49 straipsnis. Rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais

 

1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.
2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.
3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.
4. Perkančioji organizacija pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 46 straipsnį perkančiosios organizacijos nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.
5. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.
6. Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.
7. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.

Komentuojamame VPĮ 49 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais taisyklės ir sąlygos.

Viešuosiuose pirkimuose, kaip ir privatiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, konkrečią sutartį gali vykdyti ūkio subjektų grupės (jungtinės veiklos, partnerystės ar kitos sutarties pagrindu veikiantys ūkio subjektai, sudedantys savo patirtį, finansus, faktinį darbų vykdymą ar kitus įnašus į bendrą veiklą ar projektą).

Teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime ir pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai^[2]. VPĮ 49 straipsnyje atskirai reglamentuojamos būtent pirmojo pasitelkimo atvejo situacijos, o antrojo – VPĮ 88 straipsnyje.

Rėmimasis kitam subjektui priklausančiu pajėgumu yra tokio pobūdžio ūkio subjektų santykiai, kai vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) pirkime ir, pripažinus jį laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas pirmiausia įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, be to, antra, realiai pasinaudoti kito tiekėjo pajėgumu viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Vis tik pastarasis elementas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, realus panaudojimas) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito subjekto pajėgumu automatiškai nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos^[3].

Pavyzdžiui, pirkimo dalyvis remiasi kito subjekto profesine padėtimi (įvykdytomis sutartimis) ir kvalifikacijos atitikčiai įrodyti perkančiajai organizacijai pateikia tiek savo, tiek pasitelkiamo subjekto pajėgumo įrodymus (t. y. pasinaudoja teise sumuoti pajėgumus), tačiau, sudarius viešojo pirkimo sutartį, ją vykdo vienas, o subjektas, kurio pajėgumu buvo remiamasi pirkimo metu, esant reikalui teikia patarimus, konsultacijas, patikrina darbų rezultatą prieš jį priimant užsakovui ir pan.^[4]. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad leidimo pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus tikslas – viešuosius pirkimus atverti kuo platesnei konkurencijai. Be to, taip sudaroma daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose^[5].

Rėmimosi trečiųjų asmenų pajėgumais teisinis mechanizmas pirmiausia buvo išplėtotas ESTT praktikoje, kurioje (pvz., sprendimai bylose Ballast Nedam^[6], Holst Italia^[7], Swm Costruzioni^[8] bei Ostas celtnieks^[9]), ESTT laikėsi itin plataus komentuojamo teisinio mechanizmo aiškinimo praktikos. ESTT, o vėliau ir nacionaliniai, įskaitant Lietuvos, teismai, vertina, kad rėmimasis trečiųjų asmenų pajėgumais yra fundamentali pirkimo dalyvių teisė ir ji gali būti realizuojama visais teisėtais būdais, nepriklausomai nuo pasirinktos teisinės formos (teisinių santykių, kuriais grindžiamas rėmimasis pajėgumais)^[10]. Tačiau viešųjų pirkimų praktikoje neretai pasitaikydavo situacijų, kada tiekėjai ėmė piktnaudžiauti nustatytu teisiniu reguliavimu, susiklostė tokios situacijos, kai tiekėjai dirbtinai įrodinėdavo savo kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, sudarydavo susitarimus su kitais ūkio subjektais tik dėl dalyvavimo pirkime, jo laimėjimo, o vėliau nurodyti ūkio subjektai apskritai jokia forma nedalyvaudavo vykdant sutartį bei faktiškai nesuteikdavo jokių pajėgumų.

Dėl nurodytų situacijų pirkimo sutartys galimai buvo vykdomos su trūkumais. Atitinkamai, reaguojant į praktines problemas, keitėsi ir ESTT praktika aptariamos kategorijos bylose, kuriose, tokiose kaip Esaprojekt^[11], Partner Apelski Dariusz^[12], Wroclaw^[13], Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pradėjo formuoti taisykles, kuriomis nustatė, kad konkrečiais atvejais, kai tai pateisinama pirkimo objekto specifiškumu, rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais gali būti ribojamas tuo aspektu, kad, pirma, asmenys, kurių pajėgumais remiamasi, patys turi faktiškai (tiesiogiai) dalyvauti vykdant viešo pirkimo sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 2 ir 5 dalies komentarus), antra, gali būti ribojamas ūkio subjektų pajėgumų sumavimas. Vis dėlto šie, kaip ir bet kurie ribojimai, aiškinami siaurai ir turi būti pateisinami pirkimo objekto specifika.

Taigi, kaip nurodyta pirmiau, tam tikras ūkio subjektų bendradarbiavimas tiesiogiai vykdant viešojo pirkimo sutartį (subrangos santykiai), yra ne rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumu išraiška (tokie santykiai galėtų būti laikomi nebent kaip trečiojo asmens (o ne jo pajėgumo) pasitelkimas), o tokio rėmimosi teisėtas ribojimas. Kitų ūkio subjektų pajėgumai pagal VPĮ 49 straipsnį suprantami tik kaip kvalifikacijos reikalavimai, įtvirtinti VPĮ 47 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą) ir kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą). Taigi, nėra galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumu tam, kad būtų pripažinta, jog nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų (detaliau dėl pašalinimo pagrindų žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą). Tokia atskirtis pagrįsta teisinio reguliavimo tikslais, nes pašalinimo pagrindų tikrinimu siekiama įsitikinti ne tik tiekėjo pajėgumu, bet ir užtikrinti kitus, su pirkimu tiesiogiai nesusijusius tikslus^[14].

Jeigu tiekėjo ir trečiojo asmens bendradarbiavimas pagrįstas tik dalies reikalingų darbų atlikimu, paslaugų teikimu ar prekių tiekimu sutarties vykdymo metu, tai taikomos VPĮ 88 straipsnio nuostatos (detaliau žiūrėti VPĮ 88 straipsnio komentarą), o ne VPĮ 49 straipsnis. Rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais gali būti tik tada, kai pats tiekėjas asmeniškai arba tiesiogiai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų (detaliau dėl kvalifikacijos reikalavimų žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą), kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą). Taigi, reikia atskirti situacijas, kai nėra taikomas VPĮ 49 straipsnis:

• situacija, kai tiekėjas pats visiškai atitinka kvalifikacijos reikalavimus ir kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, tačiau pasitelkia subrangovą, subtiekėją, subteikėją ar kitą ūkio subjektą tik sutarties vykdymui. Kita vertus, kitas ūkio subjektas tiekėjo atžvilgiu gali turėti dvejopą statusą: tiek subrangovas, kuris faktiškai vykdo sutartį, tiek ūkio subjektas pateikiantis pajėgumus. Tokiu atveju, kaip nurodyta pirmiau, tiekėjas remiasi tiek kitu ūkio subjektu, tiek jo pajėgumu.
• situacija, kai tarp tiekėjo ir pasitelkiamo fizinio asmens susiklosto darbo santykiai ir laikoma, kad veikia pats tiekėjas^[15].

 

1. VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami du svarbūs teisiniai aspektai, susiję su galimybe remtis trečiųjų asmenų pajėgumais. Pirma, komentuojamoje teisės normoje bendrai įtvirtinta aptariama tiekėjų teisė. Antra, VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad forma (pagrindas), kuria ši teisė gali būti realizuojama, neturi teisinės reikšmės, t. y. reglamentuojama, kad ši teisė gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tiekėjo, kuris remiasi trečiųjų asmenų pajėgumais, ryšį su tais ūkio subjektais, kurių pajėgumais remiamasi, ir tokio ryšio teisinį pobūdį.

Taigi, pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį tiekėjas turi teisę remtis trečiųjų asmenų pajėgumais, siekdamas pagrįsti kvalifikacijos ir kokybės vadybos sistemų reikalavimų atitiktį. Ši teisės norma aiškintina plačiai. Jos tikslas yra sudaryti maksimalias galimybes tiekėjams įrodinėti savo kvalifikacijos ir kokybės vadybos sistemų reikalavimų atitiktį. Komentuojama nuostata į rašytinę teisę perkeliamos taisyklės, ESTT suformuotos minėtose Ballast Nedam, Hostl Italia, Swm Costruzioni, Ostas celtnieks ir kitose bylose. Dėl to, remiantis VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra draudžiama riboti ūkio subjektų bendradarbiavimo reikalavimus^[16].

Reikalavimai, kuriems gali būti pasitelkiami kito ūkio subjekto pajėgumai:

• tam, kad tiekėjas atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. tam, jog būtų pripažintas turintis teisę verstis veikla, būtina tinkamai įvykdyti sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 2 dalies komentarą);
• tam, kad tiekėjas atitiktų nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal VPĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, pavyzdžiui, dėl vidutinių metinių pajamų, kritinio likvidumo koeficiento ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 3 dalies komentarą);
• tam, kad tiekėjas atitiktų techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, pavyzdžiui, dėl tinkamai įvykdytos panašios sutarties, specialisto kvalifikacijos ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 6 dalies komentarą).

Taigi, suformuota bendra taisyklė, kad iš esmės nėra tokių pajėgumų, kurių kitas ūkio subjektas negalėtų perduoti tiekėjui^[17]. Taip pat nėra ribojama, kuriai daliai pirkimo sutarties gali būti pasitelkiami kiti ūkio subjektai^[18].

 

Kito ūkio subjekto pajėgumo pasitelkimas galimas, neatsižvelgiant į ryšio su kitais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas neriboja, kokie teisiniai santykiai turi susiklostyti tarp tiekėjo ir kito ūkio subjekto, todėl tokio pobūdžio ribojimo negali iš anksto įtvirtinti ir perkančiosios organizacijos^[19].

Tiekėjams taip pat nedraudžiama sumuoti įvairių ūkio subjektų pajėgumų tam, kad šie atitiktų konkrečius reikalavimus, t. y. kvalifikacijos reikalavimo atitiktis (jeigu nėra išimties dėl ribojimo sumuoti pajėgumus) gali būti įrodinėjama ne vieno, o kelių ūkio subjektų turimais pajėgumais^[20].

Kita vertus, tiekėjui nepakanka tik nurodyti pasiūlyme bet kokį ūkio subjektą, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi. Tas ūkio subjektas turi išreikšti savo valią kartu su tiekėju dalyvauti pirkime ir, esant reikalui, vykdant viešojo pirkimo sutartį.

Ši nuostata neturi būti suprantama kaip draudimas sutarties vykdymo metu pakeisti ūkio subjektus, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi. Tai detaliai nustatyta VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 88 straipsnio 4 dalies nuostatose (detaliau žiūrėti VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 88 straipsnio 4 dalies komentarus) bei nuosekliai plėtojama teismų praktika^[21].

 

2. VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami atvejai, kai perkančioji organizacija turi teisę riboti arba, tiksliau tariant, nustatyti tam tikrus papildomus rėmimosi trečiųjų asmenų pajėgumais reikalavimus.

VPĮ 49 straipsnio 2 dalis taikoma tuomet, kai perkančioji organizacija nustato konkrečius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams.

VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokiu būdu taikomas nurodytas ribojimas, t. y. nustatomas įpareigojimas, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, sutarties vykdymo metu perkančiosios organizacijos naudai faktiškai suteiktų paslaugas, atliktų darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Taigi įstatyme įtvirtinti atvejai, kai rėmimasis kito subjekto pajėgumu lemia privalomą tokio subjekto pasitelkimą, jo įtraukimą į tiesioginį ar netiesioginį santykį su perkančiąja organizacija. Taip įtvirtinamas privalomas ūkio subjektų bendradarbiavimas vykdant viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad toks privalomas bendradarbiavimas nebūtinai reiškia tik tiekėjo pareigą sudaryti subrangos sutartį su kitu ūkio subjektu, nes tiesioginis dalyvavimas vykdant sutartį gali reikštis ir jungtine veikla.

Tai reiškia, kad tiekėjui tinkamai nepagrindus, kad kitas ūkio subjektas ne tik leidžia remtis jo kvalifikacija, bet ir vykdys sutarties dalį, perkančioji organizacija privalo konstatuoti, kad tokio ūkio subjekto pasitelkimas netinkamas ir tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimo. Aptariamo reguliavimo tikslas užkardyti galimus tiekėjų piktnaudžiavimus fiktyviai pasitelkiant trečiuosius asmenis tik dėl kvalifikacijos atitikties įrodymo, tačiau realiai nesinaudojant jų pajėgumais (žiniomis, kompetencija, finansais ir pan.).

 

Kvalifikacijos reikalavimai, dėl kurių perkančioji organizacija gali taikyti ribojimus, t. y. nustatyti papildomas sąlygas, remtis kitų ūkio subjektų pajėgumus:

• išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 7 punkto komentarą);
• turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalį, t. y. turėti teisę verstis veikla, kuri būtina tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 2 dalies komentarą);
• ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimai (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą).

 

Įpareigojimas kitam ūkio subjektui pačiam teikti paslaugas, vykdyti darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų.

Toks įpareigojimas reiškia, kad ūkio subjektas negali tik formaliai dalyvauti pirkimo procedūrų etape, t. y. tik pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, o vėliau tiesiogiai nebedalyvauti vykdant viešo pirkimo sutartį. Kitaip tariant, komentuojama teisės norma suteikiama teisė remtis trečiojo asmens pajėgumu su sąlyga (jeigu perkančioji organizacija to reikalauja), kad pastarasis asmuo pats betarpiškai vykdytų atitinkamą viešo pirkimo sutarties dalį, kuriai jis suteikia savo pajėgumą viešo pirkimo dalyviui. Tai taip pat reiškia, kad kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, negali savo dalies perduoti dar kitam ūkio subjektui, kurio pajėgumas nebuvo nurodytas pirkimo metu bei patikrintas perkančiosios organizacijos.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo tvarkomųjų statybos ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų pirkimą. Tiekėjas pats turi teisę verstis tvarkomųjų statybos darbų veikla bei nurodė, kad jo subrangovas turi teisę versti tvarkomųjų paveldosaugos darbų veikla. Tokiu atveju sutarties vykdymo metu tiekėjas turi vykdyti tvarkomuosius statybos darbus, o subrangovas privalo vykdyti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, t. y. tiekėjas negali savarankiškai vykdyti tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su subrangovu nesudaryti sutarties dėl tokių darbų vykdymo, be to, pats subrangovas negali perduoti savo darbų dalies dar kitam asmeniui (savo subrangovui, dukterinei įmonei ir pan.).

 

VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas dėl tiesioginio subjekto, kurio pajėgumu remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį, įtraukimo vykdant viešojo paslaugų ar darbų sutartis. Kaip minėta, išimtys yra vertinamos siaurai, todėl VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai neįtvirtinus įpareigojimų kitam ūkio subjektui pačiam vykdyti prekių tiekimo, viešo prekių pirkimo-pardavimo sutartys nepatenka į VPĮ 49 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį.

Tiekėjai, kurie remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, pagal VPĮ 49 straipsnio 2 dalies ribojimus turi susitarimuose su kitais ūkio subjektais tiksliai nurodyti, kad kitas ūkio subjektas aktyviai (tiesiogiai) prisidės prie pirkimo sutarties vykdymo ir teiks paslaugas, vykdys darbus, dėl kurių yra remiamasi kito ūkio subjekto pajėgumais.

VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje yra pateiktos išimtinės situacijos, kai pajėgumų perdavimas yra ribojamas:

• ribojamas pajėgumų sumavimas, t. y. yra tokių darbų ir (ar) paslaugų, kuriems dėl jų ypatybių reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti sujungus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus. Toks ribojimas sumuoti pajėgumus įtvirtintas, kadangi numatoma, kad ūkio subjektų bendradarbiavimas neužtikrins sutarties vykdymo pagal keliamus standartus^[22]. Tokiu atveju perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų bent vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, jei toks reikalavimas susijęs su atitinkamos sutarties objektu ir yra jam proporcingas^[23].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo informacinių sistemų diegimo sveikatos priežiūros įstaigose pirkimą. Pirkimas buvo suskirstytas į tris dalis pagal sveikatos priežiūros įstaigas. Bendra informacinė sistema yra skirta konkrečios ligoninės administracijos ir medicinos dalims. Sutartis sudaroma dėl standartinės programinės įrangos, kurią, vykdydamas šią sutartį, ūkio subjektas turi pristatyti, instaliuoti ir sukonfigūruoti. Be kitų, keliamas kvalifikacijos (profesinio pajėgumo) reikalavimas būti įvykdžius panašią sutartį, t. y. įdiegus informacinę sistemą ligoninės administracijos ir kartu medicinos dalyse. Tiekėjas pasitelkė du subrangovus, kurie vienas yra diegęs informacinę sistemą vienos ligoninės administracijoje, o kitas subrangovas diegęs informacinę sistemą kitos ligoninės medicinos dalyje.

ESTT analogiškoje situacijoje^[24] nurodė, kad kiekvieno subrangovo įvykdyta informacinės sistemos diegimo sutartis tik dėl vienos ligoninės dalies negali būti susumuota tam, kad tiekėjas atitiktų reikalavimą dėl įvykdytos sutarties abiejose ligoninės dalyse.

 

• ribojamas pajėgumų perdavimas, t. y. ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus, trečiasis subjektais negali dalyviui tik perduoti savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai (ar jos daliai) įvykdyti. Dėl to tokiomis aplinkybėmis dalyvis gali remtis tokiais pajėgumais tik tuo atveju, jei trečiasis subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauja vykdant atitinkamą pirkimo sutartį^[25].

 

Pavyzdys

Savivaldybės administracija vykdo savivaldybės gatvių valymo žiemos ir vasaros sezonu paslaugų pirkimą. Keliamas kvalifikacijos (profesinio pajėgumo) reikalavimas – būti įvykdžius panašią sutartį dėl gatvių valymo žiemos sezono metu. Tiekėjas tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimą rėmėsi kito ūkio subjekto įvykdyta sutartimi, t. y. kitas ūkio subjektas kitoje savivaldybėje, esančioje už 100 km nuo savivaldybės administracijose vykdančios pirkimą, vykdė panašią sutartį. Kitas ūkio subjektas įsipareigojo teikti konsultacijas, darbuotojų mokymus, tačiau pats neįsipareigojo atlikti gatvių valymo darbų. Perkančioji organizacija atmetė tiekėjo pasiūlymą, kadangi laikė kvalifikacijos reikalavimą specifišku, susijusiu su patirtį turinčiu subjektu, todėl nebuvo pakankamas pajėgumų perdavimas tik konsultavimo apimtyje, o kitas ūkio subjektas turėjo faktiškai vykdyti tą dalį viešojo pirkimo sutarties.^[26] 

 

Faktinis dalies pirkimo sutarties vykdymo perdavimas kitam ūkio subjektui, be kita ko, turi atitikti VPĮ 49 straipsnio 7 dalies reikalavimą, kad esmines perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis privalo atlikti pats tiekėjas, o ne pasitelkiamas kitas ūkio subjektas (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 7 dalies komentarą). Tai reiškia, kad tiekėjas negali remtis išoriniu trečiuoju asmeniu, kaip įtvirtinta VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje, ir šiam ūkio subjektui pavesti faktiškai vykdyti tą dalį sutarties, kuriai perkančioji organizacija nustatė ribojimą dėl perduodamos pirkimo sutarties dalies.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo tvarkomųjų statybos ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų pirkimą. Pirkimo sąlygose perkančioji organizacija nurodė, kad esminės užduotys, susijusios su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais, t. y. archeologinių ir polichrominių tyrimų atlikimas, turi būti atliktos paties tiekėjo. Šioms dalims negali būti pasitelkiamas kitas ūkio subjektas. Tačiau kitoms dalims, pavyzdžiui, tvarkomųjų paveldosaugos darbų (medinių konstrukcijų darbų, medžio apdailos ir stalių gaminių darbų; metalo konstrukcijų metalo ir metalo gaminių darbų; tinkavimo, dekoratyvinio tinko ir tinkuotų dažytų paviršių darbų) ar tvarkomųjų statybos darbų dalį gali pavesti atlikti kitam ūkio subjektui.

 

3. VPĮ 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos tiekėjams, jeigu jie siekia remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Tokiu atveju tiekėjas privalo:

• tinkamai informuoti perkančiąją organizaciją apie rėmimąsi kito ūkio subjekto pajėgumais;
• tinkamai pagrįsti perkančiajai organizacijai, kad jo nurodomi pajėgumai tiekėjui bus prieinami per visą sutarties vykdymo laikotarpį.

 

Informavimo pareiga

Informavimas tiekėjo pasiūlyme apie rėmimąsi kito ūkio subjekto pajėgumais yra tiekėjo pareiga, jam keliamas reikalavimas, kadangi tik tokiu atveju perkančioji organizacija gali žinoti, kelių ūkio subjektų kvalifikaciją ji turi vertinti^[27].

Pareigos informuoti perkančiąją organizaciją momentas priklauso nuo pirkimo būdo pasirinkimo, t. y.:

• atviro konkurso atveju kitų ūkio subjektų pajėgumai nurodomi kartu su pasiūlymu;
• riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės atveju kitų ūkio subjektų pajėgumai nurodomi kartu su paraiška^[28].

Ūkio subjektų rėmimosi faktas, priešingai nei pats jų pajėgumas, nėra objektyvi kategorija, kurią galima tikslinti pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kitaip sakant, jeigu tiekėjas nenurodė kito ūkio subjekto savo pasiūlyme (paraiškoje), tai jis neįgyja teisės po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo momento, nustatyto pirkimo dokumentuose, nurodyti (siūlyti) perkančiajai organizacijai kitus ūkio subjektus^[29], išskyrus VPĮ 45 straipsnio 4 dalyje aptartas išimtines situacijas.

Taigi, santykiuose su kitais ūkio subjektais susiklosto dvi skirtingos situacijos:

• kai tiekėjas iš viso nenurodė kito ūkio subjekto pasitelkimo aplinkybės, tai jis tokios teisės neturi po pasiūlymo (paraiškos) pateikimo termino pabaigos;
• kai tiekėjas informavo perkančiąją organizaciją apie kito ūkio subjekto pasitelkimą, tačiau šio ūkio subjekto pateikti dokumentai nepagrindžia jo kvalifikacijos, tai:

• tiekėjas gali tikslinti nurodyto kito ūkio subjekto kvalifikacijos duomenis pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatas (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą);
• pakeisti į naują ūkio subjektą, kuris visiškai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 4 dalies komentarą).

Perkančiosios organizacijos informavimui nėra keliami jokie specialūs reikalavimai. Paprastai kito ūkio subjektų pasitelkimas gali būti išviešintas pasiūlymo (paraiškos) formoje, tiekėjo EBVPD, pasiūlyme pateikiant susitarimą su kitu ūkio subjektu ar kitą atitinkamą dokumentą, nurodant kitą ūkio subjektą, pavyzdžiui, specialistų sąraše, pateikiant kito ūkio subjektų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir pan. Kita vertus, perkančiosios organizacijos nėra ribojamos prašyti nurodyti konkrečią sutarties dalį konkrečiais darbais ar procentais, kurią vykdys pasitelkti ūkio subjektai (jeigu jie aktyviai dalyvaus sutarties vykdyme).

Pajėgumų faktinio prieinamumo įrodymo pareiga

VPĮ 49 straipsnio 3 dalies reikalavimas turi būti aiškinamas kartu su VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi, t. y. tiekėjas neribojamas, kokia forma gali pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, tačiau turi pateikti tai įrodantį dokumentą. Dokumento formai^[30] taip pat nėra keliami jokie reikalavimai, tačiau reikalavimai yra keliami dokumentų turiniui.

 

Pavyzdys

Preliminarus susitarimas dėl darbo teisinių santykių sukūrimo, juolab kad ir kitose situacijose (ne viešuosiuose pirkimuose) tai savaime nėra draudžiama, yra leistina priemonė tiekėjams įrodinėti teisės rengti darbo projektą turėjimą^[31]. Tiekėjo surašytas ir pasirašytas ketinimų protokolas – vienašalis dokumentas, t. y. jame įtvirtinta tik vieno asmens (darbdavio) valia ateityje sukurti darbo teisinius santykius, nors darbo sutartis – dvišalis sandoris. Tiekėjai, norėdami įrodyti teisę parengti darbo projektą, kurį atliktų ateityje įdarbinsimas projekto vadovas, perkančiajai organizacijai privalėjo pateikti dvišalį savo ir būsimo darbuotojo susitarimą dėl darbo santykių sukūrimo, kuriame būtų aiškiai įtvirtintos šalių valia sudaryti darbo sutartį ir jos sąlygos mažiausiai tiek, kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti objektyvią dalyvio galimybę remtis tokio specialisto pajėgumu viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Tik tai, kad deklaracijoje gana painiai daroma nuoroda į konkursą ir darbo projekto atlikimą, taip pat aplinkybė, jog tiekėjas pateikė fizinio asmens atestatą, neįrodo, kad tiekėjui bus prieinamas šio asmens pajėgumas (ištekliai).

 

Pavyzdys

ESTT Holst Italia bei Ballast bylose^[32] nurodė, kad tais atvejais, kai motininė įmonė remiasi dukterinės įmonės pajėgumais (dukterinė įmonė vykdys dalį sutarties), turi būti tik pateikiami tinkami dukterinės ir motininės įmonės ryšiai bei pajėgumų perdavimas, tačiau negali būti ribojama, kad motininė įmonė būtinai darytų įtaką strateginiams dukterinės įmonės sprendimams.

 

Pavyzdys

ESTT Édukövízig byloje^[33] susiklostė aplinkybės, kad dukterinė įmonė turėjo savo motininei įmonei pervesti visą savo pelną, todėl pati negalėjo atitiki kvalifikacijos reikalavimo, susijusio su pelningumu. Tokiu atveju ESTT nustatė, kad dukterinė bendrovė disponuoja tik galimybe remtis kito subjekto ekonominiais ir finansiniais pajėgumais, pateikdama tokio subjekto įsipareigojimą suteikti šiai bendrovei būtinus išteklius. ESTT konstatavo, kad tokia galimybė ypač pritaikyta minėtoms aplinkybėms, nes taip patronuojančioji bendrovė gali pati neutralizuoti dukterinės bendrovės galimybės atitikti minimalų pajėgumo reikalavimą nebuvimą, kuris atsirado dėl patronuojančiosios bendrovės. ESTT nenustatė, koks turi būti susitarimas, svarbiausia tik, kad jame būtų aptartas pelningumo pajėgumo perdavimas dukterinei įmonei.

 

Pajėgumų faktinio prieinamumo įrodymo pareiga taip pat reiškia, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, turi atitikti nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 4 dalies komentarą).

Taip pat rėmimasis pajėgumais turi būti ne tik pirkimo procedūrų metu, bet visą sutarties vykdymo laikotarpį. Dėl to, jeigu ūkio subjektas pateikia įrodymus išimtinai tik dėl dalyvavimo pirkime, bet nėra jokių įrodymų dėl jo tolesnio dalyvavimo sutarties vykdymo metu (pirkimo pabaiga laikoma sutarties sudarymas, detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą), tuomet nelaikoma, kad tiekėjas tinkamai įrodė, kad kito ūkio subjekto pajėgumai jam bus prieinami. Kaip detaliai nurodyta VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje, susitarimas su kitu ūkio subjektu dėl rėmimosi jo pajėgumais gali būti tikslinamas, pildomas ar pateikiamas, jeigu kitas ūkio subjektas buvo išviešintas, tačiau tik trūko šio dokumento (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą).

 

4. VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga patikrinti kito ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, pašalinimo pagrindų nebuvimą (VPĮ 46 straipsnis) bei kvalifikacijos ir kokybės vadybos sistemų reikalavimų (VPĮ 47-48 straipsniai), dėl kurių ir remiamasi jo pajėgumais, atitiktį.

Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje laikomasi teisinio požiūrio, kad perkančiosios organizacijos negali skirtingai vertinti tiekėjų, kurie savarankiškai dalyvauja viešajame pirkime, ir tų, kurie pasitelkia kitų ūkio subjektų pajėgumus^[34]. Priešingas vertinimas sudarytų sąlygas tiekėjams kitų ūkio subjektų pasitelkimo faktą, pavyzdžiui, subrangą, viešuosiuose pirkimuose naudoti siekiant išvengti nepalankių pasiūlymų vertinimo rezultatų, todėl pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją^[35].

Kadangi tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais visą sutarties vykdymo laikotarpį, perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad tokio ūkio subjekto padėtis yra pakankama, kad būtų perduoti pajėgumai ir situacija nepasikeis sutarties vykdymo laiku.

Taigi, perkančioji organizacija turi patikrinti:

• ar ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, atitinka kvalifikacijos arba kokybės vadybos sistemos reikalavimus, dėl kurių jis pasitelkiamas;
• ar dėl ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, nėra pašalinimo pagrindų.

Toks tikrinimas perkančiosios organizacijos atliekamas taip pat, kaip ir dėl tiekėjo kvalifikacijos bei pašalinimo pagrindų nebuvimo tikrinimo, t. y. remiantis VPĮ 50 ir 51 straipsnio tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 50 ir 51 straipsnio komentarą).

Kaip nurodyta pirmiau, jeigu tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, tačiau šis ūkio subjektas pats nevykdė panašios sutarties, o tik buvo tos sutarties šalimi, tai nelaikoma tinkamu pajėgumų pasitelkimu ir kvalifikacijos atitiktimi^[36]. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens profesinė patirtis turi būti tiesioginė, t. y. jis pats anksčiau turėjo būti įvykdęs atitinkamą sutartį ar jos dalį, o ne tik dalyvauti su partneriu realiai įgyvendinant kitas užduotis.

 

Pavyzdys

Pirkime yra keliamas kvalifikacijos reikalavimas būti įvykdžius informacinės sistemos diegimo sutartį administracijos ir medicinos dalyse ligoninėje. Tiekėjas pasitelkia kitą ūkio subjektą dėl atitikties šiam kvalifikacijos reikalavimui. Kitas ūkio subjektas jungtinės veiklos pagrindu su kitais dviem ūkio subjektais vykdė panašią sutartį, t. y. informacinės sistemos diegimo sutartį administracijos ir medicinos dalyse ligoninėje, tačiau ūkio subjektas, kurio pajėgumais ketina remtis tiekėjas, pats vykdė tik medicinos dalies informacinės sistemos diegimą, o administracinės dalies diegimą vykdė kiti du ūkio subjekto partneriai. ESTT tokioje situacijoje^[37] nurodė, kad kitas ūkio subjektas gali perduoti tik patirtį ligoninės medicinos dalies sutarties vykdyme, tačiau negali perduoti administracijos dalies vykdyme, kadangi pats jos nevykdė, nepaisant to, kad yra nurodytas kaip sutarties šalis vykdant visą sutartį.

 

VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad jeigu ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, neatitinka jam keliamo kvalifikacijos reikalavimo ar dėl šio subjekto yra pašalinimo pagrindų, tuomet tiekėjo pasiūlymas (paraiška) nėra iš karto atmetami, o tiekėjas gali pakeisti tokį ūkio subjektą nauju ūkio subjektu, kuris atitinka nurodytus kvalifikacijos reikalavimus ir (arba) dėl kurio nėra pašalinimo pagrindų.

Vis dėlto ši teisė pakeisti pasitelkiamus ūkio subjektus turi būti aiškinama siaurai, t. y. jeigu paaiškėja, kad tiekėjas, nenurodęs, jog remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais (kvalifikacija), pats neatitinka pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotų kvalifikacijos reikalavimų, jis neįgyja teisės po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pasitelkti (nurodyti) naujų subjektų tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus^[38].

Kita vertus, VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtintų jokių papildomų sąlygų ar aplinkybių, kurioms esant galimas ūkio subjekto pakeitimas, todėl tokia galimybė yra visais atvejais. Nepaisant to, taip pat turi būti įvertinti, ar tiekėjas, iš anksto žinodamas kito ūkio subjekto pajėgumų nebuvimą, nepateikė akivaizdžiai melagingos informacijos ir atitinkamai neturėtų būti taikomas pašalinimo pagrindas, įtvirtintas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą).

 

5. VPĮ 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė perkančiajai organizacijai reikalauti solidarios atsakomybės iš ūkio subjekto, kuris teikia ekonominius ir finansinius pajėgumus.

Tais atvejais, kai tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais tam, kad pagrįstų savo ekonominį ir (ar) finansinį pajėgumą, tokie santykiai sieja tik tiekėją ir kitą ūkio subjektą, tačiau nėra kito ūkio subjekto teisinių santykių su perkančiąja organizacija. Dėl šios priežasties, susiklosčius nepalankiai situacijai, kitas ūkio subjektas neturi jokių įsipareigojimų atlyginti perkančiosios organizacijos nuostolius, netesybas dėl tiekėjo kaltės. Siekiant išvengti tokių situacijų, kai perkančiosios organizacijos ir kito ūkio subjekto, kurio ekonominiais ir (ar) finansiniais pajėgumais remiasi tiekėjas, nesieja jokie teisiniai santykiai, VPĮ 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė perkančiajai organizacijai reikalauti, kad asmuo, kurio pajėgumais remiamasi, būtų solidariai atsakingas kartu su tiekėju už sutarties vykdymą.

Kaip nurodyta pirmiau (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 1 dalies komentarą), perkančioji organizacija negali riboti pajėgumų, kuriuos gali pasitelkti tiekėjas, įskaitant bet neapsiribojant ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus. Kitaip sakant, tiekėjas gali remtis kito ūkio subjekto turimu pelningumu, balanso duomenimis tam, kad pagrįstų savo pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Tai aktualu ypač tais atvejais, kai pirkimo sutarties vykdymo pradžioje nėra numatyti perkančiosios organizacijos mokėjimai ir perkančioji organizacija siekia įsitikinti, kad tiekėjas turės pakankamai lėšų vykdyti sutartį.

Be to, pirkimo sutartyje įtvirtintinos sąlygos dėl tiekėjų atsakomybės už netinkamą pirkimo sutarties vykdymą (detaliau žiūrėti VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkto komentarą), todėl perkančiajai organizacijai svarbu įsitikinti, kad tiekėjas gebės atlyginti nuostolius bei netesybas.

Taigi, aptariamomis VPĮ normomis iš esmės sukuriami trečiojo asmens (naujojo skolininko) ir perkančiosios organizacijos (kreditoriaus) sutartiniai santykiai, turintys panašumų su laidavimu (CK 6.76 straipsnis). T. y. trečiasis asmuo, kurio finansinis pajėgumas pasitelkiamas pirkime, vėliau tiesiogiai nedalyvaudamas vykdant viešojo pirkimo sutartį, iš esmės įsipareigoja atsakyti (jei į jį dėl to bus kreiptasi) pirkėjui už tiekėjo laiku ar netinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

Solidarioji atsakomybė įtvirtinta CK 6.6 straipsnyje. CK 6.6 straipsnio 4 ir 5 dalyje įtvirtintas pagrindinis solidarios atsakomybės principas – jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

VPĮ 49 straipsnio 5 dalies atveju solidarioji atsakomybė yra skirtinga, t. y. tiekėjo atsakomybė yra už faktinį sutarties vykdymą (darbų vykdymą, paslaugų teikimą, prekių tiekimą), o kito ūkio subjekto atsakomybė yra tik dėl ekonominio ir (ar) finansinio sutarties vykdymo (toks skirstymas nėra draudžiamas pagal CK 6.6 straipsnio 2 dalį^[39].

VPĮ 49 straipsnio 5 dalies atveju solidariosios atsakomybės taikymo taisyklėmis negali būti piktnaudžiaujama, tokį reikalavimą perkančioji organizacija turi tinkamai pagrįsti bei užtikrinti, kad nurodytas reikalavimas nepažeistų proporcingumo principo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą). Pavyzdžiui, jeigu numatoma trumpalaikė sutartis, tarpiniai mokėjimai už vykdymą ar avansas, tuomet labai sumažėja rizika dėl tiekėjo ekonominio ar finansinio negalėjimo tinkamai ją įvykdyti ir solidarios kito ūkio subjekto atsakomybės poreikio. Be to, primintina ir tai, kad perkančioji organizacija pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį iš viešojo pirkimo sutarties vykdytojo reikalauja sutarties įvykdymo užtikrinimo, todėl papildoma jos finansinė apsauga iš trečiojo asmens, kurio finansiniu pajėgumu remiamasi, turėtų būti pagrįsta svarbiomis priežastimis.

 

6. VPĮ 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ar savo grupės narių pajėgumais ir ūkio subjektų grupei.

VPĮ 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektų grupė (detaliau žiūrėti VPĮ 18 straipsnio 2 dalies komentarą) gali remtis:

• ūkio subjektų grupės partnerių pajėgumais. Kitaip sakant, ūkio subjektai gali sudaryti grupę siekiant sujungti pajėgumus tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus. Tokiu atveju taip pat taikomi analogiški ribojimai, nustatyti VPĮ 49 straipsnyje, pavyzdžiui, dėl ribojimo sumuoti ūkio subjektų grupės narių pajėgumus, reikalavimas faktiškai vykdyti tą dalį sutarties, kurios vykdymui buvo pasitelkti jo pajėgumai ir kt.;
• kitų ūkio subjektų pajėgumais. Kitaip sakant, jeigu net sudėjus visų ūkio subjektų grupės narių kvalifikacija nėra pakankama, jie turi teisę pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus. VPĮ 49 straipsnio 6 dalyje nenustatyta, kokie santykiai turi sieti ūkio subjektų grupę su kitu ūkio subjektu, t. y. ar visa ūkio subjektų grupė turi sudaryti susitarimą, ar pakanka, kad vienas iš ūkio subjektų grupės narių sudaro susitarimą ar turi kitus santykius su kitu ūkio subjektu. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija turi priimti visus susitarimus ar kitus santykių įrodymus, jeigu jais įrodoma reali galimybė pasitelkti išorinius pajėgumus.

Ūkio subjektų grupės nariams siūlytina sudaryti santykius su kitu ūkio subjektu (subrangovu ar kitais pagrindais veikiančio ūkio subjekto) visiems kartu. Tai palengvintų tolesnį sutarties vykdymą, nebūtų poreikio nutraukti susitarimus su konkrečiu ūkio subjektų grupės nariu ir iš naujo sudaryti susitarimus su kitais ūkio subjektų grupės nariais, taip pat sumažintų riziką, kad kitas ūkio subjektas atsisakys bendradarbiauti su kitais ūkio subjektų grupės nariais.

 

7. VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta galimybė įpareigoti esmines užduotis atlikti patį tiekėją^[40] ar netgi konkretų ūkio subjektų grupės narį.

Kaip nurodyta pirmiau (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 1 dalies komentarą), perkančioji organizacija negali riboti subjektų, kuriems perduodama konkreti užduotis, tačiau VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta šios bendros taisyklės išimtis, kuri aiškinama siaurai (griežtai).

VPĮ 49 straipsnio 7 dalies išimtis yra taikoma, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkami darbai, paslaugos arba kai perkamos prekės, kurias reikia montuoti, diegti (pavyzdžiui, informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos, baldų pagaminimas ir sumontavimas). Taigi, tais atvejais, kai prekių pirkimuose nėra numatomi diegimas ar montavimas, ši išimtis negali būti taikoma;
• perkančioji organizacija nustato esmines užduotis;
• esminės užduotys gali būti vykdomos tik:

• savarankiško tiekėjo;
• ūkio subjektų grupės konkretaus nario atžvilgiu.

 

Esminės užduotys

Esminių užduočių samprata ir sąlygos nėra pateiktos VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje. Esminės užduotys turi būti nurodomos konkrečiai perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo dokumentuose. Esminės užduotys turi būti aiškios, tikslios, apibrėžtos taip, kad tiekėjai suprastų jų apimtį, negali būti apibrėžiamos abstrakčiai, pavyzdžiui nurodant tik procentinę subrangovams perduodamų darbų dalį^[41]. Taip pat pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas įpareigojimas pačiam tiekėjui ar ūkio subjektų grupės nariui (bet kuriam iš narių) savarankiškai vykdyti šias užduotis sutarties vykdymo metu. Atitinkamai, jeigu esminėms užduotims vykdyti atskirai yra keliami kvalifikacijos reikalavimai (teisė verstis veikla), tuomet tiekėjas ar tas konkretus ūkio subjektų grupės partneris turi atitiki nurodytą kvalifikacijos reikalavimą.

Pagal toliau nurodomą teismų praktiką esminių užduočių įtvirtinimas pirkimo dokumentuose turi būti išimtinis, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją^[42] ir pan.

ESTT praktikoje^[43] nurodyta kad toks ribojimas turi būti pagrįstas, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją, o taip pat remiamasi išimtinėmis aplinkybėmis į tikslą, susijusį su smulkių ir vidutinių įmonių skatinimu dalyvauti viešajame pirkime verčiau kaip dalyviams, pateikiantiems bendrą pasiūlymą, o ne kaip subrangovams, t. y. būtina įvertinti kiekvieną atvejį atskirai. 

 

---

 

 

---