5 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas

1. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę, ji turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje.
2. Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:

1) turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų;

2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3) turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sutartis iš savo biudžeto eilutės atlikimo.

3. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priežasčių.
4. Pasirenkant numatomo pirkimo vertės skaičiavimo būdą negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
5. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.
6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;

2) sumuojama bendra vertė numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių.

7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę.
8. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
9. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
10. Jeigu numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija ir perkančioji organizacija pasinaudoja šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytomis teisėmis, turi būti užtikrinama, kad bendra pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalis atliekamo pirkimo dalių vertė būtų ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
11. Apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) ir darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės.
12. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę;

2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13. Skaičiuojant numatomą paslaugų pirkimo vertę atsižvelgiama:

1) draudimo paslaugų pirkimo atveju – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) bankų ar kitų finansinių paslaugų pirkimo atveju – į bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas;

3) projektavimo paslaugų pirkimo atveju – į mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas;

4) paslaugų pirkimo taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, atveju – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (arba) kitas pinigines išmokas dalyviams;

5) paslaugų pirkimo taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, atveju – į bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų pirkimo sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 69 straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma.

14. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma fiksuota kaina, skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama:

1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – į bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę;

2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – į numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

15. Preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais numatoma pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.
16. Inovacijų partnerystės sutarties atveju apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kurią numatoma vykdyti per visus inovacijų partnerystės sutarties etapus, taip pat į didžiausias numatomas prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nusipirkti pagal inovacijų partnerystės sutartį, vertes be pridėtinės vertės mokesčio.

Komentuojamame VPĮ 5 straipsnyje^[1] nustatytos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės. Šių taisyklių tikslai:

• įtvirtinti priemones ir metodus nustatyti pirkimo rūšį (tarptautinis ar supaprastintas pirkimas) (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio komentarą);
• įtvirtinti priemones ir metodus apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę, kuri yra lyginamasis dydis vertinant neįprastai mažas pasiūlymų kainas (detaliau žiūrėti VPĮ 57 straipsnio komentarą) bei per didelę, perkančiosioms organizacijoms nepriimtiną kainą (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentarą).

Už viešųjų pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad, pasirinkdama pirkimo rūšį, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos, t. y. supaprastintiems darbų pirkimams numatoma pirkimo vertė neviršys tarptautinio pirkimo numatomos pirkimo vertės ribos.^[2].

Kai yra nustatomas pažeidimas, susijęs su pareigų apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę nevykdymu:

• vien tokio pobūdžio pažeidimas, susijęs su pareigų apskaičiuoti pirkimo vertę nevykdymu, nėra pakankamas pagrindas viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia;
• turi būti nustatyta faktinė viešo pirkimo sutarties (vienos ar kelių sutarčių) kaina ir pagal ją sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pirkimo būdo (ir rūšies, pvz., ar tai nėra tarptautinis pirkimas) atitikties VPĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui^[3].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdė pirkimą apklausos būdu dėl automobilių parkavimo paslaugų teikimo bei sudarė sutartį su apklausos laimėtoju. Už paslaugas turėjo atsiskaityti patys stovėjimo aikštelės naudotojai bei perkančioji organizacija, kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur. Po 3 metų buvo nustatyta, kad naudotojai ir perkančioji organizacija kartu už stovėjimą sumokėjo 300 000 Eur sumą. Kitas tiekėjas, įvertinęs situaciją, kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo neteisėta, kadangi sutarties vertė viršijo ne tik mažos vertės pirkimo , bet taip pat supaprastinto pirkimo ribas ir todėl turėjo būti skelbiamas tarptautinis pirkimas. LAT analogiškoje situacijoje pažymėjo, kad numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama įtraukiant ir naudotojų mokamas sumas bei kad tokie VPĮ 5 straipsnio nuostatų pažeidimai vertinami kaip šiurkštūs, laikoma, kad šių nuostatų nesilaikymu neužtikrinama tiekėjų konkurencija^[4].

 

 

Numatoma pirkimo vertė apskaičiuotina pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs viešo pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. iš pačios veiklos vykdymo^[5], pavyzdžiui, mokėjimus atlieka tiesioginiai paslaugos naudotojai, o perkančioji organizacija padengia tik tą dalį tiekėjo kaštų, kurių nepadengia naudotojų mokėjimai.

Būtina nesutapatinti numatomos pirkimo vertės, kuri, kaip minėta, skirta nustatyti pirkimo rūšį ir maksimalios pirkimui skiriamos lėšų sumos. Numatoma pirkimo vertė visais atvejais turi būti nustatyta, tačiau maksimali pirkimui skiriama lėšų suma iš anksto gali būti nenustatoma. Gali būti tokių atvejų, kai numatoma pirkimo vertė sutampa su maksimalia pirkimui skiriama lėšų suma, tačiau taip pat perkančioji organizacija gali maksimalią pirkimui skiriamą lėšų sumą nustatyti didesnę^[6]. Jeigu maksimali pirkimui skiriama lėšų suma yra didesnė už numatomą pirkimo vertę, tai neturėtų būti tiek didesnė, kad pasikeistų pirkimo rūšis, pavyzdžiui, numatoma pirkimo vertė paslaugoms yra 135 000 Eur (supaprastintas pirkimas), tai galima maksimali pirkimui skiriama lėšų suma negali būti 150 000 Eur, kadangi tokiu atveju pirkimo rūšis pasikeistų iš supaprastinto į tarptautinį pirkimą (detaliau apie maksimalią pirkimui skiriamą sumą žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentare).

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės taip pat nustatytos Pirkimo vertės metodikoje. Pirkimo vertės metodikos nuostatos yra įsakmaus pobūdžio ir jomis privalo vadovautis perkančiosios organizacijos.

Perkančioji organizacija numatomą pirkimo vertę gali apskaičiuoti šiais metodais:

• VPĮ 5 straipsnyje nurodytais metodais ir sąlygomis;
• Pirkimo vertės metodikoje nurodytais metodais ir sąlygomis;
• pasitelkiant rinkos tyrimą ir (ar) rinkos konsultacijas (detaliau žiūrėti VPĮ 27 straipsnio komentarą);
• atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos praeityje sudarytų sutarčių patirtį^[7].

1. VPĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos pagrindinės numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės bei sumos, kurios turi būti įtrauktos į numatomą pirkimo vertę.

Numatoma pirkimo vertė yra skaičiuojama iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios, t. y. iki viešojo pirkimo skelbimo publikavimo arba kvietimo pateikti pasiūlymus, kai skelbimas nėra publikuojamas^[8].

Numatoma pirkimo vertė turi reikšmės viešojo pirkimo procedūrų metu:

• nustačius, kad visų tiekėjų pasiūlymų kainos viršija nustatytą numatomą pirkimo vertę, jeigu tiekėjų pasiūlymų kainos yra tiek didesnės, jog perkančioji organizacija turi pakeisti pirkimo rūšį (vietoj mažos vertės pirkimo turi vykdyti supaprastintą pirkimą ar vietoj supaprastinto pirkimo turi vykdyti tarptautinės vertės pirkimą), tuomet perkančioji organizacija neturi teisės vykdyti derybų su tiekėjais tam, kad būtų sumažintos pasiūlymų kainos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi atmesti visų tiekėjų pasiūlymus ir pirkimo procedūros baigiasi (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą), tuomet vykdomas naujas pirkimas pagal tinkamai pasirinktą rūšį^[9].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija (centrinė valdžios institucija) vykdo supaprastintą pirkimą dėl aikštyno žolės priežiūros ir tvarkymo paslaugų bei numatė, kad numatoma pirkimo vertė yra 135 000 Eur (ši suma nebuvo išviešinta). 3 tiekėjai pateikė pasiūlymus pirkime, atitinkamai 145 000 Eur, 150 000 Eur, 175 000 Eur. Visos šios sumos viršijo perkančiosios organizacijos nustatytą numatomą pirkimo vertę ir tarptautinės vertės pirkimų ribą. Perkančioji organizacija tokiu atveju turi nutraukti pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu ir vykdyti tarptautinės vertės pirkimą.

 

• kai tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kainos yra mažesnės ir būtų galima vykdyti paprasčiau reguliuojamą viešąjį pirkimą^[10] (vietoje tarptautinio pirkimo galima vykdyti supaprastintą pirkimą), perkančioji organizacija neturi teisės nutraukti vykdomo pirkimo tik dėl netinkamo pirkimo rūšies pasirinkimo, o jį turi tęsti, kadangi griežtesnių nuostatų (skirtų tarptautinės vertės pirkimams) taikymas viešiesiems pirkimams, kuriems gali būti taikomas paprastesnis reguliavimas (supaprastintiems pirkimams), nepažeidžia VPĮ.

Numatoma pirkimo vertė yra tai, ką perkančioji organizacija teoriškai turi sumokėti pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį (faktinė suma vykdant viešojo pirkimo sutartį nuo perkančiosios organizacijos numatytos pirkimo vertės gali skirtis dėl tiekėjo siūlomos konkurencingesnės kainos, ne viso kiekio įsigijimo ar dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo). Dydis turi būti tinkamai pagrįstas visomis būsimomis aplinkybėmis:

1) imant visas mokėtinas sumas be PVM. Tai reiškia, kad į numatomą pirkimo vertę turi būti įskaičiuotos visos išlaidos, pavyzdžiui, susijusios su pristatymu, prijungimo, išbandymu ir kt., taip pat turi būti įskaičiuoti visi pagal teisės aktus mokėtini mokesčiai, išskyrus PVM.

Kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES preambulės 19-ojoje konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę, būtina atsižvelgti į visas tiekėjo pajamas, tiek gautas iš perkančiosios organizacijos, tiek iš trečiųjų šalių^[11] bei prekių (paslaugų, darbų) perdavimą, nuolaidų gavimą ar kitą naudą, kurią gauna tiekėjas už sutarties vykdymą^[12].

PVM nėra įskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti skirtingo statuso tiekėjai, kuriems gali būti netaikomas PVM mokestis, be to, skirtingoms prekėms, paslaugoms ar darbams yra numatomas skirtingo dydžio PVM mokestis, todėl galutinės pasiūlymų kainos gali skirtis dėl šio mokesčio taikymo ir jo dydžio.

2) įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes^[13], kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose.

VPĮ 89 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė iš anksto numatyti viešojo pirkimo sutarties pratęsimą bei pratęsimo sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio komentarą), todėl perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, turi atsižvelgti į tai, ar bus įtvirtinta tokia galimybė bei įtraukti sumas, mokėtinas per pratęstą terminą į numatomą pirkimo vertę.

Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo objekto apimtį, pirkimo sąlygose turi teisę nurodyti ne tik tikslų kiekį, tačiau taip pat ir orientacinį kiekį^[14] bei teisę įsigyti didesnį ar mažesnį kiekį, priklausomai nuo perkančiosios organizacijos poreikio. Dėl šios aplinkybės perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, privalo įskaičiuoti visas sumas, t. y. didžiausią galimą įsigyti kiekį.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija nustato, kad ketina įsigyti preliminarų kiekį prekių ir vertina, kad gali būti įsigyjama 15 procentų daugiau arba mažiau prekių negu numatytas preliminarus kiekis. Tokiu atveju numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama prie preliminaraus kiekio pridėjus papildomą 15 procentų.

 

Be to, VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta galimybė papildomai pirkti iš to paties tiekėjo, t. y. nustatyta atnaujinimo galimybė^[15] (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 5 dalies komentarą), todėl ir šių papildomai vykdomų pirkimų vertė turi būti įskaičiuota į numatomą pirkimo vertę.

3) Atsižvelgti į numatomus prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams^[16].

Vykdant projekto konkursą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 28 dalies bei 74 straipsnio komentarus) bei konkurencinį dialogą (detaliau žiūrėti VPĮ 68 straipsnio 4 dalies komentarą) perkančioji organizacija gali numatyti prizų ar kitų išmokų dalyviams ar kandidatams mokėjimą, todėl šios sumos turi būti įskaičiuotos į numatomą pirkimo vertę.

 

2. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos taisyklės, taikomos skaičiuojant atskirų perkančiosios organizacijos padalinių numatomas pirkimų vertes.

Bendroji taisyklė – turi būti sumuojamos visų perkančiosios organizacijos padalinių vykdomų viešųjų pirkimų vertės.

Įtvirtinama išimtis, kad, esant VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti nustatoma atskira perkančiosios organizacijos padalinio atliekamo viešojo pirkimo numatoma pirkimo vertė.

Perkančiosios organizacijos padalinys suprantamas kaip pirkimo vykdytojo struktūrinis ar administracinis padalinys (filialas, atstovybė, departamentas, skyrius, biuras, tarnyba, poskyris ir pan.), neturintis atskiro juridinio asmens statuso^[17].

Siekiant nesumuoti numatomų pirkimo verčių visiems perkančiosios organizacijos padaliniams, padalinys turi atitikti visas šias sąlygas:

• turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų. Šiuo atveju aplinkybės, kad perkančioji organizacija ir jos padalinys kitais atvejais vykdo bendrus pirkimus ar perkančioji organizacija įsigyja prekių, paslaugų ar darbų padaliniui, gali turėti įtakos sprendžiant dėl šios sąlygos atitikties^[18], pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija paprastai visus metus vykdo viešuosius pirkimus visiems padaliniams, o tik vieną atskirą viešąjį pirkimą nori atlikti pats padalinys, tuomet padalinys nebūtų laikomas atitinkančiu nurodytą sąlygą;
• pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
• turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sutartis iš savo biudžeto eilutės atlikimo.

Nustatant, ar atskiras padalinys atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, kartu turi būti vadovaujamasi šio padalinio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (įstatymais, nuostatais, veiklos (darbo) reglamentais, pareigybių aprašymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir t. t.) ir kitais dokumentais (įgaliojimais ir t. t.).

Lietuvoje atskirų padalinių, kurie atitiktų VPĮ 5 straipsnio 2 dalies sąlygas, vienas pavyzdžių –  savivaldybių seniūnijos.

 

3. VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, t. y.:

• skaidyti tarptautinės vertės pirkimus į kelis supaprastintus pirkimus, siekiant išvengti tarptautiniams pirkimams taikomos tvarkos,
• skaidyti supaprastintus pirkimus į mažos vertės pirkimus, siekiant išvengti supaprastintiems pirkimams taikomos tvarkos.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti 5 automobilius, kurių kiekvienam planavo skirti iki 40 000 Eur. Bendra numatoma visų automobilių vertė viršija mažos vertės pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas supaprastintas pirkimas. Tačiau perkančioji organizacija kiekvienam automobiliui nusprendė vykdyti atskirą pirkimą, kurių kiekvienas būtų 40 000 Eur ir būtų vykdomas kaip mažos vertės pirkimas.

Perkančioji organizacija negali išskaidyti pirkimo taip, kad būtų vykdomi mažos vertės pirkimai, o turi arba vykdyti bendrą supaprastintą pirkimą, arba atlikti atskirus pirkimus, tačiau jie turi būti vykdomi kaip supaprastinti pirkimai (išskyrus VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje numatytą galimybę dalį pirkimų vykdyti kaip mažos vertės pirkimus).

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija (sveikatos apsaugos ministerija) trims skirtingoms ligoninėms organizuoja po mobilų rentgenografijos aparatą, kurio kiekvieno vertė po 200 000 Eur. Bendra numatoma visų aparatų vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas tarptautinis pirkimas. Tačiau perkančioji organizacija kiekvienai ligoninei nusprendė vykdyti atskirą pirkimą, kurių kiekvienas būtų 200 000 Eur ir būtų vykdomas kaip supaprastintas pirkimas.

Perkančioji organizacija negali išskaidyti pirkimo taip, kad būtų vykdomi supaprastinti pirkimai, o turi arba vykdyti bendrą tarptautinį pirkimą, arba atlikti atskirus pirkimus, tačiau jie turi būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai (išskyrus VPĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytą galimybę dalį pirkimų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus). 

 

Šis draudimas yra viena iš fundamentaliųjų viešųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos taisyklių, kurios nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Nurodyto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiosios organizacijos sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų viešo pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą. Šiuo teisiniu draudimu yra siekiama užkirsti kelią galimai manipuliacijai taisyklėmis^[19].

Išimtis iš draudimo skaidyti – skaidymas leidžiamas, kai atskirus pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos padaliniai, atitinkantys nurodytus kriterijus (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 2 dalies komentarą).

VPĮ 5 straipsnio 3 dalis nereiškia draudimo pirkimo objekto skaidyti į dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą), kai numatoma pirkimo vertė nustatoma sumuojant pirkimo objekto dalių vertes.

 

4. VPĮ 5 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas pasirinkti numatomos vertės skaičiavimo būdą, kuris leistų išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo.

 

5. VPĮ 5 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

Kaip minėta, šiuo metu galioja Pirkimo vertės metodika, kuri privalomai taikoma vykdant viešojo pirkimo procedūras.

 

6. VPĮ 5 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojamas numatomų pirkimo verčių skaičiavimo būdas, kai prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti.

Reguliaraus pobūdžio sutartis – nuolatiniams perkančiosios organizacijos ir (ar) trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti perkančiosios organizacijos sudaroma pirkimo sutartis. Pavyzdžiui, kanceliarinių prekių, valymo paslaugų ir kitos panašios pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio, kadangi tokios prekės ir paslaugos būtinos įprastai veiklai vykdyti. Tuo tarpu medikamentų pirkimo sutartis dažniausiai bus reguliaraus pobūdžio tik ligoninei ar kitai panašią veiklą vykdančiai perkančiajai organizacijai^[20], tačiau ne bendrai.

Sutartis, kurią numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti – trumpalaikė sutartis dėl to paties tipo prekių ar paslaugų, kuri gali būti pakartotinai (iš naujo) sudaroma esant kelių mėnesių tarpui tarp atskirų sutarčių ar netgi nesant laiko tarpui, t. y. iš karto viena po kitos^[21].

To paties tipo prekės, paslaugos ir darbai^[22] nustatomi pagal BVPŽ kodo pirmus tris skaitmenis (detaliau apie BVPŽ žiūrėti VPĮ 3 straipsnio komentarą).

 

Pavyzdys

BVPŽ kodas 77100000-1 – Žemės ūkio paslaugos; BVPŽ kodas 77200000-2 – Miškininkystės paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis, kadangi paskutinis skaitmuo yra skirtingas. Tuo tarpu BVPŽ kodas 77210000-5 – Medienos ruošos paslaugos ir BVPŽ kodas 77220000-8 – Medienos impregnavimo paslaugos gali būti laikomos to paties tipo paslaugomis, kadangi skiriasi tik ketvirtas BVPŽ kodo skaitmuo.

 

Numatomų pirkimo verčių skaičiavimo, kai prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, du metodai:

 

Retroaktyviai	Perspektyviai
Sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo.	Sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė.
Taip skaičiuojant numatomą pirkimo vertę, turi būti atsižvelgiama į:
pirkimo kiekio pokyčius (perkančioji organizacija turi nustatyti koks konkretus kiekis yra reikalingas einamaisiais metais);
pirkimo objekto kainos pokyčius (perkančioji organizacija turi nustatyti, ar perkamo objekto kaina rinkoje nepasikeitė, pavyzdžiui, dėl darbuotojų darbo užmokesčio pokyčių ar kitų rinkos elementų).

 

Retroaktyvaus metodo pavyzdys

Perkančioji organizacija prieš 11 mėnesių sudarė vienerių metų trukmės kanceliarinių prekių pirkimo sutartį už 12 000 Eur be PVM. Šiuo konkrečiu metu perkančioji organizacija taip pat ketina įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau jų reikia bent 12 procentų daugiau negu buvo įsigyta ankstesne sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad numatomas reikiamų prekių padidėjimas, tai numatoma pirkimo vertė 12 000 Eur be PVM + 12 000 x 12 proc., t. y. 13 440 Eur be PVM.

 

Perspektyvaus metodo pavyzdys

Jeigu perkančioji organizacija suplanavo, kad pirmasis per finansinius metus biuro baldų pirkimas bus pradėtas kovo 1 d., o pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį pirmasis prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodamas biuro baldų prekių pirkimo vertę, jis turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę. Antrojo pirkimo procedūras per tuos pačius finansinius metus perkančioji organizacija numato pradėti rugpjūčio 1 d., o pirmasis pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį prekių pristatymo terminas numatomas spalio 1 d. Tokiu atveju antrojo pirkimo procedūrų pradžioje, skaičiuodama biuro baldų prekių pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi sudėti visų nuo spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę^[23].

 

Išimtys iš nurodytos taisyklės dėl to paties tipo prekių, paslaugų ar darbų:

1) paslaugų teikimo sritys nėra identiškos ar panašios;

2) tokių paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje)^[24].

 

Pavyzdys

Nors BVPŽ kodas 92350000-9 – Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo paslaugos bei BVPŽ kodas 92360000-2 – Pirotechninės paslaugos pirmi trys BVPŽ skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga, joms teikti reikalingos skirtingos licencijos, šios paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis. Taip pat šių paslaugų neteikia vienas ūkio subjektas, todėl nurodytos paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis ir dėl šios priežasties.

 

7. VPĮ 5 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims^[25].

Jeigu pirkimo objektas yra skaidomas į pirkimo dalis (arba atskirus pirkimus) (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą), tai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama ne atskirai kiekvienai daliai, bet kartu visų dalių (ar visų atskirų pirkimų).^[26] Ši taisyklė nepriklauso nuo to, ar sudaroma viešojo pirkimo sutartis (pagrindinė sutartis) ar preliminarioji sutartis, taip pat nereikšminga, į kelias pirkimo dalis yra suskaidytas pirkimas.

Šis reguliavimas neturi būti suprantamas kaip ribojimas skaidyti pirkimą į dalis ar sudaryti atskiras viešojo pirkimo sutartis, o tik reguliuoja numatomos vertės ribas, kiek tai susiję su pirkimo rūšies pasirinkimu, t. y. tai bus tarptautinės vertės pirkimas (-ai) ar supaprastintas (-i) pirkimas (-ai).

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija organizuoja pastato modernizavimo viešąjį pirkimą, kuris yra išskaidytas į 4 atskiras pirkimo dalis: darbo projekto parengimas; rekonstravimo darbai, įrenginio įsigijimas ir sumontavimas, baldų įsigijimas ir sumontavimas. Perkančioji organizacija, skaičiuodama numatomą pirkimo vertę, turi susumuoti visų šių atskirų pirkimo dalių vertes.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija organizuoja degalų įsigijimo iš degalinių visoje Lietuvos teritorijoje pirkimą, kuris yra suskaidytas į 60 pirkimo dalių pagal savivaldybių teritorijas. Perkančioji organizacija, skaičiuodama numatomą pirkimo vertę, turi susumuoti visose teritorijose numatomų įsigyti degalų vertes.

 

8. VPĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės išimtis, kai perkančioji organizacija gali vykdyti supaprastintus pirkimus, nors pagal bendrąsias normas jai reikėtų vykdyti tarptautinį pirkimą.

Išimties taikymas galimas, esant šioms sąlygoms^[27]:

1) numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija;

2) perkančioji organizacija siekia atskirti dalį tarptautinio pirkimo bei vieną ar kelis pirkimus vykdyti supaprastinto pirkimo būdu;

3) supaprastinto pirkimo, kurį perkančioji organizacija ketina vykdyti, numatoma pirkimo vertė prekėms ir paslaugoms yra mažesnė kaip 80 000 Eur be PVM, o perkant darbus – 1 000 000 Eur be PVM^[28];

4) bendra tokių supaprastintų pirkimų vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų tarptautinio pirkimo vertės.

Kitaip sakant, perkančioji organizacija turi teisę vykdyti dalį darbų, paslaugų ar prekių pirkimų pagal supaprastintų pirkimų taisykles, nors jie turėtų būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai.

 

Pavyzdys

Bendra atliekų tvarkymo paslaugų numatoma vertė yra 1 500 000 Eur be PVM, todėl perkančioji organizacija turi teisę atskirai pagal supaprastintų pirkimų taisykles vykdyti 3 pirkimus, kurių kiekvieno vertė 75 000 Eur be PVM, kadangi kiekvieno iš jų vertė neviršija 80 000 Eur be PVM, ir kartu (3 ×  75 000 Eur be PVM) suma neviršija 20 procentų nuo bendros numatomos vertės (1 500 000 Eur be PVM), t. y. šiuo atveju sudaro 5 procentus^[29].

 

Dalies pirkimo objekto išskyrimas ir supaprastinto pirkimo vykdymas nėra ribojamas laiko, t. y. gali būti vykdomas prieš ir po bendro tarptautinės vertės pirkimo procedūrų.

VPT yra parengusi ir išviešinusi mokomąją skaičiuoklę^[30], kuri taikoma VPĮ 5 straipsnio 8-10 dalių atveju.

 

9. VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje yra reglamentuojama numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės išimtis, kai perkančioji organizacija gali vykdyti supaprastintus pirkimus.

Išimties taikymas galimas, esant šioms sąlygoms:

1) numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, t. y. gali būti mažos vertės pirkimo, supaprastinto pirkimo ar tarptautinio pirkimo vertės ribos;

2) perkančioji organizacija siekia atskirti dalį pirkimo bei vieną ar kelis pirkimus vykdyti mažos vertės pirkimo būdu;

3) bendra tokių mažos vertės pirkimų numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės (detaliau dėl to paties tipo prekių ar paslaugų sampratą žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 6 dalies komentarą), o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur be PVM.

4) yra taikoma 20 procentų bendros visų pirkimų dalių ir numatomos pirkimo vertės riba (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 8 dalies bei 10 komentarą). Tai reiškia, kad mažos vertės pirkimas, kurį perkančioji organizacija siekia atlikti atskirai pagal mažos vertės pirkimų taisykles, negali būti brangesnis negu vienas penktadalis supaprastinto ar tarptautinio pirkimo vertės.

 

Pavyzdys

Ligoninė planuoja įsigyti reagentų, tačiau dėl reagentų galiojimo laiko ir tyrimų netolygaus pasiskirstymo per metus ligoninė nori išskaidyti reagentų įsigijimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras sutartis, kurių vienos numatoma vertė yra 150 000 Eur be PVM, dviejų – po 10 000 Eur be PVM, o ketvirtosios – 3 000 Eur be PVM. Vadovaujantis VPĮ 5 straipsnio reguliavimu (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 6 dalies komentarą), sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 173 000 Eur be PVM (150 000 + 10 000 + 10 000 + 3 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 58 000 Eur be PVM, bet taip pat neviršyti 20 proc. ribos (34 600 Eur be PVM), kitaip sakant abu pirkimus, kurie yra po 10 000 Eur bei 3 000 Eur vertės pirkimą (10 000 + 10 000 + 3 000 = 23 000 Eur), o pirkimas, kuriam planuota 150 000 Eur be PVM, turi būti vykdomas kaip tarptautinės vertės pirkimas.

 

10. VPĮ 5 straipsnio 10 dalyje yra nustatytos VPĮ 5 straipsnio 8 ir 9 dalių normų taikymo kartu taisyklės, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmai, kai siekiama vykdyti tiek mažos vertės, tiek supaprastintus pirkimus, nors pagal bendrąsias normas jai reikėtų vykdyti tarptautinį pirkimą.

VPĮ 5 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos išimtys, kuomet perkančioji organizacija turi teisę atlikti supaprastintus pirkimus ar mažos vertės pirkimo atskiroms pirkimo dalims ir atskiriems pirkimams:

• kai pirkimo vertė lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija (VPĮ 5 straipsnio 8 dalis);
• kai pirkimo vertė lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, įskaitant supaprastintus ir tarptautinius pirkimus (VPĮ 5 straipsnio 9 dalis).

VPĮ 5 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reguliavimas, kai perkančioji organizacija nori vykdyti ir supaprastintą pirkimą, ir mažos vertės pirkimą, o šių abiejų rūšių numatoma pirkimo vertė negali viršyti 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau nori išskaidyti šį prekių pirkimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 30 000 Eur be PVM, antrosios ir trečiosios – po 70 000 Eur be PVM, ketvirtosios – 650 000 Eur be PVM. Vadovaujantis VPĮ 5 straipsnio reguliavimu (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 6 dalies komentarą), šių pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 820 000 Eur be PVM (30 000 + 70 000 + 70 000 + 650 000), ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkančioji organizacija supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 164 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 820 000 Eur be PVM, ir įvertinamos sąlygos, kad mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 58 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM). Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 30 000 Eur be PVM, galėtų būti laikomas mažos vertės supaprastintu pirkimu, antrasis – supaprastintu ne mažos vertės, o trečiasis ir ketvirtasis – tarptautiniu (jeigu perkančioji organizacija ir trečiąjį pirkimą vykdytų kaip supaprastintą, būtų viršijama 20 procentų riba, nebent perkančioji organizacija skaidytų ir šiuos pirkimus). Pastebime, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija antrąjį ir trečiąjį pirkimą galėtų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, tačiau tokiu atveju pirmąjį pirkimą, kuriam suplanuota 30 000 Eur be PVM, turėtų vykdyti kaip tarptautinės vertės pirkimą^[31].

 

11. VPĮ 5 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės. Kitaip sakant, aptariamu atveju ne tiekėjas teikia prekes ar paslaugas perkančiajai organizacijai, o atvirkščiai – perkančioji organizacija teikia prekes ar paslaugas tiekėjui, tam, kad pastarasis įvykdytų darbus.

Šio metodo taikymo sąlygos:

1) perkančioji organizacija iš tiekėjų perka darbus (darbai gali būti perkami su projektavimo paslaugomis, išskyrus kai taikomos VPĮ 28 straipsnio 3 dalies normos (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio 3 dalies komentarą);

2) darbams atlikti yra reikalingos susijusios paslaugos ar prekės;

3) darbams atlikti reikalingas susijusias paslaugas ar prekes siūlo ne tiekėjas pasiūlyme, o perkančioji organizacija, pavyzdžiui, perkančioji organizacija pateikia kranus statybos darbams atlikti. Nėra svarbu tai, ar perkančioji organizacija įsigijo prekes ar paslaugas viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu ar kitais pagrindais.

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas atliekamas, sudedant:

1) tiekėjo pasiūlymo kainą;

2) perkančiosios organizacijos teikiamų paslaugų ar prekių vertę. Į numatomą pirkimo vertę turi būti įskaičiuotos įrangos nuomos kainos, o ne įrangos įsigijimo kainos. Tačiau, jeigu prekių naudojimo terminas yra trumpesnis nei darbų sutarties terminas, tuomet turi būti įskaičiuota prekių įsigijimo kaina (pavyzdžiui, medžiagų, skirtų statybos darbams, tokių kaip statybiniai blokeliai, silikoniniai klijai ar pan., perdavimas rangovui)^[32].

 

12. VPĮ 5 straipsnio 12 dalyje yra reglamentuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai vykdomas prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai pirkimas.

Prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai pirkimams taikomos skirtingos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, kadangi šių pirkimo sutarčių vertės paprastai būna aukštesnės dėl finansavimo kaštų.

Prekių nuomos sutartys reguliuojamos CK 6 knygos XXVIII skyriuje.

Finansinė nuoma (lizingas) reguliuojama CK 6 knygos XXX skyriuje.

Pirkimo išsimokėtinai sutartys reguliuojamos CK 6 knygos XXIII skyriaus 10 skirsnyje.

Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę (likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama tik tuo atveju, jeigu prekes planuojama išpirkti);

2) jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę. Likutinė vertė – suma, gauta iš pirkimo objekto savikainos atėmus amortizacijos (nusidėvėjimo) sumą per visą pirkimo objekto naudojimo laiką, pridėjus visus šio pirkimo objekto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus^[33]. Likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama nepriklausomai nuo to, ar prekes planuojama išpirkti;

3) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės – atsižvelgiant į pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

 

Pavyzdys

Savivaldybės administracija siekia įsigyti žemagrindžius autobusus ir troleibusus finansinio lizingo būdu bei jų priežiūros paslaugas, kai žemagrindžių autobusų ir troleibusų perdavimo savivaldybės administracijai terminas – 24 mėn. Numatomas lizingo laikotarpis – 5 metai, pradinė įmoka – 15 procentų visų žemagrindžių autobusų ir troleibusų kainos, palūkanų norma – fiksuota visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, lizingo mėnesio įmokos apskaičiavimo metodas – linijinis, lizingo sutarties sudarymo mokestis netaikomas. Savivaldybė tokiu atveju turi įskaičiuoti visus mokėjimus, t. y. 15 procentų pradinį įnašą, 85 procentų kasmėnesinius mokėjimus, palūkanas, kurios pagal linijinį būdą skaičiuojamos nuo likusios mokėjimo sumos (palūkanų procentas nesikeičia), likutinę žemagrindžių autobusų ir troleibusų vertę po 5 metų termino, kadangi pirkimo sutarties trukmė yra ilgesnė nei 12 mėn.

 

13. VPĮ 5 straipsnio 13 dalyje yra sureguliuotos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai vykdomas specifinių paslaugų: draudimo paslaugų; bankų ar kitų finansinių paslaugų, projektavimo paslaugų, paslaugų pirkimo po projekto konkurso, pirkimas.

VPĮ 5 straipsnio 13 dalyje nurodytos atskiros paslaugos tarpusavyje nesusijusios, tačiau joms visoms taikomos kitos nei įprastinės numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, t. y.:

1) draudimo paslaugos bei bankų ar kitos finansinės paslaugos yra susijusios su tuo, kad sukuria finansinę naudą perkančiajai organizacijai, kuri viršija atliekamus mokėjimus. Šiuo atveju, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę, atsižvelgiama į tiekėjui mokamas sumas, tačiau ne į paslaugų vertę:

• pirkdama draudimo paslaugas, perkančioji organizacija atsižvelgia į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui (administraciniai kaštai ir kt.) vertę. Į numatomą pirkimo vertę neįskaičiuojama draudimo suma, frančizė, draudiko rizikos^[34];
• pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas, perkančioji organizacija atsižvelgia į bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas (pavyzdžiui, finansinius patarimus)^[35].

2) projektavimo paslaugų pirkimų specifika – intelektinės nuosavybės teisių perdavimas. Skaičiuojant numatomą pirkimo vertę šioms paslaugoms, turi būti atsižvelgta į mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas, mokamą projektuotojui.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo ypatingos kategorijos statinio tik techninio projekto parengimo paslaugų pirkimą. Darbo projektą ketinama įsigyti kartu su rangos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad techninis projektas yra autorių teisių objektas, perkančioji organizacija sutarties projekte įtraukė sąlygas, kad techninio projekto rengėjas turi perduoti perkančiajai organizacijai techninio projekto turtines teises, įskaitant teisę pagal šį techninį projektą rengti darbo projektą atskiram subjektui. Turtinių teisių perleidimo kainą tiekėjai turi nurodyti atskirai pasiūlymo A formoje. Taigi, perkančioji organizacija, nustatydama turtinių teisių perleidimo sąlygas bei numatydama apmokėjimą už tokį perleidimą, turi į numatomą pirkimo vertę įskaičiuoti galimą turtinių teisių perleidimo kainą.

 

3) Komentuojamo VPĮ 5 straipsnio 13 dalies 4-5 punktuose nurodoma pirkimų vertės skaičiavimo specifika, susijusi su projekto konkurso procedūromis (detaliau apie projekto konkurso procedūrą žiūrėti VPĮ 76-77 straipsnių komentarą), kai:

• po projekto konkurso iš karto sudaroma paslaugų sutartis ir skiriami prizai;
• po projekto konkurso yra vykdomos neskelbiamos derybos ir skiriami prizai.

Abiem nurodytais atvejais, kaip ir įtvirtinta VPĮ 5 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 1 dalies komentarą), į numatomą projekto konkurso vertę turi būti įskaičiuotos prizų ar premijų vertės.

Taip pat skaičiuojant projekto konkurso procedūroms numatomą vertę, turi būti įvertinama, kokia bus sutarties, kuri bus sudaroma kaip projekto konkurso rezultatas, vertė.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo projekto konkursą dėl naujo pastato projektinių sprendinių parengimo, kuriame numatyta, jog pirmų trijų vietų tiekėjams bus skiriami prizai:

I vieta – 15 000 Eur;

II vieta – 10 000 Eur;

III vieta – 7 000 Eur.

Po projekto konkurso procedūrų perkančioji organizacija vykdys neskelbiamas derybas su visais trimis tiekėjais, kuriems skirtos 1-3 vietos, dėl techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros. Perkančioji organizacija sistemoje Sistela apskaičiavo, kad techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertė turėtų neviršyti 122 000 Eur.

Perkančioji organizacija nustatydama projekto konkurso numatomą vertę turi susumuoti 15 000 +10 000 + 7 000 + 122 000 Eur vertes, t. y. numatoma pirkimo vertė būtų 154 000 Eur (atitinkamai turėtų būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas, jeigu projekto konkursą vykdo centrinės valdžios perkančioji organizacija).

 

14. Komentuojamo VPĮ 5 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai nebus taikoma fiksuotos kainos kainodara.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Kainodaros metodika), reguliuojami galimi kainodaros variantai, įskaitant fiksuoto įkainio, kintamojo įkainio, išlaidų atlyginimo kainodarą, kai perkančioji organizacija nežino tikslaus įsigyjamų objektų kiekio^[36].

Taigi, perkančioji organizacija, inicijuodama viešąjį pirkimą, gali objektyviai nežinoti galutinio rezultato bei konkrečios sumos, kurią galutinai sumokės viešojo pirkimo sutarties tiekėjui^[37]. Bet kuriuo atveju perkančioji organizacija, siekdama numatomos vertės apskaičiavimo tikslų, privalo iki pirkimo procedūrų pradžios nustatyti numatomą pirkimo vertę (numatomos pirkimo vertės tikslas detaliau nurodytas VPĮ 5 straipsnio komentaro pradžioje).

VPĮ 5 straipsnio 14 dalies taisyklės taikomos tik paslaugų, kai nėra galimybės nustatyti bendros paslaugų vertės per visą sutarties vykdymo laikotarpį, pirkimams. Šios taisyklės turi būti aiškinamos siaurai, turi būti įvertinta, ar tikrai perkančioji organizacija negali nustatyti paslaugų kiekio, siekiamo tikslus rezultato ar kito objektyvaus mato, pagal kurį galima tiksliai apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę.

 

Pavyzdys

Jeigu perkančioji organizacija, sudarydama 3 metų paslaugų sutartį, jau iš anksto žino konkrečią tiekėjams mokėtiną sumą, tokiu atveju numatoma pirkimo vertė turėtų būti nurodyta suma ir neturi būti taikoma mėnesinės sumos sandauga su 48 mėnesiais.

 

Pavyzdys

Jeigu perkančioji organizacija konkurso sąlygose nurodo, kad sutartis sudaroma 1 metų terminui su galimybe ją pratęsti 2 kartus po 1 metus, perkančioji organizacija privalo į numatomą pirkimo vertę įskaičiuoti visus pirkimo sutarties pratęsimus.

 

VPĮ 5 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, taikomos terminuotoms ir neterminuotoms sutartims:

1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju perkančioji organizacija atsižvelgia į bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę;

2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, perkančioji organizacija atsižvelgia į numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

VPĮ 5 straipsnio 14 dalyje nėra reguliuojama, kokiu būdu turi būti nustatyta mėnesio vertė, todėl tai pasirenka perkančioji organizacija pagal paslaugų specifiką.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti informacinės sistemos palaikymo paslaugas 48 mėnesių laikotarpiui, kurių poreikis ir kiekis kiekvieną mėnesį skiriasi, priklausomai nuo gedimų poreikio, atnaujinimų skaičiaus. Tokiu atveju perkančioji organizacija skaičiuodama numatomą pirkimo vertę, turi skaičiuoti mėnesinio atlygio dydį 48 mėn. nepaisant to, jog ne visus 48 mėnesius bus teikiamos paslaugos.

 

15. VPĮ 5 straipsnio 15 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės preliminariosios sutarties (detaliau apie preliminarias sutartis žiūrėti VPĮ 78 straipsnio komentarą) ar dinaminės pirkimo sistemos (detaliau apie dinaminę pirkimo sistemą žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą) taikymo atvejais.

Preliminarios sutarties ir dinaminės pirkimo sistemos specifika yra ta, kad tai daugiau yra pirkimo priemonė, o ne standartinė viešojo pirkimo sutartis^[38]. Tiek preliminarios sutarties, tiek dinaminės pirkimo sistemos pagrindu perkančiosios organizacijos iš jau atrinktų tiekėjų pasirenka konkretų tiekėją, kuris teiks konkrečias paslaugas, prekes ar darbus.

Kitaip sakant, preliminarios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos yra pirmasis, tarpinis etapas, jos yra skirtos atrinkti tik kompetentingus tiekėjus, kurie geba įvykdyti nurodyto pobūdžio sutartis ir yra pasirengę ateityje jas sudaryti ir vykdyti. Būtent antrajame etape yra detalizuojamas ir konkretizuojamas perkančiosios organizacijos poreikis, paslaugų, prekių ar darbų kiekis ir kiti reikalavimai, ir tik tada galima nustatyti tikslią numatomą pirkimo vertę. Perkančioji organizacija, sudarydama preliminarią sutartį ar dinaminę pirkimo sistemą, objektyviai gali nežinoti konkretaus kiekio objektų, kurie bus įsigyjami.

Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, turi įvertinti didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę. Kitaip sakant, turi būti sudedamos visų sutarčių vertės^[39]. Tai atitinka ir VPĮ 5 straipsnio 1 dalies reguliavimą, pagal kurį turi būti įskaičiuoti visi sutarties atnaujinimai ir pratęsimai (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 1 dalies komentarą).

 

Pavyzdys

Universitetas ES finansavimo periode nuo 2021 m. iki 2024 m. planuoja gauti iki 2 000 000 Eur finansavimą savo turimų pastatų renovacijai, kurios tikslas – užtikrinti atsinaujinančios energijos panaudojimą. ES finansavimas bus gaunamas dalimis, kurių dydžio universitetas dar nežino. Universitetas ir pats ketina finansuoti dalį renovacijos darbų. Universitetas įvertino, jog turi 220 pastatų visoje Lietuvoje, kuriems reikalinga renovacija. Renovacijai bendrai reikalinga suma – 3 000 000 Eur. Įvertinęs visas aplinkybes, universitetas ketina skelbti viešąjį pirkimą, kurio pagrindu bus sudaryta renovacijos darbų preliminari sutartis, o pagrindines sutartis universitetas sudarys, jei ir (arba) kai bus gaunama ES finansavimo dalis ir paskirtas universiteto finansavimas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, universitetas turi įvertinti visiems pastatams renovuoti reikalingą sumą (3 000 000 Eur) nepaisant to, kad dalies renovacijos galimai nevykdys dėl, pavyzdžiui, negautos ES finansavimo dalies, pastatų pardavimo ar kitų priežasčių, kurios nėra žinomos pirkimo vykdymo metu.

 

16. VPĮ 5 straipsnio 16 dalimi yra reguliuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės inovacijų partnerystės (detaliau apie inovacijų partnerystę žiūrėti VPĮ 73-75 straipsnių komentarą) sutarties atveju.

Inovacijų partnerystės pirkimo būdas išsiskiria tuo, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti inovatyvią prekę, paslaugą ar darbus, t. y. tokį objektą, kuris rinkoje dar nėra siūlomas ir turės būti sukurtas sutarties vykdymo metu. Inovacijų partnerystės procedūros nepasibaigia pasirašius inovacijų partnerystės sutartį, kadangi sutarties vykdymo metu (etapais) gali būti mažinamas tiekėjų skaičius ir mokėjimai atliekami už kiekvieną etapą, nepaisant to, kad ne visi tiekėjai pateikia galutinį rezultatą – inovatyvią prekę, paslaugą ar darbus.

Taigi, inovacijų partnerystės atveju numatomą pirkimo vertę sudaro ne tik galutinio rezultato įsigijimo kaštai, bet ir mokslinių tyrimų ir inovacijų kaštai. Įstatymų leidėjas nurodo, kad apskaičiuojant inovacijų partnerystės pagrindu sudaromos viešo pirkimo sutarties vertę, reikia įskaičiuoti ir visą finansavimą, kuris perkančiosios organizacijos bus skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Pavyzdžiui, apskaičiuojant komentuojamą vertę, turi būti įskaičiuojama sukurtos prekės, paslaugų ar darbų gerinimo ir tobulinimo kaina, bet kokios kitos išlaidos, kurios bus reikalingos ir patiriamos visais inovacijos kūrimo, diegimo, eksperimentinės eksploatacijos etapais ir pan. Be to, komentuojamoje VPĮ teisės normoje numatyta, kad, apskaičiuojant nurodytą pirkimo vertę, turi būti imama didžiausia numatoma prekių, paslaugų ar darbų, kurie bus įsigyjami pagal aptariamu atveju sudarytą viešo pirkimo sutartį jos pabaigoje, vertė be PVM. Kitaip tariant, komentuojamoje normoje įtvirtinama tokia taisyklė: siekiant apskaičiuoti pirkimo vertę inovacijų partnerystės sutarties atveju, reikia vertinti ir įskaičiuoti į sutarties vertę ne tik siekiamos įgyti (sukurti) prekės, paslaugos, darbų kainą, bet ir visus papildomus su tuo (sukūrimu) susijusius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kaštus.

---

 

 

---