji gali pereiti į antrąjį etapą ir tik atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviesti pateikti pasiūlymus (apie pasiūlymo sąvoką detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 45 dalies komentarą). Kitaip tariant, riboto konkurso atveju paraiškas gali pateikti visi tiekėjai, o pasiūlymus – tik atrinkti tiekėjai pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus.

II. priešingai nei atviro konkurso atveju, pirkimą vykdant riboto konkurso būdu yra taikoma kvalifikacinė atranka, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus atrenka kandidatus, kviečiamus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose (VPĮ 54 straipsnis, 61 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Kiekvienu konkrečiu atveju perkančioji organizacija turėtų tinkamai ir atidžiai įvertinti, kurį pirkimo būdą pasirinkti.

 

1. VPĮ 61 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kada gali būti vykdomas ribotas konkursas.

VPĮ 61 straipsnyje nurodoma, kad riboti konkursai iš esmės gali būti vykdomi visas atvejais, tačiau turi būti atsižvelgiama į konkretaus pirkimo ypatumus. VPĮ 61 straipsnyje nėra paaiškinta, ką reiškia tokia sąlyga. Konkretūs pirkimo ypatumai turėtų būti siejami su tokiomis aplinkybėmis, kaip pirkimo objekto specifiškumas, sudėtingumas, rinkoje esanti situacija, t. y., kiek tiekėjų gali pasiūlyti perkančiosios organizacijos siekiamą įsigyti objektą ir pan. Dėl to viešąjį pirkimą riboto konkurso būdu rekomenduojama vykdyti tada, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus ir (arba) siekiama sudaryti pirkimo sutartį su itin aukštos kvalifikacijos tiekėjais^[3], t. y. kai rinkoje konkurencija didžiulė ir perkančioji organizacija nori sudaryti trumpąjį sąrašą, t. y. atrinkti pačius tinkamiausius tiekėjus ir sudaryti sąlygas toliau jiems konkuruoti pateikiant pasiūlymus perkančiajai organizacijai^[4].

VPT yra nurodžiusi, kad prioritetas renkantis pirkimo procedūrą turėtų būti teikiamas atviram konkursui, ypač perkant statybos rangos darbus, tačiau atsižvelgiant į VPĮ 61 straipsnio 1 dalį, ribotas konkursas gali būti vykdomas visais atvejais, net ir siekiant įsigyti statybos rangos darbus^[5]. Jei perkančioji organizacija parengia kokybiškus pirkimo dokumentus, nustato aiškius ir nediskriminuojančius kvalifikacijos kriterijus ir tokiu būdu užtikrina realią konkurenciją pirkime, tai vertinama, kad pirkimas, vykdomas tiek atviro, tiek riboto konkurso būdu, yra skaidrios ir tinkamos procedūros ir neturėtų būti teikiamas prioritetas konkrečiam pirkimo būdui.  

2. VPĮ 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, susijusios su tiekėjų galimybe dalyvauti viešajame pirkime, vykdomame riboto konkurso būdu.

Kaip jau buvo nurodyta, ribotas konkursas yra vykdomas dviem etapais – pirmajame etape perkančiosios organizacijos skelbia apie pirkimą ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas, o antrajame – atrinktus tiekėjus kviečia pateikti pasiūlymus:

I. pirmajame etape gali dalyvauti visi suinteresuoti tiekėjai, t. y. visi tiekėjai, norintys dalyvauti pirkime, gali pateikti paraiškas. Tiekėjai, pateikdami  perkančiajai organizacijai paraiškas, išreiškia pageidavimą dalyvauti pirkime, vykdomame riboto konkurso būdu.

Paraiškos vertinimo metu perkančioji organizacija patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus bei atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia taikoma.

Tuo atveju, jei perkančioji organizacija nusprendžia nevykdyti kvalifikacinės atrankos ir neapriboja kandidatų, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus, skaičiaus, tai riboto konkurso skirtumas nuo atviro konkurso tik toks, kad perkančioji organizacija, nustačiusi tiekėjo paraiškos neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ją atmeta ir nebekviečia pateikti pasiūlymo.

II. antrajame etape pasiūlymus gali pateikti tik perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai, t. y. atrinktiems tiekėjams, turintiems reikiamų profesinių, techninių ir finansinių žinių ir pajėgumų, išsiunčiamas kvietimas teikti pasiūlymus. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija negali pakviesti pasiūlymą pateikti tiekėjui, kuris nedalyvavo atrankoje.

Perkančioji organizacija turi siekti pirkimo sąlygose nustatyti tokius reikalavimus, kad būtų užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurenciją ir kuo didesnis tiekėjų skaičius galėtų perkančiajai organizacijai pateikti paraiškas.

VPĮ 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija taip pat gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Remiantis VPĮ 54 straipsnio 2 dalimi, riboto konkurso atveju minimalus kviečiamų kandidatų skaičius, kurį perkančiosios organizacijos gali nustatyti pirkimo sąlygose, negali būti mažesnis kaip 5 (penki). Tačiau šis skaičius yra minimalus ir neribojantis galimybės nusistatyti jo didesnio, ypač jei perkančioji organizacija siekia būti ūkiška, nori užtikrinti didesnę konkurenciją bei gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. VPT rekomenduoja perkant standartines prekes, paslaugas ar darbus (pavyzdžiui, kompiuterinės technikos, valymo paslaugų pirkimų ir pan.) nustatyti, kad kviečiamų kandidatų skaičius yra ne mažiau kaip 10 (dešimt)^[6].

3. VPĮ 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti riboto konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo etapai, t. y. eiliškumas, kuriuo perkančioji organizacija turi vadovautis, vykdydama viešąjį pirkimą.

Ribotas konkursas iš esmės yra vykdomas dviem etapais: (i) paraiškų vertinimas ir kvalifikacinė atranka, jeigu ji yra taikoma; (ii) pasiūlymų vertinimas. Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą, VPĮ 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas (detaliau žiūrėti VPĮ 31, 34 straipsnių komentarus). Paraiškų pateikimo terminas nustatomas remiantis VPĮ 62 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 1 dalies komentarą). Kitaip tariant, perkančioji organizacija turi iš karto su skelbimu pateikti VPĮ reikalaujamą informaciją visiems tiekėjams, o ne tik tiems tiekėjams, kuriuos perkančioji organizacija kvies pateikti pasiūlymus.

Tiekėjai kartu su užpildyta paraiškos forma dažniausiai turi pateikti šiuos dokumentus: (i) EBVPD (teikia ir tiekėjų pasitelkiami ūkio subjektai); (ii) pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacinės atrankos kriterijų atitiktį pagrindžiančius dokumentus; (iii) jungtinės veiklos sutarties kopiją, jei paraišką teikia jungtinės veiklos partneriai; (iv) įgaliojimą pasirašyti paraišką konkursui ir jos priedus (jei paraišką pasirašo ne tiekėjo įmonės vadovas); (v) informaciją (ketinimų protokolai, susitarimai ir kt.), kad tiekėjui bus prieinami kitų ūkio subjektų pajėgumai, jei jis ketina juos pasitelkti.

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą), ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą) ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą).

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą). Perkančioji organizacija šiame etape taip pat gali vykdyti dokumentų, pagrindžiančių EBVPD nurodytą informaciją, patikrinimą pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kad tiekėjas nebus traukiamas į kvalifikacinę atranką, kai tiekėjo paraiškos duomenys neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ar tiekėjas paraiškoje pateikė netikslius ar neišsamius EBVPD duomenis ir, perkančiajai organizacijai prašant, nepaaiškino ir nepatikslino.

Be to, remiantis VPĮ 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kad kvalifikacinės atrankos tikslas yra atrinkti konkretų perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytą skaičių kvalifikuočiausių (pagal atrankos kriterijus) iš visų paraiškas pateikusių kvalifikacinės atrankos duomenis atitikusių kandidatų, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus.

Perkančioji organizacija, vykdydama kvalifikacinę atranką, privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatyti aiškius ir nediskriminuojančius. Svarbu pažymėti ir tai, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai neprivalo būti identiški minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams^[7]. Vis dėlto bet kuriuo atveju kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, negali būti neproporcingi pirkimo objektui, diskriminuoti ūkio subjektus ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi.

Perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Rekomenduojama nustatyti kuo daugiau kvalifikacinės atrankos kriterijų (neapsiribojant vienu ar dviem), kad perkančioji organizacija kandidatą atsirinktų ne tik pagal jo finansinę padėtį, bet ir kitus pajėgumus ir kompetencijas, reikalingas sutarties vykdymui. Tačiau bet kuriuo atveju, reikėtų atsižvelgti į konkretų pirkimo objektą ir nustatyti tokį kvalifikacinės atrankos kriterijų skaičių, kad perkančioji organizacija galėtų atsirinkti tinkamą tiekėją.

Taip pat perkančioms organizacijoms, siekiant išvengti dirbtinio tiekėjų varžymosi, įskaitant formalų ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimą, ypač dėl profesinio pajėgumo, rekomenduojama nustatyti kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodant, kad šias ribas viršijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami. Tačiau kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių verčių nenustatymas nebūtinai visais atvejais automatiškai bus neteisėtas, jei tokių sąlygų taikymas konkrečiu atveju nelems tiekėjų konkurencijos iškraipymo ir diskriminacijos^[8]. Tai priklauso nuo pačių atrankos kriterijų turinio ir apimties. Galimos situacijos, kai dėl pirkimo objekto, rinkos ar kitų aplinkybių specifikos konkretų kvalifikacinės atrankos kriterijų atitiks tik ribotas kiekis tiekėjų – tokiu atveju, net ir nenustačius maksimalios šio kriterijaus vertės, nebūtų pažeisti riboto konkurso reguliavimo tikslai ir viešųjų pirkimų principai, nes tokio reikalavimo taikymo rezultatas būtų lygiavertis reikalavimo su nustatyta maksimalia jo verte taikymo rezultatui.

 

Pavyzdys

Tiekėjo pasitelkiamo specialisto, turinčio teisę vadovauti tvarkybos darbams, patirtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo kvalifikacijos įgijimo dienos (jeigu specialistas įgijo kvalifikaciją prieš mažiau nei 5 metus) iki paraiškų pateikimo dienos vadovaujant tvarkybos darbams, skaičiuojant įvykdytus projektus, kai darbų kaina ne mažesnė nei 50 000 Eur be PVM. Daugiau nei 10 įvykdytų sutarčių specialisto patirtis nevertinama ir papildomi balai už tai neskiriami.

 

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus, kvietime nurodant VPĮ 3 priede „Kvietimo pateikti pasiūlymą, dalyvauti dialoge ir kvietimo patvirtinti susidomėjimą turinys“ pateiktą informaciją. Pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas remiantis VPĮ 62 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurių paraiškos neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.

5) nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis. Kitaip sakant, perkančioji organizacija įgyvendina VPĮ 45 straipsnio, 55 straipsnio nuostatas (detaliau žiūrėti VPĮ 45, 55 straipsnių komentarus), t. y.: (i) tikrina, ar tiekėjų pasiūlymuose nurodytos prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, jei reikia, kreipiasi dėl pasiūlymo paaiškinimo ir pan.; (ii) vertina, ar tiekėjų pasiūlytos kainos nėra per didelės (nėra didesnės nei planuota pirkimo pradžioje), pirkimo vykdytojui nepriimtinos, ar pasiūlytos kainos nėra neįprastai mažos, jei reikia, kreipiasi į tiekėjus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo; (iii) atlieka pasiūlymų vertinimą pagal pirkimo dokumentuose nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų; (iv) atlieka kitus (jei reikia) veiksmus, susijusius su pasiūlymų vertinimu.

Be to, šiame etape perkančioji organizacija taip pat atlieka dokumentų, pagrindžiančių EBVPD nurodytą informaciją, patikrinimą, jei vykdant kvalifikacinę atranką, jie nebuvo tikrinami anksčiau, ir tai nustatyta pirkimo dokumentuose. Dėl to perkančioji organizacija, nustačiusi galimą pirkimo laimėtoją, kreipiasi į tiekėją dėl aktualių dokumentų, patvirtinančių EBVPD nurodytą informaciją, pateikimo. Nustačius kelis galimus pirkimo laimėtojus (pavyzdžiui, preliminariosios sutarties sudarymo atveju), perkančioji organizacija kreipiasi į visus galimus laimėtojus, prašydama pateikti aktualius dokumentus pagal jų pateiktus EBVPD. Tačiau gali būti, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose įtvirtins reikalavimą, kad visi tiekėjai atrinkti pateikti pasiūlymus turės pateikti ir dokumentus, pagrindžiančius EBVPD nurodytą informaciją. Tad minėta informacija nebūtinai bus vertinama šiame etape.

 

Taigi, nurodyti riboto konkurso vykdymo etapai, viena vertus, reiškia, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, privalo vadovautis nurodytu procedūrų vykdymo eiliškumu, kita vertus, jog tiekėjai turi laikytis pirkimo sąlygose nurodyto eiliškumo ir su paraiška ar pasiūlymu pateikti tik tokius dokumentus, kurių konkrečiame etape yra reikalaujama.

Praktikoje pasitaiko situacijų, kai tiekėjai kartu su paraiška pateikia ir dokumentus, kurie gali būti teikiami tik su pasiūlymu, t. y. informaciją apie kainą ar ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes ir tokiu atveju kyla klausimas, ką turi daryti perkančioji organizacija: ar atmesti tiekėjo paraišką, ar vertinti tik tuos dokumentus, kurie turėjo būti pateikti su paraiška. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ nėra įtvirtintas toks paraiškos atmetimo ar tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindas, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes bei į tai, ar tokiais veiksmais nebūtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, t. y. ar aplinkybė, kad tiekėjas kartu su paraiška pateikė ir kitus dokumentus, gali lemti kitų tiekėjų padėtį pirkime (iškraipomas tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir pan.). Tuo atveju, jei tiekėjo paraiška būtų vertinama toliau, tai turi būti užtikrinamas dokumentų ir juose nurodytos informacijos, susijusios su antruoju etapu, konfidencialumas, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija pirkime.  

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo pirkimą riboto konkurso būdu. Pirmajame paraiškų pateikimo etape tiekėjas pateikė ne tik paraiškos formą su reikalaujamais kvalifikacijos dokumentais, kaip nustatyta pirkimo dokumentuose, bet ir pasiūlymo formą, kurioje yra nurodytos siūlomų ekonominio naudingumo kriterijų reikšmės (kriterijai objektyvūs, apibrėžti konkrečiais ir objektyviai pamatuojamais parametrais) kartu su technine informacija apie siūlomą pirkimo objektą. Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai, susiję su konkrečiomis kokybinių reikalavimų reikšmėmis, dydžiais, t. y. kad tiekėjams reikia nurodyti tik konkretų skaičių. Taigi, tiekėjas per klaidą pateikęs ir užpildytą pasiūlymo formą kartu su techniniais dokumentais, perkančiajai organizacijai atskleidė ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes. Šiuo atveju vertintina, kad perkančioji organizacija tokią tiekėjo paraišką turėtų vertinti toliau, kadangi tai neturi ir objektyviai negali turėti absoliučiai jokios įtakos tiekėjo paraiškos vertinimui, kadangi ekonominio naudingumo kriterijai yra konkrečiai pamatuojami, nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos vertinimo, dėl to bus užtikrinta sąžininga konkurencija pirkime.

 

4. VPĮ 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti riboto konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo etapai, kai pirkimą vykdo ne centrinės valdžios perkančiosios organizacijos
   (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 5 dalies komentarą). Ne centrinėms valdžios perkančiosios organizacijoms įtvirtinta galimybė pirkimą įvykdyti kita tvarka nei įtvirtinta VPĮ 61 straipsnio 3 dalyje, tačiau bet kuriuo atveju ne centrinės valdžios perkančiosios organizacijos gali ribotą konkursą vykdyti ir VPĮ 61 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija ribotą konkursą gali vykdyti šiais etapais:

a) Skelbia apie pirkimą VPĮ 30 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu (detaliau žiūrėti VPĮ 30 straipsnio 3 dalies ir 34 straipsnio komentarus).

b) Išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama VPĮ 3 priedo „Kvietimo pateikti pasiūlymą, dalyvauti dialoge ir kvietimo patvirtinti susidomėjimą turinys“ 2 punkte nurodyta informacija (pavyzdžiui, interneto adresas, kuriuos CVP IS ar kitur paskelbti pirkimo dokumentai, pridedami pirkimo dokumentai, jei neskelbiami CVP IS ir pan.).

c) Toliau pirkimą atlieka VPĮ 61 straipsnio 3 dalies 2-5 punktuose nustatytais etapais (detaliau žiūrėti VPĮ 61 straipsnio 3 dalies 2-5 punktų komentarus).

 

5. VPĮ 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas derėtis su tiekėjais viešojo pirkimo vykdomo riboto konkurso būdu metu. Tokiu būdu riboto konkurso būdas yra atskiriamas nuo skelbiamų ir neskelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės pirkimo būdų (detaliau žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 66 straipsnio, 68 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 70 straipsnio, 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 73 straipsnio 5 dalies 5 punkto komentarus). Šis draudimas reiškia, kad perkančioji organizacija negali nei oficialiai visų tiekėjų, nei vieno ar kelių konkrečių tiekėjų kviesti į derybas ar su jais derėtis kitais būdais.

ESTT šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad riboto konkurso procedūra iš esmės reiškia, kad atlikus kandidatų atranką ir jiems pateikus savo pasiūlymus, šie pasiūlymai iš principo nebegali būti keičiami nei perkančiosios organizacijos, nei paties kandidato iniciatyva. Kandidatų vienodo vertinimo principui ir iš jo išplaukiančiai skaidrumo pareigai prieštarautų bet kokios perkančiosios organizacijos ir vieno ar kito kandidato derybos per šią procedūrą. Jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti kandidato, kurio pasiūlymą jį laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus (išskyrus išimtinius atvejus, pavyzdžiui, redakcinio pobūdžio klaidos, paprasti paaiškinimai ir pan.), tuo atveju, jei šio kandidato pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, jog perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų kandidatų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą^[9].

---

 

 

---