19 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai

1. Perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkančioji organizacija atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus.
2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo.
3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.
4. Komisiją sudariusi perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).
5. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusios perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
6. Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.

 

1. VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos pirkimų procedūroms privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją. Įstatyme įtvirtintos išimtys, kuomet viešojo pirkimo komisijos galima nesudaryti, t. y. mažos vertės pirkimų procedūroms, atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms pagal preliminariąją sutartį bei dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamoms procedūroms – šiais atvejais komisijos sudarymas yra perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga. Komisija gali būti sudaroma tiek nuolatinės sudėties (nebent kiltų poreikis ją keisti) visiems perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams, tiek kiekvienam pirkimui atskirai.

Jeigu pirkimo procedūras atlieka pati perkančioji organizacija – komisiją sudaro, nustato atitinkamas užduotis ir visus įgaliojimus suteikia pati perkančioji organizacija. Tuo tarpu, jeigu pirkimo procedūras pagal įgaliojimą atlieka kita perkančioji organizacija pagal VPĮ 83 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio komentarą), tuomet pirmiau nurodytus veiksmus atlieka būtent įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija. Atitinkamai ji yra ir atsakinga už šios komisijos veiklą, funkcijas ir tokios veiklos atitiktį VPĮ nustatytiems reikalavimams.

Komisija atlieka atitinkamos perkančiosios organizacijos nustatytas viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo užduotis. VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad komisija yra atskaitinga ją sudariusiai perkančiajai organizacijai, tačiau tai nereiškia, jog komisija yra varžoma perkančiosios organizacijos bei, vykdydama savo funkcijas, negali savarankiškai priimti sprendimų. Komisija yra nepriklausoma ir, vykdydama perkančiosios organizacijos paskirtas užduotis, visus sprendimus priima savarankiškai: pavyzdžiui, komisija vertina pasiūlymus ir sprendimą dėl pirkimo laimėtojo priima be papildomo perkančiosios organizacijos pritarimo, vadovaudamasi pirkimo sąlygomis ir VPĮ reikalavimais.

VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad komisijos užduotys ir įpareigojimai, kurias joms nustato perkančiosios organizacijos, turi būti tik rašytinės formos. Vis dėlto įstatyme daugiau nėra aiškių, privalomųjų įpareigojimų nustatymo formos reikalavimų. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos užduočių įforminimo ir komisijos supažindinimo su paskirtomis užduotimis nuostatas gali nustatyti vidaus tvarkos dokumentuose. Pavyzdžiui, komisijai skiriamos užduotys gali būti patvirtinamos perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu, potvarkiu ir pan. ir įteikiamos komisijos nariams susipažinti pasirašytinai, arba užduotys gali būti pateikiamos elektroniniu laišku, išsiunčiant iš atsakingo asmens, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos direktoriaus elektroninio pašto, ar paskelbiamos perkančiosios organizacijos naudojamoje vidaus informacinėje sistemoje, kuria taip pat naudojasi ir komisijos nariai, ir pan.

Komisijos darbo tvarka (komisijos pareigas, teises, atsakomybes ir kt. sąlygas) reglamentuojama komisijos darbo reglamentu, kurį rengia ir tvirtina ją sudariusi perkančioji organizacija. Jeigu perkančioji organizacija yra sudariusi ne vieną komisiją, ji gali nustatyti vieną komisijos darbo reglamentą visoms komisijoms, arba, jeigu yra poreikis, atskirus darbo reglamentus prieš kiekvieną naujai sudaromą komisiją (t. y. kiekviena perkančiosios organizacijos sudaryta komisija gali turėti po atskirą darbo reglamentą, jeigu perkančioji organizacija mano, kad tai yra reikalinga). Atskirų komisijų sudarymo poreikis priklauso tiek nuo perkančiosios organizacijos dydžio bei jos vykdomų pirkimų apimties, tiek nuo vykdomų pirkimų pobūdžio. Atskira komisija konkrečiam pirkimui gali būti reikalinga tuomet, kai perkančioji organizacija vykdo nestandartinį, sudėtingą pirkimą, kuriam yra reikalingos specialios žinios (pavyzdžiui, perkančioji organizacija siekia įsigyti statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir šiuo atveju reikalingos tam tikros techninės statybų srities žinios, arba siekia įsigyti informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo darbus ir yra reikalingos informacinių technologijų srities žinios). Tuo tarpu atskiros komisijos pirkimams pagal atitinkamus sektorius, o ne konkrečiam vienam pirkimui, gali būti reikalingos, kai perkančioji organizacija vykdo daug viešųjų pirkimų skirtingose srityse ir viena komisija tiesiog fiziškai nebūtų pajėgi įvykdyti visas jai skiriamas užduotis. Bet kokiu atveju komisijų sudėties ir jų sudarymo tikslingumas bei poreikis – atitinkamos perkančiosios organizacijos vidaus reikalas.

Įstatyme nėra nustatytų reikalavimų, kaip turi būti sudaromas komisijos darbo reglamentas ir kas jame turi būti nustatyta. Perkančiosios organizacijos komisijos darbo reglamentą rengia pagal vidaus tvarką, nustatytą pirkimų organizavimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Rekomenduotina komisijos darbo reglamente ne tik formaliai perrašyti imperatyviąsias VPĮ normas, bet aptarti situacijas, kurios, nors ir aiškiai nereglamentuojamos įstatymo, bet yra reikšmingos praktikai, su kuriomis dažniausiai susiduria perkančioji organizacija konkrečiai savo veikloje, vykdydama viešuosius pirkimus. Komisijos darbo reglamento nuostatose rekomenduotina aptarti šiuos aspektus:

(i) kokiais teisės aktais komisija turi vadovautis savo veikloje (pavyzdžiui, ES teisės aktais, LR Konstitucija, VPĮ, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, reglamentu, kitais perkančiosios organizacijos vidaus dokumentais (nurodant, kokiais konkrečiai) ir pan.);

(ii) kas ir kaip sudaro komisiją, keičia jos sudėtį (pavyzdžiui, direktorius savo įsakymu, potvarkiu ar pan.);

(iii) kas komisijai teikia nurodymus ir, kam komisija yra atskaitinga (ar tik direktoriui, ar taip pat ir direktoriaus pavaduotojams ar kitiems asmenims);

(iv) kaip komisijai yra skiriamos užduotys (pavyzdžiui, tik raštu įteikiant pasirašytinai, ar elektroniniu paštu), kokiais atvejais komisija turi teisę atsisakyti vykdyti paskirtas užduotis (pavyzdžiui, kai užduotys prieštarauja VPĮ ir kitiems teisės aktams);

(v) kokios komisijos funkcijos (pavyzdžiui, rengti skelbimus, informacinius pranešimus, skelbti pirkimo dokumentus, teikti tiekėjams pirkimo dokumentų paaiškinimus bei patikslinimus, rengti susitikimus su tiekėjais, atlikti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūras, tikrinti kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimų atitikimą, jų atitiktį patvirtinančius dokumentus, nagrinėti, vertinti, palyginti pateiktus pasiūlymus, priimti sprendimus ir pranešti dalyviams apie laimėtojo nustatymą, išnagrinėti gautas pretenzijas ir paruošti atsakymus ir pan.);

(vi) kas yra atsakingas už konkrečių raštų ar dokumentų rengimą bei tvirtinimą (pavyzdžiui, ar ta pati komisija nagrinėja tiekėjų pretenzijas, ar yra skiriama atskira pretenzijų nagrinėjimo komisija, kas pasirašo parengtus atsakymus į pretenzijas ir pan.);

(vii) kokia yra komisijos narių, pirmininko bei kitų atsakingų perkančiosios organizacijos atstovų pavadavimo tvarka (pavyzdžiui, kas pasirašo komisijos rengiamus raštus, atsakymus į pretenzijas ir pan., kai to negali padaryti paskirtas atsakingas asmuo ir pan.);

(viii) kokios yra komisijos teisės (pavyzdžiui, gauti iš kitų perkančiosios organizacijos padalinių reikiamą informaciją apie reikalingų nupirkti prekių, paslaugų, darbų techninius, estetinius, funkcinius, kokybės reikalavimus, prekių kiekį, paslaugų ar darbų apimtis, terminus, eksploatavimo išlaidas ir kitus pirkimo objektui keliamus reikalavimus, gauti informaciją apie pirkimui skirtų lėšų sumą, kitą reikalingą informaciją; perkančiosios organizacijos sprendimu kviesti ekspertus (rekomenduotina nurodyti, kokia tvarka ekspertai yra parenkami ir skiriami, koks asmuo (asmenys) turi teisę komisiją įpareigoti kviesti ekspertus ir pan.);

(ix) kokios yra komisijos pareigos (pavyzdžiui, prašyti kandidatų ar dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams; prašyti dalyvių ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų; pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija; pareikalauti pakeisti pasitelktą ūkio subjektą, kurio pajėgumais ketina remtis tiekėjas, reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu ir pan.);

(x) kokia yra komisijos darbo organizavimo tvarka (iš kelių asmenų yra sudaroma komisija, kokie reikalavimai yra keliami komisijos nariams (išsilavinimo, patirties, specialių žinių ir pan.), su kokiais dokumentais komisijos nariai turi susipažinti ir (ar) pasirašyti, prieš pradedant komisijos darbą (pavyzdžiui, pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus, nešališkumo deklaracijas, susipažinti su Etiško elgesio gairėmis^[1], kitais perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančiais vidiniais dokumentais ir pan.);

(xi) kokia yra komisijos posėdžių vykdymo tvarka (be privalomų reikalavimų, kurie nustatyti komentuojamame VPĮ 19 straipsnyje, rekomenduotina reglamente nustatyti, kas protokoluoja komisijos posėdžius, ar visi komisijos nariai (jeigu jų daugiau nei 3) privalo dalyvauti posėdžiuose (jeigu nedalyvauja, ar privalo apie nedalyvavimą iš anksto pranešti ir, kam turėtų pranešti), kas gali pavaduoti komisijos pirmininką, jam nedalyvaujant posėdyje, kokia yra pavadavimo tvarka ir pan.).

 

2. VPĮ 19 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami reikalavimai komisijos sudėčiai. Komisijos sudėtį įsakymu arba potvarkiu tvirtina ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovas. Šiame įsakyme ar potvarkyje turėtų būti nurodyta, kokie asmenys yra skiriami komisijos nariais (nurodant jų vardus, pavardes, pareigas), kas iš jų yra skiriamas komisijos pirmininku, taip pat, ar yra sudaroma nuolatinės sudėties komisija visiems perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams, ar komisija sudaroma konkrečiam pirkimui, ar konkrečios srities pirkimams. Įsakyme ar potvarkyje dėl komisijos skyrimo taip pat turėtų būti įtvirtinta šio dokumento įsigaliojimo data, paskelbimo tvarka bei už jo paskelbimą atsakingi asmenys (asmuo).

Įstatyme nėra nustatytų reikalavimų dėl komisijos narių keitimo. Jeigu perkančiajai organizacijai atsiranda poreikis pakeisti komisijos sudėtį (pavyzdžiui, vienam iš komisijos narių susirgus, išvykus į komandiruotę, išvykus atostogų, pakeitus darbovietę ar dėl kitų priežasčių), ji gali tai padaryti pagal komisijos darbo reglamentą ar kitus vidaus viešųjų pirkimų organizavimo tvarką reglamentuojančius dokumentus. Tokiu atveju, keičiant komisijos narių sudėtį, naują sudėtį reikia patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovo potvarkiu ar įsakymu. Komisijos sudėtis gali būti keičiama bet kuriuo metu (net ir prasidėjus konkretaus viešojo pirkimo procedūroms). Atsižvelgiant į tai, keičiant komisijos sudėtį, pavyzdžiui, prasidėjus konkretaus pirkimo procedūroms, nauji komisijos nariai turėtų susipažinti su vykdomo pirkimo eiga, priimtais sprendimais ir pan. Be to, pakeitus komisijos sudėtį, negali būti keičiamas jau priimtų buvusios komisijos sudėties sprendimų galiojimas. Atitinkamai, naujos sudėties komisijai turėtų galioti apribojimas keisti savo priimtus sprendimus, išskyrus išimtines situacijas, pavyzdžiui, kai buvusios komisijos narių sprendimai buvo neteisėti. Vis dėlto bendra taisyklė, kad buvusios komisijos narių sprendimų revizavimas yra išimtinis^[2].

VPĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys fiziniai asmenys, iš kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku. Įstatyme nėra nustatyto ribojimo dėl maksimalaus komisijos narių skaičiaus, taigi, perkančiosios organizacijos vidaus tvarkos taisyklėse pačios nustato maksimalų skiriamų komisijos narių skaičių. Jeigu perkančioji organizacija komisiją sudaro atskirai kiekvienam pirkimui, tokiu atveju kiekvienos komisijos narių skaičius gali skirtis, tačiau bet kuriuo atveju negali būti mažesnis nei trys. Nors įstatyme nustatytas įpareigojimas tik dėl minimalaus trijų komisijos narių skaičiaus, visais atvejais rekomenduotina, kad komisija būtų sudaryta iš didesnio skaičiaus asmenų, pavyzdžiui, ne mažiau kaip penkių asmenų. Tokia rekomendacija sietina su VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatytu komisijos kvorumu, t. y. tam, kad vienam ar keliems iš komisijos narių susirgus, išvykus ir pan., komisija vis tiek galėtų priimti sprendimus (komisijos kvorumui reikalingas bent pusės komisijos narių dalyvavimas, o, kai komisijos narių iš viso yra trys – visų narių dalyvavimas) (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 3 dalies komentarą).

Įstatyme nėra įtvirtinto įpareigojimo, kad komisijos nariais (išskyrus pirmininką) būtų skiriami tik ją sudariusios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos gali pasirinkti ir komisijos nariais skirti ne savo darbuotojus, tačiau trečiuosius asmenis, turinčius tam tikros srities žinių (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų srities specialistus, arba konkrečios srities, susijusios su pirkimo objektu – statybų sektoriaus, informacinių technologijų, aplinkosaugos ar kitus specialistus). Tai aktualu ypač tais atvejais, kai komisija yra sudaroma ne viena visiems vykdomiems pirkimams, o konkrečiam pirkimui arba atitinkamo sektoriaus pirkimams. Perkančioji organizacija taip pat turi teisę, esant ekspertinių žinių poreikiui konkrečiu klausimu, pasitelkti ekspertus, kurie nebūtų skiriami komisijos nariais, tačiau vykdytų savo ekspertų pareigas – pavyzdžiui, teiktų konsultacijas, vertinant pasiūlymų techninę dalį ir pan. Rekomenduotina, kad konkrečių sričių specialistus perkančiosios organizacijos į viešojo pirkimo procedūras įtrauktų labiau kaip ekspertus, o ne komisijos narius.

Taigi, egzistuoja dvi situacijos: pirma, kai ekspertines žinias turintis asmuo paskiriamas į komisijos sudėtį; šiuo atveju ekspertas, kuris turi tam tikras specialias žinias, jas gali pritaikyti, tačiau būdamas komisijos nariu jis teikia ne formalizuotas ekspertines išvadas, o dalyvauja komisijos darbe lygiais pagrindais su kitais jos nariais, priimant komisijos sprendimus turi tiek pat teisių (įskaitant vieną balsą), kiek ir bet kuris kitas komisijos narys; antra, kai ekspertines žinias turintis asmuo nėra skiriamas būti komisijos nariu, tačiau yra paskiriamas konkrečiai užduočiai atlikti (pavyzdžiui, patikrinti ekonominio naudingumo kriterijų atitiktį (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą), tokiu atveju paskirtas ekspertas neturi sprendimo teisės, tačiau turi teisę teikti savo ekspertines išvadas jam nurodytais klausimais; taigi, tokiu atveju ekspertas priima savo sprendimą dėl ekspertinio vertinimo, tačiau galutinį žodį taria komisija, kurios eksperto pozicija nesaisto.

Kasacinio teismo dėl eksperto, kuris nėra komisijos narys, yra išaiškinta, kad tiekėjų teises gali pažeisti ne eksperto išvada, kaip tokia, o perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pasiūlymą. Ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima galutinių sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių bebūtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada – tai tik asmens, turinčio specialių žinių konkrečioje srityje, nuomonė ir tam tikros išvados, gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga. Šios išvados yra neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, o yra jo atlikto tyrimo, pritaikius specialias žinias, rezultatas^[3].

Tuo atveju, kai komisijos nariais ar ekspertais yra skiriami ne ją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai, bei, kai atitinkamas pareigas įvykdyti skiriami išoriniai komisijos nariai ar ekspertai jas vykdo atlygintinai – dėl tokių asmenų paskyrimo perkančioji organizacija turėtų atlikti atskirą viešojo pirkimo procedūrą ir su jais sudaryti viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį.

 

3. VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik (i) komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas, arba (ii) komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotas bendru pavaldumu susijusios^[4] perkančiosios organizacijos darbuotojas.

Įstatyme nėra įtvirtintų aiškių skiriamų komisijos narių ir komisijos pirmininko išsilavinimo ar patirties reikalavimų. Vis dėlto VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo atveju turi būti atsižvelgiama į skiriamų komisijos narių, įskaitant komisijos pirmininką, žinias bei kompetencijas, t. y. komisijos nariai turi turėti reikiamų ekonominių, techninių, teisinių žinių, turi išmanyti VPĮ ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Perkančiosios organizacijos savo vidaus viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose arba komisijos darbo reglamente gali nustatyti aiškesnius ir konkretesnius reikalavimus, kuriuos turi atitikti skiriami komisijos nariai bei komisijos pirmininkas, atsižvelgiant į minėtas VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatytas sritis (pavyzdžiui, reikalavimus turėti teisinį, ekonominį ar kt. srities išsilavinimą, ne mažiau kaip dvejų metų darbo patirtį atitinkamoje srityje ir pan.).

Visais atvejais rekomenduotina, kad komisijos nariai būtų skirtingų sričių atstovai, kurių kiekvienas turėtų specialių žinių, skirtingos patirties savo profesinėje veikloje. Pavyzdžiui, kad bent vienas komisijos narys (dar geriau – bent keli) turėtų geras teisės žinias, taip pat gerai išmanytų viešųjų pirkimų reguliavimą bei praktiką; bent vienas komisijos narys gerai išmanytų finansų sritį ir pardavimus, kiti komisijos nariai galėtų turėti specialių konkrečios srities žinių (pavyzdžiui, projektų valdymo, teritorijų planavimo ir kt.); jeigu komisija yra sudaroma konkrečiam pirkimui, bent vienas ar keli komisijos nariai turėtų būti konkrečios su pirkimo objektu susijusios srities atstovai (medicinos pramonės, statybų sektoriaus, kultūros sektoriaus ir pan.). Perkančiosios organizacijos vidaus viešųjų pirkimų vykdymo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose taip pat gali nustatyti reikalavimus, kad kiekvienas komisijos narys, prieš pradėdamas darbą komisijoje, susipažintų su viešųjų pirkimų reguliavimo specifika, viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, pavyzdžiui, sudalyvaujant vidaus ar išorės viešųjų pirkimų mokymuose, ar papildomai išlaikant perkančiosios organizacijos parengtą testą. Manytina, kad tokia tvarka galėtų padėti užtikrinti efektyvų bei sklandų komisijos darbą, sumažintų klaidų riziką vykdant viešuosius pirkimus, atitinkamai – galimai sumažintų kylančių ginčų tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų skaičių.

VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau ši norma nėra papildomai detalizuota. VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintos nepriekaištingos reputacijos sąvokos, taip pat neįtvirtinti reikalavimai, kaip komisijos nariai turėtų pagrįsti savo nepriekaištingą reputaciją. Dėl to šiuo atveju reikėtų vadovautis VPĮ 2 straipsnio 17 dalies norma, kurioje apibrėžta nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. VPĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmuo: (i) kuris atitinka VTĮ nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas; (ii) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už VPĮ, PĮ, GPĮ, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus; (iii) kuris nėra pripažintas pažeidęs IDĮ arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą).

Nors VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje neįtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į VPĮ 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, komisijos kviestiniai nariai ir ekspertai, jeigu perkančiosios organizacijos konkrečiu atveju tokius pasitelkia, prieš pradėdami darbą privalo būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, kurie apibrėžti VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje, bei nešališkumo deklaracijas, kurios apibrėžtos VPĮ 2 straipsnio 19 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15 ir 19 dalies bei 21 straipsnio 2 dalies komentarus). Nurodytos pareigos sietinos su tiekėjų konfidencialios informacijos užtikrinimu (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą) bei su vienodo požiūrio į pirkimo dalyvius principu, kurio tikslas skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp tiekėjų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Visi tiekėjai turi turėti vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų tiekėjų pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Iš to kylančia skaidrumo pareiga iš esmės siekiama užtikrinti perkančiosios organizacijos, įskaitant ir jos pakviestus kviestinius narius ar ekspertus, savivalės tam tikrų konkurso dalyvių arba tam tikrų pasiūlymų atžvilgiu nebuvimą. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija konkrečiame pirkime į pagalbą kviečiasi, pavyzdžiui, ekspertus, ji turi užtikrinti ir šių ekspertų nešališkumą. ESTT šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nedraudžiama konstatuoti, jog konkurso dalyvių pasiūlymai įvertinti neteisėtai, remiantis vien tuo, kad tarp konkurso laimėtojo ir pasiūlymus vertinusių perkančiosios organizacijos paskirtų ekspertų buvo reikšmingų sąsajų. Perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti^[5].

Įstatyme taip pat nėra nustatytos pareigos perkančiosioms organizacijoms viešai skelbti komisijos sudėtį. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad komisijos narių privačių interesų deklaracijos ir jų duomenys turi būti viešai matomi (komisijos narių privačių interesų deklaracijos yra skelbiamos viešai ir jas galima rasti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto puslapyje^[6], nėra priežasčių, dėl ko komisijos narių sudėtis turėtų būti slepiama.

VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtas komisijos narių kvorumas, t. y. komisijos posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių minimalus skaičius, kuris laikomas būtina sąlyga, kad posėdžiai ir juose priimti sprendimai būtų pripažinti galiojančiais. VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisijos kvorumą sudaro ne mažiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš trijų asmenų, tokiu atveju kvorumą sudaro visi komisijos nariai. Perkančiosios organizacijos vadovas turi užtikrinti, kad dėl nepakankamo komisijos kvorumo nebūtų sutrikdyta jos veikla ir nesustotų viešojo pirkimo procedūros.

 

Pavyzdys

Jeigu perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, gavo tiekėjo pretenziją, tačiau pirkimo procedūrų stabdymui bei pretenzijos nagrinėjimui pagal VPĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl tam tikrų priežasčių nėra Komisijos kvorumo (pavyzdžiui, dalis Komisijos narių atostogauja ar pan.), Komisija negali šių procedūrų atlikti. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi imtis veiksmų, kad būtų Komisijos kvorumas, pavyzdžiui, vadovo įsakymu paskirti pavaduojančius darbuotojus, pakeisti Komisijos sudėtį ar pan.

 

4. VPĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė į jos sudarytos komisijos posėdžius kviesti dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus (stebėtojus). Minėtų institucijų ir įstaigų atstovai komisijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti tik stebėtojų teisėmis. Tai reiškia, kad jie neturi nei balso teisės, nei jokių kitokių įgaliojimų priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su komisijos darbu.

Stebėtojai gali būti parenkami, atsižvelgiant į konkretų pirkimą, t. y. pirkimo objektą, jo strateginę svarbą – ar pirkimas vietinės reikšmės (pavyzdžiui, rajono savivaldybės vykdomas darželio–lopšelio, kultūros namų ar pan. objekto atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas), ar reikšmingas valstybės mastu (pavyzdžiui, LR krašto apsaugos ministerijos vykdomas karinių dalinių vystymo pirkimas) ir pan. Atitinkamai, jei vykdomas pirkimas yra vietinės reikšmės, į komisijos posėdį stebėtojo teisėmis galėtų būti kviečiami vietos institucijų atstovai, pavyzdžiui, seniūnijų atstovai. Tuo tarpu strateginės reikšmės pirkimus gali būti kviečiami stebėti valstybės institucijų atstovai, pavyzdžiui, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, LR Valstybės saugumo departamento, įvairių ministerijų atstovai ir pan. Ši norma buvo įtvirtinta ne tik siekiant sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai skaidriai atlikti pirkimus, bet ir tai parodyti visuomenei ar kitoms institucijoms.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo nacionalinio stadiono statybos darbų pirkimą. Siekiant užtikrinti vykdomo pirkimo skaidrumą, visuomenės bei institucijų, kurių veikla glaudžiai susijusi su pirkimo objektu, pasitikėjimą, į komisijos posėdžius pirkime stebėtojo teisėmis galėtų būti pakviestas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.

 

Kai perkančioji organizacija priima sprendimą į jos sudarytos komisijos posėdžius kviesti dalyvauti stebėtojus, tokiu atveju pirkimo dokumentuose taip pat turi būti nurodyta, kad į viešojo pirkimo komisijos posėdžius bus kviečiami dalyvauti stebėtojai bei aptartos jų dalyvavimo sąlygos. Stebėtojai, atvykdami į komisijos posėdį, privalo turėti jų atstovaujamos institucijos ar įstaigos išduotą įgaliojimą. Be to, stebėtojai, kaip ir komisijos nariai bei ekspertai, taip pat turi būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas pagal VPĮ 21 straipsnio 2 dalį.

 

5. VPĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta komisijos veiklos pradžia ir pabaiga. Komisija pradeda veikti nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki (i) sprendimo ją panaikinti priėmimo, (ii) visiško užduočių įvykdymo, arba (iii) pirkimo procedūrų nutraukimo.

VPĮ 19 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta komisijos posėdžių vykdymo ir sprendimų juose priėmimo tvarka. Komisija visus sprendimus priima posėdžiuose, kurie turi būti protokoluojami. Balsavimai komisijos posėdžiuose vykdomi atviru vardiniu balsavimu, nurodant, už arba prieš atitinkamą sprendimą, t. y. kiekvieno komisijos nario balsas (už arba prieš konkrečiu klausimu) yra užfiksuojamas protokole, nurodant balsavusio komisijos nario vardą ir pavardę.

Sprendimai komisijos posėdžiuose yra priimami paprasta balsų dauguma ir yra teisėti, jeigu susidarė posėdyje dalyvaujančių komisijos narių kvorumas, nustatytas VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje (pavyzdžiui, jeigu komisiją sudaro trys komisijos nariai, kurie visi dalyvavo komisijos posėdyje, tuomet sprendimas yra priimamas, kai už jį balsuoja bent du komisijos nariai (t. y. penkiasdešimt procentų plius vienas balsas). Tuo atveju, jeigu visų komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsai pasiskirstė po lygiai, lemiamą reikšmę turi komisijos pirmininko balsas (pavyzdžiui, jeigu iš keturių komisijos narių du balsavo už ir du prieš, tokiu atveju bus priimtas tas sprendimas, už kurį balsavo komisijos pirmininkas).

VPĮ 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad komisijos nariai turi teisę balsuoti tik už arba prieš, tai reiškia, kad balsavimo metu komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo, o turi aiškiai išreikšti savo poziciją svarstomu klausimu, taip pat pateikti savo sprendimo motyvus. Nors įstatyme aiškiai neįtvirtinta, tačiau perkančiosios organizacijos komisijos darbo reglamente gali nustatyti, kad tuo atveju, kai komisijos narys negali priimti atitinkamo sprendimo, nes, pavyzdžiui, jam nepakako laiko išanalizuoti konkretų klausimą, trūksta tam tikros informacijos ar pan., tuomet komisijos narys galėtų motyvuotai prašyti nukelti komisijos balsavimo datą ir kreiptis dėl papildomos informacijos, paaiškinimų į kitus komisijos narius, ekspertus ir pan.

Komisijos posėdžio protokole yra nurodomi ne tik komisijos narių balsai ir rezultatai, bet taip pat ir komisijos narių pasisakymai, atskirosios nuomonės (kai jos pareiškiamos), paaiškinimai, komisijos sprendimų motyvai (pagrindai ir argumentai). Atsižvelgiant į įtvirtintą pareigą motyvuoti komisijos sprendimus, komisijos nariai, kurie balsuoja priešingai nei dauguma, turėtų visuomet išreikšti savo atskirąją nuomonę.

Viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs^[7], kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat, ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant komisijos protokolo turinį ir kitus pirkimo procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą). Pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti komisijos sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (VPĮ 17 straipsnis). Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne. Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko reikalavimus motyvuoti sprendimus, tačiau perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, tai teismas gali daryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai.

 

Pavyzdys

Komisija atmetė tiekėjo pasiūlymą. Komisija protokole nurodė, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau kokių – nedetalizavo. Tiekėjas, susipažinęs su komisijos pranešimu dėl pasiūlymo atmetimo, pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, po to ieškinį teismui. Komisija tik atsiliepime į ieškinį nurodė pasiūlymo atmetimo motyvus. Toks komisijos pranešimo apie pasiūlymo neatitiktis turinio trūkumas nebūtų laikytinas vien tik formaliu priimamų sprendimų įtvirtinimo trūkumu (kadangi taip neabejotinai buvo suvaržytos tiekėjo galimybės dėl veiksmingos pažeistų teisių gynybos). Atitinkamai, tai sudarytų pagrindą perkančiosios organizacijos veiksmus peržiūros procedūroje pripažinti nenuosekliais, dviprasmiškais ir pažeidžiančiais veiksmingos gynybos principą.

 

Komisijos posėdžio protokolą privalo pasirašyti visi posėdyje dalyvavę nariai. Jeigu komisijos posėdyje dalyvavęs komisijos narys protokole nepasirašo, turėtų būti laikoma, kad šis komisijos narys posėdyje nedalyvavo, o jo balsas negalėtų būti įskaitomas. Atitinkamai tokiu atveju turėtų būti patikrinama, ar komisijos narių balsai sudarė kvorumą, nustatytą VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje.

Jeigu komisijos posėdyje dalyvauja ne visi komisijos nariai, posėdžio protokole turėtų būti nurodomi visi komisijos nariai, įvardijant, kas komisijos posėdyje dalyvavo ir kaip balsavo, bei kas komisijos posėdyje nedalyvavo.

VPT taip pat yra parengusi komisijos posėdžių protokolų pavyzdines formas, kurios yra skirtos komisijos susipažinimo su pasiūlymais bei paraiškomis procedūroms fiksuoti. Šios protokolų formos yra paskelbtos VPT interneto puslapyje^[8] ir yra privalomos (detaliau žiūrėti VPĮ 44 straipsnio 9 dalies komentarą).

 

6. VPĮ 19 straipsnio 6 dalyje^[9] nustatyta teisė komisijos posėdžius vykdyti CVP IS priemonėmis. Tai reiškia, kad komisijos posėdžiai gali būti organizuojami arba tiesiogiai posėdžių dalyvių susitikimų metu arba nuotoliniu būdu CVP IS. Nesvarbu, kokiu būdu vykdomi komisijos posėdžiai, jiems taikomi tie patys reikalavimai, nustatyti VPĮ 19 straipsnio 1-5 dalyse.

 

---

 

 

---